32000R1522

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1522/2000

2000 m. liepos 10 d.

įvedantis galutinį antidempingo muitą sintetinio poliesterių štapelinio pluošto, kurio kilmės šalys yra Australija, Indonezija ir Tailandas, importui ir galutinai surenkantis nustatytą laikinąjį muitą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą po konsultacijų su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1. TVARKA

1.1. Laikinosios priemonės ir galutiniai kompensaciniai muitai

(1) Komisijos reglamentu (EB) Nr. 124/2000 [2] (toliau – laikinojo muito reglamentas) buvo įvesti laikinieji antidempingo muitai poliesterių štapelinio pluošto (toliau – PSF), klasifikuojamo KN kodo 55032000 pozicijoje, kurio kilmės šalys yra Australija, Indonezija ir Tailandas, importui į Bendriją,

(2) Atlikus lygiagretų tyrimą dėl priemonių prieš subsidijas, remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 123/2000 [3] dėl PSF, kurio kilmės šalys yra Australija ir Taivanis, importo į Bendriją, buvo įvesti laikinieji kompensaciniai muitai.

(3) Atsižvelgiant į minėtą tyrimą dėl priemonių prieš subsidijas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2000 [4] buvo patvirtinti galutiniai kompensaciniai muitai importui iš Australijos, Taivanio ir Indonezijos.

1.2. Tolesnė tvarka

(4) Įvedus laikinuosius antidempingo muitus, kelios šalys raštu pateikė pastabas. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 384/96 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis (toliau –pagrindinis reglamentas), šalims, jų prašymu, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Šalys buvo supažindintos su esminiais faktais ir aplinkybėmis, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti, atsižvelgiant į tą muitą, laikinuoju muitu užtikrintas sumas. Joms buvo suteiktas laikotarpis, per kurį galėtų pateikti protestus po šio paskelbimo.

(5) Buvo apsvarstytos žodinės ir rašytinės pastabos, kurias suinteresuoti asmenys pateikė per tuo tikslu nustatytus galutinius terminus, ir darant galutines išvadas tam tikrais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

1.3. Nebendradarbiavimas

(6) Įvedus laikinąsias priemones, vienas nebendradarbiaujantis Indonezijos eksportuojantis gamintojas paprašė, kad Komisija iš naujo nagrinėtų jo kaip nebendradarbiaujančio statusą. Buvo teigiama, kad, nepaisydama sunkumų, kuriuos sukėlė nustatyti terminai, ši bendrovė atsakė į Komisijos anketą ir tai rodė jos ketinimus bendradarbiauti.

(7) Kaip aiškinama laikinojo muito reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, šis eksportuojantis gamintojas per nustatytą laikotarpį nepateikė užpildytos anketos, nors šis laikotarpis buvo kelis kartus pratęstas, kad bendrovė galėtų pateikti prasmingą atsakymą. Dėl šios priežasties reikia patvirtinti, kad kaip nustatyta pirmiau, bendrovė nebendradarbiavo.

2. NAGRINĖJAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(8) Nagrinėjamas produktas yra sintetinis poliesterių štapelinis pluoštas, nekarštas, nešukuotinis ir kitaip verpimui neapdorotas, šiuo metu klasifikuojamas KN kodo 55032000 pozicijoje. Paprastai jis vadinamas poliesterių štapeliniu pluoštu arba PSF.

(9) Karališkoji Thai Vyriausybė (toliau – RTG), Indonezijos Vyriausybė (toliau – GOI), kai kurie eksportuojantys gamintojai ir vartotojų asociacija (toliau – Eurofibrefill) pareiškė, kad Pranešimas apie dabartinio proceso inicijavimą netaikomas PSF rūšims, skirtoms neverpimo operacijoms, ir dėl šios priežasties šiame procese jos neturi būti aptariamos.

(10) Taip pat buvo tvirtinama, kad bet kokiu atveju reikia skirti verpimui naudojamas PSF rūšis (dar vadinamas austinėmis arba PSFS) nuo PSF, skirtų neverpimo operacijoms (dar vadinamų neaustiniais, kamšalais arba PSFNS), dėl skirtingų fizinių, techninių ir cheminių savybių ir skirtingos paskirties. Be to, buvo teigiama, kad PSFS ir PSFNS negalima pakeisti vienų kitais arba toks pakeičiamumas yra labai ribotas, ir jis galimas tik tam tikrų pluošto rūšių, iš pradžių skirtų PSFS, kurias galima panaudoti kaip PSFNS, atveju. Iš tiesų, kai kurie suinteresuoti asmenys nurodė, kad skirtumą tarp PSFS ir PSFNS rūšių parodys storis, išreikštas denjė matu. Jų nuomone, plonesnės kaip 3 denjė PSF rūšys naudojamos verpimo pramonėje, o storesnės kaip 3 denjė rūšys – neverpimo operacijoms.

(11) Be to, jie tvirtino, kad Bendrijos pramonė daugiausia gamina PSFS ir kad dėl šios priežasties dauguma PSFNS rūšių reikia apsirūpinti iš šaltinių už Bendrijos ribų.

(12) Panašiai pareiškė vienas eksportuojantis gamintojas iš Indonezijos, kad iš perdirbtų žaliavų pagaminti PSF (toliau – perdirbti PSF) neturėtų būti įtraukti į tą pačią kategoriją kaip ir iš įprastų žaliavų pagaminti PSF (toliau – įprasti PSF), kadangi jų gamybos procesai yra skirtingi, jie gaminami iš skirtingų žaliavų, ir jų galutinis panaudojimas yra skirtingas. Todėl jie tvirtino, kad šis procesas neturėtų būti taikomas perdirbtiems PSF.

(13) Šiame kontekste reikia pastebėti, kad Pranešime apie inicijavimą, kaip ir skunde, aiškiai pakartojamas atitinkamo KN kodo, kuris apima visas PSF rūšis, aprašymas. Nepaisant to, pradėjus dabartinį tyrimą, kai kurie eksportuojantys gamintojai klaidingai suprato atitinkamo KN kodo aprašymą. Vėliau buvo paaiškinta, kad ir skundas, ir Pranešimas apie inicijavimą taikomas visoms PSF rūšims, kurias eksportuoja atitinkamos šalys ir gamina Bendrijos pramonė nepaisant jų paskirties.

(14) Iš tiesų Bendrijos pramonė gamina visų rūšių PSF, visų pirma PSFNS. Iš tikrųjų, priešingai teiginiams, esą, Bendrijos pramonė gamina labai mažai PSFNS, tyrimas parodė, kad per tyrimo laikotarpį (toliau – TL, nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d.), PSFS rūšių pardavimas sudarė maždaug 25 % Bendrijos pramonės pardavimų apimties, o PSFNS rūšių – maždaug 75 %.

(15) Taip pat buvo nustatyta, kad apie 50 % PSF importo iš Australijos, Indonezijos ir Tailando sudarė PSFS rūšys, o kiti 50 % buvo PSFNS rūšys.

(16) Dėl tariamų fizinių, techninių ir cheminių savybių skirtumų reikia prisiminti, kad PSF pateikiami įvairiausių skirtingų rūšių, turinčių iš esmės tą pačią cheminę sudėtį, pavidalu. Jie taip pat gaminami tais pačiais gamybos įrenginiais ir net tomis pačiomis gamybos linijomis. Tyrimas parodė, kad, priklausomai nuo subjekto, tiek eksportuojantys gamintojai, tiek ir Bendrijos pramonė gamina nuo 15 iki 80 PSF rūšių. Pagrindinės savybės, pagal kurias galima atskirti įvairias PSF rūšis, yra storis (denjė), ilgis, savitoji tempimo jėga, grimpas (grimp) ir susitraukimas. Akivaizdu, kad tarp apatinės ir viršutinės diapazono ribų yra nemažas pirmiau minėtų techninių savybių skirtumas. Tačiau reikia pažymėti, kad fizinių savybių skirtumų yra net tarp to paties storio rūšių, kadangi paprastai PSF gaminami pagal kliento pageidaujamas specifikacijas.

(17) Tariamo beveik absoliutaus PSF rūšių skirtumo, taikant 3 denjė ribą, atspindinčią produkto paskirties skirtumus, dabartiniame tyrime nebuvo patvirtinta, visų pirma išanalizavus iš eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės gautus faktinius duomenis. Faktiškai buvo nustatytas ženklus įvairių PSF rūšių sutapimas. Tyrimas parodė, kad plonesnių kaip 3 denjė PSF pardavimas neverpimo pramonės šakoms ir storesnių kaip 3 denjė – verpimo pramonei sudaro apie 20 % importo iš atitinkamų trečiųjų šalių ir Bendrijos pramonės pardavimų. Be to, 7 % pluošto yra tiksliai ant 3 denjė ribos, ir jie parduodami arba verpimo, arba neverpimo operacijoms. Taigi tyrimas parodė, kad nėra aiškios ribos tarp įvairių rūšių, kadangi "gretimi" tipai sutampa, ir dėl šios priežasties šios rūšys konkuruoja tarpusavyje.

(18) Be jau minėto sutapimo, faktą, kad tie patys PSF naudojami ir verpimo, ir neverpimo operacijoms, taip pat patvirtino nustatytas akivaizdus tam tikrų PSF rūšių vienkryptis pakeičiamumas. Iš tiesų, PSFS galima parduoti neverpimo operacijoms, jeigu pluošto kokybė nepakankama verpimo operacijoms. Taigi remiantis Bendrijos praktika tokiais atvejais, reikia laikyti, kad įvairios aptariamos PSF rūšys yra vienas produktas.

(19) Dėl tariamo PSFS ir PSFNS gamybos išlaidų skirtumo reikia pažymėti, kad toks skirtumas yra nereikšmingas. Tą taip pat patvirtina faktas, kad tarp PSFS ir PSFNS pardavimo kainų nėra didelio skirtumo, pav., įprastų PSF rūšių verpimo ir neverpimo operacijoms.

(20) Kaip jau minėta, visos PSF rūšys gaminamos naudojant tą pačią gamybos įrangą. Be to, pereinant nuo vienos PSF rūšies prie kitos, be tam tikrų koregavimo ir kalibravimo išlaidų, nereikia jokių papildomų investicijų. Nors jos pačios savaime nereikalingos nustatant nagrinėjamą ir panašų produktą, darytina išvada, kad Bendrijos pramonė gali pagaminti bet kokią PSF rūšį. Taigi net jeigu, kaip tvirtinama, tam tikrų PSF rūšių nėra lengva įsigyti iš Bendrijos pramonės, tą nulemia ne techninės priežastys, o sumažintos kainos, susidarę dėl importo dempingo kaina, kurią vartotojai taikė savo prašymuose nurodyti kainą. Taigi teiginys, kad iš Bendrijos pramonės negalima įsigyti tam tikrų PSF rūšių, nebuvo patvirtintas.

(21) Pagaliau, reikia prisiminti, kad įvairios PSF rūšys, panaudotų žaliavų kokybės skirtumai, gamybos procesai ir paskirtis nesukelia jokių ženklių pagrindinių fizinių, cheminių ir techninių PSF savybių skirtumų. Todėl šiame procese perdirbtus ir įprastinius PSF reikia laikyti nagrinėjamo produkto dalimi.

(22) Remiantis tuo, kas jau pasakyta, laikoma, kad gautos pastabos dėl nagrinėjamo ir panašaus produkto apibrėžimo nepanaikina laikinojo muito reglamento 10–12 konstatuojamosiose dalyse pateiktų išvadų. Taigi šiuo reglamentu patvirtinamos išvados, kurios atitinka ankstesniuose tyrimuose padarytas išvadas dėl to paties produkto.

3. DEMPINGAS

3.1. Australija

3.1.1. Normalioji vertė

(23) Patvirtinus laikinąsias priemones, vienintelis Australijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad Komisija vieną vidaus vartotoją klaidingai palaikė susijusia bendrove ir kad nustatant normaliąją vertę jai nederėjo atmesti sandorių su šia bendrove. Pasak šio eksportuojančio gamintojo, tas vartotojas yra savarankiškas pirkėjas.

(24) Ši pretenzija buvo atmesta, kadangi, remiantis vietoje gauta informacija, ir minėtą vartotoją, ir Australijos eksportuojantį gamintoją valdo trestai. Abu trestus kontroliuoja ta pati šeima. Be to, pati bendrovė pripažino, kad kai kurie direktoriai ir akcininkai abiejose bendrovėse yra tie patys. Buvo padaryta išvada, kad abi bendrovės yra susijusios šalys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Be to, bendrovė neįrodė, kad šis santykis nepaveikė kainų tarp abiejų šalių. Dar daugiau, Komisija nustatė, kad šie sandoriai nebuvo sudaromi įprastomis prekybos sąlygomis, kadangi jie buvo nuostolingi.

(25) Australijos eksportuojantis gamintojas taip pat pareiškė, kad, nustatant žaliavų kainą, turėjo būti taikomos faktiškai sumokėtos sumos, o ne sąskaitose faktūrose nurodytos žaliavų kainos.

(26) Šis reikalavimas buvo priimtas, ir buvo atitinkamai pakoreguotos gamybos išlaidos, kurių prireikė atliekant bandymą įprastomis prekybos sąlygomis ir apskaičiuojant normaliąją vertę.

3.1.2. Eksporto kaina

(27) Pretenzijų dėl eksporto kainos nustatymo nebuvo pateikta. Todėl patvirtinamos laikinojo muito reglamente išdėstytos išvados.

3.1.3. Palyginimas

(28) Patvirtinus laikinąsias priemones, Australijos eksportuojantis gamintojas pakartojo savo prašymą suteikti išmokas už technines paslaugas vidaus rinkoje.

(29) Kaip nustatyta laikinojo muito 40 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės paaiškinimo dėl jos pretenzijos pobūdžio nepakako, ji taip pat nepateikė patenkinamo paaiškinimo arba dokumentų, patvirtinančių reikalaujamą mokėtiną sumą. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad minėtas veiksnys nulėmė skirtingas kainas, nustatomas pirkėjams vidaus ir eksporto rinkose.

(30) Taigi pretenzija buvo atmesta, ir patvirtinamos laikinojo muito reglamente išdėstytos išvados.

3.1.4. Dempingo dydis

(31) Palyginus patikslintą normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainos svertiniu vidurkiu kiekvienai produkto rūšiai pagal gamintojo pardavimo kainą, buvo įrodyta, kad yra dempingas. Galutinis dempingo dydis kaip kainos, draudimo ir frachto importo kaina nesumokėjus muito procentas yra 18 %.

3.2. Indonezija

3.2.1. Atranka

(32) Kaip paaiškinta laikinojo muito reglamente, Indonezijos bendrovėms buvo taikoma atranka. Patvirtinus laikinąsias priemones, Indonezijos valdžios institucijos pareiškė, kad imties sudarymo metu jos nesutiko su Komisijos pasiūlyta atranka. Tačiau reikia prisiminti, kad atrinktos bendrovės buvo tos bendrovės, kurias šiuo tikslu raštu pasiūlė pačios Indonezijos valdžios institucijos. Daugiau dėl atrankos nebuvo pateikta jokių komentarų, ir todėl patvirtinamos laikinojo muito reglamente išdėstytos išvados.

3.2.2. Normalioji vertė

(33) Patvirtinus laikinąsias priemones, Komisija iš naujo nagrinėjo, kokiu mastu su ja bendradarbiavo vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas. Šiame kontekste buvo padaryta išvada, kad dėl problemų, kurių kilo tiek atsakant į anketą, tiek ir vėliau ją vietoje tikrinant, buvo neįmanoma tinkamai patikrinti kai kurios bendrovės pateiktos informacijos, visų pirma dėl gamybos išlaidų. Tokia informacija, kokia buvo pateikta, klaidino ir todėl trukdė tyrimui. Be to, paaiškinimai, pateikti jau patvirtinus laikinąsias priemones, kėlė dar daugiau abejonių dėl pateiktos pirminės informacijos. Todėl bendrovei buvo pranešta, kad nebus atsižvelgta į tam tikrą pateiktą informaciją, ir jai buvo suteikta galimybė pateikti kitus paaiškinimus. Pateikti paaiškinimai nebuvo pripažinti patenkinamais. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados buvo padarytos remiantis turimais faktais. Tačiau informacija, kurią pateikė ši bendrovė, vis tiek buvo naudojama, kiek tai buvo įmanoma šiame tyrime.

(34) Šis Indonezijos eksportuojantis gamintojas eksportuotojas pareiškė, kad antram ir trečiam nagrinėjamo produkto kokybės laipsniams Komisija turėjo skaičiuoti atskiras normaliąsias vertes ir atskirus dempingo dydžius. Bendrovė tvirtino, kad, atskirai pateikdama duomenis apie įvairias žemesnės kokybės grupes, ji laikėsi anketos instrukcijų, kadangi manė, kad antros ir trečios kokybės produkcijos laipsnių techninės specifikacijos yra skirtingos ir, be to, kad šios kokybės produkcija bendrovės įrašuose yra diferencijuojama. Bendrovė taip pat nurodė skirtingas įvairios kokybės grupių gamybos išlaidos, kurios, esą, pagrįstos išlaidų kalkuliacijos sistema, pagal kurią išlaidos buvo paskirstomi siekiant padengti žemesnės kokybės grupių išlaidas. Be to, bendrovė tvirtino, kad netinka lyginti sugrupuotas žemesnės kokybės grupes.

(35) Buvo nustatyta, kad, klasifikuodama žemesnės kokybės produkciją, bendrovė nesilaikė nei anketoje išdėstytų instrukcijų, nei Komisijai pateiktų savo įrašų. Nepaisant to, įvairios kokybės gamybos išlaidos, nurodytos bendrovės atsakymuose į anketą, buvo išnagrinėtos. Šiame kontekste buvo nustatyta, kad antros ir trečios kokybės produkcijos gamybos išlaidos tinkamai neatspindi su nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu susijusių išlaidų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje. Iš esmės, pateiktos žemesnės kokybės produkcijos gamybos išlaidos neapėmė darbo kaštų, nuvertėjimo, pridėtinių išlaidų ir pardavimo bendrų ir administravimo (SG ir A) išlaidų. Be to, buvo nustatyta, kad bendrovės teiginys, kad, esą, kainas jie nustatė tokias, kad tik padengtų išlaidas, prieštarauja pateiktai informacijai, kuri parodė, kad už žemesnės kokybės produkcijos grupes bendrovė gavo didelį pelną. Dar daugiau, nebuvo užginčyta, kad bendrovės tikslas yra gaminti pirmos rūšies PSF. Tai leido suprasti, kad tikrosios visų PSF gamybos išlaidos, nepaisant kokybės, yra patystosios pačios. Todėl siekiant nustatyti gamybos išlaidų vidurkį, gamybos išlaidos buvo perskaičiuotos remiantis per tyrimo laikotarpį patirtomis bendromis faktinėmis išlaidomis, kurios paskui buvo padalintos iš bendro pagaminto kiekio.

(36) Pagal laikinojo muito reglamente apibūdintą metodiką siekiant patikrinti, ar vidaus kainos nustatytos įprastinėmis prekybos sąlygomis, buvo pritaikytos patikslintos gamybos išlaidos. Kai buvo nustatyta, kad taip ir yra, normaliajai vertei nustatyti buvo pritaikytos vidaus kainos. Kitais atvejais normalioji vertė buvo sudaryta. Tokiu būdu, tariamai skirtingų žemesnės kokybės produktų grupavimas arba negrupavimas neturėjo įtakos rezultatams. Tačiau buvo pripažinta, kad bendrovė pagamino tam tikrą kiekį nestandartinės nagrinėjamo produkto kokybės, kuris buvo naudingas palyginimui.

(37) Tas pats Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad bendros ir administravimo išlaidos, taikomos normaliajai vertei apskaičiuoti, turėjo būti paskirstytos visiems nagrinėjamą produktą gaminančio skyriaus pardavimams, įskaitant vidaus pardavimus.

(38) Ši pretenzija buvo atmesta, kadangi šios išlaidos atsirado prekiaujant su savarankiškais pirkėjais, o ne atliekant vidaus pervedimus kitiems skyriams, toliau perdirbantiems nagrinėjamą produktą.

(39) Tas pats Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad, apskaičiuodama normaliąją vertę, Komisija turėjo taikyti produktui būdingas SG ir A išlaidas, o ne nagrinėjamą produktą gaminančio skyriaus bendras SG ir A išlaidas.

(40) Ši pretenzija buvo atmesta, kadangi bendrovė nepateikė reikalingų patvirtinančiųjų dokumentų, kurie būtų leidę tinkamai patikrinti produktui būdingas SG ir A išlaidas tyrimo vietoje metu. Todėl buvo išlaikytas bendras skyriaus SG ir A išlaidų paskirstymas.

(41) Tas pats Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad, apskaičiuodama normaliąją vertę, tam tikras aiškias eksporto išlaidas Komisija įtraukė į vidaus rinkoje parduodamo produkto išlaidas.

(42) Ši pretenzija buvo priimta, ir SG ir A išlaidos buvo patikslintos remiantis su anketos atsakymais pateikta ir patikrinimo metu naudota sąskaitų diagrama, kadangi ji aiškiai rodė, kad minėtos sąskaitos yra susijusios su eksportu.

(43) Tas pats Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad nagrinėjamam produktui Komisija neturėjo priskirti vieno organizacinio bendrovės padalinio, tariamai vykdančio finansinę rinkos veiklą, SG ir A išlaidų, kadangi šis padalinys yra atskiras pelno centras, o ne centrinis paslaugų kitiems skyriams teikėjas.

(44) Ši pretenzija buvo atmesta. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad minėtas organizacinis padalinys buvo nesusijęs su operatyviniais padaliniais ir kad jis veikė kaip pelno centras. Visų pirma, bendrovės audituotose finansinėse ataskaitose neminima finansinė rinkos veikla, kurią vykdo savarankiškas pelno centras. Iš tikrųjų bendrovės pateikti dokumentai parodė, kad minėtas organizacinis padalinys centralizuotai dalyvavo bendrovės veikloje, kaip apibrėžta audituotose ataskaitose. Ji vykdė veiklą, kurią paprastai vykdo pagrindinė buveinė. Todėl apskaičiuojant normaliąją vertę šio padalinio SG ir A išlaidos buvo priskirtos nagrinėjamam produktui.

(45) Tas pats Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad Komisija neturėjo nagrinėjamam produktui priskirti minėto organizacinio padalinio patirtų išlaidų palūkanoms apmokėti. Bendrovė tvirtino, kad šio padalinio deklaruojamomis paskolomis buvo finansuota veikla finansinėse rinkose ir investicijos dukterinėse bendrovėse. Todėl, pasak šios bendrovės, šios paskolos nebuvo susijusios su nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, o priskyrimas kitiems veiklos padaliniams būtų neteisingas. Be to, buvo teigiama, kad nagrinėjamo produkto gamyboje ir pardavime dalyvaujančio padalinio finansavimo poreikius patenkino pats padalinys.

(46) Ši pretenzija buvo atmesta, kadangi, kaip nurodyta 44 konstatuojamojoje dalyje, šis organizacinis padalinys vykdė veiklą, kurią paprastai vykdo pagrindinė buveinė. Be to, bendrovė nepateikė jokių patenkinamų įrodymų, kodėl paskolos negalėjo būti panaudotos įvairių veiklos padalinių veiklai finansuoti. Be to, paaiškinimų dėl gamybos ir finansinių rinkų veiklos finansavimo nepatvirtino audituotos finansinės bendrovės ataskaitos.

(47) Nagrinėjant pretenziją dėl šių finansinių išlaidų, buvo nustatyta, kad bendrovė sudarė susitarimus rizikai drausti siekdama apriboti valiutų keitimo kurso riziką, susijusią su minėtomis paskolomis. Šių sandorių rizikai drausti metines išlaidas sudarė draudimo įmokos. Nors bendrovė teigė, kad šių išlaidų negalima priskirti nagrinėjamam produktui dėl 45 konstatuojamojoje dalyje minėtų priežasčių, buvo laikoma, kad šias išlaidas būtina priskirti SG ir A išlaidoms ir paskirstyti visiems produktams atsižvelgiant į bendrą bendrovės apyvartą. Be to, reikalavimas nagrinėti užsienio valiutos pelną, gautą iš sandorių rizikai drausti, buvo atmestas, kadangi per antidempingo tyrimus į tokį valiutų keitimo pelną neatsižvelgiama, nepaisant to, ar jis teigiamas, ar ne.

(48) Tas pats Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad jeigu išlaidos palūkanoms apmokėti būtų priskirtos įvairiems veiklos padaliniams, jas turėtų kompensuoti atitinkamos pajamos.

(49) Šis reikalavimas buvo priimtas tokiu mastu, kiek jis buvo susijęs su pajamomis, gautomis iš trumpalaikių lėšų indėlių. Dėl šios priežasties, prieš atliekant bandymą įprastinėmis prekybos sąlygomis ir nustatant normaliąją vertę, buvo patikslintos SG ir A išlaidos.

3.2.3. Eksporto kaina

(50) Pretenzijų dėl eksporto kainos nustatymo nebuvo pateikta. Todėl patvirtinamos laikinojo muito reglamente išdėstytos išvados.

3.2.4. Palyginimas

(51) Kaip nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad reikia atsižvelgti į produkcijos kokybės skirtumus. Šiomis sąlygomis buvo nuspręsta pecialiai pakoreguoti žemesnės kokybės produkcijos normaliąją vertę.

(52) Patvirtinus laikinąsias priemones, vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad Komisija turėjo apskaičiuoti kredito išlaidų eksporto pardavimams dydį remdamasi faktinėmis išlaidomis, kurias patyrė bendrovė, diskontuodama akredityvų vekselius. Be to, bendrovė tvirtino, kad už eksporto pardavimus imamos palūkanos yra mažesnės ta pačia valiuta už palūkanas, taikomas pardavimams vidaus rinkoje.

(53) Ši pretenzija buvo atmesta, kadangi remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punktu, bet kokio kredito, suteikto nagrinėjamai prekybai, išlaidų skirtumus galima reguliuoti tik tuomet, "jeigu į jį yra atsižvelgiama nustatant kainas". Atsakydama į anketą bendrovė nepateikė jokios informacijos apie palūkanas, mokamas už kreditą eksporto pardavimams, nors anketoje buvo aiškiai prašoma tai nurodyti. Todėl nebuvo galima patikrinti teiginio, kad palūkanos už eksporto pardavimų kreditą buvo mažesnės už palūkanas, taikomas pardavimams vidaus rinkoje, kai abiem atvejais kreditai buvo suteikti ta pačia valiuta, kadangi apie šį dalyką nebuvo žinoma patikrinimo metu.

3.2.5. Dempingo dydis

(54) Atitinkamai patikslintos normaliosios vertės svertinį vidurkį palyginus su eksporto kainos svertiniu vidurkiu kiekvienai produkto rūšiai pagal gamintojo pardavimo kainą paaiškėjo, kad abu atrinktieji tiriami eksportuojantys gamintojai vykdo dempingą.

(55) Buvo patikslintas vienos tiriamos bendrovės dempingo dydis. Atitinkamai, remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, taip pat buvo patikslintas dempingo dydžio svertinis vidurkis, apskaičiuotas bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms. Tačiau patikslinti apskaičiavimai neturėjo įtakos nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytam dempingo dydžiui, kuris patvirtinamas šiuo reglamentu. Galutiniai dempingo dydžiai, kaip kainos, draudimo ir frachto importo kaina nesumokėjus muito procentas, yra tokie:

- Atrinkti tirti eksportuojantys gamintojai:

— PT. Indorama Synthetics Tbk.: | 8,4 % |

— PT. Panasia Indosyntec: | 14,8 % |

- Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai:

— PT. GT Petrochem Industries Tbk.; | 14,0 % |

—PT. Susilia Indah Synthetic Fiber Industries: | 14,0 % |

—PT. Teijin Indonesia Fiber Corporation Tbk.: | 14,0 % |

Nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai: | 20,8 % |

3.3. Tailandas

3.3.1. Normalioji vertė

(56) Patvirtinus laikinąsias priemones, vienas eksportuojantis gamintojas, kuris neatskyrė pardavimų ataskaitų kainų pagal gatavą produktą, tvirtino, kad Komisija turėjo priimti tuos išsamius konkretaus modelio gamybos išlaidų apskaičiavimus, kuriuos jie specialiai atliko atsakydami į anketą.

(57) Be to, šis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad įvedus laikinąsias priemones, jų atsargų, turimų tyrimo laikotarpio pabaigoje, vertė iš mėnesinių vidaus valdymo rezultatų buvo apskaičiuota pagal tikėtiną rinkos vertę, o ne pagal išlaidas, ir dėl tos priežasties buvo neteisinga tą skaičių panaudoti gamybos išlaidoms.

(58) Jis taip pat tvirtino, kad gamybos išlaidas būtų buvę tikslingiau nustatyti pagal galutinių atsargų skaičių finansinių metų pabaigoje, o ne pagal galutinių atsargų skaičių tyrimo laikotarpio pabaigoje, kadangi atsargų skaičius metų pabaigoje yra audituotas, apima devynis, o ne tris tyrimo mėnesius ir atitinka gamybos išlaidas, specialiai bendrovės apskaičiuotą pirmiesiems devyniems tyrimo laikotarpio mėnesiams.

(59) Be to, ji tvirtino, kad reikėjo panaudoti mėnesines gamybos išlaidas, susidarančias dėl žaliavų kainų ir valiutų keitimo kurso svyravimų, bei fakto, kad tam tikrais mėnesiais eksportas į Bendriją nebuvo nevykdomas.

(60) Tačiau buvo nustatyta, kad specialiai apskaičiuotos išlaidos neatitiko tam tikrų galutinių verčių, kurias nurodė šis eksportuojantis gamintojas savo atsakymuose į anketą, atsižvelgiant į ten nurodytą atsargų vertinimo metodą, t. y. žemesnės už vidutinę kainą arba grynąją likvidžią vertę.

(61) Atsakydamas į anketą, šis eksportuojantis gamintojas paneigė, kad buvo ruošiamos finansinės ataskaitos vadovybei nagrinėjamo produkto atžvilgiu, ir atliekant patikrinimą vietoje nebuvo gauti ar patikrinti vidiniai valdymo rezultatai, kuriuose būtų nurodytos galutinės atsargų vertės.

(62) Dėl tariamai audituotų atsargų skaičių, nepaisant prašymų, patikrinamojo vizito metu nebuvo gauta jokių galutinių atsargų finansinių metų pabaigoje vertinimo grafikų, todėl nebuvo galima nustatyti istoriškai naudojamo atsargų vertinimo metodo ar patikrinti padalinio atsargų vertes produkto rūšiai arba bendrą bazę metų pabaigoje.

(63) Šiomis sąlygomis buvo nutarta, kad specialiai apskaičiuotos mėnesinės ir metinės gamybos išlaidos buvo nepatikimos. Todėl tyrimo laikotarpio pabaigoje galutinių atsargų vertė, kuri, remiantis visa iki patikrinamojo vizito pabaigos Komisijos gauta informacija, buvo pagrįsta žemesne kaina arba grynąja likvidžia verte, turėtų būti patvirtinta kaip gamybos išlaidos nustatant normaliąją vertę.

(64) Kito eksportuojančio gamintojo reikalavimas pakoreguoti jo SG ir A išlaidas buvo atmestas, jeigu į jų punktus jau buvo atsižvelgta arba jeigu jos buvo susijusios su finansinėmis išlaidomis ir pajamomis ir tam tikrais komisiniais ir mokesčiais, kadangi šie reikalavimai neatitiko bendrovės pateiktų atsakymų į anketą.

(65) Tas pats eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad iš vidaus prekybos sandorių kotiravimo reikėjo išskaičiuoti tam tikrą prekių grąžą ir prekybines nuolaidas. Pretenzija dėl prekių grąžos buvo atmesta, kadangi grąža nebuvo susijusi su prekyba per tyrimo laikotarpį, ir tie kiekiai nebuvo įtraukti į kotiravimą. Pretenzija dėl prekybinių nuolaidų buvo atmesta tam tikrų nuolaidų atžvilgiu, kadangi iki patikrinamojo vizito pabaigos nebuvo įrodytas tiesioginis ryšys su nagrinėjama prekyba, o dėl kitų nuolaidų – tokio reikalavimo šis eksportuojantis gamintojas savo atsakymuose į anketą nepateikė. Tačiau buvo padidintas grynųjų pardavimų skaičius, taikomas nustatant SG & A išlaidų procentą per tyrimo laikotarpį, kad jis būtų nuoseklus.

(66) Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad atliekant įprastinių prekybos sąlygų bandymą, kainas lyginti su gamybos išlaidomis reikia pagal ketvirčius. Jie nurodė, kad per tyrimo laikotarpį ženkliai sumažėjo ir žaliavų kainos, ir pardavimo kainos, ir todėl siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bandymą būtina atlikti pagal ketvirčius. Šis aspektas buvo išnagrinėtas, ir apskaičiavimai patikslinti pagal ketvirčius.

(67) Du eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad apskaičiuojant vidaus SG ir A išlaidas, kurios įtraukiamos į gamybos išlaidas, techninės pagalbos išlaidas reikia paskirstyti apyvartos pagrindu. Šis argumentas buvo priimtas.

(68) Trys eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad parengtinėje stadijoje yra nepateisinama išskirti iš jų SG ir A išlaidų užsienio valiutų keitimo pelną ir nuostolius. Apskritai į keitimo kursų pelną ir nuostolius nebuvo atsižvelgta, kadangi Komisija taikė keitimo kursą, galiojusį sąskaitoje faktūroje nurodytą dieną. Tačiau tokiu mastu, kiek jie susidarė perkant žaliavas, Komisija patikslino normaliosios vertės apskaičiavimus siekdama atsižvelgti į atitinkamą keitimo kurso pelną ir nuostolius. Tuomet vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad į SG ir A išlaidas įtraukto užsienio valiutų keitimo pelno apskaičiavimas turėjo būti pagrįstas audituotais skaičiais. Tačiau šis reikalavimas nebuvo priimtas, kadangi tariamai audituoti skaičiai buvo gauti tik baigiant tyrimą, kai jų nebebuvo galima patikrinti.

3.3.2. Eksporto kaina

(69) Pretenzijų dėl eksporto kainos nustatymo pateikta nebuvo. Todėl patvirtinamos laikinojo muito reglamente išdėstytos išvados.

3.3.3. Palyginimas

(70) Du eksportuojantys gamintojai paprašė palyginti eksporto kainą su normaliąja verte pagal ketvirčius, o vienas – pagal mėnesius. Buvo patenkintas eksportuojančių gamintojų, prašančių lyginti pagal ketvirčius, prašymas, o trečio eksportuojančio gamintojo prašymas buvo atmestas, kadangi mėnesio/ketvirčio pagrindu jam nebuvo galima nustatyti patikimos normaliosios vertės.

(71) Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad už sugrąžintų prekių sumokėtą frachtą reikia suteikti išmoką. Tačiau ši pretenzija buvo atmesta, kadangi nuspręsta, kad vidaus frachto išlaidų išmokos netikslinga įtraukti į grįžtamojo frachto išlaidas, jeigu prekyba buvo iš dalies arba visiškai nutraukta.

(72) Tas pats eksportuojantis gamintojas paprašė, kad už techninę pagalbą būtų suteikta išmoka, bet šis prašymas buvo atmestas, kadangi techninė pagalba nebuvo teikiama pagal sutartinius arba teisinius įsipareigojimus.

(73) Du eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad nagrinėjamo produkto eksporto ir vidaus pardavimai vyko skirtinguose prekybos lygmenyse. Tai buvo priimta, bet atsižvelgiant į tai, kad esamų prekybos lygmenų skirtumo negalima išreikšti skaičiais dėl to, kad nėra atitinkamų vidaus rinkos lygmenų, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį buvo padaryta speciali korekcija.

(74) Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad jiems turi būti pakoreguota valiutos konversija, kadangi jie tvirtino, kad valiutos judėjimas buvo ženklus (virš 10 %) ir vyko ilgiau kaip penkis mėnesius. Šis prašymas pakoreguoti buvo atmestas, kadangi nuspręsta, jog valiutos srautas svyravo, o ne pasižymėjo subalansuotu judėjimu.

3.3.4. Dempingo dydis

(75) Atitinkamai patikslintos normaliosios vertės svertinį vidurkį palyginus su eksporto kainos svertiniu vidurkiu kiekvienai produkto rūšiai pagal gamintojo pardavimo kainą paaiškėjo, kad visi atrinktieji tiriami eksportuojantys gamintojai vykdo dempingą.

(76) Pakeitus apskaičiavimus pagal pirmiau nustatytus faktus, buvo patikslintas vienos bendrovės ir vienos bendrovių grupės dempingo dydis. Taigi visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms taip pat buvo patikslintas dempingo dydis, kuris atitinka didžiausią bendradarbiaujančios bendrovės dempingo dydį. Galutiniai dempingo dydžiai, kaip kainos, draudimo ir frachto importo kaina nesumokėjus muito procentas, yra tokie:

— Indo Poly (Thailand) Ltd. | 15,5 % |

— Teijin Polyester (Thailand) Ltd. | 26,9 % |

— Teijin (Thailand) Ltd. | 26,9 % |

— Tuntex (Thailand) Public Co. Ltd. | 27,7 % |

— Nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai | 27,7 % |

4. ŽALA

4.1. Procesiniai klausimai

(77) RTG ir vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad neslaptos dokumentų santraukos, kurias pateikė kai kurie Bendrijos gamintojai, įtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžimą, yra nepilnos arba nepakankamai išsamios, ir jie negali efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl jie tvirtino, kad jeigu Komisija į tai neatsižvelgs, bus pažeistas PPO Antidempingo susitarimas (toliau – PPO ADA) ir pagrindinio reglamento 19 straipsnis.

(78) Aptariant šią pretenziją reikia pažymėti, kad šios šalys buvo supažindintos su visa informacija remiantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 4 dalimi. Supažindinimas apėmė bendro pobūdžio informaciją ir išsamius įrodymus, kuriais Komisija rėmėsi darydama išvadas. Be to, Komisija paprašė, kad minėti Bendrijos gamintojai pateiktų papildomos neslaptos informacijos. Minėti Bendrijos gamintojai pateikė tokią neslaptą informaciją Komisijai galutinai atskleidus informaciją suinteresuotiems asmenims, kurie galėjo netrukdomai ja pasinaudoti, taigi suteikė jiems galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą. Bet kokiu atveju, net jeigu vienas Bendrijos gamintojas būtų išbrauktas iš Bendrijos pramonės apibrėžimo, kaip prašė pirmiau minėtos šalys, toks pokytis nebūtų paveikęs bendrų išvadų apie Bendrijos pramonės padėtį. Iš tiesų buvo nustatyta, kad toks pašalinimas neturėtų jokio poveikio nei Bendrijos pramonei būdingų ekonominių rodiklių tendencijoms, nei Bendrijos pramonės padėčiai, kadangi šio Bendrijos gamintojo gamybos apimtis yra maža, palyginus su bendra kitų Bendrijos pramonės gamintojų produkcija.

4.2. Bendrijos pramonės apibrėžimas

(79) RTG ir vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos pramonės gamybos apimtis, kaip nurodyta laikinojo muito reglamento 64 konstatuojamoje dalyje, buvo perdėta. O konkrečiau, jie pabrėžė, kad buvo nustatyta, jog septyni bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, įtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžimą, sudarė maždaug 85 % bendros Bendrijos gamybos apimties, nors skunde buvo nurodyta, kad tokią Bendrijos gamybos dalį sudarė devyni besiskundžiantys gamintojai.

(80) Be to, buvo tvirtinama, kad du besiskundžiantys Bendrijos gamintojai, įtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžimą, buvo susiję su eksportuojančiu gamintoju nagrinėjamoje šalyje. Remiantis nuoseklia Bendrijos praktika, šiuos du gamintojus reikėtų pašalinti iš Bendrijos pramonės apibrėžimo.

(81) Dėl Bendrijos pramonės reprezentatyvumo reikėtų pažymėti, kad, iš vienos pusės, skunde nurodyti duomenys apėmė 1998 m. 10 mėnesių. Todėl šie duomenys buvo ekstrapoliuoti siekiant padengti 12 mėnesių laikotarpį. Tokiu būdu devynios besiskundžiančios bendrovės iš tiesų sudarė 89 % visos Bendrijos gamybos apimties 1998 m. Iš kitos pusės, remiantis per dabartinį tyrimą gautais duomenimis, patikrintais septynių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų, sudarančių Bendrijos pramonę, mastu, tyrimo metu atskleista, kad jie sudarė maždaug 85 % visos Bendrijos gamybos apimties 1998 m. Todėl patvirtinama visos Bendrijos gamybos apimties, kurią atstovauja laikinojo muito reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje minima Bendrijos pramonė, dalis.

(82) Reikia pabrėžti, kad pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos nereikalauja automatiškai pašalinti Bendrijos gamintojus iš Bendrijos pramonės, jeigu jie susiję su nagrinėjamais eksportuojančiais gamintojais. Tame straipsnyje nurodyta, kad terminą "Bendrijos pramonė" galima aiškinti kaip nurodantį likusius gamintojus, jeigu nustatoma, kad tam tikri gamintojai susiję su eksportuotojais. Dėl šios priežasties kiekvienu konkrečiu atveju padėtį reikia nagrinėti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų su eksportuotojais susijusius Bendrijos gamintojus reikia išbraukti iš Bendrijos gamybos apibrėžimo, jeigu dėl šių santykių nagrinėjamas gamintojas elgiasi kitaip negu kiti gamintojai.

(83) Atsižvelgiant į minėtus argumentus, tyrimas parodė, kad minėtų dviejų Bendrijos gamintojų elgesys nesiskiria nuo kitų gamintojų, nesusijusių su atitinkamais eksportuojančiais gamintojais, elgesio. Jie visiškai palaikė skundą, kuris paskatino pradėti dabartinį procesą, ir aktyviai dalyvavo tyrime. Be to, per patikrinimą vietoje ir remiantis turimais duomenimis, nebuvo nustatyta, kad yra įstatais numatytų arba organizacinių apribojimų, kuriuos priėmė akcininkai atitinkamoje šalyje, darančių įtaką dviejų minėtų bendrovių veiklai ir verslo sprendimams. Pagaliau, RTG ir minėtas eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų apie tokią ribojimo kontrolę. Taigi buvo patvirtinta, kad du Bendrijos gamintojai neturi būti pašalinti iš Bendrijos gamybos apibrėžimo, vadinasi ir iš Bendrijos pramonės apibrėžimo. Kadangi dėl Bendrijos pramonės apibrėžimo nebuvo gauta kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo muito reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

4.3. Žalos nagrinėjimo laikotarpis

(84) GOI pareiškė, kad siekiant prasmingai įvertinti tendencijas, kuriomis grindžiamas žalos nustatymas, informaciją apie tiriamus rodiklius reikia rinkti remiantis 12 mėnesių laikotarpiais nuo 1996 m. iki dabar ir atsižvelgiant į TL.

(85) Reikia pažymėti, kad TL apima paskutinius devynis 1998 m. ir pirmus tris 1999 m. mėnesius. Rodiklių tyrimas 1996–1998 kalendoriniais metais taip pat apima tris TL ketvirtadalius. Todėl 1998 m. ir TL skaičių palyginimas tiesiog parodo pirmojo 1999 m. ketvirčio poveikį šiems rodikliams, ir negalima laikyti, kad jis panaikina šių rodiklių pagrindu nustatytų tendencijų tyrimą. Taigi šis reikalavimas buvo atmestas.

(86) Be to, GOI tvirtino, kad žalos įvertinimo laikotarpis nuo 1996 m. iki TL, skyrėsi nuo to laikotarpio, kai buvo tiriamas dempingas, t. y. TL. Kadangi šie du laikotarpiai nesutapo, GOI pareiškė, kad išvados dėl žalos teisiniu požiūriu yra ydingos. Dar daugiau, buvo tvirtinama, kad jeigu žalos vertinimo pagrindu imami 1998 m., visų rodiklių tendencijos ženkliai skirsis.

(87) Žalos tyrimo tikslas yra įvertinti importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai TL metu. Jis susijęs su žalos fakto nustatymu TL metu. Norint padaryti tokią analizę, remiantis kelerių metų iki TL informacija nustatomos daugelio rodiklių tendencijos. Dėl tos priežasties rodiklių tarp TL ir vienerių konkrečių metų prieš jį palyginimas, ką siūlo GOI, nedaro poveikio jų pagrindu padarytos analizės rezultatams. Iš tiesų išvadoms apie žalą padaryti reikia būtent kelerių metų iki TL nagrinėjamų rodiklių tendencijų, o ne absoliutaus TL skaičių palyginimo su bet kuriais iki jo buvusiais metais.

4.4. Vartojimas Bendrijoje

(88) Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad laikinojo muito reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Bendrijos vartojimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Visų pirma, jie tvirtino, kad negalima suderinti Bendrijos pramonės gamybos, pardavimų ir atsargų skaičių. Be to, jie pareiškė, kad Komisija neatskleidžia, kokiu pagrindu buvo apskaičiuoti duomenys apie nebendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pardavimus.

(89) Dėl vartojimo skaičių suderinimo reikia pažymėti, kad vienas Bendrijos gamintojas buvo susijęs su Bendrijos pramonei priklausančia bendrove, kuri buvo uždaryta prieš TL. Todėl iš šios bendrovės nebuvo galima gauti jokios patikimos informacijos apie jos gamybą ir gamybos pajėgumus. Aptariant informaciją apie pardavimus ir atsargas reikia pasakyti, kad ši bendrovė pardavinėjo savo produkciją išimtinai per susijusią Bendrijos pramonei priklausančią bendrovę. Todėl iš pastarosios bendrovės buvo gauta patikima informacija apie pardavimus ir atsargas, apimanti visą nagrinėjamą laikotarpį, ir duomenys buvo atitinkamai suderinti.

(90) Pagaliau Komisija apskaičiavo laikinojo muito reglamente minimų nebendradarbiaujančių gamintojų pardavimų apimtis remdamasi turimais faktais. Vienam nebendradarbiaujančiam gamintojui buvo pritaikyti skaičiai iš jo dalinio atsakymo į Komisijos anketą, o kitiems buvo pritaikyti skunde nurodyti skaičiai.

(91) Atsižvelgiant į minėtus paaiškinimus, patvirtinami laikinojo muito reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje nurodyti vartojimo duomenys.

4.5. PSF importas į Bendriją iš aptariamų šalių

4.5.1. Kumuliatyvinis importo įvertinimas

(92) Kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad PSF importas iš Tailando neturėtų būti vertinamas kartu su importu iš Australijos ir Indonezijos, kadangi jis sudaro mažiau kaip 1 % 1996 m. ir 1997 m. vartojimo.

(93) Kumuliacijos kontekste nuspręsta, kad vertinti, ar importas iš atitinkamos šalies, kuriai taikomas antidempingo tyrimas, yra nedidelis, galima tik atsižvelgiant į TL. Iš tikrųjų ir dempingo dydžiai, ir žala nustatoma TL metu. Kadangi per šį laikotarpį importo iš Tailando apimtis nebuvo nereikšminga, pirmiau minėta pretenzija buvo atmesta.

4.5.2. Kainų numušimas

(94) Kai kurie eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad Komisija, nustatydama kainų numušimą, neatsižvelgė į PSF rūšių kokybės skirtumus, dėl ko buvo gauti neteisingi rezultatai. Jų nuomone, pirmos ir žemesnės kokybės produktų bei perdirbtų PSF rūšių kainas reikia lyginti atskirai. Jie taip pat tvirtino, kad turėjo būti padaryta prekybos lygio korekcija atsižvelgiant į tai, kad jų pardavimai buvo iš esmės skirti didmenininkams ir platintojams, o Bendrijos pramonė PSF daugiausia pardavė galutiniams vartotojams.

(95) Po šių pretenzijų buvo atskirai palygintos žemesnės kokybės ir perdirbtų PSF kainos, ir buvo nutarta, kad turi būti padaryta prekybos lygio skirtumų korekcija visiems eksportuojantiems gamintojams, įskaitant tuos, kurie parduoda tik didmenininkams ir platintojams. Šio kainų palyginimo rezultatai parodė šiek tiek didesnį numušimo lygį už pirminėje stadijoje nustatytąjį Australijai ir šiek tiek mažesnį už nustatytąjį Indonezijai ir Tailandui. Patikslinto numušimo apskaičiavimo rezultatai, išreikšti pagal Bendrijos pramonės apyvartą, atsižvelgiant į abi minėtas pretenzijas, aptariamoms šalims buvo nuo 24,9 % iki 46,8 %, o individualioms bendrovėms – nuo 17,7 % iki 61 %.

4.6. Bendrijos pramonės ekonominė padėtis

4.6.1. Bendra apžvalga

(96) RTG ir vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad remiantis PPO ADA aiškinimu, siekiant išanalizuoti Bendrijos pramonės ekonominę padėtį, reikia įvertinti visus reikiamus ekonominius veiksnius ir rodiklius, susijusius su tos pramonės padėtimi, įskaitant tokius veiksnius kaip produktyvumas, investicijų grąža, faktinio dempingo dydis, neigiamas poveikis pinigų srautui, darbo užmokesčiui ir augimui.

(97) Be to, jie užginčijo laikinojo muito reglamente pateiktų duomenų apie tam tikrus žalos veiksnius tikslumą. Jų nuomone, nors septyni Bendrijos pramonę sudarantys Bendrijos gamintojai dabartiniame tyrime yra tie patys kaip ir ankstesniame procese, duomenys apie tam tikrus žalos veiksnius yra skirtingi. Todėl jie paprašė atskleisti bendrovių, kurios dalyvavo ankstesniame procese, pavadinimus.

(98) Šiame kontekste reikėtų prisiminti, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje išvardyta nemažai veiksnių ir ekonominių rodiklių ir kad Komisija surinko informaciją, kuri jai leido išnagrinėti visus veiksnius ir rodiklius, kurie vaidino lemiamą vaidmenį prasmingai Bendrijos pramonės būklės analizei. Taigi pretenzija, kad Komisijos analizė yra nepilna, nepagrįsta.

(99) Patvirtinama, kad septyni Bendrijos gamintojai, kurie sudarė Bendrijos pramonę ankstesniame procese, nėra tie patys, kurie dalyvauja dabartiniame procese. Tačiau prašymas atskleisti jų pavadinimus negali būti priimtas, kadangi RTG ir minėtas eksportuojantis gamintojas nebuvo suinteresuoti asmenys tame ankstesniame procese.

4.6.2. Gamyba, pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(100) Australijos Vyriausybė (toliau – GOA) užginčijo Komisijos taikytą metodą Bendrijos pramonės nagrinėjamo produkto gamybos pajėgumams įvertinti. Jos nuomone, 7 % gamybos pajėgumų sumažėjimas buvo nustatytas kitų produktų gamybos pajėgumų atžvilgiu, ir dėl šios priežasties jis yra neteisingas. GOA tvirtino, kad PSF gamybos pajėgumai turi būti apskaičiuojami išimtinai pagal faktinę tiriamų PSF gamybą.

(101) Bet kuriuo atveju GOA manė, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų sumažėjimas buvo nesuderinamas su nustatyta materialine žala: pirmiausia todėl, kad šis sumažėjimas neleido Bendrijos pramonei dalyvauti ženkliame rinkos augime (+ 27 %) per nagrinėjamą laikotarpį; ir antra, todėl, kad šį pajėgumų sumažinimą motyvavo faktas, kad gamyba buvo orientuota į pelningesnius negu PSF produktus.

(102) Dėl gamybos pajėgumų vertinimo reikia pabrėžti, kad nagrinėjamas produktas gaminamas tomis pačiomis gamybos linijomis kaip ir kiti tos pačios šeimos produktai. Todėl neįmanoma ir beprasmiška tiesiogiai nustatinėti faktinius pajėgumus išimtinai vienam produktui lyginant su visais produktais, gaminamais tomis pačiomis gamybos linijomis. Faktiškai PSF gamybos pajėgumų vertinimas buvo pagrįstas santykiu tarp faktinės PSF gamybos ir bendros visų produktų, gaminamų tomis pačiomis gamybos linijomis, gamybos. Dėl tos priežasties priešingai, nei teigia GOA, vertinant PSF gamybos pajėgumus atsižvelgiama į faktinę PSF gamybą.

(103) Be to, reikia pastebėti, kad perėjimą nuo PSF gamybos prie kitų produktų gamybos iš esmės motyvavo ilgalaikiai nuostoliai, kuriuos Bendrijos pramonė patyrė iš PSF gamybos ir prekybos dėl nuolatinės nesąžiningos konkurencijos su subsidijuojamu importu dempingo kainomis iš trečiųjų šalių. Todėl į pajėgumų sumažėjimą reikia ypač atsižvelgti nustatant žalą, bet dar labiau – analizuojant priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos, apie kurią kalbama toliau.

(104) Todėl nuspręsta, kad GOA pretenzijos yra nepagrįstos. Atitinkamai patvirtinami laikinojo muito reglamento 72–74 konstatuojamosiose dalyse pateikti duomenys, aprašytas metodas PSF gamybos pajėgumams įvertinti ir išvados.

4.6.3. Bendrijos pramonės pardavimo kainos

(105) Išsamiau išanalizavusi Bendrijos pramonės pardavimo kainas, Komisija nustatė, kad reikia šiek tiek pakeisti laikinojo muito reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje nurodytus skaičius:

Vidutinės pardavimo kainos | 1996 | 1997 | 1998 | TL |

Bendrijos pramonė – rodyklė (1996–100) | 100 | 92 | 92 | 88 |

(106) Kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad minėtą Bendrijos pramonės pardavimo kainų sumažėjimą reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į ženklų žaliavų pirkimo kainų sumažėjimą, visų pirma – TL metu. Todėl šiuo atveju pardavimo kainų sumažėjimas nėra tinkamas žalos rodiklis.

(107) Šiame kontekste reikėtų paaiškinti, kad laikinojo muito reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje nurodytą 31 % gamybos kainos sumažėjimą iš tikrųjų reikėtų suprasti kaip 31 % žaliavų kainų sumažėjimą. Komisija išanalizavo žaliavų kainų sumažėjimo poveikį pardavimo kainoms. Ši analizė parodė, kad visai Bendrijos pramonei minėtas žaliavų kainų sumažėjimas sudarė maždaug 23 % visos gamybos kainos arba 21 % pardavimo kainos nuo 1996 iki TL. Todėl patvirtinamas laikinojo muito reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje padarytas pareiškimas, kad gamybos kaina sumažėjo greičiau negu pardavimo kainos. Tokia padėtis iš tiesų leido per nagrinėjamą laikotarpį padidinti pelningumą 10,7 procentiniais punktais absoliučia prasme (nuo 4 % 1996 m. iki 6,7 % TL metu).

(108) Tačiau nuspręsta, kad Bendrijos pramonės pardavimų evoliuciją reikia nagrinėti atsižvelgiant į atitinkamų šalių kainų evoliuciją. Iš tikrųjų, kaip nurodyta laikinojo muito reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje, galima prisiminti, kad per nagrinėjamą laikotarpį iš atitinkamų šalių importuojamo PSF kaina nuolat mažėjo. Per tą laikotarpį sumažėjimas buvo net 22 %. Jeigu Bendrijos pramonei būtų buvusi būdinga ši tendencija, jos patirti nuostoliai būtų buvę tokio pat dydžio kaip ir 1996 m.

(109) Pagaliau, analizuojant Bendrijos pramonės kainas Bendrijos rinkoje, reikia prisiminti, kad TL metu Bendrijos pramonė nepasiekė mažiausio 10 % dydžio pelno. Šiomis aplinkybėmis laikoma, kad Bendrijos pramonės pardavimo kainos yra tinkamas žalos rodiklis, kadangi tai darė įtaką pramonės būklei.

4.6.4. Bendrijos pramonės pelningumas

(110) GOA pareiškė, kad nesant duomenų apie Bendrijos pramonės pelningumą iki importo dempingo kaina pasirodymo negalima tinkamai įvertinti, ar Bendrijos pramonės patirta žala buvo materialinė.

(111) Kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Bendrijos pramonės pelningumo padidėjimas neatspindi žalos. Iš tiesų, per nagrinėjamą laikotarpį pelningumas ženkliai padidėjo, būtent nuo maždaug 4 % nuostolių iki daugiau kaip 6 % pelno. Be to, jie tvirtino, kad bendro pelno, kurį TL metu gavo Bendrijos pramonė, negalima daugiau padidinti parduodant dabartinę biržos prekių ir specialaus asortimento produkciją, jeigu Bendrijos pramonė negamins ir neparduos daugiau specialių PSF rūšių.

(112) Dabartinis tyrimas parodė, kad pelningumo padidėjimą lėmė Bendrijos pramonės restruktūrizavimas ir iš jo išplaukiantis pardavimų, bendrų ir administracinių išlaidų bei žaliavų pirkimo kainų sumažėjimas. Gamybos kainos sumažėjo greičiau negu sumažėjo pardavimų kainos, ir tai leido 1998 m. Bendrijos pramonei pasiekti pelną Nepaisant to, buvo pabrėžta, kad šis pelningumo pagerėjimas gali būti laikinas, o bet kokie neigiami veiksniai – visų pirma galimi nepalankūs žaliavų kainų pokyčiai – gali turėti neigiamos įtakos dabartiniam pelningumui. Šį teiginį sustiprino faktas, kad PSF pramonėje naudojamas žaliavas iš esmės veikia žalios naftos kainos.

(113) Taip pat reikia pažymėti, kad pelningumo padidėjimas per nagrinėjamą laikotarpį neleidžia automatiškai padaryti išvados, kad Bendrijos pramonė nepatyrė žalos. Įvertinimo, ar Bendrijos pramonės patirta žala buvo materialinė, negalima grįsti tik pelningumu, kaip ir negalima jo grįsti pelningumo 1996 m. ir TL metu palyginimu. Iš tikrųjų pagrindinio reglamento nuostatose pateikiami keli veiksniai, tarp kurių yra importo dempingo kaina apimtys ir importo dempingo kaina poveikis panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje, bet nenurodomas vienas ar keli šie veiksniai, kurie galėtų būti lemiamas orientyras išvadai dėl žalos nebuvimo padaryti.

(114) Kaip nurodyta laikinojo muito reglamento 82–85 konstatuojamosiose dalyse dėl išvadų apie Bendrijos pramonės ekonominę padėtį, pramonės pasiektas pelningumas nelaikomas pagrindiniu rodikliu, atspindinčiu Bendrijos pramonės patirtą žalą. Iš tikrųjų dauguma šios pramonės ekonominių rodiklių pablogėjo: rinkos dalis, gamybos pajėgumai, pardavimų apimtis, pardavimų kainos, atsargos, investicijos, užimtumas ir ženklus kainų numušimas, kurį nulėmė importas dempingo kaina iš aptariamų šalių.

(115) Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kadangi nebuvo gauta daugiau pastabų dėl Bendrijos pramonės pelningumo, patvirtinama išvada, kad TL pelningumas yra nepakankamas.

4.6.5. Rinkos dalis

(116) Reikia prisiminti, kad, kaip paminėta laikinojo muito reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje, nuo 1996 m. iki TL Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ženkliai sumažėjo: nuo 68 % iki 50,3 % visos Bendrijos rinkos.

(117) Kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Bendrijos pramonės rinkos dalies sumažėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į nepalankų kainų skirtumą palyginus su aptariamomis šalimis. Jų nuomone, negalima tikėtis, kad pramonė išlaikys savo rinkos dalį, jeigu jos gamybos išlaidos yra žymiai didesnės už aptariamų eksportuojančių gamintojų išlaidas.

(118) Buvo nuspręsta, kad šis argumentas nesvarbus antidempingo tyrimui. Tokiu tyrimu reikia nustatyti, ar prekės importuojamos dempingo kaina ir daro žalą Bendrijos pramonei, kaip tai buvo nustatyta šiuo atveju. Taigi eksportuojantys gamintojai gali pilnai atspindėti išlaidų pranašumus, kuriuos jie gali turėti nustatydami savo pardavimų kainas, jeigu tai daroma ir vidaus, ir eksporto rinkose.

4.6.6. Išvada

(119) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuspręsta, kad pirmiau minėti argumentai ir pretenzijos negali pakeisti laikinojo muito reglamente išdėstytų išvadų. Todėl patvirtinamas laikinojo muito reglamento 82–85 konstatuojamųjų dalių turinys ir išvada, kad TL metu Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

5. PRIEŽASTINIAI RYŠIAI

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(120) GOA pareiškė, kad nėra įrodymų, kad žalą, kurią patyrė Bendrijos pramonė, nulėmė nedideli iš Australijos importuojami kiekiai. GOA tvirtino, kad Australijos importui tenkanti rinkos dalis buvo pernelyg maža (2 % vartojimo), kad turėtų kokią nors įtaką kainoms Bendrijos rinkoje. Greičiau jie turėjo laikytis kainų tendencijų, kurias Bendrijos rinkoje nustatė didieji subjektai. Todėl GOA iškėlė prielaidą, kad žalą, jeigu ji buvo nustatyta, padarė dideli importo iš kitų trečiųjų šalių kiekiai.

(121) Panašiai pareiškė ir RTG, kad 1996 m. ir 1997 m. importo kiekiai iš Tailando buvo nedideli ir kad jie negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, todėl šio importo poveikį reikia pradėti nagrinėti nuo 1998 m.

(122) RTG ir vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad atsižvelgiant į laikinojo muito reglamente paskelbtus duomenis, Komisijos padaryta išvada, kad buvo susilpninta Bendrijos pramonė, buvo neteisinga. Jų teiginys buvo pagrįstas, visų pirma, Bendrijos pramonės pelningumo padidėjimu TL metu. Jis taip pat rėmėsi rinkos dalies ir pardavimų rodiklių, susijusių su dabartiniu tyrimu ir atitinkamais 1996 m. rodikliais iš PSF importui iš Taivanio ir Korėjos taikomų priemonių pabaigos peržiūros, kuriuos patvirtino Reglamentas (EB) Nr. 1728/1999 [5], analize.

(123) Dar daugiau, tos pačios šalys tvirtino, kad kai kurie į Bendrijos pramonės apibrėžimą įtraukti gamintojai gamina daugiausia didelį pelną duodančios produkcijos asortimentą. Todėl negalima daryti išvados, kad Bendrijos pramonė yra pažeidžiama, visų pirma dėl importo iš Indonezijos, kurį iš esmės sudaro įprasti PSF. Jų nuomone, labai didelis pelnas, gautas iš specialaus pluošto asortimento, rodo, kad Bendrijos pramonė iš esmės yra apsaugota nuo importo poveikio.

(124) Nagrinėjant GOA argumentus dėl rinkos dalies reikia prisiminti, kad buvo nustatyta, jog TL metu importo iš Australijos apimtys akivaizdžiai viršijo de minimis lygį. Be to, buvo nustatyta, kad įvykdytos visos kumuliatyvinei analizei reikalingos sąlygos. Šiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta, kad pastabos dėl atskiroms šalims tenkančios individualios rinkos dalies TL metu ir ankstesniais metais iki IP yra nepagrįstos. Ta pati pastaba taikoma RTG iškeltiems argumentams.

(125) Be to, reikia prisiminti, kad PSF importas dempingo kaina iš visų aptariamų šalių numušė Bendrijos pramonės kainas Bendrijos rinkoje, kas darė didelę neigiamą įtaką Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Šią išvadą sustiprina faktas, kad PSF rinka yra skaidri ir kad dėl šios priežasties kainų skirtumai arba žemų kainų pasiūlymai gali turėti kainas numušantį poveikį.

(126) Dar daugiau, nustatyta, kad GOA nepateikė jokių įrodymų, prieštaraujančių preliminariai išvadai, kad dėl importo žemomis dempingo kainomis Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą. Todėl patvirtinama išvada, kad atskirai nagrinėjamas importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė materialinę žalą.

(127) Laikinojo muito reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje buvo išsamiai nagrinėjami Bendrijos pramonės pelningumo pokyčiai, o papildoma informacija buvo pateikta šio reglamento 4.6.4. skirsnyje. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad teiginys, jog Bendrijos pramonė gamina tik didelės vertės PSF rūšis, yra neteisingas. Iš tikrųjų TL metu vadinamųjų prekinių PSF rūšių, kurios daugiausia importuojamos iš aptariamų šalių, Bendrijos pramonės pardavimai sudarė 72 % visų jos pardavimų. Todėl šis faktas leidžia patvirtinti išvadą, kad importas žema dempingo kaina veikia Bendrijos pramonę kaip visumą.

(128) Dėl 1996 m. duomenų, paimtų iš PSF importo iš Taivanio ir Korėjos priemonių pasibaigimo peržiūros, kaip paaiškinta 99 konstatuojamojoje dalyje, reikia pastebėti, kad Bendrijos pramonę sudarantys Bendrijos gamintojai šioje pasibaigimo peržiūroje buvo ne tie patys, kurie sudarė Bendrijos pramonę dabartiniame procese. Taigi remiantis šioje pasibaigimo peržiūroje nurodytais 1996 m. ekonominiais rodikliais ir dabartiniame procese vėlesniais metais užfiksuotais skaičiais, neįmanoma nustatyti nuoseklios ir patikimos tendencijos. Toks metodas duotų klaidingus ir beprasmius rezultatus.

5.2. Kiti veiksniai

5.2.1. Valiutos svyravimai

(129) GOA tvirtino, kad Komisija neišnagrinėjo poveikio, kurį valiutų keitimo skirtumai darė importo iš Australijos kainoms, nurodydama, kad per tyrimo laikotarpį iš Australijos importuoti PSF pasinaudojo palankiu valiutų keitimo kurso pakilimu.

(130) Šiame kontekste reikia pastebėti, kad importo iš šios šalies sąskaitos faktūros Bendrijos rinkoje buvo išrašytos JAV doleriais, Vokietijos markėmis ir Didžiosios Britanijos svarais, o ne Australijos doleriais. Todėl padarytoms išvadoms Australijos valiutos vertė nebuvo svarbi.

(131) Bet kokiu atveju reikia pabrėžti, kad Australijos valiuta per pirmus septynis TL mėnesius nuvertėjo, o po to per penkis vėlesnius TL mėnesius pakilo, palyginus su jos verte ekiu/eurų atžvilgiu per pirmą TL mėnesį. Todėl TL metu nebuvo nuolatinės Australijos valiutos nuvertėjimo tendencijos.

5.2.2. Eksportuojančių šalių žaliavų kainos

(132) RTG dar tvirtino, kad įvertindama Tailando importo kainų poveikį Bendrijos pramonei, Komisija turėjo išnagrinėti ženklų žaliavų kainų sumažėjimą Tailande.

(133) Nuspręsta, kad minėtas argumentas yra nesvarbus nagrinėjant Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastis. Iš tikrųjų bet kokių eksportuojančių šalių gamybos veiksnių išlaidos yra svarbios tik nustatant dempingo faktą. Svarstant žalą ir priežastinius ryšius, svarbus rodiklis yra kaina, kuria nagrinėjamas produktas parduodamas Bendrijos rinkoje.

5.3. Išvada

(134) Kadangi dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos priežasčių nebuvo gauta kitų naujų pastabų, patvirtinama išvada, kad atskirai nagrinėjamas importas dempingo kaina padarė žalą Bendrijos pramonei, kaip nurodyta laikinojo muito reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje.

6. BENDRIJOS INTERESAI

6.1. Bendrijos pramonės interesai

(135) Kadangi dėl minėtų klausimų nebuvo gauta pastabų, patvirtinamos išvados dėl Bendrijos pramonės interesų, nurodytos laikinojo muito reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje.

6.2. Poveikis vartotojams

(136) Paskelbus laikinojo muito reglamentą, daugelis Bendrijos vartotojų pareiškė, kad antidempingo muito įvedimas turės neigiamų pasekmių jų produktų, skirtų vartotojams, konkurencingumui, ir galų gale iškils grėsmė jų išlikimui. Jų nuomone, antidempingo muitai sukels kainų kilimą, kurį vartotojai turės atspindėti vartotojams skirtuose produktuose. Savo ruožtu, šis pokytis padidins vartotojams skirtų produktų importą žemesnėmis kainomis iš kitų trečiųjų šalių ir iš šiame tyrime nagrinėjamų šalių.

(137) Be to, į laikinojo muito reglamentą sureagavo Eurofibrefill, kuris tvirtino, kad Bendrijos pramonė visiškai negamina specialių PSFNS arba jos gaminamų kiekių neužtenka Bendrijos poreikiams patenkinti. Jo nuomone, tokia padėtis susidarė dėl to, kad Bendrijos pramonė iš esmės susikoncentravusi į PSFS gamybą. Todėl ji ir toliau turės pasirūpinti PSFNS iš užsienio, nepaisant siūlomo antidempingo muito įvedimo.

(138) Eurofibrefill dar tvirtino, kad siūlomų priemonių poveikį vartotojams taip pat reikia vertinti atsižvelgiant į esamas antidempingo priemones ir priemones prieš subsidijas, taikomas importui iš kitų šalių (t. y. iš Taivanio). Jo nuomone, Bendrijos pramonė nuolat prašo apsaugos, ir greitai visiems tiekimo šaltiniams bus taikomos antidempingo arba kompensacinės priemonės.

(139) Paremdami Eurofibrefill pretenziją, du jos nariai pateikė Komisijai laiškus, skirtus į Bendrijos pramonę įtrauktiems gamintojams, įrodinėdami, kad šie gamintojai nesugeba per trumpą laiką pasiūlyti reikalingų PSF rūšių.

(140) Reikia pažymėti, kad kai kurie pirmiau minėti vartotojai, kurie pareiškė savo poziciją įvedus laikinąjį muitą, nepranešė apie save per Pranešime apie nagrinėjimo inicijavimą nustatytą laiką arba tame etape neatsakė į Komisijos atsiųstą anketą. Todėl dauguma jų negali būti laikomi suinteresuotomis šalimis pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį, o į jų poziciją galutinėje proceso stadijoje paprastai negali būti atsižvelgiama.

(141) Be to, kaip nurodyta laikinojo muito reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje, bendras bendradarbiavimo laipsnis Bendrijos interesų tyrime buvo labai mažas. Tyrime dalyvavusios vartotojų bendrovės sudarė tik maždaug 4 % viso vartojimo Bendrijos rinkoje. Todėl buvo manoma, kad platesniu mastu tikro susirūpinimo dėl antidempingo priemonių PSF įvedimo poveikio jų veiklai nėra. Bet kokiu atveju, buvo laikoma, kad iš tiek mažai informacijos negalima padaryti jokių prasmingų išvadų.

(142) Dėl Eurofibrefill pretenzijos, kad Bendrijos pramonė iš esmės gamina PSFS, reikėtų pažymėti, kad kaip jau buvo paaiškinta, TL metu Bendrijos pramonės PSFNS rūšių gamyba ir pardavimas sudarė maždaug 75 % visos jos gamybos. Todėl tyrimas nepatvirtino pretenzijos, kad Bendrijos pramonė susikoncentravusi į PSFS.

(143) Dėl specialių PSF rūšių įsigijimo, reikia prisiminti, kad nėra jokių techninių sunkumų arba jų yra labai mažai bet kokiam pluoštui gaminti. Kalbant apie Bendrijos pramonę ir kaip jau minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad ji gali gaminti visas PSF rūšis be jokių ženklių papildomų investicijų. Svarbus rodiklis, nulemiantis tam tikrų rūšių gamybą, buvo tai, ar kaina, kurią pasiruošęs mokėti vartotojas, padengia gamybos išlaidas ir leidžia gauti pelno. Kol eksportuojantys gamintojai, taikydami dempingą, naudojosi nesąžininga prekybos praktika ir Bendrijos rinkoje pardavinėjo PSF žemomis kainomis, Bendrijos pramonė negalėjo ir nenorėjo konkuruoti, todėl negamino šių rūšių susiklosčiusiomis rinkos aplinkybėmis. Tačiau ateityje galima tikėtis, kad atstačius padėtį, kai eksportuojantys gamintojai vykdys eksportą sąžiningomis rinkos sąlygomis, Bendrijos pramonė atnaujins tokių produktų rūšių gamybą.

(144) Bet kokiu atveju turima informacija apie vartotojų pramonės išlaidų struktūrą, siūlomų priemonių lygį ir importo dempingo kaina bei kitų tiekimo šaltinių dalį rodo, kad:

- PSF sudaro nuo 25 % iki 45 % visų vartotojams skirtų produktų gamybos išlaidų;

- aptariamoms šalims vidutinis antidempingo muitas yra maždaug 22 %;

- importo dempingo kaina dalis yra 9 % viso PSF suvartojimo.

Tokiu būdu, siūlomos priemonės gali padidinti vartotojų gamybos išlaidas nuo 0,5 % iki daugiausia 0,9 %. Laikoma, kad šis galimas didžiausias padidėjimas yra santykinai mažas, palyginus su teigiamu siūlomų priemonių poveikiu atstatant efektyvią konkurenciją Bendrijos rinkoje.

(145) Todėl siūlomų priemonių poveikio vartotojams analizė parodė, kad antidempingo priemonių įvedimas neturėtų padidinti pigių vartotojams skirtų produktų importo į Bendriją kainų. Ši išvada taip pat buvo padaryta nesant atitinkamų vartotojų pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jų tvirtinimą, pavyzdžiui, kad praeityje pritaikytos priemonės turėjo tokį poveikį.

(146) Be to, dėl esamų priemonių poveikio vartotojų bendrovių gamybos išlaidoms, reikia pažymėti, kad galiojančios PSF taikomos antidempingo priemonės trečiosioms šalims jau yra atspindėtos informacijoje apie kainas, kuria Komisija naudojosi dabartiniame Bendrijos interesų tyrime.

(147) Kompensacinių priemonių, įvestų po lygiagretaus proceso prieš subsidijas, atžvilgiu buvo nustatyta, kad dėl jų poveikio vartotojų bendrovių gamybos išlaidos gali padidėti nuo 0,1 % iki 0,16 %. Todėl bendras siūlomų antidempingo ir kompensacinių priemonių poveikis galėtų nuo 0,6 iki 1,06 % padidinti visos vartotojų pramonės gamybos išlaidas.

(148) Šiame kontekste reikėtų prisiminti, kad importo iš nagrinėjamų šalių dalis, kurią nustatė visi antidempingo tyrimai, įskaitant dabartinį tyrimą ir lygiagretų procesą prieš subsidijas, TL metu sudarė maždaug 37 % viso importo į Bendrijos rinką. Iš to galima padaryti išvadą, kad esama kitų svarbių tiekimo šaltinių, kuriems netaikomi antidempingo arba kompensaciniai muitai.

(149) Kadangi minėtų argumentų, kuriuos pateikė vartotojų bendrovės, tyrimas nesuteikia pagrindo naujoms išvadoms priimti, patvirtinami laikinojo muito reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai dėl siūlomų priemonių poveikio vartotojams.

6.3. Išvados

(150) Nuspręsta, kad nauji argumentai, gauti Bendrijos interesų nustatymo srityje, nepakeičia išvados, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių nebūtų galima įvesti antidempingo priemonių. Todėl patvirtinamos preliminarios išvados.

7. GALUTINIS MUITAS

(151) Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, žalos, priežastingumo ir Bendrijos interesų, nuspręsta, kad siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina iš Australijos, Indonezijos ir Tailando, reikia nustatyti galutines antidempingo priemones.

7.1. Žalos pašalinimo lygis

(152) Kaip paaiškinta laikinojo muito reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatytas nežalingų kainų lygis, kuris padengtų Bendrijos pramonės gamybos išlaidas ir leistų gauti pagrįstą pelną, jeigu nebūtų importo dempingo kaina iš nagrinėjamų šalių.

(153) RTG ir kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad nors laikinojo muito reglamente buvo minima, kad TL metu Bendrijos pramonės pasiektas 6,7 % pelningumas dabartiniame procese vis dar buvo nepakankamas, jis buvo pripažintas tinkamu ankstesniuose procesuose [6], skirtuose PSF ir PTY (poliesterio tekstūruotiesiems gijiniams siūlams). Todėl jie abejojo reikalaujama 10 % pelno norma dabartiniame procese, nes, jų nuomone, Komisija jos nepagrindė.

(154) Kiti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisijos argumentacija laikinojo muito reglamente, kad reikalaujamas pelnas turi užtikrinti Bendrijos pramonės ilgalaikį gyvybingumą, yra netinkama remiantis naujausia pirmosios instancijos teismo jurisprudencija šiuo klausimu.

(155) Aptariant reikalaujamą pelną reikia pažymėti, kad laikinojo muito reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad 10 % normą reikėtų laikyti minimumu, kuris užtikrintų pramonės gyvybingumą. Šį teiginį reikia suprasti atsižvelgiant į laikinojo muito reglamento 101 konstatuojamosios dalies turinį, kuriame nurodoma, kad Bendrijos pramonė nukentėjo nuo importo žemomis dempingo kainomis iš įvairių šalių ir visą dešimtmetį patyrė nuostolių. Šiame kontekste Bendrijos pramonės gautas pelnas iki importo dempingo kaina iš Australijos, Indonezijos ir Tailando atsiradimo nėra patikimas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti tokį pelną.

(156) Be to, reikia pažymėti, kad kaip pripažįsta patys eksportuojantys gamintojai, PTY pramonė visiškai skiriasi nuo PSF pramonės. Todėl nuspręsta, kad už PTY gaunamas pelnas netinka pelnui už PSF apskaičiuoti.

(157) Dar daugiau, nuspręsta, kad Bendrijos pramonei 1994 m. priimtino pelno dydis nebūtinai turi nulemti normą, kuri būtų taikoma po daugiau kaip ketverių metų. Pirmiausia todėl, kad nuo 1994 m Bendrijos pramonė ir toliau patyrė finansinių nuostolių. Antra, todėl, kad priimtinas pelnas 1994 m. buvo nustatytas atsižvelgiant į to meto ilgalaikius investicijų poreikius, o dabartiniu atveju buvo reikiamai atsižvelgta į ilgalaikius nuostolius, kuriuos patyrė Bendrijos pramonė, ir, kaip nurodė kai kurie eksportuojantys gamintojai, pelno, kurį buvo galima gauti, jei ne importas dempingo kaina, dydį. Tačiau, bet kuriuo atveju, net taikant siūlomą 6 % pelno normą, siūlomų priemonių dydis nepasikeistų, kadangi jos vis tiek būtų pagrįstos dempingo skirtumu.

(158) Pagaliau, reikia pabrėžti, kad pirmiau minėti eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos metodika dėl priimtino pelno dydžio būtų neteisinga, ir neatliko jokios svarbios analizės, rodančios, kokia turėtų būti ši norma.

(159) Todėl, remiantis tuo, kas pasakyta, patvirtinamas laikinojo muito reglamento 108 konstatuojamosios dalies turinys.

7.2. Muito dydis ir forma

(160) Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, antidempingo muito dydžiai atitinka dempingo dydžius, kadangi visų eksportuotojų aptariamose šalyse atžvilgiu buvo nustatyta didesnė žala.

(161) Tačiau atsižvelgiant į lygiagretų procesą prieš subsidijas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2026/97 [7] (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 24 straipsnio 1 dalimi ir pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant vieną ir tą pačią padėtį, susidariusią dėl dempingo ir eksporto subsidijavimo, jokiam produktui netaikomi ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai. Dabartiniame tyrime buvo nustatyta, kad nagrinėjamų produktų, kurių kilmės šalys yra Australija, Indonezija ir Tailandas, importui reikia taikyti galutinį antidempingo muitą, ir todėl būtina nustatyti, ar subsidijų ir dempingo dydžiai atsiranda dėl tos pačios padėties ir kokiu mastu.

(162) Lygiagrečiame procese prieš subsidijas buvo nustatyta, kad, inter alia, Tailande (visose bendrovėse) ir Indonezijoje (tik bendradarbiaujančiose bendrovėse) subsidijavimo lygis buvo mažesnis už de minimis lygį ir todėl kompensacinis muitas nebuvo nustatytas.

(163) Dėl Australijos, remiantis pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, buvo pasiūlytas galutinis kompensacinis muitas, atitinkantis subsidijos dydį, kuris, kaip buvo nustatyta, buvo mažesnis už žalos dydį. Visos ištirtos Australijos subsidijų schemos buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Šios subsidijos galėjo turėti poveikį tik Australijos eksportuojančio gamintojo eksporto kainoms ir tokiu būdu padidinti dempingo dydį. Kitaip sakant, galutinis dempingo dydis, nustatytas vieninteliam bendradarbiaujančiam Australijos gamintojui, iš dalies susidarė dėl eksporto subsidijų. Tokiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad būtų netikslinga įvesti ir kompensacinius, ir antidempingo muitus visu galutinai nustatytų atitinkamos subsidijos ir dempingo dydžių mastu. Todėl reikėtų pakoreguoti galutinį antidempingo muitą, kad jis atspindėtų tikrą dempingo dydį, likusį įvedus galutinį kompensacinį muitą, kompensuojantį eksporto subsidijų poveikį.

(164) Dėl nebendradarbiaujančių Indonezijos eksportuojančių gamintojų, remiantis pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, buvo pasiūlytas galutinis kompensacinis muitas, atitinkantis subsidijos dydį, kuris, kaip buvo nustatyta, buvo mažesnis už žalos dydį. Buvo nustatyta, kad pusė subsidijų schemų Indonezijoje yra eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Šios subsidijos galėto turėti poveikį tik nebendradarbiaujančių Indonezijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainoms ir tokiu būdu padidinti dempingo dydį. Kitaip sakant, galutinis dempingo dydis, nustatytas šiems nebendradarbiaujantiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, iš dalies susidarė dėl eksporto subsidijų. Tokiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad būtų netikslinga įvesti ir kompensacinius, ir antidempingo muitus visu galutinai nustatytų atitinkamos subsidijos ir dempingo dydžių mastu. Todėl reikėtų pakoreguoti galutinį antidempingo muitą nebendradarbiaujantiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, kad jis atspindėtų tikrą dempingo dydį, likusį įvedus galutinį kompensacinį muitą, kompensuojantį eksporto subsidijų poveikį.

(165) Remiantis tuo, kas pirmiau pasakyta, galutinių muitų tarifai, išreikšti kainos, draudimo ir frachto kainos Bendrijos pasienyje nesumokėjus muito procentu, atsižvelgiant į proceso prieš subsidijas rezultatus, yra tokie:

Šalis | Bendrovė | Antidempingo muito tarifas |

Australija | Visos bendrovės | 12,0 % |

Indonezija | P.T. Indorama Synthetics Tbk | 8,4 % |

P.T. Panasia Indosyntec | 14,8 % |

P.T. GT Petrochem Industries Tbk | 14,0 % |

P.T. Susilia Indah Synthetic Fiber Industries | 14,0 % |

P.T. Teijin Indonesia Fiber Corporation Tbk | 14,0 % |

Visos kitos bendrovės | 15,8 % |

Tailandas | Indo Poly (Thailand) Ltd. | 15,5 % |

Teijin Polyester (Thailand) Ltd. | 26,9 % |

Teijin (Thailand) Ltd. | 26,9 % |

Visos kitos bendrovės | 27,7 % |

(166) Šiame reglamente nurodyti individualūs bendrovių antidempingo muito tarifai buvo nustatyti remiantis dabartinio tyrimo išvadomis. Todėl jie atspindi tyrimo metu buvusią padėtį šiose bendrovėse. Tokiu būdu, šie muitų tarifai (palyginus su visos šalies mastu taikomus muitus "visoms kitoms bendrovėms") yra taikomi tik tų produktų, kurių kilmės šalis yra aptariama šalis, kuriuos pagamino šios bendrovės, taigi nurodyti konkretūs juridiniai asmenys, importui. Šie tarifai negali būti taikomi importuojamiems produktams, kuriuos pagamino kokia nors kita bendrovė, konkrečiai nepaminėta konstatuojamojoje šio reglamento dalyje, nurodant jos pavadinimą ir adresą, įskaitant su tomis konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus; jiems taikomi "visoms kitoms bendrovėms" numatyti muito tarifai.

(167) Visus prašymus taikyti šiuos individualius bendrovių antidempingo muitų tarifus (pav., pakeitus subjekto pavadinimą arba sukūrus naujus gamybos arba prekybos subjektus) reikia nedelsiant siųsti Komisijai [8], pateikiant visą reikalingą informaciją, pirmiausia apie bet kokį bendrovės veiklos pasikeitimą, susijusį su gamyba, pardavimais vidaus ir eksporto rinkose, siejamą su, pavyzdžiui, tuo pavadinimo pasikeitimu arba su tuo gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomas individualus muito tarifas, sąrašą.

(168) Kadangi, tiriant dempingą Indonezijoje, buvo atliekama atranka, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi šiame tyrime negalima pradėti naujos eksportuotojų peržiūros Indonezijos atžvilgiu siekiant nustatyti individualius dempingo dydžius. Tačiau, kad visiems naujiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams ir bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos šioje šalyje, būtų taikomas vienodas požiūris, nuspręsta, kad reikia numatyti pastarosioms bendrovėms taikytiną muito svertinį vidurkį, kuris būtų taikomas visiems naujiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, kurie kitokiu atveju turėtų teisę į peržiūrą remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi.

8. LAIKINOJO MUITO SURINKIMAS

(169) Atsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams nustatytą dempingo dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos rimtumą, nuspręsta, kad būtina galutinai surinkti pagal laikinąjį muito reglamentą laikinuoju antidempingo muitu užtikrintas sumas, atitinkančias nustatytų galutinių muitų sumas, jeigu šios sumos yra lygios laikinojo muito sumoms arba mažesnės už jas. Kitokiu atveju galutinai surenkamos tik laikinojo muito dydžio sumos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Sintetinio poliesterių štapelinio pluošto, nekaršto, nešukuotinio ir kitaip verpimui neapdoroto, klasifikuojamo KN kodo 55032000 pozicijoje, kurio kilmės šalys yra Australija, Indonezija ir Tailandas, importui įvedamas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio muito, taikomo grynajai kainai franko Bendrijos siena prieš išskaičiuojant muitą, tarifas produktams, kuriuos pagamino nurodytos bendrovės, yra toks:

Šalis | Bendrovė | Muito tarifas | Papildomas TARIC kodas |

Australija | Visos bendrovės | 12,0 % | — |

Indonezija | P.T. Indorama Synthetics Tbk,Graha Irama, 17th floor,Jl. H.R. Rasuna Said Blok Z-1,Kav. 1–2,P.O. Box 3375 Jakarta 12950,Indonesia | 8,4 % | A051 |

P.T. Panasia Indosyntec Jl. Garuda 153/74,Bandung 40184,Indonesia | 14,8 % | A052 |

P.T. GT Petrochem Industries Tbk,Exim Melati Building – 9th floor,Jl. M.H. Thamrin Kav. 8–9,Jakarta 10230 | 14,0 % | A053 |

P.T. Susilia Indah Synthetic Fiber Industries,Jl. Kh. Zainul Arifin KompleksKetapang IndahBlok B 1 No.: 23,Jakarta 11140 | 14,0 % | A054 |

P.T. Teijin Indonesia Fiber Corporation Tbk,5th floor Mid Plaza 1,Jl Jend. Sudirman Kav. 10–11,Jakarta 10220 | 14,0 % | A055 |

Visos kitos bendrovės | 15,8 % | A999 |

Tailandas | Indo Poly (Thailand) Ltd. 35/8 MOO 4, Tambol Khunkaew Amphur Nakhornchaisri, Nakhornprathom 73120 Thailand | 15,5 % | A056 |

Teijin Polyester (Thailand) Ltd., 19th floor, Ploenchit Tower 898 Ploenchit road, Lumpinee, Patumwan Bangkok 10330, Thailand | 26,9 % | A155 |

Teijin (Thailand) Ltd.,19th floor, Ploenchit Tower898 Ploenchit road, Lumpinee, Patumwan Bangkok 10330, Thailand | 26,9 % | A155 |

Visos kitos bendrovės | 27,7 % | A999 |

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų.

2 straipsnis

Jeigu bet kuris naujas Indonezijos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad

- TL metu jis neeksportavo į Bendriją 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų produktų,

- jis nesusijęs su jokiais Indonezijos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos šiuo reglamentu įvestos antidempingo priemonės,

- iš tiesų jis eksportavo į Bendriją nagrinėjamus produktus po TL, kuriuo pagrįstos priemonės, arba sudarė neatšaukiamus sutartinius įsipareigojimus eksportuoti į Bendriją didelius produkcijos kiekius,

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu po konsultacijų su Patariamuoju komitetu, paprasta balsų dauguma gali iš dalies pakeisti 1 straipsnio 2 dalį, į tame straipsnyje išvardytų bendrovių, kurioms taikomas muito svertinis vidurkis, sąrašą įtraukdama naują eksportuojantį gamintoją.

3 straipsnis

Remiantis laikinojo muito reglamentu sumos, užtikrintos laikinuoju antidempingo muitu importui iš Australijos, Indonezijos ir Tailando, surenkamos atsižvelgiant į šiuo reglamentu galutinai nustatyto muito tarifą. Užtikrintos sumos, viršijančios galutinį antidempingo muitą, grąžinamos. Tais atvejais, kai nustatyto galutinio muito tarifas yra didesnis už laikinojo muito tarifą, galutinai surenkamos tik laikinojo muito dydžio užtikrintos sumos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. liepos 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. Védrine

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 905/98 (OL L 128, 1998 4 30, p. 18).

[2] OL L 16, 2000 1 21, p. 3.

[3] OL L 16, 2000 1 21, p. 30.

[4] OL L 113, 2000 5 12, p. 1.

[5] OL L 204, 1999 8 4, p. 3.

[6] PSF iš Baltarusijos, PTY (poliesterio tekstūruotieji gijiniai siūlai) iš Indonezijos ir Tailando.

[7] OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

[8] European Commission, Directorate-General Trade, Directorade C, DEM 24–8/38, Rue de la Loi/Wetstraat 200, B-1049 Brussels/Belgium

--------------------------------------------------