20.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/8

1.

Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 5 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiama valstybei narei priimti nacionalinės teisės aktą, tokį kaip Prezidento dekretas Nr. 164/2004, kuriuo, siekiant, konkrečiai kalbant, į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 1999/70, kad jos nuostatos būtų taikomos viešajame sektoriuje, numatyta įgyvendinti piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius prevencijos priemones, išvardytas šios dalies a–c punktuose, kai vidaus teisėje jau yra, o tą turi patikrinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, „lygiavertė teisinė priemonė“ šio punkto prasme, kaip antai Įstatymo Nr. 2112/1920 dėl privalomo pranešimo apie privataus sektoriaus darbuotojų darbo sutarčių nutraukimą 8 straipsnio 3 dalis, tačiau jeigu minėtas teisės aktas, pirma, nepaveikia piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius prevencijos veiksmingumo, kylančio iš šios lygiavertės teisinės priemonės, ir, antra, ja nepažeidžiama Bendrijos teisė, ir, konkrečiai kalbant, minėto susitarimo 8 punkto 3 dalis.

2.

Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalies a papunktis turi būti aiškinamas taip, jog juo draudžiama, kad atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos taikytų tokį kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktą taip, kad terminuotų darbo sutarčių sudarymas viešajame sektoriuje būtų laikomas pateisinamu „objektyviomis priežastimis“ minėto punkto prasme vien dėl to, kad šios sutartys pagrįstos teisės nuostatomis, kurios leidžia atnaujinti darbo sutartis, siekiant tenkinti tam tikras laikinas reikmes, nors realiai šios reikmės yra nuolatinės ir ilgalaikės. Vis dėlto šis punktas netaikomas, kai sudaroma pirmoji ar vienintelė terminuota darbo sutartis ar nustatomi terminuoti darbo santykiai.

3.

Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 8 punkto 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje įtvirtintas „sumažinimas“ turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į bendrąjį apsaugos lygį, kuris atitinkamoje valstybėje narėje buvo taikomas tiek darbuotojams, paeiliui sudariusiems terminuotas darbo sutartis, tiek darbuotojams, sudariusiems pirmąją ar vienintelę terminuotą darbo sutartį.

4.

Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 8 punkto 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, toks kaip Prezidento dekretas Nr. 164/2004, kuriame, priešingai nei anksčiau galiojusioje vidaus teisės nuostatoje, tokioje kaip Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis, pirma, nebenumatyta galimybė terminuotas darbo sutartis, kai viešajame sektoriuje jos paeiliui sudarytos piktnaudžiaujant, pertvarkyti į neterminuotas darbo sutartis arba, norint tai daryti, reikia, kad būtų tenkinamos tam tikros kumuliacinės ir griežtos sąlygos, ir antra, jame numatytomis apsaugos priemonėmis neleidžiama naudotis darbuotojams, sudariusiems pirmąją arba vienintelę terminuotą darbo sutartį, nes šie pakeitimai, o tai turi patikrinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taikomi ribotai darbuotojų, sudariusių terminuotą darbo sutartį, kategorijai arba juos gali kompensuoti piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijos priemonės bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme.

Vis dėlto šio bendrojo susitarimo įgyvendinimas nacionalinės teisės aktu, tokiu kaip Prezidento dekretas Nr. 164/2004, nesumažina apsaugos, kuri vidaus teisės sistemoje anksčiau taikyta pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams daugiau nei nustatytasis minimaliomis apsaugos nuostatomis, įtvirtintomis bendrajame susitarime. Konkrečiai kalbant, bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies laikymasis reikalauja, kad tokiame teisės akte, kalbant apie piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, būtų numatytos veiksmingos ir įpareigojančios piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijos priemonės ir pakankamai veiksmingos ir atgrasomąjį poveikį turinčios sankcijos, kad būtų užtikrintas visiškas šių prevencijos priemonių veiksmingumas. Todėl prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šių sąlygų yra laikomasi.

5.

Tokiomis kaip nagrinėjamų bylų aplinkybėmis bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis turi būti aiškinamas taip, kad kai atitinkamos valstybės narės teisės sistemoje minėtame sektoriuje yra kitų veiksmingų priemonių, kurios leistų išvengti piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ir, esant reikalui, už jį nubausti bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme, juo nedraudžiama viešajame sektoriuje taikyti absoliutaus draudimo neterminuotomis darbo sutartimis pakeisti paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis, kurios, kadangi buvo sudarytos siekiant tenkinti nuolatines ir ilgalaikes darbdavio reikmes, turi būti laikomos sudarytomis piktnaudžiaujant. Vis dėlto pats prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo įvertinti, kiek reikšmingų vidaus teisės nuostatų taikymo sąlygos ir veiksmingas įgyvendinimas yra tinkama priemonė, skirta išvengti viešojo administravimo institucijos piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius ir, esant reikalui, už jį nubausti.

Tuo tarpu kadangi šio bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalis netaikoma darbuotojams, sudariusiems pirmąją ar vienintelę terminuotą darbo sutartį, šia nuostata nereikalaujama, kad valstybės narės nustatytų sankcijas, kai realiai tokia sutartimi siekiama tenkinti ilgalaikes ir nuolatines darbdavio reikmes.

6.

Būtent prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nacionalinės teisės normą, kiek įmanoma, turi aiškinti taip, kad ji atitiktų bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalį ir 8 punkto 3 dalį, bei tai darydamas jis turi nustatyti, ar „lygiavertė teisinė priemonė“ pirmojo iš šių dviejų punktų prasme, tokia kaip numatytoji Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalyje, turėtų būti taikoma pagrindinėms byloms vietoj tam tikrų kitų vidaus teisės nuostatų.