— įmokas ir pajamas, gaunamas iš tarpinio perdavimo sistemos operatoriaus kompensavimo mechanizmo,

— faktines sumokėtas ir gautas įmokas, taip pat ir numatomas būsimų laikotarpių įmokas, apytikriai apskaičiuotas pagal ankstesnius laikotarpius.

a) užtikrinti, kad paskirtais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti;

b) tinklo investicijoms palaikyti arba tinklų sujungimo pajėgumams padidinti;

c) laikomos pajamomis, į kurias atsižvelgia reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo metodiką ir (arba) vertindamos, ar tarifus reikia keisti.

a) investavimas didina elektros energijos tiekimo konkurenciją;

b) su investavimu susijusi rizika yra tokia, kad netaikant išimties nebūtų investuojama;

c) jungiamoji linija turi priklausyti fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris yra bent savo teisiniu statusu atskirtas nuo tų sistemų, kuriose ta jungiamoji linija bus įrengta, operatorių;

d) mokesčius sumoka tos jungiamosios linijos naudotojai;

e) nuo dalinio rinkos atvėrimo, nurodyto Direktyvos 96/92/EB 19 straipsnyje, jokia dalis kapitalo ar jungiamosios linijos veiklos sąnaudų nėra padengta jokia mokesčių už naudojimąsi jungiamąja linija sujungtomis perdavimo ar paskirstymo sistemomis dalimi;

f) išimtis nedaro neigiamo poveikio konkurencijai ar efektyviam vidaus elektros energijos rinkos veikimui ir efektyviam reguliuojamos sistemos, prie kurios yra prijungta jungiamoji linija, veikimui.

a) Reguliavimo institucija atskirais atvejais gali nuspręsti taikyti 1 ir 2 dalyse nurodytą išimtį. Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad reguliavimo institucijos atitinkamai valstybės narės institucijai pateiktų savo nuomonę dėl prašymo suteikti išimtį, kad ta institucija priimtų oficialų sprendimą. Tokia nuomonė paskelbiama kartu su sprendimu.

c) Suteikdama išimtį atitinkama institucija gali patvirtinti arba nustatyti pajėgumų valdymo ir paskirstymo taisykles ir (arba) mechanizmus.

d) Sprendimas dėl išimties, kartu su galimomis b punkte nurodytomis sąlygomis, tinkamai pagrindžiamas ir paskelbiamas.

e) Bet koks sprendimas dėl išimties, priimamas pasikonsultavus su kitomis valstybėmis narėmis arba atitinkamomis reguliavimo institucijomis.

— išsamios priežastys, kuriomis remdamasi reguliavimo institucija arba valstybė narė suteikė išimtį, įskaitant išimties reikalingumą pateisinančią finansinę informaciją,

— atliktą išimties suteikimo poveikio konkurencijai ir efektyviam vidaus elektros energijos rinkos veikimui analizę,

— laikotarpio ir bendro jungiamosios linijos pajėgumo dalies, kuriems išimtis suteikta, nustatymo priežastys,

— konsultacijų su valstybėmis narėmis arba atitinkamomis reguliavimo institucijomis rezultatai.

a) informacija apie tvarką, pagal kurią nustatoma, kurie perdavimo sistemos operatoriai turi kompensuoti už tarpvalstybinius srautus, įskaitant padalijimą tarp nacionalinių perdavimo sistemų, iš kurių tarpvalstybiniai srautai ateina, ir sistemų, kuriose jie baigiasi, operatorių, laikantis 3 straipsnio 2 dalies;

b) informacija apie mokėjimo tvarką, kurios reikia laikytis, įskaitant pirmojo laikotarpio, už kurį turi būti mokama kompensacija, nustatymą, laikantis 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos;

c) informacija apie priimamų tarptautinių srautų, už kuriuos turi būti mokama kompensacija pagal 3 straipsnį, nustatymo pagal srautų kiekį bei tipą ir tokių srautų, kaip prasidedančių ir (arba) pasibaigiančių atskirų valstybių narių perdavimo sistemose, dydžio metodiką, laikantis 3 straipsnio 5 dalies;

d) informacija apie išlaidų ir pelno dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo nustatymo metodiką, laikantis 3 straipsnio 6 dalies;

e) informacija apie elektros srautų, prasidedančių arba besibaigiančių ne Europos ekonominės zonos šalyse, apdorojimą pagal kompensavimo tarp TSO mechanizmą;

f) nacionalinių sistemų, kurios yra tarpusavyje sujungtos per nuolatinės srovės linijas, dalyvavimą, laikantis 3 straipsnio.

1.1. TSO stengiasi patvirtinti visus komercinius sandorius, tarp jų – tarpvalstybinę prekybą.

1.2. Kai perkrovos nėra, naudojimuisi tinklų sujungimu netaikomi jokie apribojimai. Jei dažniausiai taip ir yra, naudojimuisi tarpvalstybinėmis perdavimo paslaugomis nuolatinės bendro skyrimo tvarkos taikyti nereikia.

1.3. Kai planuoti komerciniai sandoriai neatitinka saugaus tinklų veikimo reikalavimų, TSO gali sumažinti perkrovą laikydamasis tinklo veikimo saugumo, tuo pačiu stengdamiesi užtikrinti, kad visos susijusios išlaidos išliktų ekonomiškai efektyvios. Tuo atveju, jei negali būti taikomos mažesnių sąnaudų reikalaujančios priemonės, numatomas prevencinis perskirstymas arba mainai.

1.4. Atsiradus struktūrinėms perkrovomis, TSO iškart taiko iš anksto nustatytas ir sutartas atitinkamas perkrovos valdymo taisykles ir tvarką. Perkrovos valdymo metodais užtikrinama, kad su visu skirtu perdavimo pajėgumu susiję fiziniai elektros energijos srautai atitinka tinklų saugos standartus.

1.5. Perkrovos valdymui skirti metodai turi būti ekonomiškai veiksmingi skatinant rinkos dalyvius ir TSO, remti konkurenciją; būti tinkami taikyti regionuose ir Bendrijos mastu.

1.6. Perkrovų valdymui neturi turėti įtakos jokie sandoriai. Konkretus prašymas suteikti perdavimo paslaugas atmetamas tik tada, kai vienu metu susidaro toliau nurodytos sąlygos:

1.7. TSO, nustatydamas konkrečias tinklo vietas, kuriose ir tarp kurių turi būti taikomas perkrovos valdymas, vadovaujasi ekonomiškumo ir neigiamos įtakos sumažinimo vidaus elektros rinkai principais. Konkrečiai, TSO negali apriboti sujungimo pajėgumų siekdami išspręsti perkrovos problemą savo kontroliuojamoje teritorijoje, išskyrus esant anksčiau nurodytoms priežastims ir veikimo saugos tikslais ( 7 ). Susidarius tokiai situacijai, TSO apibūdina ją ir, remdamasis skaidrumo principu, supažindina su ja visus vartotojus. Tokia situacija yra toleruojama tik iki tol, kol yra surandamas ilgalaikis sprendimas. TSO apibūdina metodus ir projektus, kurie padėtų rasti ilgalaikį sprendimą, ir, remdamasis skaidrumo principu, supažindina su jais visus vartotojus.

1.8. TSO, stengdamasis veikimo priemonėmis ir persiuntimu subalansuoti tinklą kontroliuojamos teritorijos viduje, atsižvelgia į tokių priemonių poveikį kaimynystėje esančiose kontroliuojamose teritorijose.

1.9. Siekiant maksimaliai padidinti prekybos elektros energija galimybes ir subalansuoti valstybių pajėgumus, ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. koordinuotai ir saugiomis veiklos sąlygomis nustatomi jungiamosios linijos pajėgumų vienos dienos perkrovos valdymo mechanizmai.

1.10. Nacionalinės reguliavimo institucijos reguliariai atlieka perkrovos valdymo metodų vertinimus, pirmiausia kreipdamos dėmesį į tai, kaip laikomasi šiame reglamente ir šiose gairėse nustatytų principų ir taisyklių bei reguliavimo institucijų remiantis minėtais principais ir taisyklėmis nustatytų sąlygų. Konsultacijos su rinkos dalyviais ir išsamūs tyrimai yra tokių vertinimų dalis.

2.1. Siekiant palengvinti efektyvią tarpvalstybinę prekybą elektros energija, perkrovos valdymo metodai orientuojami į rinką. Tuo tikslu pajėgumai skiriami tik naudojantis viešaisiais (pajėgumų) arba uždaraisiais (pajėgumų ir energijos) aukcionais. Tam pačiam tinklų sujungimui gali būti taikomi abu metodai. Prekiaujant keletą kartų per dieną teikiama elektros energija, gali būti naudojamasi nepertraukiama prekyba.

2.2. Atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas, perkrovos valdymo mechanizmuose gali reikėti numatyti ir ilgalaikius, ir trumpalaikius perdavimo pajėgumus.

2.3. Kiekvienos pajėgumų skyrimo procedūros metu skiriama numatyta turimų sujungimų pajėgumų dalis taip pat anksčiau neskirti likę pajėgumai bei pajėgumų turėtojų suteikti pajėgumai iš ankstesnių skyrimų.

2.4. Siekdamas palengvinti efektyvią konkurenciją, TSO gerina pajėgumų užtikrinimo patikimumą atsižvelgdamas į dalyvaujančių TSO bei rinkos dalyvių pareigas ir teises. Rinkai gali būti pasiūlyta pakankamai didelė mažiau užtikrinta pajėgumų dalis, tačiau rinkos dalyviai visada informuojami apie tikslias perdavimo užsienio linijomis sąlygas.

2.5. Pasinaudojimo ilgalaikiais ir vidutinės trukmės skyrimais teisės yra patikimos perdavimo pajėgumų teisės. Pajėgumų skyrimo metu joms taikomi „naudokis arba prarask“ arba „naudokis arba parduok“ principai.

2.6. TSO nustato tinkamą pajėgumų skyrimo skirtingais laikotarpiais struktūrą. Ją gali sudaryti galimybė rezervuoti minimalų sujungimų pajėgumų procentą vieną arba keletą kartų per dieną suteikiamiems skyrimams. Tokią skyrimų struktūrą tikrina atitinkamos reguliavimo institucijos. Rengdamas pasiūlymus, TSO atsižvelgia į:

2.7. Skiriant pajėgumus neturi būti diskriminuojami tie rinkos dalyviai, kurie nori pasinaudoti savo teisėmis sudaryti fizines dvišales sutartis ir tie, kurie nori pateikti dvišales tiekimo paraiškas arba paraiškas dėl energijos mainų. Laimi paraiškos su didžiausia tikslia arba numatoma verte nustatytu laikotarpiu.

2.8. Regionuose, kur išankstinės finansinės elektros rinkos yra gerai išvystytos ir jų veiksmingumas jau įrodytas, visi sujungimų pajėgumai gali būti skirti pasinaudojant uždaraisiais (pajėgumų ir energijos) aukcionais.

2.9. Išskyrus naujas jungiamąsias linijas, kurioms taikomos Reglamento 7 straipsnyje numatytos lengvatos, pajėgumų skyrimo metoduose neleidžiama nustatyti rezervinių kainų.

2.10. Iš esmės skyrimo procese be jokių apribojimų gali dalyvauti visi potencialūs rinkos dalyviai. Atitinkamos reguliavimo ir (arba) konkurencijos institucijos, siekdamos išvengti problemų arba jų paaštrėjimo dėl konkretaus rinkos dalyvio galimai dominuojančios padėties rinkoje, jei reikia, gali taikyti apribojimus dėl dominavimo rinkoje apskritai arba konkrečiai bendrovei.

2.11. Rinkos dalyviai informuoja TSO apie savo pajėgumų suvartojimą tiksliai iki kiekvienam laikotarpiui nustatyto termino. Nustatomas terminas yra toks, kad TSO galėtų naujai paskirstyti nepanaudotus pajėgumus naujam naudojimui kitu susijusiu laikotarpiu, įskaitant naudojimą keletą kartų per dieną.

2.12. Pajėgumus galima laisvai parduoti antraeiliu pagrindu, su sąlyga, kad apie tai TSO pranešama pakankamai iš anksto. Jei TSO neleidžia sudaryti antraeilės prekybos (sandorio), apie tai aiškiai ir skaidriai pranešama ir paaiškinama visiems rinkos dalyviams, taip pat informuojama reguliavimo institucija.

2.13. Finansines pasekmes dėl nesugebėjimo vykdyti su pajėgumų skyrimu susijusius įsipareigojimus šalina už tokią nesėkmę atsakingi subjektai. Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja tais pajėgumais, kuriuos jie įsipareigojo panaudoti, arba pajėgumų pardavimo viešajame aukcione atveju nesugeba prekiauti antriniu pagrindu arba grąžina pajėgumus per numatytą laikotarpį, jie netenka teisių į tokius pajėgumus ir sumoka išlaidas atspindintį mokestį. Toks mokestis dėl pajėgumų nepanaudojimo turi būti pateisinamas ir proporcingas. Kita vertus, jei TSO neįvykdo įsipareigojimo, ji privalo rinkos dalyviui išmokėti kompensaciją už pajėgumo teisių praradimą. Šiuo tikslu į jokius dėl tokių aplinkybių susidarančius nuostolius neatsižvelgiama. Pagrindinės koncepcijos ir metodai, kuriais vadovaujamasi siekiant nustatyti dėl įsipareigojimų nesilaikymo atsirandančius kompensuotinus nuostolius, nustatomi iš anksto ir yra peržiūrimi atitinkamos nacionalinės reguliuojančios institucijos (arba institucijų).

3.1. Tinklų sujungimo pajėgumų skyrimą koordinuoja ir įgyvendina TSO, laikydamasis bendros skyrimo tvarkos. Tais atvejais, kai manoma, jog prekyba tarp dviejų šalių (jų TSO) turi reikšmingą poveikį fizinėms energijos srauto sąlygoms trečiojoje šalyje (jos TSO), visi susiję TSO koordinuoja perkrovos valdymo metodus taikydami bendrą perkrovos valdymo tvarką. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir TSO užtikrina, kad nebūtų vienbalsiai sukurta ir taikoma jokia perkrovos valdymo tvarka, kuri turėtų reikšmingą poveikį fiziniams elektros energijos srautams kituose tinkluose.

3.2. Bendroji koordinuota perkrovos valdymo metodika ir tvarka skirstant pajėgumus rinkai bent jau metams, mėnesiui ir dienai į priekį taikoma ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d. toliau nurodytuose regionuose esančiose šalyse:

Jei jungiamieji tinklai yra daugiau negu vienam regionui priklausančiose šalyse, siekiant užtikrinti suderinamumą su kituose regionuose, kuriems priklauso tokios šalys, taikomais metodais, gali būti taikomas kitoks perkrovos valdymo metodas. Tokiu atveju metodą siūlo atitinkamas TSO, o jį peržiūri susijusios reguliavimo institucijos.

3.3. 2.8 punkte nurodyti regionai gali skirti visą jungiamųjų tinklų pajėgumą skirdami pajėgumus dienai į priekį.

3.4. Siekiant suformuoti iš tikrųjų integruotą Europos vidaus elektros rinką, visiems šiems septyniems regionams nustatoma suderinama perkrovos valdymo tvarka. Rinkos dalyviams neturi kliudyti nesuderinamos regioninės sistemos.

3.5. Siekiant skatinti teisingą ir veiksmingą konkurenciją, atskirų anksčiau 3.2 punkte nurodytuose regionuose esančių TSO koordinavimą sudaro visi etapai: nuo pajėgumų apskaičiavimo ir skyrimų optimizavimo iki saugaus tinklo darbo, aiškiai paskirstant atsakomybę. Pirmiausia tokį koordinavimą sudaro:

3.6. Koordinavimas taip pat apima TSO informacijos mainus. Informacijos mainų pobūdis, laikas ir dažnumas derinami su 3.5. punkte nurodyta veikla ir elektros rinkos funkcionavimu. Tokie informacijos mainai pirmiausia suteikia galimybę TSO kiek galima tiksliau numatyti bendrą tinklo situaciją, kad būtų galima nustatyti srautus tinkle ir turimus sujungimų pajėgumus. Kiekvienas TSO, renkantis informaciją kito TSO vardu, pateikia dalyvaujančiam TSO duomenų rinkimo rezultatus.

4.1. Turimų perdavimo pajėgumų skyrimas vykdomas pakankamai iš anksto. Susiję TSO, prieš kiekvieną skyrimą bendrai skelbia apie ketinamus skirti pajėgumus, prireikus, atsižvelgdami į pajėgumus, suteiktus pagal užtikrinto perdavimo teises ir, jei tai susiję, į skyrimus, kurių griežtai laikomasi, kartu nurodant laikotarpius, kuriais pajėgumai sumažės arba nebus teikiami (tarkim, dėl remonto).

4.2. Visapusiškai atsižvelgiant į tinklo saugumą, perdavimo teisės skiriamos pakankamai iš anksto, prieš vykdomas visų susijusių organizuotų rinkų „dieną prieš“ sesijas ir prieš paskelbiant apie planuojamus paskirstyti pajėgumus pagal „dieną prieš“ arba „keletą kartų per dieną“ paskirstymo mechanizmus. Siekiant efektyviai pasinaudoti tinklų sujungimu, perdavimo teisių skyrimas priešinga kryptimi yra sujungiamas į tinklą.

4.3. Vienas po kito keletą kartų per dieną teikiami perdavimo pajėgumai D dienai vykdomi D-1 ir D dienomis pateikus nurodytos arba faktiškos „dienos prieš“ gamybos grafikus.

4.4. TSO, ruošdamasis tinklo „dienos prieš“ veikimui, keičiasi informacija su kaimynystėje esančiais TSO, pavyzdžiui, apie jų numatytą tinklo tipologiją, turimus ir planuojamus gamybos vienetus ir apkrovos srautus siekdamas optimaliai pasinaudoti visu tinklu veikimo priemonių pagalba pagal saugaus tinklo veikimo taisykles.

5.1. TSO skelbia visus reikalingus duomenis susijusius su tinklo buvimu, prieiga prie jo ir naudojimusi juo, tarp jų – ataskaitą apie perkrovos buvimo vietą ir priežastis, perkrovos valdymui taikomus metodus ir jos valdymo planus ateityje.

5.2. TSO skelbia bendrą skirtingomis aplinkybėmis perkrovos valdymui taikomo metodo, kuriuo siekiama padidinti rinkai pateikiamus pajėgumus, apibūdinimą ir bendrą schemą jungiamųjų linijų pajėgumui skirtingais laikotarpiais apskaičiuoti. Tokią schemą tikrina atitinkamos valstybės narės reguliavimo institucijos.

5.3. TSO išsamiai apibūdina ir, remdamasis skaidrumo principu, pateikia visiems potencialiems tinklo vartotojams informaciją apie perkrovos valdymą ir naudojamą pajėgumų paskirstymo tvarką, taip pat nurodo laiką ir pajėgumams taikomą tvarką, apibūdina siūlomus produktus ir TSO bei pajėgumus gaunančios šalies pareigas ir teises, tarp jų – atsakomybę, kuri atsiranda nevykdant įsipareigojimų.

5.4. Veikimo ir planavimo saugos standartai sudaro TSO skelbiamo atviro ir viešo dokumento neatskiriamą dalį. Šį dokumentą taip pat tikrina nacionalinės reguliavimo institucijos.

5.5. TSO, remdamasis kiek įmanoma tikslesne prognoze, skelbia visus susijusius duomenis apie tarpvalstybinę prekybą elektros energija. Siekdami įvykdyti šį įsipareigojimą, susiję rinkos dalyviai pateikia TSO susijusius duomenis. Tokios informacijos skelbimo būdą tikrina reguliavimo institucijos. TSO skelbia bent:

5.6. Visa reikalinga informacija pateikiama rinkai laiku, kad būtų galima derėtis dėl visų sandorių (konkrečiai, dėl kasmet pasirašomų tiekimo susitarimų su pramonės klientais derybų laiko arba dėl pasiūlymų pateikimo organizuotoms rinkoms laiko).

5.7. TSO skelbia susijusią informaciją dėl prognozuojamų poreikių ir elektros energijos gamybos remdamasis 5.5 ir 5.6 punktuose nurodytais laikotarpiais. TSO taip pat skelbia susijusią informaciją, reikalingą tarpvalstybinei subalansavimo rinkai.

5.8. Skelbiant prognozes, ex post realizuotos vertės prognozės informacijai yra skelbiamos tuo laikotarpiu, kuris yra po prognozuojamo laikotarpio arba ne vėliau kaip kitą dieną (D+1).

5.9. Su visa TSO skelbiama informacija turi būti galima laisvai susipažinti sudėtingos prieigos nereikalaujančioje formoje. Su visais duomenimis turi būti galima susipažinti naudojantis tinkamomis ir standartizuotomis apsikeitimo informacija priemonėmis, kurios yra nustatomos glaudžiai bendradarbiaujant su rinkos dalyviais. Tam, kad tokiais duomenimis galėtų pasinaudoti nauji rinkos dalyviai, juose pateikiama informacija turi apimti mažiausiai dvejų metų laikotarpius.

5.10. Siekiant, kad TSO galėtų apskaičiuoti apkrovos srautus savo teritorijoje, jie pastoviai keičiasi pakankamai tiksliais duomenimis apie tinklą ir apkrovos srautus. Tokie pat duomenys pateikiami reguliavimo institucijoms ir Europos Komisijai, jei ji to reikalauja. Reguliavimo institucijos ir Europos Komisija užtikrina, kad jos ir joms analitinį darbą su tokiais duomenimis atliekantys konsultantai gerbs tokių duomenų konfidencialumą.

6.1. Pelnas taikant perkrovos valdymo tvarką tam tikru iš anksto nustatytu laikotarpiu gali būti gaunamas tik tokiu atveju, jei tuo laikotarpiu susidaro perkrova, išskyrus naujų jungiamųjų linijų atveju (joms taikoma išimtis pagal reglamento 7 straipsnį). Tokių pajamų paskirstymo tvarką tikrina reguliavimo institucijos; tokia tvarka neturi iškraipyti skyrimo proceso kokios nors pajėgumų arba energijos prašančios šalies naudai nei trukdyti sumažinti elektros energijos perkrovas.

6.2. Nacionalinės reguliavimo institucijos, nustatydamos iš skirtų jungiamųjų linijų pajėgumų gautų pajamų panaudojimą, vadovaujasi skaidrumo principu.

6.3. Iš perkrovos gautos pajamos yra paskirstomos tiems TSO, kurie dalyvavo veikloje pagal dalyvaujančių TSO nustatytus ir atitinkamų reguliuojančių institucijų patikrintus kriterijus.

6.4. TSO iš anksto aiškiai nustato, kaip gali būti panaudojamos pajamos iš perkrovų ir praneša, kaip jos buvo panaudotos. Reguliavimo institucijos tikrina, ar toks panaudojimas atitinka šį reglamentą ir gaires ir ar visa iš perkrovos gauta suma po jungiamųjų linijų pajėgumų skyrimo yra panaudota vienam ar daugiau iš reglamento 6 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.

6.5. Kasmet iki liepos 31 d. reguliavimo institucijos skelbia ataskaitą apie pajamas, gautas per 12 mėnesių laikotarpį (iki konkrečių metų birželio 30 d.) ir apie tai, kaip jos buvo panaudotos, kartu su patvirtinimu, kad toks pajamų panaudojimas atitinka šį reglamentą ir gaires, ir kad visa perkrovos pajamų suma yra panaudota vienam ar daugiau iš nurodytų tikslų.

6.6. Pageidautina, kad iš perkrovos gautos pajamos būtų panaudotos investicijoms, kuriomis siekiama palaikyti arba padidinti jungiamųjų linijų pajėgumus, skiriant tokias lėšas konkretiems iš anksto numatytiems projektams, kurie padės sumažinti esančias susijusias perkrovas ir kuriuos galima įgyvendinti per priimtiną laikotarpį, pirmiausia leidimų proceso prasme.