18.11.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/37

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. lapkričio 13 d.

dėl konsultavimo ir informavimo kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų klausimais tvarkos

(kodifikuota redakcija)

(2006/789/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	1973 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 73/391/EEB dėl konsultavimo ir informavimo kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų klausimais tvarkos (3) buvo iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas sprendimas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	1960 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (5) Taryba įsteigė Kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų politikos koordinacinę grupę.

(3)	Reikia numatyti konsultavimo ir informavimo kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų klausimais tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šis sprendimas susijęs su konsultavimo ir informavimo kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų klausimais tvarka.

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROJI TVARKA

I   SKIRSNIS

Taikymo sritis

2 straipsnis

1.   Konsultacijos II skirsnyje nustatyta tvarka yra vykdomos, kai valstybė, bet kuri kita valstybinė organizacija ar bet kuri kreditų draudimo ar finansų institucija pasiūlo suteikti ar garantuoti visus ar dalį užsienio kreditų:

a)	susijusių su prekių ar paslaugų eksportu;

b)	kurie nukrypsta nuo I priede nurodytų normų ar valstybių narių priimtų kitų normų.

2.   Konsultavimo tvarka taikoma:

a)	ir tiekėjų teikiamiems kreditams, ir finansiniams kreditams;

b)	kreditams, esantiems individualių sutarčių ir 3 straipsnyje aprašytų bendrų įsipareigojimo suteikti kreditą objektu;

c)	privatiems kreditams ir kreditams, kurie iš dalies ar visiškai finansuojami iš viešųjų lėšų.

3.   Mišrūs kreditai, teikiami kartu iš viešųjų ir privačių lėšų, ir bendri įsipareigojimai suteikti kreditą, naudojami kartu su valstybinių lėšų palūkanų subsidijomis, taikant konsultavimo tvarką laikomi viešaisiais kreditais.

3 straipsnis

1.   Bendras įsipareigojimas suteikti kreditą – bet kuris, nepriklausomai nuo jo formos, susitarimas ar pareiškimas, kuriuo trečiajai šaliai, eksportuotojams ar finansinėms institucijoms pranešamas ketinimas garantuoti tiekėjo ar finansinius kreditus, ar suteikti kreditus iki tam tikros konkrečiai nurodytos ar nustatomos ribos susijusių sandorių serijai.

Konsultavimo tvarka šiems bendriems įsipareigojimams taikoma net tuomet, kai sandorių pobūdis nėra aiškiai nurodytas ir nebuvo sudaryta jokių formalių susitarimų, nepažeidžiant teisės priimti sprendimą dėl kiekvienos konkrečios sutarties.

2.   Jei konsultuojant dėl viešojo ar privataus pobūdžio bendro įsipareigojimo suteikimo valstybė narė ar Komisija paprašo žodinių konsultacijų, ir jei šių žodinių konsultacijų metu septynios valstybės narės prašo, kad visos ar kelios individualios sutartys, kurios bus priskirtos šiai visuotinei priemonei, taptų pirmesnių konsultacijų objektu, tokioms sutartims taikomas konsultavimas.

3.   Bet kuri bendrą įsipareigojimą suteikusi valstybė narė po jos suteikimo datos ir toliau kas šešis mėnesius praneša apie tos priemonės panaudojimą.

II   SKIRSNIS

Tvarka

4 straipsnis

Jei atskiros sutarties atveju, konsultacijas inicijuojanti valstybė narė pateikia tokią informaciją:

a)	paskirties šalis;

b)	sandorio sudarymo vieta, o tokios nesant – susitariančiosios šalies centrinės būstinės adresas paskirties šalyje;

c)

sandorio charakteristikos: i) sandorio pobūdis: medžiagos rūšis ir vidutinis numatomų tiekti daiktų skaičius; ii) vertės dydis pagal II priede pateiktą skalę; iii) ar pirkėjai ir bet kurie garantuotojai yra viešieji, ar privatūs; iv) jei sandorį numatoma pateikti tarptautiniam konkursui – paskutinė paraiškų pateikimo diena;

d)	esminės kredito sąlygos, dėl kurių kreipėsi pasiūlytas gavėjas;

e)

kredito sąlygos, kurias siūlo eksportuojančios šalies institucijos: i) kredito palūkanos; ii) kredito trukmė ir jo mokėjimo pradžios data (pvz., kiekvienas įnašas, paskutinis įnašas, paskyrimas); iii) kredito grąžinimo terminas; iv) kai kreditas nebus grąžinamas lygiomis įmokomis kas tam tikrą laikotarpį nuo kredito pradžios iki pabaigos – tiksli informacija apie tai, kaip bus vykdomi mokėjimai (kiekvienos įmokos dalis ir tiksli mokėjimo data); v) palūkanų subsidijų suma, kai ji skiriasi nuo gaunamos pagal įprastą sistemą; palūkanų normos, jei kreditas bus suteiktas iš valstybinių lėšų; vi) kredito draudimo mokesčiai, kai jie skiriasi nuo mokamų pagal įprastinę sistemą; vii) paramos vietinėms išlaidoms taikymo sritis ir sąlygos;

f)

tikslūs pagrindai, kuriais remiantis netaikomos ar nukrypstama nuo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytų normų. Kai jie taikomi, turi būti nurodomos tokios aplinkybės: i) pagalbinis kreditas; ii) trečiosios šalies konkurencija (nurodant, remiama ar ne); iii) visuotinei priemonei priskiriamas sandoris, dėl kurio buvo konsultuojamasi anksčiau.

5 straipsnis

Jei numatoma taikyti bendrus įsipareigojimus suteikti kreditą, konsultacijas inicijuojanti valstybė narė pateikia tokią informaciją:

a)	paskirties šalis;

b)	bendro įsipareigojimo suteikti kreditą sumos aukščiausia riba;

c)	kredito paskirtis: i) jei žinoma, vieta, kur bus sudaromas sandoris; ii) medžiagos rūšis, kurią galvojama tiekti; iii) ar paskolos gavėjai ir visi garantuotojai yra privatūs ar viešieji;

d)	4 straipsnio e punkte numatytai informacijai analogiškos kredito sąlygos ir atitikimo reikalavimams kriterijai individualioms sutartims (pvz., galutinės priskyrimo visuotinei kredito suteikimo priemonei datos, jei galima, mažiausios numatomos sutarties kainos);

e)	tikslūs pagrindai, kuriais remiantis netaikomos ar nukrypstama nuo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytų normų. Kai jie taikomi, turi būti nurodomos tokios aplinkybės: i) pagalbinis kreditas; ii) trečiosios šalies konkurencija (nurodant, remiama, ar ne).

6 straipsnis

Perduodant informaciją laikomasi tokios numeravimo tvarkos:

a)	individualios sutartys: konsultuojančiąją valstybę narę atitinkančios raidės, po kurių eina kiekvienų metų eilės numeris; kai sutartis priskiriama bendram įsipareigojimui suteikti kreditą, taip pat nurodomas tokios priemonės numeris;

b)	privatūs bendri įsipareigojimai suteikti kreditą: X raidė, po kurios eina konsultuojančiąją valstybę narę atitinkančios raidės ir kiekvienų metų eilės numeris;

c)	viešieji arba mišrūs kreditai: A raidė, po kurios eina konsultuojančiąją valstybę narę atitinkančios raidės ir kiekvienų metų eilės numeris.

7 straipsnis

Kad valstybės narės galėtų tinkamai ir laiku derinti savo požiūrius, 4 ir 5 straipsniuose nurodyta informacija turi būti perduodama kuo greičiau, kai tik inicijuojamas tyrimas dėl pasiūlytų garantijų ir kreditų tinkamumo arba bet koks kitas sprendimas, kuris pagal nacionalines taisykles ar nacionalines administracines praktikas taptų būtina sąlyga tolesniam tokių garantijų ar kreditų nagrinėjimui.

8 straipsnis

Jei pasikeičia veiksniai, pateisinantys nukrypimą nuo standartų arba pasiūlomos naujos pagrindinės kredito sąlygos, kurios skiriasi nuo tų, kurias iš pradžių nurodė konsultuojanti valstybė narė, po peržiūrėjimo vyksta atnaujintos konsultacijos.

Tačiau, jei pasiūlytos naujos sąlygos yra griežtesnės, atitinkama valstybė narė įpareigojama tik nurodyti pirminio konsultavimo informaciją.

9 straipsnis

4 ir 5 straipsniuose išdėstyta informacija, 10 straipsnyje minėti atsakymai ir 15 straipsnyje minėtas pranešimas perduodamas teleksu gavėjams, kuriuos įvardina atitinkamai kiekviena valstybė narė, Komisija ir Tarybos generalinis sekretoriatas.

Visoje su konsultacijomis susijusioje korespondencijoje nurodomas konsultacijos numeris bei paskirties šalis.

10 straipsnis

1.   Valstybės narės ir Komisija gali:

a)	nurodyti, kad konsultuojančios valstybės narės pasiūlytos sąlygos nereikalauja komentarų;

b)	reikalauti, kad konsultuojanti valstybė narė pateiktų papildomą informaciją;

c)	pateikti pastabas ir išlygas ar išreikšti neigiamą nuomonę; tokia laikoma tik ta nuomonė, kuri atvirai pateikiama kaip neigiama nuomonė;

d)	prašyti surengti konsultacinį susitikimą.

2.   Kai apie sandorius, dėl kurių yra konsultuojama, neigiamą nuomonę pateikia septynios valstybės narės, konsultaciniai susitikimai rengiami automatiškai.

3.   Išskyrus atvejus, kai taikomas 13 straipsnis, konsultuojanti valstybė narė sustabdo savo sprendimo taikymą iki 11 straipsnyje nurodytų laikotarpių pabaigos, arba kai pagal šio straipsnio 2 dalį konsultaciniai susitikimai vyksta automatiškai – iki tol, kol nesurengiamas toks susitikimas.

11 straipsnis

10 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka turi būti pradedama taikyti per septynių kalendorinių dienų laikotarpį nuo konsultuojančios valstybės narės pirminio pranešimo.

Kai konsultuojanti valstybė narė gauna prašymą pateikti papildomą informaciją vėliausiai iki septynių kalendorinių dienų laikotarpio pabaigos, ji turi pateikti atsakymą daugiausia per penkias kalendorines dienas.

Pagal pirmiau nurodytą tvarką, dalyviams skiriamas ilgiausias trijų darbo dienų laikotarpis nuo šios papildomos informacijos gavimo, per kurį jie gali pareikšti savo nuomonę.

12 straipsnis

Jei valstybės narės, į kurias buvo kreiptasi, arba Komisija neatsako per 11 straipsnyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad pastabų, kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalies a punkte, nepateikta.

Kai tik papildomos informacijos prašanti valstybė narė praneša 9 straipsnyje nurodytiems gavėjams apie negautą atsakymą per 11 straipsnio antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį, automatiškai vyksta konsultacinis susitikimas bei taikoma 10 straipsnio 3 dalis.

13 straipsnis

Kaip išskirtinę priemonę konsultuojanti valstybė narė gali priimti neatidėliotiną sprendimą dėl pasiūlyto sandorio, jei ji mano, kad tokio sprendimo ilgiau atidėlioti negalima.

Tačiau, išskyrus viešuosius kreditus, pirma pastraipa netaikoma:

a)	sprendimui suteikti ar garantuoti kreditą, pagrįstą tik Bendrijos vidaus konkurencija. Tačiau yra galimybė priimti neatidėliotiną sprendimą dėl sandorių tomis sąlygomis, kurias kita valstybė narė jau nusprendė paremti;

b)	tais atvejais, kai nustatyta tarptautinio lygmens procedūra, kurios šalys yra visos valstybės narės, leidžia visiems dalyviams vieninteliu atveju – skubos tvarka, – sutrumpinti įprastinius atsakymo pateikimo laikotarpius.

14 straipsnis

Konsultaciniai susitikimai rengiami vykstant bet kuriam 1960 m. rugsėjo 27 d. Tarybos sprendimu įsteigtos Kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų politikos koordinacinės grupės ar jos pogrupių susitikimams. Be to, jei kuri nors valstybė narė to prašo, specialūs susitikimai gali būti sušaukiami tarp grupės ar jos pogrupių susitikimų.

Valstybės narės ir Komisija praneša 9 straipsnyje nurodytiems gavėjams, jei galima prieš keturias kalendorines dienas iki konsultacinio susitikimo, klausimų, kuriuos jos numato pateikti diskusijoms, sąrašą.

Konsultaciniai susitikimai rengiami Tarybos generalinio sekretoriato būstinėje.

15 straipsnis

Visais atvejais dėl kiekvieno sandorio priimtas galutinis sprendimas perduodamas kitoms valstybėms narėms. Informuojant apie tokį sprendimą išdėstomos priežastys, dėl kurių konsultuojanti valstybė narė negalėjo atsižvelgti į konsultuotų partnerių pateiktas pastabas, išlygas ar neigiamas nuomones.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOS TVARKOS PROCEDŪROS

16 straipsnis

Bet kuri valstybė narė gali pasiteirauti kitos valstybės narės, ar ji žino apie sandorį, dėl kurio iki tol nebuvo konsultuojamasi, ir visų pirma apie eksportuotojo ar finansinės institucijos siūlomas kredito sąlygas. Jei į šiuos pasiteiravimus per septynias kalendorines dienas negaunama atsakymo, klausiančioji valstybė narė turi teisę laikyti, kad paklaustoji valstybė narė žino apie šį reikalą, ir kad siūlomos kredito sąlygos laikomos nustatytomis. I antraštinės dalies nustatyta tvarka klausiančioji valstybė narė turi teisę pradėti konsultacijas aiškiai nurodydama, kad tai daro dėl konkurencinės padėties, kuri laikoma nustatyta.

Jei konsultacijas jau pradėjo valstybė narė, o kita valstybė narė, į kurią kreipiamasi dėl paramos tam pačiam sandoriui, pasiteirauja pirmiau minėtosios valstybės apie jos galutinę poziciją, į šiuos paklausimus nedavus atsakymo per penkių darbo dienų laikotarpį klausiančiajai valstybei narei leidžiama laikyti, kad taip užklausta valstybė narė parėmė klausimą konsultacijos metu nurodytomis sąlygomis.

17 straipsnis

Apie visus laisvo panaudojimo kreditus, nukrypstančius nuo I priede išdėstytų standartų arba nuo bet kurių kitų valstybės narės priimtų normų Kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų politikos koordinacinės grupės veiklos ribose nurodoma tokia informacija:

a)	per ankstesnįjį ketvirtį suteiktų kreditų pagrindiniai komponentai;

b)	laisvai panaudojamų kreditų panaudojimas besibaigiant ankstesniesiems metams.

18 straipsnis

Kai valstybė narė su trečiąja šalimi sudaro sutartį, kurioje numatomas galimas kreditų suteikimas nenurodant tikslių suteikimo sąlygų:

a)	kalbant apie reglamentuoto naudojimo kreditus, sudarius susitarimą, 9 straipsnyje nurodytiems gavėjams joje pranešamos pagrindiniai jo aspektai;

b)	laisvo naudojimo kreditams, 17 straipsnyje numatytas informavimas vienodai taikomas ir tokiems kreditams.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

REGULIARIOS ATASKAITOS

19 straipsnis

Kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų politikos koordinacinė grupė pateikia pusmetines ataskaitas apie I ir II antraštinėse dalyse nurodytos tvarkos taikymą.

Nepažeidžiant šių reguliarių ataskaitų, taip pat rengiamos papildomos ataskaitos, kai to reikalauja sunkumų, kurie kilo taikant atitinkamas tvarkos procedūras, pobūdis ir svarba.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Sprendimas 73/391/EEB yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

21 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 226 E, 2005 9 15, p. 43.

(2)  OL C 302, 2004 12 7, p. 19.

(3)  OL L 346, 1973 12 17, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

(4)  Žr. III priedą.

(5)  OL 66, 1960 10 27, p. 1339.

---

---

---

---

---