32001R1051

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1051/2001

2001 m. gegužės 22 d.

dėl pagalbos medvilnės gamybai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Graikijos stojimo aktą papildantį 4 protokolą dėl medvilnės [1], ypač į jo 6 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [3],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [4],

kadangi:

(1) Patikrinus Graikijos stojimo aktą papildančio 4 protokolo 11 dalyje numatytos pagalbos schemos veikimą, išaiškėja poreikis išlaikyti esančias priemones dėl medvilnės, įvedant tam tikras pritaikomąsias pataisas.

(2) Su medvilne susijusios priemonės, nustatytos 4 protokole, 1995 m. birželio 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1554/95, nustatančiame pagalbos sistemos medvilnei bendrąsias taisykles bei panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2169/81 [5] ir 1987 m. liepos 2 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1964/87, patikslinančiame Graikijos stojimo aktą papildančiu 4 protokolu nustatytą pagalbos sistemą medvilnei [6]. 4 protokole numatytas priemones reikėtų išlaikyti, visų pirma, galimybę Tarybai patikslinti schemą ir, supaprastinimo dėlei, visas pagalbai teikti reikalingas įgyvendinimo priemones reikėtų sujungti į vieną Tarybos reglamentą.

(3) 4 protokolo 6 dalyje nustatyta, kad reikia imtis reikiamų priemonių, būtinų medvilnės schemai įgyvendinti. Šiuo metu 4 protokolo 3 dalyje nustatyta pagalba gamybai, pagrįsta garantuojamų nacionalinių kiekių struktūros sistema, užtikrinančia minimalią kainą gamintojams ir medvilnę valančioms įmonėms suteikiama pagalba sudarančia skirtumą tarp orientacinės kainos ir pasaulinės rinkos kainos. Remiantis įgyta patirtimi, sistemos pagrindą ir daugelį jos sudėtinių dalių reikėtų išlaikyti.

(4) Orientacinė kaina, minimali gamintojams mokama kaina ir garantuojami nacionaliniai kiekiai turėtų būti nustatyti tokiais lygiais, kad būtų išlaikytas balansas tarp lauko kultūrų, o operatoriai galėtų vykdyti vidutinės trukmės gamybą ir perdirbimo programas.

(5) Turėtų būti išlaikytos nuostatos, apibrėžiančios pasaulinės rinkos kainą už nevalytą medvilnę. Šią kainą galima nustatyti remiantis santykiu tarp valytos medvilnės kainos ir už nevalytą medvilnę skaičiuojamos kainos. Apskaičiuojant valytos medvilnės kainą reikėtų atsižvelgti į pasaulinėje rinkoje teikiamus pasiūlymus ir tarptautinei prekybai svarbius kotiravimus biržose.

(6) Dabartinis mechanizmas, pagal kurį, viršijus tam tikrą gamybos apimtį, orientacinė kaina yra mažinama proporcingai už perteklių atsakingose valstybėse narėse, turėtų būti išlaikytas siekiant užtikrinti, kad nuobaudos būtų paskirtos teisingai. Tačiau orientacinės kainos sumažinimas gali būti ribotas, jeigu visų pirma atsižvelgus į vidutinę pasaulinės rinkos kainą tam tikras išlaidų lygis neviršijamas. Garantuoto nacionalinių kiekių mechanizmo rezultatai turi būti taikomi minimaliai kainai ir pagalbai.

(7) Procentinis dabar naudojamos orientacinės kainos sumažinimas, lygus pusei viršyto nacionalinio garantuojamo kiekio, tam tikromis sąlygomis gali sukelti pavojų biudžeto tvarkai. Todėl tą procentą reikėtų padidinti nuo tam tikros gamybos ribos.

(8) Siekiant užtikrinti, kad sistema būtų subalansuota, pagalba gamybai turėtų nuo šiol būti visa teikiama gavėjams, nepažeidžiant įvairių Bendrijos taisyklėse numatytų sumažinimų. Šiuolaikinė gamybos struktūrų būklė yra tokia, kad pagalbą reikia suteikti medvilnės valymo įmonėms, mokančioms gamintojams kainą, bent jau lygią minimaliai kainai ir tos kainos avansą ir besilaikančioms tam tikrų sąlygų dėl pagalbai gauti tinkamų kiekių patikrinimų.

(9) Pagalbos dydis svyruoja pagal pasaulinės rinkos kainą, jį reikia taikyti pagalbai gauti tinkamiems medvilnės kiekiams, priklausomai nuo faktinio laikotarpio, kada pateikiama paraiška pagalbai gauti. Pagal dabartinę schemą medvilnės valymo įmonės gali nurodyti tą dydį savo paraiškose pagalbai gauti, visų pirma, remdamosi jų turimos valytos medvilnės pardavimo sutarčių sudarymo data. Siekiant palengvinti valytos medvilnės realizavimą pasaulinėje rinkoje, rekomenduojama ateityje leisti sudaryti sutartis prieš derliaus laikotarpį ir tuo būdu prailginti laikotarpį, kurio metu galima pateikti paraiškas pagalbai gauti.

(10) Atrodo, nerekomenduotina reglamentuoti kontraktinius ryšius tarp gamintojų ir medvilnės valymo įmonių Bendrijos lygiu. Dabartinį bendro sutarimo tarp sutartį sudarančių šalių principą reikėtų išlaikyti, bet aprašyti išsamiau.

(11) Skiriamos pagalbos dydis negali būti žinomas, kol nebus nustatyta faktinė gamyba kiekvienoje valstybėje narėje. Siekiant sumažinti nepageidaujamą vėlyvo pagalbos išmokėjimo poveikį, reikėtų toliau vadovautis nuostata, kad dalis pagalbos būtų išmokėta avansu.

(12) Valstybės narės gamintojos turi nustatyti teisingą pagalbos sistemos veikimą užtikrinančias kontrolės priemones, kur įmanoma naudodamos integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, nustatytą 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3508/92, įkuriančiu tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą [7].

(13) Medvilnės auginimas jai netinkamuose regionuose gali turėti žalingą poveikį aplinkai, o taip pat žemės ūkio ekonomikai tuose regionuose, kuriuose ši lauko kultūra yra svarbi. Siekdamos atsižvelgti į aplinkos apsaugos tikslus, valstybės narės turėtų nustatyti ir patvirtinti aplinkosaugos priemones, kurias jos laiko tinkamomis reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą medvilnės gamybai. Ateityje valstybės narės turi įvesti priemones, ribojančias laiko kultūras dėl objektyvių aplinkosaugos kriterijų ir primenančias gamintojams apie reikalavimą laikytis galiojančių teisės aktų. Dvi pagrindinės valstybės narės gamintojos turėtų parengti ataskaitą apie nacionalinių aplinkosaugos priemonių poveikį medvilnės sektoriui tuo metu, kai įvertinimą galima atlikti.

(14) Siekiant palengvinti pagalbos sistemos įgyvendinimą ir tinkamą administravimą, reikėtų numatyti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo vadybos komitete tvarką. Tam tikslui turėtų būti panaudojamas 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo [8] numatytas Natūralių pluoštų vadybos komitetas.

(15) Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingas priemones reikėtų patvirtinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką [9].

(16) Siekiant užtikrinti, kad su šiame reglamente numatytų priemonių taikymu susijusios išlaidos būtų daromos pagal finansines ir monetarines taisykles bei atitinkamą tvarką ir atsižvelgiant į ypatingą nevalytos medvilnės agrokultūros pobūdį, šioje srityje reikėtų taikyti 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [10] ir 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2799/98, nustatantį žemės ūkio pinigų politikos priemones dėl euro [11].

(17) Šiame reglamente numatyti schemos patikslinimai turėtų būti įgyvendinti kiek galima sklandžiau, todėl gali prireikti pereinamųjų priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

1. Šis reglamentas nustato gamybos pagalbai suteikti reikalingas priemones, numatytas Graikijos stojimo aktą papildančio 4 protokolo 3 dalyje.

2. Šiame reglamente:

a) "nevalyta medvilnė" yra subrendęs ir nuimtas medvilnės augalo (Gossypium) vaisius, sudarytas iš ankšties, lapų dalių ir dirvos dalelių;

b) "valyta medvilnė" yra nekarštas ir nešukuotas medvilnės pluoštas (išskyrus pūkus ir atliekas), iš kurio pašalintos sėklos, didžioji ankšties dalis, lapų dalys ir dirvos dalelės.

3. Prekybos metai trunka nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 dienos.

2 straipsnis

1. Pagalbos nevalytos medvilnės gamybai dydį nustato Komisija, remdamasi skirtumu tarp:

- laikantis 3 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio nustatytos orientacinės kainos už nevalytą medvilnę ir

- laikantis 4 straipsnio nustatytos pasaulinės rinkos kainos.

2. Pagalba suteikiama už nevalytą medvilnę, nupirktą kaina, mažiausiai lygia minimaliai kainai, kuri nustatyta laikantis 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio.

II SKYRIUS

KAINŲ MECHANIZMAS

3 straipsnis

1. Nustatyta orientacinė kaina yra 106,30 euro už 100 kg nevalytos medvilnės.

Kaina mokama už medvilnę, kuri:

- yra sveika ir geros prekinės kokybės,

- yra 10 % drėgnumo, turinti 3 % priemaišų,

- pasižymi tokiomis savybėmis, kad ją išvalius, galima gaminti 32 % 5 rūšies (baltą antros rūšies prekę) 28 mm ilgio (1–3/32'') pluoštą.

2. Nustatyta minimali kaina yra 100,99 euro už 100 kg nevalytos medvilnės, kurios kokybė nustatoma pagal orientacinę kainą ūkyje.

4 straipsnis

1. Pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę nustatoma atsižvelgiant į istorinius ryšius tarp pasaulinės rinkos kainos už valytą medvilnę ir už nevalytą medvilnę skaičiuojamos kainos. Ją periodiškai nustato Komisija, remdamasi 5 straipsnyje minima pasaulinės rinkos kaina už valytą medvilnę.

2. Jeigu pasaulinės rinkos kainos už nevalytą medvilnę negalima nustatyti laikantis 1 dalies, ji nustatoma remiantis paskutine nustatyta kaina.

5 straipsnis

1. Pasaulinės rinkos kaina už valytą medvilnę nustatoma remiantis 5 rūšies 28 mm pluošto ilgio (1–3/32'') produktu (balta antros rūšies preke), atsižvelgiant į pasiūlymus pasaulinėje rinkoje ir tarptautinei prekybai svarbius kotiravimus vienoje ar keliose Europos biržose. Ši kaina nustatoma naudojantis palankiausiais pasiūlymais ir kotiravimais iš tų, kurie laikomi būdingais realiai rinkos CIF kainai už į Bendrijos uostą pristatomą produktą.

2. Jeigu užregistruoti pasiūlymai ir kotiravimai netenkina 1 dalyje minimų reikalavimų, atliekami reikalingi pataisymai.

III SKYRIUS

STABILIZAVIMO MECHANIZMAS

6 straipsnis

Įvedamas garantuojamas nacionalinis nevalytos medvilnės kiekis, kiekvienais prekybos metais yra:

- 782000 tonų Graikijai,

- 249000 tonų Ispanijai,

- 1500 tonų kiekvienai iš kitų valstybių narių.

7 straipsnis

1. Šiame straipsnyje minimos priemonės taikomos nepažeidžiant 8 straipsnio.

2. Jeigu prekybos metais faktinės gamybos Ispanijoje ir Graikijoje suma viršija 1031000 tonų, 3 straipsnio 1 dalyje minima orientacinė kaina tais prekybos metais sumažinama valstybėje narėje, kurioje faktinė gamyba viršija garantuojamą nacionalinį kiekį.

3. Konkrečioje valstybėje narėje orientacinė kaina sumažinama procentu, pagrįstu norma, kuria viršytas jos garantuojamas nacionalinis kiekis. Tačiau, jeigu faktinė gamyba Ispanijoje arba Graikijoje yra mažesnė, negu vienos ar kitos garantuojamas nacionalinis kiekis, skirtumas tarp bendros šių dviejų valstybių narių faktinės gamybos ir 1031000 tonų išreiškiamas kaip viršyto garantuojamo nacionalinio kiekio norma ir orientacinė kaina sumažinama remiantis šia norma.

4. Orientacinė kaina sumažinama 50 % 3 dalyje minimos viršytos normos.

Tačiau, jeigu 1031000 tonų sumažintos faktinės gamybos Ispanijoje ir Graikijoje suma yra didesnė kaip 469000 tonų, orientacinė kaina, sumažinta 50 %, padidinama 2 procento punktais:

- Graikijai už kiekvieną visą 15170 tonų kiekį arba jo dalį, kuria gamyba viršija garantuojamą nacionalinį kiekį, padidintą 356000 tonų,

- Ispanijai už kiekvieną visą 4830 tonų kiekį arba jo dalį, kuria gamyba viršija garantuojamą nacionalinį kiekį, padidintą 113000 tonų.

8 straipsnis

Jeigu prekybos metais:

- taikytas 7 straipsnis,

- siekiant nustatyti pagalbos dydį patvirtintos pasaulinės rinkos kainos svertinis vidurkis yra didesnis kaip 30,20 eurų už 100 kg ir

- visos biudžeto išlaidos pagalbos sistemai yra mažesnės kaip 770 milijonų eurų,

trečioje įtraukoje minimas biudžeto likutis panaudojamas siekiant padidinti pagalbą kiekvienoje valstybėje narėje, kur faktinė gamyba viršija tos šalies garantuojamą nacionalinį kiekį.

Tačiau pagal pirmą pastraipą padidintas pagalbos dydis negali viršyti:

- netaikant 7 straipsnio apskaičiuoto pagalbos dydžio,

- arba pritaikius 7 straipsnį apskaičiuoto pagalbos dydžio, remiantis 1120000 tonų nevalytos medvilnės, padalintų į garantuojamą 270000 tonų nacionalinį kiekį Ispanijai ir 850000 tonų Graikijai.

9 straipsnis

3 straipsnio 2 dalyje minima minimali kaina sumažinama tuo pačiu dydžiu, kaip ir orientacinė kaina, taikant 7 straipsnį.

IV SKYRIUS

PAGALBOS GAVĖJAI

10 straipsnis

Visa pagalba išmokama 11 ir 12 straipsniuose minimiems paraiškas pateikusiems gavėjams.

11 straipsnis

Norėdamos gauti pagalbą, medvilnės valymo įmonės, išskyrus nurodomas 12 straipsnyje, privalo:

a) būti pateikusios pasirašytą sutartį, kurioje visų pirma nurodytas bent minimaliai kainai lygus užmokestis gamintojui ir įrašytos išlygos, tiksliai nusakančios, kad:

- jeigu taikomas 7 straipsnis, sutarta kaina bus koreguojama pagal to straipsnio dėl pagalbos pritaikymo rezultatą,

- jeigu pristatytos medvilnės kokybė skirsis nuo 3 straipsnio 2 dalyje minėtos kokybės, sutarta kaina bus koreguojama bendru sutarties šalių sutarimu proporcingai to kokybės skirtumo poveikiui valyto produkto kainai, atsižvelgiant į 5 straipsnyje nurodomą kainą;

b) būti sumokėjusios bendru sutarimu tarp sutartį sudariusių šalių nustatyto dydžio minimalios kainos avansą pagal nustatytas sąlygas;

c) vykdyti valytos ir nevalytos medvilnės atsargų apskaitą, tenkinančią nustatytinus reikalavimus, ir pateikti kitus pagrindžiančius dokumentus, kurių reikia norint patikrinti teisę gauti pagalbą;

d) pateikti įrodymą, kad medvilnė pagal sutartį pristatyta deklaravus apsėtą plotą, kaip nurodoma 16 straipsnio 2 dalyje.

12 straipsnis

1. Norėdamos gauti pagalbą, medvilnės valymo įmonės, kurios valo medvilnę 4 protokolo 4 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantiems individualiems gamintojams arba gamintojų grupėms, privalo:

a) būti pateikusios gamintojo arba gamintojų grupės patvirtintą sąmatą išsamiai nurodydamos sąlygas, kuriomis atliekamas valymas ir kaip administruojama pagalba;

b) įsipareigoti perduoti visą pagalbos sumą individualiems gamintojams arba, kur taikoma, konkrečioms gamintojų grupėms;

c) tenkinti 11 straipsnio c punkte minėtas sąlygas;

d) pateikti įrodymą, kad a punkte minėtoje sąmatoje minima medvilnė yra gauta deklaravus apsėtą plotą, kaip nurodoma 16 straipsnio 2 dalyje;

e) pateikti įrodymą, kad gamintojų grupės yra įpareigotos laikytis 11 straipsnio a punkte minėtos sutarties išlygai lygiaverčio įsipareigojimo ir tokių grupių įsipareigojimo sudaryti ir saugoti pagrindžiančius dokumentus dėl minimalios kainos sumokėjimo savo nariams.

2. Jeigu savo pačios labui valanti medvilnę gamintojų grupė nesilaiko 1 dalies e punkte minėtos išlygos ar įsipareigojimo, laikoma, kad ji nesilaiko 4 protokolo 4 dalies kriterijų.

V SKYRIUS

PAGALBOS SUTEIKIMAS

13 straipsnis

Pagalbą išmoka valstybė narė gamintoja, kurios teritorijoje medvilnė valoma.

14 straipsnis

1. Išmokamos pagalbos dydis yra paraiškos pagalbai gauti įteikimo dieną taikomas dydis.

Paraiškos pagalbai gauti įteikiamos kartu su užstatu, kai jo reikalaujama, per nustatytą laiką už nevalytos medvilnės kiekį, kuris turi patekti į medvilnę valančią įmonę prasidėjus konkretiems prekybos metams ir iki nustatytinos datos.

2. Teisė į pagalbą įgyjama medvilnę išvalius. Tačiau suinteresuotos šalies pageidavimu pagalbą galima išmokėti avansu nuo spalio 16 d., prasidėjus prekybos metams, kai nevalyta medvilnė patenka į medvilnę valančią įmonę, jeigu pateikiamas tinkamas užstatas. Avanso dydis apskaičiuojamas laikantis 3 dalies.

Pagalbos likutis išmokamas vėliausiai iki prekybos metų pabaigos, po to, kai nustatomi pagal 7 straipsnį taikomi pakeitimai dėl pagalbos gavimo.

3. Avanso dydis lygus 3 straipsnio 1 dalyje minėtai orientacinei kainai, atėmus pasaulinę kainą ir dar sumažinus dydžiu, apskaičiuotu laikantis 7 straipsnio, bet pakeičiant faktinę gamybą gamyba, apskaičiuota laikantis 19 straipsnio 2 dalies pirmosios įtraukos ir pridėjus 15 %.

Nuo gruodžio 16 d., prasidėjus prekybos metams, pirmoje pastraipoje minėtas avanso dydis pakeičiamas perskaičiuotu, tą patį metodą naudojant gautu dydžiu, bet pagrįstu patikslintu gamybos apskaičiavimu, nustatytu laikantis 19 straipsnio 2 dalies antrosios įtraukos ir pridėjus bent 7,5 %. Atitinkamai padidinami nuo spalio 16 d. iki gruodžio 15 d. išmokami avansai, išskyrus atvejus, kai dviejų sumų skirtumas yra mažesnis nei 1 euras 100 kilogramų.

15 straipsnis

1. Pagalba išmokama tik už sveikus ir geros prekinės kokybės produktus.

2. Jeigu valytos medvilnės kiekis yra mažesnis arba lygus 33 % į medvilnės valymo įmonę patekusios nevalytos medvilnės kiekio, pagalba suteikiama už valytos medvilnės kiekį padauginus iš 100 ir padalinus iš 32.

Jeigu valytos medvilnės kiekis yra didesnis kaip 33 % į medvilnės valymo įmonę patekusios nevalytos medvilnės kiekio, pagalba suteikiama už nevalytos medvilnės kiekį padauginus iš 33 ir padalinus iš 32.

3. Valytos medvilnės kiekis yra lygus jos svoriui, jei būtina, pakoregavus skirtumą tarp:

- užregistruoto priemaišų procento lyginant su 5 rūšiai būdingu procentu arba užregistruotos rūšies ir 5 rūšies ir

- užregistruoto drėgnumo procento lyginant su komerciniam pluoštui būdingu lygiu.

16 straipsnis

1. Valstybės gamintojos sukuria baudų ir kontrolės sistemą, visų pirma, padedančią, užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalios kainos ir nustatyti:

- į kiekvieną medvilnės valymo įmonę patekusios nevalytos Bendrijos medvilnės kiekį,

- nevalytos Bendrijos medvilnės, kuri buvo išvalyta, kiekį,

- kiekvienoje medvilnės valymo įmonėje iš pirmoje įtraukoje minimos medvilnės gautos išvalytos medvilnės kiekį.

2. Valstybės narės gamintojos sukuria apsėtų plotų deklaracijų sistemą, visų pirma, užtikrinančią, kad paraiškose pagalbai gauti minima medvilnė yra nurodytos kilmės.

17 straipsnis

1. Valstybės narės gamintojos medvilnės sektoriui nustato:

- priemones aplinkai gerinti, ypač neigiamą poveikį aplinkai mažinančius auginimo būdus,

- tyrimo programas aplinkai mažiau kenkiantiems auginimo metodams plėtoti,

- priemones gamintojams informuoti apie tokio tiriamojo darbo rezultatus ir atitinkamų būdų privalumus.

2. Valstybės narės imasi jų požiūriu tinkamų aplinkosaugos priemonių, atsižvelgdamos į ypatingą medvilnės gamybai naudojamų žemės ūkio plotų būklę. Be to, valstybės narės imasi būtinų veiksmų primindamos gamintojams, kad jie privalo laikytis aplinkosaugos teisės aktų.

3. Tam tikrais atvejais valstybės narės apriboja plotus, už kuriuos gali būti skiriama pagalba nevalytai medvilnei, remdamosi objektyviais kriterijais, susijusiais su:

- tų regionų, kur medvilnė yra pagrindinė lauko kultūra, žemės ūkio ekonomika,

- konkrečių plotų dirva ir klimatu,

- drėkinamojo vandens tvarkymu,

- sėjomainos sistemomis ir auginimo būdais, kurie gali pagerinti aplinką.

4. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. Graikijos Respublika ir Ispanijos Karalystė pateikia Komisijai ataskaitas apie aplinkosaugos padėtį medvilnės sektoriuje ir laikantis 1, 2 ir 3 dalių priimtų nacionalinių priemonių poveikį.

VI SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 10 straipsnį įkurtas Natūralių pluoštų vadybos komitetas (toliau – Komitetas).

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Nustatomas Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas vieno mėnesio laikotarpis.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnis

1. Išsamios šio Reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Tokiose taisyklėse apibrėžiama, inter alia, valstybių narių Komisijai siunčiama informacija ir visos reikalingos tikrinimo priemonės siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų. Šios priemonės gali būti pagrįstos Reglamentu (EEB) Nr. 3508/92 nustatyta bendra administravimo ir kontrolės sistema.

2. 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iki tikslaus datų nurodymo Komisija kiekvienai konkrečiai valstybei narei nustato:

- 14 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje minėtą apskaičiuotą gamybos ir nuo to priklausantį parengtinį orientacinės kainos sumažinimą, atsižvelgdama į lauko kultūrų prognozes,

- 14 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje minėtą patikslintą gamybos apskaičiavimą ir nuo to priklausantį naują orientacinės kainos sumažinimą, atsižvelgdama į derliaus vystymąsi,

- faktinę einamųjų prekybos metų gamybą kartu su 7 straipsnyje minimu orientacinės kainos sumažinimu ir 8 straipsnyje minimu pagalbos padidinimu, pirmiausia atsižvelgdama į kiekius, už kuriuos buvo kreiptasi pagalbos.

20 straipsnis

Reglamentai (EB) Nr. 2779/98 ir Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo taikomi, mutatis mutandis, šiame reglamente numatytoms priemonėms.

21 straipsnis

Jeigu pasirodo, kad siekiant lengviau įgyvendinti šiuo reglamentu nustatytos sistemos patikslinimus reikia įvesti pereinamojo laikotarpio priemones, tokios priemonės priimamos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jos taikomos vėliausiai iki 2001/2002 prekybos metų pabaigos.

22 straipsnis

Šiuo dokumentu Reglamentai (EEB) Nr. 1964/87 ir (EB) Nr. 1554/95 panaikinami.

23 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Tačiau 21 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gegužės 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Winberg

[1] OL L 291, 1979 11 19, p. 174. Protokolas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1050/2001 (žr. OL L 148, 2001 6 1, p. 1).

[2] 1999 m. gruodžio 13 d. pasiūlymas (dar neišspausdintas Oficialiajame leidinyje).

[3] Nuomonė pareikšta 2001 m. vasario 15 d. (dar neišspausdinta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL C 140, 2000 5 18, p. 33.

[5] OL L 148, 1995 6 30, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1419/98 (OL L 190, 1998 7 4, p. 4).

[6] OL L 184, 1995 6 30, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1553/95 (OL L 148, 1995 6 30, p. 45).

[7] OL L 355, 1992 12 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 820/97 (OL L 117, 1997 5 7, p. 1).

[8] OL L 193, 2000 7 29, p. 16.

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[10] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[11] OL L 349, 1998 12 24, p. 1.

--------------------------------------------------