Nesąžininga komercinė veikla

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

• Direktyva 2005/29/EB:
  • apibrėžiama Europos Sąjungoje (ES) draudžiama nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu;
  • taikoma veiksmui ar neveikimui, tiesiogiai susijusiam su produkto* pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams* apsaugomi vartotojų ekonominiai interesai prieš komercinio sandorio sudarymą, jo metu ir po jo;
  • užtikrinamas tas pats apsaugos lygis visiems vartotojams, neatsižvelgiant į tai, kurioje ES vietoje perkama ar parduodama.
• 2019 m. ji buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2019/2161, kuria taip pat modernizuotos ES vartotojų apsaugos taisyklės dėl vartotojų teisių (žr. santrauką), dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (žr. santrauką) ir dėl kainų nurodymo (žr. santrauką), siekiant užtikrinti geresnį teisės aktų vykdymą ir atsižvelgti į naujus pokyčius rinkoje, visų pirma internetinę rinkodarą.
• 2024 m. Direktyva (ES) 2024/825 nustatytos papildomos taisyklės, kuriomis siekiama kovoti su komercine praktika, klaidinančia vartotojus ir trukdančia jiems rinktis tvarų vartojimą. Šios taisyklės (taikomos nuo 2026 m. rugsėjo 27 d.) yra susijusios su praktika, susijusia su ankstyvu prekių nusidėvėjimu, klaidinančiais aplinkosaugos teiginiais („ekomanipuliavimu“) ir klaidinančia informacija apie produktų ar prekybininkų verslo socialines savybes.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Nesąžininga komercinė veikla yra veikla, kuri:
  • skiriasi nuo profesinio atidumo*,
  • gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo pirkimo elgesį.
• Didesnė apsauga gali būti taikoma tam tikroms grupėms vartotojų, kurie dėl savo amžiaus (vaikai arba vyresnio amžiaus asmenys), patiklumo ar proto arba fizinės negalios yra tokios veiklos arba produkto ypač lengvai pažeidžiami.
• Direktyvoje 2005/29/EB atskiriamos dvi komercinės veiklos kategorijos, kurios laikomos nesąžiningomis, jei skatina vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs: klaidinanti komercinė veikla (dėl veikimo arba neveikimo) ir agresyvi komercinė veikla.
• Direktyvos 2005/29/EB I priede pateikiamas veiklos, kuri bet kokiomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, rūšių sąrašas („juodasis sąrašas“).

Klaidinanti komercinė veikla

Klaidinantys veiksmai

Klaidinančia laikoma komercinė veikla, kurioje yra apgaulingos ar neteisingos informacijos, arba kuri gali apgauti vidutinį vartotoją, nors informacija ir yra tiksli, todėl gali paskatinti jį priimti tokį sprendimą dėl pirkimo, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs. Tokių veiksmų pavyzdys yra neteisinga arba apgaulinga informacija apie:

• produkto egzistavimą arba pobūdį;
• pagrindines produkto savybes (jo prieinamumą, naudingumą, pavojingumą, sudėtį, geografinę kilmę, rezultatus, kurių galima tikėtis jį naudojant, ir pan.);
• prekybininko įsipareigojimų apimtį (kaip nustatyta elgesio kodeksuose, kurių prekybininkas sutiko laikytis);
• kainą arba konkretaus kainos pranašumo buvimą;
• paslaugų ar taisymo poreikį.

Direktyva taip pat draudžiama klaidinanti prekių rinkodara, kai prekės parduodamos kaip tapačios, nors jų sudėtis ar savybės skirtingose valstybėse narėse skiriasi (dažnai vadinamos „dvejopos kokybės“ prekėmis).

Klaidinantis informacijos neatskleidimas

• Veikla taip pat laikoma klaidinančia, jeigu neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, arba ji pateikiama neaiškiai, neįskaitomai, dviprasmiškai arba ne laiku, ir tuo vidutinis vartotojas gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
• Direktyvoje 2005/29/EB pateikiamas bendras informacijos, kuri turėtų būti laikoma esmine, sąrašas, kaip antai kaina ir pagrindinės produkto savybės. Taikomi papildomi reikalavimai prekybai internetu, pavyzdžiui, internetinių prekyviečių* pareiga informuoti vartotojus apie pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas pasiūlymų, pateiktų pagal paieškos užklausą, reitingas*, ir pareiga informuoti, ar ir kaip tikrinamas vartotojų atsiliepimų autentiškumas.

Agresyvi komercinė veikla

• Vartotojas turi priimti sprendimus dėl sandorio savanoriškai. Veikla laikoma agresyvia, jeigu ji priekabiavimu, prievarta arba pernelyg didele įtaka* žymiai apriboja vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę, todėl jis skatinamas priimti tokį sprendimą dėl pirkimo, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.
• Sprendžiant, ar komercinė veikla yra agresyvi, ar ne, reikia atsižvelgti į kelias sąlygas. Tarp jų yra:
  • veiklos pobūdis, vieta ir trukmė;
  • grasinančios arba užgaulios kalbos arba elgesio galimas naudojimas;
  • prekybininko naudojimasis aplinkybėmis, kurios gali daryti įtaką vartotojo sprendimui (pavyzdžiui, mirtimi ar rimta liga), siekiant daryti įtaką vartotojo sprendimui produkto atžvilgiu;
  • bet kokios neproporcingos sutartyje nenumatytos kliūtys, kurias prekybininkas nustato, jeigu vartotojas nori pasinaudoti sutartyje numatytomis savo teisėmis (kaip antai teise nutraukti sutartį arba pakeisti sutartį).

Bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama veikla („juodasis sąrašas“)

• Direktyvoje 2005/29/EB pateikiamas veiklos, kuri draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis, rūšių sąrašas. Po pakeitimų, kurie atlikti Direktyva (ES) 2019/2161, prie šio sąrašo pridėtos kelios papildomos veiklos rūšys, kaip antai netikri vartotojų atsiliepimai, paslėpta reklama paieškos rezultatuose ir bilietų, kuriuos prekiautojai įsigijo naudodamiesi automatine programine įranga – „botais“, perpardavimas.
• Direktyva (ES) 2024/825 į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios papildomos praktikos, kaip nurodyta toliau.
  • Ekomanipuliavimo (klaidinančių aplinkosaugos teiginių) formos, įskaitant nurodytas toliau.
    • Bendro aplinkosauginio teiginio, kuriuo siekiama sudaryti įspūdį apie puikų aplinkosauginį veiksmingumą, pavyzdžiui, „aplinką tausojantis“, „ekologiškas“, „žalias“, „klimatui nekenkiantis“, „neišmetantis anglies dvideginio“, „efektyviai naudojantis energiją“, „biologiškai skaidus“ ar panašiai, pateikimas, nesant pripažintų puikių su teiginiu susijusių aplinkosauginių rezultatų.
    • Tvarumo etiketės, kuri nėra pagrįsta sertifikavimo sistema arba nėra nustatyta valdžios institucijų, rodymas. Prieš pateikdamas tvarumo ženklą, prekiautojas turi užtikrinti, kad jis atitinka būtiniausius skaidrumo ir patikimumo reikalavimus ir kad objektyviai stebima, kaip laikomasi sistemos reikalavimų. Stebėseną turi vykdyti trečioji šalis, kurios kompetencija ir nepriklausomumas nuo sistemos savininko ir prekiautojo užtikrinami remiantis tarptautiniais, ES arba nacionaliniais standartais ir procedūromis.
    • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kompensavimu pagrįstų teiginių, kad produktas daro neutralų, mažesnį ar teigiamą poveikį aplinkai išmetamų teršalų atžvilgiu, pateikimas, kuris gali klaidinti vartotojus, kad tokie teiginiai yra susiję su pačiu produktu arba jo tiekimu ir gamyba, arba kad tokio produkto vartojimas nedaro poveikio aplinkai.
  • Klaidinanti praktika, kuri reiškia ankstyvą nusidėvėjimą, įskaitant:
    • klaidingi teiginiai apie prekės ilgaamžiškumą ar galimybę ją pataisyti;
    • bet koks komercinis pranešimas, susijęs su preke, turinčia savybę, įdiegtą siekiant apriboti jos patvarumą, nepaisant to, kad prekiautojas turi informacijos apie tą savybę ir jos poveikį prekės patvarumui.

Žalos atlyginimas ir sankcijos

• Valstybės narės privalo užtikrinti, kad vartotojams bus suteiktos individualios teisių gynimo priemonės (pavyzdžiui, kompensacija, sumažinta kaina ir pan.), kai jie nukenčia nuo nesąžiningos komercinės veiklos.
• Valstybės narės turi numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, kuriomis baustų prekiautojus, kurie pažeidžia nacionalines taisykles dėl nesąžiningos komercinės veiklos.
• Skirdamos baudas, valstybės narės turi nustatyti, kad jos siektų bent 4 proc. prekiautojo apyvartos arba 2 mln. eurų, kai nėra informacijos apie apyvartą, jei kelių šalių nacionalinės institucijos bendradarbiauja didelių tarptautinių pažeidimų, kurie daro poveikį vartotojams keliose valstybėse narėse, atveju.

Rekomendacinis dokumentas

2021 m. Europos Komisija paskelbė atnaujintas gaires dėl Direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo ir taikymo. Jomis paaiškinamos esminės sąvokos ir taisyklės bei pateikiami praktiniai pavyzdžiai, pagrįsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bei administracijų jurisprudencija, kad nacionalinėms institucijoms būtų lengviau apginti prekiautojų teises ir užtikrinti didesnį teisinį tikrumą. Gairėse nurodyti Direktyva (ES) 2019/2161 atlikti pakeitimai.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?

• Direktyva 2005/29/EB turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2007 m. birželio 12 d. Taisyklės taikomos nuo 2007 m. gruodžio 12 d.
• Taisyklės, nustatytos iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2019/2161, taikomos nuo 2022 m. gegužės 28 d.
• Direktyva (ES) 2024/825 nustatytos taisyklės turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2026 m. kovo 27 d. ir bus taikomos nuo 2026 m. rugsėjo 27 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (Europos Komisija);
• Informacijos suvestinė „Naujasis susitarimas dėl vartotojų – kokią naudą gausiu kaip vartotojas?“ (Europos Komisija);
• Vartotojų įgalinimas pereiti prie ekologiškų technologijų (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22–39)

Vėlesni Direktyvos 2005/29/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2024 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/825, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu įgalinti vartotojus dalyvauti žaliojoje pertvarkoje (OL L, 2024/825, 2024 3 6)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos pranešimas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/ES dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje aiškinimo ir taikymo gairės (OL L 526, 2021 12 29, p. 1–129)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020) 696 final, 2020 11 13)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Naujos galimybės vartotojams (COM(2018) 183 final, 2018 4 11)

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1–26)

Žr. konsoliduotą versiją.

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64–88)

Žr. konsoliduotą versiją.

1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27–31)

Žr. konsoliduotą versiją.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29–34)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 31.05.2024