31991L0440

Tarybos direktyva

1991 m. liepos 29 d.

dėl Bendrijos geležinkelių plėtros

(91/440/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 75 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi glaudesnis Bendrijos transporto sektoriaus sujungimas yra pagrindinė vidaus rinkos sudedamoji dalis ir kadangi geležinkeliai yra gyvybiškai svarbi Bendrijos transporto sektoriaus dalis;

kadangi geležinkelių sistemos veiksmingumas turėtų būti pagerintas, norint kad ji taptų rinkos, kurioje konkuruoja skirtingos transporto rūšys, dalimi, atsižvelgiant į specialias geležinkelių ypatybes;

kadangi, norėdamos geležinkelių transportą padaryti veiksmingą ir sugebantį konkuruoti, palyginti su kitomis transporto rūšimis, valstybės narės privalo užtikrinti, kad geležinkelio įmonėms būtų suteiktas nepriklausomo operatoriaus, veikiančio pagal komercijos dėsnius ir prisitaikančio prie rinkos poreikių, statusas;

kadangi geležinkelių sistemos plėtojimą ir veiksmingą funkcionavimą ateityje būtų galima palengvinti, jeigu transporto paslaugų teikimas būtų atskirtas nuo infrastruktūros eksploatavimo; kadangi atsižvelgiant į šią padėtį pirmiau paminėtos dvi veiklos rūšys privalo būti valdomos atskirai ir turėti skirtingas sąskaitas;

kadangi, norint paskatinti geležinkelio paslaugų valdymo konkurenciją siekiant gerinti sąlygas ir vartotojams teikiamas paslaugas, valstybėms narėms turėtų tekti bendra atsakomybė už atitinkamos geležinkelių infrastruktūros plėtojimą;

kadangi dėl to, kad nėra infrastruktūros išlaidų paskirstymo bendrų taisyklių, valstybės narės, pasitarusios su infrastruktūrą valdančioms institucijomis, nustato taisykles, numatančias geležinkelio įmonių ir jų grupių įmokas už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra; kadangi šios įmokos turi atitikti geležinkelio įmonių nediskriminavimo principą;

kadangi valstybės narės visų pirma turėtų užtikrinti, kad esamų valstybinių arba valstybės valdomų geležinkelio įmonių finansinė struktūra būtų pagrįsta, stengdamosi, kad kiekvienas reikalingas finansinis pertvarkymas būtų atliekamas pagal atitinkamas Sutartyje nustatytas taisykles;

kadangi, norint palengvinti susisiekimą tarp valstybių narių, geležinkelio įmonėms turėtų būti leista laisvai kurti grupes su geležinkelio įmonėmis, įsikūrusiomis kitose valstybėse narėse;

kadangi tokioms tarptautinėms grupėms turėtų būti suteikta teisė naudotis geležinkelių infrastruktūra ir tranzito teisė tose valstybėse narėse, kuriose yra įsisteigusios jų geležinkelio įmonių grupes sudarančios įmonės, bei tranzito teisė kitose valstybėse narėse, jeigu to reikia teikiant atitinkamas tarptautines paslaugas;

kadangi, norint paskatinti naudoti kombinuotąjį susisiekimą, teisė naudotis kitos valstybės narės geležinkelių infrastruktūra turėtų būti suteikta geležinkelių įmonėms, dalyvaujančioms vykdant kombinuotą tarptautinį krovinių vežimą;

kadangi būtina įkurti patariamąjį komitetą, kad būtų kontroliuojama, kaip diegiama ši direktyva ir kad būtų padedama Komisijai ją diegti;

kadangi dėl to 1975 m. gegužės 20 d. Tarybos direktyva 75/327/EEB dėl geležinkelio įmonių padėties pagerinimo ir taisyklių, reguliuojančių finansinius santykius tarp tokių įmonių ir valstybių, suderinimo [4] turėtų būti paskelbta negaliojančia,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ,

1 SKIRSNIS

Tikslai ir taikymo sritis

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas - padėti pritaikyti Bendrijos geležinkelius vienos bendros rinkos poreikiams ir padidinti jų veiksmingumą;

- užtikrinant geležinkelio įmonių valdymo nepriklausomumą;

- atskiriant geležinkelių eksploatacinės veiklos ir infrastruktūros valdymą nuo geležinkelių transporto paslaugų; sąskaitų atskyrimas yra privalomas, o organizacinis ar įstaigų atskyrimas yra pasirenkamas;

- gerinant finansinę įmonių struktūrą,

- užtikrinant tarptautinėms geležinkelio įmonių grupėms ir geležinkelio įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tarptautinį kombinuotą krovinių vežimą, galimybę naudotis valstybių narių geležinkelio tinklais.

2 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma geležinkelio infrastruktūros valdymui ir geležinkelio įmonių, įsikūrusių arba ketinančių įsikurti kurioje nors valstybėje narėje, geležinkelių transporto veiklos rūšims.

2. Geležinkelio įmonėms, teikiančioms paslaugas tik mieste, priemiestyje arba regione, valstybės narės gali daryti išimtis, kad joms nebūtų taikomos šios direktyvos nuostatos.

3 straipsnis

Šioje direktyvoje:

- "geležinkelio įmonė" - tai bet kokia privati arba valstybinė įmonė, kurios pagrindinė veikla - teikti geležinkelių transporto paslaugas vežti krovinius ir (arba) keleivius ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką,

- "infrastruktūros valdytojas" - tai bet kokia valstybinė organizacija arba įmonė, atsakinga visų pirma už geležinkelio infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą, taip pat už valdymo ir saugos sistemų eksploatavimą,

- "geležinkelio infrastruktūra" - tai visi punktai, išvardyti 1970 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2598/70, nurodančiopunktus, kurie turi būti įrašyti įvairiose ataskaitų, parodytų Reglamento (EEB) Nr. 1108/70 I priede, formų antraštėse [5], I.A priede, išskyrus paskutinę įtrauką, kuri tik šioje direktyvoje išdėstoma taip: "Infrastruktūros padalinio naudojami pastatai",

- "tarptautinė grupė" - tai bet koks bent dviejų skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių geležinkelio įmonių susivienijimas norint teikti tarptautines transporto paslaugas tarp valstybių narių,

- "mieste ir priemiesčiuose teikiamos paslaugos" - tai transporto paslaugos, teikiamos, kad būtų patenkinti miesto arba aglomeracijos transporto poreikiai, taip pat transporto poreikiai tarp tokio miesto arba aglomeracijos ir juos supančių rajonų,

- "regioninės paslaugos" - tai transporto paslaugos, teikiamos, kad būtų patenkinti regiono transporto poreikiai.

II SKIRSNIS

Geležinkelio įmonių valdymo nepriklausomumas

4 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad administracinių, ekonominių ir buhalterinės apskaitos reikalų valdymo, administravimo ir vidaus kontrolės srityse geležinkelio įmonės būtų nepriklausomos ir dėl to tvarkytų savo turtą, biudžetą ir sąskaitas, kurie yra atskirti nuo valstybės turto, biudžeto ir sąskaitų.

5 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad geležinkelio įmonėms būtų suteikta galimybė savo veiklą reguliuoti pagal rinkos poreikius ir kad už šios veiklos tvarkymą būtų atsakingos tų geležinkelio įmonių vadybos organizacijos tam, kad būtų teikiamos veiksmingos ir atitinkamos paslaugos kuo mažesne kaina ir reikiamos kokybės.

Geležinkelio įmonės valdomos pagal komercinėms įmonėms taikomus principus; tai taikoma ir valstybės nustatytiems įmonių įsipareigojimams teikti viešąsias paslaugas ir viešųjų paslaugų sutartims, kurias geležinkelio įmonės sudaro su valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

2. Geležinkelio įmonės parengia savo verslo planus, įskaitant investavimo ir finansavimo programas. Šie planai rengiami tam, kad būtų užtikrinta įmonės finansinė pusiausvyra ir kiti techniniai, komerciniai bei finansiniai valdymo tikslai; planuose taip pat nustatomi diegimo būdai.

3. Pagal valstybės nustatytus bendros politikos metmenis ir atsižvelgiant į nacionalinius planus bei sutartis (jie gali būti daugiamečiai), įskaitant investavimo bei finansavimo planus, geležinkelio įmonėms suteikiama teisė visų pirma:

- su viena ar daugiau geležinkelio įmonių kurti tarptautinę grupę,

- kurti savo vidaus organizacijas nepažeidžiant III skirsnio nuostatų;

- nepažeidžiant 1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos [6], nuostatų, kontroliuoti paslaugų teikimą bei jų pardavimą ir nustatyti šių paslaugų kainas,

- priimti sprendimus dėl savo darbuotojų, lėšų ir pirkimų,

- išplėsti savąją rinkos dalį, kurti naujas technologijas ir paslaugas bei taikyti bet kokius naujoviškus vadybos būdus,

- pradėti kitas su geležinkelių verslu susijusias veiklas.

III SKIRSNIS

Infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimas

6 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad verslo, susijusio su transporto paslaugų teikimu ir geležinkelio infrastruktūros valdymu, sąskaitos būtų tvarkomos kaip atskiros sąskaitos. Pagalba, išmokėta vienai iš šių dviejų veiklos sričių, negali būti perkelta į kitą sritį.

Šių dviejų veiklos sričių sąskaitos tvarkomos taip, kad būtų aišku, jog paminėtojo draudimo yra laikomasi.

2. Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad diegiant paminėtąjį atskyrimą gali prireikti vienoje įmonėje įkurti atskirus padalinius arba kad infrastruktūrą valdytų atskiras subjektas.

7 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad jų nacionalinė geležinkelio infrastruktūra būtų plėtojama, jeigu reikia, atsižvelgiant į bendrus Bendrijos poreikius.

Jos užtikrina, kad būtų nustatyti saugos standartai ir taisyklės ir kad jų įgyvendinimas būtų stebimas.

2. Valstybės narės geležinkelio įmonėms arba bet kokiam kitam valdytojui gali perduoti atsakomybę už geležinkelio infrastruktūros valdymą ir ypač už investicijas, priežiūrą ir finansavimą, būtinus atsižvelgiant į techninius, komercinius ir finansinius tokio valdymo aspektus.

3. Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į Sutarties 77, 92 ir 93 straipsnius, gali perduoti infrastruktūros valdytojui veiklos uždavinius, apimtį ir finansinius poreikius atitinkantį finansavimą, ypač tam, kad būtų skirta lėšų naujoms investicijoms.

8 straipsnis

Infrastruktūros valdytojas už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra, už kurią jis yra atsakingas, ima mokestį, kurį moka šia infrastruktūra besinaudojančios geležinkelio įmonės ir tarptautinės grupės. Pasitarusios su valdytoju valstybės narės apibrėžia šio mokesčio nustatymo taisykles.

Nustatant naudotojo mokestį, apskaičiuotą taip, kad būtų išvengta bet kokios geležinkelio įmonių diskriminacijos, gali būti visų pirma atsižvelgta į atstumą, traukinio sąstato sudėtį ir bet kokius konkrečius reikalavimus dėl greičio, ašies apkrovos ir infrastruktūros naudojimo masto arba trukmės.

IV SKIRSNIS

Finansinės padėties pagerinimas

9 straipsnis

1. Kartu su esamomis valstybei priklausančiomis arba valstybės kontroliuojamomis geležinkelio įmonėmis valstybės narės nustato atitinkamą mechanizmą tokių įmonių skoloms sumažinti iki tokio lygio, kad nebūtų kliudoma tinkamai valdyti įmonės finansus ir kad pagerėtų jų finansinė padėtis.

2. Šiuo tikslu valstybės narės gali imtis būtinų priemonių, kad tokių įmonių buhalterinės apskaitos skyriuose būtų įkurtas atskiras laipsniško skolos grąžinimo periodiniais mokėjimais padalinys.

Į tokio padalinio buhalterinį balansą gali būti įrašytos visos įmonei suteiktos paskolos, kol jos negrąžintos, skirtos ir investicijoms finansuoti, ir veiklos išlaidų perviršiui, atsirandančiam teikiant geležinkelių transporto paslaugas arba valdant geležinkelio infrastruktūrą, padengti. Į skolas, atsiradusias dėl dukterinių įmonių veiklos, gali būti neatsižvelgta.

3. Valstybių narių pagalba šiame straipsnyje nurodytoms skoloms panaikinti suteikiama pagal EEB Sutarties 77, 92 ir 93 straipsnius.

V SKIRSNIS

Prieiga prie geležinkelių infrastruktūros

10 straipsnis

1. Tarptautinės grupės turi turėti prieigą prie geležinkelio infrastruktūros ir tranzito teisės tose valstybėse narėse, kuriose yra įsikūrusios geležinkelio įmonės, bei tranzito teises kitose valstybėse narėse teikti tarptautines paslaugas tarp valstybių narių, kuriose yra įsikūrusios minėtąsias grupes sudarančios įmonės.

2. Geležinkelio įmonėms, kurioms taikomos 2 straipsnio nuostatos, lygiavertėmis sąlygomis suteikiama prieiga prie geležinkelių infrastruktūros kitose valstybėse narėse, kad jos galėtų teikti tarptautines kombinuoto krovinių vežimo paslaugas.

3. Geležinkelio įmonės, dalyvaujančios vykdant tarptautinį kombinuotą krovinių vežimą ir tarptautinių grupių narės, su naudojamos geležinkelio infrastruktūros valdytoju sudaro būtinas administracines, technines ir finansines sutartis, kad būtų reglamentuoti eismo kontrolės ir su sauga susiję klausimai, iškylantys teikiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas tarptautines transporto paslaugas. Tokias sutartis reguliuojančios sąlygos negali būti diskriminacinės.

VI SKIRSNIS

Baigiamosios nuostatos

11 straipsnis

1. Valstybės narės kiekvieną klausimą, susijusį su šios direktyvos įgyvendinimu, gali pateikti Komisijai. Pasitarusi šiais klausimais su šio straipsnio 2 dalyje numatytu komitetu Komisija priima atitinkamą sprendimą.

2. Komisijai padeda patariamasis komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą, jeigu reikia - balsuojant.

Nuomonė įrašoma į protokolą; be to, kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti, kad jos pozicija būtų įrašyta į protokolus.

Komisija kiek įmanoma atsižvelgia į komiteto nuomonę. Ji komitetui praneša, kaip į jo nuomonę buvo atsižvelgta.

12 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos nepažeidžia 1990 m. rugsėjo 17 d. Tarybos direktyvos 90/531/EEB dėl įmonių, besiverčiančių veikla vandens, energijos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, viešųjų pirkimų tvarkos [7]nuostatų.

13 straipsnis

Šia direktyva Sprendimas 75/327/EEB nuo 1993 m. sausio 1 d. skelbiamas netekusiu galios.

Nuoroda į paskelbtą negaliojančiu sprendimą laikoma nuoroda į šią direktyvą.

14 straipsnis

Iki 1995 m. sausio 1 d. Komisija įteikia Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą, prireikus papildytą tinkamais pasiūlymais dėl Bendrijos veiklos ateityje, kad būtų plėtojami geležinkeliai, visų pirma krovinių tarptautinio vežimo srityje.

15 straipsnis

Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija,, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

16 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. liepos 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. van den Broek

[1] OL C 34, 1990 2 14, p. 8 ir OL C 87, 1991 4 4, p. 7.

[2] OL C 19, 1991 1 28, p. 254.

[3] OL C 225, 1990 9 10, p. 27.

[4] OL L 152, 1975 6 12, p. 3.

[5] OL L 278, 1970 12 23, p. 1. Reglamentas pakeistas Reglamentu (EEB) Nr. 2116/78 (OL L 246, 1978 9 8, p. 7).

[6] OL L 156, 1969 6 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1893/91 (OL L 169, 1991 6 29, p. 1).

[7] OL L 297, 1990 10 29, p. 1.

--------------------------------------------------