15.9.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 237/7

---

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos

BENDRASIS SUSITARIMAS

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga)

ir

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės),

ir

AUSTRALIJA

(toliau – Šalys),

PRIPAŽINDAMOS bendras vertybes ir glaudžius istorinius, politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius,

PALANKIAI VERTINDAMOS pažangą plėtojant ilgalaikius ir abiem pusėms naudingus tarpusavio santykius, padarytą 1997 m. birželio 26 d. priėmus bendrą deklaraciją dėl Europos Sąjungos ir Australijos santykių, ir įgyvendinant 2003 m. Bendradarbiavimo darbotvarkę,

PRIPAŽINDAMOS Australijos ir Sąjungos tarpusavio santykius ir bendradarbiavimą, atgaivintus parengus Australijos ir Europos Sąjungos partnerystės programą, priimtą 2008 m. spalio 29 d.,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą siekti Jungtinių Tautų Chartijoje (toliau – JT Chartija) nustatytų tikslų ir laikytis joje nustatytų principų, taip pat stiprinti Jungtinių Tautų (toliau – JT) vaidmenį,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą laikytis demokratijos principų ir remti žmogaus teises, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugos dokumentuose, taip pat laikytis teisinės valstybės ir gero valdymo principų,

PABRĖŽDAMOS savo tarpusavio santykių visapusiškumą ir nuoseklaus šių santykių plėtojimo skatinimo svarbą,

IŠREIKŠDAMOS bendrą norą plėtoti savitarpio santykius siekiant glaudesnės partnerystės,

PATVIRTINDAMOS savo norą skatinti ir plėtoti politinį dialogą bei bendradarbiavimą,

PASIRYŽUSIOS įtvirtinti ir pagilinti bendradarbiavimą abiem Šalims svarbiose srityse, taip pat padidinti jų įvairovę dvišaliu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, siekdamos abipusės naudos,

IŠREIKŠDAMOS savo įsipareigojimą kurti aktyvesnei dvišalei prekybai ir investicijoms palankią aplinką,

PATVIRTINDAMOS savo norą stiprinti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse,

PRIPAŽINDAMOS abipusę glaudesnio bendradarbiavimo švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse naudą,

IŠREIKŠDAMOS savo norą skatinti darnų vystymąsi, atsižvelgiant į jo ekonominį, socialinį ir aplinkos aspektus,

REMDAMOSI Sąjungos ir Australijos sudarytas susitarimais, visų pirma dėl mokslo, oro paslaugų, vyno, įslaptintos informacijos saugumo, pramonės produktų atitikties vertinimo procedūrų ir keitimosi oro transporto keleivių duomenimis,

PAŽYMĖDAMOS, kad Šalims nusprendus, laikantis šio Susitarimo, sudaryti konkrečius laisvės, saugumo ir teisingumo srities susitarimus, kuriuos Sąjunga turi sudaryti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį, tokių būsimų susitarimų nuostatos nebūtų privalomos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai, nebent Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija, atsižvelgdamos į atitinkamus jų ankstesnius dvišalius santykius, praneštų Australijai, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai tokie susitarimai privalomi kaip Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Taip pat bet kokios Sąjungos vidaus priemonės, kurios būtų vėliau priimtos pagal minėtą V antraštinę dalį šiam Susitarimui įgyvendinti, nebūtų privalomos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai, nebent jos pagal Protokolą Nr. 21 praneštų apie savo pageidavimą dalyvauti įgyvendinant tokias priemones arba su jomis sutikti. Be to, pažymėdamos, kad tokiems būsimiems susitarimams arba tokioms vėliau priimtoms Sąjungos vidaus priemonėms būtų taikomas prie minėtų Sutarčių pridėtas Protokolas Nr. 22 dėl Danijos pozicijos,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SUSITARIMO TIKSLAS IR PAGRINDAS

1 straipsnis

Susitarimo tikslas

1.   Šio Susitarimo tikslas yra:

a)	užmegzti tvirtesnę Šalių partnerystę,

b)	sukurti sistemą, siekiant palengvinti ir skatinti bendradarbiavimą įvairiose abipusio intereso srityse, ir

c)	stiprinti bendradarbiavimą ieškant regioninių ir globalių iššūkių sprendimo būdų.

2.   Šiomis aplinkybėmis Šalys patvirtina savo įsipareigojimą palaikyti aktyvesnį aukšto lygio atstovų politinį dialogą, ir dar kartą patvirtina bendras vertybes bei principus, kuriais grindžiami jų dvišaliai santykiai ir kurie sudaro bendradarbiavimo pagrindą.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo pagrindas

1.   Šalys susitaria stiprinti tarpusavio strateginius santykius ir aktyviau bendradarbiauti dvišaliu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, remdamosi vienodomis vertybėmis ir bendrais interesais.

2.   Šalys patvirtina savo įsipareigojimą laikytis demokratijos principų, gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves ir laikytis teisinės valstybės principo. Šalių vidaus ir tarptautinė politika grindžiama pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, taip pat Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugos dokumentuose, kuriuos Šalys yra ratifikavusios ar prie kurių prisijungusios, taip pat pagarba teisinės valstybės principui, kurie yra esminiai šio Susitarimo elementai.

3.   Šalys patvirtina savo tvirtą paramą JT Chartijai ir joje išdėstytoms vienodoms vertybėms.

4.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą skatinti darnų vystymąsi ir ekonomikos augimą, padėti siekti tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų ir bendradarbiauti sprendžiant globalius aplinkos iššūkius, įskaitant klimato kaitą.

5.   Šalys pabrėžia bendrą įsipareigojimą palaikyti visapusiškus dvišalius santykius ir užtikrinti bendrą veiksmų šioje srityje nuoseklumą, vadovaujantis šiuo Susitarimu.

6.   Šio Susitarimo įgyvendinimas grindžiamas dialogo, abipusės pagarbos, lygiateisės partnerystės, sutarimo ir pagarbos tarptautinei teisei principais.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS IR BENDRADARBIAVIMAS UŽSIENIO POLITIKOS IR SAUGUMO KLAUSIMAIS

3 straipsnis

Politinis dialogas

1.   Šalys susitaria stiprinti savo nuolatinį politinį dialogą.

2.   Politiniu dialogu siekiama:

a)	skatinti plėtoti dvišalius santykius ir

b)	stiprinti bendrą Šalių požiūrį į įvairius klausimus ir nustatyti bendradarbiavimo aprėptį sprendžiant regioninius bei globalius iššūkius ir problemas.

3.   Šalių dialogas pirmiausia palaikomas šiomis formomis:

a)	kai Šalys mano, kad tai būtina, jos rengia aukščiausio lygio vadovų konsultacijas, susitikimus ir vizitus;

b)	Šalių nustatytais atvejais ir jų nustatytose vietose ministerijų atstovų lygmeniu rengiamos konsultacijos, susitikimai ir vizitai, įskaitant užsienio reikalų ministrų lygmens konsultacijas, ir ministerijų atstovų lygmens susitikimai prekybos ir kitais Šalių nustatytais klausimais;

c)	prireikus reguliariai rengiami vyresniųjų pareigūnų susitikimai dvišaliais, užsienio politikos, tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu, prekybos, vystomojo bendradarbiavimo, klimato kaitos ir kitais Šalių nustatytais klausimais;

d)	palaikomi sektorių dialogai abipusio intereso klausimais ir

e)	vykdomi Australijos Parlamento ir Europos Parlamento delegacijų mainai ir palaikomi kitokie jų ryšiai.

4 straipsnis

Įsipareigojimas laikytis demokratijos principų, gerbti žmogaus teises ir laikytis teisinės valstybės principo

Šalys susitaria:

a)	skatinti taikyti, įskaitant daugiašaliuose forumuose, pagrindinius principus, susijusius su demokratinėmis vertybėmis, žmogaus teisėmis ir teisine valstybe;

b)	prireikus bendradarbiauti, įskaitant ir su trečiosiomis šalimis, siekiant praktinės pažangos demokratijos principų laikymosi, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės srityse ir ją koordinuoti;

c)	skatinti remti viena kitos pastangas puoselėjant demokratiją, įskaitant sudarydamos susitarimus dėl palankesnių dalyvavimo rinkimų stebėjimo misijose sąlygų.

5 straipsnis

Krizių valdymas

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti skatinant tarptautinę taiką ir stabilumą.

2.   Šiuo tikslu jos svarsto galimybes koordinuoti krizių valdymo veiklą, įskaitant galimą bendradarbiavimą vykdant krizių valdymo operacijas.

3.   Šalys bendradarbiauja, siekdamos įgyvendinti Europos Sąjungos ir Australijos susitarimą, kuriuo nustatomos Australijos dalyvavimo Europos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos.

6 straipsnis

Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu

1.   Šalys laikosi požiūrio, kad masinio naikinimo ginklų (toliau – MNG) ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams yra viena iš didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visiškai įgyvendindamos savo turimus įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautines nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartis bei susitarimus ir kitus atitinkamus susitarimus, kuriuos Šalys yra ratifikavusios ar prie kurių jos yra prisijungusios. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio Susitarimo elementas.

3.   Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimo prevencijos:

a)	imdamosi visų veiksmų, kurių reikia visiems atitinkamiems tarptautiniams dokumentams atitinkamai pasirašyti, juos ratifikuoti ar prie jų prisijungti ir juos visiškai įgyvendinti, taip pat skatinti jų laikytis;

b)

išlaikydamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, skirtą su MNG susijusių prekių eksportui ir tranzitui kontroliuoti, įskaitant kontrolę, susijusią su MNG dvejopo naudojimo technologijų galutiniu panaudojimu, ir kurioje numatytos veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės pažeidimus;

c)	skatindamos įgyvendinti visas atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas;

d)	bendradarbiaudamos daugiašaliuose forumuose ir pagal daugiašalius eksporto kontrolės režimus, kuriais skatinamas MNG neplatinimas;

e)	bendradarbiaudamos ir koordinuodamos informavimo veiklą, susijusią su cheminiu, biologiniu, radiologiniu ir branduoliniu saugumu, sauga ir neplatinimu, taip pat su sankcijomis, ir

f)	prireikus pagal savo atitinkamą kompetenciją keisdamosi atitinkama informacija apie priemones, kurių imtasi pagal šį straipsnį.

4.   Šalys susitaria palaikyti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildo ir sustiprina šiuos elementus.

7 straipsnis

Šaulių ir lengvieji ginklai bei kiti įprastiniai ginklai

1.   Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų gamyba, perdavimas ir platinimas bei jų perteklinis kaupimas, blogas valdymas, nepakankamai apsaugotos jų atsargos ir nekontroliuojamas plitimas tebekelia didelę grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

2.   Šalys susitaria stebėti ir visiškai įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus kovoti su neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų prekyba, vadovaudamosi galiojančiais tarptautiniais susitarimais, kuriuos yra ratifikavusios arba prie kurių prisijungusios Australija ir arba Sąjunga bei valstybės narės, arba valstybės narės, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

3.   Šalys pripažįsta įprastinės ginkluotės perdavimo vidaus kontrolės sistemų, atitinkančių galiojančius tarptautinius standartus, svarbą. Šalys pripažįsta, kad yra svarbu tokią kontrolę vykdyti atsakingai, prisidedant prie taikos, saugumo ir stabilumo užtikrinimo tarptautiniu ir regioniniu lygmeniu, mažinant žmonių kančias ir užkertant kelią įprastinių ginklų nukreipimui.

4.   Šiuo atžvilgiu Šalys įsipareigoja visiškai įgyvendinti Sutartį dėl prekybos ginklais ir pagal ją bendradarbiauti tarpusavyje, įskaitant skatindamos, kad tą sutartį visuotinai taikytų ir visiškai įgyvendintų visos JT valstybės narės.

5.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti viena kitos pastangų koordinavimą, papildomumą bei sąveiką kovojant su neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų prekyba pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų užtikrintas veiksmingas JT Saugumo Tarybos sprendimų dėl ginklų embargo, priimtų remiantis JT Chartija, taikymas.

8 straipsnis

Tarptautinį susirūpinimą keliantys sunkūs nusikaltimai ir Tarptautinis baudžiamasis teismas

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, negali likti nenubausti ir juos reikėtų veiksmingai persekioti vidaus ar tarptautinio lygmens priemonėmis, taip pat įtraukiant Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos skatinti laikytis Romos statuto tikslų ir siekių, ir šiuo tikslu susitaria:

a)	toliau imtis veiksmų Romos statutui įgyvendinti ir apsvarstyti galimybę ratifikuoti ir įgyvendinti atitinkamus dokumentus (pavyzdžiui, Susitarimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų);

b)	toliau remti visuotinį prisijungimą prie Romos statuto, įskaitant dalijantis patirtimi su kitomis valstybėmis apie priemonių, reikalingų Romos statutui ratifikuoti ir įgyvendinti, priėmimą, ir

c)	saugoti Romos statuto vientisumą, užtikrinant pagrindinių jo principų apsaugą, įskaitant susilaikydamos nuo dvišalių susitarimų dėl imuniteto (taip pat vadinamų „98 straipsnio susitarimais“) sudarymo su trečiosiomis šalimis ir skatinant nuo to susilaikyti kitas šalis.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu užtikrinti terorizmo prevenciją ir kovą su juo visapusiškai gerbiant teisinės valstybės principą bei žmogaus teises ir laikantis taikytinos tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartiją, tarptautines konvencijas dėl kovos su terorizmu, atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, pabėgėlių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę.

2.   Šiame kontekste ir atsižvelgdamos į 2006 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/288 išdėstytą JT pasaulinės kovos su terorizmu strategiją, taip pat į jos įgyvendinimo peržiūras, Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir neleisti jų įgyvendinti, visų pirma:

a)	pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keisdamosi informacija apie teroristų grupuotes ir jų rėmimo tinklus;

b)	keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant technines ir mokymo sritis, ir dalindamosi terorizmo prevencijos patirtimi;

c)	nustatydamos būsimo bendradarbiavimo sritis, įskaitant susijusias su verbavimo ir radikalizacijos prevencija, kova su terorizmo finansavimu, taip pat užmegzdamos partnerystes su trečiosiomis šalimis;

d)	prireikus ir kai tinkama, remdamos regionines teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo kovojant su terorizmu iniciatyvas, pagrįstas visapusiška pagarba žmogaus teisėms ir teisinei valstybei;

e)	bendradarbiaudamos, siekiant sustiprinti tarptautinį sutarimą dėl kovos su terorizmu ir jos norminių pagrindų, ir siekdamos sutarimo dėl Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo;

f)	skatindamos JT valstybes nares bendradarbiauti, kad visomis tinkamomis priemonėmis būtų veiksmingai įgyvendinama JT pasaulinė kovos su terorizmu strategija, ir

g)	keisdamosi geriausia patirtimi, susijusia su žmogaus teisių apsauga kovos su terorizmu srityje.

3.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą prireikus bendradarbiauti teikiant kovos su terorizmu pajėgumų didinimo paramą kitoms valstybėms, kurioms trūksta išteklių ir patirties užkirsti kelią ir užtikrinti atsaką teroristinei veiklai.

4.   Šalys susitaria glaudžiai bendradarbiauti Pasauliniame kovos su terorizmu forume ir jo darbo grupėse.

5.   Šalys susitaria pareigūnų lygiu palaikyti nuolatinį dialogą dėl kovos su terorizmu.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose

Šalys įsipareigoja bendradarbiauti keisdamosi nuomonėmis ir prireikus koordinuodamos pozicijas tarptautinėse ir regioninėse organizacijose bei forumuose, įskaitant JT ir jos specializuotas agentūras, Pasaulio prekybos organizaciją (toliau – PPO), Didįjį dvidešimtuką (G 20), Finansinio stabilumo tarybą (FST), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau – EBPO), Pasaulio banko grupę ir regioninius plėtros bankus, Azijos ir Europos susitikimą (toliau – ASEM), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), ASEAN regioninį forumą (ARF), Ramiojo vandenyno salų forumą (PIF) ir Ramiojo vandenyno bendrijos sekretoriatą.

11 straipsnis

Tarptautinis saugumas ir kibernetinė erdvė

Šalys pripažįsta, kad svarbu bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis tarptautinio saugumo bei kibernetinės erdvės srityje, įskaitant dėl elgesio normų ir tarptautinės teisės taikymo kibernetinėje erdvėje, patikimumo stiprinimo priemonių kūrimo ir pajėgumų didinimo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS PASAULINIO VYSTYMOSI IR HUMANITARINĖS PAGALBOS SRITYSE

12 straipsnis

Vystymasis

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą prisidėti prie darnaus ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo, stiprinti bendradarbiavimą tarptautinio vystymosi srityje ir skatinti pagalbos bei vystymosi veiksmingumą, ypač daug dėmesio skiriant įgyvendinimui šalies lygmeniu.

2.   Šalys pripažįsta bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti, kad vystomoji veikla turėtų didesnį poveikį, būtų didesnio masto ir darytų didesnę įtaką.

3.   Siekdamos šių tikslų Šalys susitaria:

a)	palaikyti nuolatinį politikos dialogą vystomojo bendradarbiavimo klausimais;

b)	keistis nuomonėmis ir prireikus koordinuoti pozicijas vystymosi klausimais regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, siekdamos skatinti įtraukų ir darnų augimą, orientuotą į žmogaus raidą;

c)	keistis informacija apie savo programas vystymuisi ir prireikus koordinuoti savo dalyvavimą šalies viduje, siekdamos didesnio poveikio darniam ekonomikos augimui ir skurdo mažinimui skatinant atitinkamų savo programų sąveiką, gerinant darbo pasidalijimą ir didinant veiksmingumą vietoje, ir

d)	prireikus viena kitos vardu vykdyti įgaliojamąjį bendradarbiavimą pagalbos srityje, remiantis abiejų Šalių nustatytais susitarimais.

13 straipsnis

Humanitarinė pagalba

Šalys dar kartą patvirtina bendrą įsipareigojimą teikti humanitarinę pagalbą ir deda pastangas prireikus užtikrinti koordinuotą atsaką.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS EKONOMIKOS IR PREKYBOS KLAUSIMAIS

14 straipsnis

Ekonominės politikos dialogas

Šalys susitaria toliau palaikyti savo institucijų dialogą, skatinti keitimąsi informacija ir dalytis patirtimi apie savo atitinkamą makroekonominę politiką ir tendencijas, įskaitant keitimąsi informacija apie ekonominės politikos koordinavimą regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos kontekste.

15 straipsnis

Dialogas ir bendradarbiavimas prekybos ir investicijų klausimais

1.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti užtikrinant palankias sąlygas ir skatinant prekybos bei investicijų augimą tarp Šalių.

2.   Šalys yra įsipareigojusios palaikyti aukšto lygio atstovų dialogą ir bendradarbiauti srityse, susijusiose su prekyba bei investicijomis, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas dvišalei prekybai ir investicijų srautams, užkirsti kelią netarifinėms kliūtims prekybai ir investicijoms bei jas pašalinti, padidinti skaidrumą ir siekti daugiašalės prekybos sistemos pažangos.

3.   Dialogas prekybos ir investicijų klausimais apima:

a)	metinį prekybos politikos dialogą vyresniųjų pareigūnų lygiu ir, Šalims nusprendus, papildomai rengiant ministrų lygio susitikimus prekybos klausimais;

b)	dialogus prekybos žemės ūkio produktais ir rinkodaros, sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais ir

c)	Šalims nusprendus, kitus sektorių lygmens mainus.

4.   Šalys viena kitą informuoja ir keičiasi nuomonėmis apie dvišalės ir tarptautinės prekybos plėtojimą, investicijas bei su prekyba ir investicijomis susijusius kitų politikos sričių aspektus, įskaitant reguliavimo klausimus, kurie gali turėti poveikio dvišalei prekybai ir investicijoms.

5.   Šalys keičiasi informacija apie savo politinį požiūrį į laisvosios prekybos sutartis (toliau – LPS) ir atitinkamas LPS darbotvarkes. Šiuo Susitarimu nei reikalaujama, nei trukdoma Šalims ateityje vesti derybas dėl LPS ir jas sudaryti tarp Šalių, siekiant papildyti ir išplėsti šio Susitarimo ekonomines nuostatas.

6.   Pripažindamos, kad prekybos liberalizavimas yra pagrindinis pasaulio ekonomikos augimo veiksnys ir šio tikslo siekimo svarbą pasitelkiant taisyklėmis pagrįstą daugiašalę prekybos sistemą, Šalys patvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti PPO, siekiant tolesnio prekybos liberalizavimo.

16 straipsnis

Investicijos

Šalys skatina palaikyti dialogą ir taip kurti patrauklią ir stabilią aplinką abipusėms investicijoms, siekdamos:

a)	didinti tarpusavio supratimą ir stiprinti bendradarbiavimą investicijų klausimais;

b)	ieškoti priemonių investicijų srautų palengvinimui; ir

c)	skatinti taikyti stabilias, nediskriminacines ir atviras taisykles investuotojams, nedarant poveikio Šalių įsipareigojimams pagal lengvatinės prekybos susitarimus ir kitus tarptautinius įsipareigojimus.

17 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą taikyti atviras ir skaidrias viešųjų pirkimų sistemas, kurios atitinka jų tarptautinius įsipareigojimus ir kuriomis skatinamas geriausias kainos ir kokybės santykis, konkurencingos rinkos bei nediskriminacinė pirkimo praktika, ir tokiu būdu stiprina Šalių tarpusavio prekybą.

2.   Šalys susitaria dar aktyviau konsultuotis, bendradarbiauti ir keistis patirtimi bei geriausia patirtimi viešųjų pirkimų srityje abipusio intereso klausimais, įskaitant jų atitinkamų reglamentavimo sistemų klausimais.

3.   Šalys susitaria ieškoti būdų toliau skatinti prieigą prie viena kitos viešųjų pirkimų rinkų ir keistis nuomonėmis apie priemones bei praktiką, kurios galėtų turėti neigiamą poveikį abipusei viešųjų pirkimų rinkai.

18 straipsnis

Techninės prekybos kliūtys

1.   Šalys laikosi bendros nuomonės, kad geresnis standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų derėjimas yra itin svarbus siekiant palengvinti prekybą.

2.   Šalys pripažįsta abipusį interesą mažinti technines prekybos kliūtis ir šiuo tikslu susitaria bendradarbiauti laikydamosi PPO sutarties dėl techninių prekybos kliūčių ir Europos bendrijos ir Australijos susitarimo dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo.

19 straipsnis

Sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės klausimai

1.   Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais, siekdamos užtikrinti žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybės ar sveikatos apsaugą Šalių teritorijoje, pažymėdamos Šalių teises ir įsipareigojimus pagal PPO sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (toliau – Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių).

2.   Laikydamosi Sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir Maisto kodekso komisijos, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (toliau – IPPC) ir Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – OIE) atitinkamų tarptautinių standartų, Šalys keičiasi informacija, kad padidintų tarpusavio supratimą apie savo atitinkamas sanitarines ir fitosanitarines priemones ir sudarytų palankesnes sąlygas Šalių tarpusavio prekybai toliau nurodytais būdais:

a)

reguliariai susitikdamos atitinkamuose forumuose, kuriuos nustato Šalys ir kuriuose būtų keičiamasi nuomonėmis apie sanitarines bei fitosanitarines priemones ir su gyvūnų gerove susijusius teisės aktus, įgyvendinimą, tikrinimo bei sertifikavimo sistemas ir priežiūros procedūras, taip pat sprendžiami klausimai, kylantys taikant sanitarines ir fitosanitarines priemones;

b)	stengdamosi importo reikalavimus taikyti visai eksportuojančios Šalies teritorijai, įskaitant suskirstymo regionais principų taikymą;

c)

pagal Sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių: i) pripažindamos kenksmingaisiais organizmais ar liga neužkrėstų teritorijų ir nedidelio kenksmingųjų organizmų ar ligos paplitimo teritorijų statusą; ii) atlikdamos visų arba dalies eksportuojančios Šalies institucijų tikrinimo ir sertifikavimo sistemos patikrinimą;

d)	keisdamosi informacija sanitarinių bei fitosanitarinių priemonių ir gyvūnų gerovės klausimais, kurie daro arba gali daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai, kaip antai neatidėliotinos priemonės, naujos ligos bei kenksmingi organizmai, ir naujais turimais moksliniais duomenimis.

3.   Šalys susitaria bendradarbiauti ir keistis informacija gyvūnų gerovės srityje.

4.   Šalys sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių klausimais ir gyvūnų gerovės klausimais taip pat bendradarbiauja atitinkamuose daugiašaliuose forumuose, įskaitant PPO, Maisto kodekso komisiją, IPPC ir OIE.

20 straipsnis

Muitinė

Šalys, atsižvelgdamos į savo atitinkamus teisės aktus, dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu bendradarbiauja muitinės veiklos srityje. Šiuo tikslu jos visų pirma susitaria keistis patirtimi ir ieškoti galimybių supaprastinti muitinės procedūras, užtikrinti skaidrumą ir glaudžiau bendradarbiauti tokiose srityse kaip prekybos lengvinimas, tarptautinės prekybos saugumas bei sauga ir kova su sukčiavimu muitinės veiklos srityje.

21 straipsnis

Intelektinė nuosavybė

1.   Šalys dar kartą patvirtina jų teisių ir įsipareigojimų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis, įskaitant autorių teises ir gretutines teises, prekės ženklus, geografines nuorodas, pramoninį dizainą, augalų veislių teisinę apsaugą ir patentus, svarbą ir tai, kad svarbu užtikrinti jų laikymąsi pagal griežčiausius tarptautinius standartus, kurių atitinkamai laikosi kiekviena Šalis.

2.   Šalys susitaria keistis informacija ir dalytis patirtimi apie intelektinės nuosavybės klausimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių administravimu, apsauga ir užtikrinimu, per atitinkamas bendradarbiavimo formas.

22 straipsnis

Konkurencijos politika

Šalys skatina konkurenciją ekonominės veiklos srityje taikydamos savo atitinkamus konkurencijos įstatymus ir kitus teisės aktus. Šalys susitaria dalytis informacija apie konkurencijos politiką bei susijusius klausimus ir stiprinti savo konkurencijos institucijų bendradarbiavimą.

23 straipsnis

Paslaugos

Šalys sukuria dialogą esminiais klausimais, siekdamos skatinti dvišalę prekybą paslaugomis ir keistis informacija apie jų atitinkamą reglamentavimo aplinką.

24 straipsnis

Finansinės paslaugos

Finansinių paslaugų srityje Šalys susitaria nuolatos keistis informacija ir patirtimi, susijusiomis su jų atitinkama priežiūros ir reguliavimo aplinka, ir glaudžiau bendradarbiauti, siekdamos tobulinti bankininkystės, draudimo ir kitų finansų sektoriaus dalių apskaitos, audito, priežiūros ir reguliavimo sistemas.

25 straipsnis

Mokesčiai

1.   Šalys, siekdamos stiprinti ir plėtoti ekonominę veiklą, taip pat atsižvelgdamos į tinkamos reguliavimo sistemos poreikį, pripažįsta gero mokesčių srities valdymo principus, įskaitant skaidrumą, keitimąsi informacija ir žalingos praktikos vengimą apmokestinimo srityje, ir įsipareigoja jų laikytis.

2.   Atsižvelgdamos į atitinkamą savo kompetenciją, Šalys veikia kartu, įskaitant atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekdamos gerinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje ir palengvinti teisėtų mokestinių pajamų surinkimą, laikydamosi 1 dalyje minimų gero valdymo principų.

26 straipsnis

Skaidrumas

Šalys pripažįsta skaidrumo ir tinkamų administracinių procedūrų svarbą joms taikant savo su prekyba susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus, kaip nustatyta Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) X straipsnyje ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) III straipsnyje, ir šiuo tikslu susitaria glaudžiau bendradarbiauti ir aktyviau keistis informacija, siekdamos geresnės reguliavimo kokybės ir rezultatų, taip pat geriau laikytis gero administracinio elgesio principų.

27 straipsnis

Žaliavos

1.   Šalys pripažįsta, kad skaidrus, rinka pagrįstas požiūris – geriausias būdas kurti palankią aplinką investicijoms į žaliavų gamybą bei prekybą jomis ir skatinti veiksmingą žaliavų paskirstymą ir naudojimą.

2.   Šalys, atsižvelgdamos į savo atitinkamą ekonominę politiką bei tikslus ir siekdamos skatinti prekybą, susitaria glaudžiau bendradarbiauti klausimais, susijusiais su žaliavomis, kad sustiprintų taisyklėmis pagrįstą pasaulinę prekybos žaliavomis sistemą ir skatintų skaidrumą pasaulinėse žaliavų rinkose.

3.   Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

a)	pasiūlos ir paklausos klausimus, dvišalės prekybos ir investicijų klausimus, taip pat su tarptautine prekyba susijusius aktualius klausimus;

b)	atitinkamas Šalių reguliavimo sistemas ir

c)	geriausią patirtį, susijusią su darniu kasybos pramonės vystymusi, įskaitant naudingųjų iškasenų politiką, žemės naudojimo planavimą ir leidimų išdavimo procedūras.

4.   Šalys bendradarbiaus palaikydamos dvišalį dialogą arba atitinkamuose daugiašaliuose forumuose ar tarptautinėse institucijose.

28 straipsnis

Prekyba ir darnus vystymasis

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos bei investicijų plėtrą taip, kad būtų prisidedama prie darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo, ir siekia užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas atitinkamose jų ekonominių santykių srityse.

2.   Šalys pripažįsta viena kitos teisę nustatyti vidaus aplinkos ir darbo jėgos apsaugos lygį ir atitinkamai priimti arba keisti savo atitinkamus teisės aktus ir politiką, nuosekliai laikantis tarptautiniu mastu pripažįstamų standartų ir susitarimų.

3.   Šalys taip pat pripažįsta, kad jos turėtų vengti skatinti prekybą ar investicijas mažindamos arba siūlydamos sumažinti apsaugą, užtikrinamą vidaus aplinkos ar darbo teisės aktais.

4.   Šalys keičiasi informacija ir dalijasi patirtimi, susijusia su jų veiksmais, kuriais skatinama darna ir abipusė parama tarp prekybos ir socialinių bei aplinkos tikslų, įskaitant VIII antraštinėje dalyje nustatytus aspektus, ir stiprina dialogą bei bendradarbiavimą darnaus vystymosi klausimais, galinčiais kilti prekybos santykių srityje.

29 straipsnis

Verslo bendradarbiavimas

1.   Šalys skatina verslą palaikyti glaudesnius tarpusavio ryšius ir stiprinti vyriausybės bei verslo atstovų ryšius rengiant abipusius vizitus ir vykdant veiklą, į kurią įtraukiamas verslas, įskaitant ASEM procesą.

2.   Šiuo bendradarbiavimu visų pirma siekiama didinti mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) konkurencingumą. Šis bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

a)	technologijų perdavimo skatinimą;

b)	keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su galimybėmis gauti finansavimą;

c)	įmonių socialinės atsakomybės bei atskaitomybės skatinimą; ir

d)	dabartinio bendradarbiavimo standartų ir atitikties vertinimo srityje plėtojimą.

3.   Šalys susitaria palengvinti ir plėtoti savo kompetentingų tarnybų, vykdančių prekybos ir investicijų skatinimo veiklą, dialogą bei bendradarbiavimą.

30 straipsnis

Pilietinė visuomenė

Šalys skatina vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų, kaip antai profesinių sąjungų, darbdavių, verslo asociacijų, prekybos ir pramonės rūmų, dialogą, siekdamos skatinti prekybą ir investicijas abipusio intereso srityse.

31 straipsnis

Turizmas

Pripažindamos turizmo, padedančio gerinti Sąjungos ir Australijos piliečių tarpusavio supratimą ir vertinimą, svarbą, taip pat aktyvesnio turizmo teikiamą ekonominę naudą, Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos didinti atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo tarp Sąjungos ir Australijos srautus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO, LAISVĖS IR SAUGUMO SRITYSE

32 straipsnis

Teisinis bendradarbiavimas

1.   Šalys pripažįsta tarptautinės privatinės teisės, teisinio ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose svarbą siekiant sukurti palankias sąlygas tarptautinei prekybai bei investicijoms ir žmonių judumui. Šalys susitaria stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant vesdamos derybas, ratifikuodamos ir įgyvendindamos tarptautinius susitarimus, kaip antai priimtus Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje.

2.   Šalys susitaria supaprastinti ir skatinti tarptautinių civilinių ir privačių komercinių ginčų sprendimą arbitražo tvarka, prireikus laikantis taikytinų tarptautinių dokumentų.

3.   Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys stiprina bendradarbiavimą dėl savitarpio teisinės pagalbos, remdamosi atitinkamais tarptautiniais dokumentais. Tai turėtų apimti, kai tinkama, prisijungimą prie atitinkamų JT dokumentų ir jų įgyvendinimą. Tai taip pat gali apimti, kai tinkama, paramą atitinkamiems Europos Tarybos dokumentams ir atitinkamų Australijos institucijų bei Eurojusto bendradarbiavimą.

33 straipsnis

Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas

Šalys susitaria dėl jų teisėsaugos institucijų, žinybų ir tarnybų bendradarbiavimo ir susitaria prisidėti prie abiem Šalims bendrų tarptautinio nusikalstamumo grėsmių sustabdymo ir panaikinimo. Šis bendradarbiavimas gali apimti tarpusavio pagalbą atliekant tyrimus, dalijimąsi tyrimų metodais, bendrą teisėsaugos srities personalo švietimą bei mokymą ir bet kokią kitą bendrą veiklą bei pagalbą, dėl kurių Šalys gali tarpusavyje susitarti.

34 straipsnis

Kova su terorizmu, tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti terorizmo prevencijos ir kovos su juo srityje, kaip nustatyta 9 straipsnyje.

2.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti, kad užkirstų kelią organizuotiems, ekonominiams bei finansiniams nusikaltimams, korupcijai, klastojimui ir neteisėtiems sandoriams ir su jais kovotų, visapusiškai laikydamosi savo esamų abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, įskaitant susijusius su veiksmingu bendradarbiavimu išieškant iš korupcinės veiklos gautą turtą ar lėšas.

3.   Teroristinių ar sunkių tarptautinių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais Šalys pripažįsta Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės ir sienos apsaugos tarnybai svarbą.

4.   Šalys skatina įgyvendinti JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos papildomus protokolus, įskaitant tvirtų ir veiksmingų peržiūros mechanizmų taikymo skatinimą.

5.   Šalys taip pat skatina įgyvendinti JT konvenciją prieš korupciją, įskaitant tvirto peržiūros mechanizmo taikymą, atsižvelgiant į skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo principus.

35 straipsnis

Kova su neteisėtais narkotikais

1.   Neviršydamos savo įgaliojimų ir kompetencijos ribų, Šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti suderintą ir integruotą strategiją, kuri padėtų sumažinti neteisėtų narkotikų žalą asmenims, šeimoms ir bendruomenėms. Su narkotikais susijusia politika ir veiksmais siekiama stiprinti kovos su neteisėtais narkotikais struktūras, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą jais ir jų paklausą, spręsti dėl piktnaudžiavimo narkotikais iškilusias sveikatos ir socialines pasekmes, prisidėti prie gydymo nuo priklausomybės, taip pat nuolatos bendradarbiauti, siekiant veiksmingai kovoti su cheminių prekursorių naudojimu neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai.

2.   Šalys bendradarbiauja, siekdamos išardyti tarptautinio nusikalstamumo, susijusio su prekyba narkotikais, tinklus, inter alia, keisdamosi informacija ir žvalgybos duomenimis, rengdamos mokymus arba dalydamosi geriausia patirtimi, įskaitant specialius tyrimo metodus. Ypač daug pastangų turi būti dedama, siekiant užkirsti kelią nusikaltėlių skverbimuisi į teisėtą ekonomiką.

3.   Šalys bendradarbiauja spręsdamos naujų psichoaktyviųjų medžiagų klausimą, prireikus įskaitant keitimąsi informacija ir žvalgybos duomenimis.

36 straipsnis

Kova su elektroniniais nusikaltimais

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą, kad užkirstų kelią aukštųjų technologijų, elektroniniams bei internetiniams nusikaltimams ir neteisėto turinio, įskaitant teroristinį turinį, platinimui internetu ir kovotų su šiais nusikaltimais keisdamosi informacija ir praktine patirtimi pagal savo nacionalinės teisės aktus bei tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, bet neviršydamos savo įgaliojimų.

2.   Šalys keičiasi informacija elektroninių nusikaltimų tyrėjų švietimo ir mokymo, elektroninių nusikaltimų tyrimo ir skaitmeninės kriminalistikos srityse.

3.   Šalys skatina visais atitinkamais lygmenimis remtis Budapešto konvencija dėl elektroninių nusikaltimų kaip pasauliniu kovos su elektroniniais nusikaltimais standartu.

37 straipsnis

Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

1.   Šalys dar kartą patvirtina poreikį bendradarbiauti, siekdamos, kad jų finansinės sistemos nebūtų naudojamos iš visų nusikalstamų veikų rūšių, įskaitant iš prekybos narkotikais ir korupcijos, gautoms lėšoms plauti, taip pat siekdamos kovoti su terorizmo finansavimu. Šis bendradarbiavimas apima ir iš nusikalstamų veikų gauto turto ar lėšų išieškojimą.

2.   Šalys keičiasi atitinkama informacija pagal savo atitinkamus teisės aktus ir įgyvendina tinkamas kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu priemones, laikydamosi šioje srityje veikiančių atitinkamų tarptautinių įstaigų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), patvirtintų standartų.

38 straipsnis

Migracija ir prieglobstis

1.   Šalys susitaria aktyviau palaikyti dialogą ir aktyviau bendradarbiauti sprendžiant migracijos, prieglobsčio, dalyvavimo ir įvairovės klausimus.

2.   Bendradarbiaujant gali būti keičiamasi informacija apie kovos su neteisėta migracija, neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, prieglobsčio, migrantų dalyvavimo socialiniame bei ekonominiame gyvenime, sienų valdymo, vizų, biometrinių duomenų ir dokumentų saugumo srityse taikomus metodus.

3.   Šalys susitaria bendradarbiauti, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai imigracijai ir kad ją būtų galima kontroliuoti. Šiuo tikslu:

a)	kurios nors valstybės narės paprašyta, Australija be nereikalingų formalumų, kurie sukeltų netinkamą delsimą, priima atgal visus savo piliečius, neteisėtai esančius tos valstybės narės teritorijoje;

b)	Australijos paprašyta, kiekviena valstybė narė be nereikalingų formalumų, kurie sukeltų netinkamą delsimą, priima atgal visus savo piliečius, neteisėtai esančius Australijos teritorijoje, ir

c)	valstybės narės ir Australija tokiais tikslais savo piliečiams išduoda atitinkamus asmens tapatybės dokumentus.

4.   Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys nagrinėja galimybę sudaryti Australijos ir Europos Sąjungos readmisijos susitarimą. Tai apims svarstymą dėl atitinkamų nuostatų dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos.

39 straipsnis

Konsulinė apsauga

1.   Australija sutinka, kad bet kurios atstovaujamos valstybės narės diplomatinės ir konsulinės įstaigos galėtų Australijoje teikti konsulinę apsaugą (1) kitų valstybių narių, neturinčių prieinamos nuolatinės atstovybės Australijoje, vardu.

2.   Sąjunga ir valstybės narės sutinka, kad Australijos diplomatinės ir konsulinės įstaigos galėtų Sąjungoje teikti konsulinę apsaugą trečiosios šalies vardu ir kad trečiosios šalys galėtų teikti konsulinę apsaugą Australijos vardu tose vietovėse, kuriose nėra Australijos ar atitinkamos trečiosios šalies prieinamos nuolatinės atstovybės.

3.   Pagal 1 ir 2 dalis nesiekiama taikyti kokių nors pranešimo ar sutikimo reikalavimų, kurie kitais atvejais galėtų būti taikomi.

4.   Šalys susitaria supaprastinti savo atitinkamų kompetentingų institucijų dialogą konsuliniais klausimais.

40 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti, kad asmens duomenų apsaugos lygis atitiktų atitinkamus tarptautinius standartus, įskaitant EBPO Gaires dėl privatumo ir tarpvalstybinių asmens duomenų srautų apsaugos.

2.   Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali apimti, inter alia, keitimąsi informacija ir patirtimi. Jis taip pat gali apimti atitinkamų reguliavimo institucijų bendradarbiavimą tokiose struktūrose kaip EBPO darbo grupė, sprendžianti informacijos saugumo ir privatumo klausimus, ir Pasaulinis privatumo užtikrinimo tinklas.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, INOVACIJŲ IR INFORMACINĖS VISUOMENĖS SRITYSE

41 straipsnis

Mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos

1.   Šalys susitaria stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, siekdamos remti arba papildyti Europos bendrijos ir Australijos mokslinio ir techninio bendradarbiavimo susitarimą.

2.   Glaudesniu bendradarbiavimu siekiama, inter alia:

a)	spręsti bendrus Australijos ir Sąjungos visuomenės iššūkius, kurie yra peržiūrėti ir dėl kurių susitarta Mokslinio ir techninio bendradarbiavimo jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos bendrijos ir Australijos mokslinio ir techninio bendradarbiavimo susitarimo 5 straipsnį;

b)	įtraukti įvairius viešojo ir privataus sektorių inovacijų srities subjektus, įskaitant MVĮ, gerinti naudojimąsi jungtinių mokslinių tyrimų rezultatais ir sudaryti palankesnes sąlygas siekti abipusiai naudingų komercinių ir (arba) platesnei visuomenei naudą teikiančių rezultatų;

c)

suteikti Australijos ir Sąjungos tyrėjams naujų galimybių pasinaudoti kiekvienos iš Šalių mokslinių tyrimų bei inovacijų programų teikiamomis galimybėmis, įskaitant: i) teikiant išsamią informaciją apie programas ir galimybes jose dalyvauti; ii) laiku suteikiant informaciją apie naujus strateginius prioritetus; iii) ištiriant bendradarbiavimo mechanizmų, pavyzdžiui, dvišalių projektų, jungtinių kvietimų ir suderintų kvietimų, naudojimo ir stiprinimo galimybes; ir

d)	ištirti galimybes Australijai ir Sąjungai bendrai inicijuoti platesnio pobūdžio regioninio bei tarptautinio lygmens bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir jame dalyvauti.

3.   Šalys, remdamosi savo atitinkamais įstatymais ir kitais teisės aktais, savo teritorijoje skatina privataus bei viešojo sektorių ir pilietinės visuomenės įtraukimą ir dalyvavimą veiklose bendradarbiavimui stiprinti.

4.   Siekiant stiprinti bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriama visoms civilinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sritims, įskaitant (bet neapsiribojant):

a)	visuomenės iššūkių abipusio intereso srityse sprendimą ir didelio poveikio technologijų, įskaitant kosmoso mokslus, stiprinimą;

b)	mokslinių tyrimų infrastruktūrą, įskaitant e. infrastruktūrą, ir keitimąsi informacija tokiais klausimais kaip prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, jos valdymas, finansavimas ir su ja susijusių prioritetų nustatymas, ir

c)	aktyvesnį tyrėjų judumą tarp Australijos ir Sąjungos.

42 straipsnis

Informacinė visuomenė

1.   Pripažindamos, kad informacinės ir ryšių technologijos yra šiuolaikinio gyvenimo pagrindas ir jis yra gyvybiškai svarbus ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys susitaria keistis nuomonėmis apie savo atitinkamą politiką šioje srityje.

2.   Bendradarbiaujant šioje srityje dėmesys gali būti skiriamas, inter alia:

a)

keitimuisi nuomonėmis apie įvairius informacinės visuomenės aspektus, visų pirma elektroninių ryšių politiką ir reguliavimą, įskaitant universaliąsias paslaugas, licencijavimą ir bendro pobūdžio leidimus, privatumo bei asmens duomenų apsaugą, e. valdžią bei atvirą valdymą, interneto saugumą ir reguliavimo institucijų nepriklausomumą bei veiksmingumą;

b)	mokslinių tyrimų tinklų, kompiuterių bei mokslinių duomenų infrastruktūros ir paslaugų tarpusavio sąsajoms ir sąveikai, įskaitant regioniniu mastu;

c)	naujų informacinių ir ryšių technologijų standartizacijai, sertifikavimui ir sklaidai;

d)	informacinių ir ryšių technologijų bei paslaugų saugumo, patikimumo ir privatumo aspektams, įskaitant saugumo internete skatinimą, kovą su netinkamu informacinių technologijų bei visų rūšių elektroninių žiniasklaidos priemonių naudojimu ir dalijimąsi informacija, ir

e)	keitimuisi nuomonėmis dėl priemonių tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio įkainių, kurie, be kita ko, laikomi užsienio šalims taikomomis prekybos kliūtimis, klausimui spręsti.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS ŠVIETIMO IR KULTŪROS SRITYSE

43 straipsnis

Švietimas, mokymas ir jaunimo reikalai

1.   Šalys pripažįsta, kad švietimas ir mokymas yra labai svarbūs kuriant kokybiškas darbo vietas ir skatinant darnų žinių ekonomikos augimą, taip pat kad joms abiem svarbu bendradarbiauti sprendžiant švietimo, mokymo ir su jaunimu susijusius klausimus.

2.   Atsižvelgdamos į abipusius interesus ir savo švietimo politikos tikslus, Šalys įsipareigoja tęsti ES ir Australijos švietimo ir mokymo politikai skirtą dialogą ir remti atitinkamą bendradarbiavimo veiklą švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Šis bendradarbiavimas apima visas švietimo sritis ir gali būti vykdomas, inter alia:

a)	asmenų judumo srityje, skatinant ir palengvinant studentų, aukštojo mokslo institucijų akademinės bendruomenės narių bei administracijos darbuotojų, mokytojų ir jaunimo darbuotojų mainus;

b)	įgyvendinant Sąjungos ir Australijos švietimo ir mokymo institucijų jungtinius bendradarbiavimo projektus, kuriais siekiama skatinti mokymo programų tobulinimą, bendras studijų programas bei jungtinius laipsnius ir mokytojų bei studentų judumą;

c)	institucijų bendradarbiavimo, ryšių ir partnerystės srityje, siekiant skatinti keistis praktine patirtimi ir įgūdžiais, taip pat stiprinant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas, ir

d)	užtikrinant paramą politikos reformoms, teikiamą dialogo, studijų, konferencijų, seminarų, darbo grupių, lyginamosios analizės forma ir keičiantis informacija bei gerąja patirtimi, visų pirma atsižvelgiant į Bolonijos ir Kopenhagos procesus ir Sąjungos skaidrumo priemones.

44 straipsnis

Bendradarbiavimas kultūros, garso bei vaizdo ir medijų srityse

1.   Šalys susitaria skatinti glaudesnį bendradarbiavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, siekdamos gerinti, inter alia, tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo atitinkama kultūra.

2.   Šalys stengiasi imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir bendroms iniciatyvoms įvairiose kultūros srityse vykdyti, pasinaudodamos esamomis bendradarbiavimo priemonėmis ir struktūromis.

3.   Šalys stengiasi skatinti kultūros srities specialistų ir meno kūrinių judumą tarp Australijos ir Sąjungos bei jos valstybių narių.

4.   Šalys skatina pilietinės visuomenės organizacijų, taip pat Šalių piliečių kultūrų dialogą.

5.   Šalys susitaria bendradarbiauti, ypač per politikos dialogą, atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, visų pirma Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO), siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų įvairovę, įskaitant įgyvendindamos UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

6.   Šalys skatina ir remia institucijų bei specialistų mainus, bendradarbiavimą ir dialogą garso bei vaizdo ir medijų srityse ir sudaro tam palankias sąlygas.

7.   Šalys susitaria remti kultūrinį bendradarbiavimą vykdant ASEM procesą, visų pirma per Azijos ir Europos fondo (ASEF) veiklą.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS DARNAUS VYSTYMOSI, ENERGETIKOS IR TRANSPORTO SRITYSE

45 straipsnis

Aplinka ir gamtos ištekliai

1.   Šalys sutaria, kad reikia saugoti, išsaugoti ir tausiai valdyti gamtos išteklius bei biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.

2.   Šalys stiprina tarpusavio bendradarbiavimą dėl aplinkos apsaugos ir dėl aplinkos klausimų integravimo į visus bendradarbiavimo sektorius, įskaitant tarptautiniu ir regioniniu mastu, ypač kiek tai susiję su:

a)	aukšto lygio atstovų dialogo aplinkos klausimais palaikymu;

b)	dalyvavimu daugiašaliuose aplinkos susitarimuose bei jų įgyvendinimu ir, kai tinkama, bendros Šalių pozicijos aplinkos klausimais stiprinimu, įskaitant dalyvaujant daugiašaliuose forumuose;

c)	prieigos prie genetinių išteklių ir jų tvaraus naudojimo skatinimu bei rėmimu, laikantis nacionalinės teisės aktų ir šioje srityje taikytinų tarptautinių sutarčių, kurias Šalys yra ratifikavusios ar prie kurių jos yra prisijungusios, ir

d)

skatinimu keistis informacija, technine kompetencija ir aplinkos apsaugos praktika tokiose srityse kaip: i) aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir jų vykdymo užtikrinimas; ii) efektyvus bei tausus išteklių naudojimas ir gamyba; iii) biologinės įvairovės apsauga ir tausus naudojimas; iv) cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymas; v) vandens politika ir vi) pakrančių ir jūrų aplinkos apsauga, tarša ir nykimo kontrolė.

46 straipsnis

Klimato kaita

1.   Šalys pripažįsta, kad joms abiem kelia pavojų klimato kaita ir kad visos šalys turi imtis veiksmų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi ir jos lygis būtų toks, kad būtų užkirstas kelias klimato sistemai pavojingam antropogeniniam poveikiui. Šalys, neviršydamos savo atitinkamos kompetencijos ir nedarydamos poveikio kituose forumuose, kaip antai dėl JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), vykstančioms diskusijoms, stiprina bendradarbiavimą šioje srityje. Tokiu bendradarbiavimu siekiama toliau nurodytų tikslų (tačiau jais neapsiribojama):

a)

kovoti su klimato kaita, visų pirma siekiant stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, remiantis naujausia moksline informacija, atsižvelgti į poreikį pereiti prie nedideliu išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pagrįstos ekonomikos ir toliau užtikrinti darnų ekonomikos augimą, nacionaliniu lygmeniu imantis tinkamų klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos padarinių veiksmų;

b)	keistis praktine patirtimi ir informacija apie savo atitinkamos vidaus poveikio švelninimo politikos ir metodų, įskaitant, kai tinkama, rinkos mechanizmų, formavimą, įgyvendinimą ir plėtojimą;

c)	keistis praktine patirtimi ir informacija apie viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo priemones, skirtas veiksmams klimato kaitos srityje;

d)	bendradarbiauti vykdant mažataršių technologijų mokslinius tyrimus, jas kuriant, platinant, diegiant ir perduodant, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir skatinti tausiai naudoti išteklius, kartu išlaikant ekonomikos augimą;

e)	prireikus keistis žiniomis, praktine patirtimi ir geriausia patirtimi, susijusiomis su šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio stebėjimu bei analize, ir kurti klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos padarinių programas bei išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas;

f)	remti, kai tinkama, besivystančių šalių veiksmus, susijusius su klimato kaitos poveikio švelninimu ir prisitaikymu prie jos padarinių;

g)	bendradarbiauti siekiant visoms šalims taikytino griežto, teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos.

2.   Siekdamos šių tikslų Šalys susitaria palaikyti nuolatinį dialogą ir bendradarbiauti politiniu, politikos ir techniniu lygmenimis tiek dvišaliuose, tiek atitinkamuose keliašaliuose ir daugiašaliuose forumuose.

47 straipsnis

Civilinė sauga

Šalys pripažįsta poreikį mažinti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių poveikį. Šalys patvirtina bendrą įsipareigojimą skatinti taikyti prevencijos, poveikio švelninimo, pasirengimo ir atsako priemones, kad padidintų visuomenės ir infrastruktūros atsparumą, ir siekdamos tokių tikslų bendradarbiauti, kai tinkama, dvišaliu ir daugiašaliu politiniu lygmeniu.

48 straipsnis

Energetika

Šalys pripažįsta energetikos sektoriaus ir gerai veikiančios energijos rinkos svarbą darniam vystymuisi, ekonomikos augimui, jų indėlį siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, taip pat bendradarbiavimo svarbą sprendžiant pasaulines aplinkos ir klimato kaitos problemas, ir siekia, neviršydamos savo atitinkamos kompetencijos, glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje siekiant:

a)	formuoti energetinio saugumo didinimo politiką;

b)	skatinti pasaulinę prekybą energija ir investicijas;

c)	didinti konkurencingumą;

d)	gerinti pasaulio energijos rinkų veikimą;

e)	keistis informacija ir su politika susijusia patirtimi esamuose daugiašaliuose energetikos forumuose;

f)	skatinti vystyti ir įsisavinti švarias, įvairias, tausias bei tvarias energijos technologijas, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažataršės energijos technologijas;

g)	racionaliai vartoti energiją, prie to prisidedant pasiūlos ir paklausos srities subjektams, didinant energijos vartojimo efektyvumą energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir galutinio vartojimo etapuose, ir

h)	dalytis geriausia patirtimi, susijusia su energijos išteklių žvalgymu ir energijos gamyba.

49 straipsnis

Transportas

1.   Šalys siekia bendradarbiauti visose atitinkamose transporto politikos srityse, įskaitant integruotą transporto politiką, siekdamos gerinti prekių ir keleivių judėjimą, gerinti laivybos ir aviacijos saugą bei saugumą, skatinti aplinkos apsaugą ir didinti savo transporto sistemų efektyvumą.

2.   Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys siekia skatinti:

a)	keistis informacija apie savo atitinkamą transporto politiką ir praktiką, įskaitant laiku teikiamus patarimus dėl siūlomų su jų atitinkamais transporto sektoriais susijusio reguliavimo tvarkos pakeitimų;

b)

stiprinti Australijos ir Sąjungos santykius aviacijos srityje, gerinti galimybes patekti į rinką bei investicijų galimybes ir plėsti bei stiprinti reguliavimo bendradarbiavimą aviacijos saugos, saugumo ir oro transporto pramonės ekonominio reguliavimo srityse, siekiant remti reguliavimo konvergenciją ir pašalinti kliūtis verslui, taip pat bendradarbiauti oro eismo valdymo srityje;

c)	palaikyti dialogą ir bendradarbiauti, siekiant įgyvendinti neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybos, pagrįstos sąžininga konkurencija komerciniais pagrindais, tikslus;

d)	palaikyti dialogą ir bendradarbiauti su aplinka susijusiais transporto srities klausimais;

e)	palaikyti dialogą ir bendradarbiauti siekiant vairuotojų pažymėjimų tarpusavio pripažinimo ir

f)	bendradarbiauti tarptautiniuose transporto srities forumuose.

50 straipsnis

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

1.   Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse.

2.   Galėtų būti svarstoma galimybė bendradarbiauti žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos, geografinių nuorodų, žemės ūkio sektorių įvairinimo bei restruktūrizavimo ir tvaraus žemės ūkio srityse (jomis neapsiribojant).

51 straipsnis

Darnusis miško valdymas

Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis darniojo miškų ūkio valdymo ir susijusios politikos bei teisės aktų klausimais, įskaitant kovos su neteisėtu miškų kirtimu ir susijusia prekyba priemones, taip pat gero miškų valdymo skatinimo klausimais.

52 straipsnis

Jūrų reikalai ir žuvininkystė

1.   Šalys palaiko glaudesnį dialogą ir glaudžiau bendradarbiauja joms abiem svarbiais žuvininkystės ir jūrų reikalų klausimais. Šalys siekia skatinti jūrų gyvųjų išteklių ilgalaikę apsaugą ir tausų valdymą, keistis informacija regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ir pagal sudarytus susitarimus, taip pat tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), dėti pastangas užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai (NNN žvejyba), atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą valdymą ir skatinti bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus jūrų sektoriaus ir žuvininkystės tvarumo srityje.

2.   Šalys bendradarbiauja siekdamos:

a)	skatinti veiksmingų priemonių, kuriomis užtikrinama žuvininkystės išteklių ilgalaikė apsauga ir tausus valdymas, kūrimą, įgyvendinimą ir laikymąsi, atsižvelgiant į regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų kompetenciją arba susitarimus, prie kurių Šalys yra prisijungusios;

b)	užtikrinti, kad atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos vykdytų daugiašalį toli migruojančių žuvų išteklių valdymą visoje jų paplitimo teritorijoje;

c)	skatinti tarptautiniu lygmeniu taikyti integruotą požiūrį į jūrų reikalus ir

d)	prireikus dėti visas pastangas palengvinti narystę regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, kai viena Šalis yra jų narė, o kita – bendradarbiaujančioji Šalis.

3.   Šalys palaiko nuolatinį reguliarų dialogą ir kartu rengia kitus vyresniųjų pareigūnų lygmens susitikimus, siekdamos stiprinti dialogą ir glaudžiau bendradarbiauti, taip pat keistis informacija apie žuvininkystės politiką bei jūrų reikalus ir su jais susijusia patirtimi.

53 straipsnis

Užimtumas ir socialiniai reikalai

1.   Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą užimtumo ir socialinių reikalų srityje, be kita ko, atsižvelgdamos į globalizaciją ir demografinius pokyčius. Stengiamasi skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi su užimtumu ir darbo klausimais susijusia informacija bei patirtimi. Sritys, kuriose bendradarbiaujama, gali apimti užimtumo politiką, regioninę ir socialinę sanglaudą, socialinę integraciją, socialinės apsaugos sistemas, darbo santykius, įgūdžių ugdymą visą gyvenimą, jaunimo užimtumą, darbuotojų sveikatą ir saugą, nediskriminavimą ir lygybę, įskaitant lyčių lygybę, taip pat įmonių socialinę atsakomybę ir deramą darbą.

2.   Šalys dar kartą patvirtina poreikį kaip vieną svarbiausių darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo elementų skatinti visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą. Šiomis aplinkybėmis Šalys primena apie Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) deklaraciją dėl socialinio teisingumo, siekiant sąžiningos globalizacijos.

3.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus gerbti, remti ir įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažintus darbo ir socialinius standartus, nustatytus TDO deklaracijoje dėl pagrindinių teisių ir principų darbe.

4.   Bendradarbiavimo formos gali apimti, inter alia, specialias abipusiai sutartas programas, projektus ir iniciatyvas, taip pat dialogą abipusio intereso temomis dvišaliu ar daugiašaliu lygmeniu.

54 straipsnis

Sveikata

Šalys susitaria skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir dalijimąsi sveikatos ir veiksmingo tarpvalstybinių sveikatos problemų valdymo politikos srityse įgyta patirtimi.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖ SISTEMA

55 straipsnis

Kiti susitarimai arba sutartys

1.   Šalys gali papildyti šį Susitarimą sudarydamos specialius susitarimus ar sutartis bet kurioje bendradarbiavimo srityje, patenkančioje į šio Susitarimo taikymo sritį. Tokie specialūs susitarimai yra neatsiejama visų dvišalių santykių, reglamentuojamų šiuo Susitarimu, dalis.

2.   Šio Susitarimo nuostatos nedaro poveikio kitų Šalių sudarytų susitarimų nuostatų aiškinimui, veikimui ar taikymui. Visų pirma šio Susitarimo ginčų sprendimo nuostatos niekaip nepakeičia kituose Šalių sudarytuose susitarimuose įtvirtintų ginčų sprendimo nuostatų ir nedaro joms poveikio.

3.   Šalys pripažįsta, kad ypatingos skubos atvejis, kaip apibrėžta 57 straipsnio 7 dalyje, taip pat galėtų būti kitų Šalių sudarytų susitarimų taikymo sustabdymo arba nutraukimo pagrindas. Tokiomis aplinkybėmis Šalys, spręsdamos tokius ginčus, remiasi tokių kitų susitarimų ginčų sprendimo, taikymo sustabdymo ir nutraukimo nuostatomis.

56 straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Šalys įsteigia Jungtinį komitetą, kurį sudaro Šalių atstovai.

2.   Jungtiniame komitete konsultuojamasi, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio Susitarimo įgyvendinimui ir siekti jo bendrųjų tikslų, taip pat palaikyti bendrą ES ir Australijos santykių nuoseklumą.

3.   Jungtinis komitetas:

a)	skatina veiksmingai įgyvendinti šį Susitarimą;

b)	stebi Šalių visapusiškų dvišalių santykių, įskaitant susitarimus, plėtotę;

c)	prireikus prašo komitetų ar kitų organų, įsteigtų pagal kitus Šalių susitarimus, suteikti informacijos ir svarsto visus jų pateiktus pranešimus;

d)	keičiasi nuomonėmis ir teikia pasiūlymus bet kokiu abipusio intereso klausimu, įskaitant būsimus veiksmus ir jiems atlikti turimus išteklius;

e)	nustato prioritetus ir, kaip tinkama, apibrėžia tolesnius veiksmus arba parengia veiksmų planus, kuriais siekiama šio Susitarimo tikslo;

f)	ieško tinkamų metodų iš anksto užkirsti kelią galimoms problemoms tose srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas;

g)	remdamosi 57 straipsniu, siekia išspręsti visus ginčus, kylančius dėl šio Susitarimo taikymo arba aiškinimo;

h)	nagrinėja vienos iš Šalių pagal 57 straipsnį pateiktą informaciją ir

i)	prireikus priima sprendimus, kad būtų įgyvendinti konkretūs šio Susitarimo aspektai.

4.   Jungtinis komitetas sprendimus priima bendru sutarimu. Jis priima savo darbo tvarkos taisykles. Jis gali įsteigti pakomitečius ir sudaryti darbo grupes konkretiems klausimams spręsti.

5.   Jungtinis komitetas paprastai susitinka vieną kartą per metus pakaitomis Sąjungoje ir Australijoje. Neeiliniai Jungtinio komiteto posėdžiai rengiami kurios nors Šalies prašymu. Jungtiniam komitetui bendrai pirmininkauja abi Šalys. Komiteto posėdžiuose paprastai dalyvauja vyresnieji pareigūnai, tačiau posėdžiai gali būti rengiami ir ministerijų atstovų lygmeniu. Jungtinis komitetas veiklą taip pat gali vykdyti rengdamas vaizdo ar telefonines konferencijas ir keisdamasis informacija e. paštu.

57 straipsnis

Įgyvendinimo ir ginčų sprendimo tvarka

1.   Šalys, laikydamosi šiame Susitarime įtvirtintų tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo principų, imasi visų bendrų arba konkrečių priemonių, reikalingų jų įsipareigojimams pagal šį Susitarimą įgyvendinti.

2.   Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys susitaria kuo skubiau konsultuotis dėl įvairių nesutarimų, galinčių kilti įgyvendinant šį Susitarimą. Jeigu išsiskiria nuomonės dėl šio Susitarimo taikymo arba aiškinimo, bet kuri iš Šalių klausimą gali perduoti svarstyti Jungtiniam komitetui. Siekdamos greitai ir taikiai išspręsti nesutarimus, Šalys pateikia visą informaciją, reikalingą klausimui Jungtiniame komitete išsamiai išnagrinėti.

3.   Ypatingos skubos atveju bet kuri iš Šalių nedelsdama perduoda klausimą svarstyti Jungtiniam komitetui ir pateikia visą informaciją, reikalingą padėčiai išsamiai išnagrinėti, siekdama greito ir abiem pusėms priimtino sprendimo. Jeigu per ne ilgesnį kaip 15 dienų laikotarpį nuo konsultacijų pradžios ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo klausimo perdavimo Jungtiniam komitetui, posėdžiaujančiam vyresniųjų pareigūnų lygmeniu, nerandama sprendimo, klausimas perduodamas skubiai spręsti ministrams ir suteikiamas papildomas 15 dienų laikotarpis.

4.   Jeigu mažai tikėtinu ir nenumatytu atveju per 15 dienų nuo ministerijų atstovų lygmens konsultacijų pradžios nerandama abiem pusėms priimtino sprendimo, ir ne vėliau kaip per 45 dienas nuo klausimo perdavimo Jungtiniam komitetui datos, bet kuri iš Šalių gali priimti sprendimą imtis atitinkamų priemonių dėl šio Susitarimo, įskaitant jo nuostatų taikymo sustabdymą arba jo nutraukimą. Šalys pripažįsta, kad ypatingos skubos atvejis taip pat gali būti pagrindas imtis šiame Susitarime nenumatytų atitinkamų priemonių, atsižvelgiant į kituose Šalių sudarytuose susitarimuose arba pagal bendrąją tarptautinę teisę nustatytas Šalių teises ir pareigas. Sąjungoje sprendimas sustabdyti Susitarimo galiojimą turėtų būti priimtas vienbalsiai. Australijoje sprendimą sustabdyti Susitarimo galiojimą turėtų priimti Australijos Vyriausybė, vadovaudamasi savo įstatymais ir kitais teisės aktais.

5.   Šalys susitaria, kad bet koks sprendimas imtis atitinkamų priemonių pagal 4 dalį turi būti tinkamai pagrįstas. Apie sprendimą nedelsiant raštu pranešama kitai Šaliai. Šalys susitaria, kad visos tokios priemonės turi būti proporcingos ir turi atitikti 55 straipsnio 2 dalį, taip pat bendruosius tarptautinės teisės principus.

6.   Jeigu imamasi bet kokių priemonių pagal 4 dalį, jos atšaukiamos iš karto, kai tik pašalinama priežastis, dėl kurios jų imtasi. Šalis, kuri taiko 4 dalį, nuolat stebi, kaip keičiasi padėtis, dėl kurios priimtas sprendimas, ir nutraukia priemonių, kurių imtasi, taikymą iš karto, kai tik tam atsiranda pagrindas.

7.   Šalys susitaria, kad šio Susitarimo teisingo aiškinimo ir praktinio taikymo tikslu terminas „ypatingos skubos atvejis“ reiškia, kad viena iš Šalių itin šiurkščiai ir iš esmės pažeidė šio Susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje aprašytus įsipareigojimus ir dėl to susidarė padėtis, dėl kurios kita Šalis turi nedelsdama imtis veiksmų. Šalys laikosi nuomonės, kad itin šiurkštus ir esminis pažeidimas pagal 2 straipsnio 2 dalį arba 6 straipsnio 2 dalį turėtų būti išskirtinio pobūdžio ir kelti grėsmę tarptautinei taikai bei saugumui.

8.   Tais atvejais, kai trečiojoje šalyje susidariusi padėtis dėl savo sudėtingumo ir pobūdžio galėtų būti prilyginta ypatingos skubos atvejui, Šalys, bet kurios iš Šalių prašymu, siekia surengti skubias konsultacijas, kad pasikeistų nuomonėmis apie padėtį ir apsvarstytų galimas atsako priemones.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime „Šalys“ – Sąjunga arba jos valstybės narės arba Sąjunga bei jos valstybės narės, neviršydamos savo kompetencijos, ir Australija.

59 straipsnis

Finansinis bendradarbiavimas

1.   Šalys, pagal savo vystomojo bendradarbiavimo politiką įgyvendindamos pagalbos programas, bendradarbiauja, siekdamos užkirsti kelią pažeidimams, sukčiavimui, korupcijai ar bet kokiai kitai neteisėtai veiklai, kuri kenkia Šalių finansiniams interesams, ir su jais kovoti.

2.   Šiuo tikslu kompetentingos Sąjungos ir Australijos institucijos keičiasi informacija, įskaitant asmens duomenis, remdamosi savo galiojančiais atitinkamais teisės aktais, ir, vienos iš Šalių prašymu, surengia konsultacijas.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir kompetentingos Australijos institucijos gali susitarti toliau bendradarbiauti kovos su sukčiavimu srityje, įskaitant operatyvinių susitarimų sudarymą.

60 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1.   Šalys užtikrina atitinkamą informacijos, kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, apsaugą, atitinkančią viešąjį interesą susipažinti su informacija.

2.   Nė viena šio Susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip kurios nors Šalies įpareigojimas teikti informaciją arba leisti susipažinti su informacija, kuria keičiamasi, jeigu jos atskleidimas:

a)	pakenktų: i) visuomenės saugumui; ii) žvalgybos, gynybos ir kariniams reikalams; iii) tarptautiniams santykiams; iv) finansų, pinigų ar ekonominei politikai; v) privatumui arba vi) teisėtiems komerciniams interesams ar verslo reikalams, arba

b)	kitaip prieštarautų viešajam interesui.

3.   Tuo atveju, kai keičiamasi šiame straipsnyje nurodyto pobūdžio informacija, gaunančioji Šalis tokią informaciją paskelbia arba atskleidžia tik gavusi kitos Šalies sutikimą arba, kai ji privalo tai padaryti laikydamasi savo teisinių pareigų.

4.   Jokia šio Susitarimo nuostata nesiekiama nukrypti nuo Šalių teisių, pareigų ir įsipareigojimų, nustatytų dvišaliuose susitarimuose ar sutartyse dėl Šalių keitimosi įslaptinta informacija.

61 straipsnis

Įsigaliojimas, laikinas taikymas, trukmė ir nutraukimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos dienos, kurią Šalys viena kitai praneša apie tam tikslui būtinų teisinių procedūrų užbaigimą.

2.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, Australija ir Sąjunga gali iki šio Susitarimo įsigaliojimo laikinai taikyti jo nuostatas, dėl kurių jos bendrai susitaria. Susitarimą laikinai taikyti pradedama praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos dienos, kurią Australija ir Sąjunga praneša viena kitai apie tokiam laikinam taikymui reikalingų atitinkamų savo vidaus procedūrų užbaigimą.

3.   Šis Susitarimas galioja neribotą laiką. Bet kuri Šalis gali pateikti kitai Šaliai pranešimą raštu apie ketinimą denonsuoti šį Susitarimą. Denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo.

62 straipsnis

Pranešimai

Pranešimai pagal 61 straipsnį teikiami Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamentui arba institucijoms, kurioms perduodami jų įgaliojimai.

63 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, tose Sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Australijos teritorijai.

64 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra vienodai autentiški.

---

(1)  Australija gali sutikti šiame straipsnyje sąvoką „konsulinė apsauga“ vartoti vietoj sąvokos „konsulinės funkcijos“, laikantis nuostatos, kad pirmoji sąvoka apima 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB, 9 straipsnyje nurodytas funkcijas ir kad šios funkcijos apima laikinųjų pasų ir (arba) laikinųjų kelionės dokumentų išdavimą.

---