28.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 257/186

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB (3) turėtų būti iš dalies pakeista siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir iki šiol sukauptą rinkos dalyvių ir priežiūros institucijų patirtį, visų pirma siekiant panaikinti nacionalinių nuostatų, susijusių su depozitoriumų pareigomis ir atsakomybe, atlyginimų politika ir sankcijomis, skirtumus;

(2)

siekiant pašalinti galimą žalingą prastai suformuotų atlyginimų struktūrų poveikį patikimam rizikos valdymui ir asmenų elgsenos prisiimant riziką kontrolei, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – KIPVPS) valdymo įmonės turėtų būti aiškiai įpareigotos nustatyti ir palikti galioti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiui, atlyginimų politiką ir praktiką, kurios derėtų su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu. Tos darbuotojų kategorijos turėtų apimti visus darbuotojus ir kitus fondo ar fondo padalinio lygio personalo narius, kurie priima sprendimus, fondų valdytojus ir asmenis, kurie priima realius sprendimus dėl investicijų, asmenis, kurie turi įgaliojimus daryti įtaką tokiems darbuotojams ar personalo nariams, įskaitant investicijų konsultantus ir analitikus, vyresniuosius vadovus ir visus darbuotojus, kurių visas gaunamas atlyginimas priskiriamas tai pačiai atlyginimų grupei kaip vyresniųjų vadovų ir sprendimus priimančių darbuotojų. Tos taisyklės taip pat turėtų būti taikomos investicinėms bendrovėms, kurios nepaskyrė valdymo įmonės, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2009/65/EB. Ta atlyginimų politika ir praktika turėtų būti proporcingai taikoma bet kuriai trečiajai šaliai, priimančiai sprendimus dėl investicijų, kurie daro poveikį KIPVPS rizikos pobūdžiui dėl to, kad jai deleguotos funkcijos pagal Direktyvos 2009/65/EB 13 straipsnį;

(3)

su sąlyga, kad KIPVPS valdymo įmonės ir investicinės bendrovės taiko visus principus, reglamentuojančius atlyginimų politiką, jos turėtų turėti galimybę tą politiką taikyti skirtingai, atsižvelgiant į jų dydį, jų valdomų KIPVPS dydį, jų vidaus struktūrą, veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą;

(4)

nors kai kurių veiksmų turi imtis valdymo organas, turėtų būti užtikrinta, kad tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę valdymo įmonė ir investicinė bendrovė turi skirtingus organus, kuriems priskirtos konkrečios funkcijos, valdymo organui arba valdymo organui, atliekančiam priežiūros funkciją, skirti reikalavimai taip pat arba vietoj jų būtų taikomi tiems organams, kaip antai visuotiniam susirinkimui;

(5)

taikydamos šia direktyva nustatytus principus dėl patikimos atlyginimų politikos ir praktikos, valstybės narės turėtų atsižvelgti į principus, nustatytus Komisijos rekomendacijoje 2009/384/EB (4), į Finansinio stabilumo tarybos veiklą bei G-20 įsipareigojimus mažinti riziką finansinių paslaugų sektoriuje;

(6)

garantuotas kintamasis atlyginimas turėtų būti išimtinis, nes jis neatitinka patikimo rizikos valdymo ar mokėjimo už veiklos rezultatus principo ir turėtų būti mokamas tik pirmaisiais darbo metais;

(7)

su patikima atlyginimų politika susiję principai taip pat turėtų būti taikomi KIPVPS mokėjimams valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms;

(8)

Komisijos prašoma išanalizuoti, kokios mažmeninių investicinių produktų sąnaudos ir išlaidos valstybėse narėse yra bendros, ir ar reikia toliau derinti tas sąnaudas bei išlaidas, ir pateikti Europos Parlamentui bei Tarybai savo išvadas;

(9)

siekiant skatinti priežiūros konvergenciją vertinant atlyginimų politiką ir praktiką, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5), turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos patikimos atlyginimų politikos ir praktikos turto valdymo sektoriuje gairės. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (6), turėtų padėti EVPRI parengti tokias gaires. Kad būtų užkirstas kelias galimybei išvengti nuostatų dėl atlyginimų taikymo, tose gairėse taip pat turėtų būti pateikta tolesnių rekomendacijų dėl asmenų, kuriems taikoma atlyginimų politika ir praktika, ir dėl atlyginimo principų pritaikymo atsižvelgiant į valdymo įmonės ar investicinės bendrovės dydį, jų valdomos KIPVPS dydį, jų vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą. EVPRI gairės dėl atlyginimų politikos ir praktikos atitinkamais atvejais, kiek įmanoma, turėtų būti suderintos su gairėmis dėl fondų, reglamentuojamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES (7);

(10)

nuostatomis dėl atlyginimų neturėtų būti daromas poveikis visapusiškam naudojimuisi Europos Sąjungos sutartyje (toliau – ES sutartis), Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis, nacionalinės sutarčių ir darbo teisės bendriesiems principams, taikytiniems teisės aktams dėl akcininkų teisių ir dalyvavimo, taip pat atitinkamų bendrovių administracinių ir priežiūros organų bei, kai taikytina, socialinių partnerių bendriesiems įsipareigojimams sudaryti kolektyvinius susitarimus ir užtikrinti jų vykdymą, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos;

(11)

siekiant užtikrinti būtiną skirtingų valstybių narių atitinkamų reguliavimo reikalavimų suderinimo lygį, reikėtų priimti papildomas taisykles, kuriomis būtų nustatomos depozitoriumų užduotys ir pareigos, nustatyti juridiniai asmenys, kurie gali būti skiriami depozitoriumais, paaiškinama depozitoriumų atsakomybė tais atvejais, kai KIPVPS turtas prarandamas saugojimo metu arba tuo atveju, kai depozitoriumas netinkamai vykdo priežiūros pareigas. Dėl tokio netinkamo vykdymo turtas gali būti ne tik prarastas, bet ir prarasti vertę, jei, pavyzdžiui, depozitoriumas nesiima veiksmų dėl investicijų, kurios neatitinka fondo taisyklių;

(12)

būtina paaiškinti, kad KIPVPS turėtų skirti vieną depozitoriumą, kuris atliktų bendrąją KIPVPS turto priežiūrą. Reikalavimu skirti vieną depozitoriumą turėtų būti užtikrinama, kad tas depozitoriumas prižiūrėtų visą KIPVPS turtą ir tiek fondo valdytojai, tiek investuotojai galėtų kreiptis į tą patį subjektą iškilus problemoms, susijusioms su turto saugojimu arba priežiūros funkcijų vykdymu. Turto saugojimas apima saugų turto laikymą arba, tais atvejais, kai dėl turto pobūdžio jo saugoti neįmanoma, to turto nuosavybės patikrinimą ir įrašų apie turtą tvarkymą;

(13)

vykdydamas savo užduotis, depozitoriumas turėtų veikti sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai ir vadovaudamasis KIPVPS bei KIPVPS investuotojų interesais;

(14)

siekiant visose valstybėse narėse užtikrinti suderintą požiūrį į depozitoriumų pareigų vykdymą, neatsižvelgiant į KIPVPS teisinę formą, būtina nustatyti bendrą priežiūros pareigų, kurias turėtų vykdyti depozitoriumai pagal bendrovių teisę įsteigtų KIPVPS (investicinės bendrovės) ir sutartiniu pagrindu įsteigtų KIPVPS atžvilgiu, sąrašą;

(15)

depozitoriumas turėtų būti atsakingas už tinkamą KIPVPS pinigų srautų stebėseną ir visų pirma užtikrinti, kad Komisijos direktyvos 2006/73/EB (8) 18 straipsnio 1 dalies a, b ar c punktuose nurodytame subjekte KIPVPS vardu atidarytose, KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės atidarytose arba KIPVPS vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytose sąskaitose būtų teisingai įrašomos investuotojų lėšos ir KIPVPS priklausantys pinigai. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią investuotojų apsaugą, reikėtų priimti išsamias nuostatas dėl pinigų srautų stebėsenos. Užtikrindamas, kad investuotojų lėšos būtų įrašomos pinigų sąskaitose, depozitoriumas turėtų atsižvelgti į principus, nustatytus tos direktyvos 16 straipsnyje;

(16)

siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems pinigų pervedimams, be depozitoriumo žinios neturėtų būti atidarytos pinigų sąskaitos, susijusios su KIPVPS sandoriais;

(17)

visas KIPVPS vardu saugomas turtas turėtų būti atskirtas nuo depozitoriumo nuosavo turto ir visada turėtų būti identifikuojamas kaip priklausantis tam KIPVPS. Tokiu reikalavimu investuotojams būtų suteikta papildoma apsauga, kai depozitoriumas nevykdytų įsipareigojimų;

(18)

be dabartinės pareigos saugoti KIPVPS priklausantį turtą, turtas, kuris gali būti saugomas, turėtų būti atskirtas nuo turto, kuris negali būti saugomas, ir kuriam vietoj to taikomi įrašų laikymo ir nuosavybės patikrinimo reikalavimai. Reikėtų aiškiai atskirti turto, kuris gali būti saugomas, grupę, nes pareiga grąžinti prarastą turtą turėtų būti taikoma tik tai konkrečiai turto kategorijai;

(19)

depozitoriumas arba trečioji šalis, kuriai deleguota saugojimo funkcija, neturėtų pakartotinai naudoti savo sąskaita depozitoriumo saugomo turto. Pakartotiniam turto naudojimui KIPVPS sąskaita turėtų būti taikomos tam tikros sąlygos;

(20)

būtina nustatyti depozitoriumo saugojimo pareigų delegavimo trečiajai šaliai sąlygas. Saugojimo funkcijos delegavimas ir subdelegavimas turėtų būti objektyviai pagrįsti ir vykdomi laikantis griežtų reikalavimų, taikomų trečiosios šalies, kuriai perduodama delegavimo funkcija, tinkamumui nustatyti ir depozitoriumo pareigai pasirenkant, skiriant ir tikrinant tą trečiąją šalį veikti deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai. Siekiant suvienodinti rinkos sąlygas ir užtikrinti vienodai aukšto lygio investuotojų apsaugą, tokias sąlygas reikėtų suderinti su sąlygomis, taikomomis pagal Direktyvą 2011/61/ES. Reikėtų priimti nuostatas siekiant užtikrinti, kad trečiosios šalys, kurioms buvo deleguotos turto saugojimo funkcijos, turėtų savo pareigoms vykdyti būtinas priemones ir atskirtų KIPVPS turtą;

(21)

kai centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – CVPD), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (9) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba trečiosios valstybės CVPD teikia vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos valdymo paslaugas ir bent atlieka pirminį vertybinių popierių registravimą nematerialiojoje apskaitos sistemoje vykdant pirminį kreditavimą arba teikia ir tvarko vertybinių popierių sąskaitas aukščiausiu kapitalo lygiu, kaip nurodyta to reglamento priedo A skirsnyje, to CVPD vykdomas tų paslaugų teikimas KIPVPS vertybinių popierių, kurių pirminis registravimas nematerialiojoje apskaitos sistemoje atliekamas tam CVPD vykdant pirminį kreditavimą, atžvilgiu neturėtų būti laikomas saugojimo funkcijų delegavimu. Vis dėlto KIPVPS vertybinių popierių saugojimo patikėjimas CVPD arba trečiosios valstybės CVPD turėtų būti laikomas saugojimo funkcijų delegavimu;

(22)

trečioji šalis, kuriai perduodamas turto saugojimas, turėtų turėti galimybę tvarkyti bendrą sąskaitą, kaip bendrą atskirą sąskaitą, skirtą daugiau nei vienam KIPVPS;

(23)

kai saugojimo funkcija perduodama trečiajai šaliai, taip pat būtina užtikrinti, kad ta trečioji šalis laikytųsi konkrečių veiksmingo rizikos ribojimo taisyklių ir priežiūros reikalavimų. Be to, siekiant užtikrinti, kad trečioji šalis, kuriai deleguota saugojimo funkcija, turėtų tas finansines priemones, turėtų būti periodiškai atliekamas išorės auditas;

(24)

siekiant užtikrinti nuolatinį aukštą investuotojų apsaugos lygį, turėtų būti priimtos nuostatos, susijusios su elgsena ir interesų konfliktų valdymu, ir jos turėtų būti taikomos visais atvejais, įskaitant saugojimo pareigų delegavimą. Tomis taisyklėmis visų pirma turėtų būti užtikrintas aiškus depozitoriumo, KIPVPS ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės uždavinių ir funkcijų atskyrimas;

(25)

siekiant užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį ir tinkamą rizikos ribojimo reguliavimo bei nuolatinės kontrolės lygį, būtina nustatyti išsamų subjektų, tinkamų depozitoriumų veiklai vykdyti, sąrašą. Tie subjektai turėtų būti tik nacionaliniai centriniai bankai, kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems pagal valstybių narių teisę suteikiami įgaliojimai vykdyti depozitoriumo veiklą pagal šią direktyvą, kuriems taikomi rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir kapitalo pakankamumo reikalavimai, ne mažesni nei reikalavimai, apskaičiuoti atsižvelgiant į pasirinktą metodą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (10) 315 arba 317 straipsnį, kurie turi nuosavų lėšų ne mažiau nei pradinio kapitalo vertė, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (11) 28 straipsnio 2 dalyje, ir kurie turi registruotą buveinę arba filialą KIPVPS buveinės valstybėje narėje;

(26)

būtina nurodyti ir paaiškinti KIPVPS depozitoriumo atsakomybę tais atvejais, kai saugoma finansinė priemonė prarandama. Praradęs saugomą finansinę priemonę depozitoriumas turėtų būti įpareigotas grąžinti KIPVPS identiškos rūšies arba atitinkamos vertės finansinę priemonę. Nereikėtų numatyti jokio atleidimo nuo atsakomybės, kai prarandamas turtas, išskyrus tuo atveju, kai depozitoriumas gali įrodyti, kad turtas prarastas dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų. Tame kontekste depozitoriumas neturėtų išvengti atsakomybės remdamasis vidaus situacijomis, kaip antai nesąžininga darbuotojo veikla;

(27)

kai depozitoriumas deleguoja saugojimo užduotis ir trečiosios šalies saugomos finansinės priemonės prarandamos, depozitoriumas turėtų už tai atsakyti. Tais atvejais, kai buvo prarasta trečiosios šalies, kuriai buvo deleguotas saugojimas, saugota priemonė, depozitoriumas turėtų grąžinti identiškos rūšies arba atitinkamos vertės finansinę priemonę. Depozitoriumas turėtų galėti išvengti tos atsakomybės tik tais atvejais, kai gali įrodyti, jog turtas buvo prarastas dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmės būtų buvusios neišvengiamos nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų. Tuo atveju depozitoriumas neturėtų išvengti atsakomybės remdamasis vidaus situacijomis, kaip antai nesąžininga darbuotojo veikla. Nereikėtų numatyti jokio atleidimo nuo atsakomybės (nei nustatytos teisės aktais, nei sutartimis), kai prarandamas depozitoriumo arba trečiosios šalies, kuriai buvo deleguotas saugojimas, saugotas turtas;

(28)

visiems KIPVPS investuotojams turėtų būti suteikta galimybė teikti skundus dėl savo depozitoriumų atsakomybės tiesiogiai ar netiesiogiai per valdymo įmonę ar investicinę bendrovę. Depozitoriumo vykdomas žalos atlyginimas neturėtų priklausyti nuo KIPVPS teisinės formos (įsteigto pagal bendrovių teisę arba sutartiniu pagrindu) arba depozitoriumo, valdymo įmonės ir investicinių vienetų savininkų santykių teisinio pobūdžio. Dėl investicinių vienetų savininkų teisės pareikalauti depozitoriumo atsakomybės neturėtų atsirasti žalos atlyginimo dubliavimosi arba būti taikomos nevienodos sąlygos investicinių vienetų savininkams;

(29)

nedarant poveikio šiai direktyvai, depozitoriumui neturėtų būti kliudoma imtis priemonių, kad būtų padengta žala ir nuostoliai KIPVPS ar KIPVPS vienetų savininkams. Visų pirma tokiomis priemonėmis depozitoriumas neturėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės, depozitoriumo atsakomybė neturėtų būti perduodama ar keičiama ir neturėtų būti pažeidžiamos investuotojų teisės, įskaitant teises į žalos atlyginimą;

(30)

2010 m. liepos 12 d. Komisija pasiūlė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB (12) pakeitimus siekiant užtikrinti aukštą KIPVPS investuotojų apsaugos lygį tais atvejais, kai depozitoriumas negali įvykdyti savo pareigų. Tas pasiūlymas papildytas paaiškinant šioje direktyvoje nustatytą depozitoriumo ir trečiosios šalies, kuriai buvo deleguotos turto saugojimo funkcijos, pareigas ir atsakomybės sritį;

(31)

Komisijos prašoma išanalizuoti, kokiais atvejais KIPVPS depozitoriumui arba trečiajai šaliai, kuriai buvo deleguotos turto saugojimo funkcijos, nevykdant savo pareigų KIPVPS investicinių vienetų savininkai galėtų patirti nuostolių, kurių negalima susigrąžinti pagal šią direktyvą, toliau nagrinėti, kokios rūšies priemonės būtų tinkamos aukšto lygio investuotojų apsaugai užtikrinti, neatsižvelgiant į tai, kuriai investuotoją ir perleidžiamus vertybinius popierius siejančiai tarpininkavimo grandinei daro poveikį toks pareigų nevykdymas, ir pateikti savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32)

būtina užtikrinti, kad depozitoriumams būtų taikomi vienodi reikalavimai, nepaisant KIPVPS teisinės formos. Nuoseklūs reikalavimai turėtų padidinti teisinį tikrumą bei investuotojų apsaugą ir padėti sudaryti vienodas rinkos sąlygas. Komisija nėra gavusi pranešimo apie tai, kad kuri nors investicinė bendrovė būtų pasinaudojusi nukrypti nuo bendrosios pareigos pavesti turtą depozitoriumui leidžiančia nuostata. Todėl Direktyvoje 2009/65/EB nustatyti reikalavimai dėl investicinės bendrovės depozitoriumo turėtų būti laikomi nebeaktualiais;

(33)

nors šia direktyva nustatomi būtiniausi įgaliojimai, kuriuos turėtų turėti kompetentingos institucijos, tais įgaliojimais turi būti naudojamasi išsamioje nacionalinės teisės sistemoje, kuria garantuojama pagarba pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į privatumą. Kad būtų galima naudotis tais įgaliojimais, kai dėl to gali būti labai pažeidžiama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, valstybės narės turėtų įdiegti tinkamas ir veiksmingas apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemones, įskaitant atitinkamais atvejais, reikalavimą gauti atitinkamos valstybės narės teisminių institucijų išankstinį leidimą. Valstybės narės turėtų leisti, kad kompetentingos institucijos tokiais kišimosi įgaliojimais naudotųsi tiek, kiek tai būtina tinkamam rimtų atvejų tyrimui, kai nėra jokių kitų lygiaverčių priemonių tam pačiam rezultatui veiksmingai pasiekti;

(34)

KIPVPS, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, depozitoriumų ar bet kurių kitų šia direktyva reglamentuojamų subjektų turimi telefoninių pokalbių įrašai ir duomenų srauto išklotinės, taip pat telekomunikacijų operatorių turimos telefono ryšio ir duomenų srauto išklotinės yra esminiai, o kartais ir vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis nustatomi ir įrodomi nacionalinės teisės, kuria perkeliama ši direktyva, pažeidimai, taip pat patikrinama, kaip KIPVPS, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai ar bet kurie kiti šia direktyva reglamentuojami subjektai laikosi šioje direktyvoje ir vadovaujantis ja priimtose įgyvendinančiose priemonėse nustatytų investuotojų apsaugos reikalavimų ir kitų reikalavimų. Todėl kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti esamų telefoninių pokalbių, elektroninių ryšių įrašų ir duomenų srauto išklotinių, kuriuos turi KIPVPS, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai ar bet kurie kiti šia direktyva reglamentuojami subjektai.

Prieiga prie telefono ryšio įrašų ir duomenų yra būtina siekiant nustatyti šioje direktyvoje ar ją įgyvendinančiose priemonėse nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skirti už juos sankcijas. Siekiant Sąjungoje sudaryti vienodas sąlygas, susijusias su prieiga prie telefono ryšio ir esamų duomenų srauto išklotinių, kurias turi telekomunikacijų operatorius, arba prie esamų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto išklotinių, kuriuos turi KIPVPS, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai ar kiti šia direktyva reglamentuojami subjektai, kompetentingos institucijos turėtų pagal nacionalinę teisę galėti reikalauti esamų telefono ryšio ir esamų duomenų srauto išklotinių, kurias turi telekomunikacijų operatorius, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, ir esamų telefoninių pokalbių įrašų, taip pat duomenų srauto išklotinių, kuriuos turi KIPVPS, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai ar bet kurie kiti šia direktyva reglamentuojami subjektai, tais atvejais, kai esama pagrįsto įtarimo, kad tokie įrašai ar išklotinės, susiję su tikrinimo ar tyrimo dalyku, gali būti svarbūs įrodant šioje direktyvoje ar ją įgyvendinančiose priemonėse nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prieiga prie telefono ryšio ir duomenų srauto išklotinių, kurias turi telekomunikacijų operatorius, neturėtų apimti balsinio ryšio telefonu turinio;

(35)

patikima finansų sektoriaus rizikos ribojimo ir veiklos vykdymo sistema turėtų būti pagrįsta tvirtais priežiūros, tyrimo ir sankcijų režimais. Tuo tikslu kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta pakankamai įgaliojimų imtis veiksmų ir jos turėtų galėti remtis vienodais, griežtais ir atgrasančiais sankcijų už šios direktyvos pažeidimus režimais. Esamų sankcijų skyrimo įgaliojimų ir jų taikymo praktikoje peržiūra, kuria siekiama skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą, buvo atlikta 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad būtų veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos, jog atsvertų numatomą elgesio, kuriuo pažeidžiami šios direktyvos reikalavimai, naudą;

(36)

nors niekas nekliudo valstybėms narėms nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šios direktyvos pažeidimus, kai jiems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neturėtų privalėti skirti ir administracinių, ir baudžiamųjų sankcijų už tą patį pažeidimą, tačiau jos tą galėtų padaryti, jei tai leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Vis dėlto dėl to, kad paliekamos galioti baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šios direktyvos pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas šios direktyvos tikslais laiku bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, susipažinti su informacija ir ja keistis su tomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Valstybių narių turima pasirinkimo galimybe nustatyti baudžiamąsias sankcijas vietoj administracinių sankcijų arba jas papildant neturėtų būti naudojamasi siekiant išvengti šioje direktyvoje nustatyto sankcijų režimo taikymo;

(37)

siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą visose valstybėse narėse, jų turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų arba priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį, atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes;

(38)

siekiant padidinti atgrasantį poveikį plačiajai visuomenei ir informuoti ją apie pažeidimus, dėl kurių gali nukentėti investuotojo apsauga, sankcijas reikėtų skelbti, išskyrus atvejus, kai susiklosto tam tikros aiškiai apibrėžtos aplinkybės. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, tais atvejais, kai dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, informacija apie sankcijas turėtų būti skelbiama anonimiškai;

(39)

kad EVPRI galėtų toliau didinti priežiūros rezultatų nuoseklumą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, apie visas viešai skelbiamas sankcijas turėtų būti tuo pačiu metu pranešama EVPRI, kuri taip pat turėtų paskelbti visų paskirtų sankcijų metinę ataskaitą;

(40)

kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti būtini tyrimo įgaliojimai ir jos turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kuriais skatintų pranešti apie galimus ar esamus pažeidimus. Informacija apie galimus ir esamus pažeidimus taip pat turėtų būti prisidedama prie veiksmingo EVPRI užduočių vykdymo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010. Todėl ryšių kanalus, kuriais pranešama apie tuos galimus ir esamus pažeidimus, taip pat turėtų nustatyti EVPRI. EVPRI pranešta informacija apie galimus ir esamus pažeidimus turėtų būti naudojamasi tik vykdant EVPRI užduotis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010;

(41)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Chartijoje, kaip įtvirtinta SESV;

(42)

siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodyta informacija, kurią reikia įtraukti į depozitoriumo ir valdymo įmonės arba investicinės bendrovės standartinį susitarimą, depozitoriumo funkcijų vykdymo sąlygos, įskaitant finansinių priemonių, kurias depozitoriumas turėtų privalėti saugoti, rūšį, sąlygos, kuriomis depozitoriumas gali vykdyti savo saugojimo pareigas finansinių priemonių, įregistruotų centriniame depozitoriume, atžvilgiu ir sąlygos, kuriomis depozitoriumas turėtų saugoti vardine forma išleistas ir emitento ar registro užregistruotas finansines priemones; depozitoriumų išsamaus patikrinimo pareigos; sąskaitų atskyrimo pareiga; sąlygos ir aplinkybės, kuriomis saugomos finansinės priemonės turėtų būti laikomos prarastomis; išorės įvykių, kurių negalima pagrįstai kontroliuoti ir kurių pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų, samprata. Tais deleguotaisiais aktais nustatyta investuotojų apsauga turėtų būti bent tokio paties aukšto lygio kaip nustatytoji deleguotaisiais aktais, priimtais pagal Direktyvą 2011/61/ES. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(43)

atlikdama bendrą Direktyvos 2009/65/EB veikimo peržiūrą, Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (13), peržiūrės sandorio šalių pozicijų ribas, taikomas sandoriams išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atsižvelgdama į tai, kad reikia nustatyti tinkamas tokių ribų kategorijas, jog išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių rizikos ypatybės yra panašios, būtų taikomos tos pačios sąlygos;

(44)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (14) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(45)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. didinti investuotojų pasitikėjimą KIPVPS griežtinant reikalavimus, susijusius su depozitoriumų pareigomis ir atsakomybe bei valdymo įmonių ir investicinių bendrovių atlyginimų politika, ir nustatant sankcijų taikymo už pagrindinius šios direktyvos pažeidimus bendrus standartus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)

su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu konsultuotasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (15) ir jis pateikė nuomonę 2012 m. lapkričio 23 d. (16);

(47)

todėl Direktyva 2009/65/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

2 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:

„s)   valdymo organas– valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar depozitoriumo organas, turintis įgaliojimus priimti galutinius sprendimus, kurie apima priežiūros ir valdymo funkcijas arba tik valdymo funkciją, jei šios dvi funkcijos yra atskirtos. Kai pagal nacionalinę teisę valdymo įmonėje, investicinėje bendrovėje ar depozitoriume yra įvairių organų, atliekančių konkrečias funkcijas, šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai, skirti valdymo organui arba valdymo organui, atliekančiam priežiūros funkciją, taip pat arba vietoj jų taikomi tiems kitų valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar depozitoriumo organų nariams, kuriems pagal taikomą nacionalinę teisę priskiriama atitinkama atsakomybė;

t)   finansinės priemonė– finansinė priemonė, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (17) I priedo C skirsnyje.

(17)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).“;"

2)

įterpiami šie straipsniai:

„14a straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad valdymo įmonės nustatytų ir taikytų atlyginimų politiką ir praktiką, kurios derėtų su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir jį skatintų, ir kuriomis nebūtų nei skatinama prisiimti rizikos, nesuderinamos su jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiu, taisyklėmis ar steigimo dokumentais, nei kliudoma valdymo įmonei vykdyti savo pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į KIPVPS interesus.

2.   Atlyginimų politika ir praktika apima fiksuotas ir kintamąsias darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas.

3.   Atlyginimų politika ir praktika taikomos tų kategorijų darbuotojams, įskaitant vyresniuosius vadovus, už riziką atsakingus darbuotojus, kontrolės funkcijas atliekančius darbuotojus ir darbuotojus, kurių visas gaunamas atlyginimas priskiriamas tai pačiai atlyginimų grupei kaip vyresniųjų vadovų ir už riziką atsakingų darbuotojų, kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonių arba jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiui.

4.   Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsniu, EVPRI skelbia gaires kompetentingoms institucijoms arba finansų rinkos dalyviams dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų ir dėl 14b straipsnyje nurodytų principų taikymo. Tose gairėse atsižvelgiama į patikimos atlyginimų politikos principus, nustatytus Komisijos rekomendacijoje 2009/384/EB (18), į valdymo įmonės dydį ir jų valdomų KIPVPS dydį, jų vidaus struktūrą, veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą. Rengdama tas gaires EVPRI glaudžia bendradarbiauja su Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (19), siekdama užtikrinti, atitiktį kitiems finansinių paslaugų sektoriams, visų pirma kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, parengtiems reikalavimams.

14b straipsnis

1.   Nustatydamos ir taikydamos 14a straipsnyje nurodytą atlyginimų politiką, valdymo įmonės laikosi toliau išvardytų principų tokiu būdu ir tokiu mastu, kurie atitinka jų dydį, vidaus organizacinę struktūrą, jų veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą:

2.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį EVPRI gali prašyti, kad kompetentingos institucijos pateiktų informaciją apie šios direktyvos 14a straipsnyje nurodytą atlyginimų politiką ir praktiką.

Glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, EVPRI į savo gaires dėl atlyginimų politikos įtraukia nuostatas dėl to, kaip įvairūs sektorių atlyginimų nustatymo principai, kaip antai nustatytieji Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES (20) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (21), turi būti taikomi tais atvejais, kai darbuotojai ar kitų kategorijų personalas teikia paslaugas, kurioms taikomi skirtingi sektorių atlyginimų nustatymo principai.

3.   1 dalyje nustatyti principai taikomi bet kurios rūšies išmokoms, kurias moka valdymo įmonė, bet kurioms paties KIPVPS tiesiogiai mokamoms sumoms, įskaitant sėkmės mokesčius, ir visiems KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų pervedimams tų darbuotojų kategorijoms, įskaitant vyresniuosius vadovus, už riziką atsakingus darbuotojus, kontrolės funkcijas atliekančius darbuotojus ir visus darbuotojus, kurie gauna visą atlyginimą, priskiriamą tai pačiai atlyginimų grupei kaip vyresniųjų vadovų ir už riziką atsakingų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį tų valdymo įmonių rizikos pobūdžiui ar jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiui, naudai.

4.   Valdymo įmonės, kurios yra svarbios dėl savo dydžio arba jų valdomų KIPVPS dydžio, savo vidaus organizacinės struktūros, veiklos pobūdžio, aprėpties ir sudėtingumo, įsteigia atlyginimų komitetą. Atlyginimų komitetas sudaromas taip, kad jis galėtų kompetentingai ir nepriklausomai vertinti atlyginimų politiką ir praktiką bei paskatas, sukurtas rizikai valdyti.

Atlyginimų komitetas, kuris atitinkamais atvejais įsteigiamas laikantis EVPRI gairių, nurodytų 14a straipsnio 4 dalyje atsako už su atlyginimais susijusių sprendimų rengimą, įskaitant tuos sprendimus, kurie daro poveikį atitinkamos valdymo įmonės ar KIPVPS rizikai ir rizikos valdymui ir kuriuos turi priimti valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją. Atlyginimų komitetui pirmininkauja valdymo organo narys, kuris atitinkamoje valdymo įmonėje neatlieka jokių vykdomųjų funkcijų. Atlyginimų komiteto nariai yra valdymo organo nariai, kurie atitinkamoje valdymo įmonėje neatlieka jokių vykdomųjų funkcijų.

Jei nacionalinėje teisėje numatytas atstovavimas darbuotojams valdymo organe, atlyginimų komitete turi būti vienas ar daugiau darbuotojų atstovų. Rengdamas sprendimus, atlyginimų komitetas atsižvelgia į ilgalaikius investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus ir viešąjį interesą.

(18)  2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacija 2009/384/EB dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (OL L 120, 2009 5 15, p. 22)."

(19)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12)."

(20)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1)."

(21)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“;"

3)

20 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

4)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

1.   Investicinė bendrovė ir, kiekvieno jos valdomo bendrojo fondo atveju, valdymo įmonė užtikrina, kad laikantis šio skyriaus būtų paskirtas vienas depozitoriumas.

2.   Depozitoriumo skyrimas patvirtinamas rašytine sutartimi.

Sutartimi, inter alia, reglamentuojamas informacijos, kuri laikoma būtina, kad depozitoriumas galėtų vykdyti savo funkcijas, susijusias su KIPVPS, kurio depozitoriumu jis paskirtas, kaip nustatyta šioje direktyvoje ir kituose atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, srautas.

3.   Depozitoriumas:

4.   Depozitoriumas užtikrina tinkamą KIPVPS pinigų srautų stebėseną, visų pirma, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai pasirašius KIPVPS investicinius vienetus ir visi KIPVPS pinigai būtų įrašyti į pinigų sąskaitas, kurios yra:

Kai pinigų sąskaitos atidarytos KIPVPS vardu veikiančio depozitoriumo vardu, pirmos pastraipos b punkte nurodyto subjekto pinigai ir depozitoriumo nuosavi pinigai į tokias sąskaitas neįrašomi.

5.   KIPVPS turtas perduodamas saugoti depozitoriumui šiomis sąlygomis:

6.   Depozitoriumas valdymo įmonei arba investicinei bendrovei reguliariai pateikia išsamų viso KIPVPS turto aprašą.

7.   Depozitoriumo saugomo turto depozitoriumas arba trečioji šalis, kuriai deleguota saugojimo funkcija, pakartotinai nenaudoja savo sąskaita. Pakartotinas naudojimas apima bet kokį saugomo turto sandorį, įskaitant pervedimą, įkeitimą, pardavimą ir skolinimą, bet tuo neapsiribojant.

Depozitoriumo saugomas turtas gali būti pakartotinai naudojamas tik kai:

Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent pakartotinai naudojamo turto rinkos vertę su priedu.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumo ir (arba) bet kurios Sąjungoje esančios trečiosios šalies, kuriai deleguota saugoti KIPVPS turtą, nemokumo atveju saugomo KIPVPS turto nebūtų leidžiama paskirstyti arba realizuoti tokio depozitoriumo ir (arba) tokios trečiosios šalies kreditorių naudai.

(22)  2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL L 241, 2006 9 2, p. 26).“;"

5)

įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

1.   Depozitoriumas 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų savo funkcijų neperduoda trečiosioms šalims.

2.   Depozitoriumas 22 straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas trečiosioms šalims gali perduoti tik kai:

3.   Depozitoriumas 22 straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas gali deleguoti tik kai ta trečioji šalis visada vykdydama jai deleguotas užduotis:

Nepaisant pirmos pastraipos b punkto i papunkčio, kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietos subjektas, o vietos subjektų, atitinkančių tame punkte nurodytus saugojimo delegavimo reikalavimus, nėra, depozitoriumas gali deleguoti savo funkcijas tokiam vietos subjektui tik tos trečiosios valstybės teisės reikalaujamu mastu ir tik tol, kol nėra vietos subjektų, atitinkančių saugojimo perdavimo reikalavimus, bei tik tokiais atvejais:

Trečioji šalis savo ruožtu gali subdeleguoti tas jai deleguotas funkcijas taikydama tuos pačius reikalavimus. Tokiu atveju atitinkamoms šalims mutatis mutandis taikoma 24 straipsnio 2 dalis.

4.   Šio straipsnio tikslais saugojimo funkcijų delegavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų paslaugos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB (23), teikiamos tos direktyvos tikslais, arba panašios trečiųjų valstybių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos.

(23)  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).“;"

6)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

24 straipsnis pakeičiamas taip:

„24 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas būtų atsakingas KIPVPS ir KIPVPS investicinių vienetų savininkams už depozitoriumo arba trečiosios šalies, kuriems pagal 22 straipsnio 5 dalies a punktą buvo deleguota finansinių priemonių saugojimo funkcija, prarastą turtą.

Jei saugoma finansinė priemonė prarandama, valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančiai valdymo įmonei nepagrįstai nedelsdamas grąžintų identiškos rūšies finansinę priemonę arba atitinkamą sumą. Depozitoriumas neatsako, jei gali įrodyti, kad praradimas įvyko dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.

Valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas taip pat būtų atsakingas KIPVPS ir KIPVPS investuotojams už visus kitus nuostolius, kuriuos jie patiria dėl to, kad depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai vykdo savo pareigas pagal šią direktyvą.

2.   22a straipsnyje nurodytas funkcijų delegavimas neturi poveikio 1 dalyje nurodytai depozitoriumo atsakomybei.

3.   1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota susitarimu.

4.   Bet koks 3 daliai prieštaraujantis susitarimas yra negaliojantis.

5.   KIPVPS investicinių vienetų savininkai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai arba netiesiogiai per valdymo įmonę arba investicinę bendrovę su sąlyga, kad dėl to neatsiras žalos atlyginimo dubliavimosi arba nebus taikomos nevienodos sąlygos investicinių vienetų savininkams.“;

8)

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

1.   Jokia bendrovė negali veikti ir kaip valdymo įmonė, ir kaip depozitoriumas. Jokia bendrovė negali veikti ir kaip investicinė bendrovė, ir kaip depozitoriumas.

2.   Vykdydami atitinkamas savo funkcijas, valdymo įmonė ir depozitoriumas veikia sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai ir vien KIPVPS bei KIPVPS investuotojų interesais. Vykdydami atitinkamas savo funkcijas, investicinė bendrovė ir depozitoriumas veikia sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai ir vien KIPVPS investuotojų interesais.

Depozitoriumas nevykdo su KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančia valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti KIPVPS, KIPVPS investuotojų, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas funkciškai ir hierarchiškai būtų atskyręs savo depozitoriumo užduočių vykdymą nuo savo kitų potencialiai prieštaringų užduočių, o potencialūs interesų konfliktai yra tinkamai nustatomi, valdomi, stebimi ir atskleidžiami KIPVPS investuotojams.“;

9)

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

1.   Teisės aktuose ar bendrojo fondo taisyklėse nustatomos valdymo įmonės ir depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir taisyklės, kuriomis užtikrinama investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.

2.   Teisės aktais ar investicinės bendrovės steigimo dokumentais nustatomos valdymo įmonės ir depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir taisyklės, kuriomis užtikrinama investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.“;

10)

įterpiami šie straipsniai:

„26a straipsnis

Depozitoriumas paprašytas pateikia savo kompetentingoms institucijoms visą informaciją, kurią jis gavo vykdydamas savo pareigas ir kurios gali prireikti jo kompetentingoms institucijoms arba KIPVPS ar valdymo įmonės kompetentingoms institucijoms.

Jeigu KIPVPS ar valdymo įmonės kompetentingos institucijos skiriasi nuo depozitoriumo kompetentingų institucijų, depozitoriumo kompetentingos institucijos nedelsdamos pasidalija gauta informacija su KIPVPS ir valdymo įmonės kompetentingomis institucijomis.

26b straipsnis

Komisijai pagal 112a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

11)

30 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„13–14b straipsniai mutatis mutandis taikomi investicinėms bendrovėms, kurios nėra paskyrusios valdymo įmonės, turinčios pagal šią direktyvą išduotą veiklos leidimą.“;

12)

V skyriaus 3 skirsnis išbraukiamas;

13)

69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

98 straipsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

16)

99 straipsnis pakeičiamas taip:

„99 straipsnis

1.   Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams, nurodytiems 98 straipsnyje, ir valstybių narių teisei numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikytinų bendrovėms ir asmenims už nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti.

Kai valstybės narės nusprendžia nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė, jos pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Ne vėliau kaip 2016 m. kovo 18 d. valstybės narės Komisijai ir EVPRI praneša apie įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais šis straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę, įskaitant atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2.   Kai valstybės narės nusprendė pagal 1 dalį nustatyti baudžiamąsias sankcijas už toje dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų nustatytos atitinkamos priemonės, jog kompetentingos institucijos turėtų visus būtinus įgaliojimus palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos teisminėmis institucijomis, kad gautų konkrečią informaciją, susijusią su pradėtu baudžiamuoju tyrimu arba procesu dėl galimų šios direktyvos pažeidimų ir teiktų tokią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir EVPRI, kad jos vykdytų pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir su EVPRI šios direktyvos tikslais.

Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad sudarytų palankesnes sąlygas išieškoti piniginių sankcijų sumas.

3.   Atlikdama bendrą šios direktyvos veikimo peržiūrą Komisija ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 18 d. peržiūri, kaip taikomos administracinės ir baudžiamosios sankcijos, visų pirma, ar reikia toliau suderinti administracines sankcijas, nustatytas už šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų pažeidimą.

4.   Kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti informacijos arba prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą tik šiomis išimtinėmis aplinkybėmis, tai yra kai:

5.   Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai pareigos taikomos KIPVPS, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms arba depozitoriumams, nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimo atveju administracinės sankcijos ar kitos administracinės priemonės laikantis nacionalinės teisės gali būti taikomos valdymo organo nariams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

6.   Laikydamosi nacionalinės teisės, valstybės narės užtikrina, kad visais 1 dalyje nurodytais atvejais administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, kurios gali būti taikomos, apimtų bent:

7.   Valstybės narės gali įgalioti kompetentingas institucijas pagal nacionalinę teisę be 6 dalyje nurodytų sankcijų nustatyti papildomų rūšių sankcijas arba nustatyti pinigines sankcijas, kurios būtų didesnės už 6 dalies e, f ir g punktuose nurodytas sumas.

(25)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“;"

17)

įterpiami šie straipsniai:

„99a straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisė, būtų numatytos sankcijos, visų pirma kai:

99b straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos oficialiose savo interneto svetainėse paskelbtų bet kokį neskundžiamą sprendimą, kuriuo nustatoma administracinė sankcija arba priemonė už nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimus, nepagrįstai nedelsdamos po to, kai asmuo, kuriam paskirta sankcija ar priemonė, yra informuojamas apie tą sprendimą. Paskelbta informacija apima bent jau informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų asmenų tapatybę. Ta pareiga netaikoma sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Vis dėlto kai kompetentinga institucija mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimas, kiekvienu atskiru atveju įvertinus tokių duomenų paskelbimo proporcingumą, yra neproporcingas arba kai paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atliktų vieną iš šių:

Kai nusprendžiama paskelbti nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį neliks priežasčių, dėl kurių reikėtų skelbti nuasmenintą sprendimą.

2.   Kompetentingos institucijos informuoja EVPRI apie visas nustatytas, bet pagal 1 dalies antros pastraipos c punktą nepaskelbtas administracines sankcijas, įskaitant visus su jomis susijusius skundus ir tokių skundų rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją ir galutinį teismo sprendimą, susijusius su paskirta baudžiamąja sankcija, ir pateiktų juos EVPRI. EVPRI administruoja centrinę sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę vien kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslu. Ta duomenų bazė prieinama tik kompetentingoms institucijoms ir ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.

3.   Kai sprendimas paskirti sankciją ar priemonę gali būti apskųstas atitinkamose teisminėse ar kitose institucijose, kompetentingos institucijos taip pat nedelsdamos savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas paskirti sankciją ar priemonę, taip pat paskelbiamas.

4.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

99c straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos užtikrintų, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios bei atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant atitinkamais atvejais į:

2.   Naudodamosi įgaliojimais paskirti sankcijas pagal 99 straipsnį kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad priežiūros ir tyrimo įgaliojimai bei administracinės sankcijos duotų šia direktyva siekiamų rezultatų. Be to, jos koordinuoja savo veiksmus, kad išvengtų galimo dubliavimo ir sutapimo, kai taikomi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai bei administracinės sankcijos ir priemonės tarpvalstybiniais atvejais pagal 101 straipsnį.

99d straipsnis

1.   Valstybės narės nustato veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais skatinama pranešti kompetentingoms institucijoms apie nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, galimus arba faktinius pažeidimus, įskaitant saugius ryšių kanalus, kuriais pranešama apie tokius pažeidimus.

2.   1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

3.   EVPRI užtikrina vieną ar daugiau saugius ryšių kanalus, kuriais pranešama apie nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimus. EVPRI užtikrina, kad tie ryšių kanalai atitiktų 2 dalies a–d punktus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 3 dalyse nurodytas investicinių bendrovių, valdymo įmonių ir depozitoriumų darbuotojų pranešimas apie pažeidimus nebūtų laikomas sutartimi arba įstatymu ar kitu teisės aktu nustatyto informacijos atskleidimo apribojimo pažeidimu ir tokiam pranešančiam asmeniui neužtrauktų jokios atsakomybės, susijusios su tokiu pranešimu.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad valdymo įmonėse, investicinėse bendrovėse ir depozitoriumuose būtų įdiegtos tinkamos procedūros, pagal kurias jų darbuotojai įmonės viduje specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu praneštų apie pažeidimus.

99e straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas sankcijas ir priemones, taikytas pagal 99 straipsnį. EVPRI tą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

2.   Kai kompetentinga institucija visuomenei atskleidžia informaciją apie administracines sankcijas arba priemones, ji tuo pačiu metu apie tas administracines sankcijas arba priemones praneša EVPRI. Kai paskelbta sankcija arba priemonė yra susijusi su valdymo įmone ar investicine bendrove, EVPRI valdymo įmonių sąraše, skelbiamame pagal 6 straipsnio 1 dalį, pateikia nuorodą į paskelbtą sankciją arba priemonę.

3.   EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, kad nustatytų šiame straipsnyje nurodyto informacijos teikimo procedūras ir formas.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektą pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

(26)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).“;"

18)

įterpiamas šis straipsnis:

„104a straipsnis

1.   Valstybėse narėse tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB.

2.   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (27) taikomas EVPRI atliekamam asmens duomenų tvarkymui pagal šią direktyvą.

(27)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).“;"

19)

12 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 5 dalyje, 51 straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje, 61 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 4 dalyje, 64 straipsnio 4 dalyje, 75 straipsnio 4 dalyje, 78 straipsnio 7 dalyje, 81 straipsnio 2 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje ir 111 straipsnyje žodžiai „remdamasi 112 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei laikydamasi 112a ir 112b straipsniuose nustatytų sąlygų“ pakeičiami žodžiais „laikydamasi 112a straipsnio“;

20)

50a straipsnyje žodžiai „remdamasi 112a straipsniu bei laikydamasi 112b ir 112c straipsniuose nustatytų sąlygų“ pakeičiami žodžiais „laikydamasi 112a straipsnio“;

21)

52 straipsnio 4 dalyje nuoroda į 112 straipsnio 1 dalį pakeičiama nuoroda į 112 straipsnį;

22)

112 straipsnis pakeičiamas taip:

„112 straipsnis

Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB (28);

(28)  2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).“;"

23)

112a straipsnis pakeičiamas taip:

„112a straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   12, 14, 43, 60, 61, 62, 64, 75, 78, 81, 95 ir 111 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 4 d.

26b straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 17 d.

50a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 21 d.

51 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 20 d.

Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12, 14, 26b, 43, 50a, 51, 60, 61, 62, 64, 75, 78, 81, 95 ir 111 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 12, 14, 26b, 43, 50a, 51, 60, 61, 62, 64, 75, 78, 81, 95 ir 111 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiais.“;

24)

112b straipsnis išbraukiamas;

25)

I priedo A lentelės 2 punktas pakeičiamas taip: