32001R0069

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001

2001 m. sausio 12 d.

dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms valstybės horizontalios pagalbos rūšims [1], ypač į jo 2 straipsnį,

paskelbusi šio reglamento projektą [2],

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 994/98 įgalioja Komisiją reglamentu nustatyti pagalbos dydį, už kurį mažesnės pagalbos priemonės nelaikomos atitinkančiomis visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir dėl to jai netaikomas pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

(2) Komisija daugelyje savo sprendimų yra taikiusi Sutarties 87 ir 88 straipsnius, ir yra išaiškinusi pagalbos sąvoką, kaip ji suprantama Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Komisija taip pat yra išdėsčiusi savo politiką dėl de minimis ribos, už kurią mažesnei paramai Sutarties 87 straipsnio 1 dalis netaikoma, pranešime apie de minimis taisyklę valstybės pagalbai [3]. Atsižvelgiant į šią patirtį bei siekiant didesnio skaidrumo ir teisinio aiškumo, reikėtų, kad de minimis taisyklė būtų nustatyta reglamentu.

(3) Atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros, taip pat transporto sektoriuose, bei į riziką, kad netgi labai nedidelė pagalba gali atitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus tuose sektoriuose, šis reglamentas neturėtų būti taikomas šiems sektoriams.

(4) Atsižvelgiant į Pasaulinės Prekybos Organizacijos (PPO) Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių [4] pagal šį reglamentą neturėtų būti teikiama išimtis eksporto pagalbai arba pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams gaminiams nei importuotiems. Pagalba, teikiama dalyvavimo prekybos mugėse išlaidoms, mokymui arba konsultavimo paslaugoms dėl naujo arba esamo gaminio pristatymo naujoje rinkoje, paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

(5) Atsižvelgiant į Komisijos patirtį gali būti nustatyta, kad pagalba, neviršijanti 100000 eurų ribos per trejus metus, nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir (arba) neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, ir todėl jai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Santykinis trejų metų laikotarpis yra lankstus, todėl kiekvieną kartą teikiant kiekvieną naują de minimis pagalbą turi būti nustatytas bendras per praėjusius trejus metus suteiktos de minimis pagalbos dydis. De minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai pagalbos gavėjas įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti. De minimis taisyklė nepanaikina galimybės įmonėms gauti valstybės pagalbos, patvirtintos Komisijos arba pagal reglamentą dėl bendrosios išimties tam pačiam projektui finansuoti.

(6) Siekiant skaidrumo, vienodo aiškinimo ir teisingo de minimis pagalbos aukščiausios ribos taikymo reikėtų, kad valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą ir atsižvelgiant į de minimis taisyklės taikymo dabartinę praktiką reikėtų, kad pagalbos sumos, kurios nėra teikiamos finansinių subsidijų forma, būtų konvertuojamos į jų bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant dalimis išmokamos pagalbos subsidijos ekvivalentą bei pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, dydį, būtina taikyti pagalbos teikimo metu rinkoje vyraujančias palūkanų normas. Siekiant, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklės būtų taikomos vienodai, skaidriai ir paprastai, taikant šį reglamentą, rinkos palūkanų normomis turėtų būti laikomos pamatinės palūkanų normos su sąlyga, kad lengvatinės paskolos atveju paskola yra užtikrinama pakankamomis garantijomis ir nesukelia nepagrįstai didelės rizikos. Pamatinės palūkanų normos yra tos, kurias reguliariai nustato Komisija remdamasi objektyviais kriterijais ir kurios yra skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje bei internete.

(7) Komisija privalo užtikrinti, kad taisyklių dėl valstybės pagalbos teikimo būtų laikomasi, ir ypač kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitiktų jos teikimo sąlygas. Remiantis Sutarties 10 straipsnyje išdėstytu bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra pagalbos suma, suteikta tam pačiam pagalbos gavėjui pagal de minimis taisyklę, neviršytų 100000 eurų ribos per trejus metus. Tuo tikslu reikėtų, kad valstybės narės, suteikdamos de minimis pagalbą, informuotų įmonę apie tai, kad pagalba yra de minimis, gautų visą informaciją apie kitą gautą de minimis pagalbą per pastaruosius trejus metus, ir nuodugniai patikrintų, kad, suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijama de minimis pagalbai nustatyta riba. Alternatyvus būdas užtikrinti, kad nustatytų ribų būtų tinkamai laikomasi, yra centrinio registro priemonės.

(8) Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, ir ypač į tai, kaip dažnai reikia peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamas šešių mėnesių tikslinimo laikotarpis dėl de minimis pagalbos schemų kurioms buvo taikomas šis reglamentas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai įmonėms visuose sektoriuose, išskyrus:

a) transporto sektorių ir veiklą, susijusią su Sutarties I priede išvardytų gaminių gamyba, apdorojimu ir pardavimu;

b) pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, konkrečiai — pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, paskirstymo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla;

c) pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės, ar importuotos prekės.

2 straipsnis

De minimis pagalba

1. Pagalbos priemonės, kurios atitinka 2 ir 3 dalyse išdėstytus kriterijus, laikomos neatitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų, ir dėl to joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas.

2. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus metus, suma neviršija 100000 eurų. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos ar siekiamų tikslų.

3. 2 dalyje nurodyta riba išreiškiama finansine subsidija. Naudojami tokie skaičiai, kurie yra prieš tiesioginių mokesčių atskaitymą. Jeigu pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, pagalbos suma yra pagalbos subsidijos ekvivalentas.

Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, dydį, naudojamos suteikimo metu galiojusios pamatinės palūkanų normos.

3 straipsnis

Kaupimas ir monitoringas

1. Valstybė narė, teikdama įmonei de minimis pagalbą, informuoja pastarąją apie tokios paramos pobūdį bei gauna iš jos visą informaciją apie per praėjusius trejus metus gautą de minimis pagalbą.

Valstybė narė gali suteikti naują de minimis pagalbą tiktai patikrinusi, kad dėl jos bendra per trejus metus suteikta de minimis pagalba neviršys 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos ribos.

2. Jeigu valstybė narė įsteigia centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų institucijų toje valstybėje narėje suteiktą de minimis pagalbą, 1 dalies pirmos pastraipos reikalavimas nebegalioja nuo to momento, kai registras apima trejų metų laikotarpį.

3. Valstybės narės registruoja ir renka visą informaciją apie šio reglamento taikymą. Dokumentuose turi būti nurodyta visa informacija, reikalinga nustatyti, kad visos šiuo reglamentu numatytos sąlygos yra įvykdytos. Dokumentai apie individualią de minimis pagalbą saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos, o apie de minimis pagalbos schemą — 10 metų nuo paskutinės individualios pagalbos pagal tą schemą suteikimo datos. Komisijai raštu paprašius, valstybė narė per 20 darbo dienų, arba ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį, pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esant būtina įvertinti, ar tenkinamos visos šiuo reglamentu nustatytos sąlygos, ir ypač bendra de minimis pagalbos suma, kurią gavo bet kuri įmonė.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo laikas

1. Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis galioja iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui de minimis pagalbos schemos, kurioms taikomas šis reglamentas, toliau galios per šešių mėnesių tikslinimo laikotarpį.

Per tikslinimo laikotarpį tos schemos toliau bus taikomos, laikantis šio reglamento sąlygų.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. sausio 12 d.

Komisijos vardu

Mario Monti

Komisijos narys

[1] OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

[2] OL C 89, 2000 3 28, p. 15.

[3] OL C 68, 1996 3 6, p. 9.

[4] OL L 336, 1994 12 23, p. 156.

--------------------------------------------------