This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02003R1228-20061201
Regulation (EC) No 1228/2003 of the European Parliament and of the Council of 26 June 2003 on conditions for access to the network for cross-border exchanges in electricity (Text with EEA relevance)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 2003 m. birželio 26 d. dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (Tekstas svarbus EEE)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 2003 m. birželio 26 d. dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (Tekstas svarbus EEE)
No longer in force
)
2003R1228 — LT — 01.12.2006 — 002.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1228/2003 2003 m. birželio 26 d. dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (OL L 176, 15.7.2003, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
No |
page |
date |
||
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1223/2004 2004 m. birželio 28 d. |
L 233 |
3 |
2.7.2004 |
|
L 312 |
59 |
11.11.2006 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1228/2003
2003 m. birželio 26 d.
dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),
kadangi:
(1) |
1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ( 4 ) buvo svarbus žingsnis baigiant kurti elektros energijos vidaus rinką. |
(2) |
Savo 2000 m. kovo 23 ir 24 d. posėdyje Lisabonoje Europos Vadovų Taryba pakvietė skubiai imtis veiksmų, kad būtų baigta kurti vidaus rinka elektros energijos bei dujų sektoriuose ir paspartinant šių sektorių liberalizavimą, kad būtų sukurta pilnai veikianti šių sričių vidaus rinka. |
(3) |
Tikros elektros energijos vidaus rinkos kūrimą reikėtų skatinti intensyvinant prekybą elektros energija, kas šiuo metu yra per mažai išvystyta lyginant su kitais ekonomikos sektoriais. |
(4) |
Atsižvelgiant į efektyviai veikiančių tinklo operatorių iš struktūriškai palyginamų sričių palyginimą ir papildant Direktyvos 96/92/EB nuostatas, reikia įdiegti sąžiningas, rentabilias, viešas ir tiesiogiai taikomas tarpvalstybinių tarifų nustatymo ir turimų tinklų sujungimo pajėgumų paskirstymo taisykles, kuriomis būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie perdavimo sistemų tarpvalstybiniams sandoriams vykdyti. |
(5) |
2000 m. gegužės 30 d. Energijos taryba savo išvadose paragino Komisiją, valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas ir administracijas užtikrinti, kad būtų laiku vykdomos perkrovos valdymo priemonės ir, bendradarbiaujant su Europos perdavimo sistemos operatoriais (ETSO), sparčiai įdiegiama tvirta tarifų nustatymo sistema ilgesniam laikotarpiui, suteikianti atitinkamus pelno paskirstymo signalus rinkos dalyviams. |
(6) |
Europos Parlamentas savo 2000 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl Komisijos antrosios ataskaitos apie elektros energijos rinkų liberalizavimo būklę, paragino sudaryti tokias tinklų naudojimo valstybėse narėse sąlygas, kurios nevaržytų tarptautinės prekybos elektros energija, ir paragino Komisiją pateikti specialius pasiūlymus, skirtus įveikti visas esamas kliūtis prekybai Bendrijos viduje. |
(7) |
Svarbu, kad Europos elektros energijos sistemos dalį sudarančios trečiosios šalys laikytųsi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir pagal šį reglamentą patvirtintų gairių, kad pagerėtų vidaus rinkos veikimo efektyvumas. |
(8) |
Šis reglamentas turi nustatyti pagrindinius tarifų nustatymo ir pajėgumų paskirstymo principus, numatydamas, kad turi būti patvirtintos gairės, išsamiai išaiškinančios kitus reikiamus principus ir metodiką, kad būtų greitai prisitaikyta prie pasikeitusių aplinkybių. |
(9) |
Atviroje, konkurencingoje rinkoje perdavimo sistemų operatorių išlaidas, patirtas dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo savo tinkluose, turi kompensuoti perdavimo sistemų, iš kurių tie srautai ateina, ir sistemų, kuriose jie baigiasi, operatoriai. |
(10) |
Į išmokas ir pajamas, gautas atliekant perdavimo sistemų operatorių tarpusavio kompensavimą reikia atsižvelgti nustatant nacionalinio tinklo tarifus. |
(11) |
Faktinė mokėtina suma už tarpvalstybinę prieigą prie sistemos gali žymiai skirtis, priklausomai nuo dalyvaujančių perdavimo sistemos operatorių ir nuo valstybėse narėse taikomų tarifų nustatymo sistemų skirtumų. Todėl, siekiant išvengti prekybos iškraipymo, būtinas tam tikras suderinimo lygis. |
(12) |
Reikėtų tinkamos ilgalaikių vietos nustatymo signalų sistemos, paremtos principu, kad tinklo prieigos mokesčių lygis turėtų atspindėti atitinkamo regiono gamybos ir suvartojimo balansą, remiantis tinklo prieigos mokesčių gamintojams ir (arba) vartotojams diferenciacija. |
(13) |
Netikslinga taikyti tarifų, susijusių su atstumu arba, kai yra atitinkami vietos nustatymo signalai, specialaus tarifo, kurį turi mokėti tik eksportuotojai ar importuotojai papildomai prie bendrojo prieigos prie nacionalinio tinklo mokesčio. |
(14) |
Efektyvios konkurencijos vidaus rinkoje išankstinė sąlyga yra nediskriminaciniai ir skaidrūs mokesčiai už naudojimąsi tinklu, įskaitant perdavimo sistemos jungiamąsias linijas. Šios linijos turi būti naudojamos visu jų pajėgumu, laikantis saugaus tinklų veikimo saugos standartų. |
(15) |
Svarbu vengti konkurencijos iškraipymo, atsirandančio dėl valstybių narių perdavimo sistemų operatorių naudojamų skirtingų saugos, veikimo ir planavimo standartų. Be to, rinkos dalyviams turėtų būti atskleisti turimi perdavimo pajėgumai ir jiems įtakos turintys saugos, veikimo bei planavimo standartai. |
(16) |
Turi būti už perkrovos valdymo procedūras gaunamų pajamų naudojimo taisyklės, nebent dėl susijusios jungiamosios linijos specifinio pobūdžio būtų pateisinama išimtis iš šių taisyklių. |
(17) |
Turėtų būti įmanoma spręsti perkrovos problemas įvairiais būdais, jei taikant juos perdavimo sistemos operatoriams ir rinkos dalyviams pateikiami teisingi ekonominiai signalai, paremti rinkos mechanizmais. |
(18) |
Tam, kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas, reikia numatyti nuostatas dėl tvarkos, pagal kurią būti priimami sprendimai ir gairės dėl, pvz., Komisijos atliekamo tarifų nustatymo ir pajėgumų paskirstymo, tam tikrais atvejais užtikrinant valstybių narių reguliavimo institucijų įtraukimą į šį procesą per jų europinę asociaciją. Reguliavimo institucijoms ir kitoms atitinkamoms valstybių narių institucijoms tenka svarbus vaidmuo padedant tinkamam elektros energijos vidaus rinkos veikimui. |
(19) |
Iš valstybių narių ir kompetentingų nacionalinių institucijų reikėtų reikalauti teikti Komisijai atitinkamą informaciją. Komisija tokią informaciją turi naudoti konfidencialiai. Jei būtina, Komisija turi turėti galimybę pareikalauti atitinkamos informacijos tiesiai iš susijusių įmonių, kai apie tai pranešama kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. |
(20) |
Nacionalinės reguliavimo institucijos turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir šiuo reglamentu remiantis patvirtintų gairių. |
(21) |
Valstybės narės turi nustatyti taisykles dėl nuobaudų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tokios nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. |
(22) |
Kadangi siūlomų veiksmų – sudaryti suderintą tarpvalstybinių mainų elektros energija sistemą – tikslo negali pasiekti valstybės narės ir dėl veiksmų masto bei poveikio jis geriau pasiekiamas Bendrijos mastu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šis reglamentas nenumato daugiau nei reikia šiam tikslui pasiekti. |
(23) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turi būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 5 ), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šio reglamento tikslas – nustatyti sąžiningas tarpvalstybinių elektros energijos mainų taisykles, taip pagerinant konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių rinkų savitumus. Tai liečia tarpvalstybinio elektros energijos srauto kompensavimo mechanizmo ir suderintų tarpvalstybinio perdavimo mokesčių principų nustatymą bei turimų nacionalinių perdavimo sistemų jungiamųjų linijų pajėgumų paskirstymą.
2 straipsnis
Sąvokos
1. Šiame reglamente taikomos 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 96/92/EB ( 6 ) 2 straipsnyje pateiktos sąvokos, išskyrus sąvoką „jungiamoji linija“, kuri pakeičiama taip:
„jungiamoji linija“tai perdavimo linija, kuri kerta sieną tarp valstybių narių ir sujungia jų nacionalines perdavimo sistemas.
2. Taip pat taikomos šios sąvokos:
a) |
„reguliavimo institucijos“tai Direktyvos 2003/54/EB 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos reguliavimo institucijos; |
b) |
„tarpvalstybinis srautas“tai fizinis elektros energijos srautas valstybės narės perdavimo tinkle, atsirandantis dėl gamintojų ir (arba) vartotojų veiklos už tokios valstybės narės ribų poveikio jos perdavimo tinklui. Jei dviejų ar daugiau valstybių narių perdavimo tinklai visa apimtimi ar iš dalies sudaro vieno valdymo bloko dalį, tik dėl 3 straipsnyje nurodyto tarpinio perdavimo sistemos operatoriaus (TSO) kompensavimo mechanizmo visas valdymo blokas laikomas sudarančiu vienos iš atitinkamų valstybių narių perdavimo tinklo dalį, kad srautai valdymo blokuose nebūtų laikomi tarpvalstybiniais srautais, už kuriuos turėtų būti pagal 3 straipsnį mokamos kompensacijos. Atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos gali nuspręsti, kuri iš atitinkamų valstybių narių turi būti ta, kurios visas valdymo blokas turi būti laikomas sudarantis dalį; |
c) |
„perkrova“tai situacija, kai jungiamoji linija, jungianti nacionalinius perdavimo tinklus negali priimti visų fizinių srautų, atsirandančių dėl rinkos dalyvių reikalaujamos tarptautinės prekybos, nes trūksta atitinkamų jungiamųjų linijų pajėgumų ir (arba) nacionalinių perdavimo sistemų; |
d) |
elektros energijos „deklaruojamas eksportas“tai elektros energijos išsiuntimas į vieną valstybę narę pagal susitarimo sąlygą, kad kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje tuo pat metu vyks atitinkamas priėmimas („deklaruojamas importas“); |
e) |
elektros energijos „deklaruojamas tranzitas“tai situacija, kai vyksta elektros energijos „deklaruojamas eksportas“, kai nurodytame operacijos kelyje yra šalis, kurioje nevyks nei elektros energijos išsiuntimas, nei sinchroninis priėmimas; |
f) |
elektros energijos „deklaruojamas importas“tai elektros energijos priėmimas valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, vykstantis vienus metu su elektros energijos išsiuntimu („deklaruojamu eksportu“) kitoje valstybėje narėje; |
g) |
„nauja jungiamoji linija“tai jungiamoji linija, kuri nėra užbaigta šio reglamento įsigaliojimo datą. |
3 straipsnis
Tarpinio perdavimo sistemos operatoriaus kompensavimo mechanizmas
1. Perdavimo sistemų operatoriai gauna kompensaciją už išlaidas, patirtas priimant tarpvalstybinius elektros energijos srautus savo tinkluose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kompensaciją moka nacionalinių perdavimo sistemų, iš kurių tarpvalstybiniai srautai ateina, ir sistemų, kuriose jie baigiasi, operatoriai.
3. Kompensacijos mokamos reguliariai už tam tikrą praėjusį laikotarpį. Kai reikia nurodyti faktines išlaidas, atliekami sumokėtos kompensacijos ex post pataisymai.
Pirmasis laikotarpis, už kurį mokamos kompensacijos, nustatomas 8 straipsnyje nurodytose gairėse.
4. Komisija 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato mokėtinų kompensacijų dydžius.
5. Priimamų tarpvalstybinių srautų ir nustatytų kaip atsirandantys ir (arba) pasibaigiantys nacionalinėse perdavimo sistemose tarpvalstybinių srautų dydis nustatomas pagal elektros energijos fizinius srautus, faktiškai išmatuotus per tam tikrą laikotarpį.
6. Išlaidos, patirtos dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo, nustatomos remiantis numatomomis ilgalaikėmis vidutinėmis augančiomis išlaidomis, atsižvelgiant į nuostolius, investicijas į naują infrastruktūrą ir atitinkamą turimos infrastruktūros išlaidų dalį, kiek ta infrastruktūra naudojama tarpvalstybiniams srautams perduoti, ypač atsižvelgiant poreikį užtikrinti tiekimo saugumą. Nustatant patirtas išlaidas taikoma pripažinta standartinė išlaidų apskaičiavimo metodika. Gaunama kompensacija sumažinama atsižvelgiant į naudą, kurią tinklas gauna priimdamas tarptautinius srautus.
4 straipsnis
Prieigos prie tinklų mokesčiai
1. Tinklo operatorių taikomi prieigos prie tinklų mokesčiai turi būti skaidrūs, turi būti atsižvelgiama į tinklo saugumo poreikį ir tokie mokesčiai turi atitikti faktines patirtas išlaidas, kiek jos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas, ir taikomi nediskriminuojant. Mokesčiai neturi būti siejami su atstumu.
2. Gamintojai ir vartotojai („apkrova“) gali būti apmokestinami už prieigą prie tinklo. Gamintojams tenkanti bendros tinklo mokesčių sumos dalis, atsižvelgiant į poreikį suteikti tinkamus ir efektyvius vietos nustatymo signalus, turi būti mažesnė už vartotojams tenkančią dalį. Tam tikrais atvejais gamintojams ir (arba) vartotojams taikomų tarifų lygis teikia vietos nustatymo signalus Europos mastu, o jį nustatant turi būti atsižvelgta į dėl to kylančių tinklo nuostolių bei perkrovos dydį ir investicijų į infrastruktūrą dydį. Tai neturi trukdyti valstybėms narėms teikti vietos nustatymo signalų savo teritorijoje arba taikyti mechanizmą, užtikrinantį, kad vartotojų („apkrovos“) mokami prieigos mokesčiai būtų vienodi visoje jų teritorijoje.
3. Nustatant tinklo prieigos mokesčius atsižvelgiama į:
— įmokas ir pajamas, gaunamas iš tarpinio perdavimo sistemos operatoriaus kompensavimo mechanizmo,
— faktines sumokėtas ir gautas įmokas, taip pat ir numatomas būsimų laikotarpių įmokas, apytikriai apskaičiuotas pagal ankstesnius laikotarpius.
4. Jei naudojami tinkami ir efektyvūs vietos nustatymo signalai, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, prieigos prie tinklo mokesčiai gamintojams ir vartotojams taikomi neatsižvelgiant į elektros energijos paskirties ir kilmės šalis, nurodytas pridedamame komerciniame susitarime. Tai neturi įtakos mokesčiams už deklaruojamą eksportą ir importą, kylantiems dėl perkrovos valdymo, nurodyto 6 straipsnyje.
5. Atskiriems elektros energijos deklaruojamo tranzito sandoriams neturi būti taikomas joks specialus tinklo mokestis.
5 straipsnis
Informacija apie tinklų sujungimo pajėgumus
1. Perdavimo sistemų operatoriai turi sudaryti koordinavimo ir keitimosi informacija mechanizmus, kurie užtikrintų tinklų saugumą perkrovos valdymo metu.
2. Perdavimo sistemų operatorių naudojami saugos, veikimo ir planavimo standartai turi būti vieši. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodyta bendra viso perdavimo pajėgumo ir perdavimo patikimumo ribos apskaičiavimo schema, paremta elektriniais ir fiziniais tinklo ypatumais. Tokias schemas turi patvirtinti reguliavimo institucijos.
3. Perdavimo sistemų operatoriai turi paskelbti apytikrius kiekvienos dienos turimo perdavimo pajėgumo apskaičiavimus, nurodydami visus jau rezervuotus perdavimo pajėgumus. Tokia informacija turi būti skelbiama nustatytais intervalais prieš perdavimo dieną ir visuomet turi apimti ateinančios savaitės ir ateinančio mėnesio apytikrius apskaičiavimus, taip pat numatomo turimų pajėgumų patikimumo kiekybinį įvertinimą.
6 straipsnis
Perkrovos valdymo bendrieji principai
1. Tinklo perkrovos problemos turi būti sprendžiamos nediskriminaciniais rinka paremtais sprendimais, teikiančiais efektyvius ekonominius signalus susijusiems rinkos dalyviams ir perdavimo sistemų operatoriams. Teikiama pirmenybė tinklo perkrovos problemų sprendimui nuo sandorių nepriklausančiais metodais, t. y. tokiais metodais, kai nereikia rinktis tarp atskirų rinkos dalyvių sutarčių.
2. Sandorių apribojimo tvarka turi būti taikoma tik būtiniausiose situacijose, kai perdavimo sistemos operatorius turi veikti operatyviai ir kai neįmanomas pakartotinis siuntimas arba prekių mainai. Bet kokia tokia tvarka turi būti taikoma nediskriminuojant.
Išskyrus force majeure atvejus, rinkos dalyviams, kuriems buvo skirti pajėgumai, už bet kokį apribojimą yra kompensuojama.
3. Laikantis saugaus tinklų eksploatavimo saugos standartų, rinkos dalyviams turi būti suteikti didžiausi tinklų sujungimo ir (arba) perdavimo tinklų pajėgumai, kurie turi įtakos tarpvalstybiniams srautams.
4. Rinkos dalyviai prieš pagrįstą laiką iki atitinkamo eksploatacijos laikotarpio praneša atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams, ar jie ketina naudotis paskirtais pajėgumais. Bet kokie nenaudojami pajėgumai atviru, viešu ir nediskriminaciniu būdu turi būti vėl paskirti rinkai.
5. Perdavimo sistemų operatoriai, kiek tai techniškai įmanoma, turi nukreipti bet kurio energijos srauto pajėgumų galią priešinga kryptimi per perkrautą jungiamąją liniją, kad ši linija būtų išnaudota didžiausiu jos pajėgumu. Pilnai atsižvelgiant į tinklo saugumą, niekuomet neturi būti atsisakoma perkrovą sumažinančių sandorių.
6. Bet kokios pajamos iš tinklų sujungimo paskirstymo turi būti naudojamos vienu ar daugiau iš šių tikslų:
a) užtikrinti, kad paskirtais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti;
b) tinklo investicijoms palaikyti arba tinklų sujungimo pajėgumams padidinti;
c) laikomos pajamomis, į kurias atsižvelgia reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo metodiką ir (arba) vertindamos, ar tarifus reikia keisti.
7 straipsnis
Naujos jungiamosios linijos
1. Naujoms tiesioginėms veikiančioms jungiamosioms linijoms pateikus prašymą gali būti netaikomos šio reglamento 6 straipsnio 6 dalies ir Direktyvos 2003/54/EB 20 straipsnio ir 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos, jei:
a) investavimas didina elektros energijos tiekimo konkurenciją;
b) su investavimu susijusi rizika yra tokia, kad netaikant išimties nebūtų investuojama;
c) jungiamoji linija turi priklausyti fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris yra bent savo teisiniu statusu atskirtas nuo tų sistemų, kuriose ta jungiamoji linija bus įrengta, operatorių;
d) mokesčius sumoka tos jungiamosios linijos naudotojai;
e) nuo dalinio rinkos atvėrimo, nurodyto Direktyvos 96/92/EB 19 straipsnyje, jokia dalis kapitalo ar jungiamosios linijos veiklos sąnaudų nėra padengta jokia mokesčių už naudojimąsi jungiamąja linija sujungtomis perdavimo ar paskirstymo sistemomis dalimi;
f) išimtis nedaro neigiamo poveikio konkurencijai ar efektyviam vidaus elektros energijos rinkos veikimui ir efektyviam reguliuojamos sistemos, prie kurios yra prijungta jungiamoji linija, veikimui.
2. Šio straipsnio 1 dalis išimtiniais atvejais taip pat taikoma kintamosios srovės jungiamosioms linijoms, su sąlyga, kad atitinkamo investavimo išlaidos ir rizika yra itin didelė lyginant su išlaidomis ir rizika, kuri paprastai kyla sujungiant dvi kaimynines nacionalines perdavimo sistemas kintamosios srovės jungiamąja linija.
3. Šio straipsnio 1 dalis taip pat taikoma žymiai padidėjus turimų jungiamųjų linijų pajėgumui.
4.
a) Reguliavimo institucija atskirais atvejais gali nuspręsti taikyti 1 ir 2 dalyse nurodytą išimtį. Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad reguliavimo institucijos atitinkamai valstybės narės institucijai pateiktų savo nuomonę dėl prašymo suteikti išimtį, kad ta institucija priimtų oficialų sprendimą. Tokia nuomonė paskelbiama kartu su sprendimu.
i) Išimtis gali būti taikoma visam arba daliai naujos jungiamosios linijos arba turimos jungiamosios linijos, kurios pajėgumas žymiai padidėjo, pajėgumo.
ii) Sprendžiant dėl išimties suteikimo, kiekvienu atveju svarstoma, ar nustatyti sąlygas dėl išimties trukmės ir nediskriminacinės prieigos prie jungiamosios linijos.
iii) Sprendžiant dėl sąlygų pagal i ir ii papunkčius, ypač atsižvelgiama į numatomą sudaryti papildomą pajėgumą, planuojamą projekto pabaigos laiką ir nacionalines aplinkybes.
c) Suteikdama išimtį atitinkama institucija gali patvirtinti arba nustatyti pajėgumų valdymo ir paskirstymo taisykles ir (arba) mechanizmus.
d) Sprendimas dėl išimties, kartu su galimomis b punkte nurodytomis sąlygomis, tinkamai pagrindžiamas ir paskelbiamas.
e) Bet koks sprendimas dėl išimties, priimamas pasikonsultavus su kitomis valstybėmis narėmis arba atitinkamomis reguliavimo institucijomis.
5. Kompetentinga institucija apie sprendimą dėl išimties, kartu su visa su sprendimu susijusia informacija, nedelsdama praneša Komisijai. Ši informacija gali būti pateikta Komisijai kaip visuma, kad Komisija galėtų tinkamai motyvuoti sprendimą.
Visų pirma, turi būti pateikta tokia informacija:
— išsamios priežastys, kuriomis remdamasi reguliavimo institucija arba valstybė narė suteikė išimtį, įskaitant išimties reikalingumą pateisinančią finansinę informaciją,
— atliktą išimties suteikimo poveikio konkurencijai ir efektyviam vidaus elektros energijos rinkos veikimui analizę,
— laikotarpio ir bendro jungiamosios linijos pajėgumo dalies, kuriems išimtis suteikta, nustatymo priežastys,
— konsultacijų su valstybėmis narėmis arba atitinkamomis reguliavimo institucijomis rezultatai.
Per du mėnesius po pranešimo gavimo dienos, Komisija gali pareikalauti, kad atitinkama reguliavimo institucija ar valstybė narė iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą suteikti išimtį. Šis dviejų mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas dar vienam papildomam mėnesiui, jei Komisijai reikia gauti papildomos informacijos.
Jei atitinkama reguliavimo institucija ar valstybė narė neįvykdo reikalavimo per keturių savaičių laikotarpį, 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimamas galutinis sprendimas.
Komisija išlaiko komerciškai jautrios informacijos konfidencialumą.
8 straipsnis
Gairės
1. Tam tikrais atvejais Komisija 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtina ir iš dalies pakeičia gaires dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintų aspektų, susijusių su tarpinio perdavimo sistemos operatoriaus kompensavimo mechanizmu, laikydamasi 3 ir 4 straipsniuose nustatytų principų. Patvirtindama tokias gaires pirmą kartą, Komisija užtikrina, kad jie vienu priemonių projektu apimtų bent 2 dalies a ir d punktuose ir 3 dalyje nurodytus aspektus.
2. Gairėse turi būti nurodyta:
a) informacija apie tvarką, pagal kurią nustatoma, kurie perdavimo sistemos operatoriai turi kompensuoti už tarpvalstybinius srautus, įskaitant padalijimą tarp nacionalinių perdavimo sistemų, iš kurių tarpvalstybiniai srautai ateina, ir sistemų, kuriose jie baigiasi, operatorių, laikantis 3 straipsnio 2 dalies;
b) informacija apie mokėjimo tvarką, kurios reikia laikytis, įskaitant pirmojo laikotarpio, už kurį turi būti mokama kompensacija, nustatymą, laikantis 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos;
c) informacija apie priimamų tarptautinių srautų, už kuriuos turi būti mokama kompensacija pagal 3 straipsnį, nustatymo pagal srautų kiekį bei tipą ir tokių srautų, kaip prasidedančių ir (arba) pasibaigiančių atskirų valstybių narių perdavimo sistemose, dydžio metodiką, laikantis 3 straipsnio 5 dalies;
d) informacija apie išlaidų ir pelno dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo nustatymo metodiką, laikantis 3 straipsnio 6 dalies;
e) informacija apie elektros srautų, prasidedančių arba besibaigiančių ne Europos ekonominės zonos šalyse, apdorojimą pagal kompensavimo tarp TSO mechanizmą;
f) nacionalinių sistemų, kurios yra tarpusavyje sujungtos per nuolatinės srovės linijas, dalyvavimą, laikantis 3 straipsnio.
3. Gairėse taip pat turi būti nustatytos atitinkamos taisyklės, skirtos gamintojams ir vartotojams (apkrovai) taikomų mokesčių pagal nacionalines tarifų sistemas nustatymo pamatinių principų laipsniškam derinimui, įskaitant kompensavimo tarp TSO mechanizmo atspindėjimą nustatant nacionalinio tinklo mokesčius ir atitinkamų bei efektyvių vietos nustatymo signalų nuostatą, laikantis 4 skyriuje nustatytų principų.
Gairėse turi būti numatytos atitinkamų ir efektyvių suderintų vietos nustatymo signalų nuostatos Europos mastu.
Bet koks tokios rūšies derinimas neturi neleisti valstybėms narėms taikyti mechanizmus, užtikrinančius, kad vartotojų (apkrovos) mokami tinklo prieigos mokesčiai būtų panašūs visoje jų teritorijoje.
4. Tam tikrais atvejais Komisija 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir laikydamasi 5 ir 6 straipsniuose nustatytų principų iš dalies pakeičia priede nustatytas gaires dėl jungiamųjų linijų tarp nacionalinių sistemų turimų perdavimo pajėgumų valdymo ir paskirstymo, ypač įtraukdama išsamias gaires dėl visų praktiškai taikomų pajėgumų paskirstymo metodikų ir užtikrindama, kad perkrovos valdymo mechanizmai vystytųsi su vidaus rinkos tikslais suderinamu būdu. Tam tikrais atvejais darant tokius pakeitimus nustatomos bendros tinklo naudojimo ir eksploatavimo minimalių saugos ir eksploatavimo standartų taisyklės, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje.
Priimdama arba iš dalies keisdama gaires, Komisija užtikrina, kad jie būtų suderinti bent tokiu mastu, kiek reikia šio reglamento tikslams pasiekti, ir neapimtų daugiau nei būtina šiam tikslui.
Priimdama arba iš dalies keisdama gaires, Komisija nurodo, kokių veiksmų imtasi, kad trečiųjų šalių, kurios sudaro Europos elektros sistemos dalį, taisyklės atitiktų gaires.
9 straipsnis
Reguliavimo institucijos
Vykdydamos savo pareigas, reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų laikomasi šio reglamento ir pagal 8 straipsnį patvirtintų gairių. Prireikus šio reglamento tikslams pasiekti, jos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija.
10 straipsnis
Informacijos teikimas ir konfidencialumas
1. Valstybės narės ir reguliavimo institucijos, Komisijai pareikalavus, pateikia jai visą informaciją, būtiną 3 straipsnio 4 dalies ir 8 straipsnio tikslais.
Visų pirma, 3 straipsnio 4 ir 6 dalių tikslais reguliavimo institucijos reguliariai teikia informaciją apie faktines nacionalinių perdavimo sistemų operatorių išlaidas, taip pat duomenis ir visą susijusią informaciją apie fizinius srautus perdavimo sistemos operatorių tinkluose ir tinklo išlaidas.
Komisija nustato pagrįstą terminą, per kurį informacija turi būti pateikta, atsižvelgdama į reikalaujamos informacijos sudėtingumą ir jos poreikio skubumą.
2. Jei valstybė narė arba atitinkama reguliavimo institucija nepateikia tokios informacijos per nustatytą terminą pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija gali pareikalauti visos 3 straipsnio 4 dalies ir 8 straipsnio tikslais būtinos informacijos tiesiogiai iš atitinkamų įmonių.
Siųsdama prašymą dėl informacijos įmonei, Komisija tuo pat metu išsiunčia prašymo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje yra tos įmonės buveinė, reguliavimo institucijoms.
3. Savo prašyme dėl informacijos Komisija nurodo jo teisinį pagrindą, terminą, per kurį ta informacija turi būti pateikta, prašymo tikslą ir 12 straipsnio 2 dalyje numatytas nuobaudas už neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos pateikimą. Komisija nustato pagrįstą terminą, atsižvelgdama į reikalaujamos informacijos sudėtingumą ir jos poreikio skubumą.
4. Prašomą informaciją pateikia įmonių savininkai arba jų atstovai, o juridinių asmenų atveju – įstatymais arba jų įstatais įgalioti jiems atstovauti asmenys. Savo klientų vardu informaciją gali pateikti tinkamai įgalioti advokatai; tokiu atveju už pateiktą neišsamią, neteisingą ar klaidinančią informaciją pilnai atsako jų klientai.
5. Jei įmonė nepateikia reikalaujamos informacijos per Komisijos nustatytą terminą arba pateikia neišsamią informaciją, Komisija savo sprendimu gali pareikalauti pateikti informaciją. Sprendime turi būti nurodyta, kokios informacijos reikalaujama ir nustatyti atitinkamą terminą, per kurį ji turi būti pateikta. Jame turi būti nurodytos 12 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos. Sprendime taip pat turi būti nurodyta teisė peržiūrėti sprendimą Europos Bendrijų Teisingumo Teisme.
Siųsdama sprendimą, Komisija tuo pat metu išsiunčia jo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje gyvena tas asmuo arba yra tos įmonės buveinė, reguliavimo institucijoms.
6. Pagal šį reglamentą surinkta informacija naudojama tik 3 straipsnio 4 dalies ir 8 straipsnio tikslais.
Komisija neatskleidžia pagal šį reglamentą surinktos tokios informacijos, kuri, dėl jos pobūdžio, laikoma profesine paslaptimi.
11 straipsnis
Valstybių narių teisė numatyti išsamesnes priemones
Šis reglamentas nepažeidžia valstybių narių teisės išlaikyti arba nustatyti priemones, kurių nuostatos yra išsamesnės už nustatytas šiame reglamente ir 8 straipsnyje minėtose gairėse.
12 straipsnis
Nuobaudos
1. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies, valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimą, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie tokias nuostatas ne vėliau kaip iki 2004 m. liepos 1 d. ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.
2. Jei įmonės tyčia ar per aplaidumą pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją atsakydamos į pagal 10 straipsnio 3 dalį pateiktą prašymą arba nepateikia jos per terminą, nustatytą sprendimu, priimtu pagal 10 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, Komisija savo sprendimu gali skirti įmonėms baudas, neviršijančias 1 % bendros praėjusių verslo metų apyvartos.
Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pirmosios pastraipos reikalavimų nesilaikymo sunkumą.
3. Pagal šio straipsnio 1 dalį numatytos nuobaudos ir pagal 2 dalį priimti sprendimai nėra baudžiamosios teisės pobūdžio.
13 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
3. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
14 straipsnis
Komisijos ataskaita
Komisija prižiūri šio reglamento įgyvendinimą. Ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie jį taikant įgytą patirtį. Ataskaitoje pirmiausia turi būti išanalizuota, kokiu mastu šiuo reglamentu sėkmingai užtikrintos nediskriminacinės ir tinkamai išlaidas atspindinčios prieigos prie tinklo sąlygos tarpvalstybiniams elektros energijos mainams, siekiant suteikti vartotojams pasirinkimą gerai veikiančioje vidaus rinkoje ir užtikrinti ilgalaikį tiekimo saugumą, taip pat – kiek veiksmingai yra nustatyti vietos nustatymo signalai. Kai būtina, kartu su ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai ir (arba) rekomendacijos.
15 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2004 m. liepos 1 d.
Slovėnijos ir kaimyninių valstybių narių sujungimo tinklams 6 straipsnio 1 dalis bei priedo skyriaus, pavadinto „Bendrosios nuostatos“ 1–4 taisyklės taikomos nuo 2007 m. liepos 1 d. Ši pastraipa taikoma tik Slovėnijos perdavimo sistemos operatoriaus paskirtiems sujungimo tinklų pajėgumams ir tik tuo atveju, jeigu jie neviršija pusės visų turimų sujungimo tinklų pajėgumų.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
PRIEDAS
Gairės dėl tinklų sujungimo tarp nacionalinių sistemų turimų perdavimo pajėgumų valdymo ir paskirstymo
1. Bendrosios nuostatos
1.1. TSO stengiasi patvirtinti visus komercinius sandorius, tarp jų – tarpvalstybinę prekybą.
1.2. Kai perkrovos nėra, naudojimuisi tinklų sujungimu netaikomi jokie apribojimai. Jei dažniausiai taip ir yra, naudojimuisi tarpvalstybinėmis perdavimo paslaugomis nuolatinės bendro skyrimo tvarkos taikyti nereikia.
1.3. Kai planuoti komerciniai sandoriai neatitinka saugaus tinklų veikimo reikalavimų, TSO gali sumažinti perkrovą laikydamasis tinklo veikimo saugumo, tuo pačiu stengdamiesi užtikrinti, kad visos susijusios išlaidos išliktų ekonomiškai efektyvios. Tuo atveju, jei negali būti taikomos mažesnių sąnaudų reikalaujančios priemonės, numatomas prevencinis perskirstymas arba mainai.
1.4. Atsiradus struktūrinėms perkrovomis, TSO iškart taiko iš anksto nustatytas ir sutartas atitinkamas perkrovos valdymo taisykles ir tvarką. Perkrovos valdymo metodais užtikrinama, kad su visu skirtu perdavimo pajėgumu susiję fiziniai elektros energijos srautai atitinka tinklų saugos standartus.
1.5. Perkrovos valdymui skirti metodai turi būti ekonomiškai veiksmingi skatinant rinkos dalyvius ir TSO, remti konkurenciją; būti tinkami taikyti regionuose ir Bendrijos mastu.
1.6. Perkrovų valdymui neturi turėti įtakos jokie sandoriai. Konkretus prašymas suteikti perdavimo paslaugas atmetamas tik tada, kai vienu metu susidaro toliau nurodytos sąlygos:
a) dėl padidėjusių fizinių elektros energijos srautų, atsiradusių priėmus šį prašymą, gali susidaryti situacija, dėl kurios nebus galima garantuoti saugaus elektros energijos sistemos veikimo ir
b) konkreti šio prašymo piniginė išraiška perkrovos valdymo procedūroje yra mažesnė nei visų kitų už tokią paslaugą ir tokiomis pat sąlygomis ketinamų patenkinti prašymų vertė.
1.7. TSO, nustatydamas konkrečias tinklo vietas, kuriose ir tarp kurių turi būti taikomas perkrovos valdymas, vadovaujasi ekonomiškumo ir neigiamos įtakos sumažinimo vidaus elektros rinkai principais. Konkrečiai, TSO negali apriboti sujungimo pajėgumų siekdami išspręsti perkrovos problemą savo kontroliuojamoje teritorijoje, išskyrus esant anksčiau nurodytoms priežastims ir veikimo saugos tikslais ( 7 ). Susidarius tokiai situacijai, TSO apibūdina ją ir, remdamasis skaidrumo principu, supažindina su ja visus vartotojus. Tokia situacija yra toleruojama tik iki tol, kol yra surandamas ilgalaikis sprendimas. TSO apibūdina metodus ir projektus, kurie padėtų rasti ilgalaikį sprendimą, ir, remdamasis skaidrumo principu, supažindina su jais visus vartotojus.
1.8. TSO, stengdamasis veikimo priemonėmis ir persiuntimu subalansuoti tinklą kontroliuojamos teritorijos viduje, atsižvelgia į tokių priemonių poveikį kaimynystėje esančiose kontroliuojamose teritorijose.
1.9. Siekiant maksimaliai padidinti prekybos elektros energija galimybes ir subalansuoti valstybių pajėgumus, ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. koordinuotai ir saugiomis veiklos sąlygomis nustatomi jungiamosios linijos pajėgumų vienos dienos perkrovos valdymo mechanizmai.
1.10. Nacionalinės reguliavimo institucijos reguliariai atlieka perkrovos valdymo metodų vertinimus, pirmiausia kreipdamos dėmesį į tai, kaip laikomasi šiame reglamente ir šiose gairėse nustatytų principų ir taisyklių bei reguliavimo institucijų remiantis minėtais principais ir taisyklėmis nustatytų sąlygų. Konsultacijos su rinkos dalyviais ir išsamūs tyrimai yra tokių vertinimų dalis.
2. Perkrovos valdymo metodai
2.1. Siekiant palengvinti efektyvią tarpvalstybinę prekybą elektros energija, perkrovos valdymo metodai orientuojami į rinką. Tuo tikslu pajėgumai skiriami tik naudojantis viešaisiais (pajėgumų) arba uždaraisiais (pajėgumų ir energijos) aukcionais. Tam pačiam tinklų sujungimui gali būti taikomi abu metodai. Prekiaujant keletą kartų per dieną teikiama elektros energija, gali būti naudojamasi nepertraukiama prekyba.
2.2. Atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas, perkrovos valdymo mechanizmuose gali reikėti numatyti ir ilgalaikius, ir trumpalaikius perdavimo pajėgumus.
2.3. Kiekvienos pajėgumų skyrimo procedūros metu skiriama numatyta turimų sujungimų pajėgumų dalis taip pat anksčiau neskirti likę pajėgumai bei pajėgumų turėtojų suteikti pajėgumai iš ankstesnių skyrimų.
2.4. Siekdamas palengvinti efektyvią konkurenciją, TSO gerina pajėgumų užtikrinimo patikimumą atsižvelgdamas į dalyvaujančių TSO bei rinkos dalyvių pareigas ir teises. Rinkai gali būti pasiūlyta pakankamai didelė mažiau užtikrinta pajėgumų dalis, tačiau rinkos dalyviai visada informuojami apie tikslias perdavimo užsienio linijomis sąlygas.
2.5. Pasinaudojimo ilgalaikiais ir vidutinės trukmės skyrimais teisės yra patikimos perdavimo pajėgumų teisės. Pajėgumų skyrimo metu joms taikomi „naudokis arba prarask“ arba „naudokis arba parduok“ principai.
2.6. TSO nustato tinkamą pajėgumų skyrimo skirtingais laikotarpiais struktūrą. Ją gali sudaryti galimybė rezervuoti minimalų sujungimų pajėgumų procentą vieną arba keletą kartų per dieną suteikiamiems skyrimams. Tokią skyrimų struktūrą tikrina atitinkamos reguliavimo institucijos. Rengdamas pasiūlymus, TSO atsižvelgia į:
a) rinkų charakteristikas,
b) veikimo sąlygas, pavyzdžiui, užtikrintų tvarkaraščių sujungimo poveikį,
c) procentams ir skirtingiems galiojantiems skyrimų mechanizmų grafikams taikomą suvienodinimų lygį.
2.7. Skiriant pajėgumus neturi būti diskriminuojami tie rinkos dalyviai, kurie nori pasinaudoti savo teisėmis sudaryti fizines dvišales sutartis ir tie, kurie nori pateikti dvišales tiekimo paraiškas arba paraiškas dėl energijos mainų. Laimi paraiškos su didžiausia tikslia arba numatoma verte nustatytu laikotarpiu.
2.8. Regionuose, kur išankstinės finansinės elektros rinkos yra gerai išvystytos ir jų veiksmingumas jau įrodytas, visi sujungimų pajėgumai gali būti skirti pasinaudojant uždaraisiais (pajėgumų ir energijos) aukcionais.
2.9. Išskyrus naujas jungiamąsias linijas, kurioms taikomos Reglamento 7 straipsnyje numatytos lengvatos, pajėgumų skyrimo metoduose neleidžiama nustatyti rezervinių kainų.
2.10. Iš esmės skyrimo procese be jokių apribojimų gali dalyvauti visi potencialūs rinkos dalyviai. Atitinkamos reguliavimo ir (arba) konkurencijos institucijos, siekdamos išvengti problemų arba jų paaštrėjimo dėl konkretaus rinkos dalyvio galimai dominuojančios padėties rinkoje, jei reikia, gali taikyti apribojimus dėl dominavimo rinkoje apskritai arba konkrečiai bendrovei.
2.11. Rinkos dalyviai informuoja TSO apie savo pajėgumų suvartojimą tiksliai iki kiekvienam laikotarpiui nustatyto termino. Nustatomas terminas yra toks, kad TSO galėtų naujai paskirstyti nepanaudotus pajėgumus naujam naudojimui kitu susijusiu laikotarpiu, įskaitant naudojimą keletą kartų per dieną.
2.12. Pajėgumus galima laisvai parduoti antraeiliu pagrindu, su sąlyga, kad apie tai TSO pranešama pakankamai iš anksto. Jei TSO neleidžia sudaryti antraeilės prekybos (sandorio), apie tai aiškiai ir skaidriai pranešama ir paaiškinama visiems rinkos dalyviams, taip pat informuojama reguliavimo institucija.
2.13. Finansines pasekmes dėl nesugebėjimo vykdyti su pajėgumų skyrimu susijusius įsipareigojimus šalina už tokią nesėkmę atsakingi subjektai. Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja tais pajėgumais, kuriuos jie įsipareigojo panaudoti, arba pajėgumų pardavimo viešajame aukcione atveju nesugeba prekiauti antriniu pagrindu arba grąžina pajėgumus per numatytą laikotarpį, jie netenka teisių į tokius pajėgumus ir sumoka išlaidas atspindintį mokestį. Toks mokestis dėl pajėgumų nepanaudojimo turi būti pateisinamas ir proporcingas. Kita vertus, jei TSO neįvykdo įsipareigojimo, ji privalo rinkos dalyviui išmokėti kompensaciją už pajėgumo teisių praradimą. Šiuo tikslu į jokius dėl tokių aplinkybių susidarančius nuostolius neatsižvelgiama. Pagrindinės koncepcijos ir metodai, kuriais vadovaujamasi siekiant nustatyti dėl įsipareigojimų nesilaikymo atsirandančius kompensuotinus nuostolius, nustatomi iš anksto ir yra peržiūrimi atitinkamos nacionalinės reguliuojančios institucijos (arba institucijų).
3. Koordinavimas
3.1. Tinklų sujungimo pajėgumų skyrimą koordinuoja ir įgyvendina TSO, laikydamasis bendros skyrimo tvarkos. Tais atvejais, kai manoma, jog prekyba tarp dviejų šalių (jų TSO) turi reikšmingą poveikį fizinėms energijos srauto sąlygoms trečiojoje šalyje (jos TSO), visi susiję TSO koordinuoja perkrovos valdymo metodus taikydami bendrą perkrovos valdymo tvarką. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir TSO užtikrina, kad nebūtų vienbalsiai sukurta ir taikoma jokia perkrovos valdymo tvarka, kuri turėtų reikšmingą poveikį fiziniams elektros energijos srautams kituose tinkluose.
3.2. Bendroji koordinuota perkrovos valdymo metodika ir tvarka skirstant pajėgumus rinkai bent jau metams, mėnesiui ir dienai į priekį taikoma ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d. toliau nurodytuose regionuose esančiose šalyse:
a) Šiaurės Europoje (t. y. Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje),
b) Šiaurės Vakarų Europoje (t. y. Beneliukso šalyse, Vokietijoje ir Prancūzijoje),
c) Italijoje (t. y. Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir Graikijoje),
d) Vidurio Rytų Europoje (t. y. Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje),
e) Pietvakarių Europoje (t. y. Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje),
f) JK, Airijoje ir Prancūzijoje,
g) Baltijos valstybėse (t. y. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje).
Jei jungiamieji tinklai yra daugiau negu vienam regionui priklausančiose šalyse, siekiant užtikrinti suderinamumą su kituose regionuose, kuriems priklauso tokios šalys, taikomais metodais, gali būti taikomas kitoks perkrovos valdymo metodas. Tokiu atveju metodą siūlo atitinkamas TSO, o jį peržiūri susijusios reguliavimo institucijos.
3.3. 2.8 punkte nurodyti regionai gali skirti visą jungiamųjų tinklų pajėgumą skirdami pajėgumus dienai į priekį.
3.4. Siekiant suformuoti iš tikrųjų integruotą Europos vidaus elektros rinką, visiems šiems septyniems regionams nustatoma suderinama perkrovos valdymo tvarka. Rinkos dalyviams neturi kliudyti nesuderinamos regioninės sistemos.
3.5. Siekiant skatinti teisingą ir veiksmingą konkurenciją, atskirų anksčiau 3.2 punkte nurodytuose regionuose esančių TSO koordinavimą sudaro visi etapai: nuo pajėgumų apskaičiavimo ir skyrimų optimizavimo iki saugaus tinklo darbo, aiškiai paskirstant atsakomybę. Pirmiausia tokį koordinavimą sudaro:
a) naudojimasis bendru perdavimo modeliu, kuriuo remiantis būtų efektyviai paskirstyta tarpusavyje susijusi fizinė kontūro srovė ir atsižvelgiama į komercinių ir fizinių elektros energijos srautų neatitikimus,
b) pajėgumų, skirtų efektyviam tarpusavyje susijusios fizinės kontūro srovės paskirstymui, paskirstymas ir skyrimas,
c) vienodi įpareigojimai pajėgumų turėtojams dėl informacijos pateikimo apie tai, kur jie ketina juos naudoti, t. y. apie pajėgumų skyrimą (pardavimui viešuosiuose aukcionuose),
d) identiški terminai ir tiekimo užbaigimo laikas,
e) vienoda pajėgumų paskirstymo skirtingais laikotarpiais struktūra (pvz., 1 diena, 3 valandos, 1 savaitė ir t. t.), ir parduoti pajėgumų blokai (elektros energijos kiekis MW, MWh ir t.t.),
f) nuosekli sutartimi pagrįsta struktūra su rinkos dalyviais,
g) elektros energijos srautų tikrinimas siekiant, kad jie atitiktų tinklo saugumo reikalavimus veikimo planavimui ir veikimui realiu laiku,
h) perkrovos valdymo veiksmų vykdymas ir atsiskaitymas už juos.
3.6. Koordinavimas taip pat apima TSO informacijos mainus. Informacijos mainų pobūdis, laikas ir dažnumas derinami su 3.5. punkte nurodyta veikla ir elektros rinkos funkcionavimu. Tokie informacijos mainai pirmiausia suteikia galimybę TSO kiek galima tiksliau numatyti bendrą tinklo situaciją, kad būtų galima nustatyti srautus tinkle ir turimus sujungimų pajėgumus. Kiekvienas TSO, renkantis informaciją kito TSO vardu, pateikia dalyvaujančiam TSO duomenų rinkimo rezultatus.
4. Veiklos rinkoje grafikas
4.1. Turimų perdavimo pajėgumų skyrimas vykdomas pakankamai iš anksto. Susiję TSO, prieš kiekvieną skyrimą bendrai skelbia apie ketinamus skirti pajėgumus, prireikus, atsižvelgdami į pajėgumus, suteiktus pagal užtikrinto perdavimo teises ir, jei tai susiję, į skyrimus, kurių griežtai laikomasi, kartu nurodant laikotarpius, kuriais pajėgumai sumažės arba nebus teikiami (tarkim, dėl remonto).
4.2. Visapusiškai atsižvelgiant į tinklo saugumą, perdavimo teisės skiriamos pakankamai iš anksto, prieš vykdomas visų susijusių organizuotų rinkų „dieną prieš“ sesijas ir prieš paskelbiant apie planuojamus paskirstyti pajėgumus pagal „dieną prieš“ arba „keletą kartų per dieną“ paskirstymo mechanizmus. Siekiant efektyviai pasinaudoti tinklų sujungimu, perdavimo teisių skyrimas priešinga kryptimi yra sujungiamas į tinklą.
4.3. Vienas po kito keletą kartų per dieną teikiami perdavimo pajėgumai D dienai vykdomi D-1 ir D dienomis pateikus nurodytos arba faktiškos „dienos prieš“ gamybos grafikus.
4.4. TSO, ruošdamasis tinklo „dienos prieš“ veikimui, keičiasi informacija su kaimynystėje esančiais TSO, pavyzdžiui, apie jų numatytą tinklo tipologiją, turimus ir planuojamus gamybos vienetus ir apkrovos srautus siekdamas optimaliai pasinaudoti visu tinklu veikimo priemonių pagalba pagal saugaus tinklo veikimo taisykles.
5. Skaidrumas
5.1. TSO skelbia visus reikalingus duomenis susijusius su tinklo buvimu, prieiga prie jo ir naudojimusi juo, tarp jų – ataskaitą apie perkrovos buvimo vietą ir priežastis, perkrovos valdymui taikomus metodus ir jos valdymo planus ateityje.
5.2. TSO skelbia bendrą skirtingomis aplinkybėmis perkrovos valdymui taikomo metodo, kuriuo siekiama padidinti rinkai pateikiamus pajėgumus, apibūdinimą ir bendrą schemą jungiamųjų linijų pajėgumui skirtingais laikotarpiais apskaičiuoti. Tokią schemą tikrina atitinkamos valstybės narės reguliavimo institucijos.
5.3. TSO išsamiai apibūdina ir, remdamasis skaidrumo principu, pateikia visiems potencialiems tinklo vartotojams informaciją apie perkrovos valdymą ir naudojamą pajėgumų paskirstymo tvarką, taip pat nurodo laiką ir pajėgumams taikomą tvarką, apibūdina siūlomus produktus ir TSO bei pajėgumus gaunančios šalies pareigas ir teises, tarp jų – atsakomybę, kuri atsiranda nevykdant įsipareigojimų.
5.4. Veikimo ir planavimo saugos standartai sudaro TSO skelbiamo atviro ir viešo dokumento neatskiriamą dalį. Šį dokumentą taip pat tikrina nacionalinės reguliavimo institucijos.
5.5. TSO, remdamasis kiek įmanoma tikslesne prognoze, skelbia visus susijusius duomenis apie tarpvalstybinę prekybą elektros energija. Siekdami įvykdyti šį įsipareigojimą, susiję rinkos dalyviai pateikia TSO susijusius duomenis. Tokios informacijos skelbimo būdą tikrina reguliavimo institucijos. TSO skelbia bent:
a) kasmet: informaciją apie ilgalaikį elektros energijos perdavimo infrastruktūros vystymą ir jos įtaką tarpvalstybiniams perdavimo pajėgumams;
b) kas mėnesį: rinkai skirtų elektros energijos perdavimo pajėgumų prognozę mėnesiui ir vieneriems metams, atsižvelgiant į visą susijusią informaciją tokios prognozės metu (pvz., vasaros ir žiemos sezonų įtaką linijų pajėgumams, tinklų priežiūrą, turimus gamybos vienetus ir t. t.);
c) kas savaitę: rinkai skirtų elektros energijos perdavimo pajėgumų prognozę vienai savaitei, atsižvelgiant į visą susijusią informaciją tokios prognozės metu, konkrečiai: oro prognozes, planuojamus tinklų remonto darbus, turimus gamybos vienetus ir t. t.;
d) kasdien: rinkai skirtų elektros energijos perdavimo pajėgumus vienai dienai ir keletą kartų per dieną vykdomiems perdavimams kiekvienam rinkos laiko vienetui, atsižvelgiant į visus susumuotus vienos dienos skyrimus, į vienos dienos gamybos grafikus, prognozuojamus poreikius ir planuojamus tinklų remonto darbus;
e) bendrus jau skirtus pajėgumus kiekvienam rinkos laiko vienetui, atsižvelgiant į visas susijusias sąlygas, kuriomis pajėgumai gali būti naudojami (pvz., aukciono kliringo kainą, įsipareigojimus dėl pajėgumų naudojimo būdo ir t. t.), kad būtų galima nustatyti visus likusius pajėgumus;
f) kiek galima greičiau po kiekvieno skyrimo – skirtus pajėgumus, taip pat mokėtą kainą;
g) informaciją apie iš viso sunaudotus pajėgumus pagal rinkos laiko vienetą, iškart po paskirstymo;
h) kuo realesniu laiku: suteiktų komercinių ir fizinių elektros energijos srautų sumą pagal kiekvieną rinkos laiko vienetą, tarp jų – TSO vykdytų korekcinių veiksmų (jei tokių būtų) apibūdinimą, pavyzdžiui, apribojimus sprendžiant tinklo arba sistemos problemas;
i) ex-ante informaciją apie planuojamus elektros energijos tiekimo nutraukimus ir ex-post informaciją apie praėjusios dienos planuotus ir neplanuotus tiekimo nutraukimus didesniuose nei 100 MW gamybos vienetuose.
5.6. Visa reikalinga informacija pateikiama rinkai laiku, kad būtų galima derėtis dėl visų sandorių (konkrečiai, dėl kasmet pasirašomų tiekimo susitarimų su pramonės klientais derybų laiko arba dėl pasiūlymų pateikimo organizuotoms rinkoms laiko).
5.7. TSO skelbia susijusią informaciją dėl prognozuojamų poreikių ir elektros energijos gamybos remdamasis 5.5 ir 5.6 punktuose nurodytais laikotarpiais. TSO taip pat skelbia susijusią informaciją, reikalingą tarpvalstybinei subalansavimo rinkai.
5.8. Skelbiant prognozes, ex post realizuotos vertės prognozės informacijai yra skelbiamos tuo laikotarpiu, kuris yra po prognozuojamo laikotarpio arba ne vėliau kaip kitą dieną (D+1).
5.9. Su visa TSO skelbiama informacija turi būti galima laisvai susipažinti sudėtingos prieigos nereikalaujančioje formoje. Su visais duomenimis turi būti galima susipažinti naudojantis tinkamomis ir standartizuotomis apsikeitimo informacija priemonėmis, kurios yra nustatomos glaudžiai bendradarbiaujant su rinkos dalyviais. Tam, kad tokiais duomenimis galėtų pasinaudoti nauji rinkos dalyviai, juose pateikiama informacija turi apimti mažiausiai dvejų metų laikotarpius.
5.10. Siekiant, kad TSO galėtų apskaičiuoti apkrovos srautus savo teritorijoje, jie pastoviai keičiasi pakankamai tiksliais duomenimis apie tinklą ir apkrovos srautus. Tokie pat duomenys pateikiami reguliavimo institucijoms ir Europos Komisijai, jei ji to reikalauja. Reguliavimo institucijos ir Europos Komisija užtikrina, kad jos ir joms analitinį darbą su tokiais duomenimis atliekantys konsultantai gerbs tokių duomenų konfidencialumą.
6. Iš perkrovos gautų pajamų panaudojimas
6.1. Pelnas taikant perkrovos valdymo tvarką tam tikru iš anksto nustatytu laikotarpiu gali būti gaunamas tik tokiu atveju, jei tuo laikotarpiu susidaro perkrova, išskyrus naujų jungiamųjų linijų atveju (joms taikoma išimtis pagal reglamento 7 straipsnį). Tokių pajamų paskirstymo tvarką tikrina reguliavimo institucijos; tokia tvarka neturi iškraipyti skyrimo proceso kokios nors pajėgumų arba energijos prašančios šalies naudai nei trukdyti sumažinti elektros energijos perkrovas.
6.2. Nacionalinės reguliavimo institucijos, nustatydamos iš skirtų jungiamųjų linijų pajėgumų gautų pajamų panaudojimą, vadovaujasi skaidrumo principu.
6.3. Iš perkrovos gautos pajamos yra paskirstomos tiems TSO, kurie dalyvavo veikloje pagal dalyvaujančių TSO nustatytus ir atitinkamų reguliuojančių institucijų patikrintus kriterijus.
6.4. TSO iš anksto aiškiai nustato, kaip gali būti panaudojamos pajamos iš perkrovų ir praneša, kaip jos buvo panaudotos. Reguliavimo institucijos tikrina, ar toks panaudojimas atitinka šį reglamentą ir gaires ir ar visa iš perkrovos gauta suma po jungiamųjų linijų pajėgumų skyrimo yra panaudota vienam ar daugiau iš reglamento 6 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.
6.5. Kasmet iki liepos 31 d. reguliavimo institucijos skelbia ataskaitą apie pajamas, gautas per 12 mėnesių laikotarpį (iki konkrečių metų birželio 30 d.) ir apie tai, kaip jos buvo panaudotos, kartu su patvirtinimu, kad toks pajamų panaudojimas atitinka šį reglamentą ir gaires, ir kad visa perkrovos pajamų suma yra panaudota vienam ar daugiau iš nurodytų tikslų.
6.6. Pageidautina, kad iš perkrovos gautos pajamos būtų panaudotos investicijoms, kuriomis siekiama palaikyti arba padidinti jungiamųjų linijų pajėgumus, skiriant tokias lėšas konkretiems iš anksto numatytiems projektams, kurie padės sumažinti esančias susijusias perkrovas ir kuriuos galima įgyvendinti per priimtiną laikotarpį, pirmiausia leidimų proceso prasme.
( 1 ) OL C 240 E, 2001 8 28, p. 72 ir OL C 227 E, 2002 9 24, p. 440.
( 2 ) OL C 36, 2002 2 8, p. 10.
( 3 ) 2002 m. kovo 13 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 47 E, 2003 2 27, p. 379), 2003 m. vasario 3 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 50 E, 2003 3 4, p. 1) ir 2003 m. birželio 4 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).
( 4 ) OL L 27, 1997 1 30, p. 20.
( 5 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 6 ) OL L 176, 2003 7 15, p. 37.
( 7 ) Saugus veikimas reiškia „perdavimo sistemos naudojimą laikantis sutarto saugumo norm.“