15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/99

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 598/2009 (2) importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209820), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009120), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009920), ex 2710 19 41 (TARIC kodas 2710194120), 3824 90 91, ex 3824 90 97 (TARIC kodas 3824909787), nustatė 211,2–237 EUR už neto toną dydžio galutinį kompensacinį muitą. Šiuo reglamentu nustatytas kompensacinis muitas toliau vadinamas galiojančiomis priemonėmis.

(2)

Po priemonių vengimo tyrimo, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 443/2011 (3) išplėtė galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymą į Sąjungą importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, išskyrus pagamintąjį bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada. Taryba tuo pačiu reglamentu išplėtė ir galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(3)

Šio tyrimo sričiai nepriklausančios antidempingo priemonės šiuo metu taikomos iš Argentinos ir Indonezijos eksportuojamam biodyzelinui (4).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galiojimo pabaigą (5), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(5)

2014 m. balandžio 9 d. Europos biodyzelino taryba (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio, vardu pateikė prašymą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (6) 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2014 m. liepos 10 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (7) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tą pačią dieną Komisija inicijavo antidempingo priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūrą (8). Šis tyrimas yra lygiagretus, tačiau jis nėra tas pats ir yra nagrinėjamas atskirame reglamente.

(7)

Komisija, prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei pranešė gavusi tinkamai pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir pakvietė JAV Vyriausybę dalyvauti konsultacijose, siekiant išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir priimti abiem šalims priimtiną sprendimą. JAV Vyriausybė priėmė pasiūlymą konsultuotis; konsultacijos surengtos 2014 m. liepos 3 d. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau į JAV Vyriausybės valdžios institucijų pateiktas pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(8)

Atliekant subsidijavimo tęsimo ir pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas 2011 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams JAV ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Preliminariai atrinkti septyni Sąjungos gamintojai iš septynių skirtingų valstybių narių, pagaminę beveik 30 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(13)

Viena Italijoje esanti bendrovė pageidavo būti atrinkta. Tačiau ši bendrovė savo veiklą pradėjo tik 2013 m. pabaigoje, įsigijusi biodyzelino gamyklą iš kito Italijos biodyzelino gamintojo, kuris buvo preliminariai atrinktas. Nesant ankstesnių duomenų, reikalingų norint įvertinti svarbias nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas, ir jau preliminariai atrinkus kitą Italijos bendrovę, nuspręsta šios bendrovės neatrinkti.

(14)

JAV Nacionalinė biodyzelino taryba (toliau – NBT) pateikė pastabą, kad preliminariai atrinktos kitos bendrovės, nei tos, kurios buvo atrinktos atliekant ankstesnius tyrimus dėl biodyzelino, ir nurodė dvi bendroves, kurių gamybos ir pardavimo apimtis buvo didelė ir kurios nebuvo preliminariai atrinktos. Tačiau tos dvi NBT nurodytos bendrovės buvo susijusios su kita atrinkta bendrove, kurios pardavimo apimtis buvo didesnė, arba jų pardavimo apimtis buvo mažesnė nei toje pačioje valstybėje narėje preliminariai atrinktos bendrovės. Todėl, atrinkus kurią nors iš tų dviejų bendrovių, preliminariai atrinktų bendrovių tipiniai duomenys nebūtų pakitę. Todėl patvirtinta, kad preliminariai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Atskleidus faktus, JAV Vyriausybė teigė, kad atrinktų bendrovių, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, negalima laikyti tipiškomis visos Sąjungos biodyzelino pramonės bendrovėmis ir kad reikėtų plačiau išnagrinėti mikrorodiklius. JAV Vyriausybė nurodė PPO apeliacinės tarybos bylos „EB – Tvirtinimo detalės“ išvadas, kad atrinktų bendrovių, pagaminusių 27 % visų produktų, buvo per mažai palyginti su visos pramonės produkcija, nes didesnę dalį jos sudarytų tik tuo atveju, jei būtų nagrinėjami atskiri pramonės sektoriai.

(16)

Komisija, atlikdama šį tyrimą, priešingai, nei per tvirtinimo detalių tyrimą, Sąjungos pramonę apibrėžė kaip visą pramonę, o ne tik atrinktas bendroves (žr. 151 konstatuojamąją dalį). Be to, makrorodikliai buvo vertinami remiantis visa pramone, ir tik kai kurie mikrorodikliai buvo nagrinėjami atrinktų bendrovių lygmeniu. Tačiau bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo analizuojama remiantis tiek mikrorodiklių, tiek ir makrorodiklių vertinimu. Bet kuriuo atveju, Sąjungos pramonė laikoma susiskaidžiusia pramone, nes ją sudaro daugiau nei 200 gamintojų (daugiausia mažos ir vidutinės įmonės) visoje Sąjungoje. Todėl Komisija daro išvadą, kad atrinktos bendrovės, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, yra tipiškos, taigi, teiginys atmetamas.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Tik keli nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių JAV gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė JAV atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Komisijai atsakė 27 JAV gamintojai, tačiau tik 9 pateikė pranešimo apie inicijavimą I priede nurodytus atrankai reikalingus duomenis apie eksportą ir (arba) pardavimą vidaus rinkoje. Nė vienas iš jų per PTL į Sąjungą neeksportavo. Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kurių pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir JAV valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(21)

Nė vienas iš atrinktų gamintojų klausimynų atsakymų per nustatytą terminą nepateikė. Komisija 2014 m. spalio 7 d. pranešė trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kad atsakymų negauta.

(22)

2014 m. spalio 10 d. vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pranešė Komisijai nusprendęs neatsakyti į klausimyną. Kiti du atrinkti eksportuojantys gamintojai kelis kartus paprašė pratęsti terminą, tačiau, nors jis ir buvo pratęstas, išsamių atsakymų nebuvo pateikta.

(23)

2014 m. lapkričio 10 d. Komisija nusiuntė raštą, kuriuo trims atrinktoms bendrovėms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. JAV valdžios institucijoms taip pat buvo pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Pastabas dėl rašto buvo galima teikti iki 2014 m. lapkričio 21 d.

(24)

Iki 2014 m. lapkričio 21 d. dvi atrinktos bendrovės visiškai neatsiliepė, o trečia atrinkta bendrovė paaiškino, kad jai nepakako laiko pateikti atsakymą.

(25)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo nė vienas atrinktas JAV eksportuojantis gamintojas. Taigi Komisija nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį, vadinasi išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(26)

Komisijai klausimyno atsakymus pateikė JAV valdžios institucijos, atrinkti Sąjungos gamintojai ir keturi naudotojai ir (arba) prekiautojai.

(27)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų.

(28)

Tikrinamieji vizitai vyko šių Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijų patalpose:

(29)

Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių Sąjungos gamintojų patalpose:

(30)

2015 m. birželio 3 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančias antisubsidijų priemones ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(31)

Atskleidus galutinius faktus, NBT paprašė, kad ją išklausytų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir buvo išklausyta.

(32)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip ir nagrinėtasis tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas), t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, ex 2710 20 11, ex 2710 20 15, ex 2710 20 17, ex 3824 90 92, ex 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Biodyzelinas – iš atsinaujinančių išteklių pagaminti degalai, naudojami transporto sektoriuje dyzeliniams varikliams. Tačiau įprastiniai varikliai negali veikti, kai naudojamas grynas biodyzelinas; jiems naudojamas mineralinio dyzelino ir nedidelio biodyzelino kiekio mišinys.

(34)

JAV pagamintas biodyzelinas – dažniausiai riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), gauti iš įvairių rūšių aliejų (sojų aliejaus, alyvpalmių aliejaus, rapsų aliejaus) ir panaudoto kepamojo aliejaus, gyvūninių riebalų arba biomasės, naudojamų kaip biodyzelino žaliavos. Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu. Terminas „metil-“ reiškia metanolį, tiksliau –minėtame procese dažniausiai naudojamą alkoholį, nors gamyboje galima naudoti ir etanolį ir gauti riebalų rūgščių etilesterius.

(35)

Visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų tiriamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia. Ypač galutiniam dyzelino naudotojui nėra svarbu, iš kokių biodyzelino žaliavų pagamintas degalinėje parduodamas mišinys.

(36)

Kaip ir pirminiame tyrime, JAV vidaus rinkoje parduodamas biodyzelinas ir JAV eksportui parduodamas biodyzelinas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Taip pat Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip JAV į Sąjungą eksportuojamo produkto. Todėl atliekant šį tyrimą jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(37)

JAV Vyriausybė teigė, kad iš biomasės (9) pagaminto dyzelino produkto kategorija yra platesnė nei peržiūrimojo produkto. Tačiau, kaip nustatyta reglamente, kuriuo nustatyti laikinieji kompensaciniai muitai per pirminį tyrimą (10), visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai, įskaitant iš biomasės pagamintą dyzeliną, laikomi biodyzeliniu kuru ir jam taikomas teisės aktų rinkinys, susijęs su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir alternatyviaisiais degalais. Taip yra todėl, kad iš biomasės pagaminto biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip iš kitų žaliavų pagaminto biodyzelino, arba labai panašios. Pirminio tyrimo išvadai nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, todėl atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą ji tebegalioja. Todėl Komisija šį JAV Vyriausybės teiginį atmetė.

(38)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, nustojus galioti galiojančioms priemonėms, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų. Pasikartojimo sąvoka reiškia, kad subsidija nebūtinai turi būti taikoma tuo metu, kai buvo inicijuotas tyrimas arba kai buvo priimtas sprendimas toliau taikyti priemones. Todėl Komisija taip pat patikrino, ar tikėtina, kad subsidijos, kurios nebebuvo teikiamos po PTL, pasikartos.

(39)

Komisija išnagrinėjo visas prašyme atlikti peržiūrą nurodytas subsidijavimo schemas ir paprašė JAV valdžios institucijų pateikti informacijos apie kitas galimas subsidijų schemas. Remdamasi informacija, pateikta JAV valdžios institucijų atsakyme į Komisijos klausimyną, Komisija išnagrinėjo šias per PTL taikytas schemas:

(40)

Toliau išvardytos schemos nagrinėjamos nebus, nes, remiantis JAV valdžios institucijų pateikta informacija, jos nebuvo taikomos, jas nustota taikyti iki PTL arba per PTL JAV biodyzelino gamintojai lengvatų pagal jas negavo:

(41)

Mokesčių kredito schemos biodyzelino mišinio gamintojams, mažmenininkams ir galutiniams naudotojams teisinis pagrindas – JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A skirsnis ir 6426 bei 6427 skirsniai. Juose numatyti tokie biodyzelino kuro kreditai:

(42)

Smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas – mokesčio kreditas, taikomas tik smulkiems agrobiodyzelino gamintojams. Ši schema nagrinėjama 59–63 konstatuojamosiose dalyse.

(43)

Norėdama gauti 41 konstatuojamosios dalies i papunktyje nurodytą biodyzelino mišinio kreditą bendrovė turi paruošti biodyzelino ir dyzelino mišinį, kuris parduodamas kaip kuras arba parduodamas naudoti kaip kuras.

(44)

Dėl šios lengvatos besikreipiantis asmuo turi gauti biodyzelino gamintojo arba importuotojo pažymą, kurioje nurodomas produktas ir biodyzelino bei agrobiodyzelino (11) procentinė dalis šiame produkte. Kreditas suteikiamas kaip akcizo mokesčio kreditas arba, jei bendrovės akcizo mokesčio įsiskolinimas yra mažesnis nei visas akcizo mokesčio kreditas, bendrovė gali kreiptis dėl likutinio kredito kaip grąžintino pajamų mokesčio kredito. Grąžinamas pajamų mokesčio kreditas – mokesčių mokėtojo pajamų mokesčio kreditas arba tiesioginė išmoka. Jis yra grąžinamas, nes kredito perviršis mokesčių mokėtojui gali būti išmokėtas kaip tiesioginė išmoka grynaisiais pinigais, jei kreditas yra didesnis už asmens mokestinį įsiskolinimą.

(45)

41 konstatuojamosios dalies ii papunktyje nurodytas biodyzelino kreditas – negrąžinamas pajamų mokesčio kreditas nemaišyto (gryno) biodyzelino mažmenininkams ar galutiniams naudotojams. Nemaišyto biodyzelino kreditą gali gauti tik toks asmuo, kuris nesumaišyto biodyzelino galoną supila į transporto priemonės kuro baką arba jį naudoja kaip kurą. Reikėtų pažymėti, kad biodyzelino gamintojai, patys gaminantys biodyzeliną, taip pat galėtų gauti šį kreditą. Taigi, kreipdamasis dėl kredito, biodyzelino gamintojas turi veikti kaip mažmenininkas (pilti biodyzelino galoną į galutinio naudotojo kuro baką) arba galutinis naudotojas (pvz., pilti biodyzeliną į nuosavos transporto priemonės kuro baką).

(46)

Už biodyzeliną, sumaišytą su mineraliniu dyzelinu, galima gauti biodyzelino mišinio akcizo mokesčio arba pajamų mokesčio kreditą. Per PTL vyraujantis kredito dydis buvo 1 JAV doleris už visų rūšių biodyzelino, įskaitant agrobiodyzelinąir iš biomasės pagamintą dyzeliną, galoną.

(47)

Galutinis mokesčio kreditas už maišytą kurą priklauso nuo biodyzelino kiekio tokiame kure. Privalomas reikalavimas (taip dažniausiai ir daroma) – maišyti 0,1 % mineralinio dyzelino su 99,9 % biodyzelino (šis mišinys JAV nurodomas kaip B99), nes taip užtikrinama, kad bus gautas didžiausias leidžiamas kreditas. Biodyzelino dalis mišinyje suteikia teisę gauti mokesčio kreditą (pvz., 100 galonų B99 bus 99,9 galonai biodyzelino ir už tai galima gauti 99,90 JAV dolerio mokesčio kreditą). Biodyzelinas iš gryno produkto (B100) į mišinį (B99) paverčiamas labai paprastai. Tai reiškia, kad į gryną biodyzeliną įmaišoma 0,1 % mineralinio dyzelino ir dėl to nagrinėjamasis produktas ypatingai nepasikeičia. Pats maišymo procesas suteikia teisę gauti kreditą.

(48)

Biodyzelino gamintojai gali prašyti lengvatos, kai jie patys atlieka maišymo operaciją. Gamintojas turi maišyti gryną biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu. Dėl teisės pasinaudoti lengvata: nėra skirtumų tarp sumaišyto biodyzelino, skirto parduoti vidaus rinkoje ir skirto parduoti eksportui.

(49)

Bendrovės, kurios gryno biodyzelino negamina, tačiau jį perka ir naudoja biodyzelino mišiniams, taip pat turi teisę pasinaudoti mokesčio kreditu. Tokios bendrovės turi gauti biodyzelino gamintojo arba importuotojo (ir prireikus visų susijusių perpardavėjų) pažymą, kurioje gamintojas iš esmės patvirtina, kad nesikreipė dėl mokesčio kredito. Ši pažyma gali būti perduodama, su ja pažymos turėtojas įgyja teisę gauti 1 JAV dolerio už gryno biodyzelino galoną mokesčio kreditą.

(50)

Dėl lengvatos galima kreiptis kaip dėl kredito už akcizo ar pajamų mokesčio įsiskolinimą arba kaip dėl tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais. Bendra lengvatos suma nesikeičia (1 JAV doleris už galoną) – nesvarbu, ar prašoma ją taikyti kaip akcizo mokesčio kreditą, pajamų mokesčio kreditą, tiesioginę išmoką mokesčių mokėtojui ar minėtų variantų derinį.

(51)

JAV kodekse nustatyta, kad biodyzelino mišinio kreditas teikiamas tik jei bendrovė (mišinio gamintoja), kuri sumaišo biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu, gauna biodyzelino gamintojo pažymą (toliau – biodyzelino pažyma), kurioje gamintojas patvirtina, inter alia, biodyzelino kiekį, kuriam išduodama pažyma, ir tai, ar biodyzelinas yra agrobiodyzelinas, ar kitoks biodyzelinas. Jei biodyzeliną gaminanti bendrovė tą biodyzeliną toliau maišo su mineraliniu dyzelinu ir prašo taikyti mokesčio kreditą, ta bendrovė turi pateikti biodyzelino pažymą ir kredito paraiškai pateikti būtinus dokumentus. Biodyzelino pažymą gavęs asmuo, kuris biodyzeliną parduoda toliau nepagaminęs mišinio, pirkėjui turi pateikti biodyzelino pažymą ir biodyzelino perpardavėjo deklaraciją. Kitaip tariant mišinį ruošianti ir dėl mokesčio kredito besikreipianti bendrovė biodyzelino pažymą gali gauti tiesiogiai iš biodyzelino gamintojo arba netiesiogiai iš biodyzelino perpardavėjo. Taigi, ši pažyma yra perduodama, su ja pažymos turėtojas įgyja teisę gauti 1 JAV dolerio už galoną mokesčio kreditą už tiek biodyzelino galonų, kiek pareiškėjas sunaudoja gamindamas bet kokį biodyzelino mišinį.

(52)

Per peržiūros laikotarpį negauta jokios naujos informacijos, kuri verstų suabejoti pirminio tyrimo išvada, kad taikant šį mokesčio kreditą subsidijuojamas visas biodyzelinas.

(53)

Priešingai nei per ankstesnį tyrimą, kai vyraujantis kredito dydis buvo 1 JAV doleris už nemaišyto (gryno) agrobiodyzelino galoną arba 0,50 JAV dolerio už kiekvieną kito nemaišyto biodyzelino galoną, biodyzelino kredito atveju nemaišyto biodyzelino mažmenininkas (arba biodyzelino gamintojas, veikiantis kaip mažmenininkas) arba galutinis naudotojas gali prašyti taikyti 1,00 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kredito už galoną nemaišyto (gryno) agrobiodyzelino arba kito biodyzelino. Negrąžinamas bendras įmonės kreditas – įmonės pajamų mokesčio kreditas. Jis yra negrąžinamas todėl, kad, jei įmonės kreditai yra didesni už jos mokestinius įsiskolinimus, tai kredito perviršio negalima išmokėti įmonei kaip tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais. Tačiau, remiantis JAV valdžios institucijų pateikta informacija, vieneriems metams suteiktas įmonės pajamų mokesčio kreditas gali būti perkeltas dvejus metus atgal ir dvidešimt metų į priekį.

(54)

JAV valdžios institucijos pripažino, kad kai kurie biodyzelino gamintojai galėjo pasinaudoti šiuo kreditu per PTL, veikdami kaip mažmenininkai arba naudotojai, tačiau jos negalėjo kiekybiškai tiksliai įvardyti pastarųjų gautos naudos per PTL.

(55)

Biodyzelino mišinio kreditas ir biodyzelino kreditas turi būti vertinami kaip mokesčių lengvata, neatsižvelgiant į tai, ar jie suteikti kaip išmoka grynaisiais pinigais (tik biodyzelino mišinio kredito atveju), ar turi būti išskaičiuoti iš mokestinių įsiskolinimų (taikoma abiem mokesčių kreditams).

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius Komisija šias schemas laiko subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė suteikia finansinį įnašą skirdama tiesiogines subsidijas (išmokos grynaisiais pinigais, tik biodyzelino mišinio kredito atveju) ir praranda pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi (mokesčio atskaita, taikoma abiem mokesčių kreditams). Lengvatos jas gaunančioms bendrovėms yra naudingos.

(57)

Schemos taikomos tik toms bendrovėms, kurios yra susijusios su biodyzelino pramone, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(58)

Galiausiai, pagal biodyzelino mišinio kredito schemą subsidijos dydis buvo 1 JAV doleris už visų rūšių biodyzelino galoną, todėl Komisija mano, kad pagal šią schemą JAV biodyzeliną eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta didelė subsidijų suma ir ši schema tebebuvo pati svarbiausia per PTL.

(59)

JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A skirsnyje taip pat numatytas smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas.

(60)

Šia schema gali naudotis tik smulkūs gryno agrobiodyzelino gamintojai. Šiuo kreditu negali naudotis mišinio gamintojas ar prekiautojas, kuris biodyzeliną perka, o ne gamina. Smulkus gamintojas – tai bet kuris asmuo, kurio turimi gamybos pajėgumai neviršija 60 mln. agrobiodyzelino galonų per metus. Smulkūs agrobiodyzelino gamintojai gali kreiptis dėl 0,10 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kredito už kiekvieną pagaminto agrobiodyzelino galoną. Gamintojas per bet kuriuos pajamų mokesčių skaičiavimo metus negali tinkamai pagaminti daugiau nei 15 mln. galonų. Kad gamintojas galėtų kreiptis dėl kredito, agrobiodyzelinas turi būti naudojamas kaip kuras, parduodamas naudoti kaip kuras arba naudojamas ruošti biodyzelino ir dyzelino mišiniui, naudojamam kaip kurui arba parduodamam naudoti kaip kurui. Taigi, smulkūs agrobiodyzelino gamintojai gali kartu naudotis šia schema ir biodyzelino mišinio kredito schema ir taip gauti 1,10 JAV dolerio už galoną. Priešingai, didieji agrobiodyzelino gamintojai turi teisę naudotis tik biodyzelino mišinio kredito schema.

(61)

Paraiškos negrąžinamam bendram įmonės pajamų mokesčio kreditui gauti teikiamos kartą per metus, kai pareiškėjas mokesčių įstaigai pateikia pajamų deklaravimo formą. Kreditu už kiekvieną pareiškėjo per susijusius pajamų mokesčių skaičiavimo metus pagamintą biodyzelino galoną (ne daugiau kaip 15 mln. galonų) padengiamas pareiškėjo įmonės pajamų mokesčio įsiskolinimas. Jei pareiškėjo mokestinis įsiskolinimas yra mažesnis už prašomo kredito sumą, perteklinė suma gali būti perkeliama į kitus pajamų mokesčių skaičiavimo metus.

(62)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(63)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(64)

JAV žemės ūkio departamento (ŽŪD) Pažangiųjų biodegalų bioenergijos programa (PBBP) reglamentuojama pagal 2002 m. Ūkių saugumo ir kaimo investicijų akto (2002 m. žemės ūkio įstatymo, angl. Farm Bill) IX antraštinės dalies 9005 skirsnį. Programa turėjo būti vykdoma iki 2012 m., tačiau 2013 m. ji buvo pratęsta pirmą kartą ir 2014 m. – dar kartą. 2014 m. žemės ūkio aktu programa buvo pratęsta dar 5 metams – iki 2018 m. pabaigos.

(65)

Pagal šią programą teikiamos tiesioginės subsidijos pažangiųjų biodegalų, kurie bendrai apibrėžiami kaip iš biomasės (išskyrus kukurūzų branduolių krakmolą) gauti degalai, gamintojams. Ši apibrėžtis taikoma iš biomasės pagamintam dyzelinui (12). Ne daugiau kaip penki procentai programos lėšų gali būti paskirstomi reikalavimus atitinkantiems gamintojams, kurių pažangiųjų biodegalų rafinavimo pajėgumai viršija 150 000 000 galonų per metus. Mišinių gamintojai pagal programą subsidijų gauti negali.

(66)

Pateikę paraiškas pagal programą, dalyviai gavo tiesiogines Vyriausybės išmokas. Gamintojai pirmiausia turėjo užsiregistruoti valdžios institucijoje ir pasirašyti sutartį. Gamintojai turėjo teikti mokėjimo paraiškas kiekvieną finansinių metų ketvirtį, kad gautų išmokas už to ketvirčio pažangiųjų biodegalų produkciją. Išmokos mokamos tiek už faktinę, tiek už prieauginę gamybą. Faktinės gamybos išmokos apskaičiuojamos kas ketvirtį pagal kiekvieną ketvirtį faktiškai pagamintų pažangiųjų biodegalų kiekį.

(67)

Gamybos prieaugio išmokos mokamos pagal reikalavimus atitinkančių pažangiųjų biodegalų, pagamintų finansiniais metais, kiekį, kuriuo viršytas ankstesniais finansiniais metais pagamintas kiekis (nuo 2009 m.).

(68)

Lėšos padalytos visiems apie save pranešusiems gamintojams, kurie rėmėsi produkcijos Btu (13) verte. Lėšos tolygiai paskirstytos visiems gamintojams pagal BTU vertę.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė suteikia finansinį įnašą skirdama tiesiogines subsidijas. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(70)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(71)

Programa buvo sukurta 2008 m. Maisto, apsaugos ir energetikos aktu ir vykdoma nuo 2009 m. sausio 1 d. Po 2011 m. sausio 1 d. ši programa buvo pratęsta kaip ir kitos trys pirmiau minėtos schemos (išsamesnį aprašymą žr. 3.4.1 skirsnyje). 2014 m. gruodžio 19 d. priimtu įstatymu schema pradėta taikyti atgaline data visiems 2014 metams (14), tačiau bendrovės gali pagal tą schemą gautą mokesčių kreditą perkelti iki 20 metų į priekį.

(72)

Pagal šią schemą numatomas 1,01 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kreditas už galoną antrosios kartos biodyzelino, naudojamo kaip kuro arba parduodamo naudoti kaip kuro. Juo naudotis turi teisę gamintojai, įskaitant iš atsinaujinančių arba reguliariai randamų lignoceliuliozės arba hemiceliuliozės medžiagų pagamintų biodegalų, ir degalų, gautų iš dumblių, gamintojus.

(73)

JAV valdžios institucijos nepateikė išsamių skaičių apie per PTL suteiktas išmokas. Jos teigė, kad informaciją apie 2013 m. išmokas jos turės tik 2015 m. spalio mėn., o apie 2014 m. išmokas – 2016 metais. Tačiau atrodo, kad šia schema nesinaudojo antrosios kartos degalais laikomo dyzelino gamintojai. Taip yra dėl to, kad toks dyzelinas, panašu, nėra gaminamas komerciniais tikslais, o pagamintas ir rinkoje parduotas kiekis buvo gana nedidelis.

(74)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad šia schema biodyzelino gamintojai per PTL nesinaudojo, ir schemos poveikio subsidijavimo tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybei nenagrinėjo.

(75)

Šios Floridos žemės ūkio ir vartotojų paslaugų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Floridos įstatų 220.192 skirsnis.

(76)

Pagal atsinaujinančios energijos technologijų investicijų kredito programą teikiamas metinis įmonės mokesčių kreditas visiems reikalavimus atitinkantiems subjektams, skirtas finansuoti investicinėms sąnaudoms, įrangos eksploatacijos ir priežiūros sąnaudoms bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudoms, patirtoms 2012 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. ir susijusioms su biodyzelino, etanolio ir kitų degalų iš atsinaujinančių išteklių gamybos, saugojimo ir paskirstymo investicijomis Floridos valstijoje.

(77)

Mokesčių kredito paraiškos departamentui turi būti pateikiamos ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 1 d.; jos peržiūrimos laikantis pirmumo principo. Su paraiškomis turi būti pateikiami visų tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinamieji dokumentai. Pareiškėjai taip pat turi pateikti santrauką, kurioje būtų aprašyta, kaip medžiagų naudojimas yra susijęs su biodyzelino (B10–B100), etanolio (E10–E100) ar kitų atsinaujinančiųjų degalų gamybos, saugojimo ir paskirstymo investicijomis Floridos valstijoje. Be to, pareiškėjai su užpildyta paraiška turi pateikti projekto ekonominio poveikio Floridoje aprašymą.

(78)

Pagal šią schemą teikiamas metinis įmonės mokesčių kreditas, skirtas finansuoti iki 75 % (iki 1 mln. JAV dolerių vienam mokesčių mokėtojui ir iš viso 10 mln. JAV dolerių vienai valstijai per finansinius metus) visų investicinių sąnaudų, įrangos eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudų, susijusių su, be kita ko, biodyzelino ir kitų degalų iš atsinaujinančių išteklių gamybos, saugojimo ir paskirstymo investicijomis valstijoje. Kreditas siekia iki 1 mln. JAV dolerių vienam mokesčių mokėtojui; nepanaudota suma gali būti perkeliama į priekį ir naudojama finansiniais metais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., paskui kredito perkėlimas nebegalioja ir lėšų naudoti nebegalima.

(79)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Floridos valstija suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(80)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(81)

Šios Ajovos pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Ajovos kodekso 423.4 skirsnio 9 dalis.

(82)

Gamintojas turi būti biodyzelino gamintojas, registruotas Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkosaugos agentūroje pagal Federalinių taisyklių kodekso 40 antraštinės dalies 79.4 straipsnį. Pagal Ajovos kodekso 214A.2 skirsnį biodyzelinas turi būti skirtas naudoti biodyzelino degalų mišiniuose. Biodyzelinas turi būti pagamintas Ajovoje.

(83)

Reikalavimus atitinkantys biodyzelino gamintojai turi pateikti prašymą grąžinti mokesčius ir nurodyti per ketvirtį pagaminto biodyzelino galonų skaičių. Pajamų departamentas išnagrinėja prašymą grąžinti mokesčius ir, jei jis patvirtinamas, kiekvienam biodyzelino gamintojui išduoda mokesčių grąžinimo čekį.

(84)

Prašymai grąžinti mokesčius teikiami kiekvienų metų balandžio, liepos, spalio ir sausio mėnesiais, o mokesčių grąžinimo čekiai išduodami kiekvienų metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio ir vasario mėnesiais.

(85)

Pagal šią programą grąžinami mokesčiai siekia iki 0,03 JAV dolerio už Ajovoje pagaminto biodyzelino galoną (0,03 JAV dolerio 2012 m., 0,025 JAV dolerio 2013 m. ir 0,02 JAV dolerio 2014–2017 m.). Mokesčiai grąžinami tik už pirmuosius 25 mln. galonų, pagamintų kiekvienoje įmonėje.

(86)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Ajovos valstija suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(87)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(88)

Šios Kanzaso pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Kanzaso anotuotųjų įstatų (KAĮ) 79–34,155–79–34,159 dalys imtinai ir Kanzaso administracinių taisyklių (KAT) 92–27–1–92–27–5 dalys imtinai. Schema nebebus taikoma nuo 2016 m. liepos 1 d.

(89)

Iš Kanzaso kvalifikuotų biodyzelino gamintojų skatinimo fondo lėšų kiekvienam Kanzaso valstijoje įsisteigusiam biodyzelino gamintojui skiriamos tiesioginės subsidijos – 0,30 JAV dolerio už galoną. Skatinamosios išmokos priklauso nuo turimų lėšų ir prireikus paskirstomos proporcingai.

(90)

Pastaraisiais metais schemos lėšos buvo nepakankamos, ir šiuo metu nėra planuojama jokio finansavimo iki 2015 m. liepos 1 d. Schemai neskirta jokio finansavimo jau nuo 2014 m. liepos 1 d. Tačiau per PTL šia schema pasinaudojo nemažai JAV gamintojų. Be to, negalima atmesti galimybės, kad dalis įstatuose numatytų lėšų (875 000 JAV dolerių per ketvirtį) arba visa suma galėtų būti skirta schemai po 2015 m. liepos 1 d.

(91)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Kanzaso valstija suteikia finansinį įnašą skirdama tiesiogines subsidijas. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(92)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(93)

Šios Kentukio pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Kentukio įstatų pakeistų įstatų 154.27 dalis ir Kentukio administracinių taisyklių 307 antraštinės dalies 1 skyriaus 040 dalis.

(94)

Visi Kentukyje fiziškai įsisteigę biodyzelino gamintojai, biodyzelino mišinio gamintojai arba biodyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojai turi teisę pasinaudoti gamybos mokesčio kreditu.

(95)

Reikalavimus atitinkantis pareiškėjas Pajamų departamentui turi pateikti prašymą ne vėliau kaip pirmesnių kalendorinių metų sausio 15 d. Pareiškėjas turi pateikti įrodymą, kad pagamintas biodyzelinas atitinka tam tikrus specifikacijos reikalavimus.

(96)

Mokesčio kredito prašantis pareiškėjas prie mokesčio deklaracijos, kuria jis remiasi prašydamas mokesčio kredito, turi pridėti departamento išduotą kredito sertifikatą.

(97)

Kredito norma yra vienas doleris (1 JAV doleris) už biodyzelino gamintojo pagaminto biodyzelino galoną, vienas doleris (1 JAV doleris) už biodyzelino mišinio gamintojo maišymo procese panaudoto biodyzelino galoną ir vienas doleris (1 JAV doleris) už dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojo pagaminto dyzelino iš atsinaujinančių išteklių (iš biomasės gauto dyzelino) galoną, jeigu visa patvirtinto kredito suma visiems biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojams neviršija didžiausios metinės biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito sumos.

(98)

Pagal Kentukio įstatų pakeitimo 141 skyriaus 422 dalies 1 punkto c papunktį bendra didžiausia metinė biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito suma 2013 ir 2014 m. siekė 10 mln. JAV dolerių.

(99)

Jeigu visa patvirtinto kredito suma visiems biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojams viršija didžiausią metinę biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito sumą, departamentas nustato kredito sumą, kurią turi gauti kiekvienas biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojas, padaugindamas didžiausią metinę biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito sumą iš skaičiaus, kurio skaitiklis yra patvirtinto kredito suma biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojui, o vardiklis – visas patvirtintas kreditas visiems biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojams.

(100)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Kentukio valstija suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(101)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(102)

Kaip ir pirminiame tyrime pagrindinė schema tebebuvo biodyzelino mišinio kredito schema. Ši schema buvo taikoma per PTL, tačiau ją nustota taikyti 2014 m. gruodžio 31 d. Toliau nagrinėjama su šia schema susijusi teisėkūros raida ir tikimybė, kad ją vėl bus pradėta taikyti, taip pat nagrinėjamas biodyzelino kreditas ir smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas.

(103)

Trys federalinės schemos (biodyzelino mišinio kredito, biodyzelino kredito ir smulkių agrobiodyzelino gamintojų kredito schema) buvo įteisintos 2004 m. Amerikos darbo vietų kūrimo akte (15) ir pirmą kartą įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Jos turėjo nustoti galioti 2008 m. gruodžio 31 d. Nuo tada jų taikymas buvo pratęstas keturis kartus:

(104)

Taigi, per visą trijų federalinių schemų taikymo laiką jos buvo ne tik nuolat atkuriamos, bet ir du kartus (2013 ir 2014 m.) atkurtos atgaline data praėjus 11 mėnesių nuo jų taikymo pabaigos. Todėl JAV biodyzelino gamintojai tomis trimis federalinėmis schemomis galėjo nuolat naudotis nuo jų sukūrimo 2005 m. iki 2014 m. pabaigos, nes schemų taikymas buvo tęsiamas tiek įprastai, tiek atgaline data.

(105)

Išmokos už 2014 m. naudos gavėjams bus išmokėtos tik 2015 m. antrą pusmetį (16), nes prašymų teikimo programai, pradėtai taikyti atgaline data, terminas buvo pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 8 d.

(106)

Komisija dėl toliau išvardytų priežasčių mano esant didelę tikimybę, kad tos trys federalinės schemos netolimoje ateityje bus atkurtos ir taikomos atgaline data laikotarpiui po 2014 m. gruodžio 31 d.

(107)

Pirma, 3.4.1 skirsnyje aprašyti keturi pratęsimai praeityje rodo, kad yra nusistovėjusi schemų atkūrimo tendencija.

(108)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė, kad schemų atkūrimo tendencijos nėra, nes paskutinius du kartus schemos buvo atkurtos atgaline data, bet ne ateičiai. Tuo remdamasi, NBT tvirtino, kad jeigu būtų tendencija, kurią būtų galima kartoti 2015 m., tuomet schema galėtų būti atkurta 2015 m., o ne 2016 m. Tariamai nebūtų įmanoma pakankamai tiksliai numatyti tikimybės, ar už JAV pagamintą biodyzeliną, parduodamą 2016 m., būtų teikiamas biodyzelino mišinio kreditas.

(109)

Todėl NBT teiginys yra faktiškai neteisingas ir turėtų būti atmestas. Kaskart anksčiau atkūrus schemas, jos buvo taikomos ir ateičiai, ir tik paskutinį kartą atkurta schema galiojo tik praeičiai (2014 m.). Pavyzdžiui, 2013 m. sausio 2 d. atkurta schema buvo taikoma atgaline data 2012 metams, tačiau ir visiems 2013 m. Panašiai, 2008 ir 2010 m. pratęstos schemos taip pat buvo taikomos atitinkamai 2009 ir 2011 metams. Vadinasi, pastebima tendencija ne tik atkurti schemas atgaline data, bet ir matyti, kad visos praeityje atkurtos schemos (išskyrus 2014 m.) buvo taikomos ir ateities laikotarpiams. Tačiau nesvarbu, ar būsima schema bus atkurta ir taikoma tik 2015 metams, ar ir 2016 metams. Aišku tiek, kad dėl visų anksčiau atkurtų schemų buvo tęsiamas subsidijavimas, ir nėra požymių, kad tokia tendencija nutrūktų. Todėl, atsižvelgiant į toliau išvardytus veiksnius, tikėtina, kad 2016 m. (ir kitus keletą metų) ateityje atkurta (-os) schema (-os) bus taikoma (-os) atgaline data:

(110)

NBT taip pat pateikė argumentų, kad trijų federalinių schemų atkūrimas yra tik galimybė, o ne tikimybė. Pirma, ji nurodė Tarptautinės švaraus transporto tarybos deklaraciją, kurioje tariamai teigiama nesant įrodymų, kad biodyzelinui vis dar reikalingas mokesčio kreditas.

(111)

Antra, NBT nurodė, kad Kongresas nepriėmė paskutiniojo 2014 m. Biodyzelino mokesčių paskatų reformos ir pratęsimo akto (vadinamo ir „Draft Bill 2021“, kuriuo siūlyta pratęsti biodyzelino pajamų ir akcizo mokesčių kreditų taikymą iki 2017 m. gruodžio 31 d.. NBT teigė, kad taip pat tariamai nesitikima, kad Atstovų Rūmai 2015 m. pasiūlys arba priims teisės aktų, pagal kuriuos būtų toliau teikiamas biodyzelino (mišinio) kreditas.

(112)

Pirmas teiginys susijęs su Tarptautinės švaraus transporto tarybos 2014 m. liepos 31 d. deklaracija. Tačiau JAV institucijos nesivadovavo šia rekomendacija ir pratęsė schemą tų pačių metų pabaigoje. Todėl vertinant schemų atkūrimo ateityje tikimybę Tarptautinės švaraus transporto tarybos deklaracijai nereikėtų teikti didelės reikšmės.

(113)

Dėl antro teiginio – „Draft Bill S.2021“ (17) nebuvo priimtas Kongreso 2013–2014 m., o Atstovų Rūmai nepatvirtino mokesčių paskatų taikymo pratęsimo. Tačiau 2015 m. gegužės 21 d. Kongresui buvo pateiktas naujas įstatymo projektas, kuriuo siūloma pratęsti trijų subsidijų schemų taikymą nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (18). Todėl faktiškai neteisinga teigti, kad šiuo metu JAV teisėkūros sistemoje neaptariama jokių teisės aktų pasiūlymų. Patirtis parodė, kad net jeigu naujas įstatymas nebus priimtas, JAV teisėkūros sistemoje yra galimybė įstatymą pasiūlyti ir priimti vos per 18 dienų. Remiantis JAV Vyriausybės pateikta informacija, Mokesčių didinimo prevencijos aktas buvo pirmą kartą pateiktas JAV Atstovų Rūmams 2014 m. gruodžio 1 d., o paskutinis teisėkūros procedūros etapas buvo vos po 18 dienų, kai Prezidentas B. Obama 2014 m. gruodžio 19 d. aktą pasirašė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad JAV teisinėje sistemoje tokius pratęsimus galima taikyti atgaline data (pvz., sistemos atkūrimas 2013 m. ir jos taikymas atgaline data 2012 metams), naujas aktas dėl pratęsimo gali būti priimtas net po 2015 m.

(114)

Atskleidus galutinius faktus, NBT taip pat teigė, kad Komisijos vertinimas (žr. 107 konstatuojamąją dalį) neatitinka pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies teisinių reikalavimų, kuriais, jos manymu, reikalaujama, kad Komisija įrodytų, jog, pasibaigus galioti kompensacinėms priemonėms, subsidijavimas pasikartotų.

(115)

Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi reikalaujama įrodyti subsidijavimo pasikartojimo tikimybę, o tai neišvengiamai reiškia, kad, jeigu nebūtų taikomos priemonės, į ES vėl patektų subsidijuotas importas. Kaip išsamiau išnagrinėta 3.5 skirsnyje, Komisija nustatė esant tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, JAV biodyzelino gamintojai vėl pradėtų eksportuoti didelius biodyzelino kiekius į Sąjungos rinką subsidijuotomis kainomis.

(116)

Antra, JAV vidaus rinkoje nepastebėta jokių kainų pokyčių, kuriuos būtų galima susieti su schemų taikymo pabaiga pirmus tris kartus arba paskutinį kartą 2014 m. gruodžio 31 d. Remiantis NBT pateiktais duomenimis (19), biodyzelino kainos vidaus rinkoje per 2008 m. finansų krizę sumažėjo, per 2010 m. antrą ir trečią ketvirtį padidėjo ir iki 2013 m. pabaigos beveik nekito. Per pirmą 2014 m. pusmetį kainos sumažėjo maždaug 30 %, nors būtų buvę galima tikėtis jų padidėjimo, jei gamintojai būtų numatę, kad schemos nebus atkurtos. Iš to matyti dideli biodyzelino gamintojų ir kitų rinkos dalyvių lūkesčiai, kad schemos ateityje bus atkurtos ir taikomos atgaline data, atsižvelgiant į:

(117)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė, kad biodyzelino kainos svyravo pagal mineralinio dyzelino ir žaliavų kainas. Todėl NBT tvirtino, kad negalima daryti išvados dėl subsidijavimo pasikartojimo tikimybės remiantis biodyzelino kainų raida, jei neatsižvelgiama į žaliavų sąnaudų ir mineralinio dyzelino kainų poveikį.

(118)

Nepaisydama mineralinio dyzelino kainų ir žaliavų sąnaudų poveikio biodyzelino kainų raidai, Komisija daro išvadą, kad biodyzelino gamintojų už kiekvieną pagaminto biodyzelino galoną gautos subsidijos turėjo smarkiai sumažinti gamybos sąnaudas. Tai matyti ir nustatant galutinę biodyzelino kainą. Kadangi JAV bendrovės nebendradarbiavo, neįmanoma nustatyti tikslaus subsidijų poveikio gamybos sąnaudoms. Tačiau Komisija nustatė, kad už kiekvieną pagaminto biodyzelino galoną sumokėtas vienas doleris (1 JAV doleris) per PTL apytikriai sudarė vieną trečiąją galutinės JAV vidaus rinkos biodyzelino kainos. Todėl ji pakartoja savo išvadą, kad, jei gamintojai būtų numatę, kad schemos nebus atkurtos, praeityje būtų buvę galima tikėtis, kad biodyzelino kainos didės. Tačiau JAV vidaus rinkoje nepastebėta jokių kainų pokyčių, kuriuos būtų galima susieti su schemų taikymo pabaiga pirmus tris kartus arba paskutinį kartą 2014 m. gruodžio 31 d.

(119)

Trečia, nustatyta ne tik tai, kad JAV biodyzelino pramonė galėjo nuolat naudotis pagal minėtas tris schemas teikiamomis subsidijomis, bet ir tai, kad finansavimas niekada nebuvo sustabdytas konkrečiam laikotarpiui. Schemai niekada netrūko lėšų, ir jos naudos gavėjų ratas ir (arba) teikiamų lengvatų apimtis nesumažėjo. Priešingai, 2008 m. (21) 1 JAV dolerio už galoną kreditą pradėta mokėti visiems biodyzelino gamintojams, o ne tik agrobiodyzelino gamintojams. Iš tiesų, 2013 m. suteiktas finansavimas buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei 2012 m., o per pirmą 2014 m. pusmetį skirtas finansavimas viršijo bendrą finansavimą 2013 m. (22).

(120)

Ketvirta, atsižvelgiant į schemų reikšmę JAV biodyzelino pramonei ir į visų rinkos dalyvių lūkesčius, kad schemos bus ir toliau taikomos, net jeigu JAV nuspręstų ateityje schemas panaikinti, jos to negalėtų padaryti tiesiog laukdamos, kol schemos nustoti galioti. Veikiau, finansavimas turėtų būti laipsniškai mažinamas, tai užtruktų keletą metų ir (arba) būtų apribotas turinčiųjų teisę jį gauti ratas. Kitaip galėtų būti padaryta didelė žala JAV vidaus biodyzelino pramonei, būtų prarasta daug darbo vietų (šiame pramonės sektoriuje dirba apie 60 000 žmonių (23)), atsirastų priklausomybė nuo dyzelino importo ir nebūtų vykdomi Vyriausybės nustatyti su biodyzelino naudojimu susiję aplinkos apsaugos tikslai (24).

(121)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė, kad pasibaigusios galioti subsidijų programos pasikartojimo tikimybei nustatyti nėra svarbu, kad praeityje finansavimas buvo pakankamas ir kad naudos gavėjų gaunamos išmokos nemažėjo. NBT taip pat teigė, jog faktas, kad JAV biodyzelino pramonėje dirba apie 60 000 darbuotojų, savaime nereiškia, kad turi būti atkurtos subsidijų programos arba finansavimas pagal jas turi būti laipsniškai mažinamas. Galiausiai faktas, jog Degalų iš atsinaujinančių išteklių 2 standartu (toliau – RFS-2) reikalaujama, kad 2011–2021 m. laikotarpiu kasmet būtų sunaudojama ne mažiau kaip 1 mlrd. galonų iš biomasės gauto dyzelino, nereiškia, kad šis tikslas nebus pasiektas, jei subsidijų programos nebus atnaujintos.

(122)

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į pagal tas tris federalines schemas teikiamo finansavimo dydį ir į rinkos subjektų lūkesčius, kad schemos bus toliau taikomos, JAV institucijoms būtų labai sudėtinga tiesiog laukti, kol schemos nustoti galioti. Pramonės užimtumo lygis, pramonės aplinkosaugos ir ekonominiai tikslai – svarbūs rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti apie galinčią susidaryti padėtį, jei nebebūtų teikiamos arba būtų sumažintos federalinės subsidijos ir JAV biodyzelino pramonė būtų priversta sumažinti savo gamybą ir pajėgumus. Be to, pagal tokį scenarijų kiltų grėsmė ir aplinkosaugos tikslui (numatytam RFS-2 standarte) iki 2022 m. (25) sunaudoti ne mažiau kaip 22 mlrd. galonų pažangiųjų biodegalų (prie kurių priskiriamas ir biodyzelinas).

(123)

Taigi, Komisija mano esant didelę tikimybę, kad biodyzelino mišinio kredito, biodyzelino kredito ir smulkių agrobiodyzelino gamintojų kredito schemos bus atkurtos atgaline data ir pagal jas ateityje bus toliau teikiamos lengvatos JAV biodyzelino gamintojams. Minėtos trys federalinės schemos veikiausiai bus taikomos atgaline data nuo 2014 m. gruodžio 31 d., kaip tai buvo daroma praeityje.

(124)

NBT taip pat teigė, kad, nors pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalis susijusi su subsidijavimo pasikartojimo tikimybe, tačiau kompensaciniai muitai nebegali būti taikomi, jei subsidijų programa panaikinama tuo metu, kai nustatomi faktai per priemonių galiojimo termino peržiūrą, taip pat negalima nustatyti kompensacinių muitų, kai nėra subsidijų, kurias reikia kompensuoti siekiant apsaugoti nuo žalos. Priešingi veiksmai būtų nesuderinami su pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsniu, taip pat su Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 19 straipsniu. NBT taip pat teigė, kad, nuosekliai aiškinant minėtas nuostatas, būtų akivaizdu, kad tokiu atveju, kai programos lėšomis nesinaudojama, muitus toliau taikyti galima tik tada, kai pati subsidijų programa galioja.

(125)

Šį teiginį reikėtų atmesti. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio formuluotė nebūtinai reiškia, kad Komisija, norėdama nuspręsti dėl priemonių pratęsimo, turi faktiškai nustatyti subsidijavimą. Pagrindinio reglamento 18 straipsnyje veikiau numatyta, kad, kol priemonės taikomos, subsidijavimas neturi būti vykdomas, taigi, yra numatyta ir galimybė nustatyti „subsidijavimo pasikartojimo tikimybę“. Vadinasi, pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nėra nustatyto reikalavimo, kad pratęsiant priemones subsidijų schema turi galioti.

(126)

Be to, kontekstu patvirtinama, kad pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies 3 sakinys netaikomas priemonių galiojimo termino peržiūroms. Pagrindinio reglamento 15 straipsniu bendrai nustatytos galutinių priemonių nustatymo sąlygos, jeigu atliekami tyrimai pagal 10 straipsnį (nauji tyrimai). Iš tiesų, dauguma jo nuostatų netaikoma priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimams, inicijuotiems pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pavyzdžiui, to reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kompensacinio muito dydis neturi viršyti apskaičiuotos kompensuotinų subsidijų sumos“. Ši dalis akivaizdžiai netaikoma priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimams, nes, vadovaujantis to paties reglamento 22 straipsnio 3 dalimi, atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, priemonės gali būti tik panaikintos arba paliktos galioti, taigi, kompensacinio muito dydis negali būti nustatomas.

(127)

Panašiai suformuluotas ir Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 19 straipsnis, kuriuo taip pat aiškiai reglamentuojamos galutinių priemonių nustatymo sąlygos, kai atliekami nauji tyrimai.

(128)

Dėl tų pačių 125–127 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių, Komisija laikosi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnis netaikomas priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimams, inicijuotiems pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(129)

Galiausiai pagrindinio reglamento 18 straipsnis yra skirtas tam, kad būtų galima perspektyviai išanalizuoti subsidijavimo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę. Atliekant tokią analizę nustatomas tam tikras tikimybės laipsnis, todėl pagrindinio reglamento 18 straipsnis skiriasi nuo to reglamento 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio, – pastarieji yra skirti atsižvelgti į jau pasikeitusias aplinkybes.

(130)

Todėl, remdamasi 18 straipsnio formuluote, kontekstu ir tikslais, Komisija mano, kad pagrindinio reglamento 15 ir 17 straipsniai netaikomi priemonių galiojimo termino peržiūroms.

(131)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija NBT pateiktą teiginį atmeta.

(132)

Per PTL buvo taikomos visos pirmiau išnagrinėtos subsidijų schemos, pagal kurias buvo skiriamos subsidijos.

(133)

Tebetaikomos kelios mažos schemos, pvz., Pažangiųjų degalų bioenergijos programa ir valstijų subsidijų schemos, ir nėra požymių, kad tos schemos artimu laiku nebebus taikomos.

(134)

Todėl, atsižvelgdama į taikomas schemas, Komisija mano, kad, nustojus galioti priemonėms, subsidijavimas veikiausiai tęstųsi.

(135)

Komisija taip pat nagrinėjo, ar, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, subsidijuoto eksporto iš JAV į Sąjungą apimtis būtų didelė. Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų gamintojų nebendradarbiavimo nebuvo galima atlikti tyrimo remiantis JAV gamintojų pateiktais patikrintais duomenimis. Todėl Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais: duomenimis, kuriuos pateikė kai kurie JAV biodyzelino gamintojai pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymuose, Eurostato duomenimis, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis, vėliau pareiškėjo pateiktais duomenimis, JAV Nacionalinės biodyzelino tarybos (NBT) duomenimis, JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) bei JAV energetikos departamento svetainėmis ir JAV tarptautinės prekybos komisijos duomenimis.

(136)

Remiantis EIA duomenimis, JAV biodyzelino gamintojų pajėgumai per PTL buvo 7 128 000 tonų. Ši apimtis labai panaši į apimtį, kurią nurodė NBT, remdamasi savo narių aplinkosaugos agentūrai pateikta informacija, t. y. 6 963 000 tonų.

(137)

JAV faktinė biodyzelino gamyba per PTL buvo 4 450 000 tonų (EIA duomenys), o tai prilygsta 62,4 % pajėgumų naudojimo ir 37,6 %, t. y. 2 678 000 tonų nepanaudotų pajėgumų. Tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti Sąjungos rinkos paklausai patenkinti. JAV gamintojai gali lengvai padidinti savo gamybą ir eksportą į ES ir dėl didesnio pajėgumų naudojimo santykio ir mažesnių gamybos vieneto sąnaudų gauti ekonominės naudos. Jeigu į Sąjungos rinką būtų išleisti JAV nepanaudoti pajėgumai, būtų padarytas didelis poveikis, nes tie pajėgumai prilygsta beveik 22 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(138)

Šiuo klausimu NBT pateikė keletą pastabų. Pirma, NBT nurodė, kad tikrieji JAV gamybos pajėgumai yra mažesni nei mano Komisija. Iš tiesų, NBT duomenimis kelios JAV gamyklos, nors jos ir registruotos, faktiškai neveikia, todėl tikrieji gamybos pajėgumai yra 5 409 000 tonų. NBT taip pat nurodė, kad biodyzelino gamyba per PTL buvo didesnė – ji siekė 5 084 000 tonų. Todėl NBT teigė, kad pajėgumų naudojimas sudaro apie 94 %, ir nepanaudotų pajėgumų, kurie, panaikinus priemones, galėtų būti panaudoti eksportui į ES, yra nedaug.

(139)

Tačiau šio teiginio priimti negalima. NBT pateiktų duomenų neįmanoma suderinti su oficialiais duomenimis. JAV biodyzelino gamintojai privalo kas mėnesį EIA pateikti formą (EIA-22M „Mėnesinis biodyzelino gamybos tyrimas“), kurioje būtų nurodyti, be kita ko, metiniai gamybos pajėgumai ir gamintojų veiklos statusas, pvz., veikia, laikinai neveikia arba visam laikui nutraukė veiklą. Nuo 2013 m. sausio mėn. užregistruoti pajėgumai įvairiais mėnesiais šiek tiek skyrėsi, tačiau iš esmės labai nekito.

(140)

Be to, JAV biodyzelino gamintojai privalo kasmet aplinkosaugos agentūrai nurodyti, be kitos informacijos, degalų iš atsinaujinančių išteklių, kurie bus gaminami arba importuojami, rūšį arba rūšis, ir esamus bei numatomus gamybos pajėgumus.

(141)

Informacija apie JAV biodyzelino gamintojų deklaruojamus ir užregistruotus pajėgumus reguliariai atnaujinama, todėl ji laikoma tiksliu šaltiniu. NET jeigu užregistruoti pajėgumai šiuo metu nenaudojami arba yra laisvi, į juos reikia atsižvelgti skaičiuojant nepanaudotus pajėgumus, kurie gali būti panaudoti gamybai ir eksportui padidinti.

(142)

Be to, kaip NBT pripažino savo pateiktose pastabose, į jos pateiktus gamybos pajėgumų skaičius nebuvo įtraukti visiškai nebenaudojami pajėgumai. Gamyklos, kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus rinkos sąlygoms (pvz., atsivėrus Sąjungos rinkai) iš esmės gali vėl pradėti gamybą. Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą pasikartojimo tikimybės tyrimas turi būti atliekamas žvelgiant į priekį, nagrinėjant tai, kas gali atsitikti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, o ne tik įvertinti padėtį per PTL.

(143)

Atskleidus galutinius faktus, NBT tebesilaikė nuomonės, kad į gamybos pajėgumus neturėtų būti įskaičiuoti laisvi pajėgumai, net jeigu JAV institucijoms ir nebuvo pranešta, kad šie pajėgumai buvo išmontuoti arba jų veikla buvo nutraukta visam laikui.

(144)

Tačiau, vadovaujantis EIA instrukcijomis, kurias nurodė NBT, „metiniai gamybos pajėgumai [yra] biodyzelino kiekis, kurį gamykla gali pagaminti per kalendorinius metus, atsižvelgiant į įprastą prastovos laiką atliekant techninę priežiūrą. Į juos įskaitomi laikinai neveikiančios gamyklos pajėgumai, kol ši bus išmontuota arba uždaryta“ (26). Iš to, kas išdėstyta pirmiau, aišku, kad EIA į visus JAV gamybos pajėgumus įskaito visas galimas gamyklas, kurios gali vėl pradėti veiklą. Todėl, priešingai, nei teigia NBT, gamyklos, kurios nebuvo išmontuotos arba kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus sąlygoms iš esmės gali vėl pradėti gamybą. Todėl šiuos laisvus pajėgumus reikia laikyti visų JAV biodyzelino gamybos pajėgumų dalimi.

(145)

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu užregistruotais pajėgumais galima remtis skaičiuojant visus JAV pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, ir NBT teiginį atmeta.

(146)

Antra, NBT taip pat teigė, kad JAV biodyzelino pramonės paskirtis nėra eksportas, nes dauguma JAV biodyzelino įmonių gamina mažiau nei 15 000 000 galonų (55 000 metrinių tonų) per metus. Tariamai ekonominiu požiūriu nebūtų įmanoma keletą savaičių laikyti pagaminto dyzelino atsargas, kad jas būtų galima eksportuoti vieną kartą.

(147)

Komisija mano, kad šį teiginį reikia atmesti. JAV biodyzelino pramonė gali eksportuoti, ir prieš nustatant galiojančias priemones JAV gamintojai į Sąjungos rinką eksportavo didelius biodyzelino kiekius – per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d.) jie eksportavo 1 137 000 tonų. Tai rodo, kad kai kurie JAV gamintojai turi pakankamai gamybos pajėgumų, kad galėtų eksportuoti. Be to, JAV gamintojai, neturintys pakankamai atskirų pajėgumų, kad galėtų eksportuoti į Sąjungą, toliau tenkins paklausą vidaus rinkoje, o prekiautojai gali bendrai eksportuoti kelių gamyklų produkciją.

(148)

Taip pat galima pridurti, kad Sąjungos rinka, būdama didžiausia pasaulyje, yra labai patraukli, ir joje yra daug Sąjungos ir nacionalinių biodyzelino vartojimo paskatų. Galiausiai Sąjungos kainų lygis – aukštesnis, nei kitose trečiosiose šalyse, – skatintų JAV gamintojus eksportuoti į Sąjungą, o ne į kitas trečiąsias šalis.

(149)

Todėl Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į subsidijavimo tęsimosi ir pasikartojimo tikimybę ir į JAV biodyzelino pramonės didelius nepanaudotus pajėgumus bei Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, JAV biodyzelino gamintojai vėl pradės eksportuoti biodyzeliną į Sąjungos rinką subsidijuotomis kainomis.

(150)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį Komisija daro išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų.

(151)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino apie 200 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(152)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo beveik 11 600 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir iš Sąjungos gamintojų per tyrimą gautais duomenimis. Kaip nurodyta 12–14 konstatuojamosiose dalyse, atrinkti septyni Sąjungos gamintojai, kurie pagamino beveik 30 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(153)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos produkcijos apimtimi, atėmus eksportuotą kiekį ir pridėjus iš trečiųjų šalių importuotą kiekį. Importo ir eksporto apimčių šaltinis – Eurostato duomenys.

(154)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(155)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos biodyzelino suvartojimas išaugo 11 %.

(156)

Remiantis Eurostato duomenimis, pradėjus taikyti priemones 2009 m. biodyzelino iš JAV į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies ir rinkos dalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(157)

JAV biodyzelino gamintojams nebendradarbiaujant, Komisijos tarnybos naudojosi trimis informacijos šaltiniais, kad nustatytų JAV biodyzelino vidaus rinkos kainas per PTL: i) pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymai, kuriuos pradiniu etapu pateikė keltas JAV biodyzelino gamintojų; ii) NBT pateikta informacija, pagrįsta rinkos priežiūros įstaigos „Jacobsen“ sukauptais duomenimis, ir iii) pareiškėjo pateikta informacija, pagrįsta Naftos kainų informacijos tarnybos (NKIT) sukauptais duomenimis.

(158)

Šių trijų šaltinių duomenys apima įvairius prekybos kainų lygius ir „Incoterm“ sąlygas. Tačiau vertės skiriasi labai nedaug. Vidutinės visuose trijuose šaltiniuose nurodytos vertės yra 1 196,93 JAV dolerio už metrinę toną. Per PTL valiutos kursas buvo 1 EUR ir 1,356 JAV dolerio (1 EUR = 1,356 JAV dolerio), taigi ši suma prilygsta JAV vidaus rinkos pardavimo kainai – 883 EUR už metrinę toną (27).

(159)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš JAV į Sąjungą importuotas labai nedidelis biodyzelino kiekis, tad pagal jį nebuvo galima patikimai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo.

(160)

Todėl nagrinėta Sąjungos pramonės pagaminto ir Sąjungoje parduoto biodyzelino vidutinė kaina ir JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis vidutinė kaina per PTL. Komisija atliko paiešką Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenų bazėje ir paėmė iš jos duomenis apie biodyzelino (pagal STS kodą 382600) eksporto per PTL kiekius ir vertes. Eksporto į visas šalis (įskaitant ES) kiekis (metrinėmis tonomis) sudarė 567 018 tonų. Vidutinė vertė už metrinę toną per PTL buvo 753,34 EUR.

3 lentelė

JAV eksporto apimtis ir eksporto kainos per PTL

(161)

JAV biodyzelino vidutinė eksporto į visas paskirties šalis kaina per PTL buvo 1 021,52 JAV dolerio (753,34 EUR) už metrinę toną FAS (franko vieta prie laivo). Norint apskaičiuoti tikėtiną ir pagrįstą Sąjungos eksporto kainą, prie tos kainos reikėtų pridėti transporto bei draudimo sąnaudas, 6,5 % dydžio muitą ir sąnaudas po importo. Remiantis per tyrimą gautais duomenimis, tokia suma būtų apie 100 EUR už metrinę toną. Vadinasi, kadangi Sąjungos gamintojų per PTL parduoto biodyzelino vidutinė vidaus rinkos kaina buvo 905 EUR už metrinę toną (žr. 8 lentelę), dėl apskaičiuotųjų eksporto į Sąjungą kainų būtų priverstinai mažinamos Sąjungos kainos.

(162)

JAV Nacionalinė biodyzelino taryba (NBT) teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl tikėtinai Sąjungos eksporto kainai nustatyti ji naudojo vidutines JAV eksporto į trečiąsias šalis kainas, o ne didesnę eksporto į Kanadą kainą. Ji taip pat tvirtina, kad Komisija nepaaiškino, kuo pagrįstas 100 EUR apskaičiuotos eksporto į Sąjungą kainos koregavimas, ir neatsižvelgė nei į sąnaudas po importo, nei į tariamus kainų skirtumus, susidariusius dėl skirtingų žaliavų. Todėl priverstinio kainų mažinimo analizė yra klaidinga.

(163)

Atlikus tyrimą įrodyta, kad, kaip aprašyta pirmiau, JAV eksporto kainos labai skiriasi, atsižvelgiant į paskirties vietą. Todėl, siekdama nustatyti pagrįstą ir tikėtiną eksporto į Sąjungą kainą, Komisija tą kainą nustatė remdamasi eksporto į visas paskirties šalis vidurkiu. Tiesiog naudoti didžiausią eksporto kainą, kaip teigė NBT, nebūtų buvęs tinkamas metodas, kaip ir nebūtų buvę tinkama remtis mažiausia eksporto kaina.

(164)

Skaičiuodama 100 EUR koregavimą Komisija rėmėsi pačios NBT pateikta informacija. Tiksliau, Komisija naudojo NBT nurodytą muitų sumą ir transporto sąnaudas (apie 94 EUR) ir jas suapvalino iki 100 EUR; taip būtų atsižvelgta ir į sąnaudas po importo. Į NBT nurodytas sąnaudas po importo (2 % CIF kainos pasienyje arba 16,69 EUR) atsižvelgta nebuvo, nes ta suma nebuvo pagrįsta.

(165)

Dėl tariamo kainų skirtumo, susidariusio naudojant skirtingas žaliavas, Komisija primena, kad per pirminį tyrimą buvo taikytas koregavimas, pagrįstas patikrintų JAV gamintojų ir Sąjungos gamintojų duomenų palyginimu. Pirma, kadangi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti, ar koregavimą reikėtų taikyti. Antra, jei koregavimas turėjo būti taikomas, Komisija negalėjo nustatyti tokio koregavimo lygio. Per pirmąjį tyrimą vyravusios aplinkybės pasikeitė; visų pirma ES ir JAV biodyzelinui gaminti naudojamas nebe tas pats žaliavų mišinys. Bet kuriuo atveju, NBT prašė taikyti 10 % koregavimą, tačiau tokio koregavimo lygio nepagrindė.

(166)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NBT teiginys, kad priverstinio kainų mažinimo analizė yra klaidinga, turi būti atmestas.

(167)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(168)

Biodyzelino importo iš trečiųjų šalių (išskyrus JAV) apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo, – tai rodo panašiai sumažėjusi rinkos dalis. 2013 m. sumažėjusi importo apimtis sutampa su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui. Vidutinė kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 15 %. Kainų raidos tendencija buvo panaši į Sąjungos pramonės kainų Sąjungos rinkoje raidos tendenciją (žr. 8 lentelę), ir tai iš esmės galima paaiškinti sumažėjusiomis žaliavų kainomis. Nors kainų lygis yra apie 13 % žemesnis nei vidutinė Sąjungos kaina, šio importo rinkos dalis yra nedidelė ir didelio poveikio Sąjungos pramonei nedaro.

(169)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėti visi svarbūs ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(170)

Siekdama nustatyti žalą Komisija vertino makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius vertino remdamasi visų Sąjungos gamintojų duomenimis, o mikroekonominius rodiklius – patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(171)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(172)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(173)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(174)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito (+ 4 %), tačiau gamybos apimtis nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos žymiai išaugo. Šį gamybos apimties padidėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį išaugo Sąjungos suvartojimas, tačiau jis sutampa ir su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui, akivaizdžiai turėjusiu teigiamą poveikį Sąjungos pramonės gamybos apimčiai.

(175)

Nekintant gamybos pajėgumams ir padidėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 30 % ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje siekė 69 %.

(176)

NBT teigia, jog iš nekonfidencialių klausimyno atsakymų matyti, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientas yra didelis – nuo 78 % iki ne mažiau kaip 93 %. Vadinasi, vidutinis visos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas turi būti mažesnis dėl struktūrinių veiksnių, o ne dėl importo. Tokiomis aplinkybėmis pajėgumų naudojimas neturėtų būti laikomas rodikliu, kad Sąjungos biodyzelino pramonė vis dar atsigauna po buvusio subsidijavimo.

(177)

Šio teiginio priimti negalima. Pajėgumų naudojimas – tik vienas iš daugelio makroekonominių rodiklių, į kuriuos Komisija atsižvelgia nagrinėdama bendrą Sąjungos pramonės padėtį. Yra normalu, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientai gali būti didesni, nes makrorodikliai yra pagrįsti visos Sąjungos pramonės svertiniu vidurkiu. Kai kurie Sąjungos biodyzelino gamintojai labai suskaidytoje pramonėje atsigavo greičiau arba labiau nei kiti, tačiau tai nereiškia, kad šis rodiklis yra perteklinis atliekant bendrą Sąjungos pramonės padėties vertinimą.

(178)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(179)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis gerokai padidėjo ir sutampa su nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugusia gamyba. Todėl ir jos Sąjungos rinkos dalis išaugo nuo 76 % nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje iki 89 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Teigiama pardavimo apimties ir rinkos dalies raida rodo, kad šiuo metu galiojančios antidempingo ir antisubsidijų priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

(180)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %, o gamybos apimtis ir pardavimas išaugo maždaug 30 %. Pajėgumų naudojimas taip pat išaugo maždaug 30 %, o pajėgumai beveik nekito ir tik nedaug padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo (žr. 7 lentelę), o investicijų lygis sumažėjo (žr. 11 lentelę). Iš esmės galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei dabar yra augimo laikotarpis.

(181)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(182)

Sąjungos biodyzelino pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje nekito, tačiau paskui nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos išaugo 10 %. Ši tendencija visiškai atitinka kitų žalos rodiklių, pvz., gamybos apimties ir pardavimo, tendencijas, ir rodo, kad Sąjungos pramonė šiuo metu atsigauna po buvusio dempingo ir subsidijavimo.

(183)

Kadangi užimtumo padidėjimas yra proporcingai mažesnis nei padidėjusi biodyzelino gamyba, našumas vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamai pagerėjo – beveik 25 %, o tai rodo, kad Sąjungos pramonė tampa veiksmingesne.

(184)

Kaip minėta 159 konstatuojamojoje dalyje, nustačius kompensacinį muitą praktiškai nustota importuoti biodyzeliną iš JAV ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijuoto importo iš JAV praktiškai nebuvo. Todėl subsidijų skirtumo dydžio įvertinti nebuvo galima. Tačiau išnagrinėjus žalos rodiklius matyti, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms taikomos priemonės ir vėliau importui iš Argentinos ir Indonezijos nustatytos priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kuri, manoma, atsigauna po buvusio subsidijavimo, nors jos ekonominė padėtis tebėra nestabili ir pažeidžiama.

(185)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(186)

Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, o vieneto gamybos sąnaudų tendencija buvo panaši. Kadangi biodyzelinu prekiaujama kaip preke, Sąjungos pramonė nepajėgė išlaikyti didesnės pardavimo kainos; ji kainą sumažino, atsižvelgdama į sumažėjusias gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonei nepavyko visapusiškai pasinaudoti mažesnėmis žaliavų sąnaudomis. Kita vertus, vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo kiek daugiau nei vidutinė vieneto kaina, o tai rodo, kad Sąjungos pramonės veiksmingumas išaugo.

(187)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(188)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito.

(189)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(190)

Atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito ir išliko įprasto lygio.

(191)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(192)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas išaugo nuo 2,0 % 2011 m. iki 3,8 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Tačiau 2012 m. pelningumas sumažėjo iki – 1,4 % nuostolių; labiausiai tikėtina, kad taip atsitiko dėl didelio importo dempingo kaina iš Indonezijos ir Argentinos, pakeitusio ankstesnį JAV kilmės importą, kiekio.

(193)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Nors ir negalima nustatyti aiškios tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu, atrinktųjų bendrovių grynųjų pinigų srautas tuo laikotarpiu buvo teigiamas.

(194)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau lentelėje nurodytą teigiamą grynųjų pinigų srautą ir gerokai išaugusią investicijų grąžą, nėra požymių, kad Sąjungai būtų kilę sunkumų padidinti kapitalą ar skirti daugiau investicijų, jei nagrinėjamuoju laikotarpiu tokių investicijų būtų reikėję.

(195)

NBT teigė, kad 3,8 % pelnas nesutampa su jų pačių skaičiavimais, kurie buvo pagrįsti atrinktų ES gamintojų nekonfidencialių klausimyno atsakymų duomenimis, ir nurodė 8,5 % pelno skirtumą.

(196)

Komisija šį teiginį išnagrinėjo ir nustatė, kad NBT gavo skirtingą rezultatą dėl metodikos ir (arba) skaičiavimo, kuris buvo klaidingas dėl kelių priežasčių. Pirma, ji pelningumą per TL skaičiavo remdamasi ne, kaip tariama, klausimyno atsakymais, o atrankos duomenimis, t. y. informacija ne apie TL, o apie kitą laikotarpį. Antra, pelningumui apskaičiuoti NBT naudojo gamybos sąnaudas, pagrįstas kitame tyrime atrinktų kitų bendrovių gamybos sąnaudomis, tačiau jų negalima tiesiog perkelti į šį tyrimą. Galiausiai Komisija atrinktų bendrovių vidutinį pelno skirtumą nustatė remdamasi patikimais ir patikrintais tų bendrovių duomenimis. Todėl NBT teiginys atmetamas.

(197)

Ekonominių rodiklių analizė rodo, kad gamyba ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, o Sąjungos suvartojimas padidėjo ne tiek daug. Todėl Sąjungos pramonė padidino savo Sąjungos rinkos dalį. Tuo pačiu metu pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos sumažėjo iki panašaus lygio. Dėl to Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusia pardavimo apimtimi, nors importas iš trečiųjų šalių gerokai sumažėjo.

(198)

Kita vertus, pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo nedidelis, o 2012 m. Sąjungos pramonė netgi patyrė nuostolių. NET peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gautas pelnas – kiek mažiau nei 4 % – yra gerokai mažesnis nei pelnas, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai gauti įprastomis rinkos sąlygomis. Komisija taip pat primena, kad pirminiame tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės, Taryba nustatė (tikslinį) 15 % pelną, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai gauti įprastomis rinkos sąlygomis (28). Tačiau atliekant vėlesnį tyrimą dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo, pelno, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai tikėtis gauti įprastomis rinkos sąlygomis, dydis buvo šiek tiek patikslintas ir sumažintas iki 11 % iš esmės todėl, kad padidėjo konkurencija Sąjungos rinkoje ir Sąjungos biodyzelino pramonė patobulėjo (29).

(199)

Įvairių ekonominių rodiklių, svarbių dabartinės Sąjungos pramonės padėties analizei, tendencija yra teigiama, o tai rodo, kad šiuo metu taikomos priemonės daro teigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Tačiau Sąjungos pelno dydis tebėra labai mažas – gerokai mažesnis nei per ankstesnius tyrimus nustatytas tikslinis pelnas. Investicijų lygis taip pat yra mažas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 30 %, o pajėgumų naudojimas, nors ir didėja, tebėra mažesnis nei 70 %, palyginti su beveik 90 % pajėgumų naudojimo koeficientu, kai Sąjungos rinkoje nebuvo subsidijuoto importo (2004–2006 m.) ir Sąjungos pramonės padėtis buvo laikoma tvirta (30).

(200)

Remdamasi bendra visų ekonominių rodiklių analize, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė dar nėra visiškai atsigavusi po buvusio subsidijuoto importo poveikio. Jos ekonominė ir finansinė padėtis tebėra nestabili, todėl, pasikartojus didelės apimties subsidijuotam importui iš JAV, dabartinė teigiama tendencija galėtų lengvai tapti neigiama.

(201)

Siekiant įvertinti tikimybę, ar, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį nagrinėjo tikėtiną importo iš JAV poveikį Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei. Visų pirma Komisija nagrinėjo subsidijuoto importo pasikartojimo tikimybę, jo apimtį ir tikėtinus kainų lygius, nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir JAV gamintojų kainodaros politiką.

(202)

Kaip minėta 149 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, subsidijuotas importas iš JAV pasikartotų. Komisija nustatė, kad JAV biodyzelino gamintojai šiuo metu eksportuoja biodyzeliną į kitas trečiųjų šalių rinkas tokiomis kainomis, kurios yra mažesnės už Sąjungos kainas. Kadangi Sąjungos kainos yra didesnės nei kitų trečiųjų šalių rinkų kainos, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, bent dalis to eksporto gali būti nukreipta į Sąjungą.

(203)

Komisija nustatė, kad JAV gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, siekiančių 2 678 000 tonų, prilygstančių beveik 22 % viso Sąjungos suvartojimo.

(204)

Negalima tikėtis, kad JAV turimi nepanaudoti pajėgumai bus panaudoti vidaus rinkoje. Jau dabar, nepaisant pakankamų pajėgumų, JAV gamintojai netenkina visos JAV rinkos paklausos. Taip pat nėra tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti padidinti eksportą į trečiąsias šalis (išskyrus Sąjungą). Kaip aprašyta 161 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu JAV eksporto į trečiąsias šalis kainos yra vidutiniškai 15 % mažesnės nei vidutinė JAV vidaus rinkos kaina ir vidutinė Sąjungos kaina, net atsižvelgus į transporto iš JAV į Sąjungą sąnaudas. Todėl tikėtina, kad JAV gamintojai ieškos kitų galimybių panaudoti savo nepanaudotus pajėgumus.

(205)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje biodyzelino rinka ir biodyzelino kainos Sąjungoje yra lygios JAV vidaus rinkos kainų lygiui arba šiek tiek už jį didesnės, Sąjungos rinka būtų labai patraukli JAV biodyzelino gamintojams. Praeityje iš tiesų taip buvo.

(206)

Todėl labai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, JAV gamintojai didelę savo nepanaudotų pajėgumų dalį panaudotų tam, kad iš naujo patektų į Sąjungos rinką. Atsižvelgiant į jų dabartinę kainodaros politiką kitose eksporto rinkose ir į turimus didelius nepanaudotus pajėgumus, labai tikėtina, kad didelis JAV biodyzelino kiekis vėl patektų į Sąjungos rinką subsidijuota kaina, kuri būtų lygi Sąjungos kainoms arba už jas mažesnė.

(207)

Dėl tokio importo Sąjungos pramonė patirtų didelį spaudimą ir net būtų priversta labai sumažinti kainas, – esant dabartiniam kainų lygiui Sąjungos pramonė gauna tik labai nedidelį pelną, kuris yra gerokai mažesnis už jos tikslinį pelną. Labai tikėtina, kad dėl to sumažėtų gamyba ir pardavimo kiekis, būtų gaunama mažiau pelno ir sumažėtų rinkos dalis.

(208)

Kadangi Sąjungos pramonės ekonominė padėtis yra nestabili, toks tikėtinas scenarijus turėtų didelį neigiamą poveikį šiuo metu atsigaunančiai Sąjungos pramonei ir labai tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

(209)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių iš JAV importuojamam biodyzelinui taikomų kompensacinių muitų, materialinė žala Sąjungos pramonei pasikartotų.

(210)

Remdamasi pagrindinio reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant pirmiau aprašytų nustatytų faktų dėl žalingo subsidijavimo pasikartojimo tikimybės, tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos biodyzelino pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(211)

Galiojančios priemonės padėjo beveik iki nulio sumažinti subsidijuotą biodyzelino importą iš JAV ir sudarė palankesnes sąlygas Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonėje pastebimi teigiami atsigavimo po buvusio subsidijavimo požymiai, pvz., išaugusi gamyba ir pardavimo apimtis, tačiau biodyzelino kainos Sąjungos rinkoje gerokai sumažėjo ir pelningumas buvo labai nedidelis, todėl pramonės ekonominė padėtis tebėra nestabili ir pažeidžiama.

(212)

Jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, visiškai tikėtina, kad Sąjungos pramonei tektų kovoti su didėjančia nesąžininga konkurencija dėl didelės subsidijuoto biodyzelino iš JAV importo apimties. Šiuo metu Sąjungos biodyzelino pramonės patiriamas atsigavimas nutrūktų ir materialinė žala veikiausiai pasikartotų. Todėl nutraukus priemonių taikymą būtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(213)

Apie save pranešė ir savo nuomonę pareiškė tik trys importuotojai ir (arba) prekiautojai. Viena bendrovė teigė, kad galiojančių muitų dydis yra neproporcingas ir kad pratęsus jų taikymą būtų trikdoma ir ribojama rinka, todėl didėtų kainos; kitos dvi bendrovės teigė, kad galiojančios priemonės jų veiklai poveikio nepadarė ir jų pozicija dėl galiojančių kompensacinių muitų taikymo pratęsimo buvo neutrali.

(214)

Per šį tyrimą nustatyti faktai nepagrindžia argumento, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų ribojama rinka ir didėtų kainos. Priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos kainos mažėjo, nors priemonės ir buvo taikomos. Be to, Sąjungos pramonė šiuo metu turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų Sąjungos biodyzelino paklausą, ir pakankamai nepanaudotų pajėgumų patenkinti ateityje išaugusią paklausą. Taigi pateikti argumentai neįrodo, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų importuotojų ir (arba) prekiautojų interesams.

(215)

Apie save pranešė ir savo nuomonę pareiškė tik vienas naudotojas – naftos bendrovė, perkanti biodyzeliną ir maišanti jį su mineraline alyva. Ji labai pritarė tolesniam galiojančių priemonių taikymui ir teigė, kad priemonių panaikinimas galėtų turėti lemtingų padarinių Sąjungos biodyzelino rinkai, nes rinką užplūstų didelis subsidijuoto biodyzelino kiekis ir dėl to pasikartotų sunki žala Sąjungos biodyzelino pramonei.

(216)

Nėra požymių, kad galiojančios priemonės padarė neigiamą poveikį Sąjungos biodyzelino naudotojams, taip pat reikia pabrėžti, kad nėra įrodymų, jog galiojančios priemonės padarė nepageidaujamą poveikį jų pelningumui ar verslui. Bet kuriuo atveju, dėl stabilaus arba kiek išaugusio Sąjungos biodyzelino suvartojimo Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų esamą ir būsimą paklausą, jei paklausa ateityje išaugtų. Toliau taikant priemones pasiūlos stygiaus neatsirastų.

(217)

Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas naudotojų interesams neprieštarautų.

(218)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamam JAV kilmės biodyzelinui tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(219)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl subsidijavimo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės, daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį importuojamam JAV kilmės biodyzelinui taikomi kompensaciniai muitai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 598/2009 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 443/2011, turėtų būti taikomi dar penkerius metus.

(220)

Kaip aprašyta 2 konstatuojamojoje dalyje, importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatytų kompensacinių muitų taikymas išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir į Sąjungą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(221)

Toliau taikytini kompensaciniai muitai tebetaikomi ir importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(222)

Eksportuojantys Kanados gamintojai, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas buvo išplėstas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 443/2011, atleidžiami ir nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(223)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę.

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: Rue de la loi 170, CHAR 04/034

1049 Brussels

BELGIUM

E. paštas: TRADE-TDI-INFORMATION@ec.europa.eu