32002D1786

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB

2002 m. rugsėjo 23 d.

patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [4], atsižvelgdami į 2002 m. gegužės 15 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1) Bendrija yra įsipareigojusi skatinti ir gerinti sveikatą, užkirsti kelią ligoms, veikti prieš galimas grėsmės sveikatai, siekdama sumažinti išvengiamą sergamumą ir per ankstyvą mirštamumą bei veiklumą mažinantį neįgalumą. Siekdama prisidėti prie Europos piliečių gerbūvio, Bendrija privalo koordinuotai ir nuosekliai atsižvelgti į savo žmonių nerimą dėl rizikos sveikatai bei į jų lūkesčius turėti aukšto lygio sveikatos apsaugą. Todėl visos su sveikata susijusios Bendrijos veiklos turi būti gerai matomos ir skaidrios bei sudaryti sąlygas visoms suinteresuotoms pusėms subalansuotai konsultuotis ir dalyvauti, siekiant plėtoti geresnio žinojimo ir bendradarbiavimo kelius ir taip sudaryti galimybes individams aktyviau dalyvauti su jų sveikata susijusių sprendimų priėmime. Šioje veiklos programoje dėmesio reikia skirti Bendrijos gyventojų teisei gauti paprastą, aiškią ir moksliškai pagrįstą informaciją apie priemones sveikatai apsaugoti ir užkirsti kelią ligoms siekiant pagerinti gyvenimo kokybę.

(2) Sveikata yra prioritetas, o Bendrijos visų politikos sričių ir veiklų apibrėžimuose bei įgyvendinime turi būti užtikrinta aukšto lygio sveikatos apsauga. Sutarties 152 straipsnyje reikalaujama, kad Bendrija šiame sektoriuje vaidintų aktyvų vaidmenį ir sutinkamai su subsidiarumo principu, imtųsi tokių priemonių, kurių negali imtis atskiros valstybės.

(3) Visuomenės sveikatos sistemos, kuri yra išdėstyta 1993 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikate dėl sistemos veiksmų visuomenės sveikatos srityje, kontekste buvo priimtos aštuonios veiklos programos, o būtent:

- 1996 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 645/96/EB, priimantis Bendrijos veiklos programą, skirtą sveikatos skatinimui, informacijai, švietimui ir mokymui, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1996 iki 2000 m.) [5],

- 1996 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 646/96/EB, priimantis veiklos planą, skirtą kovai su vėžiu, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1996 iki 2000 m.) [6],

- 1996 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 647/96/EB, priimantis Bendrijos veiklos programą, skirtą AIDS ir tam tikrų kitų užkrečiamųjų ligų prevencijai, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1996 iki 2000 m.) [7],

- 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 102/97/EB, priimantis Bendrijos veiklos programą, skirtą priklausomumo nuo narkotikų prevencijai, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1996 iki 2000 m.) [8],

- 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1400/97/EB, priimantis Bendrijos veiklos programą, skirtą sveikatos monitoringui, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1997 iki 2001 m.) [9],

- 1999 m. vasario 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 372/1999/EB, priimantis Bendrijos veiklos programą, skirtą traumų prevencijai, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1999 iki 2003 m.) [10],

- 1999 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1295/1999/EB, priimantis Bendrijos veiklos programą, skirtą retoms ligoms, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1999 iki 2003 m.) [11] ir

- 1999 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1296/1999/EB, priimantis Bendrijos veiklos programą, skirtą su užterštumu susijusioms ligoms, įgyvendinant visuomenės sveikatos srities veiklos kryptis (nuo 1999 iki 2001 m.) [12].

Be to, buvo priimtas 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo [13]. Sutinkamai su šiuo sprendimu, 1999 m. gruodžio 22 d. Komisija priėmė sprendimą 2000/57/EB dėl skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei [14].

(4) Kitos visuomenės sveikatos veiksmų programos veiklos apėmė 1998 m. birželio 29 d. Tarybos rekomendaciją 98/463/EB dėl kraujo ir plazmos donorų tinkamumo ir duoto kraujo Europos bendrijoje tikrinimo [15] bei 1999 m. liepos 12 d. Rekomendaciją 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenei apribojimo 0 Hz iki 300 GHz [16].

(5) Visuomenės sveikatos veiklos programa buvo peržiūrėta 1998 m. balandžio 15 d. Komisijos komunikate dėl visuomenės sveikatos plėtros Europos bendrijoje, kuris pabrėžė, kad ryšium su naujomis Sutarties nuostatomis, naujais iššūkiais ir patirtimi, reikalinga nauja sveikatos strategija ir programa.

(6) Taryba savo 1998 m. lapkričio 26 d. išvadose dėl visuomenės sveikatos ateities krypčių bendrijoje [17] bei savo 1999 m. birželio 8 d. rezoliucijoje [18], Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 1998 m. rugsėjo 9 d. nuomonėje [19], Regionų komitetas savo 1998 m. lapkričio 19 d. nuomonėje [20], ir Europos Parlamentas savo 1999 m. kovo 12 d. Rezoliucijoje A4-0082/99 [21] pasveikino 1998 m. balandžio 15 d. Komisijos komunikatą bei parėmė požiūrį, kad Bendrijos lygmens veiklos turi būti numatytos vienoje bendrojoje programoje, jų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip penkeri metai bei turi apimti tris bendruosius tikslus, o būtent, gerinti visuomenės sveikatos plėtrai skirtą informaciją, skubiai reaguoti į grėsmes sveikatai ir kovoti su sveikatą lemiančiais veiksniais skatinant sveikatą ir ligų prevenciją sustiprinus tarptsektorinę veiklą bei pasinaudojant visais tinkamais Sutarties instrumentais.

(7) Savo 2000 m. birželio 29 d. rezoliucijoje dėl Evoros konferencijos apie sveikatos veiksnius tąsos, Taryba laikė, kad didėjantys sveikatos būklės ir sveikatos rezultatų skirtumai tarp valstybių narių ir jų viduje reikalauja atnaujintų ir gerai koordinuojamų pastangų šalies ir Bendrijos lygiu; sveikino Komisijos įsipareigojimą pateikti pasiūlymą naujai visuomenės sveikatos programai, kurioje būtų speciali atšaka veiksmų, nukreipti į sveikatos veiksnius skatinant sveikatą ir ligų prevenciją, sustiprintą tarpsektorinės politikos kryptimis ir sutiko, kad yra poreikis plėtoti atitinkamą žinių bazę ir kad dėl to šiam tikslui turėtų būti sukurta veiksminga sveikatos monitoringo sistema; akcentavo svarbą naujos Bendrijos visuomenės sveikatos strategijos, sukurtos stiprinti specialių veiksnių veiklas dabartinėse programose, ypač atsižvelgiant į tabaką, mitybą ir alkoholį ir kad yra svarbu ne tik užtikrinti dabartinių veiksmų tęstinumą, bet ir darbą tais klausimais tęsti nuosekliai bei sistemingai.

(8) Taryba dar sykį patvirtina savo 1999 m. lapkričio 18 d. Išvadas dėl kovos su tabako vartojimu, kuriose ji pabrėžė būtinybę vystyti bendrą strategiją bei pakvietė Komisiją, inter alia, sustiprinti bendradarbiavimą tarp sveikatos ir kitų politikos sričių siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos laipsnį tose srityse.

(9) 1999 m. lapkričio 18 d. Taryba vieningai pritarė Rezoliucijai dėl Psichinės sveikatos skatinimo.

(10) Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos PSO 2000 m. ataskaitą, penkios pagrindinės ligų (prisitaikymo prie invalidumo gyvenimo metais) problemos yra šios: 1) neuropsichiniai sutrikimai, 2) širdies kraujagyslių susirgimai, 3) piktybiniai navikai, 4) netyčiniai susižalojimai ir 5) kvėpavimo ligos. Infekcinės ligos, tokios kaip ŽIV/AIDS bei antimikrobinis pasipriešinimas taip pat tampa grėsme visos Europos žmonių sveikatai. Svarbus programos uždavinys būtų geriau identifikuoti esmines ligų problemas Bendrijoje, o ypač pagrindinius sveikatos veiksnius.

(11) Programa turi padėti keistis informacija apie sveikatos srityje nustatytus kokybės standartus.

(12) Labai svarbu rinkti, apdoroti ir analizuoti duomenis Bendrijos lygiu siekiant veiksmingai stebėti visuomenės sveikatą Bendrijos lygiu bei gauti objektyvią, patikimą ir suderinamą bei palyginamą informaciją, kuria galima būtų keistis ir kuri sudarytų galimybę Komisijai ir valstybėms narėms gerinti visuomenės informavimą bei formuluoti tinkamas strategijas, politikos kryptis ir veiklas siekiant aukšto žmonių sveikatos apsaugos lygio. Norint turėti išsamią programą, reiktų atsižvelgti ir į privataus sektoriaus duomenis. Visa atitinkama statistika turi būti suskirstyta ir išanalizuota pagal lytis.

(13) Bendrija ir jos valstybės narės savo dispozicijoje turi specialias informavimo ir stebėjimo visuomenės sveikatos srityje priemones ir mechanizmus. Todėl svarbu užtikrinti aukštą Bendrijos ir valstybių narių programos įgyvendinimo veiklų ir iniciatyvų koordinavimo lygį, skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių bei sustiprinti esamų ir būsimų tinklų visuomenės sveikatos srityje veiksmingumą.

(14) Labai svarbu, kad Komisija užtikrintų programos veiksmų ir priemonių ryšį tiek mikro, tiek ir makro lygiu bei skatintų bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Visi struktūriniai susitarimai, kuriuos sukurti šiam tikslui remiant Komisijai, turi rinkti, stebėti ir vertinti duomenis, plėtoti priežiūros metodus bei skubaus ir koordinuoto reagavimo į grėsmes sveikatai sistemą. Tie struktūriniai susitarimai susidarytų iš sustiprinto centrinio šaltinio ir glaudžiai įtrauktų atitinkamas valstybių narių paskirtas institucijas.

(15) Ypač svarbu, remiantis kompetentingais ir tinkamais ekspertais, sveikatos informacijos srityje užtikrinti tinkamą tolydų tokių veiksmų koordinavimą: informacijos poreikių apibrėžimas, statistinių rodiklių vystymas, duomenų ir informacijos rinkimas, palyginamumo problemos, apsikeitimas informacija ir duomenimis su valstybėmis narėmis ir tarp jų, besitęsiantis duomenų bazių, analizės vystymas bei platesnis informacijos platinimas. Tokį koordinavimą taip pat reikia užtikrinti greito reagavimo į grėsmes sveikatai, veiklų, susijusių su epidemiologine priežiūra, priežiūros metodų vystymo, informacijos apie gaires, prevencijos ir kontrolės veiksmus, mechanizmus ir procedūras apsikeitimo srityje.

(16) Labai svarbu, kad Komisija per atitinkamus struktūrinius susitarimus užtikrintų programos priemonių ir veiksmų veiksmingumą bei sąryšį ir skatintų bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Siekiant, kad tokie struktūriniai susitarimai veiktų sklandžiai ir veiksmingai, labai svarbu sukurti nepertraukiamą bendradarbiavimą su valstybių narių sveikatos institucijomis, tuo pačiu atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimus.

(17) Komisija pagal galimybes turi teikti tolimesnius siūlymus dėl reikalingų struktūrinių susitarimų visuomenės sveikatos strategijai įgyvendinti, ypač dėl sveikatos monitoringo ir skubaus reagavimo į grėsmes sveikatai.

(18) Bendras visuomenės sveikatos programos tikslas – prisidėti prie to, kad būtų pasiektas aukštas fizinės ir psichinės sveikatos lygis ir gerbūvis bei didesnė lygybė sveikatos srityje visoje Bendrijoje, orientuojant veiksmus į visuomenės sveikatos gerinimą, žmonių sergamumo ir sutrikimų prevenciją bei pavojaus sveikatai šaltinių šalinimą, siekiant įveikti sergamumą bei per ankstyvą mirštamumą, atsižvelgiant į lytį ir amžių. Šiam tikslui pasiekti, veiksmais turi būti tenkinamas poreikis prailginti gyvenimo trukmę be invalidumo ar ligų, skatinti gyvenimo kokybę, mažinti ekonomines ir socialines blogos sveikatos pasekmes ir taip sumažinti sveikatos nelygybę atsižvelgiant į sveikatos problemų sprendimą regionuose. Prioritetas turėtų atitekti sveikatos skatinimo veiksmams orientuotiems spręsti pagrindines ligų problemas. Programa turėtų remti integruotos tarpsektorinės sveikatos strategijos vystymą, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos politikos kryptys ir veiksmai prisidėtų prie sveikatos apsaugos ir skatinimo.

(19) Kad tai būtų pasiekta, programa turi atsižvelgti į švietimo, apmokymo ir bendradarbiavimo tinkle svarbą.

(20) Sutartis reikalauja, kad aukštas žmogaus sveikatos apsaugos lygis būtų užtikrintas apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklas. Reikia sukurti tvirtą ryšį tarp poveikio sveikatai turinčių visų Bendrijos politikos krypčių ir Bendrijos visuomenės sveikatos strategijos. Visuomenės sveikatos programos prioritetinis uždavinys bus vystyti politikos krypčių pasiūlymų ir jų įgyvendinimo vertinimo kriterijus ir metodikas. Vystant programos priemones bei bendras strategijas ir veiksmus su kitomis atitinkamomis Bendrijos programomis ir veiksmais, turi būti užtikrinta, kad tos kitos Bendrijos politikos kryptys ir veiksmai inkorporuos sveikatos aspektą, ir kad juos sustiprins tarpsektorinė politika.

(21) Bendro siekio ir bendrų programos tikslų siekimas reikalauja veiksmingo valstybių narių bendradarbiavimo, jų visapusiško įsipareigojimo įgyvendinti Bendrijos veiksmus, o taip pat institucijų, asociacijų, organizacijų ir įstaigų veikiančių sveikatos srityje bei plačiosios visuomenės įsitraukimo. Siekiant užtikrinti tolydumą bei efektyvų Bendrijos turimų investicijų ir gebėjimų panaudojimą, įkurtieji Bendrijos ir nacionaliniai tinklai turi būti panaudoti apjungti valstybių narių ekspertus ir patirtį pritaikant veiksmingus sveikatos propagavimo ir prevencinių intervencijų įgyvendinimo metodus bei kokybės kriterijus. Turi būti užtikrintas dialogas su visais pagrindiniais partneriais, įsipareigojusių pagerinti visuomenės sveikatą, o jų įvertinimas turi būti inkorporuota į efektyvią ir skaidrią Bendrijos žinių bazę. Bendradarbiavimas su sveikatos srityje aktyviai dalyvaujančiomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis turi vykti atitinkamų mechanizmų, tokių kaip sveikatos forumai, pagalba.

(22) Pagal Sutarties 5 straipsnyje išdėstytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, su išskirtine Bendrijos kompetencija nesusijusiais klausimais, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos srityje, veiksmų Bendrija gali imtis tik tada, ir tik tiek, kiek dėl jų masto ir poveikio, jų tikslus geriau pasiektų Bendrija. Dėl sudėtingumo, tarpvalstybinio pobūdžio ir pilnos sveikatai poveikį darančių veiksnių kontrolės valstybių narių lygmenyje nebuvimo programos tikslai negali būti valstybių narių pakankamai pasiekti, todėl programa turi remti ir papildyti valstybių narių veiksmus ir priemones. Programa gali turėti reikšmingą papildomąją vertę sveikatos propagavimo ir sveikatos sistemos Bendrijoje srityse, remdama struktūras ir programas, kurios didina individų, institucijų, asociacijų, organizacijų ir įstaigų gebėjimus sveikatos srityje, palengvindama apsikeitimą patirtimi ir gerąja praktika bei suteikdama pagrindą bendrai analizuoti visuomenės sveikatai poveikį darančius veiksnius. Programa taip pat gali turėti papildomos vertės tarptautinio pobūdžio grėsmių visuomenės sveikatai, tokių kaip užkrečiamos ligos, aplinkos užterštumas arba maisto užkrėtimas, atvejais, tiek, kiek jos gali paskatinti bendras strategijas ir veiksmus. Programa sudarys galimybę Bendrijai prisidėti prie jos Sutarties įsipareigojimų visuomenės sveikatos srityje vykdymo, visapusiškai atsižvelgdama į valstybių narių įsipareigojimus sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavime bei teikime. Šis sprendimas neviršija to, kas reikalinga šiems tikslams pasiekti.

(23) Programos priemonės sustiprina Bendrijos sveikatos strategiją ir duos Bendrijai pridedamosios vertės, atsiliepdama į poreikius, kylančius iš Bendrijos veiksmais kitose srityse sukurtų sąlygų ir struktūrų, ieškant naujų patobulinimų, sprendžiant naujas grėsmes ir naujas problemas, kuriems Bendrija būtų geresnėje padėtyje veikti ir apginti savo žmones, sutelkdama santykinai atskirai vykdomas veiklas, kurios daro ribotą poveikį nacionaliniu lygiu bei prisidėdama prie tų veiklų, siekiant teigiamų rezultatų Bendrijos žmonėms bei padėdama stiprinti solidarumą ir vientisumą Bendrijoje. Naujoji sveikatos strategija ir visuomenės sveikatos veiksmų programa turi sudaryti galimybę toliau didinti Bendrijos sveikatos politikos pilietinę svarbą.

(24) Siekiant užtikrinti, kad veiksmai veiksmingai kartu su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir veiklomis bei išvengiant dubliavimo išspręstų plačias sveikatos problemas ir grėsmes, programa turi sudaryti galimybę imtis bendrų veiksmų su susijusiomis Bendrijos programomis ir veiksmais. Aktyvus kitų Bendrijos politikos krypčių, tokių kaip struktūriniai fondai ir socialinė politika, naudojimas galėtų teigiamai paveikti sveikatos veiksnius.

(25) Veiksmingas priemonių ir veiksmų įgyvendinimas ir pageidaujamo programos poveikio pasiekimas reikalauja surinktų duomenų palyginamumo. Informacijos ir duomenų visuomenės sveikatos plėtrai apsikeitimo sistemų bei tinklų suderinamumas ir bendras veikimas taip pat būtų naudinga pagalba ir toliau reikėtų šių tikslų siekti. Labai svarbu, kad būtų keičiamasi informacija, paremta palyginamais ir suderinamais duomenimis.

(26) Apskritai šios programos priemonės ir veiksmai turi atsižvelgti į naujų technologijų vystymąsi ir IT pritaikymą, ypač turėtų būti glaudus bendradarbiavimas su pagal integruotą elektroninės Europos (e-Europe) veiksmų programą ir kitas atitinkamas programas visuomenės sveikatos srityje sukurtais ir įgyvendintais planais, išvengiant dubliavimosi ir ypač pasirūpinant tuo, kad visi turėtų lygias galimybes gauti sveikatos informaciją.

(27) 2000 m. Feiros Europos Taryba patvirtino "e-Europe 2000 m. veiksmų planą dėl informacinės visuomenės visiems", kuris Health Online rėmuose ragina valstybes nares plėtoti vartotojui draugiškų, patvirtintų ir bendrai veikiančių sistemų infrastruktūrą sveikatos švietimui, ligų prevencijai ir medicininei priežiūrai. Labai svarbu, kad naujosios informacijos technologijos būtų panaudojamos siekiant sveikatos informaciją padaryti kuo labiau prieinamą piliečiams.

(28) Vykdant programą, reiktų visapusiškai panaudoti Bendrijos tyrimų programose, kurios remia programos apimamų sričių tyrimus, gautais atitinkamais rezultatais.

(29) Reikėtų atsižvelgti į įvairių chartijų patirtį visuomenės sveikatos srityje.

(30) Įgyvendinant Bendrijos programą, turi būti laikomasi visų atitinkamų teisinių nuostatų asmens duomenų apsaugos bei mechanizmų sukūrimo siekiant užtikrinti tų duomenų slaptumą ir apsaugą srityje.

(31) Programa turi tęstis mažiausiai šešis metus, kad būtų pakankamai laiko programos tikslams pasiekti reikalingas įgyvendinti priemones.

(32) Ypač svarbu, kad Komisija užtikrintų programos įgyvendinimą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Norint programos įgyvendinimui gauti mokslinės informacijos ir patarimų, pageidautinas bendradarbiavimas su tarptautinės reputacijos mokslininkais ir ekspertais.

(33) Tarp pagal šią programą įgyvendinamų veiksmų ir pagal kitas politikos kryptis ir veiklas planuojamų arba įgyvendinamų veiksmų, turėtų būti užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas, ypač atsižvelgiant į reikalavimą užtikrinti aukštą žmogaus sveikatos apsaugos lygį apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklas.

(34) Bus tikimasi glaudaus bendradarbiavimo ir konsultacijų su Bendrijos įstaigomis atsakingomis už rizikos vertinimą, monitoringą ir mokslinius tyrimus maisto ir mitybos saugumo, aplinkos apsaugos ir produktų saugos srityje.

(35) Šis sprendimas visam programos galiojimo laikui nustato finansų struktūrą, kuri pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo tobulinimo [22] 33 punktą metinį biudžeto institucijai yra pagrindinis atramos taškas. Ši finansų struktūra turi atitikti programos poreikius ir tikslus.

(36) Finansavimas, paskirtas bendriems programos veiksmams iš kitų Bendrijos politikos sričių yra papildomas šiai programai nustatytoms finansavimo gairėms.

(37) Labai svarbu, kad būtų galima laisvai perkelti lėšas ir adaptuoti veiklas atsižvelgiant į skaidrumą bei prioritetų atrankos ir nustatymo kriterijus pagal rizikos dydį arba poveikio galimybę, vertinimo išvadas, visuomenės interesus, intervencijų buvimą arba jų vystymo galimybes, subsidiarumą, pridėtinę vertę ir poveikį kitiems sektoriams. Tačiau reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp visų trijų programos tikslų, teisingai paskirstant joms biudžetą.

(38) Siekiant programos tikslų, esminės svarbos turi praktinės priemonės. Todėl įgyvendinant programą ir pagal ją skirstant lėšas, būtina akcentuoti praktinių priemonių svarbą.

(39) Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turi būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [23].

(40) Europos ekonominės erdvės susitarimas (EEE Susitarimas) numato didesnį Europos Bendrijos ir valstybių narių iš vienos pusės, bei Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA), dalyvaujančios Europos ekonominėje erdvėje (ELPA/EEE šalys) iš kitos pusės, bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje. Reikia numatyti nuostatas, pagal kurias Europos susitarimuose, jų papildomuose protokoluose ir atitinkamų Asociacijų Tarybų sprendimuose numatytomis sąlygomis šioje programoje galėtų dalyvauti Vidurio ir Rytų Europos šalys kandidatės bei Kipras, kuris finansuojamas papildomais asignavimais su juo suderinta tvarka, o taip pat Malta ir Turkija, kurios finansuojamos papildomais asignavimais pagal Sutarties nuostatas.

(41) Šalys kandidatės turi aktyviai dalyvauti vystant ir įgyvendinant šią programą ir reikia strategiškai atsižvelgti į sveikatos būseną tose šalyse ir ypač į jų specifines problemas.

(42) Prisijungiant naujoms valstybėms narėms, Komisija turi pranešti apie šių prisijungimų pasekmes programai.

(43) Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir sveikatos srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip PSO, Europos Taryba, OECD turi būti skatinamas ne tik duomenų rinkimo ir analizavimo (įskaitant rodiklius) srityje, bet taip pat tarpsektorinio sveikatos skatinimo srityje, siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą, išvengti veiklų ir programų dubliavimosi bei sustiprinti sinergiją ir sąveiką, ypač atsižvelgiant į specialius bendradarbiavimo susitarimus, tokius kaip bendradarbiavimas tarp PSO ir Komisijos.

(44) Siekiant padidinti šios programos vertę ir poveikį, vykdomos priemonės turi būti pastoviai tikrinamos ir vertinamos, įskaitant nepriklausomus išorinius vertinimus. Remiantis tais vertinimais ir raidos, kuri gali įvykti bendrame Bendrijos veiksmų sveikatos ir su sveikata susijusiose srityse, turėtų būti galima programą koreguoti ir keisti. Europos Parlamentą reikia informuoti apie Komisijos parengtus metinius veiklos planus.

(45) Bendrijos veiksmų programa visuomenės sveikatos srityje remiasi veiksmų ir aštuoniomis programomis pagal ankstesnes bendrąsias nuostatas bei užkrečiamų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės Bendrijoje tinklo darbą, o visų šių tikslų bei joje nurodytų priemonių siekia globalinės ir integruotos sveikatos strategijos pavidalu. Tų aštuonių programų sprendimams yra taikoma nauja programa, todėl turėtų būti panaikinami nuo 2002 m. gruodžio 31 d.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos patvirtinimas

1. Šiuo sprendimu patvirtinama bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa, toliau – programa.

2. Ši programa įgyvendinama laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Bendras siekis ir bendrieji tikslai

1. Ši nacionalines politikos kryptis papildanti programa siekia apsaugoti žmogaus sveikatą ir gerinti visuomenės sveikatą.

2. Bendrieji šios programos tikslai yra tokie:

a) gerinti informaciją ir žinias visuomenės sveikatos plėtrai;

b) sustiprinti gebėjimą skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes sveikatai;

c) skatinti sveikatą ir užkirsti kelią ligoms atkreipiant dėmesį į sveikatą lemiančius veiksnius visose politikos kryptyse ir veiklose.

3. Programa padės:

a) užtikrinti aukštą žmogaus sveikatos apsaugos lygį, apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklas, skatinant integruotą ir tarpsektorinę sveikatos strategiją;

b) spręsti sveikatos nelygybės problemas;

c) skatinti valstybių narių bendradarbiavimą Sutarties 152 straipsnyje išvardytose srityse.

3 straipsnis

Bendrijos veiksmai ir veikla

1. Bendrųjų programos tikslų, kaip nurodyta 2 straipsnyje, siekiama priede išvardytais veiksmais.

2. Šitie veiksmai įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis remiant sąsajų turinčias veiklas, kurias galima panaudoti įgyvendinti visas arba dalį veiklų ir kurios, kai tinkama, gali būti apjungtos. Šios veiklos yra:

a) su stebėjimu ir greito reagavimo sistemomis susijusios veiklos:

i) tinklo veiklos vykdomos valstybių narių sukurtomis struktūromis bei kitos Bendrijos interesus atspindinčios veiklos visuomenės sveikatos stebėjimui ir nacionalinės informacijos bei duomenims Bendrijos lygiu teikti, toliau siekiant programos tikslų;

ii) veiklos skirtos atremti grėsmes sveikatai, įskaitant pagrindines ligas, bei reaguoti į nenumatytus įvykius, suteikti galimybę tyrimams ir koordinuoti atsiliepimus;

iii) atitinkamų struktūrinių susitarimų, koordinuojančių ir integruojančių sveikatos stebėjimo ir greito reagavimo į grėsmes sveikatai tinklus, rengimas, kūrimas ir vykdymas;

iv) atitinkamų ryšių tarp stebėjimo ir greito reagavimo sistemų veiksmų plėtojimas;

b) sveikatos veiksniams skirtos veiklos:

sveikatos skatinimo ir ligoms užkirsti skirtų veiklų vystymas ir įgyvendinimas visose Bendrijos politikos srityse, įtraukiant, kai tinkama, nevyriausybines organizacijas, pažangius arba eksperimentinius projektus ir nacionalinių institucijų ir veiklų sąveiką;

c) su įstatymais susijusios veiklos:

i) parengiamasis darbas Bendrijos teisiniams instrumentams visuomenės sveikatos srityje;

ii) Bendrijos įstatymų poveikio sveikatai vertinimas;

iii) Bendrijos ir jos valstybių narių pozicijos koordinavimas susirinkimuose, kai svarstomi su sveikata susiję klausimai;

d) su konsultacijomis, žiniomis ir informacija susijusios veiklos:

i) sveikatos informacijos, žinių, įskaitant statistiką, ataskaitų, apžvalgų, analizių ir patarimų Bendriją ir jos valstybes nares bendrai dominančiais klausimais rengimas ir platinimas valstybių narių kompetentingoms institucijoms, sveikatos ir kitų sričių profesionalams, o kai tinkama, kitiems suinteresuotiems veikėjams ir plačiajai visuomenei;

ii) informavimas ir konsultavimas sveikatos ir su sveikata susijusiais klausimas Bendrijos lygiu, įtraukiant visus suinteresuotuosius, tokius kaip pacientų organizacijos, sveikatos apsaugos specialistai, sveikatos priežiūros teikėjai, profsąjungos, socialiniai partneriai ir sveikatos srityje veikiančios NVO;

iii) dalinimasis patirtimi ir apsikeitimas informacija su sveikata susijusiais klausimais tarp Bendrijos ir valdžios institucijų bei valstybių narių kompetentingų institucijų;

iv) švietimo ir profesinio rengimo visuomenės sveikatos srityje atitinkančių programos tikslus skatinimas;

v) tinklų apsikeitimui informacija dėl gerosios patirties visuomenės sveikatos ir sveikatos politikos veiksmingumo srityje vystymas ir palaikymas;

vi) mokslinės informacijos ir patarimų gavimas iš aukšto lygio mokslininkų ir ekspertų;

vii) Bendrijos ir valstybių narių veiklų ryšium su gerąja praktika ir teisingomis, pagrįstomis, visuomenės sveikatos gairėmis, rėmimas ir skatinimas;

e) nevyriausybinių organizacijų, plėtojančių šioje programoje prioritetinėmis įvardytas veiklas, koordinavimo Europos lygiu skatinimas. Tos organizacijos gali veikti pavieniui arba keliose koordinuojamose asociacijose.

4 straipsnis

Bendrosios strategijos ir veiksmai

Siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos sritis ir veiklas, programos tikslus galima įgyvendinti kaip bendras strategijas ir bendrus veiksmus sukuriant sąsajas su atitinkamomis Bendrijos programomis ir veiklomis, ypač vartotojų apsaugos, socialinės apsaugos, sveikatos ir saugos darbe, įdarbinimo, tyrimų ir technologijų plėtros, vidaus rinkos, informacinės visuomenės ir informacinių technologijų, statistikos, žemės ūkio, švietimo, transporto, pramonės ir aplinkosaugos srityse, ir su veiksmais, kuriuos vykdo Jungtinis tyrimų centras ir atitinkamos Bendrijos įstaigos, su kuriomis stiprinamas bendradarbiavimas.

5 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija pagal 9 straipsnio nuostatas užtikrina programoje nurodytų veiksmų įgyvendinimą ir jos harmoningą bei subalansuotą plėtrą.

2. Kad padėtų programą įgyvendinti, Komisija užtikrina per atitinkamus valstybes nares glaudžiai susiejančius struktūrinius susitarimus, sveikatos monitoringo ir greito reagavimo į grėsmes sveikatai tinklų koordinavimą ir integravimą.

3. Komisija ir valstybės narės savo atitinkamose kompetencijos srityse imasi tinkamų veiksmų užtikrinti efektyvų programos veikimą bei vystyti mechanizmus Bendrijos ir valstybių narių lygiu programos tikslams pasiekti. Jos užtikrina atitinkamos informacijos apie programos remiamų veiksmų teikimą ir tai, kad veiksmuose, kurių įgyvendinimas reikalauja pasitelkti vietos ir regioninės valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas, būtų pasiektas kiek įmanoma aktyvesnis jų dalyvavimas.

4. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija siekia duomenų ir informacijos palyginamumo ir, kai įmanoma, sistemų ir tinklų suderinamumo bei bendro veikimo apsikeičiant sveikatos duomenimis ir informacija.

5. Įgyvendindama programą, Komisija kartu su valstybėmis narėmis užtikrina, kad būtų laikomasi visų tinkamų teisinių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos ir, kai tinkama, tokių duomenų slaptumui ir saugumui užtikrinti reikalingų mechanizmų įvedimą.

6. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina 13 straipsnyje nurodytais sprendimais patvirtintų visuomenės sveikatos programų veiksmų, kurie prisideda prie šioje programoje išdėstytų prioritetų, perėjimą prie veiksmų, kurie turi būti įgyvendinami pagal šią programą.

6 straipsnis

Nuoseklumas ir papildomumas

Komisija užtikrina pagal šią programą bei pagal kitas Bendrijos politikos kryptis ir veiklas įgyvendinamų veiksmų, įskaitant 4 straipsnyje minėtas politikos kryptis, nuoseklumą ir papildomumą. Komisija daugiausia nustato pasiūlymus, kurie geriausiai atitinka programos tikslus ir veiksmus bei praneša 9 straipsnyje nurodytam Komitetui apie tai, kiek tuose pasiūlymuose skiriama dėmesio sveikatos problemų sprendimui ir jų laukiamą poveikį sveikatai.

7 straipsnis

Finansavimas

1. Šios programos įgyvendinimo finansinė struktūra 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 312 milijonų eurų.

Išlaidos techninei ir administravimo pagalbai susijusiai su 3 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nustatytais struktūriniais susitarimais ir iš to kylančiomis veiklomis, dengiamos iš bendro programos biudžeto.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžetą skirstanti institucija, atsižvelgdama į finansinę perspektyvą.

8 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Šiam sprendimui, susijusiam su žemiau išvardytais klausimais, įgyvendinti reikalingos priemonės, priimamos remiantis 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo tvarka:

a) metinis darbo planas programai įgyvendinti, nustatantis prioritetus ir būtinus veiksmus, įskaitant resursų paskirstymą;

b) atrankos ir programos veiksmų finansavimo susitarimai, kriterijai ir procedūros;

c) susitarimai 4 straipsnyje nurodytos bendros strategijos ir veiksmų įgyvendinimui;

d) susitarimai 12 straipsnyje nurodytai programai vertinti;

e) susitarimai parengti bet kokius struktūrinius susitarimus sveikatos monitoringui ir skubaus reagavimo į grėsmes sveikatai koordinuoti;

f) susitarimai šios programos informacijos perdavimui, apsikeitimui ja ir jos platinimui ir skubiam reagavimui į grėsmes sveikatai, nepažeidžiant įgyvendinimo priemonių vykdomų remiantis Sprendimu Nr. 2119/98/EB.

2. Šiam sprendimui, susijusiam su visais kitais klausimais, įgyvendinti reikalingos priemonės, priimamos remiantis 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta patariamąja tvarka.

9 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią pastraipą, taikomi sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda į šią pastraipą, taikomi sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

4. Komitetas priima darbo tvarkos taisykles.

10 straipsnis

ELPA/EEE šalių, asocijuotų Vidurio ir Rytų Europos šalių, Kipro, Maltos ir Turkijos dalyvavimas

Šioje programoje gali dalyvauti:

a) ELPA/EEE šalys EEE sutartyje nustatytomis sąlygomis;

b) Asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos šalys Europos Sutartyje, jų papildomuose protokoluose ir atitinkamų Asociacijos Tarybų sprendimuose nustatytomis sąlygomis;

c) Kipras, paskyrus papildomus asignavimus – su ta šalimi suderinta tvarka;

d) Malta ir Turkija, paskyrus papildomus asignavimus – vadovaujantis Sutarties nuostatomis.

11 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Įgyvendinant šią programą, vadovaujantis 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, bus skatinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir sveikatos srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, arba su gebančiomis daryti poveikį visuomenės sveikatai, tokiomis kaip Pasaulio prekybos organizacija ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Ypač, kai tinkama ir galima, sveikatos informacijos sistema ir gebėjimas reaguoti į grėsmes sveikatai, turėtų būti koordinuojami su Pasaulio sveikatos organizacijos veiklomis.

12 straipsnis

Monitoringas, vertinimas ir rezultatų platinimas

1. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija reguliariai stebi, prireikus pasitelkdama ekspertus, programos veiksmų įgyvendinimą siekiant programos tikslų. Ji kasmet teikia informaciją Komitetui. Komisija persiunčia savo pagrindinių išvadų kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Komisijos prašymu, valstybės narės teikia informaciją apie programos įgyvendinimą ir jos poveikį.

3. Baigiantis ketvirtiems programos metams, Komisija pasamdo nepriklausomų kvalifikuotų ekspertų, kurie įvertina programos įgyvendinimą ir rezultatus per pirmuosius trejus metus. Ji taip pat įvertina sveikatai padarytą poveikį ir resursų panaudojimo efektyvumą, nuoseklumą bei papildomumą su kitomis atitinkamomis programomis, veiksmais ir iniciatyvomis, įgyvendintomis pagal kitas Bendrijos politikos kryptis ir veiklas. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia išvadas kartu su savo komentarais. Pasibaigus programai, iki kitų metų pabaigosKomisija toms institucijoms ir įstaigoms taip pat pateikia galutinę ataskaitą apie programos įgyvendinimą.

4. Komisija įvykdytų veiksmų rezultatus ir vertinimo ataskaitą paskelbia viešai.

13 straipsnis

Anuliavimas

2002 m. gruodžio 31 d. panaikinami tokie sprendimai:

Sprendimas Nr. 645/96/EB, Sprendimas Nr. 646/96/EB, Sprendimas Nr. 647/96/EB, Sprendimas Nr. 102/97/EB, Sprendimas Nr. 1400/97/EB, Sprendimas Nr. 372/199/EB, Sprendimas Nr. 1295/1999/EB, Sprendimas Nr. 1296/1999/EB.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje, 2002 m. rugsėjo 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Fischer Boel

[1] OL C 337 E, 2000 11 28, p. 122 ir C 240 E, 2001 8 28, p. 168.

[2] OL C 116, 2001 4 20, p. 75.

[3] OL C 144, 2001 5 16, p. 43.

[4] 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 21, 2002 1 24, p. 161), 2001 m. liepos 31 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 307, 2001 10 31, p. 27) ir 2001 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). 2002 m. liepos 3 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2002 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas.

[5] OL L 95, 1996 4 16, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 521/2001/EB (OL L 79, 2001 3 17, p. 1).

[6] OL L 95, 1996 4 16, p. 9. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 521/2001/EB.

[7] OL L 95, 1996 4 16, p. 16. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 521/2001/EB.

[8] OL L 19, 1997 1 22, p. 25. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 521/2001/EB.

[9] OL L 193, 1997 7 22, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 521/2001/EB.

[10] OL L 46, 1999 2 20, p. 1.

[11] OL L 155, 1999 6 22, p. 1.

[12] OL L 155, 1999 6 22, p. 7. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 521/2001/EB.

[13] OL L 268, 1998 10 3, p. 1.

[14] OL L 21, 2000 1 26, p. 32.

[15] OL L 203, 1998 7 21, p. 14.

[16] OL L 199, 1999 7 30, p. 59.

[17] OL C 390, 1998 12 15, p. 1.

[18] OL C 200, 1999 7 15, p. 1.

[19] OL C 407, 1998 12 28, p. 21.

[20] OL C 51, 1999 2 22, p. 53.

[21] OL C 175, 1999 6 21, p. 135.

[22] OL L 172, 1999 6 18, p. 3.

[23] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

VEIKSMAI IR PARAMOS PRIEMONĖS

1. Gerinti informaciją ir žinias apie sveikatą visuomenės sveikatos plėtojimui:

1.1. plėtojant ir vykdant tolydžią sveikatos monitoringo sistemą, siekiant sukurti palyginamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius Bendrijos lygiu, remiantis vykdomu darbu bei pasiektais rezultatais bei rinkti, analizuoti ir platinti palyginamą ir suderinamą informaciją apie žmogaus sveikatą pagal amžių ir lytį Bendrijos lygiu, susijusią su sveikatos būkle, sveikatos politikos kryptimis ir sveikatos veiksniais, įskaitant demografines, geografines ir socialines bei ekonomines situacijas, asmeninius ir biologinius veiksnius, sveikatos elgesį tokį, kaip, piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis, mityba, fizinė veikla, seksualinis elgesys, gyvenimo, darbo ir aplinkos sąlygos, atkreipiant ypatingą dėmesį į nevienodas sveikatos sąlygas;

1.2. plėtojant informacinę sistemą ankstyvam grėsmių sveikatai perspėjimui, išaiškinimui ir priežiūrai tiek dėl užkrečiamų ligų, įskaitant tarptautinio ligų plitimo pavojų (įskaitant atsparius patogenus), tiek ir neužkrečiamas ligas;

1.3. gerinant informacijos bei sveikatos duomenų perdavimo ir dalinimosi jais sistemą, įskaitant galimybes ją gauti visuomenei;

1.4. plėtojant ir naudojant mechanizmus analizei, patarimui, ataskaitoms, informacijai ir konsultacijai su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis pusėmis dėl Bendrijos lygio sveikatos problemų;

1.5. gerinant analizę ir žinias apie sveikatos politikos krypčių plėtros poveikį ir apie kitas Bendrijos politikos kryptis ir veiklas, tokias kaip vidaus rinka, kiek ji liečia sveikatos sistemą prisidėdama prie aukšto lygio žmogaus sveikatos apsaugos, įskaitant politikos krypčių poveikio sveikatai vertinimo kriterijų ir metodikų plėtrą bei plėtojant kitas visuomenės sveikatos ir kitų politikos krypčių sąsajas;

1.6. peržiūrint, analizuojant ir remiant sveikatos technologijų patirtį, įskaitant informacinių technologijų patirties apsikeitimą;

1.7. remiant informacijos ir patirties susijusios su gerąja praktika apsikeitimą;

1.8. plėtojant ir vykdant bendrus veiksmus su veiklomis planų sukurtų e. Europos programose, siekiant pagerinti galimybes plačiajai visuomenei internetu gauti informacijos sveikatos klausimais bei svarstant galimybes sukurti atpažįstamų Bendrijos interneto svetainių patvirtinimo ženklų sistemą.

Sistemoje pateikiami esami duomenys ir informacija turi būti lengvai prieinami Bendrijai, atitinkamiems valstybių narių vartotojams, ir kai tinkama, tarptautinėms organizacijoms.

Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, jei reikalinga, panaudojant Bendrijos statistikos programą, bus sukurtas statistinis sistemos elementas, siekiant skatinti sinergiją ir vengti dubliavimosi.

2. Padidinti gebėjimą skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes sveikatai:

2.1. didinant gebėjimus gydyti užkrečiamas ligas paremiant tolimesnį Sprendimo Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo įgyvendinimą;

2.2. remiant tinklo veikimą valstybėse narėse ir pagal šio sprendimo 10 straipsnio nuostatas dalyvaujančiose šalyse, ypač vykdant bendrus tyrimus, mokymus, nuolatinį vertinimą, kokybės užtikrinimą ir, kai tinkama, prisidedant prie priedo 1.2 ir 1.3 punktuose išvardytų veiksmų;

2.3. vystant strategijas ir mechanizmus keistis informacija, reaguoti į grėsmes neužkrečiamoms ligoms ir užkirsti joms kelią, įskaitant atskirai lyčiai būdingas grėsmes sveikatai ir retas ligas;

2.4. keičiantis informacija apie strategijas, siekiant nenumatytais atvejais pasipriešinti grėsmėms iš fizinių, cheminių arba biologinių ligų šaltinių, įskaitant grėsmes susijusias su teroristiniais veiksmais ir vystant arba naudojant, kai tinkama, Bendrijos metodus ir mechanizmus;

2.5. keičiantis informacija apie skiepijimų ir imuniteto strategijas;

2.6. didinant organų ir žmogiškos kilmės medžiagų, įskaitant kraują, kraujo komponentus ir kraujo pakaitalus, saugą ir kokybę, vystant tų medžiagų rinkimo, apdorojimo, laikymo ir skirstymo bei naudojimo aukštus kokybės ir saugumo standartus;

2.7. įgyvendinant žmogaus produktų, tokių kaip kraujas, kraujo komponentai ir kraujo pakaitalai, budrumo tinklus;

2.8. skatinant žmogaus sveikatos apsaugos nuo galimų nepalankių aplinkos veiksnių, tokių kaip jonizacija ir nejonizuota radiacija ir triukšmas, poveikių strategijas ir priemones;

2.9. vystant atsparumo antibiotikams mažinimo strategijas.

3. Skatinti sveikatą ir užkirsti kelią ligoms, darant poveikį sveikatos veiksniams visose Bendrijos politikos kryptyse ir veiklose:

3.1. ruošiant ir įgyvendinant strategijas ir priemones, įskaitant tas, kurios susijusios su visuomenės supratimu, su gyvenimo būdu susijusiais sveikatos veiksniais, tokiais kaip mityba, fizinė veikla, tabakas, alkoholis, narkotikai ir kitos medžiagos, bei veiklas susijusias su psichine sveikata, įskaitant priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į visas Bendrijos politikos sritis ir specialias strategijas pagal amžiaus grupes ir lytis;

3.2. analizuojant situaciją ir vystant strategijas dėl socialinių ir ekonominių sveikatos veiksnių, siekiant nustatyti ir kovoti su nelygybe sveikatos srityje bei įvertinti socialinių ir ekonominių veiksnių poveikį sveikatai;

3.3. analizuojant situaciją ir vystant strategijas dėl sveikatos veiksnių, susijusių su aplinka ir padedant identifikuoti ir įvertinti aplinkos veiksnių pasekmes sveikatai;

3.4. analizuojant situaciją ir keičiantis informacija apie genetinius veiksnius bei genetinio patikrinimo naudojimą;

3.5. vystant metodus vertinti sveikatos rėmimo strategijų ir priemonių kokybę ir veiksmingumą;

3.6. paremiant atitinkamas mokymo veiklas, susijusias su pirmiau minėtomis priemonėmis.

4. Paramos priemonės

4.1. Bendrija gali suteikti paramą 3 straipsnyje nurodytiems veiksmams ir veikloms.

4.2. Vykdant programą, Komisija gali paprašyti papildomų resursų, įskaitant lėšas ekspertams, pavyzdžiui, sistemos priežiūrai, programos vertinimui arba naujų teisės aktų rengimui. Ji taip pat gali paprašyti ekspertų dirbti Komisijos struktūrose ir koordinuoti bei integruoti sveikatos priežiūros ir skubaus reagavimo į grėsmes sveikatai tinklus. Prie 12 straipsnio 1 dalyje minimos ataskaitos, jei reikia, galima pridėti paraiškas dėl atitinkamų pakeitimų.

4.3. Komisija taip pat gali imtis informacijos, leidybos ir platinimo veiksmų. Ji taip pat gali atlikti vertinimo studijas bei organizuoti seminarus, koliokviumus ar kitus ekspertų susitikimus.

--------------------------------------------------