Pagrindinis konvencijos ir protokolų tikslas yra apsaugoti Viduržemio jūros aplinką ir pakrantės regioną.
Sprendimais ES leidžiama prisijungti prie konvencijos bei protokolų ir prireikus integruoti pakeitimus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Barselonos konvencija

Barselonos konvencijoje yra 22 susitariančiosios šalys: 21 šalis, besiribojanti su Viduržemio jūra (įskaitant aštuonias ES šalis, tarp kurių yra Kroatija, Kipras, Prancūzija, Graikija, Italija, Malta, Slovėnija ir Ispanija), ir ES.
Konvencija reikalaujama, kad šalys imtųsi visų priemonių atskirai arba kartu, kad apsaugotų ir pagerintų Viduržemio jūros aplinką bei pakrantės regioną ir taip prisidėtų prie tvaraus vystymosi.

Konvencijos tikslai yra šie:

apsaugoti jūros aplinką ir pakrantės regioną vykdant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią taršai, ją sumažinti ir, kiek įmanoma, pašalinti, nesvarbu, ar ji susijusi su veikla sausumoje ar jūroje;
įvertinti ir kontroliuoti taršą;
tvariai valdyti natūralius jūros ir pakrantės išteklius;
integruoti aplinką į ekonominę ir socialinę plėtrą;
apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą;
stiprinti šalių, besiribojančių su Viduržemio jūra, solidarumą;
prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo.

Konvencijos susitariančiosios šalys įsipareigoja:

nustatyti bendradarbiavimo sistemą ir įgyvendinti Integruotą stebėsenos ir vertinimo programą su informacija ir vertinimais, siekiant apsaugoti Viduržemio jūros aplinką bei pakrantės regioną ir sumažinti arba pašalinti taršą Viduržemio jūroje siekiant geros aplinkos būklės*;
nustatyti saugomas jūros zonas (SJZ) ir Viduržemio jūrai reikšmingas specialiai saugomas zonas (žinomas kaip SPAMI);
įgyvendinti integruotą jūros pakrančių zonos valdymą*;
pašalinti taršą iš sausumoje esančių šaltinių;
pašalinti taršą iš jūroje esančių šaltinių;
parengti nenumatytų atvejų planus;
bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityse;
parengti atitinkamas procedūras atsakomybei ir žalai, atsirandančiai dėl taršos, padarytos pažeidus konvencijos nuostatas, nustatyti ir atlyginti.

Konvencija buvo iš dalies keista 1995 m. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su:

konvencijos geografinės taikymo srities išplėtimu, apimant pakrantes;
atsargumo principo taikymu;
principo „teršėjas moka“ (žr. santrauką) taikymu;
poveikio vertinimo skatinimu;
biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimu;
kova su tarša, kurią kelia tarpvalstybinis pavojingų atliekų vežimas;
prieiga prie informacijos ir visuomenės dalyvavimu.

Prie konvencijos yra pridėti septyni protokolai.

Protokolas dėl išmetamų atliekų

Taikomas tik Viduržemio jūros regiono taršai, kurią sukelia laivai ir orlaiviai.
Draudžiama išmesti tam tikrų rūšių atliekas ir medžiagas (tam tikrus toksiškus junginius, gyvsidabrį, kadmį, plastiką, žalią naftą ir pan.).
Reikalaujama iš anksto išduoti nacionalinius leidimus kitų rūšių atliekoms ar medžiagoms, tokioms kaip arsenas, švinas, varis, cinkas, chromas, nikelis, talpyklos, metalo laužas ir tam tikrų rūšių pesticidai.

Protokolas dėl taršos prevencijos ir avarijų

Į Barselonos konvenciją įtraukiamos šalių bendradarbiavimo taisyklės siekiant užkirsti kelią laivų sukeliamai taršai Viduržemio jūroje ir, ypatingais atvejais, kovoti su ja.
Taip pat siekiama skatinti rengti ir įgyvendinti tarptautinės teisės normas, priimtas remiant Tarptautinei jūrų organizacijai.
Išdėstomos operatyvinės priemonės, kurių šalys turi imtis laivų sukeliamos taršos atveju (įvertinimo, pašalinimo / mažinimo, informavimo priemonės), taip pat neatidėliotinos priemonės, kurių reikia imtis laivuose, jūroje esančiuose įrenginiuose ir uostuose (ypač avarinių planų prieinamumas ir jų laikymasis).

Protokolas dėl žemyninės kilmės taršos

Taikomas taršai, kurią sukelia teršalai, išmetami iš upių, nuotakų, kanalų ar kitų vandentakių, arba skleidžiami iš kitų šaltinių ir veiklos (įskaitant žemyninės kilmės oro taršą) protokolo šalies teritorijoje.
Išvardijamos medžiagos, kurių išmetimas draudžiamas, ir veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, kad būtų pašalinta tarša šiomis medžiagomis.
Taip pat išvardijamos medžiagos, kurių išmetimui reikalingas kompetentingų nacionalinių institucijų leidimas.
Numatomas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir informavimo srityje ir tinkamų programų, priemonių ir standartų, skirtų tikslinėms medžiagoms sumažinti arba pašalinti, priėmimas.

Protokolas dėl specialiai saugomų zonų ir biologinės įvairovės

Protokolas yra susijęs su:
- specialiai saugomomis Viduržemio jūros zonomis ir Viduržemio jūrai reikšmingomis specialiai saugomomis zonomis;
- gamtos išteklių apsauga Viduržemio jūros regione;
- genofondo įvairovės išsaugojimu;
- tam tikrų gamtos vietų apsauga sukuriant specialiai saugomų zonų grupę.
Reikalaujama, kad šalys parengtų saugomų zonų steigimo ir valdymo gaires ir nurodytų tam tikrą skaičių tinkamų priemonių, kurias šalys turi patvirtinti, pavyzdžiui:
- uždrausti atliekų išmetimą ar iškrovimą;
- reguliuoti nevietinių ar genetiškai modifikuotų rūšių introdukciją.
Nustatomos nacionalinės ar vietos priemonės, kurių šalys turi imtis siekdamos apsaugoti gyvūnų ir augalų rūšis Viduržemio jūros regione.

Protokolas dėl veiklos jūroje

Taikomas plačiai žvalgymo ir eksploatavimo veiklai. Aptariami įvairūs klausimai, įskaitant:
- leidimo reikalavimai;
- apleistų ar nenaudojamų įrenginių pašalinimas;
- kenksmingų medžiagų naudojimas ir pašalinimas;
- atsakomybės ir kompensacijos reikalavimai;
- koordinavimas su kitomis Barselonos konvencijos šalimis regioniniu lygmeniu.
Reikalaujama, kad šalys individualiai arba dvišalio ar daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu imtųsi visų tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią dėl žvalgymo ir eksploatavimo veiklos susidarančiai protokolo taikymo teritorijos taršai, ją sumažintų, įveiktų ir kontroliuotų.
Jos taip pat įsipareigojo taikyti geriausias turimas aplinkos atžvilgiu veiksmingas ir ekonominiu atžvilgiu tinkamas technologijas.

Protokolas dėl pavojingų atliekų

Reikalaujama, kad šalys bendradarbiautų, kai didžiulis naftos ir (arba) kitų kenksmingų medžiagų Viduržemio jūroje kiekis (ir atsitiktinis, ir sukauptas) kelia rimtą ir tiesioginį pavojų jūros aplinkai, pakrantei arba ekonominiams, sveikatos ar ekologiniams vienos ar daugiau šalių interesams.
Bendradarbiavimu siekiama:
- sudaryti avarinius planus;
- skatinti kovos su naftos tarša jūroje priemones;
- stebėti Viduržemio jūros būklę ir keistis informacija apie ją;
- skleisti informaciją apie išteklių organizavimą;
- kurti naujus taršos prevencijos ir kovos su ja metodus ir rengti tyrimų programas šia tema.

Protokolas dėl integruoto jūros pakrančių zonos valdymo

Siekiama sukurti bendrą integruoto jūros pakrančių zonų valdymo pagrindą, pagrįstą Viduržemio jūros ekosistemos principu. Įsigaliojo 2011 m. kovo 24 d.
Integruotas jūros pakrančių zonos valdymas turi šešis tikslus:
- tvariai plėtoti pakrančių zonas racionaliai planuojant veiklą;
- išsaugoti pakrančių zonas;
- tvariai naudoti gamtos išteklius;
- išsaugoti ekosistemas ir pakrantes;
- pašalinti ir (arba) sumažinti gaivalines nelaimes ir klimato kaitą;
- gerinti bendradarbiavimą.

ES yra visų pirmiau minėtų protokolų, išskyrus Protokolą dėl pavojingų atliekų, šalis.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Barselonos konvencija įsigaliojo 1978 m. balandžio 15 d.
Protokolas dėl išmetamų atliekų įsigaliojo 1978 m. balandžio 15 d.
Protokolas dėl žemyninės kilmės taršos įsigaliojo 1983 m. lapkričio 6 d.
Protokolas dėl specialiai saugomų zonų ir biologinės įvairovės įsigaliojo 1999 m. gruodžio 12 d.
Protokolas dėl taršos prevencijos ir avarijų įsigaliojo 2004 m. birželio 25 d.
Protokolas dėl integruoto jūros pakrančių zonos valdymo įsigaliojo 2011 m. kovo 24 d.
Protokolas dėl veiklos jūroje įsigaliojo 2013 m. kovo 29 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Barselonos konvencija (Europos Komisija);
Barselonos konvencija (Jungtinių Tautų aplinkos programa).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Gera aplinkos būklė – kaip apibrėžta ES jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (Direktyva 2008/56/EB, žr. santrauką), jūros vandenų aplinkos būklė, kai tie vandenys sudaro ekologiniu požiūriu įvairius ir dinamiškus vandenynus bei jūras, kurie yra švarūs, sveiki ir produktyvūs jiems būdingomis sąlygomis, o jūrų aplinkos naudojimas neperžengia tausaus naudojimo lygio, ir tokiu būdu išsaugomas potencialas ja naudotis dabartinėms ir būsimoms kartoms.

Integruotas jūros pakrančių zonos valdymas – dinamiškas pakrančių zonos darnaus valdymo ir naudojimo procesas, kai vienu metu atsižvelgiama į pakrantės ekosistemų ir kraštovaizdžių pažeidžiamumą, jose vykdomos veiklos ir jų naudojimo būdų įvairovę ir sąveiką, tam tikros veiklos bei naudojimo būdų jūrinį pobūdį ir jų poveikį tiek jūrai, tiek sausumai.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija (Barselonos konvencija) (OL L 240, 1977 9 19, p. 3–11)

Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija (pakeista Barselonos konvencija)

Protokolas dėl Viduržemio jūros taršos, sukeliamos atliekų, išmetamų iš laivų ir orlaivių, prevencijos (OL L 240, 1977 9 19, p. 12–34)

1977 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 77/585/EEB dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencijos ir Protokolo dėl Viduržemio jūros taršos, sukeliamos atliekų, išmetamų iš laivų ir orlaivių, prevencijos sudarymo (OL L 240, 1977 9 19, p. 1–2)

Protokolas dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių (OL L 67, 1983 3 12, p. 3–18)

Protokolo dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos pakeitimai (OL L 322, 1999 12 14, p. 20–31)

1999 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 1999/801/EB, priimantis Protokolo dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos (Barselonos konvencijos) pakeitimus (OL L 322, 1999 12 14, p. 18–31)

1983 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 83/101/EEB, kuriuo patvirtinamas Protokolas dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių (OL L 67, 1983 3 12, p. 1–2)

Protokolas dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros zonų ir biologinės įvairovės (OL L 322, 1999 12 14, p. 3–17)

1984 m. kovo 1 d. Tarybos sprendimas 84/132/EEB dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros teritorijų protokolo pasirašymo (OL L 68, 1984 3 10, p. 36–37)

1999 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 1999/800/EB dėl Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje sudarymo ir to protokolo priedų priėmimo (Barselonos konvencija) (OL L 322, 1999 12 14, p. 1–2)

Protokolas dėl bendradarbiavimo vykdant taršos iš laivų prevenciją ir, avarijos atveju, kovojant su tarša Viduržemio jūroje (OL L 261, 2004 8 6, p. 41–46)

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/575/EB dėl Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos Protokolo dėl bendradarbiavimo vykdant taršos iš laivų prevenciją ir, avarijos atveju, kovojant su tarša Viduržemio jūroje, sudarymo (OL L 261, 2004 8 6, p. 40)

Protokolas dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo (OL L 34, 2009 2 4, p. 19–28)

2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas 2010/631/ES dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos protokolo dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 279, 2010 10 23, p. 1–2)

Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolas (OL L 4, 2013 1 9, p. 15–33)

2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 2013/5/ES dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolo (OL L 4, 2013 1 9, p. 13–14)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Pranešimas dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolo įsigaliojimo (OL L 187, 2013 7 6, p. 1)

Pranešimas dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos protokolo dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo įsigaliojimo (OL L 242, 2011 9 20, p. 1)

paskutinis atnaujinimas 30.06.2020

Į viršų

Choose the experimental features you want to try

Pavadinimas ir nuoroda

Barselonos konvencija dėl Viduržemio jūros apsaugos

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

KOKS ŠIOS KONVENCIJOS, SPRENDIMŲ IR PROTOKOLŲ TIKSLAS?