I PRIEDAS

TRAUKINIŲ EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO TECHNINĖ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJA

TURINYS

1.

ĮVADAS

1.1.	Techninė taikymo sritis

1.2.	Geografinė taikymo sritis

1.3.	Šios TSS turinys

2.	POSISTEMIO IR TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽIMAS

2.1.	Posistemis

2.2.	Taikymo sritis

2.2.1.

Darbuotojai ir traukiniai

2.2.2.

Principai

2.2.3.

Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

3.	ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.	Esminių reikalavimų laikymasis

3.2.	Esminiai reikalavimai – apžvalga

4.	POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.

Įvadas

4.2.	Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.

Su darbuotojais susiję reikalavimai

4.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.1.2.

Mašinistams skirti dokumentai

4.2.1.2.1.

Mašinisto taisyklių sąvadas

4.2.1.2.2.

Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

4.2.1.2.2.1.

Maršruto vadovo parengimas

4.2.1.2.2.2.

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

4.2.1.2.2.3.

Mašinisto informavimas realiu laiku

4.2.1.2.3.

Tvarkaraščiai

4.2.1.2.4.

Geležinkelių riedmenys

4.2.1.3.

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

4.2.1.4.

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

4.2.1.5.

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

4.2.2.

Su traukiniais susiję reikalavimai

4.2.2.1.

Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.1.2.

Priekis

4.2.2.1.3.

Galas

4.2.2.1.3.1

Keleiviniai traukiniai

4.2.2.1.3.2

Tarptautiniam eismui naudojami prekiniai traukiniai

4.2.2.1.3.3

Prekiniai traukiniai, nekertantys sienos tarp valstybių narių

4.2.2.2.

Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.2.2.

Valdymas

4.2.2.3.

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

4.2.2.4.

Keleivių ir krovinio sauga

4.2.2.4.1.

Krovinio sauga

4.2.2.4.2.

Keleivių sauga

4.2.2.5.

Traukinio formavimas

4.2.2.6.

Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.

Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

4.2.2.6.2.

Stabdymo charakteristikos

4.2.2.7.

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.7.2.

Būtinieji duomenys

4.2.2.8.

Signalų ir geležinkelio kelio žymų matomumo reikalavimai

4.2.2.9.

Mašinisto budrumas

4.2.3.

Su traukinių eismu susiję reikalavimai

4.2.3.1.

Traukinio planavimas

4.2.3.2.

Traukinių identifikavimas

4.2.3.2.1.

Traukinio numerio formatas

4.2.3.3.

Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.

Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

4.2.3.3.2.

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

4.2.3.4.

Eismo valdymas

4.2.3.4.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.3.4.2.

Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.

Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

4.2.3.4.2.2.

Numatomas perdavimo laikas

4.2.3.4.3.

Pavojingi kroviniai

4.2.3.4.4.

Kokybės valdymas

4.2.3.5.

Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

4.2.3.5.1.

Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

4.2.3.5.2.

Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

4.2.3.6.

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.

Kitų naudotojų informavimas

4.2.3.6.2.

Traukinių mašinistų informavimas

4.2.3.6.3.

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

4.2.3.7.

Avarinės situacijos valdymas

4.2.3.8.

Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

4.3.	Sąsajoms taikomi funkciniai ir techniniai reikalavimai

4.3.1.

Sąsajos su infrastruktūros TSS

4.3.2.

Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

4.3.3.

Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.

Sąsajos su lokomotyvų TSS ir keleivinių riedmenų TSS

4.3.3.2.

Sąsajos su prekinių vagonų TSS

4.3.3.3.

Sąsajos su greitųjų geležinkelių riedmenų TSS

4.3.4.

Sąsajos su energijos posistemio TSS

4.4.	Eksploatavimo taisyklės

4.5.	Techninės priežiūros taisyklės

4.6.	Profesinė kvalifikacija

4.6.1.

Profesinė kompetencija

4.6.1.1.

Profesinės žinios

4.6.1.2.

Sugebėjimas šias žinias taikyti praktiškai

4.6.2.

Kalbinė kompetencija

4.6.2.1.

Principai

4.6.2.2.

Žinių lygis

4.6.3.

Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

4.6.3.1.

Pagrindiniai elementai

4.6.3.2.

Mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.1

Pradinis mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.2.

Tolesnis mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.3.

Specialūs elementai traukinio brigados nariams ir pagalbiniams darbuotojams

4.6.3.2.3.1.

Žinios apie infrastruktūrą

4.6.3.2.3.2.

Žinios apie geležinkelių riedmenis

4.6.3.2.3.3.

Pagalbiniai darbuotojai

4.7.	Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

4.7.1.

Įvadas

4.7.2.

Išbraukta

4.7.3.

Išbraukta

4.7.4.

Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

4.7.4.1.

Prieš paskiriant

4.7.4.1.1.

Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

4.7.4.1.2.

Psichologinis įvertinimas

4.7.4.2.

Po paskyrimo

4.7.4.2.1.

Reguliarių sveikatos patikrinimų dažnumas

4.7.4.2.2.

Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

4.7.4.2.3.

Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

4.7.5.

Medicininiai reikalavimai

4.7.5.1.

Bendrieji reikalavimai

4.7.5.2.

Regos reikalavimai

4.7.5.3.

Klausos reikalavimai

4.8.	Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai

4.8.1.

Infrastruktūra

4.8.2.

Geležinkelių riedmenys

5.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.	Apibrėžtis

5.2.	Sudedamųjų dalių sąrašas

6.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.	Sąveikos sudedamosios dalys

6.2.	Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.

Principai

7.	ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Principai

7.2.	Įgyvendinimo rekomendacijos

7.3.	Specifiniai atvejai

7.3.1.

Įvadas

7.3.2.

Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1.

Laikinasis specifinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejis (T1)

7.3.2.2.

Laikinasis specifinis Airijos ir Jungtinės Karalystės atvejis (T2)

A priedėlis.

ERTMS/ETCS naudojimo taisyklės

B priedėlis.

Kitos taisyklės, suteikiančios galimybę suderintai veikti

C priedėlis.

Su sauga susijusių pranešimų teikimo metodika

D priedėlis.

Su maršrutu (-ais), kurį (-iuos) ketinama naudoti, susijusi informacija, prie kurios geležinkelio įmonė turi turėti prieigą

E priedėlis.

Kalbos ir bendravimo lygis

F priedėlis.

G priedėlis.

H priedėlis.

I priedėlis.

J priedėlis.

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su „traukinių lydėjimu“

K priedėlis.

L priedėlis.

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su traukinių rengimu

M priedėlis.

N priedėlis.

O priedėlis.

P priedėlis.

Europos transporto priemonės numeris ir susijęs raidinių ženklų užrašymas ant kėbulo

Q priedėlis.

R priedėlis.

S priedėlis.

T priedėlis.

Stabdymo charakteristikos

U priedėlis.

Neišspręstų klausimų sąrašas

V priedėlis.

W priedėlis.

Terminų sąrašas

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši techninė sąveikos specifikacija (toliau – TSS) taikoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, nurodytam Direktyvos 2008/57/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše. Daugiau informacijos apie šį posistemį pateikta šio priedo 2 skyriuje.

Techninėje sąveikos specifikacijoje prireikus nustatyti skirtingi paprastųjų geležinkelių ir greitųjų geležinkelių, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/57/EB I priedo 2.1 skyriuje, reikalavimai.

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – Europos geležinkelių sistema, aprašyta Direktyvos 2008/57/EB I priede, išskyrus Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas sistemas ir tinklus.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

a)	nurodoma numatoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio taikymo sritis (2 skyrius);

b)	išdėstomi esminiai nagrinėjamam posistemiui taikomi reikalavimai ir jo sąsajos su kitais posistemiais (3 skyrius);

c)

nustatomi funkciniai ir techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti posistemis, ir posistemio sąsajos su kitais posistemiais. Jei būtina, atsižvelgiant į posistemio paskirtį, šie reikalavimai gali būti skirtingi, pvz., priklausomai nuo geležinkelio linijos, transporto mazgo ir (arba) geležinkelių riedmenų kategorijos, nustatytos Direktyvos 2008/57/EB I priede (4 skyrius);

d)	nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms taikomos Europos specifikacijos (įskaitant Europos standartus), būtinos Europos geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti (5 skyrius);

e)	kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti (6 skyrius);

f)	nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma būtina nurodyti, kokius etapus reikia atlikti ir kokius elementus taikyti, kad nuo dabartinės padėties būtų palaipsniui pereita prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas (7 skyrius);

g)	nurodoma minėtam posistemiui eksploatuoti ir jo techninei priežiūrai atlikti, taip pat šiai TSS įgyvendinti būtina susijusių darbuotojų profesinė kvalifikacija ir jų sveikatos ir darbo saugos sąlygos (4 skyrius).

Be to, pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS. Tokie atvejai nurodyti 7 skyriuje.

Taip pat šioje TSS (4 skyriuje) pateikiamos specifinės naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, taikomos 1.1 ir 1.2 poskirsniuose nurodytose taikymo srityse.

2.   POSISTEMIO IR TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽIMAS

2.1.   Posistemis

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis apibrėžtas Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.5 skirsnyje:

2.2.   Taikymo sritis

Ši TSS taikoma infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, susijusiam su traukinių eksploatavimu 1.2 skyriuje apibrėžtoje Europos geležinkelių sistemoje.

2.2.1.   Darbuotojai ir traukiniai

4.6 ir 4.7 skirsniai taikomi darbuotojams, atliekantiems saugos atžvilgiu svarbias traukinio palydos užduotis, kai kertama (-os) valstybių siena (-os) ir dirbama už bet kurios (-ų) vietovės (-ių), kuri (-os) infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose nurodyta (-os) kaip „pasienis“ ir įtraukta (-os) į jo saugos sertifikatą, ribų.

4.6.2 skirsnis taip pat taikomas traukinių mašinistams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB (1) VI priedo 8 skyriuje. Nelaikoma, kad darbuotojas kerta sieną, jeigu veikla atliekama tik „pasienio“ vietovėse, kaip aprašyta šio skirsnio pirmoje pastraipoje.

Kiek tai susiję su darbuotojais, atliekančiais saugos atžvilgiu svarbiausias traukinių išleidimo ir leidimų judėti suteikimo užduotis, valstybėse narėse bus užtikrintas abipusis profesinės kvalifikacijos ir su darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis susijusių reikalavimų pripažinimas.

Kiek tai susiję su darbuotojais, atliekančiais saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su galutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną (-as) ir darbu už bet kurios (-ų) „pasienio“ vietovės (-ių) ribų, kaip aprašyta šio skirsnio pirmoje pastraipoje, 4.6 skirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažįstant su darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis susijusius reikalavimus. Nebus laikoma, kad traukinio maršrutas yra tarptautinis, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio riedmenys sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietovės (-ių), kaip aprašyta šio skirsnio pirmoje pastraipoje.

Pirmiau išdėstyti dalykai apibendrinti 1 ir 2 lentelėse.

1   lentelė

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie kirs valstybių sienas ir vyks toliau nei pasienio vietovė

Užduotis	Profesinė kvalifikacija	Su sveikata susiję reikalavimai
Traukinio lydėjimas	4.6	4.7
Leidimų traukiniui judėti suteikimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio parengimas	4.6	Abipusis pripažinimas
Traukinio išleidimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas

2   lentelė

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie nekerta valstybės sienų arba jas kerta, bet nevyksta toliau pasienio vietovės

Užduotis	Profesinė kvalifikacija	Su sveikata susiję reikalavimai
Traukinio lydėjimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Leidimų traukiniui judėti suteikimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio parengimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio išleidimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas

2.2.2.   Principai

Ši TSS taikoma tiems traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio elementams (kaip nustatyta 4 skyriuje), kuriuose iš esmės yra geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos sąsajų ir kur sąveika būtų ypač naudinga.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, nustatydami tinkamus procesus, privalo užtikrinti atitiktį visiems su taisyklėmis, tvarka ir dokumentais susijusiems reikalavimams. Šių procesų nustatymas yra svarbi geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo taikomos saugos valdymo sistemos dalis, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/49/EB (2). Pačią saugos valdymo sistemą, prieš išduodama saugos sertifikatą ir (arba) suteikdama įgaliojimus, vertina kompetentinga nacionalinė saugos institucija.

2.2.3.   Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su eksploatavimo atžvilgiu svarbiomis fizinėmis sudedamosiomis dalims, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.

Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti tokiems struktūriniams posistemiams, kaip antai, geležinkelių riedmenys, taikomose TSS. Taikant šią TSS atsižvelgiama į tų elementų eksploatacinę funkciją.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Esminių reikalavimų laikymasis

Kaip nustatyta Direktyvos 2008/57/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Europos geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti tos Direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.

3.2.   Esminiai reikalavimai – apžvalga

Sritys, kuriose taikomi esminiai reikalavimai:

—

sauga,

—	patikimumas ir prieinamumas,

—

sveikata,

—	aplinkos apsauga,

—	techninis suderinamumas.

Remiantis Direktyva 2008/57/EB, esminiai reikalavimai gali būti bendrai taikomi visai Europos geležinkelių sistemai arba specialiai kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims.

3 lentelėje apibendrinamas Direktyvos 2008/57/EB III priede ir šioje TSS išdėstytų esminių reikalavimų atitikimas.

3   lentelė

Skirsnis

Skirsnio pavadinimas

Sauga

Patikimumas ir prieinamumas

Sveikata

Aplinkos apsauga

Techninis suderinamumas

Specifiniai traukinių eismo organizavimo ir valdymo esminiai reikalavimai

1.1.1

1.1.2

1.1.3

1.1.4

1.1.5

1.2

1.3.1

1.3.2

1.4.1

1.4.2

1.4.3

1.4.4

1.4.5

1.5

2.6.1

2.6.2

2.6.3

4.2.1.2

Mašinistams skirti dokumentai

X

X

X

4.2.1.2.1

Taisyklių sąvadas

X

X

X

4.2.1.2.2

Maršruto vadovas

X

X

4.2.1.2.2.1

Maršruto vadovo parengimas

X

4.2.1.2.2.2

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

X

X

4.2.1.2.2.3

Mašinisto informavimas realiu laiku

X

X

X

4.2.1.2.3

Tvarkaraščiai

X

X

X

4.2.1.2.4

Geležinkelių riedmenys

X

X

X

4.2.1.3

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

X

X

X

4.2.1.4

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

X

X

X

4.2.1.5

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

X

X

X

X

4.2.2.1

Traukinio matomumas

X

X

X

4.2.2.1.1

Bendrieji reikalavimai

X

X

X

4.2.2.1.2

Priekis

X

X

X

4.2.2.1.3

Galas

X

X

X

4.2.2.2

Traukinio girdimumas

X

X

X

X

4.2.2.2.1

Bendrieji reikalavimai

X

X

X

4.2.2.2.2

Valdymas

X

X

4.2.2.3

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

X

X

X

4.2.2.4

Keleivių ir krovinio sauga

X

4.2.2.5

Traukinio formavimas

X

4.2.2.6

Traukinio stabdžių sistema

X

X

X

4.2.2.6.1

Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

X

X

X

4.2.2.6.2

Stabdymo charakteristikos

X

X

X

4.2.2.7

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

X

X

X

4.2.2.7.1

Bendrieji reikalavimai

X

X

4.2.2.7.2

Būtinieji duomenys

X

X

4.2.2.8

Signalų ir geležinkelio kelio žymų matomumo reikalavimai

X

X

4.2.2.9

Mašinisto budrumas

X

4.2.3.1

Traukinio planavimas

X

X

X

4.2.3.2

Traukinių identifikavimas

X

X

X

4.2.3.3

Traukinio išvykimas

X

X

4.2.3.3.1

Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

X

X

X

X

4.2.3.3.2

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

X

X

X

X

4.2.3.4

Eismo valdymas

X

X

X

4.2.3.4.1

Bendrieji reikalavimai

X

X

X

4.2.3.4.2

Pranešimas apie traukinį

X

X

X

4.2.3.4.2.1

Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

X

X

4.2.3.4.2.2

Numatomas perdavimo laikas

X

X

4.2.3.4.3

Pavojingi kroviniai

X

X

4.2.3.4.4

Kokybės valdymas

X

X

4.2.3.5

Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

X

X

4.2.3.5.1

Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

X

X

4.2.3.5.2

Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

X

X

4.2.3.6

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

X

X

X

4.2.3.6.1

Kitų naudotojų informavimas

X

X

4.2.3.6.2

Traukinių mašinistų informavimas

X

4.2.3.6.3

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

X

X

X

4.2.3.7

Avarinės situacijos valdymas

X

X

X

4.2.3.8

Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

X

4.4

Eksploatavimo taisyklės

X

X

4.6

Profesinė kvalifikacija

X

X

X

4.7

Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

X

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.   Įvadas

Atsižvelgiant į visus taikomus pagrindinius reikalavimus, traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemį, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, sudaro tik šiame skyriuje nurodyti elementai.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB (3) infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už tai, kad traukiniams, turintiems leidimą važiuoti jo tinkle, būtų pateikti visi būtini reikalavimai, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir šiame skyriuje išdėstytas funkcines arba technines specifikacijas.

4.2.   Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

—	su darbuotojais susiję reikalavimai,

—	su traukiniais susiję reikalavimai,

—	su traukinių eismu susiję reikalavimai.

4.2.1.   Su darbuotojais susiję reikalavimai

4.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Šis skirsnis taikomas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio naudojimo atlikdami saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo sąsaja.

1)	Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie: a) vairuoja traukinius (toliau šioje TSS – mašinistas) ir yra traukinio brigados dalis; b) atlieka užduotis traukinyje (išskyrus vairavimą) ir yra traukinio brigados dalis; c) atlieka traukinių parengimo užduotis.

2)	Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, duodantys leidimą traukiniams važiuoti.

Sritys, kurioms taikoma:

—	dokumentai,

—	bendravimas.

Be to, šioje TSS nustatomi darbuotojams (kaip apibrėžta 2.2.1 skirsnyje) taikomi reikalavimai, susiję su:

—	kvalifikacija (žr. 4.6 skirsnį ir L priedėlį),

—	sveikatos ir darbo saugos sąlygomis (žr. 4.7 skirsnį).

4.2.1.2.   Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį eksploatuojanti geležinkelio įmonė turi mašinistui suteikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pareigoms atlikti.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.   Mašinisto taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamajame mašinisto taisyklių sąvade.

Mašinisto taisyklių sąvade turi būti pateikti reikalavimai, taikomi visiems mašinisto darbo maršrutams ir tuose maršrutuose naudojamiems riedmenims, atsižvelgiant į darbą normaliomis ir pablogėjusiomis sąlygomis bei darbą galimų avarinių situacijų atveju.

Mašinisto taisyklių sąvadas turi apimti du skirtingus aspektus:

—	aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros (atsižvelgiant į A, B ir C priedėlius),

—	nustatomos kiekvienam infrastruktūros valdytojui reikalingos specifinės taisyklės ir procedūros.

Į sąvadą turi būti įtrauktos procedūros, taikomos bent šiems aspektams:

—	darbuotojų darbo sauga ir saugumas,

—	signalizavimas, kontrolė ir valdymas,

—	traukinio naudojimas, įskaitant darbą pablogėjusiomis sąlygomis,

—	trauka ir geležinkelių riedmenys,

—	riktai ir avarijos.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už mašinisto taisyklių sąvado parengimą.

Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, mašinisto taisyklių sąvadą turi pateikti vienodu formatu.

Mašinisto taisyklių sąvadą geležinkelio įmonė turi sudaryti taip, kad mašinistas galėtų laikytis visų eksploatacijos taisyklių.

Sąvadas turi turėti du priedėlius:

—	1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas,

—	2 priedėlis. Blankų rinkinys.

Iš anksto parengti pranešimai ir blankai turi būti infrastruktūros valdytojo (-ų) vartojama kalba.

Mašinisto taisyklių sąvadas rengiamas ir atnaujinamas šiais etapais:

—	infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei reikalingą informaciją turi pateikti infrastruktūros valdytojo vartojama kalba,

—	geležinkelio įmonė turi parengti pirminį ar atnaujintą dokumentą,

—	jei geležinkelio įmonė mašinisto taisyklių sąvadui sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta pirminė informacija, geležinkelio įmonė yra atsakinga už informacijos vertimą ir (arba) paaiškinimų kita kalba pateikimą.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad mašinisto taisyklių sąvade būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.   Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

Mašinistams turi būti pateiktas su jų darbo maršrutu susijusių geležinkelio linijų ir su tomis linijomis susijusios traukinio valdymui svarbios geležinkelio kelio įrangos aprašymas. Tokia informacija mašinistams turi būti pateikta viename dokumente, pavadintame „Maršruto vadovas“ (tai gali būti tradicinis arba kompiuterio laikmenoje pateikiamas dokumentas).

Minimalios informacijos, kurią pateikti būtina, sąrašas:

—	bendrosios eksploatacinės charakteristikos,

—	įkalnių ir nuokalnių ženklinimas,

—	išsami geležinkelio linijos schema.

4.2.1.2.2.1.   Maršruto vadovo parengimas

Tokiu pačiu būdu turi būti parengtas maršruto vadovo formatas visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami konkrečios geležinkelio įmonės traukiniai.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už visapusišką ir tinkamą maršruto vadovo parengimą (pvz., kad maršruto vadovas būtų išverstas į reikiamą kalbą ir (arba) ta kalba pateikti paaiškinimai) pagal infrastruktūros valdytojo (-ų) pateiktą informaciją.

Maršruto vadove turi būti pateikta ši informacija (sąrašas neišsamus):

a)

bendrosios eksploatacinės charakteristikos: — signalizavimo tipas ir atitinkamas naudojimo režimas (dvikelis geležinkelio kelio ruožas, dvipusis traukinių eismas, eismas taisyklinguoju arba netaisyklinguoju keliu ir kt.), — elektros energijos tiekimo tipas, — radijo ryšio su traukiniu įrangos tipas;

b)	įkalnių ir nuokalnių ženklinimas, nurodant nuolydžio dydį ir vietą;

c)

išsami geležinkelio linijos schema: — geležinkelio linijos stočių pavadinimai ir būdingosios vietos bei jų padėtis, — tuneliai, įskaitant vietą, pavadinimą, ilgį, specialią informaciją, pvz., apie pėsčiųjų takus ir saugaus išėjimo vietų buvimą, taip pat saugias vietas, į kurias galima evakuoti keleivius, — svarbios vietos, pvz., neutralūs ruožai, — kiekviename geležinkelio kelyje leidžiamas greitis, įskaitant, jei būtina, skirtuminį greitį, taikomą tam tikriems traukinių tipams, — atsakingas infrastruktūros valdytojas, — ryšio su traukinių eismo valdymo centru įprastomis ir pablogėjusiomis sąlygomis priemonės.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.2.   Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

Infrastruktūros valdytojas privalo geležinkelio įmonei pranešti apie visus nuolatinius arba laikinus informacijos, pateiktos pagal 4.2.1.2.2.1 punktą, pakeitimus.

Geležinkelio įmonė turi surašyti tuos pakeitimus specialiame dokumente arba kompiuterio laikmenoje, kurių formatas turi būti vienodas visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami tos geležinkelio įmonės traukiniai.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimų dokumente būtų pateikiama išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiu laiku

Infrastruktūros valdytojas privalo mašinistus informuoti apie visus linijos arba susijusios geležinkelio kelio įrangos pakeitimus, apie kuriuos nepranešta kaip apie maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimus pagal 4.2.1.2.2.2 skirsnį.

4.2.1.2.3.   Tvarkaraščiai

Teikiant traukinių tvarkaraščių informaciją suteikiama galimybė lengviau užtikrinti tikslų traukinių eismą ir teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė privalo mašinistams pateikti minimalią įprastam traukinio naudojimui reikalingą informaciją, t. y.:

—	traukinio identifikavimą,

—	traukinio važiavimo dienos (jei reikia),

—	sustojimo vietos ir su jomis susijusi veikla,

—	kitos su laiku susijusios vietos,

—	atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laikas.

Tokia traukinio naudojimo informacija (ji turi būti grindžiama infrastruktūros valdytojo pateikta informacija) gali būti pateikiama elektroniniu būdu arba popieriniame dokumente.

Informacija visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose mašinistui turi būti pateikiama vienodai.

4.2.1.2.4.   Geležinkelių riedmenys

Geležinkelio įmonė privalo mašinistui pateikti informaciją, svarbią dirbant su riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Tokiuose dokumentuose taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į tokiais atvejais specifinę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.   Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visiems savo darbuotojams (dirbantiems traukinyje ar kitur), kurie vykdo eismo saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine sąsaja su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi pateikti taisykles, darbo tvarkos nurodymus ir suteikti jos nuožiūra reikalingą specialią informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus. Tokia informacija taikoma ir įprasto valdymo sąlygomis, ir pablogėjusiomis sąlygomis.

Traukinio darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir rengimo bei atnaujinimo procesas turi būti grindžiami šios TSS 4.2.1.2 skirsnyje išdėstytais reikalavimais.

4.2.1.4.   Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga užtikrinti su eismo sauga susijusį darbuotojų, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimą, turi būti pateikta:

—	dokumentuose, kuriuose aprašomi ryšio principai taisyklės (C priedėlis),

—	dokumente, pavadintame „Blankų rinkinys“.

Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.

4.2.1.5.   Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta L priedėlyje) ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimui vartojama tame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. terminų žodyną).

Traukinio brigados ir duodančių leidimą traukiniams važiuoti darbuotojų bendravimo su eismo sauga susijusiais klausimais principai išdėstyti C priedėlyje.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.

Tačiau ten, kur praktiniais sumetimais reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.

4.2.2.   Su traukiniais susiję reikalavimai

4.2.2.1.   Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.   Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai atitinkamai išdėstyti baltos spalvos žibintai.

Traukinio priekinio riedmens priekyje turi būti įtaisyti trys žibintai, išdėstyti lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje. Kai traukinys valdomas iš priekio, tie žibintai visada turi būti įjungti.

Priekiniai žibintai turi padidinti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas) (gabarito žibintai), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (kelio, informacinių rodyklių (skydų) ir kt. apšvietimas) (priekiniai žibintai) naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti priešinių traukinių mašinistų.

Tarpai tarp žibintų, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma dienos metu ir naktį apibrėžti geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.2.1.3.   Galas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio galas būtų tinkamai paženklintas. Traukinio galą žymintys ženklai turi būti įrengti tik traukinio paskutinio riedmens gale. Galo ženklai turi būti įrengti taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

4.2.2.1.3.1.   Keleiviniai traukiniai

Keleivinio traukinio galą žymintys ženklai turi būti 2 pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, įrengti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje.

4.2.2.1.3.2.   Tarptautiniam eismui naudojami prekiniai traukiniai

Valstybė narė turi pranešti, kurie iš toliau išvardytų reikalavimų tos valstybės narės tinkle taikomi traukiniams, kertantiems sieną tarp valstybių narių:

Arba

—	2 pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, arba

—	2 šviesą atspindinčios plokštės su baltais trikampiais šonuose ir raudonu trikampiu viršuje ir apačioje; plokštės forma tokia:

Žibintai arba plokštės turi būti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje. Valstybės narės, kuriose reikalaujama naudoti 2 šviesą atspindinčias plokštes kaip tinkamus traukinio galo ženklus, turi pripažinti ir 2 pastoviai šviečiančius raudonus žibintus.

4.2.2.1.3.3.   Prekiniai traukiniai, nekertantys sienos tarp valstybių narių.

Prekinių traukinių, kurie nekerta sienos tarp valstybių narių, galo ženklinimas yra neišspręstas klausimas (žr. U priedėlį).

4.2.2.2.   Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamojo garso signalo, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį, įtaisas.

4.2.2.2.2.   Valdymas

Įspėjamojo garso signalo įtaisą turi būti galima įjungti iš bet kurios traukinio valdymo padėties.

4.2.2.3.   Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Kiekvienas geležinkelių riedmuo turi turėti Europos transporto priemonės numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelių riedmens šono, kaip nurodyta P priedėlyje.

Europos transporto priemonės numeris yra iš 12 skaitmenų, daugiau informacijos pateikta Sprendime 2007/756/EB.

Taip pat turi būti įmanoma atpažinti geležinkelių riedmeniui taikomus eksploatavimo apribojimus.

4.2.2.4.   Keleivių ir krovinio sauga

4.2.2.4.1.   Krovinio sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad prekiniai vagonai būtų saugiai ir patikimai pakrauti ir kad krovinys išliktų saugus visą kelionę.

4.2.2.4.2.   Keleivių sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad keleiviai būtų saugūs traukiniui išvykstant ir saugiai vežami visą kelionę.

4.2.2.5.   Traukinio formavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai turi laikytis, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirto maršruto sąlygas.

Nustatant traukinio formavimo reikalavimus turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

a)

geležinkelių riedmenys — visi traukinio riedmenys turi atitikti reikalavimus, taikomus maršrutuose, kuriais važiuos traukinys, — visi traukinio riedmenys turi būti pritaikyti važiuoti didžiausiu traukiniui pagal tvarkaraštį nustatytu greičiu, — visi traukinio riedmenys turi būti techniškai patikrinti, o techninės priežiūros darbų tvarkaraštis (laiko ir atstumo atžvilgiais) neturi būti pažeistas per visą kelionę;

b)

traukinys — traukinio sąstatas turi būti suformuotas laikantis atitinkamam maršrutui nustatytų techninių apribojimų ir neviršyti pradinėje ir galinėje stotyse leistinojo ilgio, — geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad traukinys būtų techniškai tinkamas numatytai kelionei ir toks išliktų per visą kelionę;

c)	svoris ir ašies apkrova — traukinio svoris neturi viršyti maršruto dalyje leidžiamo didžiausio svorio; ji turi atitikti sukabinimo įtaisų stiprumą, traukos jėgą ir kitas svarbias traukinio charakteristikas. Turi būti atsižvelgta į ašies apkrovos apribojimus;

d)	didžiausias traukinio greitis — nustatant didžiausią leistiną traukinio greitį turi būti atsižvelgiama į konkrečiame (-uose) maršrute (-uose) taikomus apribojimus, stabdymo charakteristikas, ašių apkrovą ir geležinkelių riedmenų tipą;

e)	kinematinis gabaritas — kiekvieno traukinio riedmens kinematinis gabaritas (įskaitant krovinio gabaritą) neturi viršyti maksimalaus konkrečiame maršruto ruože leidžiamo gabarito.

Gali reikėti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.

4.2.2.6.   Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.   Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta riedmenų TSS (Komisijos sprendimai 2006/861/EB (4), 2008/232/EB (5) ir 2011/291/ES (6)).

Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiantį automatinį stabdį.

Jeigu traukinys atsitiktinai pasidalytų į dvi dalis, abiejuose atsiskyrusių geležinkelių riedmenų sąstatuose turi automatiškai įsijungti stabdžiai (turi būti stabdoma didžiausia jėga) ir sąstatai turi automatiškai sustoti.

4.2.2.6.2.   Stabdymo charakteristikos

Infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonei turi pateikti duomenis apie reikalaujamas tikrąsias charakteristikas. Prireikus į šiuos duomenis įtraukiamos stabdžių sistemų, kurios gali turėti įtakos infrastruktūrai, pvz., magnetinių, rekuperacinių ar sūkurinių srovių stabdžių, naudojimo sąlygos.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti tinkamas traukinio stabdymo charakteristikas, pateikdama savo darbuotojams stabdžių naudojimo taisykles, kurių būtina laikytis.

Taisyklės, susijusios su stabdymo charakteristikomis, turi būti tvarkomos pagal infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemą.

Išsamesni reikalavimai apibrėžti T priedėlyje.

4.2.2.7.   Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatacinėms savybėms, taip pat apie pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio suderinamumui su paskirtu maršrutu.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti ir nuolat atnaujinti traukinio naudojimo pablogėjusių sąlygų režimu sąlygas bei procedūras.

4.2.2.7.2.   Būtinieji duomenys

Duomenis, būtinus saugiam ir veiksmingam naudojimui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarką turi sudaryti:

—	identifikuoti traukinį,

—	už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatybė,

—	tikrasis traukinio ilgis,

—	ar traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta,

—	naudojimo apribojimai, jei jų yra, nurodant konkretų (-čius) geležinkelių riedmenį (-is), kuriam (-iems) jie taikomi (vėžės plotis, greičio apribojimai ir kt.),

—	informacija, kurią infrastruktūros valdytojas reikalauja pateikti gabenant pavojingus krovinius.

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad šie duomenys geležinkelių infrastruktūros valdytojui (-ams) būtų pateikti prieš išleidžiant traukinį.

Jei traukinys paskirtu maršrutu nevažiuos arba maršruto atsisakyta, geležinkelio įmonė turi apie tai informuoti infrastruktūros valdytoją (-us).

4.2.2.8.   Signalų ir geležinkelio kelio žymų matomumo reikalavimai

Mašinistas turi galėti stebėti signalus ir geležinkelio kelio žymas ir privalo jų paisyti tais atvejais, kai mašinistui reikia laikytis signalų ir geležinkelio kelio žymų. Tokia pati nuostata taikoma ir kitiems geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Visos mašinisto kabinos turi būti sukonstruotos taip, kad mašinistas galėtų lengvai matyti jam pateikiamą reikiamą informaciją.

4.2.2.9.   Mašinisto budrumas

Traukinyje turi būti įrengtos mašinisto budrumo tikrinimo priemonės. Jomis traukinys turėtų būti sustabdomas, jei mašinistas nesureaguoja per tam tikrą laiką; laiko intervalas nustatytas geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.3.   Su traukinių eismu susiję reikalavimai

4.2.3.1.   Traukinio planavimas

Pagal Direktyvą 2001/14/EB, infrastruktūros valdytojas turi nurodyti, kokius duomenis reikia pateikti užsakant traukinio maršrutą.

4.2.3.2.   Traukinių identifikavimas

Kiekvienas traukinys turi būti identifikuojamas pagal traukinio numerį. Paskirdamas maršrutą, traukinio numerį suteikia infrastruktūros valdytojas; tas numeris turi būti žinomas geležinkelio įmonei ir visiems su traukinio naudojimu susijusiems infrastruktūros valdytojams. Traukinio numeris turi būti vienintelis tinkle. Per visą kelionę traukinio numeris neturėtų būti keičiamas.

4.2.3.2.1.   Traukinio numerio formatas

Traukinio numerio formatas nustatytas 2012 m. sausio 25 d. Komisijos sprendime 2012/88/ES dėl transeuropinės geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninių sąveikos specifikacijų (7).

4.2.3.3.   Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.   Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

Geležinkelio įmonė privalo nustatyti, ką reikia patikrinti ir kokius bandymus atlikti, kad būtų užtikrintas saugus traukinio išvykimas (pvz., durys, krovinys, stabdžiai).

4.2.3.3.2.   Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

Kai traukinys yra parengtas naudotis tinklu, geležinkelio įmonė apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją.

Geležinkelio įmonė prieš traukiniui išvykstant ir kelionės metu turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, turinčius įtakos traukiniui ar jo naudojimui ir galinčius turėti pasekmių traukinio važiavimui.

4.2.3.4.   Eismo valdymas

4.2.3.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo valdymas turi užtikrinti saugų, veiksmingą ir tikslų geležinkelių sistemos veikimą, įskaitant veiksmingą funkcijų atkūrimą po sutrikimo.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones:

—	traukinių eismui valdyti realiu laiku,

—	imtis veiksmų, kad būtų išsaugotos geriausios eksploatacinės infrastruktūros charakteristikos vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju, ir

—	teikti tokiais atvejais informaciją geležinkelio įmonei (-ėms).

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie turi poveikį sąsajai su infrastruktūros valdytoju (-ais).

4.2.3.4.2.   Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

Infrastruktūros valdytojas privalo:

a)	aprūpinti priemonėmis, kurios realiu laiku registruotų traukinio išvykimo iš valdytojo tinkle iš anksto nustatytų pranešimo punktų, atvykimo į tuos punktus arba pravažiavimo pro juos laiką ir laiko nuokrypio vertę;

b)

pateikti specialius duomenis, reikalingus pranešimams apie traukinio buvimo vietą pateikti. Tokią informaciją turi sudaryti: — traukinio identifikavimas, — pranešimo punkto tapatumas, — geležinkelio linija, kuria važiuoja traukinys, — su pranešimo punktu susijęs pagal tvarkaraštį numatytas laikas, — tikrasis su pranešimo punktu susijęs laikas (ir tai, ar traukinys iš pranešimo punkto išvyksta, į jį atvyksta ar jį pravažiuoja – tarpiniuose pranešimo punktuose, kuriuose iš traukinio pateikiamas pranešimas, atvykimo ir išvykimo laikas būti nurodomi atskirai), — su pranešimo punktu susijęs vėlavimas arba atvykimo (išvykimo, pravažiavimo) per anksti laikas minutėmis, — pradinis kiekvieno ilgesnio kaip 10 minučių (ar kitaip, kaip reikalaujama pagal veiklos stebėsenos tvarką) vėlavimo priežasties paaiškinimas, — nurodymas, kad traukinio pranešimas vėluoja, ir vėlavimo trukmė minutėmis, — ankstesnis (-i) traukinio identifikavimas (-ai), jei buvo, — traukinys atšauktas visai kelionei arba jos daliai.

4.2.3.4.2.2.   Numatomas perdavimo laikas

Infrastruktūros valdytojas turi numatyti procesą, kurį taikant būtų galima pateikti apytikrį nuokrypį nuo numatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam, minutėmis.

Pateikiant tą nuokrypį, turi būti pateikiama ir informacija apie paslaugos nutraukimą (sutrikimo apibūdinimas ir vieta).

4.2.3.4.3.   Pavojingi kroviniai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti pavojingų krovinių gabenimo priežiūros procedūras.

Į šias procedūras turi būti įtraukta:

—	nuostatos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (EB) Nr. 2008/68/EB (8),

—	mašinisto informavimas apie pavojingo krovinio buvimą traukinyje ir to krovinio vietą,

—	informacija, kurią infrastruktūros valdytojas reikalauja pateikti gabenant pavojingus krovinius,

—	bendrai su infrastruktūros valdytoju nustatomos ryšio linijos ir ypatingų priemonių planavimas su kroviniu susijusių avarinių situacijų atveju.

4.2.3.4.4.   Kokybės valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, suteikiančius galimybę stebėti, ar visos susijusios tarnybos veikia efektyviai.

Taikant stebėjimo procesus turi būti tiriami duomenys ir nustatomos su žmonių klaidomis ir sistemos klaidomis susijusios tendencijos. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus turi būti imamasi taisomųjų veiksmų, siekiant pašalinti arba sumažinti atsitikimų, kurie galėtų pabloginti tinklo veikimo efektyvumą, galimybę.

Ten, kur tokie tobulinimo veiksmai būtų naudingi visame tinkle ir yra susiję su kitų infrastruktūrų valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, apie juos turi būti atitinkamai pranešama, nepažeidžiant komercinio konfidencialumo.

Įvykius, dėl kurių buvo stipriai sutrikdyta veikla, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Kai tinkama, ypač kai tai susiję su geležinkelio įmonės (-ių) darbuotojais, infrastruktūros valdytojas turi pakviesti su konkrečiu įvykiu susijusią (-as) geležinkelio įmonę (-es) dalyvauti tyrime. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo modernizavimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų (riktų) priežastys arba sušvelnintos jų pasekmės, tos rekomendacijos turi būti perduotos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai patvirtinami dokumentais ir jiems taikomas vidaus auditas.

4.2.3.5.   Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

Su traukinio važiavimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

—	sustiprinta sisteminga saugos kontrolė kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms,

—

nustatomi mašinisto veiksmai ir traukinio bei infrastruktūros veikimas prieš riktą arba avariją ir (jei tinkama) nedelsiant po jo(s), kad būtų galima nustatyti su traukinio valdymu arba traukinio įranga susijusias priežastis ir pagrįsti naujas arba pakeistas priemones ir taip išvengti incidento arba avarijos pasikartojimo,

—	registruojama informacija, susijusi su lokomotyvo (traukos riedmenų vieneto) naudojimu ir lokomotyvą (traukos riedmenų vienetą) valdančio asmens veiksmais.

Pagal užregistruotus duomenis turi būti įmanoma nustatyti:

—	užregistravimo datą ir laiką,

—	tikslią užregistruoto įvykio geografinę vietą (atstumas nuo žinomos vietovės kilometrais),

—	traukinio identifikavimą,

—	mašinisto tapatybę.

Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionalinės teisės aktuose:

—	valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonei išduota licencija (dėl traukinyje registruojamų duomenų), arba

—	valstybės narės, kurioje yra infrastruktūra (dėl duomenų, registruojamų ne traukinyje).

4.2.3.5.1.   Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent šiuos duomenis:

—	su traukinių eismu susijusios geležinkelio kelio įrangos (signalizacija, iešmai ir kt.) gedimai,

—	ašių guolių perkaitimo aptikimas, kai yra tokia įranga,

—	traukinio mašinisto ir infrastruktūros valdytojo darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas.

4.2.3.5.2.   Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė turi registruoti bent šiuos duomenis:

—	draudžiamųjų signalų arba ribos, iki kurios leidžiama važiuoti, pravažiavimas be leidimo,

—	staigiojo stabdymo stabdžių įjungimas,

—	traukinio važiavimo greitis,

—	traukinyje esančių valdymo (signalizavimo) sistemų atjungimas arba rankinis valdymas,

—	garso signalo įtaiso (garso signalo) naudojimas,

—	durų valdiklių naudojimas (atidarymas, uždarymas),

—	ašidėžių perkaitimo aptikimas traukinyje esančiais prietaisais, jeigu jie įmontuoti,

—	kabinos, kurioje registruojami tikrintini duomenys, tapatumas.

4.2.3.6.   Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.   Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmone (-ėmis) turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo užtikrinti geležinkelių tinklo arba riedmenų saugą, veikimą ir (arba) tinkamumą.

4.2.3.6.2.   Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su visomis geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais turi nustatyti, paskelbti ir pateikti tinkamas nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su valdymu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingi pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į įprastą būklę planus, taip pat gali būti taikomos:

—	geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, kurie sukeltų geležinkelių transporto eismo sutrikdymą, taip pat pagalbos sugedusiems traukiniams procedūros),

—	infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai sutrinka elektros energijos tiekimas arba esant sąlygoms, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto),

—	ypatingomis oro sąlygomis.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti pagrindinių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų, į kuriuos būtų galima kreiptis paslaugos nutraukimo ir su juo susijusio valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju, kontaktinę informaciją. Pateikiant šią informaciją turi būti nurodomi kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis ir darbo valandomis, ir ne darbo laiku.

Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo darbuotojų kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.   Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

—	visomis jo infrastruktūra besinaudojančiomis geležinkelio įmonėmis arba prireikus atstovaujamaisiais jo infrastruktūra besinaudojančių geležinkelio įmonių organais,

—	jei tinkama, gretimos infrastruktūros valdytojais,

—	vietos valdžios organais, avarinių tarnybų (įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybas) atstovaujamaisiais (vietos arba nacionaliniu lygmeniu) organais,

nustato, paskelbia ir pateikia tinkamas avarinių situacijų valdymo ir geležinkelio linijos grąžinimo į įprastą būklę priemones.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

—	susidūrimai,

—	traukinių gaisrai,

—	traukinių evakavimas,

—	avarijos tuneliuose,

—	su pavojingais kroviniais susijusios avarijos,

—	nuriedėjimas nuo bėgių.

Geležinkelio įmonė turi suteikti infrastruktūros valdytojui visą su šiomis aplinkybėmis, ypač su traukinių gelbėjimu ir jų užkėlimu ant bėgių, susijusią specialią informaciją.

Be to, geležinkelio įmonė turi taikyti keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.

4.2.3.8.   Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tinkamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikomas naudojant traukinį pablogėjusiomis sąlygomis, kad būtų išvengta vėlavimo dėl geležinkelių riedmenų gedimo arba toks vėlavimas sumažintas (pvz., ryšių linijos, traukinio evakavimo atveju taikomos priemonės).

4.3.   Sąsajoms taikomi funkciniai ir techniniai reikalavimai

Atsižvelgiant į 3 skyriuje išdėstytus esminius reikalavimus, sąsajoms taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

4.3.1.   Sąsajos su infrastruktūros TSS

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Stabdymo charakteristikos	4.2.2.6.2	Išilginis kelio atsparumas	4.2.7.2
Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas	4.1.2.2.2	Eksploatavimo taisyklės	4.4
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Darbuotojai ir traukiniai	2.2.1	Profesinė kompetencija	4.6

4.3.2.   Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Taisyklių sąvadas	4.2.1.2.1	Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos	4.2.10
Eksploatavimo taisyklės	4.4	Eksploatavimo taisyklės	4.4
Signalo ir kelio ženklų matomumas	4.2.2.8	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas	4.2.15
Stabdymo charakteristikos	4.2.2.6	Traukinio stabdymo parametrai ir charakteristikos	4.2.2
Traukinio numeris	4.2.3.2.1	ETCS DMI	4.2.12
		GSM-R DMI	4.2.13
Duomenų registravimas traukinyje	4.2.3.5	Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimo įranga	4.2.14

4.3.3.   Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.   Sąsajos su lokomotyvų TSS ir keleivinių riedmenų TSS

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Paprastųjų geležinkelių sistemos lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės	4.2.3.6.3	Avarinio sukabinimo įtaisas	4.2.2.2.4
Traukinio formavimas	4.2.2.5	Sąsaja su infrastruktūra – ašies apkrova ir rato apkrova	4.2.3.2
Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai	4.2.2.6.1	Stabdymo charakteristikos	4.2.4.5
Traukinio matomumas	4.2.2.1	Išoriniai žibintai	4.2.7.1
Traukinio girdimumas	4.2.2.2	Įspėjamojo garso signalo įtaisas	4.2.7.2
Signalų matomumas	4.2.2.8	Išorės matomumas	4.2.9.1.3
		Priekinio stiklo optinės savybės	4.2.9.2.2
		Vidaus apšvietimas	4.2.9.1.8
Mašinisto budrumas	4.2.2.9	Mašinisto veiklos priežiūros funkcija	4.2.9.3.1
Kontrolės duomenų registravimas traukinyje	4.2.3.5.2	Registravimo įtaisas	4.2.9.6

4.3.3.2.   Sąsajos su prekinių vagonų TSS

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Paprastųjų geležinkelių sistemos prekinių vagonų TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Galas	4.2.2.1.3.2	Galą žyminčių ženklų tvirtinamieji įtaisai	4.2.6.3
Galas	4.2.2.1.3.2	Galą žymintys ženklai	E priedas
Traukinio formavimas	4.2.2.5	Suderinamumas su linijų kėla	4.2.3.1
Traukinio formavimas	4.2.2.5	Ašies apkrovos parametras	4.2.3.2
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės	4.2.3.6.3	Kėlimas keltuvu ir kėlikliais	4.2.2.2
Traukinio stabdžių sistema	4.2.2.6	Stabdymas	4.2.4

4.3.3.3.   Sąsajos su greitųjų geležinkelių riedmenų TSS

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Traukinio formavimas	4.2.2.5	Mažiausias stabdymo efektyvumas	4.2.4.1
Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai	4.2.2.6.1	Stabdžių sistemos reikalavimai	4.2.4.3
Stabdymo charakteristikos	4.2.2.6.2
Stabdymo charakteristikos	4.2.2.6.2	Sūkurinių srovių stabdžiai	4.2.4.5
Stabdymo charakteristikos	4.2.2.6.2	Sustabdyto traukinio apsauga	4.2.4.6
Stabdymo charakteristikos	4.2.2.6.2	Stabdžių efektyvumas stačiuose nuolydžiuose	4.2.4.7
Mašinisto informavimas realiu laiku	4.2.1.2.2.3
Keleivinių riedmenų reikalavimai	4.2.2.4	Įlipimas	4.2.2.4
		Keleivių pavojaus signalai	4.2.5.3
		Avariniai išėjimai	4.2.7.1
Priekis	4.2.2.1.2	Priekinės ir galinės šviesos	4.2.7.4.1
Galas	4.2.2.1.3	Priekinės ir galinės šviesos	4.2.7.4.1
Traukinio girdimumas	4.2.2.2	Sirenos	4.2.7.4.2
Signalo ir kelio ženklų matomumas	4.2.2.8	Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis	4.2.2.7
Mašinisto budrumas	4.2.2.9	Mašinisto budrumo patikros įtaisas	4.2.7.8
Traukinio formavimas	4.2.2.5	Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais	4.2.2.2
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės	4.2.3.6.3
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Sukabintuvas	K priedas
		Didžiausias traukinio ilgis	4.2.3.5
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6	Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.3.2
		Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės	4.2.3.4
Smėlio barstymas	B (C1) priedėlis	Smėlio barstymas	4.2.3.10
Traukinio brigados žinios apie geležinkelių riedmenis	4.2.2.5	Traukinių formavimas	4.2.1.2
	J priedėlis	Stebėjimo ir diagnostikos sąvokos	4.2.7.10
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės	4.2.3.6.3	Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais	4.2.2.2
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Sukabintuvas	K priedas
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6	Avariniai išėjimai	4.2.7.1
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Gaisrinė sauga	4.2.7.2
Kontrolės duomenų registravimas traukinyje	4.2.3.5.2	Stebėjimo ir diagnostikos sąvokos	4.2.7.10
Mašinisto informavimas realiu laiku	4.2.1.2.2.3	Balasto išjudinimas oro srautu	4.2.3.11
Traukinio formavimas	4.2.2.5	Aplinkos sąlygos	4.2.6.1
Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę	4.2.3.3.2
Mašinisto informavimas realiu laiku	4.2.1.2.2.3	Šoninis vėjas	4.2.6.3
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6
Mašinisto informavimas realiu laiku	4.2.1.2.2.3	Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose	4.2.6.4
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Išorinis triukšmas	4.2.6.5
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Gaisrinė sauga	4.2.7.2
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7	Kėlimo (gelbėjimo) procedūros	4.2.7.5
Kontrolės duomenų registravimas traukinyje	4.2.3.5.2	Konkrečios tunelių specifikacijos	4.2.7.11
		J priedėlis
Maršruto vadovo parengimas	4.2.1.2.2.1	Avarinė apšvietimo sistema	4.2.7.12
Avarinės situacijos valdymas	4.2.3.7
Pagalbiniai darbuotojai	4.6.3.2.3.3
Traukinio formavimas	4.2.2.5	Traukos režimo reikalavimai	4.2.8.1
Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę	4.2.3.3.2
Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę	4.2.3.3.2	Traukos rato ir bėgio sankybio reikalavimai	4.2.8.2
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6
Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas	4.2.1.2.2
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis	4.2.3.6	Funkcinis ir techninis reikalavimas, susijęs su elektros energijos tiekimu	4.2.8.3
Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas	4.2.1.2.2

4.3.4.   Sąsajos su energijos posistemio TSS

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas	4.2.1.2.2	Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas	4.4.2
Mašinisto informavimas realiu laiku	4.2.1.2.2.3
Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas	4.2.1.2.2.2	Darbų atlikimas	4.4.3

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda		Greitųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio TSS nuoroda
Parametras	Punktas	Parametras	Punktas
Darbuotojai ir traukiniai	2.2.1	Profesinė kompetencija	4.6

4.4.   Eksploatavimo taisyklės

Esant vienodoms sąlygoms, taisyklės ir procedūros, kuriomis užtikrinama darnaus naujų ir skirtingų struktūrinių posistemių, kuriuos ketinama naudoti Europos geležinkelių sistemoje, visų pirma tų, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema, veikimo galimybė, turi būti vienodos.

Tuo tikslu Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS/ETCS) ir radijo ryšio sistemos (ERTMS/GSM-R) naudojimo taisyklės nustatytos A priedėlyje.

Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visame Europos geležinkelių tinkle, bus nustatytos B priedėlyje.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Netaikoma.

4.6.   Profesinė kvalifikacija

Atsižvelgiant į šios TSS 2.2.1 skirsnį, šiame skirsnyje nagrinėjama profesinė ir kalbinė kompetencija ir įvertinimo procesas, taikomas kompetencijos siekiantiems darbuotojams.

4.6.1.   Profesinė kompetencija

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo darbuotojai turi turėti tinkamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis. Šią kompetenciją sudaro profesinės žinios ir sugebėjimas tas žinias taikyti praktiškai.

Minimalūs elementai, svarbūs tam tikroms užduotims atlikti reikalingai profesinei kvalifikacijai, pateikti J ir L priedėliuose.

4.6.1.1.   Profesinės žinios

Atsižvelgiant į šiuos priedėlius ir priklausomai nuo konkretaus darbuotojo pareigų, būtinas žinias sudaro:

a)

bendrasis geležinkelio naudojimas, ypač pabrėžiant saugos atžvilgiu svarbią veiklą: — organizacijos saugos valdymo sistemos veikimo principai, — pagrindinių su sąveikos operacijomis susijusių veikėjų vaidmuo ir atsakomybė, — pavojų, ypač susijusių su geležinkelio naudojimo ir elektrinės traukos energijos tiekimo rizika, vertinimas;

b)	tinkamas su eismo sauga susijusių užduočių procedūrų ir sąsajų išmanymas: — geležinkelio linijų ir geležinkelio kelio įrangos, — geležinkelių riedmenų, — aplinkos.

4.6.1.2.   Sugebėjimas šias žinias taikyti praktiškai

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias įprastomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose, jie turi būti gerai susipažinę su:

—	šių taisyklių ir procedūrų taikymo būdais ir principais,

—	geležinkelio kelio įrangos ir riedmenų naudojimo procesu, taip pat su specialia saugos įranga,

—	saugos valdymo sistemos principais, kad būtų išvengta žmonėms ir procesui gręsiančių pavojų.

Darbuotojai taip pat turi sugebėti prisitaikyti prie įvairių galimų aplinkybių.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi sukurti kompetencijos valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas jų darbuotojų gebėjimų vertinimas ir išlaikymas. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos arba asmenų darbo trūkumais, prireikus turi būti suteikiama galimybė mokytis.

4.6.2.   Kalbinė kompetencija

4.6.2.1.   Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė užtikrintų, kad jų darbuotojai sugebėtų naudotis ryšio protokolais ir žinotų šioje TSS nustatytus principus.

Kai infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, su kalba ir bendravimu susijęs mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendros kompetencijos valdymo sistemos dalis.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais saugos atžvilgiu svarbiais klausimais įprastomis, pablogėjusiomis ar avarinėmis sąlygomis, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.   Žinių lygis

Kalbos, kurią vartoja infrastruktūros valdytojas, žinių lygis turi būti pakankamas eismo saugai užtikrinti:

a)	mašinistas privalo sugebėti bent: — siųsti ir suprasti visus šios TSS C priedėlyje nurodytus pranešimus, — veiksmingai bendrauti įprastomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose, — pildyti su blankų rinkiniu susijusius dokumentus;

b)	kiti traukinio brigados nariai, kuriems vykdant pareigas reikia bendrauti su infrastruktūros valdytoju eismo saugos atžvilgiu svarbiais klausimais, turi sugebėti bent išsiųsti ir suprasti informaciją, kuria apibūdinamas traukinys ir jo būklė.

Rekomendacijos dėl tinkamo kompetencijos lygio nustatytos E priedėlyje. Mašinistų žinių lygis turi atitikti bent 3 lygį. Traukinį lydinčiojo personalo žinių lygis turi atitikti bent 2 lygį.

4.6.3.   Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

4.6.3.1.   Pagrindiniai elementai

Reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustatytų savo personalo vertinimo tvarką.

Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:

A	Darbuotojų atranka — asmeninės patirties ir kompetencijos vertinimas, — privalomos užsienio kalbos (-ų) žinių arba sugebėjimo išmokti kalbų vertinimas.

B	Pradinis profesinis mokymas — mokymo poreikių tyrimas, — mokymo ištekliai, — instruktorių mokymas.

C	Pradinis vertinimas — pagrindinės sąlygos, — vertinimo programa, įskaitant praktinį demonstravimą, — instruktorių kvalifikacija, — kompetencijos pažymėjimo išdavimas.

D	Kompetencijos išlaikymas — kompetencijos išlaikymo pricipai, — metodai, kurių reikėtų laikytis, — kompetencijos išlaikymo proceso įforminimas, — vertinimo procesas.

E	Kartojamasis mokymas — nuolatinio mokymo principai (įskaitant kalbos mokymą).

4.6.3.2.   Mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.1.   Pradinis mokymo poreikių tyrimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi atlikti savo darbuotojų mokymo poreikių tyrimą.

Atliekant tyrimą turi būti nustatoma taikymo sritis ir sudėtingumas ir atsižvelgiama į traukinių naudojimo pavojus (visų pirma susijusius su žmonių gebėjimais ir trūkumais, t. y. žmogiškaisiais veiksniais), kurie gali kilti dėl:

—	infrastruktūros valdytojų veiklos praktikos skirtumų ir rizikos, susijusios su pasikeitimais pervažiuojant iš vieno valdytojo infrastruktūros į kito valdytojo infrastruktūrą,

—	užduočių, darbo procedūrų ir ryšio protokolų skirtumų,

—	infrastruktūros valdytojo darbuotojų vartojamos kalbos skirtumų,

—	vietinių naudojimo nurodymų, kurie gali apimti specialias procedūras arba konkrečią tam tikrais atvejais naudojamą įrangą, pvz., nurodant konkretų tunelį.

Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 skirsnyje nurodytuose priedėliuose. Organizuojant darbuotojų mokymą, turi būti atitinkamai atsižvelgta į minėtus elementus.

Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto eksploatavimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio tam tikri šių priedėlių elementai bus netaikytini. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netaikomi elementai turi būti užfiksuoti dokumentuose ir nurodytos priežastys, kodėl jie netaikomi.

4.6.3.2.2.   Tolesnis mokymo poreikių tyrimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas nustato savo darbuotojų mokymo poreikių persvarstymo ir atnaujinimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąją informaciją ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros pakeitimus ir technologijos pasikeitimus.

4.6.3.2.3.   Specialūs elementai traukinio brigados nariams ir pagalbiniams darbuotojams

4.6.3.2.3.1.   Žinios apie infrastruktūrą

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio brigados nariai turėtų tinkamų žinių apie susijusią infrastruktūrą.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti procesą, kurį taikant traukinio brigada įgyja žinių apie maršrutus, kuriuose dirba, ir tas žinias išsaugo. Šis procesas:

—	turi būti pagrįstas infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie maršrutą ir

—	turi atitikti 4.2.1 skirsnyje aprašytą procesą.

4.6.3.2.3.2.   Žinios apie geležinkelių riedmenis

Geležinkelio įmonė turi nustatyti procesą, kurį taikant traukinio brigada įgyja žinių apie traukos ir kitus geležinkelių riedmenis ir tas žinias išsaugo.

4.6.3.2.3.3.   Pagalbiniai darbuotojai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., teikiantys maitinimo ir valymo paslaugas), kurie nėra traukinio brigados nariai, be savo pagrindinių nurodymų, būtų išmokyti imtis veiksmų pagal tinkamai parengtų traukinio brigados narių nurodymus.

4.7.   Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

4.7.1.   Įvadas

4.2.1 skirsnyje nustatyti darbuotojai, atliekantys eismo saugos atžvilgiu svarbias užduotis, kaip nurodyta šios TSS 2.2 skirsnyje, turi būti tinkamai fiziškai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų veiklos ir saugos standartų.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai saugos valdymo sistemoje turi nustatyti ir dokumentais patvirtinti darbuotojų atitikties medicininiams, psichologiniams ir sveikatos reikalavimams užtikrinimo procesą.

Medicininį patikrinimą, kaip apibrėžta 4.7.4 skirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų tinkamumo priimti pripažintas profesinės sveikatos specialistas.

Darbuotojai neturi dirbti eismo saugos atžvilgiu svarbaus darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų ar psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi taikyti kontrolės procedūras, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbe.

Tų medžiagų riboms yra taikomos valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės.

4.7.2.   Išbraukta

4.7.3.   Išbraukta

4.7.4.   Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

4.7.4.1.   Prieš paskiriant

4.7.4.1.1.   Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

Sveikatos patikrinimas turi apimti:

—	bendrą sveikatos patikrinimą,

—	jutimo funkcijų (rega, klausa, spalvų skyrimas) patikrinimą,

—	šlapimo arba kraujo tyrimą diabetui ir kitiems susirgimams nustatyti, kaip nurodyta pagal klinikinį patikrinimą,

—	patikrinimą, ar nevartojamos narkotinės medžiagos.

4.7.4.1.2.   Psichologinis įvertinimas

Psichologinio vertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei paskirti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatydamas psichologinio vertinimo turinį, psichologas turi atsižvelgti bent jau į šiuos atliekant kiekvieną saugos funkciją svarbius kriterijus:

a)	pažintiniai: — dėmesys ir koncentracija, — atmintis, — suvokimo gebėjimai, — samprotavimas, — bendravimas;

b)	psichomotoriniai: — reakcijos greitis, — judesių koordinacija;

c)	elgesio ir asmenybės — emocinė savitvarda, — elgesio patikimumas, — savarankiškumas, — sąžiningumas.

Jei psichologas praleidžia kurį nors iš minėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.

4.7.4.2.   Po paskyrimo

4.7.4.2.1.   Reguliarių sveikatos patikrinimų dažnumas

Bent vienas sisteminis sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas:

—	kas 5 metai – jaunesnių kaip 40 m. darbuotojų,

—	kas 3 metai – 41–62 m. darbuotojų,

—	kasmet – vyresnių kaip 62 m. darbuotojų.

Atsižvelgdamas į darbuotojo sveikatos būklę, profesinės sveikatos specialistas turi nustatyti dažnesnį sveikatos tikrinimą, jei tai būtina.

4.7.4.2.2.   Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarus specializuotas patikrinimas turi apimti bent:

—	bendrą sveikatos patikrinimą,

—	jutimo funkcijų (regos, klausos, spalvų skyrimo) patikrinimą;

—	šlapimo arba kraujo tyrimą diabetui ir kitiems susirgimams nustatyti, kaip nurodyta pagal klinikinį patikrinimą,

—	patikrinimą, ar nevartojamos narkotinės medžiagos, jei nurodyta pagal klinikinį patikrinimą.

4.7.4.2.3.   Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

Be reguliaraus sveikatos tikrinimo, turi būti atliekamas papildomas specialus sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis įvertinimas, jei yra pagrįstų priežasčių abejoti darbuotojo sveikatos būklės ar psichologiniu tinkamumu arba kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog darbuotojas vartojo narkotinių medžiagų arba piktnaudžiavo alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto ar avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Darbdavys turi reikalauti patikrinti sveikatą, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, padaryto remiantis turima medicinine informacija, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi įdiegti sistemas, kurios užtikrintų, kad prireikus būtų atliekamas toks papildomas sveikatos patikrinimas ir įvertinimas.

4.7.5.   Medicininiai reikalavimai

4.7.5.1.   Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai negali turėti sveikatos sutrikimų ir jiems neturi būti taikomas gydymas, dėl kurių darbuotojas galėtų patirti:

—	staigų sąmonės praradimą,

—	sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą,

—	staigų nesugebėjimą dirbti,

—	pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą,

—	didelį judumo sumažėjimą.

Darbuotojai turi atitikti šiuos regos ir klausos reikalavimus:

4.7.5.2.   Regos reikalavimai

—	Regos aštrumas naudojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – matuojama atskirai), blogiau matančios akies – bent 0,3.

—	Stipriausi korekciniai lęšiai: toliaregystė + 5, trumparegystė – 8. Išimties atvejais profesinės sveikatos specialistas, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir nepatenkančius į šį intervalą dydžius.

—	Rega vidutiniu ir trumpu atstumu – pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų.

—	Galima nešioti kontaktinius lęšius.

—	Įprastas spalvų skyrimas – taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą.

—	Regos laukas – normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant).

—	Rega abiem akims – yra.

—	Binokulinė rega – yra.

—	Jautrumas kontrastui – geras.

—	Nesirgti progresuojančia akių liga.

—	Implantuoti lęšiukai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba profesinės sveikatos specialisto nustatytu periodiškumu.

4.7.5.3.   Klausos reikalavimai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, t. y.:

—	pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius garsus ir radijo pranešimus.

—	Toliau pateiktos informacinės rekomendacinės vertės:

—	klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui,

—	blogiau girdinčios ausies klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui.

4.8.   Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai

Atsižvelgiant į infrastruktūros ir transporto priemonių registrų savybes, nustatytas Direktyvos 2008/57/EB 33, 34 ir 35 straipsniuose, šie registrai neatitinka traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio specifinių reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nieko nenustatoma.

Tačiau pagal veiklos reikalavimus kai kurie su infrastruktūra susiję duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui, kaip nurodyta 4.8.1 ir 4.8.2 skirsniuose. Abiem atvejais tam tikri duomenys turi būti išsamūs ir tikslūs.

4.8.1.   Infrastruktūra

Su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję reikalavimai, taikomi su geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, pateikti D priede. Infrastruktūros valdytojas atsako už duomenų tikslumą.

4.8.2.   Geležinkelių riedmenys

Infrastruktūros valdytojams turi būti prieinami toliau nurodyti su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys. Valdytojas atsako už duomenų tikslumą:

—	ar riedmuo yra pagamintas iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos įvykus avarijai arba kilus gaisrui (pvz., asbestas),

—	visą riedmenų ilgį, įskaitant taukšus, jei yra.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio f dalį sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

5.2.   Sudedamųjų dalių sąrašas

Nėra sąveikos sudedamųjų dalių, susijusių su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

Kadangi šioje TSS sąveikos sudedamosios dalys neapibrėžtos, vertinimo tvarka neaptariama.

6.2.   Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.   Principai

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 2008/57/EB II priedą yra funkcinis posistemis.

Vadovaujantis Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniais, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, pateikdami prašymą išduoti naują arba iš dalies pakeistą saugos sertifikatą arba suteikti įgaliojimus saugos srityje, turi įrodyti, kad jų saugos valdymo sistema užtikrina atitiktį šios TSS reikalavimams.

Taikant atitikties vertinimo bendruosius saugos būdus reikalaujama, kad nacionalinės saugos institucijos nustatytų nuolatinės atitikties saugos valdymo sistemos, įskaitant visas TSS, reikalavimams priežiūros ir stebėjimo tvarką. Pabrėžtina, kad paskelbtoji įstaiga neturi atskirai vertinti jokio šioje TSS pateikto elemento.

Atitiktis šioje TSS pateiktiems reikalavimams, susijusiems su struktūriniais posistemiais ir išvardytiems sąsajose (4.3 skirsnyje), vertinama pagal susijusias struktūrinių posistemių TSS.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Principai

Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamiems šios TSS skirsniams turi būti nustatyta atsižvelgiant į įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti geležinkelio linijoms, už kurias ji yra atsakinga.

Tame plane turi būti atsižvelgiama į:

a)	specifinius žmogiškuosius veiksnius, susijusius su geležinkelio linijos eksploatavimu;

b)	tam tikrus kiekvienos geležinkelio linijos eksploatavimo ir saugos elementus; ir

c)	tai, ar aptariamų elementų įgyvendinimas: — numatytas visiems geležinkelio linijoje naudojamiems traukiniams, — numatytas tik tam tikroms geležinkelio linijoms, — taikomas visoms linijoms, — taikomas visiems tinkle naudojamiems traukiniams;

d)	sąsają su įgyvendinimu su kitais posistemiais (kontrolės, valdymo ir signalizacijos, geležinkelių riedmenų ir t. t.).

Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti, ir tos išimtys parengiant planą patvirtinamos dokumentais.

Įgyvendinimo plane turi būti atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo galimybių lygius, susijusius su bet kuriuo iš šių įvykių:

a)	geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas pradeda vykdyti veiklą;

b)	atliekamas esamų geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamų sistemų rekonstravimas arba modernizavimas;

c)	pradedami naudoti nauji arba patobulinti infrastruktūros, energijos, geležinkelių riedmenų arba kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiai, kuriems reikalingas tam tikrų veiklos procedūrų rinkinys.

Paprastai suprantama, kad neįmanoma visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti, kol nebus suderinta naudojama techninė įranga (infrastruktūros įranga, valdymo ir kontrolės įranga ir kt.). Todėl šiame skyriuje pateikti nurodymai turi būti vertinami kaip laikinas etapas, padedantis pereiti prie tikslinės sistemos.

7.2.   Įgyvendinimo rekomendacijos

Yra trys atskiri įgyvendinimo elementai:

a)	patvirtinimas, kad esamos sistemos ir procesai atitinka šios TSS reikalavimus;

b)	esamų sistemų ir procesų modifikavimas, kad jie atitiktų šios TSS reikalavimus;

c)

naujos sistemos ir procesai, atsirandantys įgyvendinant kitus posistemius: — naujos (patobulintos) paprastųjų geležinkelių linijos (infrastruktūros, energijos posistemiai), — nauja arba patobulinta ETCS signalizavimo įranga, GSM-R radijo įranga, įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisai, ... (kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis), — nauji geležinkelių riedmenys (geležinkelių riedmenų posistemis).

7.3.   Specifiniai atvejai

7.3.1.   Įvadas

Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

—	nuostatos taikomos nuolat (atvejis P) arba laikinai (atvejis T),

—	laikinaisiais atvejais valstybės narės iki 2016 m. (atvejis T1) arba iki 2024 m. (atvejis T2) užtikrina, kad posistemis atitiktų reikalavimus.

7.3.2.   Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1.   Laikinasis specifinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejis (T1)

Įgyvendinat šios TSS 4.2.2.1.3.2 skirsnio reikalavimus, traukiniams, naudojamiems tik 1 520 mm vėžės pločio tinkle Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, galima naudoti kitokius nustatytus traukinio galą žyminčius ženklus.

7.3.2.2.   Laikinasis specifinis Airijos ir Jungtinės Karalystės atvejis (T2)

Įgyvendinant šios TSS 4.2.3.2.1 skirsnio reikalavimus, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje esamose sistemose naudojamas raidinis skaitinis numeris. Valstybės narės nustato perėjimo nuo raidinių skaitinių prie skaitinių traukinių numerių tikslinėje sistemoje reikalavimus ir tvarkaraštį.

---

(1)  OL L 315, 2007 12 3, p. 51.

(2)  OL L 164, 2004 4 30, p. 44.

(3)  OL L 75, 2001 3 15, p. 29.

(4)  OL L 344, 2006 12 8, p. 1.

(5)  OL L 84, 2008 3 26, p. 132.

(6)  OL L 139, 2011 5 26, p.1.

(7)  OL L 51, 2012 2 23, p. 1.

(8)  OL L 260, 2008 9 30, p. 13.