25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/11

(1)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 Bendrijos lygmeniu nustatomos suderintos bendros oficialios kontrolės, įskaitant iš trečiųjų šalių įvežamų maisto produktų ir pašarų oficialią kontrolę, taisyklės. Be to, juo nustatoma, kad turi būti sudarytas negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų, kuriems, atsižvelgiant į žinomą arba kylantį pavojų, įvežimo į vieną iš I priede nurodytų teritorijų punktuose turi būti taikoma sustiprinta oficiali kontrolė, sąrašas (toliau – sąrašas). Vykdant tokią sustiprintą kontrolę, būtų galima veiksmingiau panaikinti žinomą arba kylantį pavojų ir surinkti tikslius stebėsenos duomenis apie nepalankių laboratorinių tyrimų rezultatų atsiradimą ir paplitimą.

(2)

Sudarant sąrašą reikėtų atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurie leistų nustatyti esamą ar kylantį pavojų, susijusį su konkrečiais negyvūninės kilmės pašarais arba maisto produktais.

(3)

Kol nebus priimti standartiniai sąrašo sudarymo metodai ir kriterijai, sudarant sąrašą ir jį atnaujinant reikėtų atsižvelgti į pranešimų, gautų per skubaus įspėjimo apie maisto produktus ir pašarus sistemą (RASFF), duomenis, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, Maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimus, iš trečiųjų šalių gautus pranešimus, Komisijos, valstybių narių ir Europos maisto saugos tarnybos pasikeistą informaciją bei mokslinius vertinimus.

(4)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta, kad sustiprintai oficialiai kontrolei atlikti valstybės narės turi nustatyti įvežimo punktus, kuriuose sudaryta galimybė naudotis įvairių tipų pašarų ir maisto produktų kontrolės įranga. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti minimalius nustatytų įvežimo punktų reikalavimus, kad būtų užtikrinta vienodai veiksminga kontrolė.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta, kad sustiprintai oficialiai kontrolei atlikti valstybės narės turi reikalauti už siuntas atsakingų pašarų ir maisto verslo operatorių iš anksto pranešti apie siuntų atvežimą ir pobūdį. Taigi, reikėtų nustatyti bendro įvežimo dokumento (BĮD), skirto šiame reglamente aptariamų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importui, pavyzdį, kad būtų užtikrintas vienodo metodo taikymas visoje Bendrijoje. BĮD turėtų būti prieinamas muitinės institucijoms, kai deklaruojamos išleisti į laisvą apyvartą skirtos siuntos.

(6)

Be to, siekiant Bendrijos lygmeniu užtikrinti tam tikrą sustiprintos oficialios kontrolės nuoseklumą, tikslinga šiame reglamente nustatyti, kad tokia kontrolė apimtų dokumentų, atitikties ir fizinį tikrinimus.

(7)

Sustiprintai oficialiai kontrolei rengti reikėtų skirti atitinkamus finansinius išteklius. Todėl valstybės narės turėtų rinkti mokesčius tokios kontrolės išlaidoms padengti. Šie mokesčiai turėtų būti apskaičiuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VI priede nustatytus kriterijus.

(8)

2005 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimu 2005/402/EB dėl neatidėliotinų priemonių dėl paprikos, paprikos produktų, ciberžolės ir palmių aliejaus (3) nustatyta, kad prie visų šių produktų siuntų turi būti pridėtos analitinės ataskaitos, kuriomis būtų įrodoma, kad produkto sudėtyje nėra jokių toliau išvardytų medžiagų: Sudano I (CAS Nr. 842–07–9), Sudano II (CAS Nr. 3118–97–6), Sudano III (CAS Nr. 85–86–9) arba Sudano IV (85–83–6). Priėmus šias priemones RASFF pranešimų sumažėjo ir tai rodo, kad Sudano dažų aptikimo atitinkamuose produktuose padėtis gerėja. Todėl tikslinga panaikinti reikalavimą teikti kiekvienos Sprendime 2005/402/EB nustatytų įvežamų produktų siuntos analitines ataskaitas ir vietoje jo nustatyti vienodą sustiprintą tų siuntų kontrolę įvežimo į Bendriją punktuose. Todėl Sprendimas 2005/402/EB turėtų būti panaikintas.

(9)

2006 m. liepos 12 d. Komisijos sprendime 2006/504/EB dėl specialiųjų reikalavimų, taikomų tam tikrų maisto produktų, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, importui iš tam tikrų trečiųjų šalių (4), nustatyta taikyti sustiprintą kontrolę (50 % visų siuntų), siekiant aptikti aflatoksinus Brazilijos kilmės riešutuose. Priėmus tas priemones, sumažėjo su Brazilijos kilmės riešutais susijusių RASFF pranešimų. Todėl tikslinga nebetaikyti Sprendimu 2006/504 nustatytų priemonių tokioms prekėms ir vietoje minėtų priemonių joms turėtų būti taikoma vienoda sustiprinta kontrolė įvežimo į Bendriją punktuose. Todėl Sprendimas 2006/504/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(10)

Valstybėms narėms gali kilti praktinių sunkumų dėl būtiniausių nustatytiems įvežimo punktams taikomų reikalavimų. Todėl šiuo Reglamentu reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį reikalavimus būtų galima įgyvendinti palaipsniui. Taigi, kompetentingoms valstybių narių institucijoms turėtų būti leidžiama pereinamuoju laikotarpiu atlikti būtinus atitikties ir fizinius tikrinimus kitame kontrolės punkte nei nustatytasis įvežimo punktas. Tokiu atveju šie kontrolės punktai turėtų atitikti šiame reglamente išdėstytus būtiniausius nustatytiems įvežimo punktams taikomus reikalavimus.

(11)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

per RASFF gautų pranešimų duomenys;

b)

Maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos ataskaitos ir informacija;

c)

trečiųjų šalių ataskaitos ir informacija;

d)

informacija, kuria keičiasi Komisija, valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba;

e)

jei taikoma, moksliniai vertinimai.

a)

bendras įvežimo dokumentas (BĮD) – dokumentas, kurį turi pildyti pašarų ir maisto verslo operatorius arba jo (jos) atstovas, kaip nustatyta 6 straipsnyje, ir kompetentinga institucija, patvirtinanti, kad oficiali kontrolė atlikta; dokumento pavyzdys pateiktas II priede;

b)

nustatytas įvežimo punktas (NĮP) – Reglamento (EB) Nr. 882/2004 17 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nustatytas įvežimo į I priede nurodytas teritorijas punktas; jei siuntos atgabenamos jūra, iškraunamos ir perkraunamos į kitus laivus, kad būtų toliau gabenamos į kitų valstybių narių uostus, nustatytu įvežimo punktu laikomi pastarieji uostai;

c)

siunta – šio reglamento I priede išvardytų visų tos pačios klasės ar to paties aprašo negyvūninės kilmės pašarų arba maisto produktų, kuriems išduotas tas (tie) pats (patys) dokumentas (-ai), gabenamų ta pačia transporto priemone ir atvežamų iš tos pačios trečiosios šalies ar tos šalies regiono, kiekis.

a)

pakankamas skaičius tinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčių darbuotojų numatytiems siuntų tikrinimams atlikti;

b)

tinkamos biuro patalpos, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti reikiamus tikrinimus;

c)

išsamūs nurodymai, susiję su tirtinų mėginių ėmimu ir jų siuntimu tirti į laboratoriją, paskirtą pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 12 straipsnio 1 dalį (toliau – paskirtoji laboratorija);

d)

patalpos, kuriose sulaikymo laikotarpiu tinkamomis sąlygomis būtų laikomos siuntos (ir siuntos konteineriuose), kol, jei taikoma, bus gauti c punkte nurodyto tyrimo rezultatai, ir pakankamas skaičius laikymo patalpų, įskaitant šaldymo sandėlius tiems atvejams, kai dėl siuntos pobūdžio būtina reguliuoti temperatūrą;

e)

iškrovimo įranga ir tinkama mėginių ėmimo tyrimams įranga;

f)

jei būtina, sąlygos iškrauti krovinį ir paimti jo mėginį dengtoje aikštelėje;

g)

c punkte nurodytus tyrimus galinti atlikti paskirtoji laboratorija turi būti tokioje vietoje, kad mėginiai galėtų būti nuvežti greitai.

a)

per dvi darbo dienas nuo atvykimo į NĮP – visų siuntų dokumentų tikrinimą, išskyrus atvejus, kai susiklosto ypatingos neišvengiamos aplinkybės;

b)

atitikties ir fizinius tikrinimus, įskaitant laboratorinius tyrimus, I priede nurodytu dažnumu ir tokiu būdu, kad pašarų ir maisto verslo operatoriai arba jų atstovai negalėtų numatyti, ar bus atliekami tokie kurios nors konkrečios siuntos tikrinimai; fizinių tikrinimų rezultatai turi būti paskelbiami kuo greičiau.

a)

užpildo bendro įvežimo dokumento II dalies atitinkamą dalį; tą dokumentą antspauduoja ir pasirašo atsakingas kompetentingos institucijos pareigūnas;

b)

padaro pasirašyto ir antspauduoto bendro įvežimo dokumento kopiją ir ją saugo.

a)

nedaromas neigiamas poveikis NĮP atliekamos kontrolės veiksmingumui;

b)

patalpos atitinka 4 straipsnio reikalavimus ir yra šiuo tikslu patvirtintos valstybės narės;

c)

imtasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad nuo siuntos atvežimo į NĮP ją nuolat tikrintų kompetentingos NĮP institucijos ir kad ji nebūtų kokiu nors būdu pažeista per visus tikrinimus.

a)

dėl to, kad produktas yra greitai gendantis, arba dėl pakavimo ypatumų pavyzdžių ėmimas NĮP neabejotinai keltų didelį maisto saugos pavojų arba kiltų pavojus, kad neleistinai daug produktų būtų sugadinti;

b)

kompetentingos institucijos tinkamai bendradarbiauja NĮP, o fizinius tikrinimus atliekančios kompetentingos institucijos užtikrina, kad:

a)

pakankamus žmogiškuosius išteklius ir siuntos iškrovimo įrangą, kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę;

b)

tinkamą mėginių ėmimo tyrimams įrangą, kai yra naudojamos specialios transporto priemonės ir (arba) specifinės pakuočių rūšys, jei mėginių negalima paimti naudojant įprastą mėginių ėmimo įrangą.

a)

kiekvienos siuntos duomenys, įskaitant:

b)

siuntų, iš kurių paimti mėginiai tyrimams, skaičius;

c)

oficialios kontrolės rezultatai, kaip nustatyta 8 straipsnio 1 dalyje;

1)

1 straipsnio a punkto iii, iv ir v papunkčiai išbraukiami;

2)

5 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

3)

7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.