31999R1804

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1804/1999

1999 m. liepos 19 d.

papildantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų, įtraukiant ir gyvulininkystės produkciją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 [4] numatyta, kad Komisija iki 1995 m. birželio 30 d. turi pateikti pasiūlymus dėl principų ir konkrečių tikrinimo priemonių, susijusių su gyvulininkystės produkcijos, neapdorotų gyvulininkystės produktų ir žmonėms skirtų produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės ingredientų, ekologine gamyba;

(2) ekologiškų žemės ūkio produktų poreikis didėja, ir vartotojus vis labiau domina tokie produktai;

(3) gyvulininkystės produkcijos gamyba leidžia didinti šių produktų gamybos apimtį ir sudaro sąlygas žemės ūkio valdose, užsiimančiose ekologine žemdirbyste, vystyti papildomą veiklą, duodančią didžiąją dalį pajamų;

(4) šiame reglamente suderinamos pačių svarbiausių gyvūnų veislių auginimo, ženklinimo etiketėmis ir tikrinimo taisyklės; rūšims, kitoms nei vandens rūšys, kurių auginimo taisyklės šiame reglamente nenustatytos, dėl vartotojų apsaugos tikslinga suderinti bent jų ženklinimo etiketėmis reikalavimus ir kontrolės sistemą; akvakultūros produktams tokios taisyklės turėtų būti nustatytos kiek galima greičiau;

(5) be to, gyvulininkės produkcijos gamyba yra esminė organizuojant žemės ūkio produktų gamybą ūkiuose, užsiimančiuose ekologine žemdirbyste, kadangi dirbama žemė aprūpinama būtinomis organinėmis ir maistinėmis medžiagomis ir taip pagerinama dirva bei nenutrūkstamai vystomas žemės ūkis;

(6) tam, kad nebūtų teršiama aplinka, ypač tokie gamtiniai ištekliai, kaip žemė ir vanduo, ekologiška gyvulininkystės produkcija turi būti gaminama atsižvelgiant į žemę, taikant tinkamą sėjomainos sistemą ir šeriant gyvūnus tame ūkyje pagamintais ekologiškais augalininkystės produktais;

(7) tam, kad vanduo nebūtų teršiamas azoto junginiais, ekologiškai ūkininkaujančiuose gyvulininkystės ūkiuose turėtų būti atitinkamos saugyklos ir kietų bei skystų gyvulininkystės nuotekų išskirstymo planai;

(8) ganiavinė gyvulininkystė, vykdoma pagal ekologinės žemdirbystės taisykles, yra tinkamiausia veikla dirvonuojantiems plotams išsaugoti ir panaudoti;

(9) turėtų būti skatinama biologinė įvairovė, o pasirenkant veisles turėtų būti atsižvelgta į jų gebėjimą prisiderinti prie vietos sąlygų;

(10) genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir iš jų išvesti produktai nėra suderinami su ekologinės gamybos būdu; kad vartotojai ir toliau pasitikėtų ekologiška produkcija, genetiškai modifikuoti organizmai, jų dalys ir iš jų išvesti produktai neturėtų būti naudojami gaminant produktus, paženklintus kaip pagamintus, laikantis ekologiškos produkcijos gamybos reikalavimų;

(11) vartotojams turėtų būti suteiktos garantijos, kad produktai yra pagaminti laikantis šio reglamento reikalavimų; kiek tai įmanoma techniškai, šis faktas turėtų būti pagrįstas galimybe atsekti gyvulininkystės produktus;

(12) gyvūnai turi būti šeriami žole, pašariniais augalais ir pašarais, pagamintais laikantis ekologinės gamybos reikalavimų;

(13) dabartinėmis aplinkybėmis gyvūnų augintojams gali būti sunku apsirūpinti pašarais, tinkamais ekologiškai auginamiems gyvūnams, ir todėl turėtų būti leista laikinai ribotais kiekais naudoti ribotą neekologiškų pašarų skaičių;

(14) be to, norint nustatyti pagrindinius gyvūnų mitybos reikalavimus, gali tekti aiškiai apibrėžtomis sąlygomis panaudoti tam tikrus mineralus, mikroelementus ir vitaminus;

(15) gyvūnų sveikatos priežiūra iš esmės turėtų būti pagrįsta tokiomis prevencijos priemonėmis kaip tinkama veislių ir padermių atranka, subalansuota aukštos kokybės dieta bei palanki aplinka, ypač turint galvoje auginamų gyvūnų tankį ir ūkininkavimo praktiką;

(16) užsiimant ekologine žemdirbyste, neleidžiama profilaktiškai naudoti chemiškai susintetintų alopatinių vaistų;

(17) tačiau, gyvūnams susirgus arba susižeidus, jie turėtų būti tuoj pat gydomi, visų pirma, fitoterapiniais arba homeopatiniais vaistais, o cheminiu būdu susintetintų alopatinių vaistų turėtų būti vartojama kuo mažiau; kad vartotojai garantuotai įsisavintų ekologišką produkciją, turėtų būti sudarytos galimybės imtis ribojamųjų priemonių, pavyzdžiui, dvigubai pailginti išlauką panaudojus cheminiu būdu susintetintus alopatinius vaistus;

(18) paprastai, jei leidžia oro sąlygos, gyvūnams turėtų būti prieinami ganymuisi skirti plotai arba ganyklos, ir tokie ganymosi plotai turėtų būti organizuojami remiantis atitinkama rotacijos sistema;

(19) visų rūšių gyvūnai turėtų būti apgyvendinti atsižvelgiant į gyvūnų konkrečius poreikius, kiek tai susiję su vėdinimu, šviesa, erdve ir patogumais ir jiems atitinkamai turėtų būti skiriamas pakankamas plotas, kiekvienam gyvūnui suteikiantis pakankamą judėjimo laisvę ir formuojantis jo natūralų socialinį elgesį;

(20) sistemingi veiksmai, sukeliantys gyvūnams stresą, sužalojimus, ligas ar kančias jų auginimo, tvarkymo, gabenimo arba skerdimo etapuose, turėtų būti sumažinti iki minimumo; tačiau gali būti leidžiamas specifinis įsikišimas, būdingas tam tikriems auginimo būdams; tam tikrų augimą skatinančių arba veisimosi ciklą reguliuojančių medžiagų naudojimas nesiderina su ekologinės žemdirbystės principais;

(21) bitininkystės specifika reikalauja specialių nuostatų, ypač tam, kad būtų garantuotas pakankamas reikiamos kokybės žiedadulkių ir nektaro kiekis;

(22) visiems ūkio subjektams, parduodantiems ekologiškai išaugintų gyvūnų produktus, turi būti taikomi reguliarūs ir vienodi patikrinimai; ūkyje turėtų būti vedamas prieinamas registras, kuriame būtų nuolatos įrašoma nauja informacija apie į ūkį atvežamus ir iš jo išvežamus gyvūnus bei apie paskirtą gydymą;

(23) regioniniai žemės ūkio ir klimato sąlygų skirtumai reikalauja, kad, ūkininkaujant tam tikru būdu, būtų nustatyti tam tikri pertvarkymo einamieji laikotarpiai, skirti pertvarkyti gyvūnų pastatus bei jų įrangą;

(24) dabartinė valstybių narių praktikos įvairovė ekologiškai gaminant gyvulininkystės produkciją reikalauja, kad valstybės narės galėtų taikyti griežtesnes taisykles jų teritorijoje auginamiems gyvūnams bei gaminamiems gyvulininkystės produktams;

(25) nuorodos ant etikečių, reklaminėje medžiagoje arba prekybos dokumentuose, kurias vartotojas laiko nuoroda, kad buvo laikomasi ekologinės gamybos būdo, Reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 suteikiamos produktams, pagamintiems laikantis to reglamento;

(26) tam tikras nuorodas vartotojas paprastai laiko nuoroda, kad buvo laikomasi ekologinės gamybos būdo;

(27) tačiau tam, kad prekės ženklo savininkai galėtų pritaikyti savo produkcijai ekologinės žemdirbystės reikalavimus, būtina numatyti pertvarkymo laikotarpį, su sąlyga, kad toks pertvarkymo laikotarpis bus taikomas tik tiems pirmiau minėtas nuorodas turintiems prekių ženklams, kurių įregistravimo paraiškos bus paduotos iki paskelbiant Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ir kad vartotojas bus tinkamai informuotas apie tai, kad produktai nėra pagaminti laikantis ekologinės gamybos reikalavimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 iš dalies keičiamas taip:

1. 1 straipsnis pakeičiamas taip:

"1 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas toliau nurodytiems produktams, ant kurių yra arba ant kurių turėtų būti nuorodos apie ekologinės gamybos būdą:

a) neperdirbtiems augalininkystės produktams; taip pat gyvūnams bei neperdirbtiems gyvulininkystės produktams, kuriems yra taikomos I ir III prieduose nurodytos gamybos taisyklės ir specialios jų kontrolės taisyklės;

b) perdirbtiems augalininkystės ir gyvulininkystės produktams, skirtiems žmonių maistui, kurių sudėtyje yra iš esmės vienas ar daugiau augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės ingredientų;

c) pašarams, kombinuotiesiems pašarams ir pašarinėms medžiagoms, nenurodytiems a punkte, įsigaliojus šiam reglamentui, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, tuo atveju, kai tam tikroms gyvūnų rūšims taikomos išsamios gamybos taisyklės nėra nurodytos I priede, toms rūšims ir iš jų pagamintiems produktams, išskyrus akvakultūrą ir akvakultūros produktus, taikomos 5 straipsnyje numatytos ženklinimo etiketėmis bei 8 ir 9 straipsniuose numatytos kontrolės taisyklės. Iki tol, kol bus įtrauktos išsamios gamybos taisyklės, taikomos nacionalinės taisyklės arba, jei tokių nėra, neoficialūs standartai, kuriems pritarė arba kuriuos pripažino valstybės narės.

3. Ne vėliau kaip iki 2001 m. rugpjūčio 24 d. Komisija, laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos tvarkos, pasiūlo reglamentą, kuriame numato ženklinimo etiketėmis bei kontrolės reikalavimus bei atsargumo priemones, taikomas šio straipsnio 1 dalies c punkte minėtiems produktams, tiek, kiek tie reikalavimai susiję su ekologinės gamybos būdu.

Iki tol, kol bus priimtas ankstesnėje pastraipoje minėtas reglamentas, skirtas šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytiems produktams, taikomos Bendrijos teisę atitinkančios nacionalinės taisyklės, o jei tokių nesama – neoficialūs standartai, kuriems pritarė arba kuriuos pripažino valstybės narės."

2. 2 straipsnis pakeičiamas taip:

"2 straipsnis

ispaniškai : ecológico,

daniškai : økologisk,

vokiškai : ökologisch, biologisch,

graikiškai : βιολογικό,

angliškai : organic,

prancūziškai : biologique,

itališkai : biologico,

olandiškai : biologisch,

portugališkai : biológico,

suomiškai : luonnomukainen,

švediškai : ekologisk."

3. 3 straipsnis pakeičiamas taip:

"3 straipsnis

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų arba Bendrijos teisei neprieštaraujančių nacionalinių nuostatų, susijusių su 1 straipsnyje nurodytais produktais, t. y. nuostatų, reglamentuojančių gamybą, tvarkymą, pardavimą, ženklinimą etiketėmis bei tikrinimą, įskaitant teisės aktus dėl maisto produktų bei gyvūnų mitybos."

4. 4 straipsnio 3 dalyje pateiktas "tvarkymo" apibrėžimas pakeičiamas taip:

"tvarkymas" : – tai žemės ūkio produktų konservavimas ir (arba) perdirbimas (įskaitant gyvūnų skerdimą ir pjaustymą), taip pat jų įpakavimas ir (arba) pakeitimai, padaryti ženklinant šiuos produktus etiketėmis, siekiant nurodyti, kad buvo laikomasi šviežių, konservuotų ir (arba) perdirbtų produktų ekologinės gamybos reikalavimų;"

5. 4 straipsnis papildomas šiais apibrėžimais:

"gyvulininkystės produkcija" – tai naminių arba prijaukintų laukinių gyvūnų (įskaitant vabzdžius) ir vandens rūšių, išaugintų gėlame, sūriame arba sūrokame vandenyje, produkcija. Produktai iš sumedžiotų arba sužvejotų laukinių gyvūnų nelaikomi ekologiška produkcija;

"genetiškai modifikuotas organizmas (GMO)" – tai bet kuris organizmas, kaip apibrėžta 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvos 90/220/EEB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 2 straipsnyje [5];

"GMO darinys" – tai bet kuri medžiaga, pagaminta iš GMO arba jų išskirta, bet neturinti jų savo sudėtyje;

"genetiškai modifikuotų organizmų arba GMO darinių panaudojimas" – tai jų panaudojimas maisto produktams, maisto sudedamosioms dalims (įskaitant priedus ir aromatines medžiagas), technologiniams priedams (įskaitant ekstrahavimo tirpiklius), pašarams, kombinuotiems pašarams, pašarinėms medžiagoms, pašarinėms žaliavoms, technologiniams pašarų priedams, tam tikriems produktams, naudojamiems gyvūnų mitybai (pagal Direktyvą 82/471/EEB) [6], augalų apsaugos produktams, veterinariniams vaistams, trąšoms, dirvos kondicionavimo priemonėms, sėkloms, augalų reprodukcinei medžiagai ir gyvūnams;

"veterinariniai vaistai" – tai produktai, kaip apibrėžta 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvos 65/65/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su vaistais, suderinimo 1 straipsnio 2 dalyje [7];

"homeopatiniai veterinariniai vaistai" – tai produktai, kaip apibrėžta 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 92/74/EEB, išplečiančios Direktyvos 81/851/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veterinariniais vaistais, suderinimo taikymo sritį ir pateikiančios papildomas nuostatas dėl homeopatinių veterinarinių vaistų, 1 straipsnio 1 dalyje [8];

"pašarai" – tai produktai, kaip apibrėžta 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais 2 straipsnio a punkte [9];

"pašarinės medžiagos" – tai produktai, kaip apibrėžta 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies pakeičiančios Direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinančios Direktyvą 77/101/EEB, 2 straipsnio a punkte [10];

"kombinuotieji pašarai" – tai produktai, kaip apibrėžta Direktyvos 79/373/EEB 2 straipsnio b punkte;

"pašarų priedai" – tai produktai, kaip apibrėžta 1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 70/524/EEB dėl pašarų priedų 2 straipsnio a punkte [11];

"tam tikri produktai, naudojami gyvūnų mitybai" – tai maistiniai produktai, kuriems taikoma 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti;

"ekologinės gamybos vienetas/ūkis/gyvulininkystės ūkis" – tai vienetas, ūkis arba gyvulininkystės ūkis, atitinkantys šio reglamento taisykles;

"ekologiški pašarai/pašarinės medžiagos" – tai pašarai/pašarinės medžiagos, pagaminti laikantis 6 straipsnyje nurodytų gamybos taisyklių;

"pertvarkymo laikotarpio pašarai/pašarinės medžiagos" – tai pašarai/pašarinės medžiagos, atitinkantys 6 straipsnyje nurodytas gamybos taisykles, išskyrus pertvarkymo laikotarpį, kai tos taisyklės taikomos mažiausiai vienerius metus iki derliaus;

"tradiciniai pašarai/pašarinės medžiagos" – tai pašarai/pašarinės medžiagos, kuriems netaikomos straipsnio 23 ir 24 dalys."

6. 5 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:

"h) jeigu produktas pagamintas nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų."

7. 5 straipsnyje įterpiama ši dalis:

"3a. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–3 dalių, prekių ženklai, kuriuose yra 2 straipsnyje minėta nuoroda, gali būti naudojami iki 2006 m. liepos 1 d. ženklinant etiketėmis ir rekla muojant šio reglamento neatitinkančius produktus, jei:

- paraiška dėl šio ženklo registravimo buvo pateikta iki 1991 m. liepos 22 d., o Suomijoje, Austrijoje ir Švedijoje – iki 1995 m. sausio 1 d., ir ji atitinka 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmąją Tarybos direktyvą 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti [12], ir

- prekės ženklas jau yra pagamintas su aiškia, gerai matoma ir lengvai įskaitoma nuoroda, kad produktai nėra pagaminti laikantis šiame reglamente nurodytų ekologinės gamybos reikalavimų."

8. 5 straipsnio 5 dalis prasideda taip:

"5. Augalininkystės produktai, ženklinami etiketėmis arba reklamuojami pagal šio straipsnio 1 arba 3 dalių nuostatas, gali turėti nuorodas apie pertvarkymą į ekologinės gamybos būdą, jeigu:".

9. 5 straipsnio 5 dalies d punktas keičiamas taip:

"d) produkto sudėtyje yra tik vienas augalinės kilmės ingredientas."

10. 5 straipsnio 5 dalis papildoma šiuo punktu:

"f) produktas pagamintas nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų."

11. 5 straipsnio 5a dalis papildoma šiuo punktu:

"i) jeigu produktas pagamintas nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų."

12. 5 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

"10. 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytuose produktuose negali būti ingredientų, gautų laikantis 6 straipsnyje nustatytų taisyklių, kartu su tais pačiais ingredientais, gautais ne pagal šias taisykles."

13. 6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

"1. Ekologinės gamybos būdas reiškia, kad gaminant 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus produktus, išskyrus sėklas ir augalų dauginamąją medžiagą:

a) turi būti laikomasi bent I priede nurodytų reikalavimų ir, atitinkamais atvejais, su jais susijusių išsamių taisyklių;

b) tik tie produktai, susidedantys iš I ir II prieduose išvardytų medžiagų, gali būti naudojami kaip augalų apsaugos produktai, trąšos, dirvos kondicionavimo priemonės, pašarai, pašarinės žaliavos, kombinuotieji pašarai, pašarų priedai, medžiagos, naudojamos gyvūnų mitybai pagal Direktyvą 82/471/EEB, gyvūnų pastatų ir įrangos sanitarinės medžiagos, kenkėjų ir ligų kontrolės priemonės, taikomos gyvūnų pastatams bei įrangai, arba kitiems tikslams, jei tie tikslai, susiję su tam tikrais produktais, yra nurodyti II priede. Jie gali būti naudojami tik tam tikromis konkrečiomis sąlygomis, nurodytomis I ir II prieduose, jei toks jų panaudojimas valstybių narių žemės ūkyje yra leidžiamas atitinkamomis Bendrijos nuostatomis arba Bendrijos teisę atitinkančiomis nacionalinėmis nuostatomis;

c) naudojamos tik sėklos arba ta augalų dauginamoji medžiaga, kurios yra gautos laikantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ekologinės gamybos reikalavimų;

d) neturi būti naudojami genetiškai modifikuoti organizmai ir (arba) bet kokie iš jų gauti produktai, išskyrus veterinarinius vaistus."

14. 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Ekologinės gamybos būdas reiškia, kad motininis augalas, kai kalbama apie sėklas, ir pradinis augalas, kai kalbama apie augalų dauginamąją medžiagą, buvo išaugintas:

a) nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų ir,

b) remiantis šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatomis – mažiausiai vieną augimo ciklą arba, daugiamečių kultūrų atveju – du auginimo sezonus."

15. 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose data "2000 m. gruodžio 31 d." pakeičiama į "2003 m. gruodžio 31 d."

16. 6 straipsnio 4 dalyje 1999 m. gruodžio 31 d. data pakeičiama į 2002 m. gruodžio 31 d.

17. 7 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys ir a punktas pakeičiami taip:

"1. Produktus, kuriuos šio reglamento priėmimo dieną nebuvo leista naudoti 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam tikslui, galima įtraukti į II priedą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) naudojant juos augalų kenkėjams arba ligų kontrolei ar valyti bei dezinfekuoti gyvūnų pastatus ir įrenginius:

- jie yra labai svarbūs kenksmingo organizmo arba konkrečios ligos, kurioms nėra kitų biologinių, kultūrinių, fizinių arba selekcinių priemonių, kontrolei,

- jų naudojimo sąlygos draudžia bet kokį tiesioginį kontaktą su sėkla, žemės ūkio kultūromis, jų produktais arba gyvūnais ir gyvulininkystės produktais; tačiau, kiek tai susiję su daugiametėmis kultūromis, tiesioginis kontaktas leidžiamas, bet ne augalų valgomųjų dalių (vaisių) augimo sezono metu, jeigu dėl to valgomosiose augalų dalyse netiesiogiai neatsiras šio produkto likučių, ir

- jų naudojimas nesukelia neigiamų padarinių aplinkai, neprisideda prie to arba neteršia aplinkos;"

18. 7 straipsnyje įterpiama ši dalis:

"1b. Į II priedą gali būti įtraukti papildomi gyvūnų mitybai naudojamų mineralų ir mikroelementų šaltiniai su sąlyga, kad jie yra gamtinės kilmės arba, jei tokių nėra, sintetiniai, tačiau to paties pavidalo kaip ir natūralūs produktai."

19. 9 straipsnio 11 dalyje žodžiai "1989 m. birželio 26 d." išbraukiami.

20. 9 straipsnis papildomas šia dalimi:

"12. a) Valstybės narės, nepažeisdamos III priedo nuostatų, užtikrina, kad gaminant mėsinę gyvulininkystės produkciją, tikrinimai visose auginimo, skerdimo, mėsos pjaustymo ir bet kokio kito paruošimo stadijose, kol bus parduota galutiniam vartotojui, garantuotų galimybę atsekti gyvulininkystės produktus auginimo, perdirbimo ir bet kokio kito paruošimo grandinėje, pradedant gyvūnų auginimo vienetu ir baigiant galutinio įpakavimo ir (arba) ženklinimo etiketėmis vienetu, kiek tai techniškai įmanoma. Jos informuoja Komisiją apie priemones, kurias taikė ir kurias numato taikyti, bei kartu pateikia ataskaitą apie 15 straipsnyje minimą priežiūrą.

b) Kitos nuostatos, taikomos gyvulininkystės produktams, išskyrus mėsą, užtikrinančios, kiek tai techniškai įmanoma, atsekimo galimybę, turi būti nurodytos III priede.

c) Bet kuriuo atveju priemonės, kurių imamasi pagal 9 straipsnį, užtikrina, kad vartotojams suteikiamos garantijos, jog produktai yra pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų."

21. 11 straipsnio 6 dalies a punkte data "2002 m. gruodžio 31 d." pakeičiama į "2005 m. gruodžio 31 d."

22. 12 straipsnis papildomas šia pastraipa:

"Tačiau, jeigu tai susiję su I priedo B dalyje nurodytomis taisyklėmis dėl gyvulininkystės produkcijos, valstybės narės gali taikyti griežtesnes taisykles gyvūnams ir gyvulininkystės produktams, pagamintiems jų teritorijoje, su sąlyga, kad tos taisyklės atitinka Bendrijos teisę ir nedraudžia arba neapriboja kitų šio reglamento reikalavimus atitinkančių gyvūnų arba gyvulininkystės produktų pardavimo."

23. 13 straipsnis pakeičiamas taip:

"13 straipsnis

14 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimtos:

- išsamios šio reglamento taikymo taisyklės,

- I–IV, VI, VII ir VIII priedų pakeitimai,

- V priedo pakeitimai, kad būtų apibrėžtas Bendrijos identifikavimo ženklas, pridedamas prie arba naudojamas vietoj nuorodos, kad produktui taikoma kontrolės sistema,

- 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų veterinariniams vaistams taikymo apribojimai ir įgyvendinimo priemonės,

- įgyvendinimo priemonės, draudžiančios, atsižvelgiant į mokslo arba technikos pažangą, naudoti GMO bei jų darinius, visų pirma dėl de minimis neišvengiamo užteršimo ribos, kurios negalima viršyti."

24. Po 15 straipsnio įterpiamas šis 15a straipsnis:

"15a straipsnis

Kiekvienais metais, nustatant biudžetą, skiriami būtini asignavimai šiame reglamente nustatytoms priemonėms, ypač toms, kurias turi įgyvendinti Komisija tam, kad būtų pasiekti 9 ir 11 straipsniuose bei techniniuose prieduose nurodyti tikslai."

25. Vadovaujantis šio reglamento priedu, I, II, III ir VI priedai iš dalies keičiami ir pridedami VII ir VIII priedai.

2 straipsnis

Tam, kad būtų laikomasi I priedo B ir C skirsniuose nurodytų pertvarkymo laikotarpių, atsižvelgiama į tą laikotarpį, kuris baigiasi iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., jei kontrolės institucijai arba įstaigai priimtinu būdu ūkio subjektas gali įrodyti, kad tuo laikotarpiu jis gamino pagal galiojančias nacionalines taisykles arba, jei tokių nėra, pagal neoficialius standartus, kuriems pritarė arba kuriuos pripažino valstybės narės.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2000 m. rugpjūčio 24 d. Tačiau šiame reglamente nurodyti draudimai naudoti genetiškai modifikuotus organizmus ir jų darinius, o ypač Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 5 straipsnio 3 dalies h punkto, 5 straipsnio 5 dalies f punkto, 5a straipsnio i punkto, 6 straipsnio 1 dalies d punkto, 6 straipsnio 2 dalies a punkto ir I priedo B skirsnio 4 dalies 18 punkto nuostatos, taikomos nedelsiant.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1999 m. liepos 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. Hemilä

[1] OL C 293, 1996 10 5, p. 23.

[2] OL C 133, 1997 4 28, p. 29.

[3] OL C 167, 1997 6 2, p. 55.

[4] OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 330/99 (OL L 40, 1999 2 13, p. 23).

[5] OL L 117, 1990 5 8, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/35/EB (OL L 169, 1997 6 27, p. 72).

[6] OL L 213, 1982 7 21, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/20/EB (OL L 80, 1999 3 25, p. 20).

[7] OL 22, 1965 2 9, p. 369. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/39/EEB (OL L 214, 1993 8 24, p. 22).

[8] OL L 297, 1992 10 13, p. 12.

[9] OL L 86, 1979 4 6, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/87/EB (OL L 318, 1998 11 27, p. 43).

[10] OL L 125, 1996 5 23, p. 35. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/67/EB (OL L 261, 1998 9 24, p. 10).

[11] OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 45/1999 (OL L 6, 1999 1 21, p. 3).

[12] OL L 40, 1989 2 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 92/10/EEB (OL L 6, 1992 1 11, p. 35).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. 1.2.3. I priedas iš dalies keičiamas taip:

Skirsnyje

"Augalai ir augaliniai produktai"

pastraipa apie gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus išbraukiama.

Antraštinė dalis

"Augalai ir augaliniai produktai"

pakeičiama į

"A. Augalai ir augaliniai produktai"

.

Pridedamas toks skirsnis šiuo pavadinimu:

"B. ŠIŲ RŪŠIŲ GYVŪNAI IR GYVULININKYSTĖS PRODUKTAI: GALVIJŲ (ĮSKAITANT BUBALUS IR BIZONŲ RŪŠIS), KIAULIŲ, AVIŲ, OŽKŲ, ARKLINIŲ, NAMINIŲ PAUKŠČIŲ

1. Bendrieji principai

1.1. Gyvulininkystė yra neatskiriama daugelio ekologine žemdirbyste užsiimančių žemės ūkio valdų dalis.

1.2. Gyvulininkystė turi padėti išlaikyti žemės ūkio produktų gamybos sistemų pusiausvyrą, numatant kultūrų maistingumo reikalavimus ir gerinant dirvožemio organinę medžiagą. Taip ji gali sukurti ir palaikyti abipusę dirvos ir augalo, augalo ir gyvūno bei gyvūno ir dirvos priklausomybę. Bežemė gamyba ("gamyba hors sol"), kaip šios koncepcijos dalis, neatitinka šio reglamento nuostatų.

1.3. Naudojant atsinaujinančius gamtinius išteklius (gyvūnų mėšlą, ankštinius augalus ir pašarines kultūras), augalininkystės/gyvulininkystės sistema ir ganymo sistemos leidžia išsaugoti bei ilgainiui pagerinti dirvos derlingumą ir prisideda prie tvarios žemės ūkio plėtros.

1.4. Ekologinė gyvulininkystė – tai veikla, susijusi su žeme. Išskyrus tuos atvejus, kai taikomos šiame priede numatytos išimtys, gyvūnams turi būti suteikta galimybė ganytis atviruose plotuose, o gyvūnų skaičius ploto vienete turi būti ribojamas, kad būtų užtikrintas bendras gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijos valdymas gamybos vienete, taip sumažinant bet kokios rūšies užteršimą, ypač dirvos ir paviršinio bei požeminio vandens. Kad būtų išvengta nuganymo bei erozijos, taip pat ir bet kokio neigiamo poveikio aplinkai dėl gendančio mėšlo, gyvūnų skaičius turi būti griežtai derinamas su ganyklos plotu. Išsamios gyvūnų mėšlo naudojimo taisyklės yra nurodytos 7 skirsnyje.

1.5. Taikant ekologinį gyvulininkystės metodą, visi viename ir tame pačiame gamybos vienete esantys gyvūnai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles.

1.6. Tačiau ūkyje gali būti gyvūnų, kurie nėra auginami pagal šio reglamento taisykles, jei tuose vienetuose pastatai ir sklypai yra griežtai atskirti nuo vienetų, kuriuose auginama laikantis šio reglamento taisyklių, ir auginami gyvūnai yra kitokių rūšių.

1.7. Nukrypstant nuo šio principo, gyvūnai, kurie nėra auginami pagal šio reglamento nuostatas, gali kasmet ribotą laikotarpį ganytis šį reglamentą atitinkančiuose ganyklose, jei tokie gyvūnai yra iš ekstensyvios gamybos ūkių (kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 950/97 [1] 6 straipsnio 5 dalyje arba, jei tai susiję su kitomis, šiame reglamente nenurodytomis rūšis, viename hektare ploto turi būti tiek gyvūnų, kad jų mėšle esančio azoto kiekis atitiktų 170 kg į vieną hektarą per metus normą, kaip apibrėžta šio reglamento VII priede) su sąlyga, kad tuo pačiu metu šioje ganykloje nebus kitų gyvūnų, kuriems taikomi šio reglamento reikalavimai. Kontrolės institucija arba įstaiga turi iš anksto patvirtinti šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

1.8. Taikant šiam principui antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, gyvūnai, auginami pagal šio reglamento nuostatas, gali ganytis bendroje žemėje, jei:

a) mažiausiai trejus metus ta žemė nebuvo tręšta arba gerinta jokiomis medžiagomis, išskyrus tas, kurias leidžiama naudoti pagal šio reglamento II priedą;

b) visi ta žeme besinaudojantys gyvūnai, kuriems netaikomi šio reglamento reikalavimai, yra išauginti ekstensyvios gamybos būdu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 950/97 6 straipsnio 5 dalyje; arba, jei tai yra kitos, šiame reglamente nenurodytos rūšys, gyvūnų skaičius viename hektare ploto atitinka 170 kg azoto į vieną hektarą per metus normą, kaip apibrėžta šio reglamento VII priede;

c) bet kurie gyvulininkystės produktai, gauti iš gyvūnų, kurie buvo auginami pagal šio reglamento nuostatas, nors ir besinaudojantys šia žeme, nelaikomi ekologiška produkcija, kol kontrolės institucijai arba įstaigai priimtinu būdu nepateikiami įrodymai, kad jie buvo tinkamu būdu atskirti nuo kitų gyvūnų, augintų nesilaikant šio reglamento reikalavimų.

2. Pertvarkymas

2.1. Žemės pertvarkymas, susijęs su ekologine gyvulininkystės produkcija

2.1.1. Pertvarkant gamybos vienetą, visas to vieneto plotas, naudojamas gyvūnų pašarui, turi atitikti ekologinės žemdirbystės taisykles, taikant šio priedo A dalyje nustatytus augalams ir augaliniams produktams skirtus pertvarkymo laikotarpius.

2.1.2. Nukrypstant nuo šio principo, pertvarkymo laikotarpis, skirtas ganykloms, lauko aptvarams bei mociono aikštelėms, kuriuose ganosi ne žolėdžiai, gali būti sutrumpintas iki vienerių metų. Šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki šešių mėnesių, jei minėta žemė pastaruoju metu nebuvo tręšta arba gerinta kitomis medžiagomis nei išvardytos šio reglamento II priede. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą turi patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga.

2.2. Pertvarkymai, susiję gyvūnais ir gyvulininkystės produktais

2.2.1. Jei gyvulininkystės produktus siekiama parduoti kaip ekologiškus, gyvūnai turi būti auginami laikantis šiame reglamente pateiktų taisyklių mažiausiai tokį laiką:

- mėsiniai arkliniai ir galvijai (įskaitant bubalus bei bizonus) - 12 mėnesių ir bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip tris ketvirtadalius jų gyvenimo trukmės,

- smulkūs atrajotojai ir kiaulės – šešis mėnesius; tačiau pereinamuoju trejų metų laikotarpiu, kuris baigiasi 2003 m. rugpjūčio 24 d., kiaulėms šis laikotarpis yra keturi mėnesiai,

- pieno produkcijai skirti gyvūnai – šešis mėnesius; tačiau pereinamuoju trejų metų laikotarpiu, kuris baigiasi 2003 m. rugpjūčio 24 d., šis laikotarpis yra trys mėnesiai,

- mėsai skirti naminiai paukščiai, įvežti jaunesni kaip 3 dienų,– 10 savaičių,

- dėslieji naminiai paukščiai – šešias savaites.

2.2.2. Nukrypstant nuo šio skirsnio 2.2.1 punkto, tam, kad būtų sudaryta banda arba pulkas, mėsiniai veršeliai ir smulkieji atrajotojai pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2003 m. gruodžio 31 d., gali būti parduodami kaip išauginti ekologiškai, jei:

- jie yra iš ekstensyvios gamybos ūkių,

- iki pardavimo arba skerdimo jie buvo auginami ekologiškos gamybos vienete: veršiukai – mažiausiai šešis mėnesius, o smulkieji atrajotojai du mėnesius,

- gyvūnų kilmė atitinka šio skirsnio 3 punkto 4 papunkčio ketvirtojoje ir penktojoje įtraukose nurodytas sąlygas.

2.3. Vienalaikiai pertvarkymai

2.3.1. Nukrypstant nuo šio skirsnio 2.2.1, 4.2 ir 4.4 punktų, jei pertvarkymai vienu metu vyksta visame gamybos vienete, įskaitant gyvūnus, ganyklas ir (arba) bet kokią žemę, skirtą gyvūnų pašarui, bendras pertvarkymo laikotarpis gyvūnams, ganykloms ir (arba) gyvūnų pašarui naudojamai žemei, sutrumpinamas iki 24 mėnesių, taikant šias sąlygas:

a) ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik turimiems gyvūnams bei jų palikuonims, o tuo pačiu ir žemei, kuri buvo naudojama gyvūnų pašarams/ganykloms iki pertvarkymo pradžios;

b) gyvūnai yra daugiausiai šeriami produktais iš to paties gamybos vieneto.

3. Gyvūnų kilmė

3.1. Pasirenkant veisles arba padermes, būtina atsižvelgti į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų; į jų gyvybingumą bei atsparumą ligoms. Be to, gyvūnų veislės arba padermės atrenkamos ir dėl to, kad būtų išvengta specifinių susirgimų arba sveikatos sutrikimų, (pvz., kiaulių streso sindromo, PSE sindromo, netikėtos mirties, savaiminio persileidimo, sunkių gimdymų, reikalaujančių Cezario pjūvio ir t. t.), susijusių su kai kuriomis intensyvaus ūkininkavimo būdu auginamomis veislėmis bei padermėmis. Pirmenybė turi būti suteikiama vietinėms veislėms ir padermėms.

3.2. Gyvūnai turi būti iš gamybos vienetų, atitinkančių įvairias gyvulininkystės produkcijai taikomas taisykles, pateiktas 6 straipsnyje ir šiame priede. Ši gamybos sistema turi būti taikoma visą jų gyvenimo laikotarpį.

3.3. Taikant pirmąją leidžiančią nukrypti nuostatą, gyvulininkystės vienete esantiems gyvūnams, neatitinkantiems šio reglamento taisyklių, gali būti taikomi pertvarkymai, kontrolės institucijai arba įstaigai juos iš anksto patvirtinus.

3.4. Taikant antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kai banda arba pulkas formuojami pirmąkart ir nepakanka ekologiškai augintų gyvūnų, į ekologiškos gamybos padalinį gali būti atgabenti neekologiškai auginti gyvūnai, laikantis šių sąlygų:

- jauniklės dėsliosios vištos turi būti ne daugiau kaip 18 savaičių,

- viščiukai broileriai turi būti ne daugiau kaip 3 dienų tuo metu, kai jie išgabenami iš gamybos vieneto, kuriame buvo išauginti,

- buivolai turi būti ne daugiau kaip šešių mėnesių,

- vos nujunkyti veršeliai ir kumeliukai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju būti ne daugiau kaip šešių mėnesių,

- vos nujunkytos avelės ir ožkos turi būti auginamos pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju būti ne daugiau kaip 45 dienų,

- vos nujunkyti paršeliai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju turi sverti ne daugiau kaip 25 kg.

3.5. Ši leidžianti nukrypti nuostata, kurią iš anksto turi patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga, taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2003 m. gruodžio 31 d.

3.6. Taikant trečiąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kontrolės institucija arba įstaiga gali atnaujinti bandą ar pulką arba pakeisti jo sudėtį, jei nėra ekologiškai augintų gyvūnų ir tokiais atvejais:

a) esant dideliam gyvūnų mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba nelaimės;

b) ne daugiau kaip 18 savaičių amžiaus dėsliųjų vištelių atveju;

c) ne daugiau kaip trijų dienų amžiaus mėsinių naminių paukščių ir paršelių, sveriančių ne daugiau kaip 25 kg, tuoj pat po nujunkymo, atveju.

b ir c punktuose nurodyti atvejai patvirtinami pereinamajam laikotarpiui, kuris baigiasi 2003 m. gruodžio 31 d.

3.7. Taikant šią pereinamojo laikotarpio leidžiančią nukrypti nuostatą mėsinėms kiaulėms, vištelėms ir naminiams paukščiams, ji peržiūrima dar nepasibaigus jos galiojimo laikui, siekiant įsitikinti, ar yra pagrindo pratęsti šį terminą.

3.8. Taikant ketvirtąją leidžiančią nukrypti nuostatą, per metus gali būti atvežta 10 % suaugusių arklių arba galvijų (įskaitant bubalus ir bizonus) patelių ir 20 % suaugusių kiaulių, avių ir ožkų iš neekologinės gamybos ūkių natūraliam prieaugiui papildyti bei bandai arba pulkui atnaujinti, jei trūksta ekologiškai išaugintų gyvūnų ir su sąlyga, kad kontrolės institucija arba įstaiga leidžia tai daryti.

3.9. Pirmiau minėtoje leidžiančioje nukrypti nuostatoje nurodyti procentai netaikomi tiems gamybos vienetams, kuriuose yra mažiau kaip 10 arklių ar galvijų arba mažiau kaip penkios kiaulės, avys ar ožkos. Šiems vienetams bet koks atnaujinimas, kaip paminėta pirmiau, apribojamas iki ne daugiau kaip vieno gyvūno per metus.

3.10. Gavus kontrolės institucijos arba įstaigos nuomonę ir sutikimą, šiais ypatingais atvejais procentus galima padidinti iki 40 %:

- iš esmės plečiant gyvulininkystės ūkį,

- keičiant veislę,

- išvedant naujos paskirties gyvūnų rūšis.

3.11. Taikant penktąją leidžiančią nukrypti nuostatą, veisimui skirti vyriškos giminės gyvūnai gali būti įvežti iš neekologinės gamybos ūkių su sąlyga, kad vėliau jie bus auginami ir visados šeriami pagal šiame reglamente nustatytas taisykles.

3.12. Jei gyvūnai yra iš ūkių, neatitinkančių šio reglamento, laikantis šio skirsnio 3.3–3.11 punktuose nurodytų sąlygų ir apribojimų, 2.2.1 punkte nurodytų laikotarpių būtina laikytis tada, kai produktai skirti parduoti kaip ekologiški, ir tais laikotarpiais būtina laikytis visų šio reglamento taisyklių.

3.13. Jei gyvūnai yra įsigyti ūkiuose, neatitinkančiuose šio reglamento reikalavimų, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys gyvūnų sveikatos priemonėms. Kontrolės institucija arba įstaiga, atsižvelgdama į vietos sąlygas, gali taikyti specialias priemones, tokias kaip atrankinį patikrinimą ir karantino laikotarpį.

3.14. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą apie ekologiškai auginamus gyvūnus, kad prireikus galėtų pateikti Nuolatiniam komitetui pasiūlymą, kurio tikslas – užtikrinti, kad visa ekologiška mėsos produkcija būtų gauta iš gyvūnų, gimusių ir išaugintų ekologinės gamybos ūkiuose.

4. Pašarai

4.1. Pašarai yra skirti ne tiek didinti produkcijos apimtį, kiek užtikrinti jos kokybę, o tuo pačiu tenkinti gyvūnų mitybos reikalavimus įvairiose jų vystymosi stadijose. Penėjimas yra leidžiamas tuo atveju, jei jį galima atšaukti bet kurioje auginimo stadijoje. Prievartinis šėrimas draudžiamas.

4.2. Gyvūnai turi būti šeriami ekologiškai pagamintais pašarais.

4.3. Be to, gyvūnai turi būti auginami pagal šiame priede nurodytas taisykles, pageidautina, kad būtų vartojami pašarai iš to paties vieneto arba, jei tai neįmanoma, iš kitų vienetų arba įmonių, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos.

4.4. Vidutiniškai iki 30 % pašarų raciono gali sudaryti pertvarkymo laikotarpio pašarai. Kai pertvarkymo laikotarpio pašarai yra iš nuosavo ūkio vieneto, minėta dalis gali būti didinama iki 60 %.

4.5. Pagrindinis jaunų žinduolių maistas turi būti natūralus pienas, pageidautina, kad tai būtų motinos pienas. Visi žinduoliai turi būti maitinami natūraliu pienu minimalų laikotarpį, priklausantį nuo žinduolio rūšies, kuris galvijams (įskaitant bubalus ir bizonus) ir kumeliukams sudaro tris mėnesius, avims ir ožkoms – 45 dienas, paršeliams – 40 dienų.

4.6. Nepažeisdamos šiame priede pateiktų gyvūnų šėrimo nuostatų, jei reikia, valstybės narės skiria plotus arba regionus, kuriuose praktikuojamas sezoninis galvijų pervarymas į naujas ganyklas (įskaitant gyvūnų pervarymą į kalnuose esančias ganyklas).

4.7. Žolėdžių auginimo sistema turi būti pagrįsta maksimaliu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybes įvairiais metų laikotarpiais. Bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Nepaisant to, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti sumažinti šią dalį iki 50 % pieniniams gyvūnams ankstyvosios laktacijos metu ne daugiau kaip trims mėnesiams.

4.8. Nukrypstant nuo šio skirsnio 4 dalies 2 punkto, tuo atveju, kai ūkininkas negali gauti vien ekologiškų pašarų, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2005 m. rugpjūčio 24 d., leidžiama naudoti ribotą tradicinių pašarų dalį. Per metus leidžiama vartoti ne daugiau kaip 10 % tradicinių pašarų žolėdžiams ir 20 % – kitoms rūšims. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais. Išskyrus galvijų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpį, dienos racione turi būti ne daugiau kaip 25 % tradicinių pašarų, išreikštų sausosios medžiagos procentais.

4.9. Nukrypstant nuo šio skirsnio 4.8 punkto, kai pašarų gamyba nutrūksta, ypač dėl išskirtinių gamtinių sąlygų, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti tam tikruose plotuose ribotą laiką vartoti didesnę dalį tradicinių pašarų, jei tokia leidžianti nukrypti nuostata yra pateisinama. Kompetentingai institucijai pritarus, kontrolės institucija arba įstaiga taiko šią leidžiančią nukrypti nuostatą pavieniams ūkio subjektams.

4.10. Naminių paukščių šėrimo formulę, taikomą jų penėjimo stadijoje, turi sudaryti mažiausiai 65 % grūdų.

4.11. Kiaulių ir naminių paukščių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ir silosu.

4.12. Tik II priedo D dalies 1 skirsnio 5 punkte ir 3 skirsnio 1 punkte išvardyti produktai gali būti vartojami kaip priedai ir technologiniai priedai, gaminant silosą.

4.13. Gyvūnai gali būti šeriami tik tomis žemės ūkio kilmės tradicinėmis pašarinėmis medžiagomis, kurios yra nurodytos II priedo C dalies 1 skirsnyje (augalinės kilmės pašarinės medžiagos), atsižvelgiant į šiame priede nurodytus kiekio apribojimus ir tik tuo atveju, jei jos yra pagamintos nenaudojant cheminių tirpiklių.

4.14. Gali būti naudojamos tik tos gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos (pagamintos tradiciniu arba ekologišku būdu), kurios yra nurodytos II priedo C dalies 2 skirsnyje, ir atsižvelgiant į šiame priede nurodytus kiekio apribojimus.

4.15. Ne vėliau kaip 2003 m. rugpjūčio 24 d., II priedo C dalies 1, 2 ir 3 skirsniai bei D dalis turi būti peržiūrėti, siekiant pašalinti iš jų, visų pirma, žemės ūkio kilmės tradicines pašarines medžiagas, kurių yra pakankamai pagaminta Bendrijoje ekologiškai.

4.16. Tam, kad būtų tenkinami gyvūnų mitybos reikalavimai, gyvūnai gali būti šeriami tik tais produktais, kurie nurodyti II priedo C dalies 3 skirsnyje (mineralinės kilmės pašarinės medžiagos), D dalies 1 skirsnio 1 punkte (mikroelementai) ir 1 skirsnio 2 punkte (vitaminai, provitaminai ir panašų poveikį turinčios chemiškai aiškiai apibrėžtos medžiagos).

4.17. Pirmiau nurodytų rūšių gyvūnai nurodytais tikslais gali būti šeriami tik tais produktais, kurie nurodyti II priedo D dalies 1 skirsnio 3 punkte (fermentai), 1 skirsnio 4 punkte (mikroorganizmai), 1 skirsnio 6 punkte (rišamosios medžiagos, nuo sukepimo apsauganti medžiaga, ir koaguliantai), 2 skirsnyje (tam tikri gyvūnų mitybai taikomi produktai) ir 3 skirsnyje (technologiniai pašarų priedai).

4.18. Pašarai, pašariniai produktai, pašarinės medžiagos, kombinuotieji pašarai, pašarų priedai, technologiniai pašarų priedai ir tam tikri gyvūnų mitybai taikomi produktai neturi būti pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus arba iš jų gautus produktus.

5. Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

5.1. Ekologinėje gyvulininkystėje ligų profilaktika grindžiama tokiais principais:

a) tinkama gyvūnų veislių bei padermių atranka, kaip smulkiai nurodyta 3 skirsnyje;

b) gyvulininkystės praktikos, kuri atitiktų kiekvienos rūšies reikalavimus ir tuo skatintų didelį atsparumą ligoms bei užkirstų kelią infekcijoms, taikymu;

c) aukštos kokybės pašarų vartojimu, reguliaria mankšta ir galimybe ganytis, skatinančiais gyvūno natūralų imunitetą;

d) tinkamo gyvūnų tankumo užtikrinimu, tuo išvengiant pertekliaus ir iš to kylančių gyvūnų sveikatos problemų.

5.2. Pirmiau nurodyti principai turėtų sumažinti gyvūnų sveikatos problemas iki tokio lygio, kad iš esmės jas būtų galima kontroliuoti profilaktikos priemonėmis.

5.3. Jei, nepaisant visų pirmiau minėtų profilaktikos priemonių, gyvūnas suserga arba susižeidžia, jį tuoj pat būtina gydyti, jei reikia, izoliavus ir patalpinus į tinkamą patalpą.

5.4. Ekologinėje žemdirbystėje veterinariniai vaistai skiriami laikantis šių principų:

a) fitoterapiniams (pvz., augalų ekstraktai (išskyrus antibiotikus), esencijos ir kt.), homeopatiniams produktams (pvz., augalinės, gyvūninės arba mineralinės medžiagos) ir mikroelementams bei II priedo C dalies 3 skirsnyje išvardytiems produktams teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečioms gyvūnų rūšims ir atitinka ta būklę, dėl kurios skiriamas gydymas;

b) jei pirmiau minėtų produktų taikymas nepasiteisina arba nepanašu, kad jis būtų veiksmingas prieš konkrečią ligą ar sužeidimą, o gydymas iš esmės reikalingas tam, kad gyvūnas išvengtų skausmo arba kančių, veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti skiriami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai;

c) profilaktiniam gydymui draudžiama skirti chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus.

5.5. Be pirmiau minėtų principų dar taikomos tokios taisyklės:

a) draudžiama naudoti augimą arba gamybą skatinančias medžiagas (įskaitant antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitas dirbtines augimą skatinančias priemones) bei naudoti hormonus arba panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti (pvz., rujos skatinimas arba sinchronizavimas) ar kitiems tikslams. Tačiau hormonai gali būti paskirti konkretaus gyvūno terapiniam gydymui;

b) leidžiamas veterinarinis gyvūnų gydymas arba veterinarinė pastatų, įrenginių ir patalpų priežiūra, privaloma pagal nacionalinės arba Bendrijos teisės aktus, įskaitant imuninių veterinarinių vaistų naudojimą, kai nustatoma, kad tam tikra liga sergama konkrečioje teritorijoje, kurioje yra įsikūręs gamybos vienetas.

5.6. Kiekvienu atveju, kai tik būtina skirti veterinarinius vaistus, turi būti aiškiai įrašytas produkto tipas (įskaitant nuorodą apie jame esančias aktyviąsias farmakologines medžiagas) ir informacija apie diagnozę, dozes, vaistų vartojimo būdą, gydymo trukmę ir teisėtą išlauką. Prieš parduodant gyvūnus arba gyvulininkystės produktus pažymėtus kaip ekologiškus, informacija perduodama kontrolės institucijai arba įstaigai. Gydyti gyvūnai turi būti aiškiai paženklinti: stambūs gyvūnai – kiekvienas atskirai, naminiai paukščiai ir smulkūs gyvūnai – kiekvienas atskirai arba pagal siuntas.

5.7. Išlauka, kuri prasideda paskutinį kartą paskyrus įprastu būdu vartojamą alopatinį veterinarinį vaistą ir baigiasi ekologiškų pašarų gaminimu iš tokių gyvūnų, turi būti dukart ilgesnė už teisėtą išlauką arba, kai išlauka nenurodyta, – 48 dienos.

5.8. Išskyrus skiepijimą, parazitų naikinimą ir visus kitus privalomus valstybių narių nustatytus likvidavimo planus, pagal kuriuos gyvūnui arba gyvūnų grupei per metus taikomi daugiau kaip du, bet ne daugiau kaip trys gydymo chemiškai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais arba antibiotikais kursai (arba daugiau kaip vienas gydymo kursas, jei jų reprodukcijos ciklas yra trumpesnis kaip vieneri metai), tie gyvūnai arba iš jų gauti produktai negali būti parduodami kaip pagal šį reglamentą pagaminti produktai, ir, kontrolės institucijai arba įstaigai pritarus, minėtiems gyvūnams turi būti taikomi šio priedo 2 skirsnyje nurodyti pertvarkymo laikotarpiai.

6. Ūkininkavimo tvarka, gyvulininkystės produktų transportavimas ir identifikavimas

6.1. Ūkininkavimo tvarka

6.1.1. Iš esmės ekologiškai auginamų gyvūnų dauginimas turėtų būti grindžiamas natūraliais metodais. Vis dėlto leidžiamas ir dirbtinis apvaisinimas. Kitos dirbtinio arba pagalbinio dauginimo formos (pavyzdžiui, embriono perkėlimas) yra draudžiamos.

6.1.2. Užsiimant ekologine žemdirbyste, neturi būti sistemingai atliekami tokie veiksmai kaip tvirtinami elastiniai raiščiai prie avių uodegų, uodegos nupjaunamos iki stimburio, išraunami dantys, apipjaustomi snapai ir nuimami ragai. Tačiau kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti atlikti kai kurias iš šių operacijų dėl saugumo (pvz., pašalinti ragus jauniems gyvūnams) arba norint pagerinti gyvūnų sveikatą, gerbūvį arba higieną. Tokius veiksmus turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai, pasirinkdami tinkamiausią gyvūnų amžių ir kuo labiau sumažindami gyvūno kančias.

6.1.3. Tam, kad būtų išsaugota produktų kokybė bei tradicinė gamybos tvarka (mėsiniai paršeliai, kastruoti jautukai, kastruoti gaidžiai ir kt.), leidžiama fizinė kastracija, bet tik tuo atveju, jei laikomasi 6.1.2 punkto paskutiniajame sakinyje nurodytų sąlygų.

6.1.4. Draudžiama laikyti gyvūnus pririštus. Nepaisant to, nukrypstant nuo šio principo, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti taikyti tokią tvarką atskiriems gyvūnams, ūkio subjektui patvirtinus, kad tai reikalinga dėl saugumo bei gerovės ir kad toks pririšimas bus taikomas tik ribotą laiką.

6.1.5. Nukrypstant nuo 6.1.4 punkto nuostatos, galvijai gali būti laikomi pririšti tuose pastatuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., su sąlyga, kad jie reguliariai išvedami mankštintis ir yra auginami pagal gyvūnų gerbūvio reikalavimus patogiai pakreiktuose plotuose, taikant individualią priežiūrą. Šią leidžiančia nukrypti nuostatą turi patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga, ir ji taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d.

6.1.6. Taikant kitą leidžiančią nukrypti nuostatą, nedideliuose ūkiuose auginami galvijai gali būti rišami, jei kitaip neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau bent dukart per savaitę jie turi būti išgenami į ganyklas, lauko aptvarus arba mociono aikšteles. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą privalo patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga, ir ji taikoma ūkiams, atitinkantiems būdingas taisykles, susijusias su ekologine gyvulininkyste, kurios galioja iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., o jei tokių nėra, – valstybėms narėms priimtinus arba patvirtintus neoficialius standartus.

6.1.7. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą apie 6.1.5 punkto nuostatų įgyvendinimą.

6.1.8. Jei gyvūnai auginami grupėmis, grupės dydis turi priklausyti nuo gyvūnų vystymosi stadijos ir konkrečių rūšių elgesio reikalavimų. Draudžiama laikyti gyvūnus tokiose sąlygose arba skirti tokią dietą, kurios gali sukelti anemiją.

6.1.9. Minimalus skerdžiamų naminių paukščių amžius turi būti toks:

viščiukai – 81 dienos,

kastruoti gaidžiai – 150 dienų,

Pekino antys – 49 dienų,

moteriškos giminės muskusinės antys – 70 dienų,

muskusiniai antinai – 84 dienų,

malardų antys – 92 dienų,

perlinės vištos – 94 dienų,

kalakutai ir žąsys, skirtos kepti – 140 dienų.

Jei gamintojai netaiko šių minimalaus skerdimo amžiaus reikalavimų, jie privalo auginti sulėtinto augimo rūšis.

6.2. Transportavimas

6.2.1. Gyvūnai turi būti gabenami laikantis atitinkamų galiojančių nacionalinės arba Bendrijos teisės aktų taip, kad patirtų kuo mažesnę įtampą. Jie turi būti pakraunami ir iškraunami atsargiai ir nenaudojant jokių elektrinių stimuliatorių kaip prievartos prieš gyvūnus priemonės. Tiek prieš transportavimą, tiek jo metu draudžiama naudoti alopatinius trankvilizatorius.

6.2.2. Gabenimo į skerdyklą ir skerdimo metu su gyvūnais turi būti elgiamasi taip, kad jų įtampa sumažėtų iki minimumo.

6.3. Gyvulininkystės produktų identifikavimas

6.3.1. Gyvūnai ir gyvulininkystės produktai turi būti identifikuojami visais jų gamybos, ruošimo, transportavimo ir pardavimo etapais.

7. Gyvūnų mėšlas

7.1. Kaip nurodyta Direktyvoje 91/676/EEB [2], per metus ūkyje vienam hektarui žemės ūkio paskirties ploto skirtame mėšle neturi būti daugiau kaip 170 kg azoto, kaip nurodyta pirmiau minėtos direktyvos III priede. Kad nereikėtų didinti šios ribos, mažinamas bendras gyvūnų bandos tankis.

7.2. Kad būtų galima nustatyti pirmiau minėtą gyvūnų tankumą, valstybės narės, remdamosi VII priede nurodytais skaičiais, nustato atskiroms gyvūnų kategorijoms gyvūnų vieneto ekvivalentą, atitinkantį 170 kg azoto kiekį mėšle į hektarą per metus.

7.3. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokius nukrypimus nuo šių skaičių ir pateikia tokių pakeitimų priežastis. Šis reikalavimas siejamas tik su didžiausio gyvūnų skaičiaus apskaičiavimu, siekiant užtikrinti, kad azoto kiekis iš mėšlo vienam hektarui per metus neviršytų 170 kg. Tai daroma nepažeidžiant 8 skirsnyje ir VIII priede nustatytų gyvūnų sveikatos ir gerbūvio tikslu nurodytų gyvūnų tankių.

7.4. Ekologinės gamybos ūkiai gali bendradarbiauti su kitais šio reglamento nuostatas atitinkančiais ūkiais bei įmonėmis, kad galėtų paskleisti mėšlo perteklių, gautą ekologiškai auginant produkciją. Daugiausia 170 kilogramų azoto turintis mėšlo kiekis vienam hektarui žemės ūkio paskirties žemės bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus bendradarbiaujančius ekologinės gamybos vienetus.

7.5. Valstybės narės gali nustatyti žemesnę ribą nei nurodytoji 7.1–7.4 punktuose, atsižvelgdama į konkretaus ploto specifiką, kitų azoto trąšų panaudojimą šioje žemėje ir į azotą, kuris patenka į kultūras iš dirvos.

7.6. Gyvūnų mėšlo saugyklų talpinimo galimybės turi būti tokios, kad dėl tiesioginio išmetimo arba nutekėjimo ir įsiskverbimo į dirvą nebūtų teršiamas vanduo.

7.7. Norint užtikrinti racionalų trąšų tvarkymą, tokių gyvūnų mėšlo saugojimo talpos turi būti didesnės už tas, kokias reikalaujama turėti ilgiausiu metų laikotarpiu, kada trąšos arba neberiamos į dirvą (vadovaujantis valstybių narių nustatytais geros žemės ūkio praktikos kodeksais), arba kai tai daryti draudžiama tuo atveju, kai gamybos vienetas yra zonoje, paskelbtoje jautria nitratams.

8. Gyvūnų laikymas lauko aptvaruose ir patalpose

8.1. Bendrieji principai

8.1.1. Gyvūnų laikymo sąlygos turi atitikti gyvūnų biologines ir etologines reikmes (pvz., elgesio reikmes, susijusias su laisve judėti ir patogumais). Gyvūnams turi būti lengvai prieinamas pašaras ir vanduo. Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistemos turi užtikrinti, kad būtų palaikoma tokia oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija, kurie nebūtų kenksmingi gyvūnams. Į pastatą turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko.

8.1.2. Atsižvelgiant į vietines oro sąlygas ir konkrečias veisles, diendaržiai, mociono aikštelės ir lauko aptvarai, prireikus, turi būti įrengti taip, kad pakankamai apsaugotų nuo lietaus, vėjo, saulės ir kraštutinių temperatūrų.

8.2. Gyvūnų tankis ir nuganymo vengimas

8.2.1. Teritorijose su atitinkamomis klimato sąlygomis, leidžiančiomis gyvūnus laikyti lauke, gyvūnų laikymas patalpose nėra privalomas.

8.2.2. Pastatuose turi būti toks gyvūnų skaičius, kuris užtikrintų gyvūnams patogumą ir gerovę, visų pirma priklausantis nuo gyvūno rūšies, veislės ir amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į gyvūnų reikmes, susijusias su natūraliu elgesiu, kurios ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvūno lyties. Optimalus tankumas turi garantuoti gyvūnų gerbūvį, suteikiant jiems pakankamą plotą natūraliai stovėti, lengvai atsigulti, apsisukti, laižytis, būti natūralioje padėtyje ir daryti visus natūralius judesius, tokius kaip kasytis ir mojuoti sparnais.

8.2.3. Įvairių rūšių ir kategorijų gyvūnams minimalus uždarų patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotas bei kitos gyvūnų laikymo ypatybės pateikiamos VIII priede.

8.2.4. Ganyklose, kitose pievose, šilynuose, pelkėse, viržynuose arba kituose natūraliuose arba pusiau natūraliuose lauko arealuose laikomų gyvūnų tankis turi būti pakankamai mažas, kad nebūtų sutrypta dirva bei nuganyta augmenija.

8.2.5. Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir indai turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminės infekcijos ir kad nesusikauptų ligas nešiojančių organizmų. Tokiam gyvūnų pastatų ir įrenginių valymui ir dezinfekavimui gali būti naudojami tik II priedo E dalyje išvardyti produktai. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas arba išpiltas maistas turi būti kuo dažniau pašalinamas, siekiant sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių bei graužikų. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems pastatuose ir kituose įrenginiuose, kur laikomi gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami tik II priedo B dalies 2 skirsnyje nurodyti produktai.

8.3. Žinduoliai

8.3.1. Pagal 5.3 punkto nuostatas visiems žinduoliams turi būti prieinamos ganyklos, mociono aikštelės arba lauko aptvarai, kurie gali būti iš dalies apdengti, ir jiems turi būti sudarytos galimybės patekti į juos visada, kai tai leidžia gyvūno fiziologinė būklė, oro sąlygos ir dirvos būklė, nebent to neleistų galiojantys Bendrijos arba nacionaliniai reikalavimai dėl konkrečių gyvūnų sveikatos problemų. Žolėdžiams ganyklos turi būti prieinamos visada, kai tai leidžia sąlygos.

8.3.2. Tais atvejais, kai ganymo laikotarpiu žolėdžiams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu gyvūnai turi sąlygas laisvai judėti, galima nevykdyti reikalavimo išvesti į mociono aikšteles arba lauko aptvarus žiemos metu.

8.3.3. Nepaisant 8.3.1 punkto paskutiniojo sakinio, daugiau kaip vienerių metų buliukams turi būti suteikta galimybė ganytis mociono aikštelėse arba lauko aptvaruose.

8.3.4. Nukrypstant nuo 8.3.1 punkto nuostatų, paskutiniosios penėjimo stadijos metu mėsai skirtos kiaulės ir avys gali būti laikomos uždarose patalpose, tačiau šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip vienas penktadalis jų gyvenimo ir bet kuriuo atveju negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius.

8.3.5. Gyvūnams skirtų patalpų grindys turi būti lygios, bet neslidžios. Mažiausiai pusę viso ploto turi užimti tvirtos grindys, tai yra, ne iš lystelių arba grotelių.

8.3.6. Patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo/poilsio vieta, kurios grindys turi būti tvirtos, o ne iš lystelių. Poilsio vieta turi būti aprūpinta erdvia, sausa, pabarstyta pakratais gulėjimo vieta. Pakratai turi susidėti iš šiaudų arba kitų tinkamų natūralių medžiagų. Pakraikai gali būti pagerinti arba patręšti bet kokiais II priedo A dalyje nurodytais mineraliniais produktais, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje žemdirbystėje kaip trąšas.

8.3.7. Kalbant apie veršelių auginimą, nuo 2000 m. rugpjūčio 24 d. visi ūkiai be nukrypimų turi laikytis Direktyvos 91/629/EEB [3], nustatančios būtiniausius veršelių apsaugos standartus. Vyresnius kaip vienos savaitės amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose.

8.3.8. Kalbant apie kiaulių auginimą, nuo 2000 m. rugpjūčio 24 d. visi ūkiai turi laikytis Direktyvos 91/630/EEB [4], nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus. Tačiau paršavedės turi būti laikomos grupėmis, išskyrus paskutinįjį nėštumo etapą ir žindymo laikotarpį. Paršelius nebūtina laikyti ant lygaus pakloto arba paršelių narvuose. Atviros aikštelės turi suteikti gyvūnams galimybę tuštintis ir knisti. Knisimui gali būti naudojamas įvairus substratas.

8.4. Naminiai paukščiai

8.4.1. Naminiai paukščiai turi būti auginami diendaržiuose ir negali būti laikomi narvuose.

8.4.2. Laikantis gyvūnų gerbūvio reikalavimų bei higienos sąlygų, palankiomis oro sąlygomis vandens paukščiai turi turėti priėjimą prie upelių, tvenkinių arba ežerų.

8.4.3. Pastatai, kuriuose laikomi visų rūšių naminiai paukščiai, turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

- bent trečdalis jų turi būti tvirtos konstrukcijos, tai yra ne iš lystelių arba grotelių, ir padengtos pakratais tokiais kaip šiaudai, medžio drožlės, smėlis arba durpės,

- dedeklėms vištoms skirtose paukštidėse nuo pakankamai didelės grindų dalies, prieinamos vištoms, turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą,

- turi būti įrengtos laktos, kurių dydis ir skaičius atitiktų grupės ir paukščių dydį kaip nurodyta VIII priede,

- turi turėti atitinkančias paukščius dydžio įėjimo/išėjimo angas, kurių bendras ilgis turi būti mažiausiai 4 m 100 m2 pastato, prieinamo paukščiams, plote,

- kiekvienoje paukštidėje neturi būti daugiau kaip:

4800 viščiukų,

3000 dedeklių vištų,

5200 perlinių vištų,

4000 muskusinių ar Pekino ančių arba 3200 muskusinių ar Pekino antinų ar kitų ančių,

2500 kastruotų gaidžių, žąsų arba kalakutų,

- bet kurio gamybos vieneto bendras naudingas mėsinių paukščių paukštidžių plotas neturi viršyti 1600 m2.

8.4.4. Patalpose, kuriose laikomos dedeklės vištos, natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu.

8.4.5. Kai tik leidžia oro sąlygos, naminiams paukščiams turi būti prieinami diendaržiai ir, jei įmanoma, paukščiai turi praleisti juose mažiausiai trečdalį savo gyvenimo. Didžioji aptvertojo ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga ir leisti gyvūnams laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių.

8.4.6. Sveikatos tikslais pastatai turi būti ištuštinti nuo gyvūnų tarp visų auginamų naminių paukščių partijų. Pastatai ir įranga per tą laiką turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti. Be to, kiekvienąsyk, pabaigus auginti naminių paukščių partiją, lauke esantys aptvarai paliekami tušti tam, kad ataugtų augalija bei dėl sveikatos priežasčių. Valstybės narės nustato laiką, kurį aptvarai turi būti laikomi tušti, ir praneša apie savo sprendimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Šie reikalavimai netaikomi nedideliam naminių paukščių skaičiui, kurie nėra laikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikštinėja visą dieną.

8.5. Bendroji nukrypti nuo gyvūnų laikymo sąlygų leidžianti nuostata

8.5.1. Nukrypstant nuo 8.3.1, 8.4.2, 8.4.3 ir 8.4.5 punktuose pateiktų reikalavimų ir VIII priede nurodyto gyvūnų tankumo, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nukrypti nuo šių papunkčių bei VIII priedo reikalavimų pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d. Ši nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma tik tiems gyvūnus auginantiems ūkiams, kuriuose esantys pastatai buvo pastatyti iki 1999 m. rugpjūčio 24 d. ir tik jei šie pastatai atitinka nacionalines taisykles dėl ekologiškos gyvulininkystės produkcijos, galiojusias iki minėtos datos, o jei tokių taisyklių nėra – neoficialius standartus, kuriems pritarė arba kuriuos pripažino valstybės narės.

8.5.2. Ūkio subjektai, kuriems taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, pateikia kontrolės institucijai arba įstaigai planą, kuriame nurodomos priemonės, užtikrinančios, kad, pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymui, bus laikomasi šio reglamento nuostatų.

8.5.3. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą apie 8.5.1 punkto nuostatų įgyvendinimą.

C. BITININKYSTĖ IR BITININKYSTĖS PRODUKTAI

1. Bendrieji principai

1.1. Bitininkystė yra svarbi veikla, padedanti išsaugoti aplinką ir žemės bei miškų ūkio produktus bičių apdulkinamų augalų dėka.

1.2. Ekologiškų produktų kvalifikacijos suteikimas bitininkystės produktams yra glaudžiai susijęs su bičių šeimų laikymo metodais ir aplinkos, kurioje jos gyvena, kokybe. Be to, šios kvalifikacijos suteikimas priklauso nuo bitininkystės produktų surinkimo, perdirbimo bei saugojimo sąlygų.

1.3. Jei ūkio subjektas eksploatuoja kelius bitininkystės vienetus, išdėstytus toje pačioje vietovėje, visi vienetai turi atitikti šio reglamento reikalavimus. Nukrypstant nuo šio principo, ūkio subjektas gali eksploatuoti ir tuos vienetus, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, su sąlyga, kad laikomasi visų šio reglamento reikalavimų, išskyrus 4.2 punkto nuostatas dėl bitynų vietos. Tokiu atveju produkto negalima parduoti su nuorodomis į tai, jog jis yra ekologiškas.

2. Pertvarkymo laikotarpis

2.1. Bitininkystės produktus galima parduoti pažymėtus nuorodomis, kad jie yra ekologiški tik tada, kai bent vienerius metus buvo laikomasi šio reglamento nuostatų. Pertvarkymo laikotarpiu bičių vaškas turi būti pakeistas atsižvelgiant į 8.3 punkto reikalavimus.

3. Bičių kilmė

3.1. Parenkant veisles, privaloma atsižvelgti į gyvūnų sugebėjimą prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, į jų gyvybingumą ir atsparumą ligoms. Pirmenybė suteikiama Apis mellifera europinėms veislėms ir jų vietiniams ekotipams.

3.2. Bitynai turi būti kuriami dalijant kolonijas arba įsigyjant spiečius arba avilius iš tų vienetų, kurie atitinka šio reglamento reikalavimus.

3.3. Taikant pirmąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kontrolės institucijai arba įstaigai iš anksto pritarus, tie gamybos vienete esantys bitynai, kurie neatitinka šio reglamento taisyklių, gali būti pertvarkomi.

3.4. Taikant antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2002 m. rugpjūčio 24 d., spiečiai be korių gali būti įsigyjami iš tų bitininkų, kurių gamybos būdas neatitinka šio reglamento, taikant pertvarkymo laikotarpį.

3.5. Taikydama trečiąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kontrolės institucija arba įstaiga leidžia atkurti bityną, kai dėl didelio gyvūnų mirtingumo, kurį sukėlė ligos arba nelaimės, nebelieka šį reglamentą atitinkančių bitynų, taikant tam pertvarkymo laikotarpį.

3.6. Taikant ketvirtąją leidžiančią nukrypti nuostatą, bitynams atnaujinti ekologinės gamybos vienetas gali per metus įsigyti 10 % bičių motinėlių ir spiečių, neatitinkančių šio reglamento nuostatų su sąlyga, kad motinėlės ir spiečiai bus apgyvendinti aviliuose ant korių arba dirbtinių sausų korių iš ekologinės gamybos vienetų. Šiuo atveju pertvarkymo laikotarpis netaikomas.

4. Bitynų vietos parinkimas

4.1. Valstybės narės gali nustatyti regionus arba plotus, kuriuose nepraktikuojama šio reglamento reikalavimus atitinkanti bitininkystė. Bitininkas pateikia kontrolės institucijai arba įstaigai III priedo A1 dalies 2 skirsnio pirmojoje įtraukoje nurodytą atitinkamo dydžio planą su avilių išdėstymo vietomis. Jei tokie plotai nėra pažymėti, bitininkas privalo pateikti kontrolės institucijai arba įstaigai reikalingus dokumentus ir įrodymus, įskaitant, jei reikia, tinkamą analizę, kad jo bičių ganyklos atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.2. Bityno vieta turi būti parenkami taip, kad:

a) bitėms būtų garantuoti pakankami natūralaus nektaro, lipčiaus, žiedadulkių ir vandens šaltiniai;

b) nektaras ir žiedadulkės būtų renkamos iš ekologiškai auginamų pasėlių ir (arba) natūralios augmenijos 3 kilometrų spinduliu nuo bityno vietos, kaip reikalaujama šio reglamento 6 straipsnyje ir I priede, bei kultūrų, kurioms nėra taikomos šio reglamento nuostatos, bet taikomos auginimo technologijos turinčios mažą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, tos, kurios aprašytos programose, įgyvendinamose vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 2078/92 [5], ir kurios negali turėti didesnio poveikio, suteikiant bityno produkcijai ekologiškos produkcijos statusą;

c) būtų išlaikytas pakankamas atstumas nuo ne žemės ūkio gamybos šaltinių, galinčių teršti aplinką, pavyzdžiui: gyvenamųjų centrų, magistralinių kelių, pramonės rajonų, atliekų laikymo bei deginimo vietų ir pan. Kontrolės institucijos arba įstaigos numato priemones, užtikrinančias šio reikalavimo įgyvendinimą.

Pirmiau nurodyti reikalavimai netaikomi tiems plotams, kuriuose nėra žiedų arba kai bitės miega žiemos miegu.

5. Maitinimas

5.1. Pasibaigus sezonui, aviliuose paliekamos pakankamos medaus ir bičių duonelės atsargos, kad bitės išgyventų per žiemą.

5.2. Bičių šeimas leidžiama maitinti dirbtiniu būdu, kai dėl ekstremalių klimatinių sąlygų kyla pavojus jų gyvybei. Tokiu atveju maitinama ekologišku medumi, pageidautina, kad jis būtų iš to paties ekologinės gamybos vieneto.

5.3. Taikant 5.2 punktui pirmąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kompetentingos valstybių narių institucijos gali leisti, kad, taikant dirbtinį maitinimą, ekologiškai pagamintas medus būtų pakeistas ekologiškai pagamintu cukraus sirupu arba ekologiško cukraus melasa, ypač tuo atveju, kai dėl klimatinių sąlygų medus kristalizuojasi.

5.4. Taikant antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2002 m. rugpjūčio 24 d., kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti naudoti dirbtiniam maitinimui cukraus sirupą, cukraus melasą ir medų, kuriems nėra taikomas šis reglamentas.

5.5. Į bityno registrą įrašoma tokia informacija apie bičių dirbtinį maitinimą: produkto rūšis, datos, kiekiai ir aviliai, kur tai buvo atliekama.

5.6. Bitininkaujant pagal šį reglamentą, negalima naudoti jokių kitų produktų, išskyrus nurodytuosius 5.1–5.4 punktuose.

5.7. Dirbtiniu būdu maitinti galima tik po paskutinio medaus išėmimo ir likus ne mažiau kaip 15 dienų iki kito medunešio arba lipčiaus rinkimo pradžios.

6. Ligų prevencija ir veterinarinis gydymas

6.1. Ligų prevencija grindžiama šiais principais:

a) ligoms ir kenkėjams atsparių veislių parinkimu;

b) bitininkavimo metodų, skatinančių atsparumą, tokių kaip nuolatinis senųjų bičių motinėlių pakeitimas jaunomis, sistemingas bičių šeimų apžiūrėjimas, siekiant nustatyti sergančias, tranų bičių šeimoje kontrolė, reguliarus medžiagų ir įrankių dezinfekavimas, užkrato ar jo šaltinių naikinimas, reguliarus bičių vaško atnaujinimas ir pakankamas avilių aprūpinimas medaus bei bičių duonelės atsargomis, taikymu.

6.2. Jei, nežiūrint visų pirmiau minėtų prevencinių priemonių, bičių šeimos suserga arba apsikrečia, jos turi būti tuoj pat gydomos ir, jei reikia, perkeliamos į izoliuotus bitynus.

6.3. Bitininkystėje, kuri atitinka šio reglamento nuostatas, veterinariniai vaistai naudojami laikantis šių principų:

a) juos galima naudoti tik tada, jei tai leidžia valstybė narė, vadovaudamasi atitinkamomis Bendrijos nuostatomis arba Bendrijos teisei neprieštaraujančiomis nacionalinėmis nuostatomis;

b) pirmenybė teikiama fitoterapiniams ir homeopatiniams produktams, o ne cheminiu būdu susintetintiems alopatiniams produktams, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas tam, nuo ko gydoma;

c) jei pavartojus pirmiau minėtus vaistus, pasitvirtina arba įtariama, kad jie negali išgydyti ligos arba išnaikinti kenkėjų ir dėl to bičių šeima gali žūti, veterinarijos gydytojo ar kitų valstybės narės patvirtintų asmenų atsakomybe, nepažeidžiant a ir b punktuose nurodytų principų, gali būti naudojami cheminiu būdu susintetinti alopatiniai vaistai;

d) cheminiu būdu susintetintų alopatinių vaistų naudojimas profilaktiniam gydymui yra draudžiamas;

e) nepažeidžiant pirmiau minėtame a punkte nurodyto principo, užsikrėtus Varroa jacobsoni, gali būti naudojama skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis ir oksalo rūgštis, taip pat šios medžiagos: mentolas, timolas, eukaliptolas arba kamparas.

6.4. Be pirmiau minėtų principų, leidžiamas veterinarinis gydymas arba avilių, korių ir kt. apdorojimas, privalomas pagal nacionalinės arba Bendrijos teisės aktus.

6.5. Jei gydoma cheminiu būdu susintetintais alopatiniais vaistais, tą laikotarpį gydomos bičių šeimos turi būti perkeltos į izoliuotus bitynus, o visas vaškas po gydymo pakeistas šio reglamento reikalavimus atitinkančiu vašku. Paskui toms bičių šeimoms taikomas vienerių metų pertvarkymo laikotarpis.

6.6. Ankstesnėje dalyje pateikti reikalavimai netaikomi 6.3 punkto e papunktyje paminėtiems produktams.

6.7. Kiekvienąkart, kai turi būti naudojami veterinariniai vaistai, privaloma aiškiai įrašyti vaisto rūšį (įskaitant nuorodą į aktyviąją farmakologinę medžiagą), informaciją apie diagnozę, vaistų dozavimą, vartojimo būdą, gydymo trukmę ir leistiną išlauką bei, prieš parduodant produktus kaip ekologiškus, perduoti informaciją kontrolės institucijai arba įstaigai.

7. Ūkininkavimo tvarka ir identifikavimas

7.1. Koriuose esančių bičių sunaikinimas, kaip medaus išėmimo būdas, yra draudžiamas.

7.2. Bičių motinėlių sužalojimas, pavyzdžiui, joms nukerpant sparnus, yra draudžiamas.

7.3. Bičių motinėlių pakeitimas, įskaitant senųjų nužudymą, yra leistinas.

7.4. Tranų perų naikinimas leidžiamas tik tuo atveju, jei tai yra būdas užkirsti kelią Varroa jacobsoni plitimui.

7.5. Sintetinių repelentų naudojimas imant medų yra draudžiamas.

7.6. Bityno išdėstymo vieta turi būti užregistruoti identifikuojant avilius. Iki su kontrolės institucija arba įstaiga sutarto termino kontrolės institucijai arba įstaigai turi būti pranešama apie bitynų perkėlimą į kitą vietą.

7.7. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas bitininkystės produktų išėmimas, perdirbimas ir saugojimas. Visos priemonės, užtikrinančios šių reikalavimų laikymąsi, registruojamos.

7.8. Medaus prieduras ir medaus išėmimo operacijos turi būti užregistruoti bityno registre.

8. Avilių ir bitininkystėje naudojamų medžiagų charakteristika

8.1. Iš esmės aviliai turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių aplinkai arba bičių produktams užteršimo pavojaus.

8.2. Išskyrus 6.3 punkto e papunktyje paminėtus produktus, aviliuose gali būti naudojami tik tokie natūralūs produktai kaip pikis, vaškas ir augaliniai aliejai.

8.3. Vaškas naujiems koriams gaminti turi būti iš ekologinės gamybos vienetų. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, ypač tada, kai įsigyjamas naujas inventorius arba pertvarkymo laikotarpiu, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti naudoti bičių vašką ne iš minėtų ūkių, tačiau tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai ekologiško vaško rinkoje nėra ir su sąlyga, kad jis yra iš akuotų korių narvelių.

8.4. Draudžiama imti medų iš korių su perais.

8.5. Medžiagas (rėmus, avilius ir korius) apsaugoti, ypač nuo kenkėjų, leidžiama tik tinkamais produktais, išvardytais II priedo B dalies 2 skirsnyje.

8.6. Gydant ir dezinfekuojant galima naudoti garus ir tiesioginę liepsną.

8.7. Bitininkystėje naudojamas medžiagas, pastatus, įrenginius, indus arba produktus leidžiama valyti ir dezinfekuoti tik atitinkamomis medžiagomis, kurios išvardytos II priedo E dalyje."

II. 1.2.3.4. II priedas iš dalies keičiamas taip:

B dalies antraštinė dalis pakeičiama taip:

"B. PESTICIDAI

1. Produktai augalų apsaugai."

Po B dalies 1 skirsnio įrašoma:

"2. Produktai, skirti kontroliuoti kenkėjus ir ligas gyvūnų pastatuose ir įrenginiuose:

1 skirsnyje išvardyti produktai

Rodenticidai."

C dalis

"Kiti produktai"

pakeičiama taip:

"C. PAŠARINĖS MEDŽIAGOS

1. Augalinės kilmės pašarinės medžiagos

1.1. Javai, grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Avižų grūdai, dribsniai, atsijos, lukštai ir sėlenos; miežių grūdai, baltymas ir atsijos; ryžių grūdai, skaldyti ryžiai, sėlenos ir išskirti gemalai; soros grūdai; rugių grūdai, atsijos, pašaras ir sėlenos; sorgo grūdai; kviečių grūdai, atsijos, sėlenos, glitimo pašaras, glitimas ir gemalai; kviečio speltos grūdai; kvietrugių grūdai; kukurūzų grūdai, sėlenos, atsijos, išskirti gemalai ir glitimas; salyklo stiebeliai; grūdai alui.

1.2. Aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Rapso sėklos, išspaudos ir lukštai; sojos pupelės pupelių pavidale, paskrudintos, išspaudos ir lukštai; saulėgrąžų sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; medvilnė sėklų pavidale ir sėklų išspaudos; linų sėmenys sėklų pavidale ir išspaudos; sezamo sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; palmių sėklų branduolių išspaudos; aliejinių griežčių sėklų išspaudos ir luobelės; moliūgų sėklų išspaudos; alyvų masė (likusi išspaudus alyvas).

1.3. Ankštinių augalų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Dvispalvių raženių sėklos; sėjamojo pelėžirnio sėklos, apdorotos atitinkamoje temperatūroje; žirnių sėklos, atsijos ir sėlenos; stambiasėklių pupų sėklos, atsijos ir sėlenos; arkliapupų sėklos, vikių sėklos ir lubinų sėklos.

1.4. Gumbavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Cukrinių runkelių masė, džiovinti runkeliai, bulvės, saldžiųjų bulvių gumbai, maniokų šaknys, bulvių masė (krakmolo išskyrimo šalutinis produktas), bulvių krakmolas, bulvių baltymas ir tapijoka.

1.5. Kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Saldžiavaisio pupmedžio ankštys, citrusinių masė, trintų obuolių masė, pomidorų masė ir vynuogių masė.

1.6. Pašariniai augalai ir stambieji pašarai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Liucerna, liucernos miltai, dobilai, dobilų miltai, žolė (gauta iš pašarinių augalų), žolės miltai, šienas, silosas, javų šiaudai ir pašarinės šakninės daržovės.

1.7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Melasa kaip rišamoji medžiaga gaminant kombinuotus pašarinius jūros dumblių miltus (gauti išdžiovinus ir sutrynus jūros dumblius bei juos išplovus, kad sumažėtų juose esantis jodo kiekis), augalų milteliai ir ekstraktai, augalų baltymo ekstraktai (skiriami tik jauniems gyvūnams), prieskoniai ir žolelės.

2. Gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos

2.1. Pienas ir pieno produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Žalias pienas, kaip apibrėžta Direktyvos 92/46/EEB [6] 2 straipsnyje, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų milteliai su nedideliu cukraus kiekiu, išrūgų baltyminiai milteliai (išgauti fiziškai apdirbant), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.

2.2. Žuvys, kiti jūrų gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Žuvys, žuvų aliejus ir nerafinuoti menkių kepenų taukai; tirpūs arba netirpūs žuvų moliuskų arba vėžiagyvių autolizatai, hidrolizatai ir proteolizatai, gauti veikiant fermentais, skiriami tik jauniems gyvūnams. Žuvies miltai.

3. Mineralinės kilmės pašarinės medžiagos

Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Natrio junginiai:

nerafinuota jūros druska

rupi akmens druska

natrio sulfatas

natrio karbonatas

natrio bikarbonatas

natrio chloridas

Kalcio junginiai:

litotamnionas ir merlas

vandens gyvūnų kiaukutai (įskaitant sepijos kaulus)

kalcio karbonatas

kalcio laktatas

kalcio gliukonatas

Fosforo junginiai:

kaulų kalcio-vandenilio fosfato precipitatas

defluorinuotas kalcio-vandelinio fosfatas

defluorinuotas monokalcio fosfatas

Magnio junginiai:

bevandenis magnio oksidas

magnio sulfatas

magnio chloridas

magnio karbonatas

Sieros junginiai:

natrio sulfatas."

Priedas papildomas šiomis dalimis:

"D. PAŠARŲ PRIEDAI, TAM TIKROS GYVŪNŲ MITYBAI NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS (DIREKTYVA 82/471/EEB) IR TECHNOLOGINIAI PAŠARŲ PRIEDAI

1. Pašarų priedai

1.1. Mikroelementai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

E1 | Geležis: geležies (II) karbonatasgeležies (II) sulfato monohidratasgeležies (III) oksidas |

E2 | Jodas: kalcio jodatas, bevandeniskalcio jodatas, heksahidrataskalio jodidas |

E3 | Kobaltas: kobalto (II) sulfato monohidratas ir (arba) heptahidratasbazinis kobalto (II) karbonatas, monohidratas |

E4 | Varis: vario (II) oksidasbazinis vario (II) karbonatas, monohidratasvario (II) sulfatas, pentahidratas |

E5 | Manganas: mangano (II) karbonatasmangano oksidas ir manganito oksidasmangano (II) sulfatas, mono- ir (arba) tetrahidratas |

E6 | Cinkas: cinko karbonatascinko oksidascinko sulfatas, mono- ir (arba) heptahidratas |

E7 | Molibdenas: amonio molibdatas, natrio molibdatas. |

E8 | Selenas: natrio selenatas,natrio selenitas. |

1.2. Vitaminai, provitaminai ir turinčios panašų poveikį aiškiai chemiškai apibrėžtos medžiagos. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Vitaminai, patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB [7]:

- pageidautina, kad būtų gauti iš pašaruose natūraliai esančių žaliavų, arba

- sintetiniai vitaminai, visiškai atitinkantys natūralius, skiriami tik monogastriniams gyvūnams.

1.3. Fermentai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

Fermentai, patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB.

1.4. Mikroorganizmai. Šiai kategorijai priskiriamos tokie mikroorganizmai:

Mikroorganizmai, patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB.

1.5. Konservantai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

E 236 Skruzdžių rūgštis, naudojama tik silosui

E 260 Acto rūgštis, naudojama tik silosui

E 270 Pieno rūgštis, naudojama tik silosui

E 280 Propiono rūgštis, naudojama tik silosui

1.6. Rišamosios medžiagos, nuo perdžiūvimo apsauganti medžiaga, ir koaguliantai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

E 551b Koloidinis kvarcas

E 551c Diatomitas

E 553 Sepiolitas

E 558 Bentonitas

E 559 Kaolininis molis

E 561 Vermikulitas

E 599 Perlitas

2. Tam tikri gyvūnų mitybai naudojami produktai

Šiai kategorijai priskiriami tokie produktai:

–

3. Technologiniai pašarų priedai

3.1 Technologiniai priedai, naudojami gaminant silosą. Šiai kategorijai priskiriamos tokios medžiagos:

jūros druska, rupi akmens druska, fermentai, mielės, išrūgos, cukrus, cukrinių runkelių masė, javų miltai, melasa ir pieno, acto, skruzdžių bei propiono bakterijos.

Jei oro sąlygos yra nepalankios fermentacijai, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti naudoti siloso gamybai pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštis.

E. PRODUKTAI, KURIUOS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT GYVŪNŲ PASTATUS IR ĮRENGINIUS (PVZ., INVENTORIŲ IR INDUS)

Kalio ir natrio muilas

Vanduo ir garai

Kalkių pienas

Kalkės

Negesintos kalkės

Natrio hipochloridas (pvz., kaip balintojas)

Kaustinė soda

Kalio šarmas

Vandenilio peroksidas

Natūralios augalų esencijos

Citrinų, peroksiacto rūgštis, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis

Alkoholis

Nitritinė rūgštis (pieninių įrenginiams)

Fosforo rūgštis (pieninių įrenginiams)

Formaldehidas

Valymo ir dezinfekavimo produktai, skirti karvių speniams ir pieninių įrenginiams

Natrio karbonatas

F. KITI PRODUKTAI"

III. 1.2.3.4. III priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalies antraštinė dalis pakeičiama taip:

"A.1 Augalai ir augaliniai produktai, pagaminti arba surinkti ūkyje"

.

Pridedamas šis skirsnis:

"A.2. Gyvulininkystės ūkyje išauginti gyvūnai ir pagaminti gyvulininkystės produktai

1. Pirmą kartą taikant gyvūninei produkcijai skirtą kontrolės sistemą, gamintojas ir kontrolės institucija privalo parengti:

- išsamų gyvūnų pastatų, ganyklų, mociono aikštelių, lauko aptvarų ir kt. ir, atitinkamais atvejais, gyvūnų, gyvulininkystės produktų, žaliavų bei gamybos priemonių saugojimo, įpakavimo ir perdirbimo patalpų aprašą,

- išsamų gyvūnų mėšlo saugojimo įrenginių aprašą,

- mėšlo paskleidimo planą, suderintą su kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga, kartu su išsamiu augalininkystei perduotų plotų aprašu,

- atitinkamais atvejais, sutartyse su kitais ūkiais numatytas priemones dėl mėšlo paskleidimo,

- ekologinės gamybos gyvulininkystės vieneto valdymo planą (pvz., maitinimo, reprodukcijos, sveikatos ir kt. klausimų sprendimas),

- visas praktines priemones, kurias būtina taikyti ūkyje, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis.

Aprašas ir konkrečios priemonės turi būti nurodytos kontrolės ataskaitoje, kurią atitinkamas gamintojas patvirtina parašu.

Be to, ataskaitoje turi būti nurodytas gamintojo įsipareigojimas atlikti gamybinius veiksmus vadovaujantis 5 ir 6 straipsniais, o pažeidimų atvejais, sutikti su 9 straipsnio 9 dalyje ir, tam tikrais atvejais, 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių vykdymu.

2. A.1 skirsnio 1 ir 4–8 punktuose nurodyti bendrieji kultūrų ir augalininkystės produktų kontrolės reikalavimai taikomi ir gyvūnams bei gyvulininkystės produktams.

Nukrypstant nuo šių taisyklių, ūkiuose galima saugoti alopatinius veterinarinius vaistus ir antibiotikus su sąlyga, kad juos skyrė veterinarijos gydytojas, taikydamas I priede nurodytą gydymą, ir kad jie saugomi prižiūrimoje vietoje bei įregistruoti ūkio registre.

3. Gyvūnai turi būti nuolatos identifikuojami, naudojant kiekvienai rūšiai pritaikytus metodus, stambūs žinduoliai – pavieniui, o naminiai paukščiai ir smulkūs žinduoliai – pavieniui arba pagal siuntas.

4. Įrašai apie gyvūnus daromi ūkio registre, ir kontrolės institucijoms arba įstaigoms suteikiama teisė jais naudotis visada, kai jos dėl to kreipiasi.

Minėtuose įrašuose, kuriuose turi būti išsamus aprašas apie tai, kaip tvarkoma banda arba pulkas, turi būti nurodyta ši informacija:

- į ūkį atvežamų gyvūnų kilmė ir atvežimo data, pertvarkymo laikotarpis, identifikavimo ženklas ir veterinarinis įrašas pagal rūšis,

- iš ūkio išvežamų gyvūnų amžius, galvų skaičius, svoris, kai išvežama skersti, identifikavimo ženklas ir paskyrimo vieta,

- informacija apie prarastus gyvūnus ir praradimo priežastis,

- apie maitinimą: pašaro rūšis, įskaitant pašarų priedus, įvairių racioną sudarančių ingredientų santykis ir ganymosi lauko aikštelėse laikotarpiai bei sezoninio pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiai, jei taikomi apribojimai,

- apie apsaugą nuo ligų ir gydymą bei veterinarinę priežiūrą: gydymo laikas, diagnozė, vaistų rūšis, gydymo būdas bei gydytojo skirta veterinarinė priežiūra, nurodant priežastis, ir išlaukos iki laikotarpio, kai gyvulininkystės produkciją galima parduoti.

5. Kai gamintojas valdo tame pačiame regione kelis gyvulininkystės ūkius, vienetams, auginantiems gyvūnus arba gaminantiems gyvulininkystės produktus, kuriems netaikomas 1 straipsnis, taip pat bus taikoma kontrolės tvarka, apibrėžta šio skirsnio 1 punkto pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje įtraukose dėl gyvūnų ir gyvulininkystės produktų ir nuostatomis dėl gyvūnų laikymo, įrašų apie gyvūnus ir gyvulininkystės produktų saugojimo principų."

B dalies antraštinė dalis pakeičiama taip:

"B. Augalinių ir gyvūninių produktų bei iš augalinių ir gyvūninių produktų susidedančių maisto produktų ruošimo vienetai."

C dalies antraštinė dalis pakeičiama taip:

"C. Augalinių ir gyvūninių produktų bei iš augalinių ir (arba) gyvūninių produktų susidedančių maisto produktų importuotojai iš trečiųjų šalių."

IV. VI priede po pirmosios dalies, pavadintos "Bendrieji principai", įterpiama ši pastraipa:"Kol bus priimtos šio priedo A ir B skirsnių taisyklės ir tam, kad būtų konkrečiai apibrėžtas maisto produktų, kuriuos sudaro vienas arba daugiau gyvulininkystės produktų, ruošimas, taikomos nacionalinės taisyklės."

V. Pridedami šie priedai:"

VII PRIEDAS

Didžiausias gyvūnų skaičius viename ha Klasė arba rūšis | Didžiausias gyvūnų skaičius viename ha, atitinkantis 170 kg N/ha per metus |

Daugiau kaip šešių mėnesių arkliniai | 2 |

Penimi veršeliai | 5 |

Kiti galvijai, jaunesni kaip vienerių metų | 5 |

Vyriškos lyties galvijai nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus | 3,3 |

Moteriškos lyties galvijai nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus | 3,3 |

Vyriškos lyties galvijai, dvejų metų arba vyresni | 2 |

Veislinės telyčios | 2,5 |

Penimos telyčios | 2,5 |

Melžiamos karvės | 2 |

Melžiamos karvės skerdimui | 2 |

Kitos karvės | 2,5 |

Veislinės triušių patelės | 100 |

Avys | 13,3 |

Ožkos | 13,3 |

Paršeliai | 74 |

Veislinės paršavedės | 6,5 |

Penimos kiaulės | 14 |

Kitos kiaulės | 14 |

Maistiniai viščiukai | 580 |

Dedeklės | 230 |

VIII PRIEDAS

Mažiausias vidaus ir lauko plotas bei kitos įvairių veislių ir rūšių gyvūnų laikymo charakteristikos

I. GALVIJAI, AVYS IR KIAULĖS

| | Patalpų plotas (visas gyvūnams prieinamas plotas) | Lauko plotas (aikštelių plotas, išskyrus ganyklas) |

| | Mažiausias gyvas svoris (kg) | m2/vienam gyvūnui | m2/vienam gyvūnui |

Veisliniai ir penimi galvijai bei arkliniai | | iki 100 | 1,5 | 1,3 |

| iki 200 | 2,5 | 1,9 |

| iki 350 | 4,0 | 3 |

| virš 350 | 5, mažiausiai 1 m2/100 kg | 3,7, mažiausiai 0,75 m2/100 kg |

Melžiamos karvės | | | 6 | 4,5 |

Veisliniai buliai | | | 10 | 30 |

Avys ir ožkos | | | 1,5 avies/ožkos | 2,5 |

| | 0,35 ėriuko/ožiuko | 2,5, 0,5 vienam ėriukui/ožkiukui |

Apsiparšiavusios paršavedės su paršeliais iki 40 dienų | | | 7,5 paršavedžių | 2,5 |

Penimos kiaulės | | iki 50 | 0,8 | 0,6 |

| iki 85 | 1,1 | 0,8 |

| iki 110 | 1,3 | 1 |

Paršeliai | | Daugiau kaip 40 dienų ir iki 30 kg | 0,6 | 0,4 |

Veislinės kiaulės | | | 2,5 moteriškos lyties | 1,9 |

| | 6,0 vyriškos lyties | 8,0 |

2. PAUKŠTIENA

| Patalpų plotas (visas gyvūnams prieinamas plotas) | Lauko plotas (plotas m2 rotacijai/vienam gyvūnui |

| Gyvūnų skaičius/m2 | Lakta cm vienam gyvūnui | Gūžta |

Dedeklės vištos | 6 | 18 | 8 dedeklės vištos vienoje gūžtoje arba bendrų gūžtų atveju – 120cm2 vienam paukščiui | 4, jeigu neviršijama 170 kg masės neto už hektarą per metus |

Penimi naminiai paukščiai (stacionariuose aptvaruose) | 10, neviršijant 21 kg gyvojo svorio viename m2 | 20 (tik perlinėms vištoms) | | 4 broileriams ir perlinėms vištoms4,5 antims10 kalakutams15 žąsims Negalima neviršyti 170 kg masės neto už hektarą per metus visų pirmiau nurodytų paukščių rūšių atveju |

Penimi naminiai paukščiai mobiliuose aptvaruose | 16 mobiliuose naminių paukščių aptvaruose, neviršijant 30 kg gyvojo svorio viename m2 | | | 2,5, jeigu neviršijama 170 kg masės neto už hektarą per metus |

[1] OL L 142, 1997 6 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2331/98 (OL L 291, 1998 10 30, p. 10).

[2] OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

[3] OL L 340, 1991 12 11, p. 28. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/2/EB (OL L 25, 1997 1 28, p. 24).

[4] OL L 340, 1991 12 11, p. 33.

[5] OL L 215, 1992 7 30, p. 85. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2772/95 (OL L 288, 1995 12 1, p. 35).

[6] OL L 268, 1992 9 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/71/EB (OL L 368, 1994 12 31, p. 33).

[7] OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/19/EB (OL L 96, 1998 3 28, p. 39).

--------------------------------------------------