9.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 352/1

(1)

galimybę investuoti svarstantiems neprofesionaliesiems investuotojams vis dažniau siūloma įvairiausių mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (toliau – MIPP ir DIP). Kai kuriais iš šių produktų teikiami specifiniai investavimo sprendimai, pritaikyti prie neprofesionaliųjų investuotojų poreikių, jie dažnai būna derinami su draudimu arba gali būti sudėtingi ir sunkiai suprantami. Šiuo metu neprofesionaliesiems investuotojams atskleidžiama informacija apie tokius MIPP ir DIP yra nesuderinta ir dažnai nepadeda neprofesionaliesiems investuotojams palyginti skirtingų produktų ir suprasti jų savybių. Todėl neprofesionalieji investuotojai dažnai investuodavo nesuprasdami susijusios rizikos bei išlaidų ir kartais patirdavo nenumatytų nuostolių;

(2)

svarbi investuotojų apsaugos priemonė ir išankstinė neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimo finansų rinka atkūrimo sąlyga, visų pirma po finansų krizės, yra neprofesionaliesiems investuotojams siūlomų MIPP ir DIP skaidrumo didinimas. Pirmieji žingsniai Sąjungos lygmeniu šia kryptimi jau buvo padaryti parengus pagrindinės informacijos investuotojams teikimo tvarką, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB (3);

(3)

kadangi egzistuoja skirtingos taisyklės dėl MIPP ir DIP priklausomai nuo MIPP ir DIP siūlančio sektoriaus ir šios srities reglamentavimo nacionaliniu lygiu skirtumų, susidaro nevienodos sąlygos atskirų produktų ir platinimo kanalų atžvilgiu, ir taip sukuriama papildomų kliūčių finansinių paslaugų ir produktų vidaus rinkai. Valstybės narės jau ėmėsi skirtingų ir nesuderintų veiksmų investuotojų apsaugos priemonių trūkumams šalinti ir tikėtina, kad šis procesas tęsis. Dėl skirtingo požiūrio į informacijos, susijusios su MIPP ir DIP, atskleidimą sunkiau sudaryti vienodas sąlygas įvairiems MIPP ir DIP teikėjams ir šių produktų klausimais konsultuojantiems ar juos parduodantiems asmenims ir taip iškreipiama konkurencija bei sukuriamas nevienodas investuotojų apsaugos lygis Sąjungoje. Tokie skirtumai sudaro kliūtis vidaus rinkos sukūrimui ir sklandžiam veikimui;

(4)

kad būtų išvengta skirtumų, būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodas skaidrumo taisykles, kurios bus taikomos visiems MIPP ir DIP rinkos dalyviams ir taip pagerins investuotojų apsaugą. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytas bendras pagrindinės informacijos dokumentų standartas, kuris būtų suvienodintas, kad būtų suderintas tų dokumentų formatas ir turinys, būtinas reglamentas. Tiesiogiai taikytinomis reglamento taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visiems MIPP ir DIP klausimais konsultuojantiems ar juos parduodantiems asmenims būtų taikomi vienodi reikalavimai, susiję su pagrindinės informacijos dokumento pateikimu neprofesionaliesiems investuotojams. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis reklamos dokumentų priežiūrai. Be to, juo nedaromas poveikis su produktu susijusioms intervencinėms priemonėms, išskyrus su draudimo principu pagrįstais produktais susijusias priemones;

(5)

nors siekiant atkurti neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis būtina tobulinti informacijos, susijusios su MIPP ir DIP, atskleidimą, tiek pat svarbu veiksmingai reglamentuoti tų produktų pardavimo procesus. Šiuo reglamentu papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (4) numatytos priemonės dėl platinimo. Juo taip pat papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/92/EB (5) numatytos priemonės dėl draudimo produktų platinimo;

(6)

šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems produktams, neatsižvelgiant į jų formą ar struktūrą, kuriuos finansinių paslaugų sektorius teikia siekdamas neprofesionaliesiems investuotojams suteikti investavimo galimybių, kai neprofesionaliajam investuotojui atlygintina suma priklauso nuo referencinių verčių svyravimo arba vienos ar daugiau rūšių turto, kurio neprofesionalusis investuotojas tiesiogiai neįsigyja, veiklos rezultatų. Šio reglamento tikslais tie produktai turėtų būti vadinami MIPP ir DIP ir turėtų, be kita ko, apimti investicinius produktus kaip antai investiciniai fondai, gyvybės draudimo liudijimai su investiciniu elementu, struktūrizuoti produktai ir struktūrizuoti indėliai. Specialiosios paskirties įmonių išleistos finansinės priemonės, atitinkančios MIPP ir DIP apibrėžtį, taip pat turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Su visais tais produktais susijusios investicijos nėra tiesioginės, kokios būna pačiam perkant turtą arba jo turint. Šiuo atveju šie produktai tarp neprofesionaliojo investuotojo ir rinkų pateikiami turtą „supakavus“ ar sugrupavus taip, kad būtų sukuriamos skirtingos pozicijos, suteikiamos skirtingos produktų savybės arba sukuriamos skirtingos išlaidų struktūros, palyginti su tiesiogiai valdomu turtu. Toks „supakavimas“ gali sudaryti sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams dalyvauti investavimo strategijose, kurios priešingu atveju jiems būtų neprieinamos arba nepraktiškos, bet kartu dėl to gali tekti pateikti papildomos informacijos, visų pirma tam, kad būtų galima palyginti skirtingus investicijų suskirstymo į paketus būdus;

(7)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas tik tokiems MIPP ir DIP, šis reglamentas neturėtų būti taikomas draudimo produktams, nesuteikiantiems investavimo galimybių, ir indėliams, susietiems tik su palūkanų normomis. Kalbant apie gyvybės draudimo produktus, terminas „kapitalas“ reiškia kapitalą, kuris yra investuojamas neprofesionaliojo investuotojo prašymu. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas indėliams ar sertifikatams, kurie laikomi tradiciniais indėliais, išskyrus struktūrizuotus indėlius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 43 punkte. Tiesiogiai turimas turtas, kaip antai bendrovių akcijos arba valstybės obligacijos, nėra MIPP ir DIP, todėl šis reglamentas jiems neturėtų būti taikomas. Šis reglamentas nėra taikomas instituciniams investuotojams skirtiems investiciniams fondams, nes jie neparduodami neprofesionaliesiems investuotojams. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas individualių ir profesinių pensijų produktams, pagal nacionalinę teisę pripažintiems kaip turintiems pirminę paskirtį užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją, atsižvelgiant į jų ypatumus ir tikslus, bet jis turėtų būti taikomas kitiems atskiriems draudimo kaupiamiesiems ar taupymo produktams, suteikiantiems investavimo galimybių;

(8)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių teisei reglamentuoti, kaip turi būti teikiama pagrindinė informacija apie produktus, kurie nepatenka į jo taikymo sritį. Vadovaudamosi atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (6) 9 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1095/2010 (8) joms nustatytais įgaliojimais vartotojų apsaugos srityje, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI),, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EDPPI), ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau –EVPRI), įsteigtos tais reglamentais (toliau – EPI), turėtų vykdyti produktų, kuriems šis reglamentas netaikomas, stebėseną ir prireikus turėtų pateikti gaires, kaip spręsti nustatytas problemas. Į tokias gaires turėtų būti atsižvelgiama peržiūros, vykdomos praėjus ketveriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos, metu sprendžiant dėl galimybės išplėsti taikymo sritį ir panaikinti tam tikras išimtis;

(9)

siekiant aiškiai apibrėžti santykį tarp šiuo reglamentu nustatytų pareigų ir pareigų, nustatytų kitais teisėkūros procedūra priimamais aktais, kuriais reikalaujama suteikti investuotojams informacijos, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (10), bet jomis neapsiribojant, būtina nustatyti, kad tie teisėkūros procedūra priimami aktai būtų toliau taikomi kartu su šiuo reglamentu;

(10)

siekiant užtikrinti tvarkingą ir veiksmingą šio reglamento reikalavimų laikymosi priežiūrą, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už šią priežiūrą. Daugeliu atveju kompetentingos institucijos jau yra paskirtos prižiūrėti, kaip MIPP ir DIP teikėjai, pardavėjai ar konsultantai laikosi kitų pareigų, nustatytų kitomis nacionalinės ar Sąjungos teisės nuostatomis;

(11)

kompetentingų institucijų prašymu, įskaitant ex ante, joms turėtų būti suteikta visa būtina informacija, kad būtų galima patikrinti pagrindinės informacijos dokumentų turinį, įvertinti, kaip laikomasi šio reglamento, ir užtikrinti finansų rinkų klientų ir investuotojų apsaugą;

(12)

MIPP ir DIP teikėjai, kaip antai fondų valdytojai, draudimo įmonės, kredito įstaigos ar investicinės įmonės, turėtų parengti pagrindinės informacijos apie jų teikiamus MIPP ir DIP dokumentą, nes jie geriausiai išmano apie produktą. Jie taip pat turėtų būti atsakingi už pagrindinės informacijos dokumento teisingumą. Pagrindinės informacijos dokumentą MIPP ir DIP teikėjas turėtų parengti anksčiau, nei produktą galima parduoti neprofesionaliesiems investuotojams. Vis dėlto, kai produktas neprofesionaliesiems investuotojams neparduodamas, neturėtų būti nustatyta pareiga parengti pagrindinės informacijos dokumentą, o kai MIPP ir DIP teikėjui nepraktiška rengti pagrindinės informacijos dokumento, turėtų ir toliau būti galima šią užduotį perduoti kitiems. Pareigos pagal šį reglamentą, nustatytos nuostatose dėl pagrindinės informacijos dokumento rengimo ir peržiūros turėtų būti taikomos tik MIPP ir DIP teikėjui ir tik tol, kol MIPP ir DIP prekiaujama antrinėse rinkose. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumentai būtų plačiai išplatinti ir prieinami, šiuo reglamentu turėtų būti numatyta, kad MIPP ir DIP teikėjas paskelbia pagrindinės informacijos dokumentus savo interneto svetainėje;

(13)

siekiant patenkinti neprofesionaliųjų investuotojų poreikius, būtina užtikrinti, kad tiems investuotojams skirta informacija apie MIPP ir DIP būtų tiksli, teisinga, aiški ir neklaidintų tų neprofesionaliųjų investuotojų. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti bendrus pagrindinės informacijos dokumento rengimo standartus siekiant užtikrinti, kad jis neprofesionaliesiems investuotojams būtų suprantamas. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui neprofesionaliųjų investuotojų sunku suprasti specializuotą finansų srities terminologiją, ypač daug dėmesio reikėtų skirti dokumento leksikai ir rašymo stiliui. Reikėtų nustatyti ir taisykles dėl pagrindinės informacijos dokumento rengimo kalbos. Be to, pagrindinės informacijos dokumentas neprofesionaliesiems investuotojams turėtų būti suprantamas toks, koks jis yra, nesiremiant kita, ne rinkodaros informacija;

(14)

rengdamos pagrindinės informacijos dokumento turinio techninius standartus, kad jie tiksliai atspindėtų produktų investicijų politiką ir jos tikslus, laikantis šio reglamento, EPI turėtų užtikrinti, kad MIPP ir DIP teikėjai vartotų aiškią ir suprantamą kalbą, kuri būtų prieinama neprofesionaliesiems investuotojams, ir kad aprašyme, kaip siekiama investicijų tikslų, įskaitant naudojamų finansinių priemonių aprašymą, būtų vengiama finansų žargono ir terminologijos, kuri nėra tiesiogiai aiški neprofesionaliesiems investuotojams;

(15)

neprofesionaliesiems investuotojams turėtų būti teikiama būtina informacija, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl investavimo ir palyginti skirtingus MIPP ir DIP, tačiau jei informacija nebus trumpa ir glausta, tikėtina, kad jie ja nesinaudos. Todėl pagrindinės informacijos dokumente reikėtų pateikti tik pagrindinę informaciją, visų pirma susijusią su produkto pobūdžiu ir savybėmis, įskaitant kapitalo praradimo galimybę, išlaidas ir produkto rizikos pobūdį, taip pat svarbią informaciją apie veiklos rezultatus ir tam tikrą kitą specifinę informaciją, kurios gali prireikti norint suprasti atskirų produkto rūšių savybes;

(16)

nacionaliniu lygiu jau rengiamos investicinių produktų skaičiuoklės. Vis dėlto, kad šios skaičiuoklės būtų kiek įmanoma labiau naudingos vartotojams, į jas turėtų būti įtrauktos išlaidos ir mokesčiai, kuriuos ima įvairūs MIPP ir DIP teikėjai, ir visos papildomos išlaidos ir mokesčiai, kuriuos ima tarpininkai arba kurie imami kitose investavimo grandinės dalyse, kurių MIPP ir DIP teikėjai dar nėra įskaičiavę. Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie tai, ar tos priemonės yra prieinamos internetu kiekvienoje valstybėje narėje ir ar jomis užtikrinami patikimi ir tikslūs bendrų išlaidų ir mokesčių už visus produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, skaičiavimai;

(17)

parengtas pagrindinės informacijos dokumentas turėtų būti standartizuoto formato, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų palyginti skirtingus MIPP ir DIP, nes atsižvelgiant į vartotojų elgesį ir gebėjimus, informacijos formatas, pateikimas ir turinys turi būti labai tikslūs, kad informacija būtų kuo suprantamesnė ir ja būtų maksimaliai naudojamasi. Kiekviename dokumente punktai ir jų antraštės turėtų būti pateikiami ta pačia tvarka. Be to, į skirtingų MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentą įtrauktina išsami informacija ir šios informacijos pateikimas turėtų būti papildomai suderintas techniniais reguliavimo standartais, kuriais atsižvelgiama į atliktus ir atliekamus vartotojų elgesio mokslinius tyrimus, įskaitant įvairių informacijos pateikimo vartotojams būdų veiksmingumo bandymų rezultatus. Be to, kai kurie MIPP ir DIP suteikia neprofesionaliajam investuotojui galimybę rinktis iš kelių pagrindinių investicijų, kaip antai draudimo įmonių turimų vidaus fondų. Į tuos produktus reikėtų atsižvelgti rengiant formatą;

(18)

kadangi kai kurie investiciniai produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, nėra paprasti ir gali būti sunkiai suprantami neprofesionaliesiems investuotojams, siekiant apie tai informuoti neprofesionaliuosius investuotojus atitinkamais atvejais pagrindinės informacijos dokumente turėtų būti pateikiamas įspėjimas dėl supratimo. Produktas turėtų būti laikomas nepaprastu ir sunkiai suprantamu visų pirma jei investuojama į pagrindinį turtą, į kurį neprofesionalieji investuotojai paprastai neinvestuoja, jei galutinei investicijos grąžai apskaičiuoti naudojami keli skirtingi mechanizmai, todėl kyla didesnė tikimybė, kad neprofesionaliajam investuotojui tai bus nesuprantama, arba jei investicijų išpirkimas nustatomas atsižvelgiant į tendencingą neprofesionaliojo investuotojo elgseną, kaip antai nustatoma maža pradinė palūkanų norma, kuri vėliau pakeičiama daug didesne kintamąja sąlygine norma, arba taikoma iteratyvinė formulė;

(19)

neprofesionalieji investuotojai vis dažniau be finansinės savo investicijų grąžos siekia papildomų tikslų, pavyzdžiui, socialinių ar aplinkosaugos tikslų. Vis dėlto informaciją apie socialinius ar aplinkosaugos rezultatus, kurių siekia MIPP ir DIP teikėjas, gali būti sunku palyginti arba ji neteikiama. Todėl numatomi tvarūs finansinių investicijų aplinkosaugos ir socialiniai pokyčiai, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 346/2013 (11) taikymas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad tokie svarbūs aspektai būtų geriau integruoti į Sąjungos teisę ir toliau būtų ja skatinami. Vis dėlto šiuo metu nėra nustatytų kriterijų ir nėra oficialios procedūros, skirtos objektyviai patikrinti tokius socialinius ar aplinkosaugos tikslus, kaip jau yra maisto sektoriuje. Todėl pageidautina, kad atlikdama šio reglamento peržiūrą Komisija nuodugniai atsižvelgtų į pokyčius, susijusius su investiciniais produktais, kuriais siekiama socialinių ir aplinkosaugos tikslų, ir į Reglamento (ES) Nr. 346/2013 peržiūros rezultatus;

(20)

pagrindinės informacijos dokumentas turėtų aiškiai skirtis nuo rinkodaros pranešimų ir būti nuo jų atskirtas;

(21)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumente pateikiama informacija būtų patikima, turėtų būti reikalaujama, kad MIPP ir DIP teikėjai atnaujintų pagrindinės informacijos dokumentą. Tuo tikslu būtina techniniuose reguliavimo standartuose, kuriuos turi priimti Komisija, nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos peržiūros bei pagrindinės informacijos dokumento tikslinimo sąlygomis ir dažnumu;

(22)

pagrindinės informacijos dokumentai – pagrindas, kuriuo remdamiesi neprofesionalieji investuotojai priima sprendimus dėl investavimo. Dėl tos priežasties MIPP ir DIP teikėjai turi svarbią pareigą užtikrinti neprofesionaliesiems investuotojams, kad jie būtų neklaidinantys, tikslūs ir derėtų su atitinkamomis MIPP ir DIP sutartinių dokumentų dalimis. Todėl svarbu užtikrinti, kad neprofesionalieji investuotojai turėtų teisę į veiksmingą žalos atlyginimą. Be to, reikėtų užtikrinti, kad visi Sąjungos neprofesionalieji investuotojai turėtų tokią pačią teisę siekti kompensacijos už žalą, patirtą dėl to, kad nesilaikoma šio reglamento. Todėl reikėtų suderinti taisykles dėl MIPP ir DIP teikėjų civilinės atsakomybės. Neprofesionalieji investuotojai turėtų turėti galimybę pareikalauti, kad MIPP ir DIP teikėjas atsakytų už šio reglamento pažeidimą, kai patiriama žala dėl to, kad remtasi pagrindinės informacijos dokumentu, kuris yra nesuderintas su MIPP ir DIP teikėjo kontroliuojamais ikisutartiniu ar sutartiniu dokumentais ar yra klaidinantis ar netikslus;

(23)

klausimai, susiję su MIPP ir DIP teikėjo civiline atsakomybe, kuriems netaikomas šis reglamentas, turėtų būti reglamentuojami pagal taikytiną nacionalinę teisę. Teismas, turintis kompetenciją priimti sprendimą dėl neprofesionaliojo investuotojo pareikšto ieškinio, susijusio su civiline atsakomybe, turėtų būti nustatytas pagal atitinkamas taisykles dėl tarptautinės jurisdikcijos;

(24)

šiuo reglamentu nėra nustatomas pasas, suteikiantis neprofesionaliesiems investuotojams teisę parduoti MIPP ir DIP ar jais prekiauti tarpvalstybiniu mastu, ir juo nekeičiami galiojantys susitarimai dėl pasų, jei tokių yra, dėl MIPP ir DIP pardavimo ar prekybos jais tarpvalstybiniu mastu. Šiuo reglamentu nėra keičiamas pareigų paskirstymas esamoms kompetentingoms institucijoms pagal galiojančius susitarimus dėl pasų. Todėl valstybių narių šio reglamento tikslais paskirtos kompetentingos institucijos turėtų derinti savo veiksmus su institucijomis, kompetentingomis prekybos srityje pagal galiojantį MIPP ir DIP pasą, jei toks yra. Valstybės narės, kurioje yra prekiaujama MIPP ir DIP, kompetentinga institucija turėtų būti atsakinga už tų MIPP ir DIP prekybos priežiūrą. Valstybės narės, kurioje yra prekiaujama produktu, kompetentinga institucija visada turėtų turėti teisę savo teritorijoje sustabdyti prekybą MIPP ir DIP tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento;

(25)

EDPPI ir atitinkamų kompetentingų institucijų įgaliojimus reikėtų papildyti aiškiu mechanizmu, kurį taikant būtų uždrausta arba apribota prekyba draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, kurie kelia rimtų rūpesčių dėl investuotojų apsaugos, finansų rinkų tvarkingo veikimo ir vientisumo arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumo, jų platinimas ir pardavimas, ir kartu nustatyti atitinkamus EDPPI įgaliojimus koordinuoti veiklą ir imtis veiksmų susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Tie įgaliojimai taip pat turėtų atspindėti EVPRI ir EBI pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 (12) pavestus įgaliojimus, kad būtų užtikrinta, jog tokie intervencijos mechanizmai galėtų būti taikomi visiems investiciniams produktams, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Tokiais įgaliojimais kompetentingos institucijos ir, išimtiniais atvejais, EDPPI turėtų naudotis tik tada, kai įvykdomos konkrečios sąlygos. Jei tos sąlygos įvykdomos, kompetentingos institucijos ar, išimtiniais atvejais, EDPPI turėtų turėti galimybę vadovaudamosi atsargumo principu nustatyti draudimą ar apribojimą prieš pradedant prekiauti draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, juos platinti ar parduoti investuotojams. Tie įgaliojimai nereiškia, kad reikalaujama, jog kompetentinga institucija arba EDPPI nustatytų arba taikytų produkto patvirtinimą arba leidimo jam suteikimą, taip pat jie neatleidžia draudimo principu pagrįsto investicinio produkto teikėjo nuo pareigos laikytis visų atitinkamų šio reglamento reikalavimų. Be to, kompetentingos institucijos tais įgaliojimais turėtų naudotis išimtinai viešojo intereso tikslais ir dėl jų kompetentingoms institucijoms neturėtų kilti civilinė atsakomybė;

(26)

kad neprofesionalusis investuotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo, MIPP ir DIP klausimais konsultuojantys ar juos parduodantys asmenys turėtų būti įpareigoti pagrindinės informacijos dokumentą pateikti likus pakankamai laiko iki sandorio sudarymo. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į tai, kur ar kaip sudaromas sandoris. Vis dėlto, jei sandoris yra sudaromas naudojant nuotolinio ryšio priemones, pagrindinės informacijos dokumentą galima pateikti iš karto po sandorio sudarymo, jeigu iš anksto pagrindinės informacijos dokumento neįmanoma pateikti ir jeigu neprofesionalusis investuotojas su tuo sutinka. MIPP ir DIP klausimais konsultuojančiais ar juos parduodančiais asmenimis gali būti tarpininkai ir patys MIPP ir DIP teikėjai, kai MIPP ir DIP teikėjai nusprendžia konsultuoti MIPP ir DIP klausimais ar juos parduoti tiesiogiai neprofesionaliesiems investuotojams. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/31/EB (13) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/65/EB (14);

(27)

siekiant MIPP ir DIP klausimais konsultuojančiam ar jį parduodančiam asmeniui suteikti tam tikrą galimybę pasirinkti pagrindinės informacijos dokumento pateikimo neprofesionaliesiems investuotojams laikmeną, reikėtų nustatyti vienodas taisykles, kuriomis būtų leidžiama naudotis elektroninio ryšio priemonėmis, kai tai tinkama atsižvelgiant į sandorio aplinkybes. Vis dėlto neprofesionaliajam investuotojui turėtų būti suteikta galimybė dokumentą gauti popieriuje. Siekiant, kad vartotojai turėtų galimybę susipažinti su informacija, pagrindinės informacijos dokumentas visuomet turėtų būti pateikiamas nemokamai;

(28)

siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimą MIPP ir DIP ir apskritai finansų rinkomis, reikėtų nustatyti reikalavimus dėl atitinkamų vidaus procedūrų, kuriomis užtikrinama, kad MIPP ir DIP teikėjas pateiktų pagrįstą atsakymą į neprofesionaliųjų investuotojų skundus;

(29)

kadangi MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentą turėtų rengti subjektai, veikiantys finansų rinkų bankų, draudimo, vertybinių popierių ir fondų sektoriuose, ypač svarbu užtikrinti sklandų įvairių MIPP ir DIP teikėjų ir MIPP ir DIP klausimais konsultuojančių arba juos parduodančių asmenų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, kad jos laikytųsi bendro požiūrio dėl šio reglamento taikymo;

(30)

vadovaujantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų, svarbu, kad valstybės narės imtųsi būtinų veiksmų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus būtų taikomos atitinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Siekiant užtikrinti atgrasantį sankcijų pobūdį ir pagerinti investuotojo apsaugą jį įspėjant apie MIPP ir DIP, kuriais prekiaujama pažeidžiant šį reglamentą, sankcijos ir priemonės paprastai turėtų būti paskelbiamos, išskyrus esant tiksliai apibrėžtoms aplinkybėms;

(31)

nors valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Laikydamosi nacionalinės teisės, valstybės narės neprivalo už tą patį pažeidimą nustatyti ir administracinių, ir baudžiamųjų sankcijų, tačiau jos tai turėtų galėti padaryti, jei tai leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Vis dėlto dėl to, kad paliekamos galioti baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šio reglamento pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šio reglamento tikslais, įskaitant po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;

(32)

siekiant šio reglamento tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatoma išsami procedūra, naudojama nustatyti, ar MIPP ir DIP siekiama konkrečių aplinkosaugos ar socialinių tikslų ir dėl EDPPI ir kompetentingų institucijų naudojimosi intervenciniais įgaliojimais sąlygų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33)

Komisija turėtų priimti techninių reguliavimo standartų projektus, parengtus EPI, pasitelktus Jungtinį komitetą, dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo ir turinio, pagrindinės informacijos dokumento standartizuoto formato, metodologijos, kuria grindžiamas rizikos ir grąžos pristatymas ir išlaidų apskaičiavimas, taip pat informacijos, esančios pagrindinės informacijos dokumente, peržiūros sąlygų ir dažnio bei reikalavimo pateikti pagrindinės informacijos dokumentą neprofesionaliesiems investuotojams vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. Komisija turėtų papildyti EPI techninį darbą atlikdama vartotojų tyrimus dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo, kaip pasiūlyta EPI;

(34)

valstybėse narėse pagal šį reglamentą ir prižiūrint kompetentingoms institucijoms atliekamas asmens duomenų tvarkymas reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (15). EPI ir prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (16). Visais atvejais tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, kompetentingoms institucijoms keičiantis asmens duomenimis arba juos perduodant, turėtų būti laikomasi Direktyvos 95/46/EB, o kai informacija keičiasi arba ją perduoda EPI, turėtų būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

(35)

nors kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (toliau –KIPVPS) yra investiciniai produktai, kaip apibrėžta šiame reglamente, atsižvelgiant į tai, kad neseniai pagal Direktyvą 2009/65/EB buvo nustatyti pagrindinės informacijos investuotojams reikalavimai, būtų proporcinga tokiems KIPVPS nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kuriuo šis reglamentas jiems nebūtų taikomas. Pasibaigus tam pereinamajam laikotarpiui ir jo nepratęsus, KIPVPS turėtų būti pradėtas taikyti šis reglamentas. Tas pereinamasis laikotarpis taip pat turėtų būti taikomas valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir asmenims, konsultuojantiems ne KIPVPS fondų investicinių vienetų klausimais ar juos parduodantiems, kai valstybė narė tokiems fondams taiko taisykles dėl pagrindinės informacijos dokumento formato ir turinio, nustatytas Direktyvos 2009/65/EB 78–81 straipsniuose;

(36)

praėjus ketveriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos jis turėtų būtų peržiūrėtas, kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius, kaip antai į naujų rūšių MIPP ir DIP atsiradimą, taip pat į pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir į valstybių narių patirtį. Atliekant peržiūrą, taip pat turėtų būti įvertintos socialinių ir aplinkosaugos investicijų ženklo nustatymo galimybės, išlaidos ir galima nauda. Be to, atliekant peržiūrą reikėtų įvertinti, ar dėl nustatytų priemonių pagerėjo vidutinis neprofesionalaus investuotojo supratimas apie MIPP ir DIP ir galimybės juos palyginti. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų pratęsti pereinamojo laikotarpio KIPVPS ar tam tikriems ne KIPVPS, o galbūt būtų galima svarstyti kitos tvarkos taikymo tokiems fondams galimybes. Be to, peržiūros metu reikėtų įvertinti, ar, atsižvelgiant į patikimų vartotojų apsaugos standartų poreikį, įskaitant galimybę palyginti finansinius produktus, šis reglamentas toliau turėtų būti netaikomas tam tikriems produktams. Kaip peržiūros dalį Komisija taip pat turėtų atlikti rinkos tyrimą, kad nustatytų, ar rinkoje esama internetinių skaičiuoklių, kurios sudaro sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams apskaičiuoti MIPP ir DIP bendras išlaidas ir mokesčius, ir ar tomis skaičiuoklėmis galima naudotis nemokamai. Remdamasi tos peržiūros rezultatais, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(37)

atsižvelgdama į EDPPI vykdomą darbą, susijusį su informacijos apie produktus atskleidimo reikalavimais, taikomais individualių pensijų produktams, ir atsižvelgdama į tų produktų ypatumus, per ketverius metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija turėtų įvertinti, ar šio reglamento ir toliau netaikyti pensijų produktams, kurie pagal nacionalinę teisę pripažįstami kaip turintys pirminę paskirtį užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas. Atlikdama vertinimą Komisija turėtų svarstyti, ar šis reglamentas yra tinkamiausias teisėkūros mechanizmas, skirtas užtikrinti informacijos apie pensijų produktus atskleidimą, ar būtų tinkamesnių kitų informacijos atskleidimo mechanizmų;

(38)

kad MIPP ir DIP teikėjai ir MIPP ir DIP klausimais konsultuojantys ar juos parduodantys asmenys turėtų pakankamai laiko pasirengti praktiškai taikyti šio reglamento reikalavimus, jis turėtų būti taikomas tik praėjus dvejiems metams po jo įsigaliojimo dienos;

(39)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(40)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. gerinti neprofesionalaus investuotojo apsaugą ir didinti neprofesionalaus investuotojo pasitikėjimą MIPP ir DIP, įskaitant atvejus, kai tie produktai parduodami tarpvalstybiniu mastu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(41)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos pareigūnu pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį, ir jis pateikė nuomonę (17),

a)

ne gyvybės draudimo produktams, išvardytiems Direktyvos 2009/138/EB I priede;

b)

gyvybės draudimo sutartims, kai išmokos pagal sutartį išmokamos tik mirties atveju arba neįgalumo dėl sužalojimo, ligos ar negalios atveju;

c)

indėliams, kurie nėra struktūrizuoti indėliai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 43 punkte;

d)

vertybiniams popieriams, kaip nurodyta Direktyvos 2003/71/EB 1 straipsnio 2 dalies b–g, i ir j punktuose;

e)

pensijų produktams, kurių pagal nacionalinę teisę pripažinta pirminė paskirtis yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

f)

oficialiai pripažintoms profesinių pensijų sistemoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB (18) arba Direktyva 2009/138/EB;

g)

individualių pensijų produktams, su kuriais susijusių finansinių darbdavio mokamų įmokų reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kai darbdavys arba darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba jo teikėjo.

a)

MIPP;

b)

draudimo principu pagrįstas investicinis produktas;

a)

subjektas, kuris teikia MIPP ir DIP;

b)

subjektas, kuris keičia esamą MIPP ir DIP, įskaitant jo rizikos ir grąžos pobūdį arba išlaidas, susijusias su investicija į MIPP ir DIP, bet tuo neapsiribojant;

a)

neprofesionalusis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte;

b)

klientas Direktyvos 2002/92/EB prasme, kai tas klientas nėra profesionalusis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

a)

informacija turi būti pateikiama ir išdėstoma taip, kad būtų lengva skaityti, o rašmenys turi būti įskaitomo dydžio;

b)

daugiausia dėmesio turi būti skirta pagrindinei informacijai, kurios reikia neprofesionaliesiems investuotojams;

c)

informacija turi būti aiškiai suformuluota ir rašoma tokia kalba ir stiliumi, kad ją būtų galima lengviau suprasti; visų pirma turi būti rašoma aiškiai, glaustai ir suprantamai.

a)

dokumento pradžioje – MIPP ir DIP pavadinimas, MIPP ir DIP teikėjo tapatybė ir kontaktiniai duomenys, informacija apie MIPP ir DIP teikėjo kompetentingą instituciją ir dokumento data;

b)

atitinkamais atvejais – toks įspėjimas dėl supratimo: „Jūs ketinate įsigyti produktą, kuris nėra paprastas ir kurį gali būti sudėtinga suprasti.“;

c)

skirsnyje „Koks šis produktas?“ – MIPP ir DIP pobūdis ir pagrindinės savybės, įskaitant:

d)

skirsnyje „Kokia yra rizika ir kokią grąžą galėčiau gauti?“ – trumpas rizikos ir grąžos pobūdžio aprašymas, kurį sudaro šie elementai:

e)

skirsnyje „Kas atsitinka, jei [MIPP ir DIP teikėjo pavadinimas] negali sumokėti išmokų?“ trumpai aprašoma, ar susiję nuostoliai padengiami iš investuotojo kompensavimo arba garantijų sistemos, ir jei taip, kokia tai yra sistema, garanto pavadinimas ir kokią riziką sistema apima, o kokios neapima;

f)

skirsnyje „Kokios yra išlaidos?“ – išlaidos, susijusios su investicijomis į MIPP ir DIP, į kurias įeina ir tiesioginės, ir netiesioginės neprofesionaliajam investuotojui tenkančios išlaidos, įskaitant vienkartines ir pasikartojančias išlaidas, pateiktas kaip suminiai šių išlaidų rodikliai ir, siekiant užtikrinti palyginamumą, visas bendras išlaidas, išreikštas pinigais ir procentais, kad būtų galima parodyti visų išlaidų sudėtinį poveikį investicijoms.

Pagrindinės informacijos dokumente aiškiai nurodoma, kad konsultantai, platintojai ar kiti MIPP ir DIP klausimais konsultuojantys ar jais prekiaujantys asmenys pateiks informaciją, kurioje išsamiai išdėstomos visos platinimo išlaidos, kurios dar neįtrauktos į pirmiau nurodytas išlaidas, kad neprofesionalusis investuotojas galėtų suprasti šių bendrų išlaidų sudėtinį poveikį investicijos grąžai;

g)

skirsnyje „Kiek laiko turėčiau jį laikyti ir ar galiu pinigus pasiimti anksčiau?“

h)

skirsnyje „Kaip galima pateikti skundą?“ – informacija apie tai, kaip ir kam neprofesionalusis investuotojas gali pateikti skundą dėl produkto arba MIPP ir DIP teikėjo ar produkto klausimais konsultuojančio ar jį parduodančio asmens elgesio;

i)

skirsnyje „Kita svarbi informacija“ – trumpai nurodomi, kokius papildomus informacijos dokumentus reikia pateikti neprofesionaliajam investuotojui ikisutartiniame ir (arba) posutartiniame etape, išskyrus rinkodaros medžiagą.

a)

išsamus kiekvieno 3 dalyje nurodyto informacijos elemento pateikimo ir turinio išsamus aprašymas;

b)

metodologija, kuria grindžiamas rizikos ir grąžos pateikimas, kaip nurodyta 3 dalies d punkto i ir iii papunkčiuose, ir

c)

išlaidų apskaičiavimo metodologija, įskaitant suminių indikatorių specifikaciją, kaip nurodyta 3 dalies f punkte.

a)

pagrindinės informacijos dokumente pateiktos informacijos peržiūrėjimo sąlygos;

b)

sąlygos, kuriomis turi būti patikslintas pagrindinės informacijos dokumentas;

c)

konkrečios sąlygos, kuriomis pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija turi būti peržiūrėta arba pagrindinės informacijos dokumentas turi būti patikslintas, kai MIPP ir DIP neprofesionaliesiems investuotojams nėra teikiamas nuolat;

d)

aplinkybės, kuriomis neprofesionalieji investuotojai turi būti informuojami apie patikslintą jų nupirkto MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentą, ir priemonės, kuriomis neprofesionalieji investuotojai turi būti informuojami.

a)

neprofesionalusis investuotojas nusprendžia savo iniciatyva kreiptis į MIPP ir DIP parduodantį asmenį ir sudaryti sandorį naudojant nuotolinio ryšio priemones;

b)

pagrindinės informacijos dokumento neįmanoma pateikti pagal šio straipsnio 1 dalį;

c)

MIPP ir DIP klausimais konsultuojantis ar jį parduodantis asmuo neprofesionalųjį investuotoją informavo, kad neįmanoma pateikti pagrindinės informacijos dokumento ir aiškiai nurodė, kad neprofesionalusis investuotojas gali atidėti sandorio sudarymą, kad jis prieš sudarydamas sandorį galėtų gauti ir perskaityti pagrindinės informacijos dokumentą;

d)

neprofesionalusis investuotojas sutinka gauti pagrindinės informacijos dokumentą nepagrįstai nedelsiant po sandorio sudarymo, o ne atidėti sandorio sudarymą tam, kad gautų dokumentą iš anksto.

a)

popieriuje; tai turėtų būti automatiškai numatyta galimybė, kai MIPP ir DIP siūlomas susitikus, nebent neprofesionalusis investuotojas pageidautų kitaip;

b)

patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, kai įvykdomos 4 dalyje nustatytos sąlygos; arba

c)

interneto svetainėje, kai įvykdomos 5 dalyje nustatytos sąlygos.

a)

naudoti patvariąją laikmeną yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp MIPP ir DIP klausimais konsultuojančio ar jį parduodančio asmens ir neprofesionaliojo investuotojo;

b)

neprofesionaliajam investuotojui buvo suteikta galimybė pasirinkti gauti informaciją popieriuje arba patvariojoje laikmenoje, ir jis pasirinko tą kitą laikmeną taip, kad tą galima įrodyti.

a)

pagrindinės informacijos dokumentą pateikti interneto svetainėje yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp MIPP ir DIP klausimais konsultuojančio ar jį parduodančio asmens ir neprofesionaliojo investuotojo;

b)

neprofesionaliajam investuotojui buvo suteikta galimybė pasirinkti gauti informaciją, pateiktą popieriuje arba interneto svetainėje, ir jis pasirinko pastarąją priemonę taip, kad tą galima įrodyti;

c)

neprofesionaliajam investuotojui elektroniniu būdu arba raštu buvo praneštas interneto svetainės adresas ir vieta interneto svetainėje, kur galima susipažinti su pagrindinės informacijos dokumentu;

d)

pagrindinės informacijos dokumentas interneto svetainėje liktų, jį būtų galima parsisiųsti ir išsaugoti patvariojoje laikmenoje tiek laiko, kiek neprofesionaliajam investuotojui gali reikėti juo naudotis.

a)

tam tikrų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ar tam tikrų specifinių savybių turinčių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pateikimą rinkai, platinimą arba pardavimą, arba

b)

draudimo arba perdraudimo įmonės tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

a)

siūlomais veiksmais siekiama pašalinti rimtus rūpesčius dėl investuotojų apsaugos arba grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui;

b)

Sąjungos teisėje nustatytais ir atitinkamam draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui ar veiklai taikytinais reikalavimais ši grėsmė nepašalinama;

c)

kompetentinga institucija ar kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmų šiai grėsmei pašalinti arba veiksmais, kurių imtasi, ši grėsmė nebuvo tinkamai pašalinta.

a)

neturėtų neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui ar investuotojams, kuris būtų neproporcingas tų veiksmų naudos atžvilgiu, ar

b)

nesukeltų reguliacinio arbitražo rizikos.

a)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sudėtingumo laipsnį ir sąsajas su investuotojų, kuriems jis yra pateikiamas rinkai ir parduodamas, tipu;

b)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto dydį ar nominaliąją vertę;

c)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto, veiklos arba praktikos novatoriškumo laipsnį ir

d)

produkto arba praktikos sukuriamą sverto poveikį.

a)

draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ar tam tikrų nurodytų savybių turinčių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pateikimą rinkai, platinimą arba pardavimą, arba

b)

draudimo arba perdraudimo įmonės tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

a)

draudimo principu pagrįstas investicinis produktas ar veikla arba praktika kelia didelių rūpesčių dėl investuotojų apsaugos arba dėl jų iškilo grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui bent vienoje valstybėje narėje;

b)

esamų Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir atitinkamam draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui ar veiklai arba praktikai taikytinų reguliavimo reikalavimų nepakanka a punkte nurodytai rizikai pašalinti, ir to nepavyktų geriau padaryti griežtesnėmis priežiūros ar esamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis;

c)

veiksmai yra proporcingi atsižvelgiant į nustatytos rizikos pobūdį, atitinkamų investuotojų ar rinkos dalyvių patyrimo lygį ir galimą veiksmų poveikį investuotojams ir rinkos dalyviams, kurie gali turėti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą ar vykdyti veiklą arba praktiką, jais naudotis arba gauti iš jų naudos;

d)

kompetentinga institucija tinkamai konsultavosi su kitų valstybių narių, kurioms veiksmai gali daryti didelį poveikį, kompetentingomis institucijomis, ir

e)

veiksmai nesukelia diskriminacinio poveikio iš kitos valstybės narės teikiamoms paslaugoms ar veiklai.

a)

draudimo principu pagrįstą investicinį produktą ar veiklą arba praktiką, su kuriais yra susiję siūlomi veiksmai;

b)

siūlomo draudimo ar apribojimo esmę ir kada jis turėtų įsigalioti, ir

c)

įrodymus, kuriais ji pagrindė savo sprendimą ir kuriais remdamasi ji įsitikino, kad įvykdytos visos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

a)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sudėtingumo laipsnį ir sąsajas su investuotojo, kuriam jis pateikiamas rinkai ir parduodamas, tipu;

b)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto, veiklos arba praktikos novatoriškumo laipsnį;

c)

produkto arba praktikos sukuriamą sverto poveikį;

d)

tvarkingo finansų rinkų veikimo ir vientisumo požiūriu – draudimo principu pagrįstų investicinių produktų dydį ar nominaliąją vertę.

a)

neprofesionalieji investuotojai turėtų veiksmingą būdą pateikti skundą dėl MIPP ir DIP teikėjo;

b)

skundus dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikę neprofesionalieji investuotojai laiku ir tinkamai gautų pagrįstą atsakymą ir

c)

neprofesionalieji investuotojai taip pat galėtų naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis tarpvalstybinių ginčų atvejais, visų pirma kai MIPP ir DIP teikėjas yra kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje.

a)

tiesiogiai;

b)

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)

savo atsakomybe deleguodamos įgaliojimus tokioms institucijoms;

d)

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

a)

nurodymą uždrausti prekybą MIPP ir DIP;

b)

nurodymą sustabdyti prekybą MIPP ir DIP;

c)

viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir pažeidimo pobūdis;

d)

nurodymą uždrausti pateikti pagrindinės informacijos dokumentą, kuris neatitinka 6, 7, 8 ar 10 straipsniuose nustatytų reikalavimų ar reikalauti paskelbti naują pagrindinės informacijos dokumento redakciją;

e)

administracines baudas, kurias sudaro bent:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)

pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;

d)

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą;

e)

už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

f)

priemones, kurių po pažeidimo už jį atsakingas asmuo ėmėsi, kad jis nepasikartotų.

a)

konkrečias pranešimų apie esamus ar potencialius pažeidimus gavimo ir tolesnės veiklos procedūras;

b)

tinkamą darbuotojų, kurie praneša apie jų darbo vietoje padarytus pažeidimus, apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ir kito nesąžiningo elgesio;

c)

asmens, kuris praneša apie pažeidimus, ir fizinio asmens, kuris įtariamas esąs atsakingas už pažeidimą, tapatybės apsaugą visais procedūros etapais, nebent atskleisti tokius duomenis reikalaujama pagal nacionalinę teisę vykstant tolesniam tyrimui arba paskesniam teisminiam nagrinėjimui.

a)

pažeidimo rūšis bei pobūdis;

b)

atsakingo asmens tapatybė.

a)

atideda sprendimo skirti sankciją ar priemonę paskelbimą iki tol, kai nebebus priežasčių jo neskelbti;

b)

paskelbia nuasmenintą sprendimą skirti sankciją ar priemonę tokiu būdu, kuris atitinka nacionalinę teisę, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga, arba

c)

neskelbia sprendimo nustatyti sankciją ar priemonę, jeigu manoma, kad taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta: