Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32005R1646

    2005 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1646/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2604/2000, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikro polietileno tereftalato (PET), kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui

    OL L 266, 2005 10 11, p. 10–14 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
    OL L 352M, 2008 12 31, p. 320–324 (MT)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (BG, RO)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 01/03/2007

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2005/1646/oj

    11.10.2005   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 266/10


    TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1646/2005

    2005 m. spalio 6 d.

    iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2604/2000, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikro polietileno tereftalato (PET), kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,

    atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

    kadangi:

    A.   GALIOJANČIOS PRIEMONĖS

    (1)

    Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikro polietileno tereftalato (PET), kurio klampumo koeficientas pagal DIN (Deutsche Industrienorm) 53728 (toliau – aptariamas produktas) yra 78 ml/g ar didesnis, kuris paprastai klasifikuojamas KN kodu 3907 60 20 ir kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui. Taikomos priemonės – tai konkreti 181,7 EUR už toną muito norma, išskyrus kelias specialiai paminėtas bendroves, kurioms taikytinos individualios muito normos.

    (2)

    Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (3) tuo pačiu metu nustatė to paties produkto, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui į Bendriją taikomą galutinį 41,3 EUR už toną kompensacinį muitą, išskyrus kelias specialiai paminėtas bendroves, kurioms taikytinos atskiros muito normos.

    B.   DABARTINĖ PROCEDŪRA

    1.   Prašymas atlikti peržiūrą

    (3)

    Nustačius galutines priemones, Komisija gavo vieno Indijos eksportuojančio gamintojo, South Asian Petrochem Limited (toliau – bendrovė), prašymą inicijuoti Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 peržiūrą dėl „naujo eksportuotojo“, vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi. Ši įmonė teigė, kad ji nesusijusi su jokiais eksportuojančiais Indijos gamintojais, kuriems taikomos galiojančios aptariamam produktui taikomos antidempingo priemonės. Be to, ji teigė, kad ji pirmuoju tyrimo laikotarpiu aptariamo produkto neeksportavo (1998 m. spalio 1 d. – 1999 m. rugsėjo 30 d.), bet po šio laikotarpio aptariamą produktą į Bendriją eksportavo.

    2.   Peržiūros dėl „naujo eksportuotojo“ inicijavimas

    (4)

    Komisija išnagrinėjo bendrovės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir susijusiai Bendrijos pramonei suteikusi galimybę pateikti pastabas, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 33/2005 (4) inicijavo Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 peržiūrą dėl šios bendrovės, ir pradėjo tyrimą.

    (5)

    Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 33/2005, kuriuo inicijuotas tyrimas, buvo panaikintas šios įmonės pagaminto ir į Bendriją eksportuojamo aptariamo produkto importui taikomas Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 nustatytas antidempingo muitas. Tuo pačiu muitinėms buvo nurodyta imtis reikiamų priemonių tokiam importui registruoti vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi.

    (6)

    Tuo pačiu metu ir dėl tų pačių priežasčių, išnagrinėjusi bendrovės prašymą, Komisija inicijavo greitesnę Reglamento (EB) Nr. 2603/2000 peržiūrą, vadovaujantis 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (5) dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 20 straipsniu.

    3.   Susijusios šalys

    (7)

    Komisija bendrovei ir Indijos (toliau – eksportuojanti šalis) atstovams oficialiai pranešė apie peržiūros dėl „naujo eksportuotojo“ inicijavimą. Be to, kitoms tiesiogiai susijusioms šalims ji suteikė galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir pareikalauti būti išklausytoms. Tačiau Komisija tokių prašymų negavo.

    (8)

    Komisija bendrovei nusiuntė klausimyną ir laiku gavo iš jos atsakymą. Komisija taip pat surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Buvo atliktas patikrinimas bendrovės patalpose.

    4.   Tiriamasis laikotarpis

    (9)

    Tyrimas dėl dempingo apėmė laikotarpį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis, arba TL).

    C.   TYRIMO REZULTATAI

    1.   Pripažinimas nauju eksportuotoju

    (10)

    Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad bendrovė pirmojo tyrimo laikotarpiu aptariamo produkto neeksportavo ir kad pradėjo ją eksportuoti į Bendriją šiam laikotarpiui pasibaigus.

    (11)

    Be to, bendrovė sugebėjo pakankamai įrodyti, kad neturėjo nei tiesioginių, nei netiesioginių ryšių su jokiais Indijos eksportuojančiais gamintojais, kuriems dėl aptariamo produkto taikomos galiojančios antidempingo priemonės.

    (12)

    Atitinkamai buvo patvirtinta, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, bendrovė turėtų būti laikoma „nauju eksportuotoju“ ir todėl jai turėtų būti nustatytas atskiras dempingo skirtumas.

    2.   Dempingas

    (13)

    Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nustatė, ar visi bendrovės PET vidaus pardavimai buvo tipiški, palyginus su visu jos eksportu į Bendriją. Kadangi šie pardavimai sudarė daugiau kaip 5 % viso jos eksporto į Bendriją, jie buvo laikomi tipiškais.

    (14)

    Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovės parduodamo PET rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai ar netiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis.

    (15)

    Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik dvi į Bendriją eksportuotų produktų rūšys yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai ar netiesiogiai palyginti su vidaus rinkoje parduodamais produktais. Tada, atsižvelgiant į atitinkamą eksportą, buvo išnagrinėta, ar kiekvienos šių produktų rūšies vidaus pardavimai rinkoje buvo pakankamai tipiški. Kadangi kiekvienos rūšies vidaus pardavimai žymiai viršijo 5 % ribas, šios abi rūšys buvo laikomos tipiškomis.

    (16)

    Taip pat buvo išnagrinėta, ar galima buvo manyti, kad kiekviena produkto rūšis vidaus rinkoje buvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis, grynąja pardavimo kaina nustatant aptariamos rūšies nepriklausomiems klientams parduodamo aptariamo produkto kiekio, lygaus ar didesnio už apskaičiuotas gamybos sąnaudas (pelningi pardavimai) dalį. Kadangi aptariamo produkto pelningų pardavimų dalis sudarė mažiau nei 80 %, bet daugiau nei 10 % visos pardavimų apimties, normalioji vertė buvo skaičiuojama pagal faktinę vidaus kainą, apskaičiuotą kaip svertinis tik vienos rūšies pelningų pardavimų vidurkis.

    (17)

    Kadangi visi į Bendriją eksportuojami produktais buvo parduodami tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, būtent, remiantis iš tiesų sumokėta ar mokėtina eksporto kaina.

    (18)

    Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atlikus patikslinimą, buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui.

    (19)

    Buvo pripažintos visos bendrovės reikalaujamos išmokos už eksportą. Šios išmokos yra susijusios su komisiniais, krovinių gabenimu eksportuojančioje šalyje, krovinių gabenimu jūra, draudimu, tvarkymo kaštais, pakavimo išlaidomis ir banko mokesčiais.

    (20)

    Buvo pripažintos visos bendrovės reikalaujamos su vidaus pardavimais susijusios išmokos už komisinius, krovinių gabenimą eksportuojančioje šalyje, draudimą, pakavimo išlaidas ir banko mokesčius. Tačiau bendrovės išmokų už netiesioginius mokesčius ir importo mokesčius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą bei vietos padalinių išlaidas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą reikalavimas buvo atmestas dėl toliau išdėstytų priežasčių.

    (21)

    Išmokos už netiesioginius mokesčius reikalavimas grindžiamas tuo, kad bendrovės šalies vidaus klientai parduodami aptariamą produktą vidaus rinkoje mokėjo negrąžinamą akcizo mokestį, nors bendrovės eksportuojančiam gamintojui toks mokestis nebuvo taikomas. Šio negrąžinamo akcizo mokesčio buvo reikalaujama kaip normaliosios vertės koregavimo. Tačiau normalioji vertė, kuri buvo palyginta su eksporto kaina, buvo nustatyta remiantis vidaus pardavimų kaina be mokesčių. Todėl į normaliąją vertę neįeina akcizo mokestis, turintis įtakos kainai ir kainos palyginamumui, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Be to, buvo laikoma, kad eksportuojančio gamintojo šalies vidaus klientų mokestiniams įsipareigojimams netaikomas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, kadangi toks mokestis „nėra mokamas už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas“. Bendrovės šalies vidaus klientų mokamas akcizo mokestis yra renkamas pagal grynąją pardavimo kainą ir neturi jokios įtakos bendrovės gamybos sąnaudoms bei kainų nustatymui. Kadangi lyginant bendrovės grynąsias vidaus pardavimo kainas su grynosiomis eksporto kainomis jau buvo atsižvelgta į bet kokius netiesioginius muito mokesčius vidaus ir eksporto rinkoje, bendrovės išmokų reikalavimas buvo atmestas.

    (22)

    Susipažinusi su informacija, bendrovė teigė esą reikšmės neturi tai, kad normalioji vertė lyginta su eksporto kaina remiantis grynąja kaina, t. y. neįskaičiuojant visų netiesioginių mokesčių. Be to, ji teigė, kad akcizo mokestis būtų mokamas už panašų produktą, ir tai turėtų poveikio kainų palyginamumui, kadangi šalies vidaus klientams išlaidos nebus visiškai padengtos ir galiausiai jie turės mokėti dalį akcizo mokesčio. Be to, vidaus rinkoje jos klientai mokėtų daugiau nei eksporto rinkoje. Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, taikant vidaus kainą kaip normaliąją vertę, nebuvo įskaičiuotas akcizo mokestis, ir dėl to tai negalėjo turėti įtakos kainų palyginamumui. Galiausiai bendrovė nepateikė jokios informacijos arba įrodymų, pagrindžiančių, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumas buvo kitaip paveiktas. Todėl šiuos argumentus reikėjo atmesti.

    (23)

    Pateiktas prašymas atleisti nuo importo muito buvo pagrįstas argumentu, kad visada bendrovei parduodant aptariamą produktą vidaus rinkoje, žaliavų importo muitai būtų sumokėti mokant „padidintą“ akcizo mokestį. Sąvoka „padidintas“ akcizo mokestis reiškia bendrovės taikomą skirtingą mokesčių sistemą, kadangi bendrovė yra į eksportą orientuotas ūkio subjektas (EOU), palyginus su kitomis Indijos (į eksportą neorientuotais ūkio subjektais) bendrovėmis. Pagal šią sistemą į eksportą orientuotos bendrovės buvo atleistos nuo visų žaliavų importo muitų, bet buvo taikomas didesnis akcizo mokestis, kai šių bendrovių pagaminti produktai parduodami vidaus rinkoje. Kadangi toks akcizo mokestis nėra mokamas už eksporto pardavimą, bendrovė paprašė atitinkamai pakoreguoti normaliąją vertę. Prašymas buvo atmestas, kadangi bendrovė pirko žaliavas be muito, nepriklausomai nuo to, ar galutinis produktas parduodamas vidaus rinkoje ar eksportuojamas. Dėl to importo muitai nebuvo mokami už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas, kai produktas buvo skirtas vartoti vidaus rinkoje, be to, šie muitai nebuvo renkami ar grąžinami, jeigu produktas eksportuotas į Bendriją laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto. Dėl to vidaus ir eksporto rinkos kainų palyginamumui poveikio nebuvo. Taip pat reikia pažymėti, kad bendrovė nesugebėjo įrodyti mokėjusi kitus, nei 21 konstatuojamoje dalyje aprašytasis akcizo mokestis už baigtą produktą, papildomus muitus arba netiesioginius mokesčius. Galiausiai buvo neįmanoma aiškiai nustatyti, ar galutinio produkto gamybai buvo naudotos importuotos ar vietoje įgytos žaliavos ir kiek jų sunaudota.

    (24)

    Bendrovė taip pat pareikalavo atlyginti jos vietos filialų, atsakingų už pardavimą vidaus rinkoje, išlaidas. Prašymas buvo atmestas, kadangi į filialų išlaidas buvo įtrauktos kitų, nei aptariamas produktas, produktų pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos, ir jų nebuvo galima tiesiogiai susieti su aptariamo produkto pardavimu vidaus rinkoje. Dėl to bendrovė nenurodė, ar filialų išlaidos turėjo poveikio kainai ar kainų palyginamumui. Susipažinusi su informacija, bendrovė teigė gaminanti tiktai vieną produktą, t. y. aptariamą produktą. Vis dėlto tai prieštaravo išvadoms. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, nustatant normaliąją vertę, yra svarbu atsižvelgti į pardavimo kainą filiale pirmajam nepriklausomam klientui. Kadangi filialai yra to paties juridinio subjekto ir bendrovės struktūros dalis, bendrovės argumentai buvo atmesti ir išmokos prašymas nepagrįstas.

    (25)

    Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, į Bendriją eksportuotų aptariamo produkto visų rūšių normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su aptariamo produkto visų atitinkančių rūšių svertine vidutine eksporto kaina.

    (26)

    Šis palyginimas parodė, kad dempingas egzistuoja. Nustatytas svertinis vidutinis įmonės dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos procentais, sudaro 25,5 %.

    D.   NAGRINĖJAMŲ PRIEMONIŲ PAKEITIMAS

    (27)

    Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, manoma, kad turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, lygus nustatytam dempingo skirtumui, tačiau, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, neturėtų būti didesnis negu po pirmojo antidempingo tyrimo galutiniu reglamentu nustatytas Indijos žalos skirtumas šalies mastu.

    (28)

    Naujo eksportuotojo peržiūroje negalima nustatyti individualaus žalos skirtumo, kadangi, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, tyrimas yra apribotas iki individualaus dempingo skirtumo nagrinėjimo. Dėl to dempingo skirtumas buvo palygintas su žalos skirtumu šalies mastu, kaip nustatyta Indijai galutiniame reglamente. Kadangi pastarasis viršijo dempingo skirtumą, priemonių lygį reikėtų pagrįsti dempingo skirtumu.

    (29)

    Vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 2026/97 24 straipsnio 1 dalimi, norint ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį, produktui netaikomi nei antidempingo, nei kompensaciniai muitai.

    (30)

    Atliekant greitesnę Reglamento (EB) Nr. 2603/2000 peržiūrą, bendrovei buvo nustatytas individualus 106,5 EUR už toną dydžio kompensacinis muitas, lygus 13,9 % ad valorem kompensacinio muito.

    (31)

    Kadangi tuo metu atliktoje pagreitintoje peržiūroje nustatyta, kad visos subsidijos yra eksporto subsidijos, siekiant atspindėti faktinį dempingo skirtumą po kompensacinių muitų, išlyginančių šių subsidijų poveikį, nustatymo, antidempingo muitą reikia pakoreguoti.

    (32)

    Atsižvelgiant į tuo pačiu metu atliktos antisubsidijų procedūros rezultatus, atitinkamai antidempingo muitas, taikomas CIF kainai prie Bendrijos sienos, turėtų būti toks:

    Bendrovė

    Žalos skirtumas

    Dempingo skirtumas

    Kompensacinio muito dydis

    Antidempingo muito dydis

    Siūlomas antidempingo muitas

    (EUR/tona)

    South Asian Petrochem Limited

    44,3 %

    25,5 %

    13,9 %

    11,6 %

    88,9

    E.   ANTIDEMPINGO MUITO TAIKYMAS ATGALINE DATA

    (33)

    Kadangi, atliekant peržiūrą, nustatyta, kad bendrovė vykdo dempingą, šiai bendrovei taikytinas antidempingo muitas turėtų būti surinktas atgaline data už aptariamo produkto importą, kuris turėjo būti registruojamas pagal Reglamento (EB) Nr. 33/2005 3 straipsnį.

    F.   ĮSIPAREIGOJIMAS

    (34)

    Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, bendrovė pasiūlė įsipareigojimą dėl aptariamo produkto eksporto į Bendriją kainos.

    (35)

    Išnagrinėjusi pasiūlymą, Komisija nusprendė, kad įsipareigojimas yra priimtinas, kadangi taip būtų panaikintas žalingas dempingo poveikis. Be to, reguliariomis ir išsamiomis ataskaitomis, kurias įmonė įsipareigojo teikti Komisijai, sudaromos sąlygos vykdyti veiksmingą stebėseną. Be to, produkto pobūdis ir bendrovės taikomas pardavimo modelis yra toks, kad, Komisijos nuomone, galimybė nesilaikyti įsipareigojimo mažai tikėtina.

    (36)

    Siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi ir kontrolę, pateikus prašymą išleisti į laisvą apyvartą produktus pagal įsipareigojimą, atleidimas nuo muito priklausys nuo to, ar valstybės narės muitinei buvo pateikta bendrovės išduota galiojanti „komercinė sąskaita faktūra“ su informacija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 priede. Jei tokia sąskaita nepateikiama ar jei ji neatitinka muitinei pateikto produkto, siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo taikymą, mokėtinas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

    (37)

    Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis, gali būti nustatytas antidempingo muitas.

    G.   INFORMAVIMAS IR PRIEMONIŲ TAIKYMO TRUKMĖ

    (38)

    Bendrovė buvo informuota apie faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama nustatyti jos importui į Bendriją galutinį antidempingo muitą, be to, jai buvo suteikta galimybė teikti pastabas.

    (39)

    Ši peržiūra neturi įtakos datai, nuo kurios pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį baigia galioti Reglamentas (EB) Nr. 2604/2000,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    1.   Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 1 straipsnio 3 dalies lentelėje prie Indijos gamintojų įrašoma ši informacija:

    Šalis

    Bendrovė

    Galutinis muitas

    (eurais)

    TARIC papildomas kodas

    „Indija

    South Asian Petrochem Limited

    88,9

    A585“

    2.   Šiuo reglamentu nustatytas muitas atgaline data taip pat renkamas už importuotą aptariamą produktą, užregistruotą vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 33/2005 3 straipsniu.

    3.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, galutinis antidempingo muitas netaikomas importuojamiems produktams, išleistiems į laisvą apyvartą pagal 2 straipsnį.

    4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitams galiojančios nuostatos.

    2 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 2 straipsnio 3 dalies lentelėje prie Indijos gamintojų įrašoma ši informacija:

    Bendrovė

    Šalis

    TARIC papildomas kodas

    South Asian Petrochem Limited

    Indija

    A585“

    3 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Liuksemburge, 2005 m. spalio 6 d.

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    A. DARLING


    (1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

    (2)  OL L 301, 2000 11 30, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 83/2005 (OL L 19, 2005 1 21, p. 1).

    (3)  OL L 301, 2000 11 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 822/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 3).

    (4)  OL L 8, 2005 1 12, p. 9.

    (5)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004.


    Top