PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ UŽIMTUMO POLITIKOS GAIRĖS

„EUROPA 2020“ INTEGRUOTŲ GAIRIŲ II DALIS

5 gairė. Darbo jėgos paklausos didinimas

Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kokybiškų darbo vietų kūrimui, mažinti kliūtis verslui samdyti žmones, skatinti verslumą ir visų pirma remti mažų įmonių kūrimą ir augimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir skatinti socialines inovacijas.

Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kuriais būtų mažiau varžomas užimtumas ir ekonomikos augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimo tikslas turėtų būti šalinti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje ir paskatas joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis.

Valstybės narės kartu su socialiniais partneriais ir laikydamosi nacionalinės praktikos turėtų skatinti taikyti darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kurie leistų darbo užmokestį pritaikyti prie produktyvumo pokyčių. Turėtų būti atsižvelgiama į gebėjimų skirtumus, taip pat į regionų, sektorių ir bendrovių ekonominės veiklos rezultatų skirtumus. Nustatydami minimalų darbo užmokestį, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui.

6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos, įgūdžių ir kompetencijų gerinimas

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes tinkamai užtikrindamos reikiamas žinias, įgūdžius ir kompetencijas. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas į visas švietimo ir mokymo sistemas siekiant didinti jų veiksmingumą ir efektyvumą gerinant darbo jėgos įgūdžius bei kompetencijas, kad tokiu būdu jos galėtų geriau numatyti ir patenkinti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius vis labiau skaitmeninėje ekonomikoje ir technologinių, aplinkos bei demografinių pokyčių kontekste. Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų gerinama prieiga visiems prie kokybiško mokymosi visą gyvenimą ir įgyvendindamos vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, kuriomis siekiama, kad profesinis gyvenimas taptų ilgesnis.

Turėtų būti šalinami struktūriniai švietimo ir mokymo sistemų trūkumai, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymosi rezultatai ir sumažintas mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius. Valstybės narės turėtų didinti išsilavinimo lygį, skatinti naudotis mokymosi darbo vietoje sistemomis, pavyzdžiui, dualinio mokymosi sistema, tobulinti profesinį mokymą ir didinti neformaliojo švietimo sistemoje įgytų gebėjimų ir kompetencijų pripažinimo ir patvirtinimo galimybes.

Turėtų būti sprendžiamos didelio nedarbo ir neveiklumo problemos. Ilgalaikio ir struktūrinio nedarbo atvejų skaičius turėtų būti gerokai sumažintas ir tokiam nedarbui turėtų būti užkirstas kelias pasitelkiant visa apimančias ir viena kitą sustiprinančias strategijas, kuriose numatyta konkretiems poreikiams pritaikyta aktyvi parama grįžimui į darbo rinką. Jaunimo nedarbo ir didelio nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) skaičiaus problemos turėtų būti visapusiškai sprendžiamos gerinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką struktūrą, be kita ko, visiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Turėtų būti mažinamos kliūtys įsidarbinti, visų pirma palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms.

Turėtų būti skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir turi būti užtikrinta lyčių lygybė, be kita ko, nustatant vienodą darbo užmokestį. Turėtų būti skatinamas darbo ir šeimos gyvenimo derinimas, visų pirma galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ikimokykliniu ugdymu, prieinamomis ir kokybiškomis priežiūros paslaugomis bei prieinama ir kokybiška ilgalaike priežiūra.

Valstybės narės turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad skatintų užimtumą, socialinę įtrauktį, sustiprintų mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą bei pagerintų viešąjį administravimą.

7 gairė. Darbo rinkų veikimo gerinimas

Valstybės narės turėtų atsižvelgti į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus. Jos turėtų mažinti segmentaciją darbo rinkose bei užkirsti jai kelią ir kovoti su nedeklaruojamu darbu. Užimtumo apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti atitinkamo lygio apsaugą visiems dirbantiems ir darbo ieškantiems asmenims. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė socialinio ir ekonominio saugumo, darbo organizavimo, švietimo ir mokymosi galimybių, darbo sąlygų (įskaitant sveikatą ir saugą) ir profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo atžvilgiu.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir siekdamos gerinti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimą ir efektyvumą, turėtų aktyviai įtraukti nacionalinius parlamentus ir socialinius partnerius rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politiką.

Valstybės narės turėtų stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką didindamos jos veiksmingumą, tikslingumą, plėsdamos informavimo veiklą, aprėptį ir stiprindamos sąveiką su pasyviomis priemonėmis, taip pat nustatydamos bedarbių teises ir pareigas, kad jie galėtų aktyviai ieškoti darbo. Šia politika turėtų būti siekiama gerinti atitiktį darbo rinkos poreikiams ir remti tvarų perėjimą.

Valstybės narės turėtų siekti, kad valstybinės užimtumo tarnybos būtų geresnės ir veiksmingesnės tam, kad būtų mažinamas nedarbas ir trumpinamas jo laikotarpis, teikdamos konkretiems poreikiams pritaikytas paslaugas, siekiant remti darbo ieškančius asmenis, remiant darbo rinkos paklausą ir diegiant veiklos rezultatų vertinimo sistemas. Valstybės narės turėtų veiksmingai aktyvinti asmenis, galinčius dalyvauti darbo rinkoje, ir suteikti jiems galimybių tai daryti, ir apsaugoti tuos, kurie negali dalyvauti darbo rinkoje. Investuodamos į žmogiškąjį kapitalą, valstybės narės turėtų skatinti visoms moterims ir visiems vyrams atviras įtraukiąsias darbo rinkas įgyvendindamos veiksmingas kovos su diskriminacija priemones ir didinti įsidarbinimo galimybes.

Turėtų būti skatinamas darbuotojų judumas siekiant išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą. Turėtų būti pašalintos kliūtys judumui profesinių pensijų ir kvalifikacijų pripažinimo srityse. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis, ir atpažinti galimo protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų pavojų.

8 gairė. Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir skatinimas sudaryti lygias galimybes

Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, skatindamos sudaryti lygias galimybes, įskaitant vyrų ir moterų, ir šalindamos nelygybę. Universalius metodus papildžius selektyviais metodais padidės veiksmingumas, o supaprastinimas turėtų užtikrinti geresnį prieinamumą ir kokybę. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama prevencijos ir integruotoms strategijoms. Socialinės apsaugos sistemomis turėtų būti skatinama socialinė įtrauktis skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės veikloje. Nebrangios, prieinamos ir kokybiškos paslaugos, pavyzdžiui, vaikų priežiūros, užklasinės veiklos priežiūros, švietimo, mokymo, būsto, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugos, yra esminės. Be to, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pagrindinėms paslaugoms ir veiksmams siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui, sumažinti dirbančiųjų skurdą ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi.

Tuo tikslu turėtų būti naudojamasi įvairiomis viena kitą papildančiomis priemonėmis, laikantis aktyvios įtraukties principų, įskaitant aktyvinimo darbo rinkoje paslaugas, prieinamas kokybiškas paslaugas ir tinkamą pajamų rėmimą, atsižvelgiant į individualias reikmes. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti kuriamos taip, kad jomis galėtų pasinaudoti visi turintys tokią teisę, kad būtų remiama apsauga ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai, juos mažinti ir nuo jų apsaugoti visuose gyvenimo etapuose.

Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius valstybės narės turėtų užtikrinti moterų ir vyrų pensijų sistemų tvarumą ir adekvatumą. Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų kokybę, prieinamumą, veiksmingumą ir efektyvumą užtikrindamos tvarumą.