EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R1286

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 2014 m. lapkričio 26 d. dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 352, 9.12.2014, p. 1–23 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 09/01/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/1286/oj

9.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 352/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1286/2014

2014 m. lapkričio 26 d.

dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

galimybę investuoti svarstantiems neprofesionaliesiems investuotojams vis dažniau siūloma įvairiausių mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (toliau – MIPP ir DIP). Kai kuriais iš šių produktų teikiami specifiniai investavimo sprendimai, pritaikyti prie neprofesionaliųjų investuotojų poreikių, jie dažnai būna derinami su draudimu arba gali būti sudėtingi ir sunkiai suprantami. Šiuo metu neprofesionaliesiems investuotojams atskleidžiama informacija apie tokius MIPP ir DIP yra nesuderinta ir dažnai nepadeda neprofesionaliesiems investuotojams palyginti skirtingų produktų ir suprasti jų savybių. Todėl neprofesionalieji investuotojai dažnai investuodavo nesuprasdami susijusios rizikos bei išlaidų ir kartais patirdavo nenumatytų nuostolių;

(2)

svarbi investuotojų apsaugos priemonė ir išankstinė neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimo finansų rinka atkūrimo sąlyga, visų pirma po finansų krizės, yra neprofesionaliesiems investuotojams siūlomų MIPP ir DIP skaidrumo didinimas. Pirmieji žingsniai Sąjungos lygmeniu šia kryptimi jau buvo padaryti parengus pagrindinės informacijos investuotojams teikimo tvarką, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB (3);

(3)

kadangi egzistuoja skirtingos taisyklės dėl MIPP ir DIP priklausomai nuo MIPP ir DIP siūlančio sektoriaus ir šios srities reglamentavimo nacionaliniu lygiu skirtumų, susidaro nevienodos sąlygos atskirų produktų ir platinimo kanalų atžvilgiu, ir taip sukuriama papildomų kliūčių finansinių paslaugų ir produktų vidaus rinkai. Valstybės narės jau ėmėsi skirtingų ir nesuderintų veiksmų investuotojų apsaugos priemonių trūkumams šalinti ir tikėtina, kad šis procesas tęsis. Dėl skirtingo požiūrio į informacijos, susijusios su MIPP ir DIP, atskleidimą sunkiau sudaryti vienodas sąlygas įvairiems MIPP ir DIP teikėjams ir šių produktų klausimais konsultuojantiems ar juos parduodantiems asmenims ir taip iškreipiama konkurencija bei sukuriamas nevienodas investuotojų apsaugos lygis Sąjungoje. Tokie skirtumai sudaro kliūtis vidaus rinkos sukūrimui ir sklandžiam veikimui;

(4)

kad būtų išvengta skirtumų, būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodas skaidrumo taisykles, kurios bus taikomos visiems MIPP ir DIP rinkos dalyviams ir taip pagerins investuotojų apsaugą. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytas bendras pagrindinės informacijos dokumentų standartas, kuris būtų suvienodintas, kad būtų suderintas tų dokumentų formatas ir turinys, būtinas reglamentas. Tiesiogiai taikytinomis reglamento taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visiems MIPP ir DIP klausimais konsultuojantiems ar juos parduodantiems asmenims būtų taikomi vienodi reikalavimai, susiję su pagrindinės informacijos dokumento pateikimu neprofesionaliesiems investuotojams. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis reklamos dokumentų priežiūrai. Be to, juo nedaromas poveikis su produktu susijusioms intervencinėms priemonėms, išskyrus su draudimo principu pagrįstais produktais susijusias priemones;

(5)

nors siekiant atkurti neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis būtina tobulinti informacijos, susijusios su MIPP ir DIP, atskleidimą, tiek pat svarbu veiksmingai reglamentuoti tų produktų pardavimo procesus. Šiuo reglamentu papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (4) numatytos priemonės dėl platinimo. Juo taip pat papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/92/EB (5) numatytos priemonės dėl draudimo produktų platinimo;

(6)

šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems produktams, neatsižvelgiant į jų formą ar struktūrą, kuriuos finansinių paslaugų sektorius teikia siekdamas neprofesionaliesiems investuotojams suteikti investavimo galimybių, kai neprofesionaliajam investuotojui atlygintina suma priklauso nuo referencinių verčių svyravimo arba vienos ar daugiau rūšių turto, kurio neprofesionalusis investuotojas tiesiogiai neįsigyja, veiklos rezultatų. Šio reglamento tikslais tie produktai turėtų būti vadinami MIPP ir DIP ir turėtų, be kita ko, apimti investicinius produktus kaip antai investiciniai fondai, gyvybės draudimo liudijimai su investiciniu elementu, struktūrizuoti produktai ir struktūrizuoti indėliai. Specialiosios paskirties įmonių išleistos finansinės priemonės, atitinkančios MIPP ir DIP apibrėžtį, taip pat turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Su visais tais produktais susijusios investicijos nėra tiesioginės, kokios būna pačiam perkant turtą arba jo turint. Šiuo atveju šie produktai tarp neprofesionaliojo investuotojo ir rinkų pateikiami turtą „supakavus“ ar sugrupavus taip, kad būtų sukuriamos skirtingos pozicijos, suteikiamos skirtingos produktų savybės arba sukuriamos skirtingos išlaidų struktūros, palyginti su tiesiogiai valdomu turtu. Toks „supakavimas“ gali sudaryti sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams dalyvauti investavimo strategijose, kurios priešingu atveju jiems būtų neprieinamos arba nepraktiškos, bet kartu dėl to gali tekti pateikti papildomos informacijos, visų pirma tam, kad būtų galima palyginti skirtingus investicijų suskirstymo į paketus būdus;

(7)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas tik tokiems MIPP ir DIP, šis reglamentas neturėtų būti taikomas draudimo produktams, nesuteikiantiems investavimo galimybių, ir indėliams, susietiems tik su palūkanų normomis. Kalbant apie gyvybės draudimo produktus, terminas „kapitalas“ reiškia kapitalą, kuris yra investuojamas neprofesionaliojo investuotojo prašymu. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas indėliams ar sertifikatams, kurie laikomi tradiciniais indėliais, išskyrus struktūrizuotus indėlius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 43 punkte. Tiesiogiai turimas turtas, kaip antai bendrovių akcijos arba valstybės obligacijos, nėra MIPP ir DIP, todėl šis reglamentas jiems neturėtų būti taikomas. Šis reglamentas nėra taikomas instituciniams investuotojams skirtiems investiciniams fondams, nes jie neparduodami neprofesionaliesiems investuotojams. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas individualių ir profesinių pensijų produktams, pagal nacionalinę teisę pripažintiems kaip turintiems pirminę paskirtį užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją, atsižvelgiant į jų ypatumus ir tikslus, bet jis turėtų būti taikomas kitiems atskiriems draudimo kaupiamiesiems ar taupymo produktams, suteikiantiems investavimo galimybių;

(8)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių teisei reglamentuoti, kaip turi būti teikiama pagrindinė informacija apie produktus, kurie nepatenka į jo taikymo sritį. Vadovaudamosi atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (6) 9 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1095/2010 (8) joms nustatytais įgaliojimais vartotojų apsaugos srityje, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI),, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EDPPI), ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau –EVPRI), įsteigtos tais reglamentais (toliau – EPI), turėtų vykdyti produktų, kuriems šis reglamentas netaikomas, stebėseną ir prireikus turėtų pateikti gaires, kaip spręsti nustatytas problemas. Į tokias gaires turėtų būti atsižvelgiama peržiūros, vykdomos praėjus ketveriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos, metu sprendžiant dėl galimybės išplėsti taikymo sritį ir panaikinti tam tikras išimtis;

(9)

siekiant aiškiai apibrėžti santykį tarp šiuo reglamentu nustatytų pareigų ir pareigų, nustatytų kitais teisėkūros procedūra priimamais aktais, kuriais reikalaujama suteikti investuotojams informacijos, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (10), bet jomis neapsiribojant, būtina nustatyti, kad tie teisėkūros procedūra priimami aktai būtų toliau taikomi kartu su šiuo reglamentu;

(10)

siekiant užtikrinti tvarkingą ir veiksmingą šio reglamento reikalavimų laikymosi priežiūrą, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už šią priežiūrą. Daugeliu atveju kompetentingos institucijos jau yra paskirtos prižiūrėti, kaip MIPP ir DIP teikėjai, pardavėjai ar konsultantai laikosi kitų pareigų, nustatytų kitomis nacionalinės ar Sąjungos teisės nuostatomis;

(11)

kompetentingų institucijų prašymu, įskaitant ex ante, joms turėtų būti suteikta visa būtina informacija, kad būtų galima patikrinti pagrindinės informacijos dokumentų turinį, įvertinti, kaip laikomasi šio reglamento, ir užtikrinti finansų rinkų klientų ir investuotojų apsaugą;

(12)

MIPP ir DIP teikėjai, kaip antai fondų valdytojai, draudimo įmonės, kredito įstaigos ar investicinės įmonės, turėtų parengti pagrindinės informacijos apie jų teikiamus MIPP ir DIP dokumentą, nes jie geriausiai išmano apie produktą. Jie taip pat turėtų būti atsakingi už pagrindinės informacijos dokumento teisingumą. Pagrindinės informacijos dokumentą MIPP ir DIP teikėjas turėtų parengti anksčiau, nei produktą galima parduoti neprofesionaliesiems investuotojams. Vis dėlto, kai produktas neprofesionaliesiems investuotojams neparduodamas, neturėtų būti nustatyta pareiga parengti pagrindinės informacijos dokumentą, o kai MIPP ir DIP teikėjui nepraktiška rengti pagrindinės informacijos dokumento, turėtų ir toliau būti galima šią užduotį perduoti kitiems. Pareigos pagal šį reglamentą, nustatytos nuostatose dėl pagrindinės informacijos dokumento rengimo ir peržiūros turėtų būti taikomos tik MIPP ir DIP teikėjui ir tik tol, kol MIPP ir DIP prekiaujama antrinėse rinkose. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumentai būtų plačiai išplatinti ir prieinami, šiuo reglamentu turėtų būti numatyta, kad MIPP ir DIP teikėjas paskelbia pagrindinės informacijos dokumentus savo interneto svetainėje;

(13)

siekiant patenkinti neprofesionaliųjų investuotojų poreikius, būtina užtikrinti, kad tiems investuotojams skirta informacija apie MIPP ir DIP būtų tiksli, teisinga, aiški ir neklaidintų tų neprofesionaliųjų investuotojų. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti bendrus pagrindinės informacijos dokumento rengimo standartus siekiant užtikrinti, kad jis neprofesionaliesiems investuotojams būtų suprantamas. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui neprofesionaliųjų investuotojų sunku suprasti specializuotą finansų srities terminologiją, ypač daug dėmesio reikėtų skirti dokumento leksikai ir rašymo stiliui. Reikėtų nustatyti ir taisykles dėl pagrindinės informacijos dokumento rengimo kalbos. Be to, pagrindinės informacijos dokumentas neprofesionaliesiems investuotojams turėtų būti suprantamas toks, koks jis yra, nesiremiant kita, ne rinkodaros informacija;

(14)

rengdamos pagrindinės informacijos dokumento turinio techninius standartus, kad jie tiksliai atspindėtų produktų investicijų politiką ir jos tikslus, laikantis šio reglamento, EPI turėtų užtikrinti, kad MIPP ir DIP teikėjai vartotų aiškią ir suprantamą kalbą, kuri būtų prieinama neprofesionaliesiems investuotojams, ir kad aprašyme, kaip siekiama investicijų tikslų, įskaitant naudojamų finansinių priemonių aprašymą, būtų vengiama finansų žargono ir terminologijos, kuri nėra tiesiogiai aiški neprofesionaliesiems investuotojams;

(15)

neprofesionaliesiems investuotojams turėtų būti teikiama būtina informacija, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl investavimo ir palyginti skirtingus MIPP ir DIP, tačiau jei informacija nebus trumpa ir glausta, tikėtina, kad jie ja nesinaudos. Todėl pagrindinės informacijos dokumente reikėtų pateikti tik pagrindinę informaciją, visų pirma susijusią su produkto pobūdžiu ir savybėmis, įskaitant kapitalo praradimo galimybę, išlaidas ir produkto rizikos pobūdį, taip pat svarbią informaciją apie veiklos rezultatus ir tam tikrą kitą specifinę informaciją, kurios gali prireikti norint suprasti atskirų produkto rūšių savybes;

(16)

nacionaliniu lygiu jau rengiamos investicinių produktų skaičiuoklės. Vis dėlto, kad šios skaičiuoklės būtų kiek įmanoma labiau naudingos vartotojams, į jas turėtų būti įtrauktos išlaidos ir mokesčiai, kuriuos ima įvairūs MIPP ir DIP teikėjai, ir visos papildomos išlaidos ir mokesčiai, kuriuos ima tarpininkai arba kurie imami kitose investavimo grandinės dalyse, kurių MIPP ir DIP teikėjai dar nėra įskaičiavę. Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie tai, ar tos priemonės yra prieinamos internetu kiekvienoje valstybėje narėje ir ar jomis užtikrinami patikimi ir tikslūs bendrų išlaidų ir mokesčių už visus produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, skaičiavimai;

(17)

parengtas pagrindinės informacijos dokumentas turėtų būti standartizuoto formato, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų palyginti skirtingus MIPP ir DIP, nes atsižvelgiant į vartotojų elgesį ir gebėjimus, informacijos formatas, pateikimas ir turinys turi būti labai tikslūs, kad informacija būtų kuo suprantamesnė ir ja būtų maksimaliai naudojamasi. Kiekviename dokumente punktai ir jų antraštės turėtų būti pateikiami ta pačia tvarka. Be to, į skirtingų MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentą įtrauktina išsami informacija ir šios informacijos pateikimas turėtų būti papildomai suderintas techniniais reguliavimo standartais, kuriais atsižvelgiama į atliktus ir atliekamus vartotojų elgesio mokslinius tyrimus, įskaitant įvairių informacijos pateikimo vartotojams būdų veiksmingumo bandymų rezultatus. Be to, kai kurie MIPP ir DIP suteikia neprofesionaliajam investuotojui galimybę rinktis iš kelių pagrindinių investicijų, kaip antai draudimo įmonių turimų vidaus fondų. Į tuos produktus reikėtų atsižvelgti rengiant formatą;

(18)

kadangi kai kurie investiciniai produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, nėra paprasti ir gali būti sunkiai suprantami neprofesionaliesiems investuotojams, siekiant apie tai informuoti neprofesionaliuosius investuotojus atitinkamais atvejais pagrindinės informacijos dokumente turėtų būti pateikiamas įspėjimas dėl supratimo. Produktas turėtų būti laikomas nepaprastu ir sunkiai suprantamu visų pirma jei investuojama į pagrindinį turtą, į kurį neprofesionalieji investuotojai paprastai neinvestuoja, jei galutinei investicijos grąžai apskaičiuoti naudojami keli skirtingi mechanizmai, todėl kyla didesnė tikimybė, kad neprofesionaliajam investuotojui tai bus nesuprantama, arba jei investicijų išpirkimas nustatomas atsižvelgiant į tendencingą neprofesionaliojo investuotojo elgseną, kaip antai nustatoma maža pradinė palūkanų norma, kuri vėliau pakeičiama daug didesne kintamąja sąlygine norma, arba taikoma iteratyvinė formulė;

(19)

neprofesionalieji investuotojai vis dažniau be finansinės savo investicijų grąžos siekia papildomų tikslų, pavyzdžiui, socialinių ar aplinkosaugos tikslų. Vis dėlto informaciją apie socialinius ar aplinkosaugos rezultatus, kurių siekia MIPP ir DIP teikėjas, gali būti sunku palyginti arba ji neteikiama. Todėl numatomi tvarūs finansinių investicijų aplinkosaugos ir socialiniai pokyčiai, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 346/2013 (11) taikymas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad tokie svarbūs aspektai būtų geriau integruoti į Sąjungos teisę ir toliau būtų ja skatinami. Vis dėlto šiuo metu nėra nustatytų kriterijų ir nėra oficialios procedūros, skirtos objektyviai patikrinti tokius socialinius ar aplinkosaugos tikslus, kaip jau yra maisto sektoriuje. Todėl pageidautina, kad atlikdama šio reglamento peržiūrą Komisija nuodugniai atsižvelgtų į pokyčius, susijusius su investiciniais produktais, kuriais siekiama socialinių ir aplinkosaugos tikslų, ir į Reglamento (ES) Nr. 346/2013 peržiūros rezultatus;

(20)

pagrindinės informacijos dokumentas turėtų aiškiai skirtis nuo rinkodaros pranešimų ir būti nuo jų atskirtas;

(21)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumente pateikiama informacija būtų patikima, turėtų būti reikalaujama, kad MIPP ir DIP teikėjai atnaujintų pagrindinės informacijos dokumentą. Tuo tikslu būtina techniniuose reguliavimo standartuose, kuriuos turi priimti Komisija, nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos peržiūros bei pagrindinės informacijos dokumento tikslinimo sąlygomis ir dažnumu;

(22)

pagrindinės informacijos dokumentai – pagrindas, kuriuo remdamiesi neprofesionalieji investuotojai priima sprendimus dėl investavimo. Dėl tos priežasties MIPP ir DIP teikėjai turi svarbią pareigą užtikrinti neprofesionaliesiems investuotojams, kad jie būtų neklaidinantys, tikslūs ir derėtų su atitinkamomis MIPP ir DIP sutartinių dokumentų dalimis. Todėl svarbu užtikrinti, kad neprofesionalieji investuotojai turėtų teisę į veiksmingą žalos atlyginimą. Be to, reikėtų užtikrinti, kad visi Sąjungos neprofesionalieji investuotojai turėtų tokią pačią teisę siekti kompensacijos už žalą, patirtą dėl to, kad nesilaikoma šio reglamento. Todėl reikėtų suderinti taisykles dėl MIPP ir DIP teikėjų civilinės atsakomybės. Neprofesionalieji investuotojai turėtų turėti galimybę pareikalauti, kad MIPP ir DIP teikėjas atsakytų už šio reglamento pažeidimą, kai patiriama žala dėl to, kad remtasi pagrindinės informacijos dokumentu, kuris yra nesuderintas su MIPP ir DIP teikėjo kontroliuojamais ikisutartiniu ar sutartiniu dokumentais ar yra klaidinantis ar netikslus;

(23)

klausimai, susiję su MIPP ir DIP teikėjo civiline atsakomybe, kuriems netaikomas šis reglamentas, turėtų būti reglamentuojami pagal taikytiną nacionalinę teisę. Teismas, turintis kompetenciją priimti sprendimą dėl neprofesionaliojo investuotojo pareikšto ieškinio, susijusio su civiline atsakomybe, turėtų būti nustatytas pagal atitinkamas taisykles dėl tarptautinės jurisdikcijos;

(24)

šiuo reglamentu nėra nustatomas pasas, suteikiantis neprofesionaliesiems investuotojams teisę parduoti MIPP ir DIP ar jais prekiauti tarpvalstybiniu mastu, ir juo nekeičiami galiojantys susitarimai dėl pasų, jei tokių yra, dėl MIPP ir DIP pardavimo ar prekybos jais tarpvalstybiniu mastu. Šiuo reglamentu nėra keičiamas pareigų paskirstymas esamoms kompetentingoms institucijoms pagal galiojančius susitarimus dėl pasų. Todėl valstybių narių šio reglamento tikslais paskirtos kompetentingos institucijos turėtų derinti savo veiksmus su institucijomis, kompetentingomis prekybos srityje pagal galiojantį MIPP ir DIP pasą, jei toks yra. Valstybės narės, kurioje yra prekiaujama MIPP ir DIP, kompetentinga institucija turėtų būti atsakinga už tų MIPP ir DIP prekybos priežiūrą. Valstybės narės, kurioje yra prekiaujama produktu, kompetentinga institucija visada turėtų turėti teisę savo teritorijoje sustabdyti prekybą MIPP ir DIP tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento;

(25)

EDPPI ir atitinkamų kompetentingų institucijų įgaliojimus reikėtų papildyti aiškiu mechanizmu, kurį taikant būtų uždrausta arba apribota prekyba draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, kurie kelia rimtų rūpesčių dėl investuotojų apsaugos, finansų rinkų tvarkingo veikimo ir vientisumo arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumo, jų platinimas ir pardavimas, ir kartu nustatyti atitinkamus EDPPI įgaliojimus koordinuoti veiklą ir imtis veiksmų susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Tie įgaliojimai taip pat turėtų atspindėti EVPRI ir EBI pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 (12) pavestus įgaliojimus, kad būtų užtikrinta, jog tokie intervencijos mechanizmai galėtų būti taikomi visiems investiciniams produktams, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Tokiais įgaliojimais kompetentingos institucijos ir, išimtiniais atvejais, EDPPI turėtų naudotis tik tada, kai įvykdomos konkrečios sąlygos. Jei tos sąlygos įvykdomos, kompetentingos institucijos ar, išimtiniais atvejais, EDPPI turėtų turėti galimybę vadovaudamosi atsargumo principu nustatyti draudimą ar apribojimą prieš pradedant prekiauti draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, juos platinti ar parduoti investuotojams. Tie įgaliojimai nereiškia, kad reikalaujama, jog kompetentinga institucija arba EDPPI nustatytų arba taikytų produkto patvirtinimą arba leidimo jam suteikimą, taip pat jie neatleidžia draudimo principu pagrįsto investicinio produkto teikėjo nuo pareigos laikytis visų atitinkamų šio reglamento reikalavimų. Be to, kompetentingos institucijos tais įgaliojimais turėtų naudotis išimtinai viešojo intereso tikslais ir dėl jų kompetentingoms institucijoms neturėtų kilti civilinė atsakomybė;

(26)

kad neprofesionalusis investuotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo, MIPP ir DIP klausimais konsultuojantys ar juos parduodantys asmenys turėtų būti įpareigoti pagrindinės informacijos dokumentą pateikti likus pakankamai laiko iki sandorio sudarymo. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į tai, kur ar kaip sudaromas sandoris. Vis dėlto, jei sandoris yra sudaromas naudojant nuotolinio ryšio priemones, pagrindinės informacijos dokumentą galima pateikti iš karto po sandorio sudarymo, jeigu iš anksto pagrindinės informacijos dokumento neįmanoma pateikti ir jeigu neprofesionalusis investuotojas su tuo sutinka. MIPP ir DIP klausimais konsultuojančiais ar juos parduodančiais asmenimis gali būti tarpininkai ir patys MIPP ir DIP teikėjai, kai MIPP ir DIP teikėjai nusprendžia konsultuoti MIPP ir DIP klausimais ar juos parduoti tiesiogiai neprofesionaliesiems investuotojams. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/31/EB (13) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/65/EB (14);

(27)

siekiant MIPP ir DIP klausimais konsultuojančiam ar jį parduodančiam asmeniui suteikti tam tikrą galimybę pasirinkti pagrindinės informacijos dokumento pateikimo neprofesionaliesiems investuotojams laikmeną, reikėtų nustatyti vienodas taisykles, kuriomis būtų leidžiama naudotis elektroninio ryšio priemonėmis, kai tai tinkama atsižvelgiant į sandorio aplinkybes. Vis dėlto neprofesionaliajam investuotojui turėtų būti suteikta galimybė dokumentą gauti popieriuje. Siekiant, kad vartotojai turėtų galimybę susipažinti su informacija, pagrindinės informacijos dokumentas visuomet turėtų būti pateikiamas nemokamai;

(28)

siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimą MIPP ir DIP ir apskritai finansų rinkomis, reikėtų nustatyti reikalavimus dėl atitinkamų vidaus procedūrų, kuriomis užtikrinama, kad MIPP ir DIP teikėjas pateiktų pagrįstą atsakymą į neprofesionaliųjų investuotojų skundus;

(29)

kadangi MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentą turėtų rengti subjektai, veikiantys finansų rinkų bankų, draudimo, vertybinių popierių ir fondų sektoriuose, ypač svarbu užtikrinti sklandų įvairių MIPP ir DIP teikėjų ir MIPP ir DIP klausimais konsultuojančių arba juos parduodančių asmenų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, kad jos laikytųsi bendro požiūrio dėl šio reglamento taikymo;

(30)

vadovaujantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų, svarbu, kad valstybės narės imtųsi būtinų veiksmų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus būtų taikomos atitinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Siekiant užtikrinti atgrasantį sankcijų pobūdį ir pagerinti investuotojo apsaugą jį įspėjant apie MIPP ir DIP, kuriais prekiaujama pažeidžiant šį reglamentą, sankcijos ir priemonės paprastai turėtų būti paskelbiamos, išskyrus esant tiksliai apibrėžtoms aplinkybėms;

(31)

nors valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Laikydamosi nacionalinės teisės, valstybės narės neprivalo už tą patį pažeidimą nustatyti ir administracinių, ir baudžiamųjų sankcijų, tačiau jos tai turėtų galėti padaryti, jei tai leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Vis dėlto dėl to, kad paliekamos galioti baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šio reglamento pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šio reglamento tikslais, įskaitant po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;

(32)

siekiant šio reglamento tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatoma išsami procedūra, naudojama nustatyti, ar MIPP ir DIP siekiama konkrečių aplinkosaugos ar socialinių tikslų ir dėl EDPPI ir kompetentingų institucijų naudojimosi intervenciniais įgaliojimais sąlygų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33)

Komisija turėtų priimti techninių reguliavimo standartų projektus, parengtus EPI, pasitelktus Jungtinį komitetą, dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo ir turinio, pagrindinės informacijos dokumento standartizuoto formato, metodologijos, kuria grindžiamas rizikos ir grąžos pristatymas ir išlaidų apskaičiavimas, taip pat informacijos, esančios pagrindinės informacijos dokumente, peržiūros sąlygų ir dažnio bei reikalavimo pateikti pagrindinės informacijos dokumentą neprofesionaliesiems investuotojams vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. Komisija turėtų papildyti EPI techninį darbą atlikdama vartotojų tyrimus dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo, kaip pasiūlyta EPI;

(34)

valstybėse narėse pagal šį reglamentą ir prižiūrint kompetentingoms institucijoms atliekamas asmens duomenų tvarkymas reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (15). EPI ir prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (16). Visais atvejais tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, kompetentingoms institucijoms keičiantis asmens duomenimis arba juos perduodant, turėtų būti laikomasi Direktyvos 95/46/EB, o kai informacija keičiasi arba ją perduoda EPI, turėtų būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

(35)

nors kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (toliau –KIPVPS) yra investiciniai produktai, kaip apibrėžta šiame reglamente, atsižvelgiant į tai, kad neseniai pagal Direktyvą 2009/65/EB buvo nustatyti pagrindinės informacijos investuotojams reikalavimai, būtų proporcinga tokiems KIPVPS nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kuriuo šis reglamentas jiems nebūtų taikomas. Pasibaigus tam pereinamajam laikotarpiui ir jo nepratęsus, KIPVPS turėtų būti pradėtas taikyti šis reglamentas. Tas pereinamasis laikotarpis taip pat turėtų būti taikomas valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir asmenims, konsultuojantiems ne KIPVPS fondų investicinių vienetų klausimais ar juos parduodantiems, kai valstybė narė tokiems fondams taiko taisykles dėl pagrindinės informacijos dokumento formato ir turinio, nustatytas Direktyvos 2009/65/EB 78–81 straipsniuose;

(36)

praėjus ketveriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos jis turėtų būtų peržiūrėtas, kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius, kaip antai į naujų rūšių MIPP ir DIP atsiradimą, taip pat į pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir į valstybių narių patirtį. Atliekant peržiūrą, taip pat turėtų būti įvertintos socialinių ir aplinkosaugos investicijų ženklo nustatymo galimybės, išlaidos ir galima nauda. Be to, atliekant peržiūrą reikėtų įvertinti, ar dėl nustatytų priemonių pagerėjo vidutinis neprofesionalaus investuotojo supratimas apie MIPP ir DIP ir galimybės juos palyginti. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų pratęsti pereinamojo laikotarpio KIPVPS ar tam tikriems ne KIPVPS, o galbūt būtų galima svarstyti kitos tvarkos taikymo tokiems fondams galimybes. Be to, peržiūros metu reikėtų įvertinti, ar, atsižvelgiant į patikimų vartotojų apsaugos standartų poreikį, įskaitant galimybę palyginti finansinius produktus, šis reglamentas toliau turėtų būti netaikomas tam tikriems produktams. Kaip peržiūros dalį Komisija taip pat turėtų atlikti rinkos tyrimą, kad nustatytų, ar rinkoje esama internetinių skaičiuoklių, kurios sudaro sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams apskaičiuoti MIPP ir DIP bendras išlaidas ir mokesčius, ir ar tomis skaičiuoklėmis galima naudotis nemokamai. Remdamasi tos peržiūros rezultatais, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(37)

atsižvelgdama į EDPPI vykdomą darbą, susijusį su informacijos apie produktus atskleidimo reikalavimais, taikomais individualių pensijų produktams, ir atsižvelgdama į tų produktų ypatumus, per ketverius metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija turėtų įvertinti, ar šio reglamento ir toliau netaikyti pensijų produktams, kurie pagal nacionalinę teisę pripažįstami kaip turintys pirminę paskirtį užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas. Atlikdama vertinimą Komisija turėtų svarstyti, ar šis reglamentas yra tinkamiausias teisėkūros mechanizmas, skirtas užtikrinti informacijos apie pensijų produktus atskleidimą, ar būtų tinkamesnių kitų informacijos atskleidimo mechanizmų;

(38)

kad MIPP ir DIP teikėjai ir MIPP ir DIP klausimais konsultuojantys ar juos parduodantys asmenys turėtų pakankamai laiko pasirengti praktiškai taikyti šio reglamento reikalavimus, jis turėtų būti taikomas tik praėjus dvejiems metams po jo įsigaliojimo dienos;

(39)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(40)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. gerinti neprofesionalaus investuotojo apsaugą ir didinti neprofesionalaus investuotojo pasitikėjimą MIPP ir DIP, įskaitant atvejus, kai tie produktai parduodami tarpvalstybiniu mastu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(41)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos pareigūnu pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį, ir jis pateikė nuomonę (17),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl pagrindinės informacijos dokumento, kurį turi parengti MIPP ir DIP teikėjai, formato ir turinio ir dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo neprofesionaliesiems investuotojams, siekiant sudaryti galimybę neprofesionaliesiems investuotojams suprasti ir palyginti MIPP ir DIP pagrindines savybes ir riziką.

2 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas MIPP ir DIP teikėjams ir MIPP ir DIP klausimais konsultuojantiems ar juos parduodantiems asmenims.

2.   Šis reglamentas netaikomas šiems produktams:

a)

ne gyvybės draudimo produktams, išvardytiems Direktyvos 2009/138/EB I priede;

b)

gyvybės draudimo sutartims, kai išmokos pagal sutartį išmokamos tik mirties atveju arba neįgalumo dėl sužalojimo, ligos ar negalios atveju;

c)

indėliams, kurie nėra struktūrizuoti indėliai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 43 punkte;

d)

vertybiniams popieriams, kaip nurodyta Direktyvos 2003/71/EB 1 straipsnio 2 dalies b–g, i ir j punktuose;

e)

pensijų produktams, kurių pagal nacionalinę teisę pripažinta pirminė paskirtis yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

f)

oficialiai pripažintoms profesinių pensijų sistemoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB (18) arba Direktyva 2009/138/EB;

g)

individualių pensijų produktams, su kuriais susijusių finansinių darbdavio mokamų įmokų reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kai darbdavys arba darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba jo teikėjo.

3 straipsnis

1.   Kai MIPP ir DIP teikėjams, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat taikoma Direktyva 2003/71/EB, tuomet taikomas ir šis reglamentas, ir Direktyva 2003/71/EB.

2.   Kai MIPP ir DIP teikėjams, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat taikoma Direktyva 2009/138/EB, tuomet taikomas ir šis reglamentas, ir Direktyva 2009/138/EB.

4 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

    mažmeninių investicinių produktų paketas ar MIPP – investicija, įskaitant priemones, kurias išleidžia Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 26 punkte apibrėžtos specialiosios paskirties įmonės ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (19) 4 straipsnio 1 dalies an punkte apibrėžti specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, kai nepaisant investicijos teisinės formos neprofesionaliajam investuotojui atlyginama suma priklauso nuo referencinių verčių svyravimų arba vienos ar daugiau rūšių turto, kurio neprofesionalusis investuotojas tiesiogiai neįsigyja, veiklos rezultatų;

2)

    draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kuri visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų;

3)

   mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketas arba MIPP ir DIP – produktas, atitinkantis vieną arba abi toliau pateiktas apibrėžtis:

a)

MIPP;

b)

draudimo principu pagrįstas investicinis produktas;

4)

   mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų teikėjas arba MIPP ir DIP teikėjas:

a)

subjektas, kuris teikia MIPP ir DIP;

b)

subjektas, kuris keičia esamą MIPP ir DIP, įskaitant jo rizikos ir grąžos pobūdį arba išlaidas, susijusias su investicija į MIPP ir DIP, bet tuo neapsiribojant;

5)

    MIPP ir DIP parduodantis asmuo – asmuo, siūlantis arba sudarantis MIPP ir DIP sutartis su neprofesionaliaisiais investuotojais;

6)

   neprofesionalusis investuotojas:

a)

neprofesionalusis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte;

b)

klientas Direktyvos 2002/92/EB prasme, kai tas klientas nėra profesionalusis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

7)

    patvarioji laikmena – patvarioji laikmena, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies m punkte;

8)

    kompetentingos institucijos – nacionalinės institucijos, valstybės narės paskirtos prižiūrėti, kaip MIPP ir DIP teikėjai ir MIPP ir DIP klausimais konsultuojantys ar juos parduodantys asmenys laikosi šio reglamento reikalavimų.

II   SKYRIUS

PAGRINDINĖS INFORMACIJOS DOKUMENTAS

I   SKIRSNIS

Pagrindinės informacijos dokumento rengimas

5 straipsnis

1.   Prieš pateikiant MIPP ir DIP neprofesionaliesiems investuotojams, laikydamasis šio reglamento reikalavimų MIPP ir DIP teikėjas parengia tam produktui skirtą pagrindinės informacijos dokumentą ir jį paskelbia savo interneto svetainėje.

2.   Bet kuri valstybė narė gali reikalauti, kad MIPP ir DIP teikėjas arba MIPP ir DIP parduodantis asmuo pateiktų tos valstybės narės, kurioje prekiaujama MIPP ir DIP, kompetentingai institucijai ex ante pranešimą apie MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentą.

II   SKIRSNIS

Pagrindinės informacijos dokumento forma ir turinys

6 straipsnis

1.   Pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija laikoma ikisutartine informacija. Pagrindinės informacijos dokumentas turi būti tikslus, teisingas, aiškus ir neklaidinantis. Jame turi būti pateikiama pagrindinė informacija ir jis turi atitikti visus privalomus sutartinius dokumentus, pasiūlymo dokumentų atitinkamose dalyse pateiktą informaciją ir MIPP ir DIP nuostatas ir sąlygas.

2.   Pagrindinės informacijos dokumentas yra savarankiškas dokumentas, aiškiai atskirtas nuo rinkodaros medžiagos. Jame nėra kryžminių nuorodų į rinkodaros medžiagą. Jame gali būti kryžminių nuorodų į kitus dokumentus, įskaitant, atitinkamais atvejais, prospektą, ir tik tais atvejais, kai kryžminė nuoroda yra susijusi su informacija, kurią pagal šį reglamentą reikalaujama įtraukti į pagrindinės informacijos dokumentą.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, kai MIPP ir DIP suteikia neprofesionaliajam investuotojui įvairių investavimo galimybių ir todėl visos 8 straipsnio 3 dalyje reikalaujamos informacijos, susijusios su kiekviena pagrindine investavimo galimybe, neįmanoma pateikti viename glaustame savarankiškame dokumente, pagrindinės informacijos dokumente pateikiamas bent bendras pagrindinių investavimo galimybių aprašymas ir nurodoma, kur ir kaip galima rasti išsamesnės ikisutartinės informacijos dokumentų, susijusių su investiciniais produktais, kuriais grindžiamos pagrindinės investavimo galimybės.

4.   Pagrindinės informacijos dokumentas parengiamas kaip trumpas dokumentas, kurį atspausdintą sudaro glaustai parašytas tekstas ir ne daugiau kaip trys A4 formato puslapiai, kuris padeda palyginti informaciją. Jame:

a)

informacija turi būti pateikiama ir išdėstoma taip, kad būtų lengva skaityti, o rašmenys turi būti įskaitomo dydžio;

b)

daugiausia dėmesio turi būti skirta pagrindinei informacijai, kurios reikia neprofesionaliesiems investuotojams;

c)

informacija turi būti aiškiai suformuluota ir rašoma tokia kalba ir stiliumi, kad ją būtų galima lengviau suprasti; visų pirma turi būti rašoma aiškiai, glaustai ir suprantamai.

5.   Kai pagrindinės informacijos dokumente naudojamos spalvos, dėl to neturi sumažėti informacijos suprantamumas, jei būtų spausdinama ar daroma nespalvota pagrindinės informacijos dokumento kopija.

6.   Kai pagrindinės informacijos dokumente naudojamas MIPP ir DIP teikėjo ar grupės, kuriai jis priklauso, įmonės prekės ženklas ar logotipas, jis neturi atitraukti neprofesionaliojo investuotojo dėmesio nuo dokumente pateikiamos informacijos ir neturi paslėpti teksto.

7 straipsnis

1.   Pagrindinės informacijos dokumentas rašomas valstybės narės dalies, kurioje platinamas MIPP ir DIP, vartojamomis valstybinėmis kalbomis arba viena iš valstybinių kalbų, vartojamų jos dalyje, arba kita tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, o kai jis parašytas kita kalba – jis išverčiamas į vieną iš tų kalbų.

Vertime sąžiningai ir tiksliai perteikiamas originalaus pagrindinės informacijos dokumento turinys.

2.   Jei MIPP ir DIP valstybėje narėje yra skatinamas pasitelkiant rinkodaros dokumentus, surašytus viena ar daugiau tos valstybės narės valstybinių kalbų, pagrindinės informacijos dokumentas turi būti surašytas bent atitinkančiomis valstybinėmis kalbomis.

8 straipsnis

1.   Pagrindinės informacijos dokumento pirmo puslapio viršuje aiškiai nurodomas pavadinimas – „Pagrindinės informacijos dokumentas“.

Pagrindinės informacijos dokumentas išdėstomas 2 ir 3 dalyse nurodyta nustatyta eilės tvarka.

2.   Iš karto po pagrindinės informacijos dokumento pavadinimo pateikiama aiškinamoji dalis. Ji išdėstoma taip:

„Šiame dokumente pateikiama pagrindinė informacija apie šį investicinį produktą. Tai nėra rinkodaros medžiaga. Pateikti šią informaciją reikalaujama įstatymu, siekiant padėti jums lengviau suprasti šio produkto pobūdį, riziką, sąnaudas, galimą pelną bei nuostolius ir padėti jį palyginti su kitais produktais.“

3.   Pagrindinės informacijos dokumente pateikiama ši informacija:

a)

dokumento pradžioje – MIPP ir DIP pavadinimas, MIPP ir DIP teikėjo tapatybė ir kontaktiniai duomenys, informacija apie MIPP ir DIP teikėjo kompetentingą instituciją ir dokumento data;

b)

atitinkamais atvejais – toks įspėjimas dėl supratimo: „Jūs ketinate įsigyti produktą, kuris nėra paprastas ir kurį gali būti sudėtinga suprasti.“;

c)

skirsnyje „Koks šis produktas?“ – MIPP ir DIP pobūdis ir pagrindinės savybės, įskaitant:

i)

MIPP ir DIP rūšį;

ii)

jo tikslus ir priemones jiems pasiekti, visų pirma, ar tikslų siekiama naudojantis tiesiogine ar netiesiogine pozicija pagrindinio investicinio turto atžvilgiu, įskaitant pagrindinių priemonių aprašymą ar referencines vertes, įskaitant rinkų, kuriose investuojamas MIPP ir DIP, specifikaciją, įskaitant, atitinkamais atvejais konkrečius aplinkosaugos ar socialinius tikslus, kurių siekiama produktu, taip pat, kaip nustatoma grąža;

iii)

neprofesionaliojo investuotojo, kuriam ketinama parduoti MIPP ir DIP, tipo aprašymą, visų pirma nurodant jo gebėjimą padengti investicijų nuostolius ir investavimo laikotarpį;

iv)

kai MIPP ir DIP siūlomos draudimo išmokos, išsamią informaciją apie tas draudimo išmokas, įskaitant aplinkybes, kuriomis jos būtų mokamos;

v)

MIPP ir DIP terminą, jei jis žinomas;

d)

skirsnyje „Kokia yra rizika ir kokią grąžą galėčiau gauti?“ – trumpas rizikos ir grąžos pobūdžio aprašymas, kurį sudaro šie elementai:

i)

suminis rizikos rodiklis, tą rodiklį papildomai paaiškinant, nurodant pagrindinius jo apribojimus, aprašant ir paaiškinant su MIPP ir DIP iš esmės susijusią riziką, kurios suminis rizikos rodiklis tinkamai neatspindi;

ii)

galimi maksimalūs investuoto kapitalo nuostoliai, įskaitant informaciją apie tai:

ar neprofesionalusis investuotojas gali prarasti visą investuotą kapitalą arba

ar neprofesionalusis investuotojas prisiima ne tik į MIPP ir DIP investuoto kapitalo išlaidas, bet ir papildomų finansinių įsipareigojimų ar pareigų, be kita ko, neapibrėžtųjų įsipareigojimų, riziką, ir

atitinkamais atvejais, ar MIPP ir DIP apima kapitalo apsaugą nuo rinkos rizikos ir išsamiai nurodoma, kam taikoma apsauga, ir jos apribojimai, visų pirma jos taikymo terminai,

iii)

atitinkami veiklos rezultatų scenarijai ir prielaidos, kuriomis jie grindžiami;

iv)

atitinkamais atvejais informacija apie grąžos neprofesionaliesiems investuotojams sąlygas arba nustatytas veiklos rezultatų viršutines ribas;

v)

pareiškimas, kad neprofesionaliojo investuotojo buveinės valstybės narės mokesčių teisės aktai gali turėti poveikio faktinei išmokai;

e)

skirsnyje „Kas atsitinka, jei [MIPP ir DIP teikėjo pavadinimas] negali sumokėti išmokų?“ trumpai aprašoma, ar susiję nuostoliai padengiami iš investuotojo kompensavimo arba garantijų sistemos, ir jei taip, kokia tai yra sistema, garanto pavadinimas ir kokią riziką sistema apima, o kokios neapima;

f)

skirsnyje „Kokios yra išlaidos?“ – išlaidos, susijusios su investicijomis į MIPP ir DIP, į kurias įeina ir tiesioginės, ir netiesioginės neprofesionaliajam investuotojui tenkančios išlaidos, įskaitant vienkartines ir pasikartojančias išlaidas, pateiktas kaip suminiai šių išlaidų rodikliai ir, siekiant užtikrinti palyginamumą, visas bendras išlaidas, išreikštas pinigais ir procentais, kad būtų galima parodyti visų išlaidų sudėtinį poveikį investicijoms.

Pagrindinės informacijos dokumente aiškiai nurodoma, kad konsultantai, platintojai ar kiti MIPP ir DIP klausimais konsultuojantys ar jais prekiaujantys asmenys pateiks informaciją, kurioje išsamiai išdėstomos visos platinimo išlaidos, kurios dar neįtrauktos į pirmiau nurodytas išlaidas, kad neprofesionalusis investuotojas galėtų suprasti šių bendrų išlaidų sudėtinį poveikį investicijos grąžai;

g)

skirsnyje „Kiek laiko turėčiau jį laikyti ir ar galiu pinigus pasiimti anksčiau?“

i)

atitinkamais atvejais – ar tam MIPP ir DIP nustatytas atsisakymo laikotarpis arba nutraukimo laikotarpis;

ii)

nurodomas rekomenduojamas ir atitinkamais atvejais reikalaujamas minimalus laikymo laikotarpis;

iii)

galimybė ir sąlygos atsiimti visas investicijas prieš galutinį terminą, įskaitant visus taikomus mokesčius ir sankcijas, atsižvelgiant į MIPP ir DIP rizikos ir grąžos pobūdį ir tikslinę rinkos raidą;

iv)

informacija apie galimas pasekmes, jei atliekamas išgryninimas prieš pasibaigiant terminui ar rekomenduojamam laikymo laikotarpiui, kaip antai kapitalo apsaugos praradimą ar papildomus sąlyginius mokesčius;

h)

skirsnyje „Kaip galima pateikti skundą?“ – informacija apie tai, kaip ir kam neprofesionalusis investuotojas gali pateikti skundą dėl produkto arba MIPP ir DIP teikėjo ar produkto klausimais konsultuojančio ar jį parduodančio asmens elgesio;

i)

skirsnyje „Kita svarbi informacija“ – trumpai nurodomi, kokius papildomus informacijos dokumentus reikia pateikti neprofesionaliajam investuotojui ikisutartiniame ir (arba) posutartiniame etape, išskyrus rinkodaros medžiagą.

4.   Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išsami procedūra, naudojama nustatyti, ar MIPP ir DIP siekiama konkrečių aplinkosaugos ar socialinių tikslų.

5.   Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EPI per Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas) parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a)

išsamus kiekvieno 3 dalyje nurodyto informacijos elemento pateikimo ir turinio išsamus aprašymas;

b)

metodologija, kuria grindžiamas rizikos ir grąžos pateikimas, kaip nurodyta 3 dalies d punkto i ir iii papunkčiuose, ir

c)

išlaidų apskaičiavimo metodologija, įskaitant suminių indikatorių specifikaciją, kaip nurodyta 3 dalies f punkte.

Rengdamos techninių reguliavimo standartų projektus EPI atsižvelgia į įvairias MIPP ir DIP rūšis, jų skirtumus ir neprofesionaliųjų investuotojų gebėjimus, taip pat į MIPP ir DIP savybes, kad neprofesionaliajam investuotojui leistų pasirinkti iš skirtingų pagrindinių investicijų arba kitų produkto teikiamų galimybių, įskaitant atvejus, kai šis pasirinkimas gali vykti skirtingu laiku arba keistis ateityje.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Europos priežiūros institucijos pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

9 straipsnis

Rinkodaros pranešimuose, kuriuose pateikiama su MIPP ir DIP susijusi specifinė informacija, nepateikiama teiginių, prieštaraujančių pagrindinės informacijos dokumente pateiktai informacijai arba menkinančių pagrindinės informacijos dokumento svarbą. Rinkodaros pranešimuose nurodoma, kad pagrindinės informacijos dokumentas yra parengtas, ir pateikiama informacija, kaip ir kur jį gauti, įskaitant MIPP ir DIP teikėjo interneto svetainę.

10 straipsnis

1.   MIPP ir DIP teikėjas reguliariai peržiūri pagrindinės informacijos dokumente pateiktą informaciją ir patikslina dokumentą, kai atlikus peržiūrą matyti, kad reikia pakeitimų. Patikslinta redakcija turi būti prieinama nedelsiant.

2.   Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EPI pasitelkdamos Jungtinį komitetą parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a)

pagrindinės informacijos dokumente pateiktos informacijos peržiūrėjimo sąlygos;

b)

sąlygos, kuriomis turi būti patikslintas pagrindinės informacijos dokumentas;

c)

konkrečios sąlygos, kuriomis pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija turi būti peržiūrėta arba pagrindinės informacijos dokumentas turi būti patikslintas, kai MIPP ir DIP neprofesionaliesiems investuotojams nėra teikiamas nuolat;

d)

aplinkybės, kuriomis neprofesionalieji investuotojai turi būti informuojami apie patikslintą jų nupirkto MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentą, ir priemonės, kuriomis neprofesionalieji investuotojai turi būti informuojami.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

11 straipsnis

1.   MIPP ir DIP teikėjui nekyla civilinė atsakomybė, remiantis vien pagrindinės informacijos dokumentu, įskaitant bet kokį jo vertimą, nebent jis yra klaidinantis ar netikslus, arba neatitinka atitinkamų teisiškai privalomų ikisutartinių ir sutartinių dokumentų dalių ar 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2.   Neprofesionalusis investuotojas, kuris įrodo, kad patyrė žalą dėl rėmimosi pagrindinės informacijos dokumentu 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, investuodamas į MIPP ir DIP, kurio atžvilgiu buvo parengtas tas pagrindinės informacijos dokumentas, gali reikalauti, kad MIPP ir DIP teikėjas atlygintų tuos nuostolius pagal nacionalinę teisę.

3.   Elementai, kaip antai „žala“ ar „nuostoliai“, kaip nurodyta 2 dalyje, kurie nėra apibrėžti, aiškinami ir taikomi vadovaujantis taikytina nacionaline teise, kaip nustatyta pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės taisykles.

4.   Šiuo straipsniu nedraudžiama pagal nacionalinę teisę pareikšti kitų ieškinių dėl civilinės atsakomybės.

5.   Sutartinėmis nuostatomis neapribojamos pareigos pagal šį straipsnį ir jų neatsisakoma.

12 straipsnis

Kai pagrindinės informacijos dokumentas yra susijęs su draudimo sutartimi, draudimo įmonių pareigos pagal šį reglamentą kyla tik draudimo sutarties draudėjui, o ne draudimo sutarties naudos gavėjui.

III   SKIRSNIS

Pagrindinės informacijos dokumento pateikimas

13 straipsnis

1.   MIPP ir DIP klausimais konsultuojantis ar jį parduodantis asmuo pagrindinės informacijos dokumentą neprofesionaliesiems investuotojams pateikia likus pakankamai laiko iki tol, kol tie investuotojai susaistomi su tuo MIPP ir DIP susijusia sutartimi ar pasiūlymu.

2.   MIPP ir DIP klausimais konsultuojantis ar jį parduodantis asmuo gali patenkinti 1 dalyje nustatytus reikalavimus pateikdamas pagrindinės informacijos dokumentą asmeniui, turinčiam išankstinį rašytinį įgaliojimą priimti investavimo sprendimus neprofesionaliojo investuotojo vardu sandorių, sudaromų pagal rašytinį įgaliojimą, atžvilgiu.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies ir taikant Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies a punktą ir 6 straipsnį, MIPP ir DIP parduodantis asmuo pagrindinės informacijos dokumentą neprofesionaliajam investuotojui gali pateikti po sandorio sudarymo nepagrįstai nedelsdamas, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

neprofesionalusis investuotojas nusprendžia savo iniciatyva kreiptis į MIPP ir DIP parduodantį asmenį ir sudaryti sandorį naudojant nuotolinio ryšio priemones;

b)

pagrindinės informacijos dokumento neįmanoma pateikti pagal šio straipsnio 1 dalį;

c)

MIPP ir DIP klausimais konsultuojantis ar jį parduodantis asmuo neprofesionalųjį investuotoją informavo, kad neįmanoma pateikti pagrindinės informacijos dokumento ir aiškiai nurodė, kad neprofesionalusis investuotojas gali atidėti sandorio sudarymą, kad jis prieš sudarydamas sandorį galėtų gauti ir perskaityti pagrindinės informacijos dokumentą;

d)

neprofesionalusis investuotojas sutinka gauti pagrindinės informacijos dokumentą nepagrįstai nedelsiant po sandorio sudarymo, o ne atidėti sandorio sudarymą tam, kad gautų dokumentą iš anksto.

4.   Kai dėl to paties MIPP ir DIP neprofesionaliojo investuotojo vardu sudaroma keletas sandorių iš eilės pagal to neprofesionaliojo investuotojo nurodymus, duotus MIPP ir DIP parduodančiam asmeniui iki pirmojo sandorio, pareiga pateikti pagrindinės informacijos dokumentą pagal 1 dalį taikoma tik pirmajam sandoriui ir pirmajam sandoriui po pagrindinės informacijos dokumento patikslinimo pagal 10 straipsnį.

5.   Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EPI pasitelkdamos Jungtinį komitetą parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamos reikalavimo pateikti pagrindinės informacijos dokumentą, kaip nustatyta 1 dalyje, įvykdymo sąlygos.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

14 straipsnis

1.   MIPP ir DIP klausimais konsultuojantis ar jį parduodantis asmuo pagrindinės informacijos dokumentą neprofesionaliesiems investuotojams pateikia nemokamai.

2.   MIPP ir DIP klausimais konsultuojantis ar jį parduodantis asmuo pagrindinės informacijos dokumentą neprofesionaliajam investuotojui pateikia vienoje iš šių laikmenų:

a)

popieriuje; tai turėtų būti automatiškai numatyta galimybė, kai MIPP ir DIP siūlomas susitikus, nebent neprofesionalusis investuotojas pageidautų kitaip;

b)

patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, kai įvykdomos 4 dalyje nustatytos sąlygos; arba

c)

interneto svetainėje, kai įvykdomos 5 dalyje nustatytos sąlygos.

3.   Kai pagrindinės informacijos dokumentas pateikiamas naudojant patvariąją laikmeną, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, neprofesionaliųjų investuotojų prašymu popierinė kopija pateikiama nemokamai. Neprofesionalieji investuotojai turi būti informuojami apie savo teisę prašyti nemokamos popierinės kopijos.

4.   Pagrindinės informacijos dokumentas gali būti pateikiamas naudojant patvariąją laikmeną, išskyrus popierių, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

naudoti patvariąją laikmeną yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp MIPP ir DIP klausimais konsultuojančio ar jį parduodančio asmens ir neprofesionaliojo investuotojo;

b)

neprofesionaliajam investuotojui buvo suteikta galimybė pasirinkti gauti informaciją popieriuje arba patvariojoje laikmenoje, ir jis pasirinko tą kitą laikmeną taip, kad tą galima įrodyti.

5.   Pagrindinės informacijos dokumentas gali būti pateikiamas interneto svetainėje, kuri neatitinka patvariosios laikmenos apibrėžties, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

pagrindinės informacijos dokumentą pateikti interneto svetainėje yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp MIPP ir DIP klausimais konsultuojančio ar jį parduodančio asmens ir neprofesionaliojo investuotojo;

b)

neprofesionaliajam investuotojui buvo suteikta galimybė pasirinkti gauti informaciją, pateiktą popieriuje arba interneto svetainėje, ir jis pasirinko pastarąją priemonę taip, kad tą galima įrodyti;

c)

neprofesionaliajam investuotojui elektroniniu būdu arba raštu buvo praneštas interneto svetainės adresas ir vieta interneto svetainėje, kur galima susipažinti su pagrindinės informacijos dokumentu;

d)

pagrindinės informacijos dokumentas interneto svetainėje liktų, jį būtų galima parsisiųsti ir išsaugoti patvariojoje laikmenoje tiek laiko, kiek neprofesionaliajam investuotojui gali reikėti juo naudotis.

Pagrindinės informacijos dokumentą patikslinus pagal 10 straipsnį, neprofesionaliojo investuotojo prašymu pateikiamos ir ankstesnės redakcijos.

6.   4 ir 5 dalių tikslais laikoma, kad informaciją pateikti naudojantis patvariąja laikmena, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp MIPP ir DIP klausimais konsultuojančio ar jį parduodančio asmens ir neprofesionaliojo investuotojo, jeigu yra įrodymų, kad neprofesionalusis investuotojas turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Jeigu tai veiklai vykdyti neprofesionalusis investuotojas pateikia elektroninio pašto adresą, tai laikoma tokiu įrodymu.

III   SKYRIUS

RINKOS STEBĖSENA IR INTERVENCINIAI ĮGALIOJIMAI PRODUKTŲ ATŽVILGIU

15 straipsnis

1.   Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 9 straipsnio 2 dalimi, EDPPI stebi draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami Sąjungoje, rinką.

2.   Kompetentingos institucijos stebi draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos, rinką.

16 straipsnis

1.   Kai įvykdomos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 9 straipsnio 5 dalimi, EDPPI gali Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti:

a)

tam tikrų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ar tam tikrų specifinių savybių turinčių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pateikimą rinkai, platinimą arba pardavimą, arba

b)

draudimo arba perdraudimo įmonės tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

Draudimas ar apribojimas gali būti taikomas EDPPI nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.

2.   EDPPI priima sprendimą pagal 1 dalį tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

siūlomais veiksmais siekiama pašalinti rimtus rūpesčius dėl investuotojų apsaugos arba grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui;

b)

Sąjungos teisėje nustatytais ir atitinkamam draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui ar veiklai taikytinais reikalavimais ši grėsmė nepašalinama;

c)

kompetentinga institucija ar kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmų šiai grėsmei pašalinti arba veiksmais, kurių imtasi, ši grėsmė nebuvo tinkamai pašalinta.

Kai įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, EDPPI, vadovaudamasi atsargumo principu, gali nustatyti 1 dalyje nurodytą draudimą ar apribojimą prieš pateikiant draudimo principu pagrįstą investicinį produktą rinkai arba prieš parduodant jį investuotojams.

3.   Imdamasi veiksmų pagal šį straipsnį EDPPI užtikrina, kad veiksmai:

a)

neturėtų neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui ar investuotojams, kuris būtų neproporcingas tų veiksmų naudos atžvilgiu, ar

b)

nesukeltų reguliacinio arbitražo rizikos.

Kai kompetentinga institucija ar kompetentingos institucijos ėmėsi priemonės pagal 17 straipsnį, EDPPI gali imtis bet kokių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių nepaskelbusi 18 straipsnyje numatytos nuomonės.

4.   Prieš priimdama sprendimą imtis veiksmų pagal šį straipsnį, EDPPI informuoja kompetentingas institucijas apie savo siūlomą veiksmą.

5.   EDPPI paskelbia pranešimą apie sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų veiksmų savo interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, priemonės įsigalios. Draudimas ar apribojimas taikomi tik veiksmams, kurių imtasi priemonėms įsigaliojus.

6.   EDPPI tinkamais laiko tarpais, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, peržiūri pagal 1 dalį nustatytą draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, baigiasi jo galiojimo laikas.

7.   Veiksmai, kuriuos EDPPI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, yra viršesni nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

8.   Komisija pagal 30 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EDPPI turi atsižvelgti nustatydama, kada kyla rimtų rūpesčių dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui bei vientisumui ar visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies pirmos pastraipos a punkte.

Tie kriterijai ir veiksniai apima:

a)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sudėtingumo laipsnį ir sąsajas su investuotojų, kuriems jis yra pateikiamas rinkai ir parduodamas, tipu;

b)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto dydį ar nominaliąją vertę;

c)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto, veiklos arba praktikos novatoriškumo laipsnį ir

d)

produkto arba praktikos sukuriamą sverto poveikį.

17 straipsnis

1.   Kompetentinga institucija gali uždrausti ar apriboti toje valstybėje narėje arba iš jos:

a)

draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ar tam tikrų nurodytų savybių turinčių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pateikimą rinkai, platinimą arba pardavimą, arba

b)

draudimo arba perdraudimo įmonės tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

2.   Kompetentinga institucija gali imtis 1 dalyje nurodytų veiksmų, jei tinkamai įsitikina, kad:

a)

draudimo principu pagrįstas investicinis produktas ar veikla arba praktika kelia didelių rūpesčių dėl investuotojų apsaugos arba dėl jų iškilo grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui bent vienoje valstybėje narėje;

b)

esamų Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir atitinkamam draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui ar veiklai arba praktikai taikytinų reguliavimo reikalavimų nepakanka a punkte nurodytai rizikai pašalinti, ir to nepavyktų geriau padaryti griežtesnėmis priežiūros ar esamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis;

c)

veiksmai yra proporcingi atsižvelgiant į nustatytos rizikos pobūdį, atitinkamų investuotojų ar rinkos dalyvių patyrimo lygį ir galimą veiksmų poveikį investuotojams ir rinkos dalyviams, kurie gali turėti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą ar vykdyti veiklą arba praktiką, jais naudotis arba gauti iš jų naudos;

d)

kompetentinga institucija tinkamai konsultavosi su kitų valstybių narių, kurioms veiksmai gali daryti didelį poveikį, kompetentingomis institucijomis, ir

e)

veiksmai nesukelia diskriminacinio poveikio iš kitos valstybės narės teikiamoms paslaugoms ar veiklai.

Kai įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, kompetentinga institucija, vadovaudamasi atsargumo principu, gali nustatyti 1 dalyje nurodytą draudimą ar apribojimą prieš pateikiant draudimo principu pagrįstą investicinį produktą rinkai arba prieš parduodant jį investuotojams. Draudimas ar apribojimas gali būti taikomas kompetentingos institucijos nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.

3.   Kompetentinga institucija nenustato draudimo ar apribojimo pagal šį straipsnį, nebent, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki numatomo priemonės įsigaliojimo, raštu ar kitomis priemonėmis, dėl kurių tarpusavyje susitarė institucijos, ji pranešė visoms kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir EDPPI apie:

a)

draudimo principu pagrįstą investicinį produktą ar veiklą arba praktiką, su kuriais yra susiję siūlomi veiksmai;

b)

siūlomo draudimo ar apribojimo esmę ir kada jis turėtų įsigalioti, ir

c)

įrodymus, kuriais ji pagrindė savo sprendimą ir kuriais remdamasi ji įsitikino, kad įvykdytos visos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

4.   Išimtiniais atvejais, kai, kompetentingos institucijos manymu, būtina imtis skubių veiksmų pagal šį straipsnį, kad būtų išvengta žalos, kurią gali padaryti 1 dalyje nurodyti draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai, veikla arba praktika, kompetentinga institucija gali laikinai imtis veiksmų, ne mažiau kaip prieš 24 valandas iki numatomo priemonės įsigaliojimo raštu pateikusi pranešimą visoms kitoms kompetentingoms institucijoms ir EDPPI, jei įvykdomi visi šio straipsnio kriterijai ir jei, be to, aiškiai nustatyta, kad pranešus prieš vieną mėnesį nebūtų atitinkamai sprendžiama konkreti problema arba pašalinta grėsmė. Kompetentinga institucija nesiima laikinų veiksmų ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį.

5.   Kompetentinga institucija skelbia pranešimą apie visus sprendimus pradėti taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą ar apribojimą savo interneto svetainėje. Tame pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą, nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, priemonės įsigalios, ir įrodymai, kuriais remdamasi ji įsitikino, kad įvykdytos visos 2 dalyje nurodytos sąlygos. Draudimas ar apribojimas taikomas tik veiksmui, kurio imtasi po pranešimo paskelbimo.

6.   Kompetentinga institucija atšaukia draudimą ar apribojimą, kai nebetaikomos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

7.   Komisija pagal 30 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos nustatydamos, kada kyla didelių rūpesčių dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui bei vientisumui ar finansų sistemos stabilumui bent vienoje valstybėje narėje, kaip nurodyta 2 dalies pirmos pastraipos a punkte.

Tie kriterijai ir veiksniai apima:

a)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sudėtingumo laipsnį ir sąsajas su investuotojo, kuriam jis pateikiamas rinkai ir parduodamas, tipu;

b)

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto, veiklos arba praktikos novatoriškumo laipsnį;

c)

produkto arba praktikos sukuriamą sverto poveikį;

d)

tvarkingo finansų rinkų veikimo ir vientisumo požiūriu – draudimo principu pagrįstų investicinių produktų dydį ar nominaliąją vertę.

18 straipsnis

1.   EDPPI padeda kompetentingoms institucijoms įgyvendinti veiksmus, kurių jos ėmėsi pagal 17 straipsnį, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EDPPI užtikrina, kad veiksmai, kurių kompetentinga institucija imasi, būtų pagrįsti ir proporcingi ir kad atitinkamais atvejais kompetentingos institucijos vadovautųsi nuosekliu požiūriu.

2.   Gavusi 17 straipsnyje numatytą pranešimą apie veiksmus, kurių ketinama imtis pagal tą straipsnį, EDPPI priima nuomonę dėl draudimo ar apribojimo pagrįstumo ir proporcingumo. Jeigu, EDPPI manymu, kilusiai rizikai pašalinti būtina, kad priemonės imtųsi ir kitos kompetentingos institucijos, ji tai nurodo savo nuomonėje. Nuomonė skelbiama EDPPI interneto svetainėje.

3.   Kai kompetentinga institucija siūlo imtis arba imasi veiksmų, prieštaraujančių pagal 2 dalį EDPPI priimtai nuomonei, arba, prieštaraudama tai nuomonei, atsisako imtis veiksmų, ji nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina tokio elgesio priežastis.

IV   SKYRIUS

SKUNDAI, TEISIŲ GYNIMAS, BENDRADARBIAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

19 straipsnis

MIPP ir DIP teikėjas ir asmuo, konsultuojantis su MIPP ir DIP susijusiais klausimais ar parduodantis MIPP ir DIP, nustato atitinkamas procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

a)

neprofesionalieji investuotojai turėtų veiksmingą būdą pateikti skundą dėl MIPP ir DIP teikėjo;

b)

skundus dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikę neprofesionalieji investuotojai laiku ir tinkamai gautų pagrįstą atsakymą ir

c)

neprofesionalieji investuotojai taip pat galėtų naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis tarpvalstybinių ginčų atvejais, visų pirma kai MIPP ir DIP teikėjas yra kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje.

20 straipsnis

1.   Šio reglamento taikymo tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir nepagrįstai nedelsdamos teikia viena kitai tokią informaciją, kuri svarbi joms vykdant pareigas pagal šį reglamentą ir naudojantis savo įgaliojimais.

2.   Kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini vykdyti jų funkcijas pagal šį reglamentą.

21 straipsnis

1.   Tvarkant asmens duomenis valstybėse narėse pagal šį reglamentą valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB.

2.   EPI tvarkant asmens duomenis taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

V   SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS PRIEMONĖS

22 straipsnis

1.   Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams ir valstybių narių teisei numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles, kuriomis nustatomos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės, taikomos šio reglamento pažeidimo atvejais, ir imasi visų šių taisyklių įgyvendinimui užtikrinti būtinų priemonių. Tos sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, kai pagal jų nacionalinę teisę už pažeidimus taikomos baudžiamosios sankcijos.

Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. valstybės narės apie pirmoje pastraipoje nurodytas taisykles praneša Komisijai ir Jungtiniam komitetui. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir Jungtiniam komitetui apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.

2.   Naudodamosi įgaliojimais pagal 24 straipsnį, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad administracinėmis sankcijomis ir priemonėmis būtų pasiekti šiuo reglamentu siekiami rezultatai, ir koordinuoja savo veiksmus, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir sutapimo taikant administracines sankcijas ir priemones tarpvalstybiniais atvejais.

23 straipsnis

Kompetentingos institucijos naudojasi savo įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

a)

tiesiogiai;

b)

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)

savo atsakomybe deleguodamos įgaliojimus tokioms institucijoms;

d)

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

24 straipsnis

1.   Šis straipsnis taikomas 5 straipsnio 1 dalies, 6 ir 7 straipsnių, 8 straipsnio 1–3 dalių, 9 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių ir 14 bei 19 straipsnių pažeidimams.

2.   Kompetentingos institucijos turi įgaliojimus pagal nacionalinę teisę skirti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

a)

nurodymą uždrausti prekybą MIPP ir DIP;

b)

nurodymą sustabdyti prekybą MIPP ir DIP;

c)

viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir pažeidimo pobūdis;

d)

nurodymą uždrausti pateikti pagrindinės informacijos dokumentą, kuris neatitinka 6, 7, 8 ar 10 straipsniuose nustatytų reikalavimų ar reikalauti paskelbti naują pagrindinės informacijos dokumento redakciją;

e)

administracines baudas, kurias sudaro bent:

i)

juridinio asmens atveju:

ne daugiau kaip 5 000 000 EUR arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, atitinkama suma nacionaline valiuta 2014 m. gruodžio 30 d. arba iki 3 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutinę turimą valdymo organo patvirtintą finansinę ataskaitą, arba

ne daugiau kaip du kartus didesnė suma nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai, jeigu galima nustatyti tokį pelną ar nuostolius;

ii)

fizinio asmens atveju:

ne daugiau kaip 700 000 EUR; arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, atitinkanti suma nacionaline valiuta 2014 m. gruodžio 30 d., arba

ne daugiau kaip du kartus didesnė suma nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai, jeigu galima nustatyti tokį pelną ar nuostolius.

Kai pirmos pastraipos e punkto i papunktyje nurodytas juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (20), atitinkama bendra apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą Sąjungos teisę apskaitos srityje remiantis paskutine turima pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtinta konsoliduotąja finansine ataskaita.

3.   Valstybės narės gali numatyti papildomų sankcijų ar priemonių ir didesnių administracinių baudų sumų nei numatytosios šiame reglamente.

4.   Kai kompetentingos institucijos yra paskyrusios vieną ar daugiau administracinių sankcijų ar priemonių pagal 2 dalį, jos turi įgaliojimus tiesiogiai pateikti atitinkamam neprofesionaliajam investuotojui pranešimą, kuriame informuojama apie administracinę sankciją ar priemonę ir apie tai, kur pateikti skundus arba reikalavimus dėl žalos atlyginimo, arba reikalauti, kad MIPP ir DIP teikėjas arba MIPP ir DIP klausimais konsultuojantis ar jį parduodantis asmuo tiesiogiai pateiktų tokį pranešimą.

25 straipsnis

Kompetentingos institucijos 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracines sankcijas ir priemones taiko atsižvelgdamos į visas svarbias aplinkybes, įskaitant atitinkamais atvejais:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)

pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;

d)

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą;

e)

už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

f)

priemones, kurių po pažeidimo už jį atsakingas asmuo ėmėsi, kad jis nepasikartotų.

26 straipsnis

Vadovaujantis šiuo reglamentu priimtus sprendimus taikyti sankcijas ir priemones galima apskųsti.

27 straipsnis

1.   Kai kompetentinga institucija visuomenei atskleidė informaciją apie administracines sankcijas ar priemones, ji tuo pačiu metu apie tas administracines sankcijas ar priemones atitinkamai praneša kompetentingai EPI.

2.   Kompetentinga institucija kasmet pateikia kompetentingai EPI apibendrintą informaciją apie visas administracines sankcijas ir priemones, taikytas pagal 22 straipsnį ir 24 straipsnio 2 dalį.

3.   EPI šiame straipsnyje nurodytą informaciją skelbia metinėse ataskaitose.

28 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos nustato veiksmingus mechanizmus, kuriuos taikant būtų galima joms pranešti apie faktinius ar potencialius šio reglamento pažeidimus.

2.   1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

a)

konkrečias pranešimų apie esamus ar potencialius pažeidimus gavimo ir tolesnės veiklos procedūras;

b)

tinkamą darbuotojų, kurie praneša apie jų darbo vietoje padarytus pažeidimus, apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ir kito nesąžiningo elgesio;

c)

asmens, kuris praneša apie pažeidimus, ir fizinio asmens, kuris įtariamas esąs atsakingas už pažeidimą, tapatybės apsaugą visais procedūros etapais, nebent atskleisti tokius duomenis reikalaujama pagal nacionalinę teisę vykstant tolesniam tyrimui arba paskesniam teisminiam nagrinėjimui.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę nustatytų papildomus mechanizmus.

4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad darbdaviai, kurie vykdo finansinių paslaugų tikslais reguliuojamą veiklą, įdiegtų atitinkamas procedūras, kad jų darbuotojai galėtų įmonės viduje pranešti apie esamus ar potencialius pažeidimus naudodamiesi specialiu, nepriklausomu ir autonominiu kanalu.

29 straipsnis

1.   Neskundžiamą sprendimą, kuriuo skiriama administracinė sankcija ar priemonė už 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, kompetentingos institucijos paskelbia savo oficialioje interneto svetainėje nepagrįstai nedelsdamos po to, kai apie tą sprendimą informuojamas asmuo, kuriam taikyta ta sankcija ar priemonė.

Skelbime pateikiama bent ši informacija:

a)

pažeidimo rūšis bei pobūdis;

b)

atsakingo asmens tapatybė.

Tas įpareigojimas netaikomas sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Kai kiekvienu atveju atskirai įvertinus juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės ar asmens duomenų paskelbimo proporcingumą kompetentinga institucija mano, kad toks paskelbimas būtų neproporcinga priemonė, arba jeigu paskelbus tokius duomenis kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar tebevykstančiam tyrimui, kompetentingos institucijos:

a)

atideda sprendimo skirti sankciją ar priemonę paskelbimą iki tol, kai nebebus priežasčių jo neskelbti;

b)

paskelbia nuasmenintą sprendimą skirti sankciją ar priemonę tokiu būdu, kuris atitinka nacionalinę teisę, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga, arba

c)

neskelbia sprendimo nustatyti sankciją ar priemonę, jeigu manoma, kad taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta:

i)

jog finansų rinkų stabilumui nekiltų pavojus;

ii)

jog tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbaus pobūdžio.

2.   Kompetentingos institucijos informuoja EPI apie visas nustatytas, bet pagal 1 dalies trečios pastraipos c punktą nepaskelbtas administracines sankcijas ar priemones, įskaitant visus su jomis susijusius skundus ir jų rezultatus.

Tuo atveju, kai nusprendžiama paskelbti nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį nebeliks priežasčių, dėl kurių reikėtų skelbti nuasmenintą sprendimą.

3.   Kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad sprendimas skirti sankciją ar priemonę, kuris gali būti apskųstas atitinkamoms teisminėms ar kitoms institucijoms, skelbiamas, kompetentingos institucijos, nepagrįstai nedelsdamos, paskelbia tokią informaciją ir visą paskesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus savo oficialioje interneto svetainėje. Be to, skelbiamas ir sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas skirti sankciją ar priemonę, kuris buvo paskelbtas.

4.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 8 dalyje ir 17 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 30 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trijų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 8 dalyje ir 17 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 8 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 8 dalį ar 17 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

31 straipsnis

Komisijai pagal 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ar 13 straipsnio 5 dalį priėmus techninį reguliavimo standartą, kuris yra toks pats, kaip ir EPI pateiktas techninio reguliavimo standarto projektas, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimus tiems techniniams reguliavimo standartams, yra du mėnesiai nuo pranešimo dienos, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 ir siekiant atsižvelgti į jame aptariamų klausimų sudėtingumą ir apimtį. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis gali būti pratęstas vienu mėnesiu.

32 straipsnis

1.   Valdymo įmonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, investicinėms bendrovėms, kaip nurodyta jos 27 straipsnyje, ir asmenims, konsultuojantiems ar parduodantiems KIPVPS investicinius vienetus, kaip nurodyta jos 1 straipsnio 2 dalyje, netaikomos pareigos pagal šį reglamentą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2.   Kai valstybė narė taiko pagrindinės informacijos dokumento formato ir turinio taisykles, kaip nustatyta Direktyvos 2009/65/EB 78–81 straipsniuose, ne KIPVPS fondams, kurie siūlomi neprofesionaliesiems investuotojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis taikoma tokių fondų vienetų klausimais neprofesionaliuosius investuotojus konsultuojančioms ar juos jiems parduodančioms valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir asmenims.

33 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šį reglamentą. Atliekant peržiūrą, remiantis EPI gauta informacija bendrai apžvelgiamas įspėjimo dėl supratimo veikimas, atsižvelgiant į visas kompetentingų institucijų šiuo klausimu parengtas gaires. Į ją taip pat įtraukiamas praktinis šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymas, deramai atsižvelgiant į pokyčius mažmeninių investicinių produktų rinkoje ir socialinių ir aplinkosaugos investicijų ženklo nustatymo galimybes, išlaidas ir galimą naudą. Atlikdama peržiūrą Komisija atlieka vartotojų tyrimus ir išnagrinėja ne teisėkūros galimybes ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 peržiūros rezultatus, susijusius su jo 27 straipsnio 1 dalies c, e ir g punktais.

Kiek tai susiję su Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtais KIPVPS, atliekant peržiūrą įvertinama, ar nereikia pratęsti šio reglamento 32 straipsnyje nustatytų pereinamųjų priemonių, o galbūt, nustačius būtinus koregavimus, Direktyvos 2009/65/EB pagrindinės informacijos investuotojams nuostatas būtų galima pakeisti šio reglamento pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu arba tas nuostatas prilyginti šiam dokumentui. Atliekant peržiūrą taip pat apsvarstomas galimas šio reglamento taikymas ir kitiems finansiniams produktams ir įvertinama, ar, atsižvelgiant į pagrįstus vartotojų apsaugos standartus, įskaitant finansinių produktų palyginimą, šis reglamentas toliau turėtų būti netaikomas tam tikriems produktams. Atliekant peržiūrą taip pat įvertinama, ar tikslinga nustatyti bendras taisykles dėl poreikio visoms valstybėms narėms numatyti administracines sankcijas už šio reglamento pažeidimus.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., remdamasi EDPPI atliktu darbu informacijos apie produktus atskleidimo reikalavimų srityje, įvertina, ar teikti pasiūlymą dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo užtikrinami tinkami informacijos apie produktus atskleidimo reikalavimai tų produktų atžvilgiu, ar įtraukti pensijų produktus, nurodytus 2 straipsnio 2 dalies e punkte, į šio reglamento taikymo sritį.

Atlikdama vertinimą Komisija užtikrina, kad tokios priemonės nesumažintų informacijos atskleidimo standartų valstybėse narėse, kuriose jau yra nustatyta informacijos, susijusios su tokiais pensijų produktais, atskleidimo tvarka.

3.   Pasikonsultavusi su Jungtiniu komitetu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, susijusią su 1 ir 2 dalimis, ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4.   Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka rinkos tyrimą, kad nustatytų, ar yra internetinių skaičiuoklių, kurios sudarytų sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams apskaičiuoti MIPP ir DIP bendras išlaidas ir mokesčius, ir ar jomis galima naudotis nemokamai. Komisija praneša, ar visų produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju tomis skaičiuoklėmis atliekami patikimi ir tikslūs skaičiavimai.

Tuo atveju, jei atlikus tyrimą padaroma išvada, kad tokių skaičiuoklių nėra arba kad esamos skaičiuoklės nesudaro sąlygų neprofesionaliesiems investuotojams suprasti MIPP ir DIP bendrų išlaidų ir mokesčių sumos, Komisija įvertina galimybę, kad EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, parengtų reguliavimo techninių standartų projektą, kuriame nustatomos tokioms Sąjungos lygio skaičiuoklėms taikomos specifikacijos.

34 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2014 m. lapkričio 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI


(1)  OL C 70, 2013 3 9, p. 2.

(2)  OL C 11, 2013 1 15, p. 59.

(3)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(4)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(5)  2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003 1 15, p. 3).

(6)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(7)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(8)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(9)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(10)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(11)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

(12)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(13)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(14)  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

(15)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(16)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(17)  OL C 100, 2013 4 6, p. 12.

(18)  2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

(19)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(20)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).


Top