Byla C‑165/13

Stanislav Gross

prieš

Hauptzollamt Braunschweig

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Apmokestinimas — Direktyva 92/12/EEB — 7‑9 straipsniai — Bendra tvarka, susijusi su akcizais apmokestinamais produktais — Vienoje valstybėje narėje į apyvartą išleisti produktai, komerciniais tikslais laikomi kitoje valstybėje narėje — Akcizas, kurį turi mokėti šiuos produktus laikantis asmuo, kuris juos įsigijo paskirties valstybėje narėje — Įsigijimas po įvežimo“

Santrauka – 2014 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Akcizai – Direktyva 92/12 – Reikalavimas mokėti akcizą, kuris turi būti vienodas visose valstybėse narėse – Dvigubo apmokestinimo prevencija

   (Tarybos direktyva 92/12)

2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų nustatymas – Klausimų performulavimas

   (SESV 267 straipsnis; Tarybos direktyva 92/12)

3. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Akcizai – Direktyva 92/12 – Vienoje valstybėje narėje į apyvartą išleisti produktai, komerciniais tikslais laikomi kitoje valstybėje narėje – Asmuo, kuris gavo produktus – Produktai, kuriuos paeiliui laiko keli asmenys – Reikalavimas, kad akcizą mokėtų kiekvienas produktus laikantis asmuo

   (Tarybos direktyvos 2008/118 33 straipsnio 3 dalis ir Tarybos direktyvos 92/12 7 straipsnio 3 dalis bei 9 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 17 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 20 punktą)

3.  Kadangi Direktyvos 92/12 dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad asmuo, kuris „gauna“ nagrinėjamus „produktus“, gali mokėti akcizą už juo apmokestintus produktus, išleistus į apyvartą vienoje valstybėje narėje, bet komerciniais tikslais laikomus kitoje valstybėje narėje, šią nuostatą reikia aiškinti taip, kad kai produktus paeiliui laiko keli asmenys, akcizą turi mokėti kiekvienas nagrinėjamus produktus laikantis asmuo.

   Kadangi griežčiau aiškinant akcizu būtų apmokestinamas tik pirmasis nagrinėjamus produktus laikantis asmuo, būtų pažeidžiamas Direktyvos 92/12 tikslas. Ja remiantis, produktų gabenimo iš vienos valstybės teritorijos į kitos valstybės teritoriją negali nuolat kontroliuoti nacionalinės institucijos, nes tai trukdytų laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Todėl taip aiškinant kiltų klausimų dėl mokėtinų akcizų, siejamų su Sąjungos sienos kirtimu, rinkimo.

   Ši išvada taip pat patvirtinama Direktyvos 2008/118 dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12, 33 straipsnio 3 dalimi, kuria supaprastinamas Direktyvos 92/12 7 straipsnio turinys, darant nuorodą tik į asmenį, „kuriam prekės pristatomos kitoje valstybėje narėje“.

   Iš to matyti, kad Direktyvos 92/12 9 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 7 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad šia nuostata valstybei narei leidžiama nustatyti, kad akcizo mokestį turi mokėti asmuo, kuris šios valstybės narės mokesčių teritorijoje komerciniais tikslais laiko akcizu apmokestinamus produktus, išleistus į apyvartą kitoje valstybėje narėje, net jeigu šis asmuo nebuvo pirmasis šiuos produktus paskirties valstybėje narėje laikantis asmuo.

   (žr. 25–28 punktus ir rezoliucinę dalį)