1)

Ar skirtingas požiūris, taikomas tiktai tikybos mokytojams, kaip antai ieškovams, yra diskriminacija dėl religinių priežasčių, kaip tai suprantama pagal Nicos chartijos 21 straipsnį ir Direktyvą 2000/78/EB (1), t. y. ar aplinkybė, kad darbuotojo jau turimas tinkamumo patvirtinimas gali būti atšauktas, yra pakankama priežastis katalikų tikybos mokytojus, kaip antai ieškovus, traktuoti kitaip nei kitus mokytojus, ir netaikyti nė vienos 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede išdėstyto 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo (2) dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkte numatytos piktnaudžiavimo prevencijos priemonės?

2)

Jeigu pagal Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 2 dalies a punktą ir pagal Nicos chartiją būtų pripažinta tiesioginė diskriminacija dėl religijos (1 straipsnis), reikėtų, kad Teisingumo Teismas atsakytų, kokiomis priemonėmis nacionalinis teismas galėtų pašalinti jos padarinius, atsižvelgdamas į tai, kad visi mokytojai, išskyrus katalikų tikybos mokytojus, pagal Įstatymą Nr. 107/15 buvo įtraukti į specialų įdarbinimo planą, ir užtikrinti, kad jie būtų priimti nuolatiniam darbui pagal neterminuotas darbo sutartis, taigi ar šis teismas turėtų nustatyti neterminuotus darbo santykius su valdžios institucija atsakove?

3)

Ar Direktyvoje 1999/70/EB išdėstyto Bendrojo susitarimo 5 punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį yra draudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, kaip aptariamas šioje byloje, pagal kurį darbo santykius reglamentuojančios bendrosios teisės normos, kuriose už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis numatoma sankcija — automatiškai pakeisti terminuotą darbo sutartį neterminuota, kai darbo santykiai tęsiasi po konkrečios datos — nėra taikomos mokyklinio ugdymo sektoriui, būtent katalikų tikybos mokytojams, todėl galima paeiliui sudaryti terminuotas darbo sutartis neribotą laiką; visų pirma, ar būtiną susitarimą su vyskupu ordinaru galima laikyti objektyvia priežastimi, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunktį, ar, atvirkščiai, ši aplinkybė pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį turi būti laikoma draudžiama diskriminacija?

4)

Jeigu į 3 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, Direktyvoje 1999/70/EB išdėstyto Bendrojo susitarimo 4 punktą ir (arba) Direktyvos 2000/78/EB 1 straipsnį leidžiama netaikyti nuostatų, pagal kurias terminuota darbo sutartis negali būti automatiškai pakeičiama neterminuota darbo sutartimi, jeigu darbo santykiai tęsiasi po konkrečios datos?