(1)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ nustatyti tiksli Sąjungai tapti žiniomis ir inovacijomis grindžiama ekonomika, mažinti bendrovėms tenkančią administracinę naštą ir geriau suderinti darbo jėgos pasiūlą su paklausa. Tame komunikate įvardijamas poreikis taikyti visapusišką darbo jėgos migracijos politiką ir geriau integruoti migrantus. Priemones, kuriomis siekiama lengvinti aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių darbuotojų priėmimą, reikia vertinti tame platesniame kontekste;

(2)

2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad Europa, siekdama išlikti patrauklia vieta talentų ir gebėjimų turintiems asmenims, turi dalyvauti pasaulinėje konkurencinėje kovoje dėl talentų. Todėl turėtų būti plėtojamos strategijos siekiant kuo geriau išnaudoti teisėtos migracijos teikiamas galimybes, įskaitant galiojančių taisyklių supaprastinimą;

(3)

2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“ raginama kurti patrauklią visos Sąjungos sistemą aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiams ir nurodoma, kad reikia peržiūrėti Tarybos direktyvą 2009/50/EB (4), siekiant įgalinti Sąjungą veiksmingiau pritraukti talentus, ir taip spręsti tiek kylančius demografinius iššūkius, tiek darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo svarbiausiuose Sąjungos ekonomikos sektoriuose problemą. Raginimas peržiūrėti tą direktyvą pakartotas 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate „Naujas migracijos ir prieglobsčio paktas“, kuriame nurodoma, kad ES mėlynosios kortelės reforma „turi suteikti realią ES pridėtinę vertę pritraukiant įgūdžius taikant veiksmingą ir lanksčią ES masto priemonę“;

(4)

savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje (5) Europos Parlamentas paragino atlikti plataus užmojo ir tikslinę Direktyvos 2009/50/EB peržiūrą, įskaitant jos taikymo sritį;

(5)

būtina reaguoti į iššūkius, nustatytus 2014 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikate dėl Direktyvos 2009/50/EB įgyvendinimo. Sąjunga turėtų siekti nustatyti patrauklesnę ir veiksmingesnę visos Sąjungos sistemą aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių. Reikėtų toliau derinti Sąjungos požiūrį į tokių aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą, o ES mėlynoji kortelė turėtų tapti pagrindinė priemonė šiuo atžvilgiu, nustatant spartesnes procedūras, lankstesnius bei įtraukesnius priėmimo kriterijus ir platesnes teises, įskaitant lengvesnį judumą ES viduje. Kadangi tam reikėtų esminių Direktyvos 2009/50/EB pakeitimų, pastarąją reikėtų panaikinti ir pakeisti nauja direktyva;

(6)

turėtų būti sukurta aiški ir skaidri visoje Sąjungoje taikoma priėmimo sistema, siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių ir skatinti tų darbuotojų judumą. Ši direktyva turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar pirminis trečiosios šalies piliečio gyvenimo šalyje tikslas yra aukštos kvalifikacijos darbas ar kitas tikslas, kuris vėliau pasikeičia į aukštos kvalifikacijos darbo tikslą. Taip pat būtina atsižvelgti į valstybių narių prioritetus, darbo rinkų poreikius ir jų pajėgumus priimti atvykstančiuosius. Ši direktyva turėtų nedaryti poveikio valstybių narių kompetencijai išduoti kitus nei ES mėlynosios kortelės nacionalinius leidimus gyventi šalyje aukštos kvalifikacijos darbo tikslu. Be to, ši direktyva turėtų nedaryti poveikio ES mėlynosios kortelės turėtojo galimybei naudotis papildomomis teisėmis ir nauda pagal nacionalinę teisę, kurios yra suderinamos su šia direktyva;

(7)

valstybės narės turėtų užtikrinti vienodas sąlygas tarp ES mėlynųjų kortelių ir nacionalinių leidimų gyventi šalyje aukštos kvalifikacijos darbo tikslu, kiek tai susiję su procedūrinėmis teisėmis ir teisėmis į vienodą požiūrį, procedūromis ir galimybe gauti informaciją. Visų pirma valstybės narės turėtų užtikrinti, kad procedūrinės garantijos ir teisės, suteikiamos ES mėlynosios kortelės turėtojams ir jų šeimos nariams, nebūtų žemesnio lygio nei nacionalinių leidimų gyventi turėtojų turimos procedūrinės garantijos ir teisės. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad ES mėlynosios kortelės prašytojai nebūtų mažiau palankioje padėtyje nei nacionalinių leidimų gyventi prašytojai, kiek tai susiję su darbdavių pripažinimo procedūromis, ir kad iš jų nebūtų reikalaujama mokėti didesnių mokesčių už jų prašymų tvarkymą. Galiausiai ES mėlynosios kortelės atžvilgiu valstybės narės turėtų imtis tokio paties lygmens informavimo, propagavimo ir reklamos veiklos, kokio jos imasi nacionalinių leidimų gyventi atžvilgiu, pavyzdžiui, pateikiant informaciją nacionalinėse svetainėse dėl teisėtos migracijos, informavimo kampanijose ir mokymo programose, teikiamose kompetentingoms migracijos institucijoms;

(8)

siekiant sustiprinti ir propaguoti ES mėlynosios kortelės sistemą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių, valstybės narės raginamos stiprinti su ES mėlynąja kortele susijusią reklaminę veiklą ir informavimo kampanijas, be kita ko, jei tikslinga, reklaminę veiklą ir informavimo kampanijas trečiųjų šalių atžvilgiu;

(9)

įgyvendinant šią direktyvą, valstybės narės nediskriminuoja dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kaip to visų pirma reikalaujama Tarybos direktyvose 2000/43/EB (6) ir 2000/78/EB (7). Kad nediskriminavimo principas būtų veiksmingas, ES mėlynosios kortelės turėtojai turėtų turėti galimybę ginti savo teises ir pateikti skundus, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, jei jie patiria kokios nors rūšies diskriminaciją, be kita ko, darbo rinkoje;

(10)

atsižvelgiant į 2020 m. vasario 21 d. Eurostato ataskaitą „Sunkiai užpildomos IRT darbo vietos: augantis iššūkis“ ir jos išvadas dėl didelio aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje valstybių narių darbo rinkose, aukšto lygio profesiniai įgūdžiai turėtų būti laikomi lygiaverčiais aukštojo mokslo kvalifikacijoms, kad būtų galima pateikti prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę dviejose aukšto lygio pareigose: Informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovai (Tarptautinis standartinis profesijų klasifikatorius (ISCO)-08 profesijų klasifikatorius 133) ir Informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistai (ISCO-08 profesijų klasifikatorius 25). Atsižvelgiant į tai, kad bakalauro diplomui gauti reikia užbaigti bent trejų metų studijas, atitinkamas reikalaujamas profesinės patirties laikotarpis turėtų būti treji metai. To laikotarpio trukmė taip pat pagrįsta atsižvelgiant į sparčią IRT sektoriaus technologijų raidą ir kintančius darbdavių poreikius;

(11)

valstybės narės raginamos sudaryti palankesnes sąlygas aukšto lygio profesinių įgūdžių vertinimui ir patvirtinimui ES mėlynosios kortelės išdavimo tikslais;

(12)

numatoma, kad šios direktyvos priede nustatytas profesijų sąrašas galėtų būti iš dalies keičiamas, visų pirma Komisijai atlikus įvertinimą, ar tai daryti, remiantis, be kita ko, valstybių narių pateikta informacija apie jų darbo rinkų poreikius, kad būtų pripažinta profesinė patirtis pagal šią direktyvą kitose veiklos srityse. Komisija tokius vertinimus turėtų atlikti kas dvejus metus;

(13)

priede neišvardytų profesijų atveju valstybės narės turėtų turėti galimybę priimti prašymus išduoti ES mėlynąją kortelę, remdamosi aukšto lygio profesinių įgūdžių įrodymais, kuriuos patvirtina ne trumpesnė kaip penkerių metų aukštojo mokslo kvalifikacijai prilyginamo lygmens profesinė patirtis ir kurie yra aktualūs darbo sutartyje ar įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytai profesijai ar sektoriui;

(14)

aukštos kvalifikacijos darbo sąvoka reiškia, kad įdarbintas asmuo ne tik yra aukštos kompetencijos, kurią liudija aukšta profesinė kvalifikacija, bet ir tai, kad laikoma, jog atliktinas darbas dėl savo esmės reikalauja tokios kompetencijos. Nors šiuolaikinėje darbo rinkoje tiesioginio kvalifikacijos ir atliktino darbo ryšio ne visada ir nebūtinai reikalaujama, užduotys ir pareigos, susijusios su darbo sutartimi dėl aukštos kvalifikacijos darbo turėtų būti tokios specializuotos ir sudėtingos, kad reikiamos kompetencijos toms pareigoms atlikti lygis yra paprastai siejamas su švietimo programų užbaigimu ir taip įgyta kvalifikacija, atitinkančia 2011 m. Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) 6, 7 ir 8 lygmenis, arba, kai tinkama, iš esmės lygiaverčius Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) 6, 7 ir 8 lygmenis, vadovaujantis atitinkamos valstybės narės nacionaline teise, arba – konkrečių profesijų atveju – su palyginamais aukšto lygio profesiniais įgūdžiais;

(15)

ši direktyva turėtų neturėti įtakos valstybių narių teisei pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 79 straipsnio 5 dalį nustatyti į jų teritoriją ieškoti darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis. Tuo pagrindu valstybės narės turėtų turėti galimybę prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę laikyti nepriimtinu arba jį atmesti;

(16)

tarptautinės apsaugos gavėjai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES (8) 2 straipsnio a punkte, turi platų teisių pagrindą, įskaitant teisę patekti į valstybės narės, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą, darbo rinką. Siekiant didinti jų galimybes darbo rinkoje visoje Sąjungoje, asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga ir kurie yra aukštos kvalifikacijos, turėtų būti suteikiama teisė prašyti išduoti ES mėlynąją kortelę kitose valstybėse narėse nei ta, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą. Tose kitose valstybėse narėse jiems turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir visiems kitiems trečiųjų šalių piliečiams, patenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, o ši direktyva turėtų nedaryti jokio poveikio jų statusui tarptautinę apsaugą jiems suteikusioje valstybėje narėje. Asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, taip pat turi teisę prašyti išduoti ES mėlynąją kortelę toje valstybėje narėje, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą. Tokiais atvejais, dėl teisinio aiškumo ir nuoseklumo priežasčių, šios direktyvos nuostatos dėl vienodo požiūrio ir šeimos susijungimo jiems turėtų būti netaikomos. Šios teisės turėtų būti ir toliau reglamentuojamos pagal prieglobsčio acquis ir, kai taikytina, pagal Tarybos direktyvą 2003/86/EB (9);

(17)

atsakomybės už asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, apsaugą perleidimas nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Apsaugos statusas ir su tarptautine apsauga susijusios teisės kitai valstybei narei neturėtų būti perleidžiami ES mėlynosios kortelės išdavimo pagrindu;

(18)

siekiant palengvinti aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteikta teisė laisvai judėti, nepriklausomą judumą ES viduje ir verslo veiklą, tokiems trečiųjų šalių piliečiams reikėtų suteikti galimybę gauti ES mėlynąją kortelę pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos bet kuriam kitam trečiosios šalies piliečiui, patenkančiam į šios direktyvos taikymo sritį. Ši teisė susijusi su asmenimis, kurie dėl giminystės ryšių su Sąjungos piliečiu naudojasi laivo judėjimo teisėmis pagal atitinkamus teisės aktus, ir turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar referencinis Sąjungos pilietis pasinaudojo pagrindine teise laisvai judėti ir apsigyventi pagal SESV 21 straipsnį, ir neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis pirmiausia buvo ES mėlynosios kortelės turėtojas ar asmuo, kuriam suteikta teisė laisvai judėti. Todėl tokie ES mėlynosios kortelės turėtojai turėtų turėti teisę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, vykti į verslo keliones ir apsigyventi skirtingose valstybėse narėse, neatsižvelgiant į tai, ar trečiosios šalies pilietis lydi referencinį Sąjungos pilietį. Teisės, kurias tokie trečiųjų šalių piliečiai įgyja kaip ES mėlynosios kortelės turėtojai, turėtų nedaryti poveikio teisėms, kuriomis jie gali naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB (10). Dėl teisinio aiškumo ir nuoseklumo priežasčių, kalbant apie šeimos susijungimą ir vienodą požiūrį, pirmenybė turėtų būti teikiama Direktyvos 2004/38/EB taisyklėms. Visos šios direktyvos nuostatos, susijusios su asmenimis, kuriems suteikta teisė laisvai judėti, taip pat turėtų būti taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teisėmis, lygiavertėmis Sąjungos piliečių teisėms arba pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus, arba Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus;

(19)

ši direktyva turėtų būti netaikoma trečiųjų šalių piliečiams, prašantiems leidimo gyventi valstybėje narėje kaip tyrėjai mokslinių tyrimų projektui vykdyti, nes tokie asmenys patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 (11) taikymo sritį, kuria nustatyta konkreti trečiųjų šalių piliečių priėmimo tyrimų tikslais tvarka. Tačiau teisėtai šalyje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, priimti pagal Direktyvą (ES) 2016/801, turėtų turėti teisę teikti prašymus išduoti ES mėlynąją kortelę pagal šią direktyvą. Be to, teisėtai šalyje gyvenantys ES mėlynosios kortelės turėtojai turėtų turėti teisę pateikti prašymą leisti gyventi šalyje kaip tyrėjai pagal Direktyvą (ES) 2016/801. Siekiant užtikrinti tokią galimybę, Direktyva (ES) 2016/801 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(20)

nors ši direktyva turėtų būti netaikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie teikia prašymus dėl priėmimo į Sąjungą kaip bendrovės viduje perkelti asmenys pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/66/ES (12), teisėtai Sąjungoje gyvenantys bedrovės viduje perkelti asmenys turėtų turėti teisę teikti prašymus išduoti ES mėlynąją kortelę pagal šią direktyvą kitais tikslais nei nurodytieji Direktyvoje 2014/66/ES;

(21)

reikia numatyti lanksčią, paklausa grindžiamą, aiškią ir subalansuotą priėmimo sistemą, paremtą objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, prašytojo turima bent 6 mėnesių trukmės darbo sutartimi ar įpareigojančiu darbo pasiūlymu, taikomų įstatymų, kolektyvinių sutarčių ar nacionalinės praktikos atitinkamose profesinėse srityse laikymusi, darbo užmokesčio riba, kurią valstybės narės galėtų pritaikyti prie padėties jų darbo rinkose, ir prašytojo turima aukšta profesine kvalifikacija arba, kai tinkama, aukšto lygio profesiniais įgūdžiais;

(22)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms. Siekiant įvertinti, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis turi aukštąjį išsilavinimą arba lygiavertę kvalifikaciją, reikėtų remtis 2011 m. ISCED 6, 7 ir 8 lygmenimis arba, kai tinkama, iš esmės lygiaverčiais EKS 6, 7 ir 8 lygmenimis pagal atitinkamos valstybės narės teisę;

(23)

valstybės narės raginamos sudaryti palankesnes sąlygas dokumentų, patvirtinančių atitinkamo trečiosios šalies piliečio atitinkamą aukštą profesinę kvalifikaciją, pripažinimui ir, kiek tai susiję su asmenimis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kurie gali neturėti reikiamų dokumentų, nustatyti tinkamą jų ankstesnių aukštojo mokslo kvalifikacijų arba, kai aktualu, aukšto lygio profesinių įgūdžių vertinimo ir patvirtinimo tvarką;

(24)

siekiant užtikrinti pakankamą priėmimo sąlygų suderinimo lygį visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti ir apatinę, ir viršutinę darbo užmokesčio ribą lemiančius veiksnius. Apatinė ir viršutinė darbo užmokesčio nustatymo šalyje ribos turėtų būti nustatomos padauginant tuos apatinius ir viršutinius veiksnius iš vidutinio bruto metinio darbo užmokesčio dydžio atitinkamoje valstybėje narėje. Darbo užmokesčio riba turėtų būti pasirinkta pasikonsultavus su socialiniais partneriais pagal nacionalinę praktiką, neviršijant apatinės ir viršutinės ribų. Ta darbo užmokesčio riba turėtų apibrėžti minimalų darbo užmokestį, kurį gaus ES mėlynosios kortelės turėtojas. Todėl, kad gautų ES mėlynąją kortelę, prašytojai turėtų gauti tokį darbo užmokestį, kuris būtų lygus atitinkamos valstybės narės pasirinktai darbo užmokesčio ribai ar didesnis už ją;

(25)

valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti apatinę darbo užmokesčio ribą konkrečių profesijų atveju, jeigu atitinkama valstybė narė mano, kad tų profesijų darbuotojų ypač trūksta ir jeigu šios profesijos priskiriamos ISCO pagrindinėms 1 ar 2 profesijų grupėms. Bet kuriuo atveju tokia darbo užmokesčio riba turėtų būti ne daugiau kaip 1,0 karto žemesnė už vidutinį metinį bruto darbo užmokestį atitinkamoje valstybėje narėje;

(26)

atsižvelgiant į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatu nustatytos Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės prioritetus, visų pirma gerinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitiktį ir spręsti įgūdžių trūkumo problemą, valstybės narės raginamos, kai tinkama, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, sudaryti darbo sektorių, kuriuose trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, sąrašus;

(27)

valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti apatinę darbo užmokesčio ribą trečiųjų šalių piliečiams tam tikrą laikotarpį po mokslų baigimo. Tas laikotarpis turėtų būti taikomas kiekvieną kartą, kai trečiosios šalies pilietis įgyja šia direktyva reikalaujamą išsilavinimą, būtent 2011 m. ISCED 6, 7 ar 8 lygmenį arba, kai tinkama, EKS 6, 7 ar 8 lygmenis pagal atitinkamos valstybės narės teisę. Tas laikotarpis turėtų būti taikomas, kai trečiosios šalies pilietis prašo išduoti ES mėlynąją kortelę pirmą kartą arba prašo pratęsti jos galiojimą per trejus metus nuo atitinkamos kvalifikacijos įgijimo, be to, kai tas trečiosios šalies pilietis pateikia prašymą pratęsti ES mėlynosios kortelės galiojimą per 24 mėnesių laikotarpį nuo pirmos ES mėlynosios kortelės išdavimo. Pasibaigus šiems lengvatiniams laikotarpiams, kurie galėtų būti taikomi lygiagrečiai, galima pagrįstai tikėtis, kad jauni specialistai bus įgiję pakankamai profesinės patirties, kad jiems galėtų būti taikoma įprasta darbo užmokesčio riba. Bet kuriuo atveju ta apatinė darbo užmokesčio riba turėtų būti ne daugiau kaip 1,0 karto mažesnė už vidutinį metinį bruto darbo užmokestį atitinkamoje valstybėje narėje;

(28)

reikėtų apibrėžti trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo šalyje aukštos kvalifikacijos darbo tikslu sąlygas, įskaitant tinkamumo kriterijus, susijusius su darbo užmokesčio riba. Valstybės narės nustatyta darbo užmokesčio riba neturėtų būti siekiama nustatyti darbo užmokesčio dydžio, todėl ja neturėtų būti nukrypstama nuo valstybių narių lygmeniu taikomų taisyklių ar praktikos arba nuo kolektyvinių sutarčių, ir ji neturėtų būti naudojama kaip derinimo toje srityje priemonė. ES mėlynosios kortelės turėtojui mokamas darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis už taikytiną darbo užmokesčio ribą, tačiau jis gali būti didesnis, kaip tarpusavyje sutaria darbdavys ir trečiosios šalies pilietis, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, darbo įstatymus, kolektyvines sutartis ir praktiką atitinkamoje valstybėje narėje. Šia direktyva turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją, visų pirma užimtumo, darbo ir socialinių klausimų srityse;

(29)

valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad trečiosios šalies pilietis prašymo pateikimo metu nurodytų savo adresą. Tuo atveju jei trečiosios šalies pilietis dar nežino savo būsimo adreso, valstybės narės turėtų priimti laikiną adresą, kuris galėtų būti darbdavio adresas;

(30)

ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 24 mėnesiai. Tačiau kai darbo sutarties trukmė yra trumpesnė, ES mėlynoji kortelė turėtų būti išduodama ne trumpesniam kaip darbo sutarties galiojimo laikotarpiui, pridedant tris mėnesius, ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui. Jei trečiosios šalies pilietis turi kelionės dokumentą, kurio galiojimo trukmė yra trumpesnė nei 24 mėnesiai arba trumpesnė nei darbo sutarties trukmė, ES mėlynoji kortelė turėtų būti išduodama bent kelionės dokumento galiojimo laikotarpiui. Trečiųjų šalių piliečiams turėtų būti leidžiama pratęsti jų kelionės dokumento galiojimą, kol jie turi ES mėlynąją kortelę;

(31)

valstybės narės turėtų atmesti prašymus išduoti ES mėlynąją kortelę ir joms turėtų būti leidžiama panaikinti ES mėlynąją kortelę arba atsisakyti pratęsti jos galiojimą, jeigu kyla grėsmė viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai. Grėsmė visuomenės sveikatai turi būti suprantama kaip tas terminas yra apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (13) 2 straipsnio 21 punkte. Bet koks prašymo atmetimas remiantis viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais turėtų būti grindžiamas individualiu atitinkamo asmens elgesiu laikantis proporcingumo principo. Trečiosios šalies piliečio liga ar negalia po to, kai jis buvo priimtas į pirmosios valstybės narės teritoriją, neturėtų būti vienintelis pagrindas panaikinti ES mėlynąją kortelę ar atsisakyti pratęsti jos galiojimą arba neišduoti ES mėlynosios kortelės antroje valstybėje narėje. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę nepanaikinti ES mėlynosios kortelės ar neatsisakyti pratęsti jos galiojimą, jei pareiga pateikti galiojančią darbo sutartį yra laikinai neįvykdoma arba taikytina darbo užmokesčio riba yra laikinai nepasiekiama dėl ligos, negalios ar vaiko priežiūros atostogų;

(32)

valstybės narės turėtų galėti panaikinti ES mėlynąją kortelę arba atsisakyti pratęsti jos galiojimą, jeigu jos turėtojas neįvykdė judumo sąlygų pagal šią direktyvą, be kita ko, piktnaudžiavimo judumo teisėmis atveju, pavyzdžiui jei turėtojas nesilaikė verslo veiklai vykdyti nustatyto leistino laikotarpio arba per reikiamą laikotarpį nepateikė prašymo dėl ilgalaikio judumo antroje valstybėje narėje, arba pateikė prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę antroje valstybėje narėje ir pradėjo dirbti anksčiau, nei leidžiama, kai buvo aišku, kad mobilumo sąlygos nebus įvykdytos ir prašymas bus atmestas;

(33)

sprendime atmesti prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę, ją panaikinti arba atsisakyti pratęsti jos galiojimą, reikėtų atsižvelgti į konkrečias atvejo aplinkybes ir laikytis proporcingumo principo ir toks sprendimas turėtų būti proporcingas. Visų pirma, jeigu atmetimo, panaikinimo ar atsisakymo pratęsti galiojimą pagrindas yra susijęs su darbdavio elgesiu, darbdavio mažareikšmis pažeidimas niekada neturėtų būti vienintelis pagrindas atmesti prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę, panaikinti ES mėlynąją kortelę arba atsisakyti pratęsti ES mėlynosios kortelės galiojimą;

(34)

sprendimas, kuriuo atmetamas prašymas išduoti ES mėlynąją kortelę nedaro poveikio atitinkamo trečiosios šalies piliečio teisei pateikti kitą prašymą. Tokio naujo prašymo pateikimas neleidžia trečiosios šalies piliečiui pasilikti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, išskyrus atvejus, jeigu tai numatyta nacionalinėje teisėje;

(35)

kai įvykdomos visos priėmimo sąlygos, valstybės narės ES mėlynąją kortelę turėtų išduoti per konkrečius terminus. Jeigu valstybė narė leidimus gyventi šalyje išduoda tik savo teritorijoje ir yra įvykdomos visos su priėmimu susijusios šios direktyvos sąlygos, valstybė narė atitinkamam trečiosios šalies piliečiui turėtų išduoti reikiamą vizą. Turėtų būti užtikrinta, kad kompetentingos institucijos veiksmingai bendradarbiautų tuo tikslu. Tuo atveju, kai valstybė narė vizų neišduoda, ji turėtų suteikti atitinkamam trečiosios šalies piliečiui lygiavertį leidimą atvykti į šalį;

(36)

taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas prašymų išduoti ES mėlynąją kortelę nagrinėjimo laikas, visais atvejais turėtų būti užtikrintas skubus leidimų išdavimas. Į prašymų išduoti ES mėlynąją kortelę nagrinėjimo terminą turėtų būti neįskaičiuojamas laikas, kurio reikia profesinei kvalifikacijai, kai taikytina, pripažinti arba vizai, jei jos reikia, išduoti. Tuo atveju, jei ES mėlynosios kortelės galiojimas baigiasi pratęsimo procedūros metu, trečiosios šalies pilietis turėtų turėti teisę būti, dirbti ir naudotis šioje direktyvoje numatytomis teisėmis ES mėlynąją kortelę išdavusios valstybės narės teritorijoje tol, kol kompetentingos institucijos priims sprendimą dėl prašymo, tačiau tas trečiosios šalies pilietis neturėtų turėti teisės judėti į antrą valstybę narę;

(37)

jeigu valstybė narė nusprendžia, kad prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę arba prašymą dėl judumo ES viduje turi pateikti darbdavys, ta valstybė narė neturėtų riboti procedūrinių garantijų, kuriomis atitinkamas trečiosios šalies pilietis naudojasi prašymo pateikimo procedūros metu, arba teisių, kuriomis ES mėlynosios kortelės turėtojas naudojasi įdarbinimo arba ES mėlynosios kortelės galiojimo atnaujinimo procedūros laikotarpiu;

(38)

ES mėlynosios kortelės forma turėtų atitikti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1030/2002 (14) nustatytą formą, taip sudarant galimybę valstybėms narėms remtis informacija apie sąlygas, kuriomis asmeniui leidžiama dirbti. Kad būtų galima pateikti tikslesnės informacijos apie konkrečią darbinę veiklą, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti papildomos informacijos spausdinto dokumento forma arba saugoti tokią informaciją elektronine forma, pagal to reglamento 4 straipsnį ir to reglamento priedo a punkto 16 papunktį. Valstybės narės turėtų galėti pasirinkti, ar teikti tokią papildomą informaciją, ir jos pateikimas neturėtų reikšti papildomo reikalavimo, kuris galėtų pakenkti vienai bendrai leidimų išdavimo ir vienai bendrai prašymų pateikimo procedūrai;

(39)

atitinkama valstybė narė turėtų užtikrinti, kad prašytojai turėtų teisę teisme ginčyti sprendimą atmesti prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę arba bet kokį sprendimą nepratęsti šios kortelės galiojimo arba ją panaikinti. Tai turėtų nedaryti poveikio galimybei paskirti administracinę instituciją, kuri atliktų tokių sprendimų išankstinę administracinę peržiūrą;

(40)

kadangi šia direktyva siekiama spręsti darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo pagrindiniuose darbo rinkos sektoriuose problemą, valstybė narė turėtų turėti galimybę patikrinti, ar laisvos darbo vietos, į kurią pretenduoja mėlynosios kortelės prašytojas, vietoj jo negalėtų užimti tos valstybės narės ar Sąjungos darbuotojas, trečiosios šalies pilietis, teisėtai gyvenantis atitinkamoje valstybėje narėje ir jau esantis jos darbo rinkos dalimi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, arba ES ilgalaikis gyventojas, norintis judėti į tą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą pagal Tarybos direktyvos 2003/109/EB (15) III skyrių. Tuo atveju, jeigu valstybės narės nusprendžia pasinaudoti ta galimybe, jos turėtų aiškiai, prieinamai ir skaidriai pranešti apie tai prašytojams ir darbdaviams, taip pat ir internetinės žiniasklaidos pagalba. Tokios patikros neturėtų sudaryti ES mėlynosios kortelės galiojimo pratęsimo procedūros dalies. Ilgalaikio judumo atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę atsižvelgti į padėtį darbo rinkoje tik tuo atveju, jeigu ta valstybė narė tokias patikras taiko iš trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu;

(41)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo aktyvios samdos besivystančiose šalyse tuose sektoriuose, kuriuose trūksta personalo. Svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje turėtų būti puoselėjama etiško įdarbinimo politika ir principai, kurie taikomi viešojo ir privačiojo sektoriaus darbdaviams. Ši nuostata atitinka Sąjungos įsipareigojimą laikytis 2010 m. Pasaulio sveikatos organizacijos visuotinio kodekso dėl sveikatos darbuotojų tarptautinio įdarbinimo, taip pat 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos ir valstybių narių išvadų dėl Europos veiklos programos kritinio sveikatos sistemos darbuotojų trūkumo besivystančiose šalyse problemai spręsti (2007–2013 m.) ir švietimo sektoriuje. Tuos principus ir politiką tikslinga stiprinti sukuriant ir taikant mechanizmus, gaires ir kitas priemones, kuriais atitinkamai lengvinama apykaitinė ir laikina migracija, taip pat kitas priemones, kurios kuo labiau sumažintų neigiamą ir padidintų teigiamą aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracijos poveikį besivystančioms šalims, pakeičiant „protų nutekėjimą“„protų įtekėjimu“;

(42)

valstybės narės turėtų turėti galimybę darbdaviams taikyti supaprastintą procedūrą. Ta procedūra pagal šią direktyvą turėtų suteikti galimybę pripažintiems darbdaviams pasinaudoti supaprastintosiomis procedūromis ir priėmimo sąlygomis. Tačiau valstybės narės turėtų įtraukti pakankamas apsaugos priemones nuo piktnaudžiavimo. Laikantis proporcingumo principo, tomis apsaugos priemonėmis privaloma atsižvelgti į nusižengimo sunkumą ir pobūdį. Jeigu atnaujinant ES mėlynąją kortelę darbdavys nebėra pripažįstamas, tos ES mėlynosios kortelės galiojimą pratęsimui turėtų būti taikomos įprastos priėmimo sąlygos, nebent atitinkamas trečiosios šalies pilietis būtų įdarbinamas kito pripažinto darbdavio;

(43)

siekiant užtikrinti, kad priėmimo kriterijai vis dar tebėra tenkinami, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad per pirmuosius 12 teisėto ES mėlynosios kortelės turėtojo darbo mėnesių kompetentingoms institucijoms būtų pranešama apie darbdavio pasikeitimą ar kitus svarbius pasikeitimus, o kompetentingos institucijos atliktų padėties darbo rinkoje patikrą. Po to 12 mėnesių laikotarpio valstybės narės ES mėlynosios kortelės turėtojų turėtų galėti reikalauti tik pranešti kompetentingoms institucijoms apie darbdavio pasikeitimą arba pasikeitimą, kuris turi įtakos šia Direktyva nustatytų priėmimo kriterijų įvykdymui, įskaitant, kai būtina, naują darbo sutartį. Padėtis darbo rinkos neturėtų būti tikrinama. Valstybių narių atliekamas vertinimas turėtų apsiriboti pasikeitusių elementų vertinimu;

(44)

siekiant skatinti inovatyvų verslumą, pagal šią direktyvą priimtiems trečiųjų šalių piliečiams valstybės narės turėtų galėti sudaryti galimybę vykdyti savarankišką veiklą lygiagrečiai su veikla, vykdoma pagal šią direktyvą, nepaveikiant jų, kaip ES mėlynosios kortelės turėtojų, teisės gyventi šalyje. Tai turėtų nedaryti poveikio tęstinei pareigai tenkinti priėmimo pagal šią direktyvą sąlygas, todėl ES mėlynosios kortelės turėtojas turėtų ir toliau dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nacionalinėje teisėje nustatyti teisės užsiimti savarankiška veikla sąlygas. Valstybės narės taip pat turėtų turėti teisę apriboti leidžiamos savarankiškos veiklos mastą. Valstybės narės turėtų suteikti ES mėlynosios kortelės turėtojams galimybę užsiimti savarankiška veikla ne mažiau palankiomis sąlygomis nei numatytos pagal esamas nacionalines sistemas. Bet kokios pajamos, gautos iš savarankiškos veiklos, neturėtų būti panaudotos darbo užmokesčio ribai, nustatytai, kad asmuo atitiktų ES mėlynosios kortelės turėtojo sąlygas, pasiekti;

(45)

siekiant padidinti ES mėlynosios kortelės turėtojo indėlį dėl aukštos profesinės kvalifikacijos, valstybės narės taip pat turėtų galėti savo nacionalinėje teisėje nustatyti nuostatas, pagal kurias ES mėlynosios kortelės turėtojams būtų leidžiama užsiimti kita papildoma profesine veikla, kuri nėra jų pagrindinė kaip ES mėlynosios kortelės turėtojų veikla. Bet kokios pajamos, gautos iš tos profesinės veiklos, neturėtų būti panaudotos darbo užmokesčio ribai, nustatytai, kad asmuo atitiktų ES mėlynosios kortelės turėtojo sąlygas, pasiekti;

(46)

vienodas požiūris į ES mėlynosios kortelės turėtojus turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 (16) 3 straipsnyje išvardytose socialinės apsaugos srityse. Šia direktyva nėra derinami valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktai. Pagal ją vienodo požiūrio principas socialinės apsaugos srityje taikomas tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie patenka į jos taikymo sritį;

(47)

judumo tarp valstybių narių atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2010 (17). Judiems ES mėlynosios kortelės turėtojams šia direktyva turėtų būti suteikiama ne daugiau teisių nei jau numatyta pagal galiojančią Sąjungos socialinės apsaugos srities teisę trečiųjų šalių piliečiams, kurie susiję su daugiau nei viena valstybe nare;

(48)

trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažįstama tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos Sąjungos piliečiams. Turėtų būti atsižvelgta į kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (18). Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis pagal nacionalinę teisę nustatytoms sąlygoms verstis reglamentuojamosiomis profesijomis. Ja neturėtų būti užkertamas kelias valstybei narei toliau taikyti nacionalinius galimybės įsidarbinti apribojimus, kai tokia darbo veikla apima bent retkarčiais dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas ir atsakomybę už bendrųjų valstybės interesų apsaugą, arba toliau taikyti nacionalines taisykles dėl veiklos, kuria leidžiama užsiimti tik tos valstybės narės piliečiams, Sąjungos piliečiams ar kitos šalies, priklausančios Europos ekonominei erdvei, piliečiams (toliau – EEE pilietis), įskaitant judumo į kitas valstybes nares atvejais, jei tokie ribojimai ar taisyklės galiojo šios direktyvos įsigaliojimo metu;

(49)

teisės, kurias asmuo, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, įgijo kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas, turėtų nedaryti poveikio teisėms, kuriomis tas asmuo naudojasi pagal Direktyvą 2011/95/ES ir 1951 m. liepos 28 d. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija) valstybėje narėje, kuri suteikė tarptautinę apsaugą. Siekiant išvengti taisyklių kolizijos, toje valstybėje narėje šios direktyvos nuostatos dėl vienodo požiūrio ir šeimos susijungimo turėtų būti netaikomos. Asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga vienoje valstybėje narėje ir kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai kitoje valstybėje narėje, turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis kaip bet kuris kitas ES mėlynosios kortelės turėtojas pastarojoje valstybėje narėje, įskaitant vienodą požiūrį, kokias turi gyvenamosios vietos valstybės narės piliečiai, ir teisėmis į šeimos susijungimą. Asmens, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, statusas nepriklauso nuo to, ar asmuo, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, taip pat yra ES mėlynosios kortelės turėtojas arba nuo tos ES mėlynosios kortelės galiojimo;

(50)

palankios sąlygos šeimos susijungimui ir sutuoktinių galimybei įsidarbinti turėtų būti vienas svarbiausių šios direktyvos elementų, siekiant labiau pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių. Norint pasiekti šį tikslą, reikėtų numatyti specialias nukrypti nuo Direktyvos 2003/86/EB, kuri taikoma pirmojoje ir antrojoje gyvenamosios vietos valstybėje narėje, leidžiančias nuostatas. Valstybės narės turėtų galėti apriboti savarankiškai dirbančių asmenų veiklą, kuria užsiimti gali sutuoktiniai, apimtį tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos ES mėlynosios kortelės turėtojams. Prieš leidžiant šeimai susijungti turėtų būti netaikomos, su integracija ar laukimo laikotarpiais susijusios sąlygosi, nes tikėtina, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir jų šeimos nariai turės palankias pradines sąlygas integruotis į priimančiąją bendruomenę. Siekiant palengvinti greitą aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimą, leidimai gyventi šalyje jų šeimos nariams turėtų būti išduodami tuo pat metu kaip ir ES mėlynoji kortelė, jeigu yra įvykdomos atitinkamos sąlygos ir prašymai buvo pateikti vienu metu;

(51)

siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių ir skatinti jų tęstinį buvimą Sąjungoje, kartu sudarant sąlygas judumui Sąjungoje ir apykaitinei migracijai, turėtų būti numatytos nuo Direktyvos 2003/109/EB nukrypti leidžiančios nuostatos. ES mėlynosios kortelės turėtojams, kurie pasinaudojo judėjimo galimybe iš vienos valstybės narės į kitą, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos gauti ES ilgalaikio gyventojo statusą valstybėje narėje, visų pirma suteikiant jiems galimybę susumuoti gyvenimo skirtingose valstybėse narėse laikotarpius, su sąlyga, kad jie gali įrodyti teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo metų skaičių, kurį pagal Direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 1 dalį reikalaujama sukaupti kaip ES mėlynosios kortelės turėtojui, nacionalinio leidimo dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, studento ar tyrėjo leidimo pagal Direktyvą (ES) 2016/801 turėtojai arba kaip asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga. Jie taip pat turėtų įrodyti, kad iki pat atitinkamo prašymo pateikimo dvejus metus teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas suteikti ES ilgalaikio gyventojo statusą valstybėje narėje, teritorijoje kaip ES mėlynosios kortelės turėtojai. Kaip numatyta Direktyvoje 2003/109/EB, apskaičiuojant penkerių metų teisėto ir nuolatinio gyvenimo trukmę valstybėse narėse, kai apskaičiuojant nepertraukiamo gyvenimo šalyje trukmę atsižvelgiama į gyvenimo studijų tikslais laikotarpius, leidžiama atsižvelgti tik į pusę gyvenimo studijų tikslais laikotarpių;

(52)

siekiant skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių judumą tarp Sąjungos ir jų kilmės šalių, reikėtų numatyti nukrypti nuo Direktyvos 2003/109/EB leidžiančias nuostatas, kad būtų galima numatyti ilgesnius nebuvimo šalyje laikotarpius nei numatytieji toje direktyvoje aukštos kvalifikacijos trečiosios šalies darbuotojams įgijus ES ilgalaikio gyventojo statusą valstybėje narėje;

(53)

aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių profesinis ir geografinis judumas turėtų būti pripažįstamas kaip svarbus darbo rinkos veiksmingumo Sąjungoje didinimo, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos sprendimo ir regioninių skirtumų kompensavimo veiksnys. Reikėtų lengvinti judumą Sąjungoje;

(54)

šia direktyva nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 96/71/EB (19) ir 2014/67/ES (20) nuostatoms;

(55)

esamas teisinis netikrumas, susijęs su aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių verslo kelionėmis, turėtų būti išspręstas apibrėžiant verslo kelionių sąvoką ir nustatant veiklos, kuri visose valstybėse narėse visais atvejais būtų laikoma verslo veikla, sąrašą. Ta veikla tiesiogiai sietina su darbdavio interesais pirmojoje valstybėje narėje ir turėtų būti susijusi su ES mėlynosios kortelės turėtojo pareigomis dirbant darbą, dėl kurio buvo išduota ES mėlynoji kortelė. Antrosioms valstybėms narėms turėtų būti neleidžiama reikalauti iš verslo veikla užsiimančių ES mėlynosios kortelės turėtojų vizos, darbo leidimo ar kokio nors kito leidimo. Jeigu ES mėlynoji kortelė yra išduota valstybės narės, kuri taiko ne visą Šengeno acquis, šios kortelės turėtojas turėtų turėti teisę atvykti į vieną ar kelias antrąsias valstybes nares ir ten būti verslo veiklos tikslu ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

(56)

ES mėlynosios kortelės turėtojams turėtų būti leidžiama judėti į antrąją valstybę narę supaprastintomis sąlygomis, jeigu jie ketina prašyti išduoti naują ES mėlynąją kortelę esamos darbo sutarties ar įpareigojančio darbo pasiūlymo pagrindu. Antrosioms valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad ES mėlynosios kortelės turėtojai turėtų kokį nors kitą leidimą nei pirmosios valstybės narės išduotos ES mėlynosios kortelės. Kai tik ES mėlynosios kortelės turėtojas per šioje direktyvoje nustatytą terminą pateikia išsamų prašymą išduoti naują ES mėlynąją kortelę antrojoje valstybėje narėje, ta valstybė narė turėtų galėti leisti ES mėlynosios kortelės turėtojui pradėti dirbti. ES mėlynosios kortelės turėtojai turėtų turėti teisę pradėti dirbti ne vėliau kaip per 30 dienų po prašymo dėl ES mėlynosios kortelės pateikimo. Judumas turėtų būti grindžiamas paklausa, todėl antrojoje valstybėje narėje visuomet reikėtų reikalauti darbo sutarties, turėtų būti tenkinamos visos sąlygos pagal taikytiną teisę arba sąlygos, kurios yra išdėstytos kolektyvinėse sutartyse ar nusistovėjusios praktikoje atitinkamose profesinėse srityse, o darbo užmokestis turėtų tenkinti antrosios valstybės narės pagal šią direktyvą nustatytą ribą;

(57)

jei ES mėlynosios kortelės turėtojai ketina teikti prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę antrojoje valstybėje narėje, kad galėtų verstis reglamentuojamąja profesija, jų profesinės kvalifikacijos turėtų būti pripažįstamos taip pat, kaip ir laisvo judėjimo teise besinaudojančių Sąjungos piliečių, pagal Direktyvą 2005/36/EB ir kitą taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę;

(58)

nors šioje direktyvoje numatytos tam tikros specialios taisyklės, susijusios su atvykimu į antrąją valstybę narę ir buvimu joje verslo veiklos tikslu, taip pat su judėjimu į antrąją valstybę narę siekiant jos teritorijoje apsigyventi ir dirbti pagal ES mėlynosios kortelės sistemą, taikomos visos kitos atitinkamose Šengeno acquis nuostatose nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas asmenų judėjimas per sienas;

(59)

jeigu ES mėlynoji kortelė yra išduota valstybės narės, kuri taiko ne visą Šengeno acquis, ir ES mėlynosios kortelės turėtojas šioje direktyvoje numatytais judumo atvejais kerta išorės sieną, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2016/399, judėdamas į antrosios valstybės narės teritoriją, ta valstybė narė turėtų turėti teisę reikalauti įrodymų, kad ES mėlynosios kortelės turėtojas atvyksta į jos teritoriją arba verslo veiklos tikslu, arba siekdamas joje apsigyventi ir dirbti pagal ES mėlynosios kortelės sistemą darbo sutarties ar įpareigojančio darbo pasiūlymo pagrindu. Jeigu judama siekiant vykdyti verslo veiklą, toji valstybė narė turėtų galėti reikalauti buvimo verslo tikslu įrodymų, pavyzdžiui, kvietimų, atvykimo bilietų arba dokumentų, kuriuose apibūdinama atitinkamos bendrovės verslo veikla ir ES mėlynosios kortelės turėtojo užimamos pareigos toje bendrovėje;

(60)

jeigu ES mėlynosios kortelės turėtojas vyksta į antrąją valstybę narę norėdamas pateikti prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę ir yra lydimas šeimos narių, ta valstybė narė turėtų galėti reikalauti tų šeimos narių pateikti savo leidimus gyventi šalyje, kurie buvo išduoti pirmojoje valstybėje narėje. Be to, išorės sienos kirtimo atvejais, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2016/399, valstybės narės, kurios taiko visą Šengeno acquis, turėtų patikrinti duomenis Šengeno informacinėje sistemoje ir neleisti atvykti asmenims, dėl kurių minėtoje sistemoje yra paskelbtas perspėjimas dėl neleidimo atvykti ar būti šalyje, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1987/2006 (21), arba pareikšti prieštaravimą dėl tokių asmenų judumo;

(61)

jeigu ES mėlynosios kortelės turėtojas, kuris į antrąją valstybę narę juda pirmosios valstybės narės išduotos ES mėlynosios kortelės pagrindu, o antroji valstybė narė atmeta to ES mėlynosios kortelės turėtojo prašymą naujai ES mėlynajai kortelei, antrajai valstybei narei šia direktyva turėtų būti leidžiama reikalauti, kad ES mėlynosios kortelės turėtojas išvyktų iš jos teritorijos. Jeigu ES mėlynosios kortelės turėtojas tebeturi pirmosios valstybės narės išduotą galiojančią ES mėlynąją kortelę, antroji valstybė narė turėtų galėti reikalauti, kad tas ES mėlynosios kortelės turėtojas grįžtų į pirmąją valstybę narę pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (22). Jeigu pirmosios valstybės narės išduota ES mėlynoji kortelė yra panaikinama arba jos galiojimas baigiasi prašymo nagrinėjimo metu, antroji valstybė narė turėtų turėti galimybę arba nuspręsti grąžinti ES mėlynosios kortelės turėtoją į trečiąją šalį, laikantis Direktyvos 2008/115/EB, arba paprašyti pirmosios valstybės narės leisti ES mėlynosios kortelės turėtojui pakartotinai atvykti į jos teritoriją netaikant nereikalingų formalumų ar nedelsiant. Pastaruoju atveju pirmoji valstybė narė turėtų išduoti ES mėlynosios kortelės turėtojui dokumentą, leidžiantį pakartotinai atvykti į jos teritoriją;

(62)

asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, gyvenimo e tikslais būtina užtikrinti, kad kai tokie asmenys juda į kitą valstybę narę nei valstybė narė, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą, kita valstybė narė būtų informuota apie atitinkamų asmenų tarptautinės apsaugos suteikimo aplinkybes, kad būtų galima vykdyti su negrąžinimo principu susijusias pareigas;

(63)

jeigu valstybė narė ketina išsiųsti ES mėlynąją kortelę joje gavusį asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga kitoje valstybėje narėje, tam asmeniui turėtų būti taikoma apsauga nuo negrąžinimo pagal Direktyvą 2011/95/ES ir pagal Ženevos konvencijos 33 straipsnį;

(64)

jeigu asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, pagal Direktyvą 2011/95/ES leidžiama išsiųsti už ES ribų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad iš atitinkamų šaltinių, įskaitant, kai tinkama, valstybę narę, kuri yra suteikusi tarptautinę apsaugą, būtų gauta ir nuodugniai įvertinta visa informacija, siekiant užtikrinti, kad sprendimas tą asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, išsiųsti atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 4 straipsnį;

(65)

šios direktyvos įgyvendinimui stebėti reikėtų numatyti konkrečias duomenų teikimo nuostatas, siekiant nustatyti ir galbūt atsverti galimą jos poveikį, susijusį su protų nutekėjimu besivystančiose šalyse, ir išvengti protų švaistymo;

(66)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti specialią priėmimo tvarką ir patvirtinti atvykimo bei gyvenimo šalyje sąlygas, taikomas trečiųjų šalių piliečiams aukštos kvalifikacijos darbo tikslu ir jų šeimos nariams, ir su jais susijusias įsisteigimo teises, valstybės narės negali deramai pasiekti, ypač kiek tai susiję su judumo tarp valstybių narių užtikrinimu ir aiškių bendrų priėmimo kriterijų taikymu visose valstybėse narėse, kad būtų geriau pasinaudota bendru ES patrauklumu, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(67)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Chartijoje, pagal ES sutarties 6 straipsnį;

(68)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(69)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(70)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 bei 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(71)

todėl Direktyva 2009/50/EB turėtų būti panaikinta,