29.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/1

(1)

2004 m. balandžio 30 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės liejinių importo inicijavimą.

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas gavus skundą, kurį gamintojų, atstovaujančių didžiąją dalį (šiuo atveju – 50 %) visų Bendrijos liejinių gamintojų, vardu 2004 m. kovo mėn. pateikė EUROFONTE (toliau – skundo pateikėjas). Skunde buvo pateikti šios prekės dempingo ir dėl jo padarytos didelės žalos prima facie įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu tyrimui inicijuoti.

(3)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, skunde nurodytiems Bendrijos gamintojams, visiems kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, KLR valdžios institucijoms, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams bei suinteresuotoms asociacijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomones raštu ir per pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytą laiką prašyti, kad būtų išklausytos.

(4)

Savo nuomonę pateikė keli skundą pateikusio gamintojo atstovaujami Bendrijos gamintojai, kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, tiekėjai ir vartotojų asociacijos. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios per nustatytą laiką paprašė būti išklausytos ir pateikė tam svarias priežastis, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Atsižvelgiant į didelį tyrime dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų skaičių, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką dempingui ir žalai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(6)

Kad Komisija galėtų priimti sprendimą, ar reikalinga atranka, ir, jei reikalinga, galėtų ją atlikti, buvo paprašyta, jog eksportuojantys gamintojai bei jų vardu veikiantys atstovai, Bendrijos gamintojai bei importuotojai praneštų apie save ir pateiktų pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytą informaciją. Komisija taip pat kreipėsi į žinomas eksportuojančių gamintojų asociacijas ir KLR valdžios institucijas. Šios šalys neprieštaravo, kad būtų atlikta atranka.

(7)

Iš viso 33 KLR eksportuotojai ir (arba) gamintojai, 24 Bendrijos gamintojai ir 15 importuotojų per nustatytą terminą pateikė atsakymus į atrankai skirtą klausimyną ir būtiną informaciją.

(8)

Kad KLR eksportuojantys gamintojai, jei to pageidautų, galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija Kinijos suinteresuotosioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laiką, išsiuntė prašymo formas. 21 bendrovė pateikė prašymus dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, o 3 bendrovės prašė taikyti tik IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(9)

Eksportuojančių gamintojų atranka buvo atlikta pasikonsultavus su KLR bendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Eksportuojantys gamintojai buvo atrinkti įvertinus didžiausią tipinę eksporto į Bendriją apimtį (buvo analizuojama atskirai kiekviena bendrovė arba susijusių bendrovių grupė), kurią būtų galima deramai išnagrinėti per nustatytą laiką, ir atsižvelgiant į tai, ar šios bendrovės ketina prašyti rinkos ekonomikos režimo. Atrinktos buvo tik tos bendrovės, kurios pateikė prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo taikymo, nes pereinamojo laikotarpio ekonomikoje kitų bendrovių normalioji vertė yra nustatoma remiantis analogiškos trečiosios šalies kainomis arba apskaičiuota normaliąja verte. Tuo remiantis buvo atrinkti septyni tipiniai eksportuojantys gamintojai. Remiantis į klausimyno klausimus pateiktais atsakymais, septynių atrinktų bendrovių eksportas sudarė maždaug 50 % viso bendradarbiaujančių gamintojų eksporto.

(10)

Bendrijos gamintojai, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, buvo atrinkti pasikonsultavus su bendradarbiaujančiais gamintojais ir, gavus jų sutikimą, įvertinus didžiausią tipinį produkcijos ir pardavimų Bendrijoje kiekį. Taip buvo atrinkti penki Bendrijos gamintojai. Komisija klausimynus nusiuntė penkioms atrinktoms bendrovėms ir per nustatytą terminą gavo keturis išsamius atsakymus. Viena iš šių bendrovių atsakymą atsiuntė pasibaigus terminui, kuris buvo pratęstas specialiai šiam tikslui, ir todėl į tyrimą nebuvo įtraukta.

(11)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, importuotojai buvo atrinkti pasikonsultavus su bendradarbiaujančiais importuotojais ir, gavus jų sutikimą, įvertinus, pirma, didžiausią tipinį į Bendriją importuotą kiekį ir, antra, geografinį pasiskirstymą. Nustatyta, kad iš 15 bendrovių 2 yra susijusios su KLR gamintojais ir į atranką nebuvo įtrauktos, nes jos turėtų būti vertinamos atliekant eksportuojančių gamintojų atranką. Taigi buvo atrinkti keturi importuotojai, iš kurių trys pateikė išsamius atsakymus į klausimyną.

(12)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti pirmines išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Patikrinimai buvo atlikti šių atrinktų bendrovių patalpose:

(13)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER negali būti taikomas, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas patikrinimas, skirtas normaliajai vertei nustatyti remiantis analogiškos šalies duomenimis:

(14)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nagrinėjimas dėl žalos tendencijų įvertinimo apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Liejinius paprastai sudaro rėmas, kuris įkasamas į žemę, ir dangtis arba grotelės, kurie įtaisomi taip, kad jų paviršius sutaptų su bet kokiu paviršiumi, kuriuo eina pėstieji ir (arba) važiuoja transporto priemonės ir kuriam tiesiogiai tenka pėsčiųjų ir (arba) transporto priemonių svoris ir jų daromas poveikis. Rėmas dedamas tiesiogiai ant ertmės, kurią dengia betono arba plytų konstrukcija, viršaus. Jis naudojamas tam, kad būtų galima pateikti į požeminę ertmę.

(16)

Liejiniai naudojami požeminėms ertmėms uždengti ir turi išlaikyti transporto priemonių ir (arba) pėsčiųjų svorį. Reikalaujama, kad dangtis ir grotelės būtų pritvirtinti prie rėmo, taip siekiant išvengti akustinės taršos, kūno sužalojimo ir transporto priemonių sugadinimo. Liejiniai turi leisti saugiai ir lengvai patekti į požeminę ertmę ir žmonėms, ir vizualinės apžiūros tikslais.

(17)

Liejiniai būna skirtingų formų ir dydžių. Jie projektuojami taip, kad jų dydis atitiktų ertmės, kurią jie uždengia ir į kurią leidžia patekti, dydį. Produkto rėmai paprastai yra apskriti, kvadratiniai arba stačiakampiai. Dangtis ir grotelės būna įvairių formų, įskaitant trikampes, apskritas, kvadratines, stačiakampes ir kt.

(18)

Liejiniai gaminami iš pilkojo arba kaliojo ketaus. Atsižvelgiant į gamybos procesą ir galutinio produkto rūšį, t. y. kaliojo arba pilkojo ketaus, jie gaminami iš įvairaus kiekio metalo laužo, kokso, luitinio ketaus, anglies dulkių, klinčių, ferosilicio ir magnio. Gaminant liejinius, geležis lydoma dviem būdais: elektrinėse krosnyse arba lydkrosnėse. Ir pilkojo, ir kaliojo ketaus liejinių gamybos procesas panašus. Pagrindinis skirtumas gaminant liejinius iš kaliojo ketaus yra tas, kad į geležies anglį dedamas magnis siekiant pakeisti jos formą iš dribsnių į sferoidinę, o pilkojo ketaus liejinių gamybos procese taip nedaroma. Išlydyta geležis rankiniu arba mechaniniu būdu pilama į liejimo formą.

(19)

Aptariamas produktas – tai tam tikri KLR kilmės dirbiniai iš nekaliojo ketaus, skirti požeminėms arba paviršinėms sistemoms uždengti arba patekti į jas, ir jų dalys, apdirbti arba neapdirbti, padengti arba nepadengti, dažyti arba nedažyti, su kitomis medžiagomis arba be kitų medžiagų (toliau – aptariamas produktas), kurių KN kodai paprastai yra 7325 10 50 ir 7325 10 92 arba kartais 7325 10 99. Šie KN kodai apima įvairias produkto rūšis (apžiūros šulinių dangčius, kanalizacijos lietaus trapus ir paviršiaus dėžės). Buvo nustatyta, kad visų šių rūšių produktai yra pakankamai panašūs, kad tyrimo tikslais galėtų būti laikomi viena preke. Reikia pažymėti, kad paviršiniai gaisriniai hidrantai iš esmės skiriasi nuo paviršiaus dėžės dėl savo paskirties ir konstrukcijos, ir todėl jie nelaikomi aptariamu produktu.

(20)

Gaminant liejinius, KLR metalui lydyti dažniausiai naudojamos lydkrosnės, o Bendrijos pramonė daugiausia naudoja elektrines krosnis. KLR gamybos procesas skiriasi nuo ES dar ir dėl to, kad KLR gamintojai lydytą geležį į formas paprastai pila rankiniu būdu, o ES gamintojai tai daro mechanizuotai. Liejiniai gaminami iš pilkojo arba kaliojo ketaus. Atsižvelgiant į gamybos procesą ir galutinio produkto rūšį, t. y. kaliojo arba pilkojo ketaus, jie gaminami iš įvairaus kiekio metalo laužo, kokso, luitinio ketaus, anglies dulkių, klinčių, ferosilicio ir magnio. Gaminant liejinius, geležis lydoma dviem būdais: elektrinėse krosnyse arba lydkrosnėse. Ir pilkojo, ir kaliojo ketaus liejinių gamybos procesas panašus. Pagrindinis skirtumas, gaminant liejinius iš kaliojo ketaus, yra tas, kad į geležies anglį dedamas magnis siekiant pakeisti jos formą iš dribsnių į sferoidinę, o pilkojo ketaus liejinių gamybos procese taip nedaroma. Išlydyta geležis rankiniu arba mechaniniu būdu pilama į liejimo formą. KLR gaminami ir pilkojo, ir kaliojo ketaus liejiniai.

(21)

Skirtumas tarp pilkojo ir kaliojo ketaus yra tas, kad pilkasis ketus yra gaminamas iš dribsnių pavidalo grafito; taip gaunama tvirtesnė medžiaga, o liejinio masė suteikia jam stabilumo. Kalusis ketus gaminamas iš sferoidinio grafito, iš kurio pagamintas produktas yra lankstesnis, turintis daugiau ergonominių savybių, tačiau turi būti pritvirtintas tvirtinimo įtaisu.

(22)

Kaip minėta pirmiau, tyrimas parodė, kad visų rūšių liejiniai, neatsižvelgiant į tai, iš ko jie pagaminti (pilkojo ar kaliojo ketaus), turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes, yra naudojami daugiausia tiems patiems tikslams ir gali būti laikomi skirtingomis tos pačios prekės rūšimis.

(23)

Todėl šio tyrimo tikslais aptariamas produktas yra KLR kilmės liejiniai, kaip aprašyta bendrojoje dalyje.

(24)

Nenustatyta, kad būtų skirtumų tarp aptariamo produkto ir liejinių, kurie gaminami ir parduodami Indijoje, kuri KLR eksportuojamų produktų normaliosios vertės nustatymo tikslais buvo pasirinkta analogiška šalimi.

(25)

Nenustatyta, kad yra skirtumų tarp aptariamo produkto ir liejinių, kuriuos Bendrijoje gamino ir pardavė Bendrijos pramonės įmonės.

(26)

Kai kurios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės įmonių gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami liejiniai skiriasi nuo aptariamo produkto. Konkrečiai buvo teigiama, kad Europos lygiu taikomas normas nustato EN124 standartai ir kad nacionalinės normos atitinka EN124, bet paprastai yra išsamesnės, ir dėl to tarp kiekvienoje nacionalinėje rinkoje parduodamų produktų yra svarbių skirtumų. Be to, kai kurios šalys konkrečiai teigė, kad jos platina vadinamąją gatic produktą, komercinę alternatyvą standartiniams kelių dangčiams, naudojamą atskirose rinkos nišose, kur statybinės projektų specifikacijos reikalauja aukštų rezultatų. Jos teigė, kad šis produktas – tai standartinį produktą papildantis produktas ir negali būti laikomas jo pakaitalu. Todėl buvo paprašyta gatic produkto neįtraukti į aptariamo produkto apibrėžimą.

(27)

Kalbant apie pirmąjį argumentą reikia pažymėti, kad ir panašus produktas, ir aptariamas produktas turi atitikti EN124 standartus, kad galėtų būti parduodama Bendrijos rinkoje. Taigi tai nulemia kriterijus, kurie turi būti taikomi nustatant „panašų produktą“, t. y. produkto fizines, technines ir chemines savybes bei galutinį panaudojimą arba funkcijas. Bendrijos pramonės įmonių gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami liejiniai yra gaminami iš pilkojo ketaus arba kaliojo ketaus, ir nustatyta, kad jų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei paskirtis atitinka aptariamo produkto savybes ir paskirtį. Nacionalinių normų skirtumai taip pat neturi įtakos panašaus produkto apibrėžimui, nes, įvertinus pagrindines produktų fizines, technines ir chemines savybes, taip pat jų galutinį panaudojimą ir vartotojų vertinimus, negalima teigti, kad jie akivaizdžiai kuo nors skirtųsi. Kalbant apie produkto fizines ir technines savybes, jos nustatomos atsižvelgiant į jo funkciją, įrengimą ir vietą, o tai daugiausia yra atsparumas judėjimo apkrovai, kurį nulemia vadinamoji apkrovos klasė, dangčio ir grotelių stabilumas rėmo konstrukcijoje bei saugumas ir priėjimo lengvumas. Produktas gali būti pagamintas iš pilkojo arba kaliojo ketaus, o apžiūros šulinių dangčiai ir (arba) rėmai gali būti užpildyti betonu arba kitomis medžiagomis. Kalbant apie produkto paskirtį, liejinių dangčiai ir rėmai naudojami kaip sąsaja tarp po žeme esančių tinklų ir kelio arba šaligatvio paviršiaus. Visos iš pirmiau nurodytų savybių yra būdingos ir vadinamajam gatic produktui, kurio negalima atskirti nuo aptariamo produkto. Todėl argumentas dėl gatic produkto nepriskyrimo aptariamam produktui buvo atmestas.

(28)

Galiausiai, nenustatyta, kad yra skirtumų tarp eksportuoto aptariamo produkto ir liejinių, kurie buvo pagaminti ir parduoti eksportuotojų vidaus rinkoje.

(29)

Todėl daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį ir šio tyrimo tikslais visų rūšių KLR vidaus rinkoje gaminami ir parduodami liejiniai, Indijoje gaminami ir parduodami liejiniai ir Bendrijos pramonės įmonių gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami liejiniai yra tokie patys, kaip aptariamas produktas.

(30)

Primenama, kad dėl didelio susijusių bendrovių skaičiaus buvo nuspręsta pasinaudoti pagrindinio reglamento 17 straipsnyje numatytomis nuostatomis dėl atrankos, ir, pasikonsultavus su Kinijos valdžios institucijomis, buvo atrinktos septynios įmonės, kurių eksportas į ES buvo didžiausias.

(31)

Šiuo požiūriu vėlesnė analizė parodė, kad iš septynių atrinktų bendrovių RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą gali būti taikomas vienai bendrovei, o IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį – trims atrinktoms bendrovėms.

(32)

Todėl nuostatos dėl atrankos buvo taikomos taip, kai nurodyta toliau. Individualus dempingo skirtumas, nustatytas tik vienai bendrovei, kuriai leista taikyti RER, buvo taip pat pritaikytas neatrinktoms bendrovėms, kurioms taikomas RER. Bendrovėms, kurioms buvo leista taikyti IR ir kurios nebuvo atrinktos, buvo nustatytas dempingo skirtumų svertinis vidurkis, taikytas trims atrinktoms bendrovėms, kurioms buvo suteiktas IR.

(33)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal 2 dalies 1 – 6 punktus tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(34)

Siekiant aiškumo, toliau trumpai apibendrinami RER taikymo kriterijai:

(35)

Šiame tyrime apie save pranešė 21 KLR eksportuojantis gamintojas ir pateikė prašymus dėl RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą. Visi prašymai dėl RER buvo išnagrinėti. Kadangi suinteresuotų bendrovių buvo daug, patikra vietoje buvo atlikta tik septynių bendrovių patalpose. Buvo atlikta išsami visų kitų bendrovių pateiktos informacijos analizė ir intensyviai susirašinėjama su bendrovėmis, pateikusiomis ne visą arba neaiškią informaciją. Tuo atveju, kai dukterinė įmonė arba bet kuri kita bendrovė, susijusi su KLR prašymą pateikusia bendrove, yra gamintoja ir (arba) yra susijusi su aptariamo produkto pardavimu (eksportui arba vidaus rinkoje), atitinkama šalis taip pat buvo raginama užpildyti prašymo dėl RER formą. Iš tikrųjų RER galima taikyti tik tuo atveju, kai visos susijusios bendrovės atitinka pirmiau išvardytus kriterijus.

(36)

Kalbant apie bendroves, kurios buvo tikrinamos vietoje, buvo nustatyta, kad vienas iš septynių Kinijos eksportuojančių gamintojų atitinka visas RER taikymo sąlygas. Kiti šeši prašymai turėjo būti atmesti dėl toliau pateikiamoje lentelėje nurodytų priežasčių.

(37)

Kalbant apie likusias 14 bendrovių, atlikus kiekvienos jų analizę buvo padaryta išvada, kad RER neturėtų būti taikomas 10 bendrovių. Trys iš minėtų 10 bendrovių tinkamai nebendradarbiavo atliekant tyrimą: laiku nepateikė būtinos informacijos arba dėl to, kad jos buvo prekybos bendrovės, o su jomis susijusios gamybos bendrovės nebendradarbiavo. Kriterijai, kurių neįvykdė kitos 7 iš minėtų 10 bendrovių, taip pat išdėstyti toliau pateikiamoje lentelėje. Kitos 4 bendrovės sėkmingai įrodė, kad jos atitinka penkis esminius RER kriterijus.

(38)

Toliau pateikiamoje lentelėje pagal visus penkis kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, apibendrinamos priežastys, kurių pagrindu atitinkamoms bendrovėms nebuvo leista taikyti RER. Reikia pažymėti, kad nors 3 bendrovė atitiko visus kriterijus, jai negali būti leista taikyti RER dėl jos ryšių su toliau nurodytomis 1 ir 2 bendrovėmis, kurios neatitiko RER taikymo kriterijų.

(39)

Taigi KLR eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo leista taikyti RER, yra šie:

(40)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus nustatomas muitas šalims, kurioms taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis, išskyrus atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus individualaus režimo taikymo kriterijus.

(41)

21 eksportuojantis gamintojas, kuris kreipėsi dėl RER, taip pat prašė, kad būtų nustatytas individualus režimas tuo atveju, jeigu prašymas dėl RER nebūtų patenkintas. Kiti trys eksportuojantys gamintojai kreipėsi tik dėl individualaus režimo.

(42)

Pirma, buvo nustatyta, kad iš 16 bendrovių, kurios kreipėsi dėl RER ir kurių prašymai nebuvo patenkinti, 5 bendrovės atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus. Kalbant apie kitas bendroves, 3 bendrovės tinkamai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, nes laiku nepateikė informacijos arba dėl to, kad jos buvo prekybos bendrovės, o su jomis susijusios bendrovės gamintojos nebendradarbiavo, kaip minėta (35) konstatuojamoje dalyje.

(43)

Likusios 8 bendrovės, kurios kreipėsi dėl RER ir kurių prašymai nebuvo patenkinti, neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkto pirmame sakinyje nustatyto kriterijaus. Todėl šioms bendrovėms IR negali būti taikomas.

(44)

Antra, iš trijų bendrovių, kurios kreipėsi tik dėl IR, dvi liovėsi bendradarbiavusios jau pačioje tyrimo pradžioje. Buvo nustatyta, kad trečioji prašymą pateikusi bendrovė vertėsi prekyba, o su ja susijusios gamybos bendrovės nebendradarbiavo. Todėl IR šioms trims bendrovėms negali būti taikomas.

(45)

Taigi IR reikėtų taikyti šioms 5 bendrovėms:

(46)

Keli eksportuojantys gamintojai paprieštaravo RER ir (arba) IR nustatymui. Tačiau šios šalys nepateikė jokios naujos informacijos, kuri leistų padaryti kitokias išvadas. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(47)

Pirma, Komisija nustatė, ar visi šio gamintojo vidaus pardavimo kiekiai yra tipiniai palyginti su jo visais pardavimo kiekiais eksportui į Bendriją. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį panašaus produkto vidaus pardavimas buvo laikomas tipišku, jei visi vidaus pardavimo kiekiai sudarė ne mažiau kaip 5 % viso aptariamo produkto pardavimo į Bendriją.

(48)

Buvo nustatyta, kad šio eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimas sudarė daug mažiau nei 5 % atitinkamo eksporto į Bendriją.

(49)

Taigi laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies, normalioji vertė buvo nustatyta prie eksportuotojo eksportuojamų produktų rūšių gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų sumą bei pagrįstą pelną. Kadangi šiuo konkrečiu atveju RER leista taikyti tik vienai KLR bendrovei, buvo nuspręsta, kad jai bendrosios ir administracinės išlaidos bei pelnas bus nustatyti pagal analogišką šalį, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkto. Prieš tai Komisija patikrino, ar taip nustatytas pelnas bus pagrįstas ir neviršys pelno, kurį gamintojas, kuriam leista taikyti RER, gauna parduodamus produktus vidaus rinkoje.

(50)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, bendrovėms, kurioms nebuvo galima leisti taikyti RER, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis analogiškos šalies kainomis arba apskaičiuota verte. Pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad normaliosios vertės nustatymo KLR tikslais tinkama analogiška šalimi ketina pasirinkti Norvegiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas. Keli KLR eksportuojantys gamintojai ir Bendrijos importuotojai paprieštaravo šiam pasiūlymui ir pateikė pagrįstų argumentų, kodėl Norvegija nėra tinkama analogiška šalis, ir pasiūlė, kad vietoje Norvegijos būtų pasirinkta Indija. Atlikusios tyrimą, Komisijos tarnybos nustatė, kad produkto rūšių asortimento, vidaus pardavimo apimties, konkurencijos vidaus rinkoje, galimybės apsirūpinti žaliavomis ir gamybos proceso požiūriu Indija iš tikrųjų būtų tinkamesnė KLR analogiška šalis nei Norvegija. Visos suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie šias išvadas, ir nė viena šalis neprieštaravo. Todėl Komisija kreipėsi į vieną Indijos gamintoją, ir šis sutiko bendradarbiauti.

(51)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo leista taikyti RER, buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš trečiosios rinkos ekonomikos šalies gamintojo, t. y. pagal kainas, kurios yra mokamos arba turi būti mokamos Indijos vidaus rinkoje. Buvo nustatyta, kad šie sandoriai buvo sudaromi i) įprastomis prekybos sąlygomis ir ii) yra tipiški laikantis 47 konstatuojamoje dalyje nustatyto metodo. Tyrimas parodė, kad Indijos ir Kinijos gamintojų gamybos procesas iš dalies skiriasi, nes Kinijos gamintojai naudoja ne tokią modernią įrangą, kurios energijos sąnaudos mažesnės. Todėl Indijos vidaus kainos buvo pakoreguotos jas sumažinant šiuos skirtumus atspindinčia suma. Prireikus, šios kainos buvo koreguojamos, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą su produkto rūšimis, kurias į Bendriją eksportavo Kinijos gamintojai.

(52)

Taigi normalioji vertė buvo nustatyta remiantis vidutine svertine vidaus pardavimų kaina, kurią nesusijusiems klientams taikė bendradarbiaujantis Indijos gamintojas.

(53)

Tais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuota nepriklausomiems Bendrijos klientams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra pagal faktiškai sumokėtas arba mokėtinas eksporto kainas. Eksporto kaina taip buvo nustatyta trims atrinktoms bendrovėms, kurioms buvo leista taikyti IR.

(54)

Laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies, tuo atveju, kai eksportui į Bendriją produktai buvo parduodami per susijusį importuotoją, eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal to susijusio importuotojo taikytas perpardavimo nepriklausomiems klientams kainas. Koreguojamos buvo visos išlaidos, kurias susijęs importuotojas patyrė per laikotarpį nuo importo iki perpardavimo, įskaitant bendrąsias ir administracines išlaidas bei pagrįstą pelną. Taip koreguojamos buvo vienos bendrovės, kuriai suteiktas RER, ir trijų atrinktų bendrovių, kuriomis nesuteiktas nei RER, nei IR, išlaidos.

(55)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami patikslinimai, susiję su transporto bei draudimo išlaidomis, paskolomis, komisiniais bei banko mokesčiais, buvo daromi visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, teisingi ir paremti patikrintais įrodymais.

(56)

Buvo nustatyta, kad už eksporto pardavimą grąžintas PVM buvo mažesnis nei PVM, grąžintas už vidaus pardavimą. Siekiant atsižvelgti į šį skirtumą, eksporto kainos buvo koreguojamos pagal PVM, grąžinto už eksporto ir vidaus pardavimo skirtumą, t. y. 2 % 2003 m. ir 4 % 2004 m.

(57)

Vienintelės atrinktos bendrovės, kuriai buvo leista taikyti RER, į Bendriją eksportuotų produkto rūšių svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos į Bendriją eksportuotos produkto rūšies svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(58)

Laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies, 4 bendrovėms, kurioms buvo leista taikyti RER, bet kurios nebuvo atrinktos, buvo nustatytas toks pat dempingo skirtumas, kaip pirmiau minėtai atrinktai bendrovei.

(59)

Trims atrinktoms bendrovėms, kurioms leista taikyti IR, vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto į Bendriją kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(60)

2 neatrinktoms bendrovėms, kurioms leista taikyti IR, nustatytas dempingo skirtumas, lygus vidutiniam svertiniam dempingo skirtumui, nustatytam pirmiau minėtoms atrinktoms bendrovėms, kurioms leista taikyti IR.

(61)

Taigi kiekvienos bendrovės dempingo skirtumas, išreikštas CIF franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, procentu, yra šis:

(62)

Kad apskaičiuotų visiems kitiems eksportuotojams visos šalies mastu taikomą dempingo skirtumą, Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Šiuo tikslu buvo apskaičiuotas toliau nurodytas koeficientas. Skaitiklis – bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms nebuvo lesta taikyti nei RER, nei IR, eksporto į Bendriją kiekis. Vardiklis – viso KLR kilmės eksporto į Bendriją kiekis (Eurostato duomenimis), atėmus bendrovių, kurioms leista taikyti RER ir IR, eksporto kiekį. Šiuo pagrindu buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis yra 22 %, o tai laikoma žemu rodikliu net ir tokiai susiskaidžiusiai pramonei, kokia yra aptariamo produkto pramonė.

(63)

Kitų eksportuojančių gamintojų eksporto apimties dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo nustatytas taip:

(64)

Nebendradarbiavusių bendrovių eksportuotų produktų dempingo lygis buvo nustatytas remiantis dviem produktų kategorijomis, kurioms buvo nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, kai jas eksportavo atrinkti eksportuojantys gamintojai, kuriems nebuvo leista taikyti nei RER, nei IR.

(65)

Laikantis konstatuojamojoje dalyje nustatytos metodologijos, šio skaičiavimo tikslais bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurioms nebuvo leista taikyti nei RER, nei IR, nustatomas sąlyginis individualus skirtumas.

(66)

Galiausiai, dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas remiantis minėtais sąlyginiais individualiais skirtumais, kaip svertinį koeficientą taikant kiekvienos eksportuotojų grupės, t. y. bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių eksportuotojų, CIF vertę.

(67)

Taip buvo nustatyta, kad visos šalies mastu dempingo lygis yra 47,8 % prie Bendrijos sienos taikomos CIF kainos, nesumokėjus muitų.

(68)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad liejinius gamina 4 skundą pateikę Bendrijos gamintojai, kurie buvo atrinkti atrankos metu, ir 5 kiti Bendrijos gamintojai, parėmę skundą.

(69)

Skundą pateikusių Bendrijos gamintojų ir skundą parėmusių Bendrijos gamintojų, kurie dalyvavo atrankoje ir bendradarbiavo atliekant tyrimą, produkcija sudaro daugiau kaip 60 % Bendrijos panašaus produkto produkcijos. Todėl laikoma, kad jos sudaro „Bendrijos pramonę“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(70)

Viena skundą pateikusi bendrovė liovėsi bendradarbiauti iš karto po to, kai buvo pradėtas tyrimas. Kita į atrinktų bendrovių sąrašą įtraukta bendrovė pateikė savo atsakymą po nustatyto termino. Viena bendrovė, parėmusi skundą, pakeitė savo poziciją iš karto po to, kai buvo pradėtas tyrimas. Taigi šios trys bendrovės nebuvo įtrauktos į Bendrijos pramonės apibrėžimą.

(71)

Kai kurios šalys teigė, kad dvi pagrindinės skundą pateikusios bendrovės neturėtų būti įtrauktos Bendrijos pramonės apibrėžimą, nes jos importavo didžiulius KLR kilmės liejinių kiekius. Šiuo atžvilgiu reikėtų pirmiausia pabrėžti, kad nors iš tikrųjų paprastai laikomasi seniai nusistovėjusios nuostatos, jog importuojantys Bendrijos gamintojai neturėtų būti priskiriami Bendrijos pramonei, jei jie yra apsaugoti nuo dempingo arba turi naudos iš jo, jie Bendrijos pramonei priskiriami, jei nustatoma, jog Bendrijos gamintojai dėl Bendrijos rinkoje sumažėjusių kainų buvo priversti laikinai ir labai ribotu mastu pasinaudoti importuojamais ištekliais. Šiuo atveju bendras šių dviejų bendrovių importas TL sudarė mažiau nei 3,5 % jų atitinkamos bendros produkcijos ir apsiribojo tam tikrais Bendrijos regionais, kuriuose padėtis dėl importo iš Kinijos dempingo kaina buvo ypač bloga. Atsižvelgiant į nedidelius kiekius, abu Bendrijos gamintojai gali būti laikomi Bendrijos pramonės dalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Šiuo pagrindu argumentas buvo atmestas.

(72)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikta Bendrijos pramonės įmonių atranka, žala buvo vertinama remiantis surinkta informacija. Gamybos, pajėgumų ir pajėgumų išnaudojimo, našumo, pardavimų, rinkos dalies, užimtumo ir augimo raidos kryptys buvo įvertintos Bendrijos pramonės lygiu. Todėl buvo paprašyta, kad visi bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai pateiktų papildomos informacijos užpildydami klausimyną, kuris buvo nusiųstas visiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems Bendrijos gamintojams. Iš viso atsiliepė penkios neatrinktos bendrovės, ir į jų pateiktą informaciją buvo atsižvelgta. Kitos bendrovės nebuvo įtrauktos į tyrimo procedūrą, nes nebendradarbiavo. Kainų, pelningumo, pinigų srautų, pajėgumo pritraukti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir darbo užmokesčio raidos kryptys buvo analizuojamos remiantis informacija, kurią pateikė atrinkti Bendrijos gamintojai.

(73)

Žalos analizė parodė, kad importo dempingo kaina skvarba Bendrijos rinkoje yra netolygi. Nors importo dempingo kaina skvarba buvo didelė keturiolikoje valstybių narių, į Prancūzijos rinką importas dempingo kaina dar nebuvo patekęs. Taip pat reikia pasakyti, kad dviejų atrinktų Prancūzijos gamintojų svertinis koeficientas, vertinant bendrą Bendrijos pramonės padėtį, buvo ypač didelis, nes jų liejinių produkcija ir pardavimas Prancūzijoje sudarė maždaug 36 % visos Bendrijos pramonės produkcijos ir viso pardavimo. Atsižvelgiant į šią konkrečią situaciją buvo nuspręsta, kad kartu su žalos visai Bendrijos pramonei analize reikėtų atlikti konkrečios Bendrijos rinkos dalies, t. y. Bendrijos rinkos be Prancūzijos (ES14), tam tikrų rodiklių raidos krypčių analizę.

(74)

Tariamas liejinių suvartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių gamintojų gamybos duomenimis ir duomenimis apie kitų Bendrijos gamintojų pagaminamą produkciją, pridėjus importą bei atėmus eksportą, remiantis Eurostato duomenis ir informacija, gauta iš skundo pateikėjo apie kiekvienos valstybės narės rinkos dydį ir jos kitimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(75)

Taigi galima teigti, kad, išskyrus nedidelį sumažėjimą 2002 m., tariamas liejinių suvartojimas Bendrijos rinkoje buvo gana pastovus – nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartota maždaug 580 tūkst. tonų. Liejinių rinka priklauso nuo paklausos, kuriai įtakos turi sąlyginis dinamiškumas nuotekų arba vandens sektoriuje, priklausantis nuo bendro ekonomikos vystymosi kiekvienoje valstybėje narėje.

(76)

Aptariamo KLR kilmės produkto importo dempingo kaina kiekis buvo apskaičiuotas iš Eurostato duomenų atėmus produktų, importuotų ne dempingo kaina, kiekį. Importo dempingo kaina kiekis padidėjo nuo 122 511 tonų 2000 m. iki 179 755 tonų tiriamuoju laikotarpiu, ir tai yra didelis 47 % padidėjimas.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR dempingo kaina užimama Bendrijos rinkos dalis nuolat didėjo: nuo 21,0 % 2000 m. iki 31,1 % tiriamuoju laikotarpiu. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu importas dempingo kaina žymiai išaugo ir absoliučiu dydžiu, ir lyginant su suvartojimu Bendrijoje (daugiau kaip 10 procentinių punktų).

(78)

Tariamas liejinių suvartojimas ES14 buvo nustatytas tuo pačiu pagrindu kaip suvartojimas visoje Bendrijoje, atėmus Prancūzijoje suvartotą kiekį. Tariamas liejinių suvartojimas ES14 buvo pastovus: nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartota kiek daugiau nei 460 tūkst. tonų.

(79)

Aptariamo KLR kilmės produkto importo dempingo kaina kiekis buvo apskaičiuotas iš viso importo iš KLR kiekio (Eurostato duomenimis) atėmus produktų, importuotų ne dempingo kaina, kiekį ir į Prancūziją importuotą kiekį. Manyta, kad, siekiant gauti teisingus duomenis apie importą į ES14 dempingo kaina, pakanka atimti minėtą kiekį, nes, remiantis informacija, gauta iš skundą pateikusių gamintojų, į Prancūzijos rinką jokie reikšmingi importo dempingo kaina kiekiai nepateko. Importo dempingo kaina kiekis padidėjo nuo 119 818 tonų 2000 m. iki 171 946 tonų tiriamuoju laikotarpiu, ir tai yra didelis 44 % padidėjimas.

(80)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR dempingo kaina užimama ES14 rinkos dalis padidėjo nuo 25,8 % 2000 m. iki 37,2 % tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ši rinkos dalis didėjo kiek labiau nei visos Bendrijos rinkos dalis.

(81)

Duomenys apie aptariamojo importo kainas, pagrįsti importo kiekiu ir verte (Eurostato duomenimis), parodė, kad per 2000 m. TL vidutinės KLR kilmės importo CIF kainos sumažėjo 11 %. Kainos ypač sumažėjo 2003 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

(82)

Siekiant apskaičiuoti kainų sumažinimo tiriamuoju laikotarpiu lygį, atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų panašaus produkto pardavimo kainos buvo palygintos su tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo į Bendrijos rinką dempingo kaina kainomis, remiantis svertiniu pardavimo kainų vidurkiu pagal produkto rūšį, atėmus nesusijusiems klientams taikytas nuolaidas ir mokesčius. Bendrijos pramonės kainos buvo patikslintos gamintojų kainų pagrindu. Naudotos aptariamo produkto importo kainos rėmėsi CIF ir atitinkamai patikslintos atsižvelgiant į muitus ir po importo turėtas išlaidas.

(83)

Kai kurie bendradarbiaujantys importuotojai tvirtino, kad nustatant kainų sumažinimo lygį, nereikėtų atsižvelgti į Bendrijos gamintojų aptariamo produkto pardavimą per viešuosius konkursus, nes pardavimas valdžios institucijoms gali būti susijęs su paslaugomis ir garantijomis, taip pat su kitomis papildomomis išlaidomis, dėl kurių per viešuosius konkursus parduodami produktai objektyviai skiriasi nuo tų, kurios parduodamos įprastu būdu. Tačiau, pirma, reikėtų pažymėti, kad šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais, kurie patvirtintų, jog per viešuosius konkursus ir kitais komerciniais būdais parduodamų produktų kainos skiriasi. Be to, atrinktų bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pardavimas per viešuosius konkursus tiriamuoju laikotarpiu sudarė labai nedidelę viso parduoto kiekio dalį ir todėl negalėjo turėti didelės įtakos nustatant kainų sumažinimo lygį. Šiuo pagrindu tvirtinimas buvo atmestas.

(84)

Veiksniai, į kuriuos pirmiausia buvo atsižvelgta nustatant produkto rūšis, – aptariamam produktui pagaminti naudota žaliava (pilkasis ketus arba kalusis ketus su pridėtuoju betonu arba be jo), jos paskirtis (apžiūros šulinių dangčiai, kanalizacijos lietaus trapai ar paviršiaus dėžės), matmenys, priedai ir atitiktis EN 124 Europos standartams.

(85)

Atlikus palyginimą paaiškėjo, kad KLR kilmės aptariami produktai buvo parduodami Bendrijoje tokiomis kainomis, kurios, išreikštos procentais, didele dalimi sumažino Bendrijos pramonės kainas nuo 31 % iki 60 %.

(86)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies, Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius bei rodiklius, turėjusius įtakos Bendrijos pramonės padėčiai nuo 2000 m. iki TL.

(87)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo, nes buvo pertvarkyti esami pajėgumai, o ne skirtos naujos investicijos. Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonės pagaminamos produkcijos kiekis sumažėjo 7 procentiniais punktais, o jos pajėgumų išnaudojimo procentinis dydis sumažėjo daugiau kaip 8 procentiniais punktais.

(88)

E14 ES valstybių narių Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai didėjo panašiai kaip Bendrijos lygiu. Tačiau labiau sumažėjo jos pagamintos produkcijos kiekis ir gamybos pajėgumų išnaudojimas – 14 procentinių punktų.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 10 %, o jos užimama rinkos dalis atitinkamai sumažėjo 3,8 procentiniais punktais, tuo tarpu kai importo dempingo kaina kiekis išaugo 47 %, o rinkos dalis – 10,1 %.

(90)

ES14 Bendrijos pramonė prarado dar didesnę rinkos dalį (5,4 %), o jos parduotas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo (– 17 %).

(91)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo 13 %. Bendrijos pramonės našumas, išreikštas vieno darbuotojo per metus pagamintų tonų skaičiumi, padidėjo nuo 133 tonų 2000 m. iki 141 tonos TL. Šį vienam darbuotojui tenkančio našumo padidėjimą galima paaiškinti Bendrijos pramonės pastangomis racionalizuoti gamybą ir įveikti problemas, susijusias su didėjančiu importo dempingo kaina kiekiu.

(92)

Panašiai užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir 14 ES valstybių narių Bendrijos pramonėje, tačiau labiau – 16 %. Jos našumas padidėjo nuo 132 tonų 2000 m. iki 135 tonų tiriamuoju laikotarpiu.

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės atsargų kiekis padidėjo 16 %. Atsargų susikaupimas rodo, kad pardavimų lygis mažėjo greičiau nei gamybos.

(94)

Atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų vidutinė grynoji pardavimo kaina praktiškai nekito. Tačiau šis pastovumas neatspindi didelio 34 % metalo laužo kainos, pagrindinio aptariamo produkto gamybos sąnaudų elemento, padidėjimo 2002 m. – TL. Reikėtų pažymėti, kad kiekvienas metalo laužo kainos pasikeitimas turi tiesioginį ir esminį poveikį aptariamo produkto gamybos sąnaudoms, nes tai yra pagrindinė jos gamybos procese naudojama gamybos priemonė. Todėl Bendrijos pramonė negalėjo leisti, kad šis kainos padidėjimas atsispindėtų pardavimo kainose, nors to būtų buvę galima pagrįstai tikėtis, jei nebūtų buvusio spaudimą jai darančio importo dempingo kaina ir jeigu vidutinės importo iš kitų šalių kainos būtų buvusios daug aukštesnės nei importo iš KLR kainos.

(95)

Panašiai išliko pastovi Bendrijos pramonės gamintojų vidutinė grynoji pardavimo kaina 14 ES valstybių narių.

(96)

Atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų grynųjų pardavimų Bendrijos rinkoje nesusijusiems klientams pelnas iki apmokestinimo sumažėjo nuo 12,1 % 2000 m. iki 9,9 % TL (18 % nagrinėjamuoju laikotarpiu). Iki 2002 m. pelnas sumažėjo dar labiau. Nuo 2002 m. pelningumas kito teigiama linkme, rodydamas tam tikrą Bendrijos pramonės pajėgumą atsigauti po sunkios finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų pažymėti, kad panašiai kito ir keletas kitų rodiklių, pavyzdžiui, gamybos, pajėgumų išnaudojimo, našumo ir pardavimų apimties.

(97)

Pelningumas 14 ES valstybių narių sumažėjo nuo 9,4 % 2000 m. iki 5,3 % TL, t. y. 44 indeksuotais taškais nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nors po 2002 m. padėtis gerėjo, pelningumas nepasiekė 2000 m. buvusio lygio, kuris šiai pramonės rūšiai yra laikomas normaliu.

(98)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų investicijų į aptariamo produkto gamybą lygis sumažėjo perpus nuo 12 mln. EUR iki maždaug 6 mln. EUR.

(99)

2000 m. – 2001 m. atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų investicijų grąža, kuri atspindi jų veiklos rezultatą iki apmokestinimo, išreikštą turto, naudoto aptariamo produkto gamyboje, vidutinės grynosios buhalterinės vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje procentu, yra teigiama, o tai reiškia, kad jų pelningumas mažėjo. Kalbant apie laikotarpį po 2001 m., kaip ir pelningumo atveju, po pablogėjimo 2002 m., 2003 m. ir TL padėtis pagerėjo.

(100)

Nebuvo veiksnių, rodančių, kad Bendrijos pramonė apskritai būtų turėjusi sunkumų norėdama pritraukti kapitalo savo veiklai.

(101)

Atrinkti Bendrijos pramonės gamintojai pateikė duomenų, rodančių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo grynosios įplaukos iš eksploatacinės veiklos.

(102)

E 14 ES valstybių narių atrinkti Bendrijos pramonės gamintojai taip pat pateikė duomenų, rodančių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo grynosios įplaukos iš eksploatacinės veiklos. Tačiau šis mažėjimas buvo daug didesnis, kaip ir pinigų grynųjų įplaukų mažėjimas, išreikštas apyvartos procentu (4 %), palyginti su jų veikla visoje Bendrijoje.

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 9 %. 2000 m. ir 2001 m. buvęs pastovus, 2002 m. darbo užmokestis padidėjo 2 %, o 2003 m. ir TL dar 5 % ir 2 %. Tačiau, atsižvelgiant į užimtumo sumažėjimą, atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų bendras darbo užmokesčio fondas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti pastovus.

(104)

Kalbant apie esamo dempingo skirtumo dydžio poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į importo iš KLR kiekį ir kainas, šis poveikis yra didelis.

(105)

Bendrijos pramonės padėtis nebuvo tokia, kad jai reikėtų atsigauti po ankstesnių žalą darančio dempingo padarinių.

(106)

Pirmiau minėtų veiksnių analizė rodo, kad 2000 m. – TL importas dempingo kaina stipriai išaugo ir kiekio, ir užimamos rinkos dalies požiūriu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš tikrųjų išaugo 47 % ir TL užėmė maždaug 31 % rinkos. Reikia pažymėti, kad TL šis importas sudarė maždaug 80 % viso aptariamo produkto importo į Bendriją ir stipriai sumažino (net iki 60 %) Bendrijos pramonės kainas. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu neigiama kryptimi kito ir kiti žalos rodikliai, pavyzdžiui, gamybos (– 7 %), pajėgumų išnaudojimo (– 10 %), parduoto kiekio (– 10 %), investicijų (– 49 %) ir užimtumo (– 13 %).

(107)

Tuo pat metu Bendrijos pramonė prarado dalį savo rinkos dalies. Faktiškai, nagrinėjamuoju laikotarpiu aptariamas importas papildomai užėmė trigubai daugiau rinkos nei prarado Bendrijos pramonė. Todėl galima pagrįstai teigti, kad Kinijos importas užėmė Bendrijos pramonės prarastą rinkos dalį ir kitų Europos liejyklų, kurios arba pasitraukė iš verslo, arba buvo pertvarkytos į importo ar prekybos bendroves, rinkos dalį.

(108)

Tačiau Bendrijos pramonės pelningumo rodikliai tik iš dalies atspindi bendrą neigiamą padėtį. Matuojant absoliučiais skaičiais, pelnas sumažėjo 18 %. Pelningumas (pelnas, išreikštas pajamų už parduotus produktus procentu) sumažėjo nuo 12,1 % iki 9,9 %. Atsižvelgiant į tai, kad kainos buvo ženkliai sumažintos, buvo galima tikėtis didesnės žalos. Tačiau atskirai paimtas pelningumo rodiklis neatskleidžia bendros padėties.

(109)

Bendrijos pramonė galėjo rinktis: ryžtingai kovoti dėl kainų su Kinijos importu arba išlaikyti buvusį arba panašų kainų lygį. Kainų sumažinimo lygis, kuris būtų įgalinęs tiesiogiai konkuruoti su importu dempingo kaina, būtų akivaizdžiai sužlugdęs Bendrijos gamintojų planus gauti pelno. Nors gamintojai šiek tiek sumažino kainas, jie nesistengė prisitaikyti prie importo dempingo kainų. Todėl galima daryti išvadą, kad jie susitaikė su sumažėjusiomis apimtimis ir stengėsi sumažinti kaštus siekdami kompensuoti prarastas pardavimo apimtis. Dėl šios priežasties pelnas, išreikštas pajamų už parduotus produktus procentu, taip ženkliai nesumažėjo, bet taip atsitiko dėl sumažėjusių pardavimo apimčių ir rinkos dalies praradimo.

(110)

Be to, išnagrinėjus padėtį 14 valstybių narių, paaiškėjo, kad palyginti aukštą pelningumą visos Bendrijos lygiu tiriamuoju laikotarpiu galima paaiškinti ypač gerais tam tikrų atrinktų bendrovių veiklos rezultatais vienos valstybės narės rinkoje, t. y. Prancūzijoje, į kurią importo dempingo kaina buvo nedaug. E 14 ES valstybių narių, kur importo dempingo kaina buvo ypač daug, atrinktų bendrovių veiklos finansinės padėties raidos kryptis buvo aiškiai neigiama, o pelningumas nukrito žemiau 6 %. 14 ES valstybių narių nagrinėjamuoju laikotarpiu neigiama kryptimi kito ir daugelis kitų žalos rodiklių, pavyzdžiui, gamybos (– 14 %), pajėgumų išnaudojimo (– 14 %), pardavimų apimties (– 17 %), investicijų (– 56 %), užimtumo (– 16 %) ir pinigų srautų (– 45 %).

(111)

Visos Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo, tuo tarpu importas dempingo kaina smarkiai augo ir apimties, ir rinkos dalies požiūriu. Susidūrusi su didėjančiu importo dempingo kaina spaudimu, Bendrijos pramonė didino našumą mažindama dirbančiųjų skaičių. Tuo pat metu ji buvo priversta mažinti investicijas, kurios stipriai sumažėjo. Tai atspindi tam tikrų rodiklių raidos kryptis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Iš tikrųjų, pelningumas, kaip ir pardavimai bei produkcija, kurių apimtis stipriai sumažėjo 2000 m. – 2002 m., iki TL kito pakankamai teigiama kryptimi. Kalbant apie pirmąjį laikotarpį galima pagrįstai manyti, kad didėjantis spaudimas, kurį darė nuolat augantis importas dempingo kaina, sumažino Bendrijos pramonės veiklos apimtis ir pablogino rezultatus. Antruoju laikotarpiu sąlyginis minėtų rodiklių pagerėjimas rodo Bendrijos pramonės pastangas įveikti neigiamą importo dempingo kaina poveikį jos trumpalaikei finansinei padėčiai racionalizuojant gamybos priemones ir taip padidinant pajėgumų išnaudojimą bei sumažinant investicijas ir dirbančiųjų skaičių ir, atitinkamai, gamybos sąnaudas. Tačiau tai kelia pavojų jos tvirtai ilgalaikei finansinei padėčiai, nes taip prarandama rinkos dalis ir atsisakoma investicijų, būtinų siekiant išlaikyti ar net pagerinti ilgalaikį našumą bei konkurencingumą.

(112)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nepaisant to, kad į Prancūzijos rinką importas dempingo kaina dar nesiskverbia taip agresyviai, galima padaryti išvadą, kad Bendrijos pramonei, kaip visumai, buvo padaryta didelė žala. Ji ženkliai sumažino kainas, pardavimo apimtis (– 10 %), sumažėjo jai tenkanti rinkos dalis (– 3,8 %), ir ji buvo priversta sumažinti gamybos apimtis (– 7 %). Ji išlaikė tam tikrą pelningumo lygį, bet ne tokiu mastu, kuris užtikrintų ilgalaikes investicijas. Yra požymių, rodančių, kad padėtis smarkiai blogėja. Tuo remiantis daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė didelę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(113)

Kad galėtų padaryti išvadą dėl priežasties, dėl kurios Bendrijos pramonei padaryta žala, ir laikydamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių, Komisija išnagrinėjo visų žinomų veiksnių poveikį ir jų reikšmę minėtos pramonės padėčiai. Taip pat buvo ištirti kiti (be importo dempingo kaina) žinomi veiksniai, kurie taip pat galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog galima žala dėl šių veiksnių nebus priskirta žalai, kurią sukėlė importas dempingo kaina.

(114)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importo iš KLR dempingo kaina kiekis (47 %) ir užimama rinkos dalis (nuo 21,0 % 2000 m. iki 31,1 % TL).

(115)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kaina kainos buvo žemesnės už Bendrijos pramonės kainas. Be to, minėtas importas darė spaudimą, privertusį Bendrijos pramonę praktiškai nekeisti kainų, nepaisant labai išaugusių žaliavų kainų. KLR kilmės importo dempingo kaina kainos labai sumažino Bendrijos pramonės kainas; sumažinimo ribos svyravo nuo 31 % iki 60 %. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų pažymėti, kad liejinių rinka yra konkurencinga ir skaidri rinka. Taigi kainų mažinimas minėtas savybes turinčioje rinkoje yra žalingas veiksnys, suteikiantis pranašumą prekybai iš Kinijos dempingo kaina importuojamais produktais.

(116)

Daugelio Bendrijos gamintojų sprendimą nutraukti gamybinę veiklą ir tapti liejinių importuotojais taip pat galima paaiškinti importo dempingo kaina poveikiu.

(117)

Apskirtai, per 2000 m. – TL 3,8 procentinių punktų rinkos dalį, kurią prarado Bendrijos pramonė, visiškai atsvėrė padidėjusi KLR kilmės importo dempingo kaina rinkos dalis.

(118)

Bendrą Bendrijos pramonės ekonominę padėtį pablogino ne tik rinkos dalies praradimas, bet ir kiti neigiami pokyčiai gamybos, gamybos pajėgumų išnaudojimo, pardavimų, investicijų bei užimtumo srityje.

(119)

Be to, Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo laikotarpiu po TL, kai jis sumažėjo nuo 12,1 % 2000 m. iki 9,9 % 2004 m. Dėl minėtų veiksnių ir dėl to, kad Bendrijos pramonė dėl kainų spaudimo, kurį darė importas dempingo kaina, negalėjo padidinti kainų, kad įveiktų neigiamą augančių žaliavų kainų poveikį, Bendrijos pramonei, nepaisant racionalizuotos ir patobulintos gamybos, ir toliau daroma žala. Kartu su importo dempingo kaina užimamos rinkos dalies padidėjimu ir kainų sumažėjimu labai pasikeitė sąlygos, kuriomis veikia Bendrijos pramonė.

(120)

Keli bendradarbiaujantys importuotojai teigė, kad jeigu importo iš Kinijos į Bendriją apimtis augo dėl padidėjusios aptariamo produkto paklausos, padėtis Bendrijos pramonės rinkoje blogėjo dėl sumažėjusios liejinių paklausos telekomunikacijų rinkoje 2002 m. Ši rinka pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį iki 2002 m., taip iškreipdama žalos analizę, nes 2000 m. ir 2001 m. buvo ypač geri. Po 2002 m. Bendrijos pramonės veiklos rezultatai gerėjo, leisdami daryti išvadą, kad pramonės padėtis yra gera.

(121)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų pirmiausia pažymėti, kad tyrimas parodė ne didėjančią paklausą, o greičiau stabilų vartojimą palyginti su nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjančiu importu. Kalbant apie telekomunikacijų rinkos poveikį 2002 m., aptariamo produkto importas dempingo kaina iš Kinijos, kuris nuolat augo, to neatsispindėjo. Be to, šis teiginys nebuvo pagrįstas įrodymais. Galiausiai, tyrimas parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė būtų patyrusi didelę žalą. Šiuo pagrindu pirmiau minėti argumentai buvo atmesti.

(122)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekis sumažėjo nuo 70 600 tonų 2000 m. iki 49 000 tonų TL, o jo rinkos dalis sumažėjo nuo 12 % 2000 m. iki 8,5 % TL. Daugiausia buvo importuojama iš Lenkijos, Čekijos ir Indijos. Tačiau, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinės iš trečiųjų šalių importuojamų liejinių kainos buvo daug aukštesnės už atitinkamas KLR kilmės importo dempingo kaina kainas (2000 m. jos skyrėsi 12 %, o TL skirtumas pasiekė 55 %). Be to, iš kitų trečiųjų šalių importuojamų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutiniškai išaugo 16 procentinių punktų. Todėl šis importas negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonės padėčiai.

(123)

Kalbant apie Bendrijos gamintojų produkcijos ir pardavimų apimtis, TL jie užėmė maždaug 18,5 % rinkos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jų pardavimai stipriai sumažėjo (21 %), ir buvo prarasta didelė rinkos dalis (4,9 procentinių punktų). Nėra įrodymų, kad kitų Bendrijos gamintojų kainos buvo žemesnės už bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų kainas. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad kitų Bendrijos gamintojų pagaminti ir parduoti produktai Bendrijos pramonei nepadarė esminės žalos.

(124)

Jokių kitų veiksnių, taip pat galėjusių padaryti Bendrijos pramonei žalos, suinteresuotosios šalys tyrimo metu nenurodė.

(125)

Tai, kad Bendrijos pramonės padėtis tapo pažeidžiama, sutapo su smarkiu importo iš KLR padidėjimu ir dideliu kainų sumažinimu dėl šio importo.

(126)

Kalbant apie importą iš kitų trečiųjų šalių, atsižvelgiant į nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjančią jo užimamos rinkos dalį ir į vidutines kainas, kurios, kaip nustatyta, yra daug aukštesnės už importo dempingo kaina TL kainas, daroma išvada, kad šie veiksniai neturėtų kelti jokio pavojaus Bendrijos pramonei.

(127)

Todėl daroma išvada, kad KLR kilmės importas dempingo kaina padarė didelę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(128)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija svarstė, ar antidempingo priemonių įvedimas neprieštarautų visos Bendrijos interesams. Bendrijos interesas buvo nustatytas įvertinus visus susijusius interesus, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų ir prekybininkų bei aptariamo produkto naudotojų.

(129)

Siekdama įvertinti Bendrijos interesą, Komisija atliko galimo poveikio, kuris būtų padarytas atitinkamiems ūkio subjektams pradėjus taikyti (arba ne) antidempingo priemones, tyrimą. Be to, Komisija paprašė, kad informaciją pateiktų ne tik Bendrijos gamintojai ir importuotojai, bet ir visos žinomos suinteresuotos šalys, pavyzdžiui, naudotojų ir vartotojų asociacijos.

(130)

Bendrijos pramonę sudaro didelės bei mažosios ir vidutinės įmonės.

(131)

Tikimasi, kad, įvedus priemones, bus užkirstas kelias tolesniam rinkos iškraipymui ir kainų mažėjimui. Tai padėtų Bendrijos pramonei atgauti prarastą rinkos dalį, vis dar parduodant savo produkciją išlaidas padengiančiomis kainomis, o tai dėl didesnio našumo leis sumažinti vieneto sąnaudas. Taigi tikimasi, kad sumažėjusios vieneto sąnaudos (dėl didesnio pajėgumų išnaudojimo ir, atitinkamai, didesnio našumo) ir, tam tikru mastu, šiek tiek išaugusios kainos leis pagerinti Bendrijos pramonės finansinę padėtį, neiškreipiant vartotojų rinkos.

(132)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad Bendrijos pramonės finansinės padėties tendencijos ir toliau bus neigiamos. Blogą Bendrijos pramonės padėtį ypač gerai atspindi TL, kai dėl mažėjančių kainų buvo prarasta pajamų, ir toliau mažėjo rinkos dalis. Atsižvelgiant į mažėjančias pajamas tikėtina, kad, nesiėmus jokių priemonių, Bendrijos pramonės finansinė padėtis ir toliau blogės. Dėl to galiausiai sumažės gamybos apimtys, bus uždaromos gamyklos, ir dėl to Bendrijoje gali sumažėti užimtumas ir investicijos.

(133)

Taigi daroma išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas leistų Bendrijos pramonei atsigauti nuo žalą darančio dempingo.

(134)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, 15 bendrovių per šiam tikslui nustatytą terminą pateikė pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytą informaciją, kuri buvo reikalinga atrankai atlikti. Iš šių bendrovių buvo atrinkti keturi tipiniai importuotojai. Klausimynai buvo nusiųsti visoms keturioms bendrovėms.

(135)

Iš keturių atrinktų bendrovių viena neatsakė į klausimyno klausimus ir todėl nebuvo įtraukta į tyrimą. Visos kitos atrinktos bendrovės pateikė visus ir išsamius atsakymus. Šių bendrovių importuojamų liejinių kiekis TL sudarė 19 % viso KLR kilmės liejinių importo.

(136)

Keli bendradarbiaujantys importuotojai teigė, kad vienas atrinktas importuotojas neturėjo būti atrinktas, nes jis yra kitos bendrovės, kuri yra didžiausias individualus skundą pateikusios bendrovės klientas ir tiekėjas, dukterinė įmonė. Buvo teigiama, kad šis tariamas ryšys yra pakankamas pagrindas neatrinkti šio importuotojo, nes dėl jo atsiranda interesų prieštaravimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų pažymėti, kad tariamas minėto importuotojo ir skundą pateikusios bendrovės ryšys neperžengia komercinių santykių tarp nepriklausomų ūkio subjektų ribų ir negali būti laikomas prieštaraujančių interesų priežastimi. Be to, šis teiginys nebuvo pagrįstas. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(137)

Minėti importuotojai taip pat teigė, kad, įvedus priemones, Bendrijos naudotojų pramonė ir importuotojai greičiausiai mažins darbuotojų skaičių. Buvo teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog, nebeturėdami galimybių prisiimti papildomų įsipareigojimų, importuotojai būtų iš karto išstumti iš verslo ir būtų priversti nedelsiant atleisti personalą. Be to, buvo teigiama, kad Bendrijoje labai išaugo paklausa, ypač įvertinus dešimt naujųjų valstybių narių, kurios dėl spartaus jų vystymosi dar labiau ją padidins. Šiomis aplinkybėmis dėl muitų įvedimo Europos rinkoje gali atsirasti pasiūlos trūkumas ir, atitinkamai, labai išaugti kainos. Be to, Bendrijos gamintojai, neturėdami jokios didesnės konkurencijos, tuomet galėtų nevaržomai kontroliuoti rinką.

(138)

Teiginys dėl priemonių neigiamo poveikio užimtumui Bendrijos naudotojų pramonėje ir importu besiverčiančiose bendrovėse nebuvo pagrįstas. Kalbant apie neigiamą poveikį Bendrijos naudotojams, kaip nurodyta 154 konstatuojamojoje dalyje, nei vienas naudotojas ar naudotojų asociacija tyrimo metu apie save nepranešė. Kalbant apie neigiamą poveikį importuotojams, tvirta jų pozicija Bendrijos rinkoje rodo, priešingai nei buvo teigta, kad jų padėtis yra ne silpna, o gera ir tvirta. Be to, reikėtų pažymėti, kad muito perėmimas padarytų tikslą, kurio siekiant jis įvedamas, t. y. siekiant atkurti teisingą verslo aplinką rinkoje, kurią iškreipė nekonkurencingas dempingą naudojančių ūkio subjektų elgesys, beverčiu. Kalbant apie tariamą pasiūlos trūkumą dėl padidėjusios paklausos dešimtyje naujųjų valstybių narių, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė neišnaudoja visų savo gamybos pajėgumų ir todėl bet koks trūkumas gali būti kompensuotas pagerinus pajėgumų išnaudojimą ir sumažinus atsargas. Be to, tam tikrose naujosiose valstybėse narėse egzistuojanti gamyba kartu su importu iš trečiųjų šalių ir toliau leis aprūpinti rinką pagrįstomis kainomis, padėdama užtikrinti skaidrią ir konkurencingą aplinką.

(139)

Todėl galima daryti išvadą, kad galimas antidempingo priemonių įvedimo nesusijusiems importuotojams (prekybininkams) poveikis nebūtų reikšmingas.

(140)

Nė viena naudotojų ar vartotojų asociacija nepranešė apie save per pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad šios šalys nebendradarbiavo, galima daryti išvadą, kad antidempingo priemonių įvedimas didelio poveikio joms neturės.

(141)

Kalbant apie galimų priemonių poveikį konkurencijai Bendrijoje atrodo tikėtina, kad atitinkami eksportuojantys gamintojai, atsižvelgiant į jų tvirtą poziciją rinkoje, galės tęsti liejinių pardavimą, tačiau tokiomis kainomis, kurios Bendrijos pramonei nekels materialinės žalos pavojaus. Kartu su dideliu gamintojų skaičiumi Bendrijoje ir importu iš kitų trečiųjų šalių, tai užtikrins, kad naudotojai bei mažmenine prekyba besiverčiantys asmenys ir toliau galės rinktis iš daugelio skirtingų liejinių tiekėjų, kurie prekes tieks protingomis kainomis. Keli bendradarbiaujantys importuotojai teigė, kad Bendrijos pramonė yra nekonkurencinga ir kad jai būdingas susiskirstymas į vietos ir regionines rinkas, kuriose dominuoja monopolijos (duopolijos). Taip pat buvo teigiama, kad vienas iš Bendrijos bendradarbiaujančių gamintojų anksčiau buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi siekiant užkirsti kelią aptariamo produkto patekimui į Prancūzijos rinką.

(142)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų pirmiausia pabrėžti, kad argumentas dėl tariamo vietos ir regioninių rinkų, kuriose dominuoja monopolijos (duopolijos), buvimo nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais ir todėl buvo atmestas. Kalbant apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, tai ankstesnis įvykis, visiškai nesusijęs su nagrinėjamuoju laikotarpiu ir su šiame tyrime aptariamu produktu. Be to, vėlesniu sprendimu, kuris buvo priimtas nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl skundo, kurį importuotojas pateikė dėl to paties gamintojo nekonkurencingo elgesio Prancūzijos rinkoje, gamintojas nebuvo pripažintas kaltu, ir procedūra buvo baigta. Šiuo pagrindu argumentas buvo atmestas.

(143)

Taigi rinkoje veiks pakankamai ūkio subjektų, galėsiančių patenkinti paklausą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, įvedus antidempingo priemones, konkurencija greičiausiai išliks didelė.

(144)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima įvesti priemonių, ir kad priemonių taikymas atitiktų Bendrijos interesą.

(145)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežasčių ir Bendrijos interesų, reikėtų imtis priemonių, kurios užkirstų kelią tolesnei žalai, kuri gali būti padaryta Bendrijos pramonei dėl importo dempingo kaina.

(146)

Pirmiausia, šiuo tikslu importo kainos buvo palygintos su Bendrijos pramonės kainomis, neatsižvelgiant į tinkamą pelno skirtumą. Palyginimui atlikti buvo pasirinktos palyginamos produktų rūšys. Skirtumas išreikštas atitinkamos eksporto apyvartos procentu. Ši analizė parodė, kad šitaip apskaičiuoti visų eksportuojančių gamintojų skirtumai jau viršijo jų dempingo skirtumus. Taigi tam, kad būtų taikoma „mažesnio muito taisyklė“, buvo laikomasi nuostatos, kad pelno skirtumo, kurį Bendrijos pramonė būtų galėjusi pasiekti, jei nebūtų buvę importo dempingo kaina, nustatyti nereikia, nes atitinkamas žalos skirtumas būtų buvęs didesnis už dempingo skirtumą.

(147)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, KLR kilmės liejinių importui reikėtų įvesti galutinius antidempingo muitus, kurių dydis turėtų būti lygus dempingo skirtumams, kurie visais atvejais būtų mažesni už žalos skirtumus.

(148)

Individuali antidempingo muito norma, taikoma bendrovėms, kurioms suteiktas šiame reglamente nustatytas rinkos ekonomikos statusas, buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji atspindi tyrimo metu buvusią šių bendrovių padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu „visoms kitoms bendrovėms“ taikomas muitas) taikomos išimtinai tik KLR kilmės prekių, kurias pagamino šios bendrovės ir, atitinkamai, minėti konkretūs juridiniai asmenys, importui. Ši norma nebus taikoma importuojamoms prekėms, kurias pagamino kitos bendrovės, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, ir kurioms galios visos šalies mastu taikomas muitas.

(149)

Visi prašymai taikyti individualią antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba prekybos subjektą) nedelsiant siunčiami Komisijai, pateikiant visą svarbią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus pardavimais ir eksportu, kurie atsiranda dėl, pavyzdžiui, pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimo. Prireikus, reglamentas bus atitinkami iš dalies keičiamas atnaujinant įmonių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą.

(150)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, nustatomos šios antidempingo muito normos:

(151)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti įvesti galutinius antidempingo muitus. Joms taip pat buvo skirtas laikas, per kurį jos gali pateikti su šia paskelbta informacija susijusias pastabas. Į šalių žodžiu ir raštu pareikštas pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, o išvados, prireikus, atitinkamai pakoreguotos. Visoms šalims buvo išsamiai atsakyta į jų pateiktas pastabas.

(152)

Keturi eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo suteiktas individualus režimas, nurodė, kad ketina pateikti kainų įsipareigojimą, tačiau per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą nepateikė gerai pagrįsto įsipareigojimo pasiūlymo. Todėl Komisija negalėjo priimti kainų įsipareigojimo. Nepaisant to, Taryba, atsižvelgdama į minėtiems ūkio subjektams (daugiausia mažosioms ir vidutinėms įmonėms) iškilusios problemos sudėtingumą ir į tai, kad, prieš paskelbiant galutines išvadas, nebuvo padaryta preliminarių išvadų, mano, kad išimties tvarka jiems reikėtų leisti parengti kainų įsipareigojimus pasibaigus minėtam terminui.

(153)

Kinijos valdžios institucijos taip pat prašė apsvarstyti panašaus sprendimo galimybę daugeliui į tyrimą įtrauktų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų, kaip ir ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtiems keturiems eksportuojantiems gamintojams. Jeigu po šiam klausimui skirtų konsultacijų būtų nustatyta, kad tikslinga priimti kitokią priemonių formą – ne kainų įsipareigojimus, – tarpinė peržiūra bus atlikta kuo skubiau,