22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 190/22

(1)

Šis sprendimas skirtas „Akzo Nobel N.V.“, „Akzo Nobel Nederland B.V.“, „Akzo Nobel Chemical Internationals B.V.“, „Akzo Nobel Chemicals B.V.“ ir „Akzo Nobel Functional Chemicals B.V.“, kartu ir atskirai (toliau – „Akzo Nobel“), BASF A.G. (toliau – BASF), „Bioproducts Incorporated“ (toliau – „Bioproducts“), „Chinook Group Limited Partnership“ ir „Chinook Group Limited“, kartu ir atskirai (toliau – „Chinook“), „DuCoa L.P.“ (toliau – „DuCoa“) bei UCB S.A. (toliau – UCB).

(2)

Šie adresatai kartą pažeidė, ir tai truko ilgą laiką, Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis arba Sutartis) 81 straipsnio 1 dalį, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas), apimančio visą EEE teritoriją, 53 straipsnio 1 dalį.

(3)

1999 m. balandžio mėn. Komisija gavo JAV tiekėjo „Bioproducts“ prašymą sušvelninti bausmę ir pradėjo pasaulinės cholino chlorido pramonės tyrimą. Tirta laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1998 m. pabaigos (toliau – tyrimo laikotarpis).

(4)

Cholino chloridas priklauso vandenyje tirpstančių B komplekso vitaminų (vitaminų B4) grupei. Jis daugiausia naudojamas gyvūnų pašarų pramonėje kaip tradicinis pašarų, ypač skirtų naminiams paukščiams ir kiaulėms, papildas, norint skatinti augimą, sumažinti mirtingumą, padidinti pašarų veiksmingumą ir kiaušinių gavybos apimtis bei pagerinti mėsos kokybę.

(5)

Tyrimo laikotarpio pradžioje cholino chloridas daugiausia buvo gaminamas Europoje ir Šiaurės Amerikoje (Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje), tačiau cholino chlorido gamybos pajėgumų taip pat turėjo Kinija, Indija, Japonija, Korėja ir Taivanas. Šiaurės Amerikos gamintojai jį eksportavo į Centrinę ir Pietų Ameriką, Europą, Tolimuosius Rytus ir Pietryčių Aziją. Europos gamintojai cholino chloridą pradėjo eksportuoti į Centrinę ir Pietų Ameriką, Afriką, Pietryčių Aziją ir Tolimuosius Rytus. Europos ir Šiaurės Amerikos gamintojai taip pat turėjo gamyklų įvairiose pasaulio vietose ir plėtojo vietos gamybą, norėdami sumažinti gabenimo bei sandėliavimo išlaidas bei labiau prasiskverbti į vietos rinkas. Visų pirma BASF įsteigė gamyklas Meksikoje, Brazilijoje ir Tailande, „Akzo Nobel“ bei UCB – Kinijoje, „Ducoa“ – Meksikoje ir „Chinook“ – Singapūre.

(6)

Cholino chlorido pasaulio rinkos dydis pagal skaičiavimus paskutiniais pažeidimo metais, t. y. 1997 m., siekė 183,7 milijono EUR, o EEE – 52,6 milijono EUR. Per tyrimo laikotarpį pažeidimą įvykdę gamintojai kontroliavo daugiau kaip 80 % pasaulio rinkos. Susiję Europos gamintojai kontroliavo beveik 80 % EEE rinkos.

(7)

EEE cholino chlorido kartelis veikė dviem skirtingais, bet glaudžiai susijusiais – pasaulio ir Europos – lygiais. Pasaulio mastu nuo 1992 m. birželio iki 1994 m. balandžio mėn. visi su šiuo teismo procesu susiję gamintojai dalyvavo su EEE susijusioje antikonkurencinėje veikloje. Į šią veiklą įėjo pasaulinių kainų nustatymas ir didinimas, pasaulinių rinkų paskirstymas, platintojų ir konvertuotojų kontrolė bei keitimasis slapta komercine informacija.

(8)

Šiaurės Amerikos gamintojai nedalyvavo keliuose papildomuose antikonkurenciniuose susitikimuose; į juos susirinko tik Europos gamintojai, norėdami suderinti savo veiksmus Europos rinkoje. Šie susitikimai vyko nuo 1994 m. kovo iki 1998 m. spalio mėn. Buvo aptariamas kainų nustatymu ir didinimu (visai EEE, tam tikroms nacionalinėms rinkoms ir privatiems klientams), privačių klientų paskirstymu dalyvaujančioms įmonėms, įmonių ir platintojų visos EEE rinkos pasidalijimu ir konvertuotojų kontrole bei keitimusi slapta komercine informacija.

(9)

Komisija nustatė, kad pasaulio ir Europos mastu priimti susitarimai buvo slapto susitarimo, kuriame buvo numatytos kartelio narių veiksmų kryptys ir apribota jų komercinė veikla EEE, siekiant įgyvendinti vieną bendrą antikonkurencinį tikslą, tai yra iškreipti normalias konkurencines sąlygas EEE cholino chlorido rinkoje, dalis. Šiaurės Amerikos gamintojai šio slapto susitarimo dalyviai buvo ne visą laiką (nuo 1992 m. spalio iki 1994 m. balandžio mėn., t. y. metus ir šešis mėnesius), o Europos gamintojai – visą laiką (nuo 1992 m. spalio iki 1998 m. rugsėjo mėn., t. y. penkerius metus ir vienuolika mėnesių).

(10)

Šiaurės Amerikos gamintojai 1994 m. balandžio 14 –20 d. vykusio pasaulinio susitikimo pabaigoje paskelbė, kad jie daugiau nebus slapto susitarimo dalyviai. Pirmą kartą pažeidimo tyrimą Komisija pradėjo 1999 m. gegužės 26 d. Kadangi šis tyrimas buvo pradėtas praėjus daugiau negu penkeriems metams po to, kai Šiaurės Amerikos gamintojai pasitraukė iš slapto susitarimo (2), piniginių baudų Šiaurės Amerikos gamintojams, įmonėms „Bioproducts“, „Chinook“ ir „DuCoa“ negalima taikyti.

(11)

Šioje byloje pažeidimas pirmiausia yra slaptas kartelio narių veikimas išvien, siekiant nustatyti kainas EEE, pasidalijant rinką ir suderinant veiksmus prieš ten veikiančius konkurentus. Tokie horizontalūs apribojimai pagal savo pobūdį priskiriami sunkiausioms pažeidimų rūšims, išvardytoms Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir į tai, kad jis paveikė visą bendrąją rinką, o ją sukūrus, ir visą EEE, Komisijos nuomone, „Akzo Nobel“, BASF ir UCB labai rimtai pažeidė Sutarties 81 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį. Komisija mano, kad dėl šių veiksnių pažeidimą būtina laikyti labai sunkiu, net jei neįmanoma nustatyti jo faktinio poveikio.

(12)

Pagal labai sunkių pažeidimų kategorijos galimų piniginių baudų skalę minėtoms įmonėms galima taikyti skirtingas baudas, atsižvelgiant į pažeidėjų faktinį ekonominį pajėgumą padaryti didelę žalą konkurencijai. Atsižvelgdama į tai, kad pasaulio mastu daryti pažeidimą buvo pradėta dalyvaujant Šiaurės Amerikos bendrovėms, kurios, inter alia, susitarė pasitraukti iš Europos rinkos, Komisija mano, kad šioje byloje pažeidimą padariusių įmonių svarbą derėtų nustatyti pagal jų kontroliuojamas pasaulinės rinkos dalis. Įmonė „Chinook“ buvo didžiausias rinkos operatorius pasaulyje, kontroliuojantis 19,3 % rinkos dalies. Dėl to šiai įmonei tenka pirmoji vieta. Įmonė „DuCoa“, kuriai priklausė 16,3 % rinkos, yra antroje vietoje. UCB, „Bioproducts“ ir „Akzo Nobel“, kurių rinkos dalys atitinkamai sudaro 13,4 %, 12,2 % ir 12,0 %, yra trečioje vietoje. Pagaliau BASF, kurios užimama rinkos dalis sudaro 9,1 %, yra ketvirta.

(13)

Be to, pagal labai sunkių pažeidimų kategorijos galimų piniginių baudų skalę galima nustatyti pinigines baudas tokio dydžio, koks užtikrintų pakankamą atgrasos poveikį, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės dydį. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad 2003 m., paskutiniais finansiniais metais prieš priimant šį sprendimą, UCB apyvarta buvo 3 milijardai EUR, „Akzo Nobel“ – 13 milijardų EUR, o BASF – 33,4 milijardo EUR. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad piniginę baudą „Akzo Nobel“ reikėtų padidinti 1,5 karto, o BASF – du kartus.

(14)

„Akzo Nobel N.V.“ kartu su „Akzo Nobel Nederland B.V.“, „Akzo Nobel Chemicals International B.V.“, „Akzo Nobel Chemicals B.V.“ ir „Akzo Nobel Functional Chemicals B.V.“, BASF A.G. bei UCB S.A. buvo pažeidimo dalyviai, bent jau nuo 1992 m. spalio 13 d. iki 1998 m. rugsėjo 30 d., t. y. penkerius metus ir vienuolika mėnesių.

(15)

Tuo metu, kai buvo daromas pažeidimas, BASF jau buvo taikomi ankstesni Komisijos sprendimai 69/243/EEB (3) ir 94/599/EB (4), draudžiantys kartelių veiklą. Tai, kad BASF pakartotinai užsiėmė ta pačia veikla, nors ir ne tų pačių sektorių, dėl kurių jai buvo pritaikytos sankcijos, rodo, kad pirmosios sankcijos BASF netapo paskata pasikeisti per visą įsipareigojimo laikotarpį. Komisija tai laiko sunkinančia aplinkybe. Dėl šios sunkinančios aplinkybės sprendimas BASF taikyti 50 % didesnę piniginę baudą tampa pateisinamas. 50 % tarifas yra normalus tarifas, kurį taiko Komisija su recidyvu susijusiose bylose.

(16)

BASF ir UCB reikalauja sumažinti joms nustatytą piniginę baudą dėl ankstyvo pažeidimo nutraukimo. Karteliniai pažeidimai pagal savo pobūdį yra sunkūs antimonopoliniai pažeidimai. Tokių pažeidimų dalyviai labai gerai supranta, kad dalyvauja neteisėtoje veikoje. Komisijos nuomone, tokiais tyčinių neteisėtų veiksmų atvejais tai, kad bendrovės juos nutraukia prieš įsikišant Komisijai, nėra verta ypatingo dėmesio, išskyrus tai, kad sutrumpėja atitinkamos bendrovės padaryto pažeidimo laikas.

(17)

„Akzo Nobel“, BASF ir UCB tvirtina, kad pažeidimas arba jo elementai nebuvo padaryti arba kad jie buvo padaryti tik iš dalies ar nebuvo veiksmingi. Komisijos nuomone, bent jau Europos gamintojai įgyvendino susitarimus, kurie yra svarbūs EEE rinkai. Pirmiausia buvo įgyvendinti susitarimai dėl pagrindinių kainų elementų ir klientų paskirstymo Europoje bei konvertuotojų kontrolės, net ir tuo atveju, jeigu jų įgyvendinimas nebuvo visai sėkmingas, siekiant faktinio poveikio rinkai dėl joje išlikusios konkurencijos. Nė vienas iš minėtų trijų susijusių gamintojų nenurodė, kad jie ketino ar apgalvotai stengėsi susilaikyti nuo su EEE susijusių susitarimų įgyvendinimo per laikotarpį, per kurį jie šių susitarimų laikėsi.

(18)

BASF tvirtina, kad piniginę baudą reikėtų sumažinti dėl ilgos tyrimo trukmės. Komisija pabrėžia, kad ji apskritai neprivalo sumažinti piniginės baudos dėl tyrimo trukmės. Turi būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 1/2003 25 straipsnyje nustatyti įprastiniai senaties terminai. Šio straipsnio 5 dalyje konkrečiai nurodoma, kad senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip paskutinę laikotarpio, dvigubai ilgesnio už senaties terminą, dieną, Komisijai netaikant piniginės baudos arba nereikalaujant mokėti baudos periodiškai. Šiame teismo procese senaties termino pabaiga dar toli.

(19)

BASF tvirtina, kad piniginę baudą jai reikėtų sumažinti tariamai dėl to, kad cholino chlorido pramonė išgyveno laikiną krizę. Komisijos nuomone, tai, kad įmonė gali negauti pelno iš tam tikros komercinės veiklos, nesuteikia jai teisės imti slaptai veikti išvien su konkurentais, norint apgauti vartotojus ir kitus konkurentus. Apskritai karteliai rizikuoja įsitraukti į žaidimą ne tada, kai įmonės gauna didelius pelnus, o būtent tada, kai sektoriui iškyla sunkumų.

(20)

BASF tvirtina, kad piniginę baudą jai reikėtų sumažinti dėl to, kad pažeidimą padariusiems darbuotojams ji taikė drausmines priemones ir kad įgyvendino jų laikymosi programą. Nors Komisija pritaria priemonėms, kurių ėmėsi įmonės, kad ateityje išvengtų kartelinių pažeidimų, tos priemonės nepakeičia padėties dėl faktinio pažeidimo ir nepanaikina būtinumo šiame sprendime pažeidėjui nustatyti tam tikras sankcijas.

(21)

UCB buvo pirmoji įmonė, savanoriškai pranešusi Komisijai apie tai, kad Europos gamintojai organizavo susitikimus pasauliniu lygiu ir vienų su kitais Europos lygiu. Įrodymai, kuriuos apie šiuos susitikimus savanoriškai pateikė UCB, padėjo Komisijai nustatyti, kad pažeidimas buvo daromas penkerius metus ir vienuolika mėnesių. Jeigu Komisija būtų žinojusi tik apie pasaulinio lygio susitarimus, pažeidimo trukmė būtų buvusi vieneri metai ir šeši mėnesiai. Norėdama atsilyginti UCB už tai, kad ji padėjo išsiaiškinti, jog pažeidimo trukmė buvo ilgesnė, Komisija mano, kad dėl lengvinančių aplinkybių UCB taikomą piniginę baudą reikėtų sumažinti 25,8 % pagrindinės sumos. Šis sumažinimo lygis atitinka 40 %, kuriais buvo padidinta pagrindinė suma dėl to, kad nustatyta pažeidimo trukmė buvo ne vieneri metai ir šeši mėnesiai, o penkeri metai ir vienuolika mėnesių.

(22)

Įmonės „Akzo Nobel“, BASF ir UCB bendradarbiavo su Komisija įvairiais tyrimo etapais, siekdamos palankesnių sąlygų, nustatytų 1996 m. Pranešime apie sankcijos sumažinimą, kuris taikomas šiame teismo procese (5).

(23)

BASF buvo trečioji bendrovė, savanoriškai pateikusi įrodymų dėl pasaulinių susitarimų. Tuo metu, kai BASF pateikė savo įrodymus, Komisija jau turėjo tokių susitarimų įrodymų; juos ji gavo iš „Chinook“ ir „Bioproducts“. Nors įmonės „Chinook“ pateikti įrodymai buvo vertingi, įmonės „Bioproducts“ įrodymų neabejotinai pakako įtikinamai patvirtinti, kad kartelis egzistavo, pagal 1996 m. Pranešimo apie sankcijos sumažinimą B skirsnį. Tai reiškia, kad BASF buvo ne pirma įmonė, pateikusi Komisijai lemiamus kartelio egzistavimo įrodymus. Atsižvelgiant į tai, BASF ir kitiems dviem Europos gamintojams netaikomi 1996 m. Pranešimo apie sankcijos sumažinimą B ir C skirsniai.

(24)

Įmonės BASF pateikti įrodymai, kurie iš esmės buvo susiję tik su pasauliniais susitarimais, galima sakyti, buvo svarbiausi, nustatant, kad pažeidimas buvo padarytas, kaip apibrėžta 1996 m. Pranešimo apie sankcijos sumažinimą D skirsnyje, kuriame numatyta galimybė piniginę baudą sumažinti nuo 10 iki 50 %. Visgi šie įrodymai nebuvo labai vertingi, palyginti su Komisijos jau turėtais pasaulinių susitarimų įrodymais.

(25)

Gavusi pranešimą apie prieštaravimus, BASF pranešė Komisijai, kad ji iš esmės neužginčijo faktų, kuriais Komisija grindė savo prielaidas, išskyrus tam tikrus faktinius pataisymus, kuriems Komisija pritarė.

(26)

Atsižvelgdama į minėtus įvairius bendradarbiavimo aspektus, Komisija mano, kad BASF galima nustatyti 20 % mažesnę piniginę baudą negu būtų taikoma kitu atveju.

(27)

UCB savanoriškai pranešė Komisijai apie devynis kartelio susitikimus, organizuotus Europoje nuo 1994 m. kovo iki 1998 m. spalio mėn. Ji nurodė susitikimų dalyvius ir trumpai bendrais bruožais apibūdino šių susitikimų turinį. Be to, ji pateikė tuometes pirmųjų dviejų šio kartelio susitikimų, įvykusių 1994 m., ataskaitas. Tuo metu, kai UCB pateikė šią informaciją, Komisija nežinojo apie jokius Europoje organizuotus susitikimus. Visi šie įrodymai labai padėjo nustatant pažeidimą, neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokių tuomečių rašytinių įrodymų, apimančių 1995–1998 m. laikotarpį.

(28)

Gavusi pranešimą apie prieštaravimus, UCB informavo Komisiją, kad ji iš esmės neužginčijo faktų, kuriais Komisija grindė savo prielaidas, išskyrus tam tikrus faktinius pataisymus, kuriems Komisija pritarė. Visgi, pateikdama šią informaciją, UCB tvirtino, kad, nors ji ir dalyvavo pasauliniuose susitikimuose, UCB niekada nebuvo jokio pasaulinio susitarimo šalis. Savo sprendime Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi UCB, gavusi pranešimą apie prieštaravimus, iš tikrųjų užginčijo esminį faktų, kuriais Komisija grindė savo prielaidas, aspektą, jai nustatytos piniginės baudos negalima sumažinti dėl to, kad ji neužginčijo faktų, kuriais Komisija grindė savo prielaidas.

(29)

Atsižvelgdama į minėtus įvairius bendradarbiavimo aspektus, Komisija mano, kad UCB galima nustatyti 30 % mažesnę piniginę baudą negu būtų taikoma kitu atveju.

(30)

2002 m. sausio mėn. „Akzo Nobel“ savanoriškai pateikė ataskaitą apie europinius susitarimus. Į šią ataskaitą buvo įtrauktas išsamus Europos lygio susitarimų aprašymas, įskaitant svarbią informaciją, kurios nebuvo pateikusi UCB. Visgi taikant sankcijos sumažinimo principą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad įmonės „Akzo Nobel“ ataskaita buvo gauta, praėjus dviem su puse metų nuo UCB pateiktos informacijos apie šiuos susitarimus.

(31)

Gavusi pranešimą apie prieštaravimus, „Akzo Nobel“ pranešė Komisijai, kad ji iš esmės neužginčijo faktų, kuriais Komisija grindė savo prielaidas, išskyrus tam tikrus faktinius pataisymus, kuriems Komisija pritarė.

(32)

Atsižvelgdama į minėtus įvairius bendradarbiavimo aspektus, Komisija mano, kad „Akzo Nobel“ galima nustatyti 30 % mažesnę piniginę baudą negu būtų taikoma kitu atveju. Šiame įvertinime atsižvelgiama, viena vertus, į tai, kad „Akzo Nobel“ ataskaita apie europinius susitarimus Komisijai buvo ne mažiau vertinga už anksčiau UCB pateiktą informaciją apie minėtus susitarimus ir jų įrodymus, tik buvo gauta dvejais su puse metų vėliau, ir, kita vertus, į tai, kad „Akzo Nobel“, skirtingai nei UCB, neužginčijo faktų, kuriais Komisija grindė savo prielaidas. Dėl to abiem įmonėms taikomas vienodas baudos sumažinimo procentais lygis.

(33)

Toliau išvardytos įmonės pažeidė Sutarties 81 straipsnio 1 dalį, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – EEE sutarties 53 straipsnio 1 dalį, nurodytais laikotarpiais būdamos bendrų susitarimų dalyvės ir prisidėdamos prie bendros veiklos, susijusios su kainų nustatymu, rinkos pasidalijimu bei suderintais veiksmais prieš konkurentus cholino chlorido sektoriuje EEE:

(34)

Už šiuos pažeidimus taikomos tokios piniginės baudos:

(35)

Pirmiau pateiktoje 33 konstatuojamojoje dalyje išvardytos įmonės privalo nedelsiant nutraukti savo neteisėtą veiką, jeigu jos to dar nepadarė. Joms draudžiama pakartotinai imtis bet kokių veiksmų arba veikos, kaip šioje byloje nustatytas pažeidimas, taip pat bet kokių veiksmų arba veikos, kurių objektas arba pasekmės būtų panašios.