31976R0110

Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 110/76

1976 m. sausio 16 d.

nustatantis bendrąsias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo žuvininkystės produktams taisykles ir tokių išmokų dydžio nustatymo kriterijus

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 100/76 dėl bendro žuvininkystės produktų rinkos organizavimo [1], į ypač jo 23 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi Reglamento (EEB) Nr. 100/76 23 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad eksporto grąžinamąją išmoką galima nustatyti tokiu mastu, kuris yra būtinas, siekiant, kad būtų užtikrintas ekonominiu požiūriu svarbus to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų eksportas;

kadangi eksporto grąžinamosios išmokos produktams, atsižvelgiant į bendro žuvininkystės produktų rinkos organizavimo reikalavimus, turi būti nustatomos pagal tam tikrus kriterijus, kuriuos taikant būtų galima padengti tarptautinės tų produktų prekybos ir Bendrijos kainos skirtumą, kartu siekiant bendro organizavimo bendrų tikslų; kadangi, siekiant to tikslo, turi būti atsižvelgiama į pasiūlos būklę ir tų produktų kainą Bendrijoje bei tarptautinėje prekyboje vyraujančias kainas; kadangi turėtų būti numatyta nuostata dėl galimybės taikyti bet kokius koeficientus, į kuriuos būtų galima atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį žuvininkystės produktams;

kadangi, kainos, atsižvelgiant į jų tendencijas, turi būti nustatomos pagal bendruosius principus; kadangi šiuo tikslu nustatant pasaulines rinkos kainas turėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių rinkos ir paskirties šalies kainas, trečiosiose šalyse užregistruotas gamintojo kainas ir franko kainą Bendrijos pasienyje; kadangi Bendrijos kainos turėtų būti nustatomos pagal reprezentacinėse Bendrijos rinkose vyraujančias ir eksporto kainas;

kadangi turi būti numatyta nuostata, kad grąžinamosios išmokos dydį būtų galima keisti atsižvelgiant į produktų paskirties vietą, nes tam tikrose paskirties šalyse importui nustatomos specialios sąlygos;

kadangi laikoma, kad Bendrijos gamintojų sugauta žuvis – tai Bendrijos produktas net tada, jeigu ta žuvis iškraunama ne Bendrijos muitų teritorijoje esančiuose uostuose; kadangi, siekiant užtikrinti, kad būtų įmanoma atlikti patikrinimą, grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik Reglamentu (EEB) Nr. 1496/68 [2] su pakeitimais, padarytais Stojimo aktu [3], apibrėžtoje Bendrijos muitų teritorijoje esančiuose uostuose iškrautai žuviai;

kadangi, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos eksportuotojams skiriamas grąžinamųjų išmokų kiekis beveik nesikeistų ir kad produktų, už kuriuos galima gauti išmokas, sąrašas nebūtų kaitaliojamas, turėtų būti įmanoma, jog tas sąrašas ir išmokų kiekis galiotų ganėtinai ilgą laikotarpį, kurio trukmė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į įprastą prekybos praktiką;

kadangi siekiant, kad Bendrijos prekybininkų konkurencija nebūtų iškraipoma, administracinės jų veiklos sąlygos visoje Bendrijoje turi būti vienodos; kadangi nėra jokio pagrindo grąžinamąją išmoką skirti tada, jeigu atitinkami produktai importuojami iš trečiųjų šalių ir į jas reeksportuojami,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomos bendros eksporto grąžinamųjų išmokų Reglamento (EEB) Nr. 100/76 1 straipsnio 2 dalyje išvardytiems produktams nustatymo ir skyrimo taisyklės.

2 straipsnis

Nustatant grąžinamąsias išmokas atsižvelgiama į:

a) susiklosčiusią padėtį ir būsimas tendencijas dėl:

- žuvininkystės produktų kainų ir pasiūlos Bendrijos rinkoje,

- žuvininkystės produktų kainų pasaulinėje rinkoje;

b) bendro žuvininkystės produktų rinkos organizavimo tikslus, kuriais siekiama užtikrinti tos rinkos pusiausvyrą ir natūralią kainų bei prekybos plėtrą joje;

c) į minimalias pardavimo ir transportavimo sąnaudas iš Bendrijos rinkų į uostus arba kitas eksporto Bendrijoje vietas bei su prekių pateikimu į paskirties šalių rinkas susijusias sąnaudas; ir

d) ekonominę siūlomo eksporto svarbą.

3 straipsnis

1. Nustatant Bendrijos rinkos kainas atsižvelgiama į vyraujančias kainas, kurios eksporto požiūriu yra palankiausios.

2. Nustatant pasaulinės rinkos kainas atsižvelgiama į:

a) trečiųjų šalių – pagrindinių importuotojų – rinkose vyraujančias kainas;

b) trečiosiose šalyse – pagrindinėse eksportuotojose – užregistruotas gamintojo kainas; ir

c) franko kainas Bendrijos pasienyje.

4 straipsnis

Grąžinamoji išmoka gali skirtis atsižvelgiant į atitinkamų produktų paskirties vietą, jeigu dėl padėties pasaulinėje rinkoje arba konkrečių tam tikrų rinkų reikalavimų tai yra būtina.

5 straipsnis

Produktų, už kuriuos skiriama grąžinamoji eksporto išmoka, sąrašas ir jos dydis nustatomas ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

6 straipsnis

Išmoka neskiriama Bendrijos produktams, kurie iš žvejybos rajonų tiesiogiai iškraunami ne Komisijos muitinės teritorijoje esančiuose uostuose.

7 straipsnis

1. Išmoka mokama pateikus įrodymą, kad:

- produktai buvo eksportuoti iš Bendrijos ir

- jie kilo Bendrijoje.

2. Jeigu taikomas 4 straipsnis, išmoka mokama pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, su sąlyga, jeigu įrodoma, kad produktas pasiekė paskirties vietą, dėl kurios išmoka buvo nustatyta.

Pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką galima taikyti išimtis, jeigu nustatomos sąlygos, kurios teikia lygiavertes garantijas.

3. Galima priimti papildomas nuostatas pagal Reglamento (EEB) Nr. 100/76 32 straipsnyje nustatytą tvarką.

8 straipsnis

1. Šiuo reglamentu 1971 m. sausio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 165/71, nustatantis bendras eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo žuvininkystės produktams taisykles ir tų išmokų dydžio nustatymo kriterijus [4] yra panaikinamas.

2. Nuorodos į šio straipsnio 1 dalimi panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1976 m. vasario 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1976 m. sausio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Hamilius

[1] OL L 20, 1976 1 28, p. 1.

[2] OL L 238, 1968 9 28, p. 1.

[3] OL L 73, 1972 3 27, p. 14.

[4] OL L 23, 1971 1 29, p. 1.

--------------------------------------------------