30.8.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/4

---

ASOCIACIJOS SUSITARIMAS

Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos

PREAMBULĖ

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys (toliau – valstybės narės),

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga arba ES) bei

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA (toliau – Euratomas)

ir

GRUZIJA,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į tvirtus ryšius ir bendras Šalių vertybes, nustatytas sudarius Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir vystomus pagal atskirą Rytų partnerystės programos Europos kaimynystės politikos metmenį, ir pripažindamos, kad abi Šalys pageidauja toliau plačiu mastu ir naujoviškai vystyti, stiprinti ir plėsti šiuos ryšius;

PRIPAŽINDAMOS Gruzijos europinius siekius ir europinės krypties pasirinkimą;

PRIPAŽINDAMOS, kad bendros vertybės, kuriomis grindžiama ES, – demokratija, pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principas – taip pat yra esminiai šiame susitarime numatytos politinės asociacijos ir ekonominės integracijos elementai;

PRIPAŽINDAMOS, kad Gruzija, būdama Rytų Europos šalis, yra įsipareigojusi įgyvendinti ir propaguoti šias vertybes;

PRIPAŽINDAMOS, kad Gruziją ir valstybes nares sieja istoriniai ryšiai ir bendros vertybės;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šiuo susitarimu neribojama ir paliekama galimybių ateityje laipsniškai plėtoti ES ir Gruzijos ryšius;

ĮSIPAREIGOJUSIOS toliau stiprinti pagarbą pagrindinėms laisvėms, žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principams, remdamosi bendromis Šalių vertybėmis;

SUPRASDAMOS, kad vidaus reformos, kuriomis siekiama stiprinti demokratiją ir rinkos ekonomiką, padės Gruzijai dalyvauti ES politikoje, programose ir agentūrų veikloje. Šis procesas ir tvarus konfliktų sprendimas stiprins vienas kitą ir padės kurti konflikto paveiktų bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo ryšius;

PAGEIDAUDAMOS prisidėti prie Gruzijos politinio, socialinio, ekonominio ir institucinio vystymosi, plačiai bendradarbiaudamos įvairiose abipusiai svarbiose srityse, kaip antai pilietinės visuomenės vystymosi, gero valdymo, įskaitant mokesčių sritį, prekybos integravimo ir sustiprinto ekonominio bendradarbiavimo, institucijų stiprinimo, viešojo administravimo ir valstybės tarnybos reformos bei kovos su korupcija, skrudo mažinimo ir bendradarbiavimo laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti šį susitarimą, pabrėžiant ES pasiryžimą remti atitinkamas reformas Gruzijoje;

ĮSIPAREIGOJUSIOS įgyvendinti visus Jungtinių Tautų Chartijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), visų pirma 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto, atitinkamai 1991 ir 1992 m. Madrido, Stambulo ir Vienos konferencijų baigiamųjų dokumentų, 1990 m. Paryžiaus chartijos dėl naujos Europos, 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus ir nuostatas;

PRISIMINDAMOS pasiryžimą stiprinti tarptautinę taiką ir saugumą, palaikyti veiksmingą daugiašališkumą ir taikiai spręsti ginčus, visų pirma šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaudamos Jungtinėse Tautose (JT) ir ESBO;

ĮSIPAREIGOJUSIOS laikytis tarptautinių prievolių kovoti su masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir bendradarbiauti nusiginklavimo srityje;

PRIPAŽINDAMOS aktyvaus Šalių dalyvavimo įvairiuose regioninio bendradarbiavimo forumuose papildomą naudą;

SIEKDAMOS reguliariai palaikyti politinį dialogą abipusiai svarbiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais, įskaitant regioninius aspektus, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP);

VISAPUSIŠKAI LAIKYDAMOSI nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo ir tarptautinių mastu pripažintų sienų neliečiamumo principų, kaip nustatyta tarptautinėje teisėje, Jungtinių Tautų Chartijoje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir atitinkamose Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose;

PRIPAŽINDAMOS Gruzijos įsipareigojimo taikytis svarbą ir jos pastangas atkurti teritorinį vientisumą ir visiškai bei veiksmingai kontroliuoti Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regionus / Pietų Osetiją, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai ir ilgam, remiantis tarptautinės teisės principais, ir ES įsipareigojimą remti taikų ir ilgalaikį konflikto sprendimą;

PRIPAŽINDAMOS šiame kontekste, kad svarbu siekti įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. šešių punktų susitarimą ir jo paskesnes įgyvendinimo priemones, taip pat svarbu, kad tarptautinės pajėgos prasmingai palaikytų taiką ir saugumą vietoje, kad būtų imamasi vienas kitą remiančių nepripažinimo ir įsitraukimo politikos priemonių, remiamos Ženevos tarptautinės diskusijos, saugus ir orus visų teritorijos viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių sugrįžimas, laikantis tarptautinės teisės principų;

ĮSIPAREIGOJUSIOS užtikrinti, kad glaudesnės Gruzijos ir ES politinės asociacijos ir ekonominės integracijos privalumus pajustų visi Gruzijos piliečiai, įskaitant konflikto paveiktas bendruomenes;

ĮSIPAREIGOJUSIOS kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba bei dar aktyviau bendradarbiauti kovodamos su terorizmu;

ĮSIPAREIGOJUSIOS palaikyti glaudesnį dialogą ir plačiau bendradarbiauti judumo, migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse, taip pat atsižvelgdamos į ES ir Gruzijos judumo partnerystę ir laikydamosi visaapimančio požiūrio į teisėtą migraciją, įskaitant apykaitinę, bendradarbiavimą kovojant su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis ir veiksmingai įgyvendinant readmisijos susitarimą;

PRIPAŽINDAMOS, kad svarbu atėjus laikui Gruzijos piliečiams pradėti taikyti bevizį keliavimo režimą, jei bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui ir veiksmingai įgyvendinti vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai;

ĮSIPAREIGOJUSIOS laikytis laisvos rinkos ekonomikos principų ir patvirtindamos ES pasirengimą padėti Gruzijai vykdyti ekonomikos reformas, be kita ko, pagal Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystę;

ĮSIPAREIGOJUSIOS siekti ekonominės integracijos, visų pirma sukurdamos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE), kuri yra neatskiriama šio susitarimo dalis, įskaitant reglamentavimo derinimą, ir laikydamosi teisių ir prievolių, kurias Šalys turi dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO);

ĮSITIKINUSIOS, kad šiuo susitarimu bus sukurta naujų abiejų Šalių ekonominių santykių vystymo prielaidų, visų pirma prekybos ir investicijų srityje, ir bus skatinama konkurencija, nes tai yra esminiai ekonomikos pertvarkymo ir modernizavimo veiksniai;

ĮSIPAREIGOJUSIOS laikytis darnaus vystymosi principų, saugoti aplinką ir švelninti klimato kaitą, nuolat tobulinti aplinkos srities valdymą ir tenkinti aplinkos srities poreikius, taip pat tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonėmis ir įgyvendindamos daugiašalius tarptautinius susitarimus;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti energijos tiekimo saugumą, be kita ko, vystydamos pietinį dujų koridorių, inter alia skatindamos plėtoti atitinkamus projektus Gruzijoje, kuriais būtų sudaromos sąlygos kurti atitinkamą infrastruktūrą, įskaitant tranzito per Gruziją infrastruktūrą, didindamos rinkos integraciją ir laipsniškai derindamos reglamentavimo nuostatas su pagrindiniais ES acquis elementais, skatindamos efektyviai vartoti energiją ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

PRIPAŽINDAMOS poreikį aktyviau bendradarbiauti energetikos srityje ir Šalių įsipareigojimą įgyvendinti Energetikos chartijos sutartį;

PASIRYŽUSIOS gerinti visuomenės sveikatos apsaugos lygį ir žmonių sveikatos apsaugą kaip svarbų darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo elementą;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti tiesioginius žmonių ryšius, įskaitant bendradarbiavimą ir mainus mokslo ir technologijų, verslo, jaunimo, švietimo ir kultūros srityse;

ĮSIPAREIGOJUSIOS skatinti tarpvalstybinį ir regioninį abiejų Šalių bendradarbiavimą, palaikant gerus kaimyninius santykius;

PRIPAŽINDAMOS Gruzijos įsipareigojimą laipsniškai derinti atitinkamų sektorių teisės aktus su ES teisės aktais, kaip nustatyta šiame susitarime, ir juos veiksmingai įgyvendinti;

PRIPAŽINDAMOS Gruzijos įsipareigojimą savo administracinę ir institucinę infrastruktūrą plėtoti tiek, kiek to reikia šio susitarimo vykdymui užtikrinti;

ATSIŽVELGDAMOS į ES pasiryžimą remti reformų įgyvendinimą, ir siekiant šio tikslo naudotis visomis turimomis bendradarbiavimo priemonėmis bei technine, finansine ir ekonomine parama;

PATVIRTINDAMOS, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį patenkančios šio susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Airijai privalomos ne kaip ES daliai, o kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, nebent ES kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija kartu praneštų Gruzijai, kad Jungtinei Karalystei arba Airijai jos privalomos kaip ES daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal minėto protokolo 4a straipsnį nebebus saistomos kaip ES dalys, ES kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Gruzijai apie bet kokį pozicijos pasikeitimą ir tokiu atveju šio susitarimo nuostatos joms toliau taikomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų sutarčių pridėtą protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos,

SUSITARĖ:

1 Straipsnis

Tikslai

1.   Susitarimu nustatoma Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos asociacija.

2.   Šios asociacijos tikslai:

a)	skatinti Šalių politinę asociaciją ir ekonominę integraciją, pagrįstas bendromis vertybėmis ir artimais ryšiais, įskaitant aktyvesnį Gruzijos dalyvavimą ES politikoje, programose ir agentūrų veikloje;

b)	stiprinti išsamesnio politinio dialogo visose abipusiai svarbiose srityse struktūrą, sudarant sąlygas plėtoti artimus politinius Šalių ryšius;

c)	padėti stiprinti Gruzijos demokratiją ir politinį, ekonominį ir institucinį stabilumą;

d)

skatinti, išsaugoti ir stiprinti taiką ir stabilumą regione ir tarptautiniu mastu, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos bei 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto principų, įskaitant bendras pastangas šalinti įtampos šaltinius, stiprinti sienų saugumą, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius;

e)	skatinti bendradarbiavimą siekiant taikiai spręsti konfliktus;

f)	stiprinti bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo srityse siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;

g)	remti Gruzijos pastangas plėtoti savo ekonominį potencialą tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat derinant teisės aktus su ES teisės aktais;

h)

laipsniškai integruoti Gruziją į ES vidaus rinką, kaip nustatyta šiame susitarime, visų pirma sukuriant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, sudarančią plataus masto patekimo į rinkas sąlygas, remiantis tvariu ir išsamiu reglamentavimo derinimu ir laikantis jos narystės PPO sąlygotų teisių ir prievolių;

i)	sudaryti dar glaudesnio bendradarbiavimo kitose abipusiai svarbiose srityse sąlygas.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

2 Straipsnis

Bendrieji principai

1.   Pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip skelbiama 1948 m. Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kaip apibrėžta 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos, yra Šalių vidaus ir išorės politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas. Kova su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu taip pat laikoma esminiu šio susitarimo elementu.

2.   Šalys pakartoja įsipareigojančios laikytis laisvosios rinkos ekonomikos, darnaus vystymosi ir veiksmingo daugiašališkumo principų.

3.   Šalys dar kartą patvirtina besilaikančios teisinės valstybės ir gero valdymo principų bei savo tarptautinių prievolių, visų pirma prisiimtų JT, Europos Taryboje ir ESBO. Visų pirma jos susitaria propaguoti suvereniteto, teritorinio vientisumo, sienų neliečiamumo ir nepriklausomybės principus.

4.   Šalys įsipareigoja laikytis teisinės valstybės ir gero valdymo principų, kovoti su korupcija ir įvairių formų tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu, skatinti darnų vystymąsi, veiksmingą daugiašališkumą ir kovoti su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu. Šis įsipareigojimas yra svarbus plėtojant Šalių tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą, ir juo prisidedama prie regioninės taikos ir stabilumo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS IR REFORMOS, BENDRADARBIAVIMAS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS SRITYJE

3 Straipsnis

Politinio dialogo tikslai

1.   Šalys toliau plėtoja ir stiprina politinį dialogą visose abipusiai svarbiose srityse, įskaitant užsienio ir saugumo politikos klausimus ir vidaus reformas. Tai didins politinio bendradarbiavimo veiksmingumą ir skatins konvergenciją užsienio ir saugumo politikos klausimais plačiu mastu bei naujoviškai stiprinant santykius.

2.   Politinio dialogo tikslai:

a)	stiprinti politinę asociaciją ir didinti politinių klausimų ir saugumo politikos konvergenciją ir veiksmingumą;

b)	skatinti laikytis teritorinio vientisumo, tarptautiniu mastu pripažintų sienų neliečiamumo, suvereniteto ir nepriklausomybės principų, įtvirtintų Jungtinių Tautų Chartijoje ir 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte;

c)	skatinti taikiai spręsti konfliktus;

d)	skatinti tarptautinį stabilumą ir saugumą, pagrįstą veiksmingu daugiašališkumu;

e)	stiprinti Šalių bendradarbiavimą ir dialogą tarptautinio saugumo ir krizių valdymo srityse, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius ir šalinti pagrindines grėsmes;

f)	stiprinti bendradarbiavimą kovojant su masinio naikinimo ginklų (MNG) ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu, įskaitant anksčiau MNG programose dirbusių mokslininkų alternatyvų įdarbinimą;

g)	skatinti į rezultatus orientuotą praktinį Šalių bendradarbiavimą siekiant taikos, saugumo ir stabilumo Europos žemyne;

h)	stiprinti pagarbą demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir mažumoms priklausančių asmenų teises, ir padėti įtvirtinti vidaus politikos reformas;

i)	plėtoti Šalių dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje;

j)	toliau skatinti įvairių formatų regioninį bendradarbiavimą;

k)	užtikrinti, kad visi Gruzijos, remiantis jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis, piliečiai pajustų visus glaudesnės ES ir Gruzijos politinės asociacijos, įskaitant didesnę saugumo politikos konvergenciją, privalumus.

4 Straipsnis

Vidaus reforma

Šalys siekia bendradarbiaudamos plėtoti, stiprinti ir didinti demokratinių institucijų ir teisinės valstybės stabilumą ir veiksmingumą; užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; daryti tolesnę pažangą teismų ir teisinės reformos srityje, kad būtų užtikrintas teismų nepriklausomumas, stiprinami jų administraciniai gebėjimai ir užtikrinamas teisėsaugos institucijų nešališkumas ir veiksmingumas; toliau vykdyti viešojo administravimo reformą ir kurti atskaitingą, veiksmingą, efektyvią, skaidrią ir profesionaliai veikiančią valstybės tarnybą; ir toliau veiksmingai kovoti su korupcija, visų pirma atsižvelgdamos į tarptautinio bendradarbiavimo kovos su korupcija srityje stiprinimą, ir užtikrindamos, kad būtų veiksmingai įgyvendinami atitinkami tarptautiniai teisiniai dokumentai, kaip antai 2003 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su korupcija.

5 Straipsnis

Užsienio ir saugumo politika

1.   Šalys aktyviau plėtoja dialogą ir bendradarbiavimą bei skatina laipsnišką konvergenciją užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, ir visų pirma sprendžia konfliktų prevencijos, taikaus konfliktų sprendimo ir krizių valdymo, regioninio stabilumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo, kontrolės bei eksporto kontrolės klausimus. Bendradarbiavimas grindžiamas bendromis vertybėmis ir abipusiais interesais ir juo siekiama labiau suartinti politiką ir padidinti jos veiksmingumą, naudojantis dvišaliais, tarptautiniais ir regioniniais forumais.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios laikytis teritorinio vientisumo, tarptautiniu mastu pripažintų sienų neliečiamumo, suvereniteto ir nepriklausomybės principų, nustatytų Jungtinių Tautų Chartijoje ir 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte, ir skatinti laikytis šių principų plėtodamos dvišalius ir daugiašalius santykius. Šalys taip pat pabrėžia visiškai remiančios principą, kad užsienio ginkluotosios pajėgos gali būti dislokuotos priimančiųjų šalių teritorijose tik jų sutikimu. Jos sutinka, kad užsienio ginkluotosios pajėgos gali būti dislokuotos jų teritorijose tik aiškiai sutikus priimančiajai šaliai ir laikantis tarptautinės teisės.

6 Straipsnis

Tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys sunkūs nusikaltimai

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturi likti nenubausti ir jų nebaudžiamumo turi būti vengiama nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

2.   Šalys mano, kad tarptautinei taikai ir teisingumui užtikrinti labai svarbus Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimas ir veiksminga veikla. Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios toliau bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, įgyvendindamos Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir su juo susijusius dokumentus, ir skirdamos deramą dėmesį jo vientisumo išsaugojimui.

7 Straipsnis

Konfliktų prevencija ir krizių valdymas

Šalys stiprina praktinio pobūdžio bendradarbiavimą konfliktų prevencijos ir krizių valdymo srityse, visų pirma atsižvelgdamos į Gruzijos galimybę kiekvienu konkrečiu atveju, jei ES pakviestų, dalyvauti ES vadovaujamose civilinio ir karinio krizių valdymo operacijose, taip pat atitinkamose pratybose ir mokyme.

8 Straipsnis

Regioninis stabilumas

1.   Šalys drauge deda daugiau pastangų, kad paskatintų stabilumą, saugumą ir demokratinį vystymąsi regione, įvairaus formato regioninį bendradarbiavimą ir visų pirma veikia siekdamos taikiai išspręsti neišspręstus konfliktus regione.

2.   Šios pastangos dedamos laikantis bendrų tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo principų, nustatytų Jungtinių Tautų Chartijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir kituose atitinkamuose daugiašaliuose dokumentuose. Šalys taip pat visapusiškai naudojasi daugiašale Rytų partnerystės sistema, pagal kurią numatyta bendradarbiauti ir palaikyti atvirą bei laisvą dialogą, stiprinant šalių partnerių tarpusavio sąsajas.

9 Straipsnis

Taikus konfliktų sprendimas

1.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios taikiai spręsti konfliktus, visiškai laikydamosi Gruzijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis, ir sudaryti sąlygas imtis bendrų atkūrimo ir susitaikymo po konflikto veiksmų. Kol konfliktas nebus tvariai išspręstas ir nedarant poveikio nustatytoms su konfliktu susijusių klausimų sprendimo formoms, taikus konflikto sprendimas bus viena iš pagrindinių Šalių politinio dialogo ir dialogo su kitais suinteresuotaisiais tarptautiniais subjektais temų.

2.   Šalys pripažįsta Gruzijos įsipareigojimo susitaikyti ir jos pastangų atkurti savo teritorinį vientisumą, siekiant rasti taikų ir ilgalaikį konflikto sprendimą ir visiškai įgyvendinti 2008 m. rugsėjo 12 d. šešių punktų susitarimą ir jo paskesnes įgyvendinimo priemones, imtis vienas kitą remiančių nepripažinimo ir įsitraukimo politikos priemonių, remti Ženevos tarptautinę diskusiją, siekti saugaus ir oraus visų teritorijos viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių sugrįžimo, laikantis tarptautinės teisės principų, ir prasmingo tarptautinių subjektų dalyvavimo, įskaitant, kai tinkama, ES, svarbą.

3.   Šalys tarpusavyje ir su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis derina pastangas padėti taikiai spręsti konfliktus Gruzijoje, taip pat dėl humanitarinių klausimų.

4.   Visos šios pastangos dedamos laikantis bendrų tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo principų, nustatytų Jungtinių Tautų Chartijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir kituose atitinkamuose daugiašaliuose dokumentuose.

10 Straipsnis

Masinio naikinimo ginklai

1.   Šalys laikosi požiūrio, kad masinio naikinimo ginklų (MNG) ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams yra viena iš didžiausių grėsmių tarptautinei taikai ir stabilumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visapusiškai laikydamosi prievolių, kurias jos turi pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis bei susitarimus, ir kitų svarbių tarptautinių prievolių, ir įgyvendindamos jas nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas.

2.   Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

a)	imdamosi priemonių, kad pasirašytų ir ratifikuotų visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prireikus prie jų prisijungtų ir juos visiškai įgyvendintų, ir

b)

įdiegdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, skirtą su MNG susijusių prekių eksportui ir tranzitui kontroliuoti, įskaitant dvejopo naudojimo technologijų galutinio naudojimo kontrolę, tikrindamos, ar jos netaikomos MNG kurti, ir numatydamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės pažeidimus.

3.   Šalys susitaria spręsti šiuos klausimus palaikydamos politinį dialogą.

11 Straipsnis

Šaulių ir lengvųjų ginklų ir įprastinių ginklų eksporto kontrolė

1.   Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠILG) bei jų šaudmenų gamyba, perdavimas ir platinimas bei jų perteklinis kaupimas, blogas valdymas, nepakankamai apsaugoti sukaupti jų kiekiai ir nekontroliuojamas plitimas tebekelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2.   Šalys susitaria laikytis atitinkamų prievolių kovojant su neteisėta prekyba ŠILG ir jų šaudmenimis, ir jas visapusiškai įgyvendinti laikydamosi galiojančių tarptautinių susitarimų ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, taip pat įsipareigojimų, nustatytų kituose šioje srityje taikomuose tarptautiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų veiksmų programoje dėl visų rūšių neteisėtos prekybos ŠILG prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo.

3.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti savo pastangų koordinavimą, papildomumą ir sąveiką siekiant pasaulio, regionų, subregionų ir nacionaliniu lygmenimis kovoti su neteisėta prekyba ŠILG ir jų šaudmenimis, ir sunaikinti sukauptus jų kiekius.

4.   Be to, Šalys susitaria toliau bendradarbiauti įprastinių ginklų eksporto kontrolės srityje, atsižvelgdamos į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę.

5.   Šalys susitaria spręsti šiuos klausimus palaikydamos politinį dialogą.

12 Straipsnis

Kova su terorizmu

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu kovoti su terorizmu ir vykdyti jo prevenciją, ir susitaria bendradarbiauti dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, kad užkirstų kelią visų formų ir apraiškų terorizmui ir su juo kovotų.

2.   Šalys susitaria, kad kovojant su terorizmu privaloma visapusiškai laikytis teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių teisę, tarptautinę pabėgėlių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, Jungtinių Tautų Chartijos principų ir visų susijusių tarptautinių kovos su terorizmu dokumentų.

3.   Šalys pabrėžia, kad svarbu, kad visi ratifikuotų ir visiškai įgyvendintų visas JT konvencijas ir protokolus, susijusius su kova su terorizmu. Šalys susitaria toliau skatinti dialogą dėl Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo projekto ir bendradarbiauti įgyvendindamos Jungtinių Tautų Pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir visas susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir Europos Tarybos konvencijas. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti skatindamos tarptautinį sutarimą dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS

13 Straipsnis

Teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms

1.   Bendradarbiaudamos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, Šalys ypač didelę reikšmę teikia tolesniam teisinės valstybės principo propagavimui, įskaitant teismų sistemos nepriklausomybę, teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

2.   Šalys visapusiškai bendradarbiaus siekdamos veiksmingo teisėsaugos ir teisingumo administravimo sričių institucijų veikimo.

3.   Bendradarbiaujant laisvės, saugumo ir teisingumo srityse bus vadovaujamasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

14 Straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šalys susitaria bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta aukšto lygio asmens duomenų apsauga laikantis ES, Europos Tarybos ir tarptautinių teisinių dokumentų ir standartų, nurodytų šio susitarimo I priede.

15 Straipsnis

Bendradarbiavimas migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu bendrai valdyti migracijos srautus tarp Šalių teritorijų, ir palaiko visapusį dialogą dėl visų su migracija susijusių klausimų, įskaitant teisėtą migraciją, tarptautinę apsaugą, kovą su neteisėta migracija, neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis.

2.   Bendradarbiavimas bus grindžiamas konkrečių poreikių įvertinimu, atliekamu Šalims tarpusavyje konsultuojantis, ir bus vykdomas laikantis jų atitinkamų galiojančių teisės aktų. Daugiausia dėmesio bus skiriama:

a)	pagrindinėms migracijos priežastims ir pasekmėms;

b)

nacionalinės teisės aktų ir praktikos, susijusių su tarptautine apsauga, rengimui ir diegimui, kad būtų patenkintos 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių tarptautinių dokumentų, kaip antai 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nuostatos ir užtikrinta, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo;

c)	priėmimo taisyklėms ir priimtų asmenų teisėms bei statusui, sąžiningam elgesiui su teisėtai šalyje gyvenančiais tos šalies pilietybės neturinčiais asmenimis ir jų integracijai, švietimui bei mokymui ir kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms;

d)	tam, kad būtų stiprinama veiksminga ir prevencinė politika, skirta kovoti su neteisėta migracija, neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant kovos su neteisėtų žmonių vežėjų ir prekiautojų žmonėmis tinklais būdus ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;

e)	2008 m. gruodžio 4 d. pasirašyto susitarimo dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Gruzijos vidaus reikalų ministerijos operatyvinio bendradarbiavimo tvarkos įgyvendinimui;

f)	dokumentų saugumo ir sienų valdymo srityse – organizaciniams, mokymo ir geriausios praktikos klausimams ir kitoms praktinėms priemonėms.

3.   Bendradarbiaujant taip pat gali būti lengvinama apykaitinė migracija, siekiant vystymosi tikslų.

16 Straipsnis

Asmenų judėjimas ir readmisija

1.   Šalys užtikrina, kad būtų visiškai įgyvendinti:

a)	2011 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir

b)	2011 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

2.   Šalys toliau stengiasi didinti piliečių judumą ir laipsniškai siekti bendro tikslo – ilgainiui pradėti taikyti bevizį režimą, jei bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui, nurodytos dviejų etapų Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane.

17 Straipsnis

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

1.   Šalys bendradarbiauja kovos su organizuota ar neorganizuota nusikalstama bei neteisėta veikla, ypač tarptautine, ir jos prevencijos srityse, pvz., su:

a)	neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, taip pat šaulių ginklų ir neteisėtų narkotikų kontrabanda ir neteisėta prekyba jais;

b)	prekių kontrabanda ir neteisėta prekyba jomis;

c)	neteisėta ekonomine ir finansine veikla, pvz., klastojimu, mokestiniu sukčiavimu ir sukčiavimu vykdant viešuosius pirkimus;

d)	tarptautinių donorų finansuojamų projektų lėšų pasisavinimu;

e)	aktyvia ir pasyvia korupcija tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose;

f)	dokumentų klastojimu ir klaidinamos informacijos pateikimu, ir

g)	elektroniniais nusikaltimais.

2.   Šalys stiprina dvišalį, regioninį ir tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įskaitant glaudesnį Europolo ir atitinkamų Gruzijos institucijų bendradarbiavimą. Šalys įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius standartus, visų pirma įtvirtintus 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (UNTOC) ir jos trijuose protokoluose, ir 2003 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją.

18 Straipsnis

Neteisėti narkotikai

1.   Laikydamosi savo atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos ribų Šalys bendradarbiauja, norėdamos užtikrinti, kad narkotikų klausimams būtų taikomas subalansuotas ir integruotas požiūris. Su narkotikais susijusia politika ir veiksmais siekiama stiprinti struktūras, skirtas kovai su neteisėtais narkotikais ir jų prevencijai, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą jais ir jų paklausą, šalinti žalingus piktnaudžiavimo narkotikais padarinius sveikatai bei socialinius padarinius, siekiant mažinti susijusią žalą, ir užtikrinti veiksmingesnę cheminių prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją.

2.   Šalys susitaria dėl reikiamų bendradarbiavimo metodų, kad būtų pasiekti šie tikslai. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, ES kovos su narkotikais strategija (2013–2020 m.) ir Politine deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtinta 1998 m. birželio mėn. vykusioje 20-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje narkotikų klausimais.

19 Straipsnis

Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas

1.   Šalys bendradarbiauja siekdamos išvengti, kad jų finansinės ir susijusios nefinansinės sistemos būtų naudojamos nusikalstamos veiklos apskritai ir konkrečiai su narkotikais susijusioms pajamoms plauti ir terorizmui finansuoti.

Bendradarbiaujant taip pat gali būti išieškomas turtas ar lėšos, gauti iš nusikalstamu būdu įgytų pajamų.

2.   Bendradarbiaujant šioje srityje sudaromos sąlygos keistis susijusia informacija pagal atitinkamus teisės aktus ir taikyti tinkamus pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su jais standartus, lygiaverčius šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų, pvz., Finansinių veiksmų darbo grupės (pinigų plovimo klausimai) (FATF), taikomiems standartams.

20 Straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su terorizmu

1.   Visiškai laikydamosi principų, kuriais grindžiama kova su terorizmu, kaip nustatyta šio susitarimo 12 straipsnyje, Šalys dar kartą patvirtina, kad kovojant su terorizmu yra svarbu remtis teisėsauga ir teismais, ir susitaria bendradarbiauti terorizmo prevencijos ir naikinimo srityje, visų pirma šiais veiksmais:

a)	užtikrindamos teroristinių nusikaltimų kriminalizavimą, laikantis apibrėžties, pateiktos 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2008/919/TVR, kuriuo keičiamas Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu;

b)	keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir asmenis bei jų rėmimo tinklus, laikantis tarptautinės ir nacionalinės teisės, ypač susijusios su duomenų ir privatumo apsauga;

c)	keisdamosi terorizmo prevencijos ir naikinimo srities patirtimi, taip pat dėl priemonių, metodų ir jų techninių aspektų bei mokymo, laikantis taikytinos teisės;

d)	dalydamosi informacija apie radikalizacijos ir verbavimo problemos sprendimo ir kovos su jais geriausią praktiką, ir reabilitacijos skatinimą;

e)	keisdamosi nuomonėmis apie terorizmu įtariamų asmenų tarpvalstybinį judėjimą ir keliavimą bei terorizmo grėsmes, ir šios srities patirtimi;

f)	dalydamosi geriausios praktikos pavyzdžiais dėl žmogaus teisių apsaugos kovojant su terorizmu, ypač dėl baudžiamosios teisenos procedūrų;

g)

imdamosi priemonių prieš cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio terorizmo grėsmę, ir cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo terorizmo reikmėms prevencijos, ir neteisėtų veiksmų, susijusių su labai rizikingais cheminiais, biologiniais, radiologiniais ir branduoliniais įrenginiais, prevencijos priemonių.

2.   Bendradarbiavimas grindžiamas turimais susijusiais vertinimais, pavyzdžiui, parengtais atitinkamų JT ir Europos Tarybos organų, ir vykdomas Šalims tarpusavyje konsultuojantis.

21 Straipsnis

Teisinis bendradarbiavimas

1.   Šalys susitaria plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinės ir komercinės teisės klausimais, kad būtų deramasi dėl daugiašalių teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijų, visų pirma Hagos konferencijos tarptautinės privatinės teisės konvencijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo bei bylinėjimosi srityje ir vaiko teisių apsaugos konvencijų, šios konvencijos būtų ratifikuojamos ir įgyvendinamos.

2.   Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys stengsis stiprinti bendradarbiavimą dėl savitarpio teisinės pagalbos, remdamosi susijusiais daugiašaliais susitarimais. Kai tinkama, prisijungiama prie atitinkamų JT ir Europos Tarybos tarptautinių dokumentų ir jie įgyvendinami bei glaudžiau bendradarbiaujama su Eurojustu.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA IR SU PREKYBA SUSIJĘ KLAUSIMAI

1 SKYRIUS

Nacionalinis režimas ir prekių patekimas į rinką

1 Skirsnis

Bendros nuostatos

22 Straipsnis

Tikslas

Laikydamosi šio susitarimo nuostatų ir vadovaudamosi 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXIV straipsniu, Šalys nuo šio susitarimo įsigaliojimo sukuria laisvosios prekybos erdvę.

23 Straipsnis

Taikymo sritis ir aprėptis

1.   Šio skyriaus nuostatos taikomos Šalių tarpusavio prekybai prekėmis (1).

2.   Šiame skyriuje kilmės statusas reiškia atitiktį šio susitarimo I protokole nustatytoms prekių kilmės taisyklėms.

2 Skirsnis

Muitų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų panaikinimas

24 Straipsnis

Muitų apibrėžtis

Šiame skyriuje muitu laikomas bet koks muitas arba privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamai ar eksportuojamai prekei arba dėl prekės importo ar eksporto, įskaitant importuojamai ar eksportuojamai prekei taikomą ar dėl prekės importo ar eksporto nustatomą bet kokio pobūdžio papildomą mokestį ar priemoką. Muitais nelaikomi:

a)	privalomieji mokėjimai, lygiaverčiai vidaus mokesčiams, taikomiems pagal šio susitarimo 31 straipsnį;

b)	muitai, taikomi pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 2 skyrių (Prekybos teisių gynimo priemonės);

c)	mokesčiai arba kiti privalomieji mokėjimai, taikomi pagal šio susitarimo 30 straipsnį.

25 Straipsnis

Prekių klasifikavimas

Prekės, kuriomis tarpusavyje prekiauja Šalys, yra klasifikuojamos remiantis atitinkama kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūra, atitinkančia 2012 m. Suderintą sistemą, pagrįstą 1983 m. Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS), ir vėlesniais jos pakeitimais.

26 Straipsnis

Importuojamoms prekėms taikomų muitų panaikinimas

1.   Jeigu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenumatyta kitaip ir nedarydamos poveikio šio straipsnio 4 daliai, Šalys nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos panaikina visus muitus, taikomus kitos Šalies kilmės prekėms.

2.   Šio susitarimo II-A priede išvardyti produktai į Sąjungą importuojami be muitų, laikantis tame priede nustatytų tarifinių kvotų. Jei pagal tarifinę kvotą nustatytas kiekis viršijamas, importuojamoms prekėms taikoma pagal didžiausio palankumo režimą nustatyta muito norma.

3.   Šio susitarimo II-B priede išvardytiems į Sąjungą importuojamiems produktams taikomas importo muitas, atėmus to importo muito ad valorem dalį.

4.   Importuojamiems Gruzijos kilmės produktams, išvardytiems šio susitarimo II-C priede, taikoma šio susitarimo 27 straipsnyje nustatyta Sąjungos kovos su priemonių vengimu tvarka.

5.   Praėjus penkeriems metams nuo šio susitarimo įsigaliojimo, bet kurios Šalies prašymu Šalys konsultuojasi dėl tarpusavio prekybai taikomų muitų liberalizavimo apimties išplėtimo. Sprendimą pagal šią dalį priima pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais.

27 Straipsnis

Žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams taikoma kovos su priemonių vengimu tvarka

1.   Šio susitarimo II-C priede išvardytiems produktams taikomas šiame straipsnyje nurodytas kovos su priemonių vengimu mechanizmas. Šio susitarimo II-C priede pateikiamas iš Gruzijos į Sąjungą importuojamas vidutinis metinis kiekvienos tų produktų kategorijos kiekis.

2.   Kai kuriais nors metais, prasidedančiais sausio 1 d., importuojamų produktų, priskiriamų vienai ar kelioms iš 1 dalyje minėtų kategorijų, kiekis pasiekia 70 proc. šio susitarimo II-C priede nurodyto kiekio, Sąjunga Gruzijai praneša apie susijusio (-ių) importuojamo (-ų) produkto (-ų) kiekį. Gavusi šį pranešimą Gruzija per 14 kalendorinių dienų po tos dienos, kai importuojamų produktų, priskiriamų vienai ar kelioms iš 1 dalyje minėtų kategorijų, kiekis pasiekia 80 proc. šio susitarimo II-C priede nurodyto kiekio, pateikia Sąjungai tinkamai pagrįstą paaiškinimą, kad yra pajėgi eksportui į Sąjungą pagaminti didesnius produktų kiekius, nei tame priede nurodyti kiekiai. Jeigu to importo kiekis pasiekia 100 proc. šio susitarimo II-C priede nurodyto kiekio, o Gruzija nepateikia tinkamai pagrįsto paaiškinimo, Sąjunga gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą susijusiems produktams.

Lengvatinio režimo taikymas sustabdomas šešiems mėnesiams ir įsigalioja dieną, kai sprendimas sustabdyti lengvatinio režimo taikymą paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Apie kiekvieną pagal 2 dalį priimtą laikino sustabdymo sprendimą Sąjunga nedelsdama praneša Gruzijai.

4.   Sąjunga panaikina laikiną sustabdymą anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo, jeigu Gruzija pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikia patikimų ir tinkamų įrodymų, kad importuotas atitinkamos kategorijos produktų kiekis viršijo šio susitarimo II-C priede nurodytą kiekį dėl to, kad Gruzijoje pasikeitė atitinkamo (-ų) produkto (-ų) gamybos lygis ir eksporto pajėgumai.

5.   Kad būtų atsižvelgta į pasikeitusį atitinkamo (-ų) produkto (-ų) gamybos lygį ir eksporto pajėgumus Gruzijoje, Gruzijos prašymu šio susitarimo II-C priedas gali būti keičiamas abipusiu Sąjungos ir Gruzijos sutarimu, Asociacijos komitete prekybos klausimais patikslinant atitinkamų produktų kiekį.

28 Straipsnis

Esamos padėties išlaikymas

Nė viena Šalis kitos Šalies kilmės prekėms negali nustatyti naujo muito arba padidinti šio susitarimo įsigaliojimo dieną jau taikomo muito. Ši nuostata neužkerta kelio Šalims toliau taikyti arba padidinti muitą leidus PPO ginčų sprendimo institucijai (GSI).

29 Straipsnis

Eksporto muitai

Nė viena Šalis į kitos Šalies teritoriją eksportuojamoms prekėms arba dėl prekių eksporto nenustato ir toliau netaiko jokio muito ar mokesčio, išskyrus pagal šio susitarimo 30 straipsnį taikomus vidaus mokesčius.

30 Straipsnis

Mokesčiai ir kiti privalomieji mokėjimai

Pagal 1994 m. GATT VIII straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis užtikrina, kad visi bet kokio pobūdžio mokesčiai ir privalomieji mokėjimai, išskyrus šio susitarimo 26 straipsnyje nurodytus muitus ar kitas priemones, nustatyti importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl prekių importo ar eksporto, neviršytų apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir kad juos nustatant nebūtų netiesiogiai proteguojamos vidaus prekės arba fiskaliniais tikslais nebūtų apmokestinamos importuojamos arba eksportuojamos prekės.

3 Skirsnis

Netarifinės priemonės

31 Straipsnis

Nacionalinis režimas

Pagal 1994 m. GATT III straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą. Tuo tikslu 1994 m. GATT III straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

32 Straipsnis

Importo ir eksporto apribojimai

Nė viena Šalis nenustato arba toliau netaiko draudimų ar apribojimų jokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms prekėms, arba prekėms, parduotoms eksportuoti į kitos Šalies teritoriją, nebent šiame susitarime ar pagal 1994 m. GATT XI straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas nustatyta kitaip. Tuo tikslu 1994 m. GATT XI straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

4 Skirsnis

Su prekėmis susijusios specialios nuostatos

33 Straipsnis

Bendrosios išimtys

Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti arba įgyvendinti priemones pagal 1994 m. GATT XX ir XXI straipsnius ir visas susijusias tų straipsnių aiškinamąsias pastabas pagal 1994 m. GATT, kurie įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

5 Skirsnis

Administracinis bendradarbiavimas ir veiksmų derinimas su kitomis šalimis

34 Straipsnis

Laikinas lengvatų panaikinimas

1.   Šalys susitaria, kad administracinis bendradarbiavimas ir pagalba yra labai svarbūs įgyvendinant bei prižiūrint pagal šį skyrių taikomą lengvatinį muitų tarifų režimą, ir pabrėžia įsipareigojančios kovoti su pažeidimais bei sukčiavimu muitų ir kitose susijusiose srityse.

2.   Jeigu remdamasi objektyvia informacija Šalis nustato, kad kita Šalis pagal šį skyrių nevykdo administracinio bendradarbiavimo ar neteikia pagalbos ir (arba) kad esama pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, susijusi Šalis pagal šį straipsnį gali laikinai sustabdyti susijusio lengvatinio režimo taikymą tam tikram (-iems) produktui (-ams).

3.   Šiame straipsnyje frazė „nevykdo administracinio bendradarbiavimo arba neteikia pagalbos“, inter alia, reiškia:

a)	pakartotinį prievolių tikrinti atitinkamos (-ų) prekės (-ių) kilmės statusą nevykdymą;

b)	pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą atlikti paskesnį kilmės įrodymo patikrinimą ir (arba) pranešti jo rezultatus;

c)	pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą leisti surengti tikrinamuosius vizitus, kuriais siekiama įvertinti su atitinkamo lengvatinio režimo taikymu susijusių dokumentų autentiškumą arba informacijos tikslumą.

4.   Šiame straipsnyje minimi pažeidimai arba sukčiavimas gali būti nustatomi, kai, inter alia, remiantis objektyvia informacija apie pažeidimus ir sukčiavimą paaiškėja, kad be tinkamo paaiškinimo staiga padaugėja iš kitos Šalies importuojamų prekių ir jų kiekis viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.

5.   Sustabdant lengvatinio režimo taikymą laikomasi šių sąlygų:

a)

Šalis, kuri remdamasi objektyvia informacija nustato, kad kita Šalis nevykdo administracinio bendradarbiavimo ar neteikia pagalbos ir (arba) kad esama kitos šalies pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, nedelsdama apie tai praneša pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais, pateikia jam objektyvią informaciją ir, remdamasi visa svarbia informacija ir objektyviomis išvadomis, pradeda tame komitete konsultacijas, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas;

b)

jeigu Šalys pradeda konsultacijas Asociacijos komitete prekybos klausimais ir per tris mėnesius nuo pranešimo nesusitaria dėl priimtino sprendimo, atitinkama Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą susijusiai (-ioms) prekei (-ėms). Apie laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama Asociacijos komitetui prekybos klausimais;

c)

laikinas sustabdymas pagal šį straipsnį taikomas tiek, kiek yra būtina atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti. Laikinas sustabdymas taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu jo pabaigos dieną nepasikeičia padėtis, dėl kurios lengvatinio režimo taikymas buvo sustabdytas pirmą kartą. Dėl laikino sustabdymo periodiškai konsultuojamasi Asociacijos komitete prekybos klausimais, visų pirma siekiant, kad jo taikymas būtų nutrauktas iš karto, kai nebelieka jo taikymosąlygų.

6.   Kiekviena Šalis pagal savo vidaus procedūras skelbia importuotojams skirtus pranešimus dėl kiekvieno pranešimo, nurodyto 5 dalies a punkte, kiekvieno sprendimo, nurodyto 5 dalies b punkte, ir dėl kiekvieno laikino sustabdymo taikymo laikotarpio pratęsimo ar nutraukimo, nurodyto 5 dalies c punkte.

35 Straipsnis

Administracinės klaidos

Jei kompetentinga institucija, taikydama lengvatinį eksporto režimą, visų pirma šio susitarimo I protokolo „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ nuostatas, suklysta ir tai turi poveikio importo muitams, tokį poveikį patirianti Šalis gali reikalauti, kad pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais apsvarstytų galimybes imtis visų tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti.

36 Straipsnis

Susitarimai su kitomis šalimis

1.   Šiuo susitarimu neužkertamas kelias veikti esančioms muitų sąjungoms, laisvosios prekybos erdvėms ar judėjimo per sieną susitarimams arba nustatyti naujų, jeigu jais neprieštaraujama šiame susitarime numatytai prekybos tvarkai.

2.   Dėl susitarimų, kuriais nustatomos muitų sąjungos, laisvosios prekybos erdvės ar judėjimo per sieną susitarimai, ir dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su Šalių prekybos politika trečiųjų šalių atžvilgiu, Šalys vienos iš Šalių prašymu konsultuojasi pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytame Asociacijos komitete prekybos klausimais. Kai tokios konsultacijos rengiamos dėl to, kad į ES stoja trečioji šalis, jomis visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į šiame susitarime nustatytus abipusiai svarbius Sąjungos ir Gruzijos interesus.

2 SKYRIUS

Prekybos teisių gynimo priemonės

1 Skirsnis

Bendrosios apsaugos priemonės

37 Straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį, pagal Susitarimą dėl apsaugos priemonių, įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą, ir pagal Susitarimo dėl žemės ūkio, įtraukto į PPO steigimo sutarties 1A priedą, 5 straipsnį.

2.   Šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 1 skyriuje (Nacionalinis režimas ir prekių patekimas į rinką) nustatytos lengvatinės prekių kilmės taisyklės šiam skirsniui netaikomos.

3.   Šio skirsnio nuostatoms netaikomas šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrius (Ginčų sprendimas).

38 Straipsnis

Skaidrumas

1.   Apsaugos priemonių tyrimą inicijuojanti Šalis apie tai praneša kitai Šaliai, jei pastaroji turi pagrįstą ekonominį interesą.

2.   Neatsižvelgiant į šio susitarimo 37 straipsnį, apsaugos priemonių tyrimą inicijuojanti ir apsaugos priemones ketinanti taikyti Šalis kitos Šalies prašymu nedelsdama raštu pateikia ad hoc pranešimą, kuriame nurodo visą su apsaugos priemonių tyrimo inicijavimu ir apsaugos priemonių nustatymu susijusią informaciją, įskaitant, kai tinkama, informaciją apie apsaugos priemonių tyrimo inicijavimą, preliminarias tyrimo išvadas ir galutines tyrimo išvadas, be to, suteikia kitai Šaliai galimybę konsultuotis.

3.   Šiame straipsnyje laikoma, kad Šalis turi pagrįstą ekonominį interesą tais atvejais, kai ji per paskutinius trejus metus yra viena iš penkių didžiausių importuojamo produkto tiekėjų, vertinant pagal absoliutų kiekį arba pagal vertę.

39 Straipsnis

Priemonių taikymas

1.   Taikydamos apsaugos priemones Šalys deda visas pastangas, kad poveikis dvišalei prekybai būtų kuo mažesnis.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, jeigu Šalis mano, kad tenkinami teisiniai galutinių apsaugos priemonių nustatymo reikalavimai, ir ketina tokias priemones taikyti, ji apie tai praneša kitai Šaliai ir suteikia jai dvišalių konsultacijų galimybę. Jei per 30 dienų nuo pranešimo nerandama tinkamo sprendimo, importuojanti Šalis gali nustatyti tinkamas priemones problemai išspręsti.

2 Skirsnis

Antidempingo ir kompensacinės priemonės

40 Straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal 1994 m. GATT VI straipsnį, pagal Susitarimą dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimas), įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą, ir pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP susitarimas), įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą.

2.   Šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 1 skyriuje (Nacionalinis režimas ir prekių patekimas į rinką) nustatytos lengvatinės prekių kilmės taisyklės šiam skirsniui netaikomos.

3.   Šio skirsnio nuostatoms netaikomas šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrius (Ginčų sprendimas).

41 Straipsnis

Skaidrumas

1.   Šalys susitaria, kad antidempingo ir kompensacinės priemonės turėtų būti taikomos laikantis visų Antidempingo susitarimo ir SKP susitarimo reikalavimų, ir turėtų būti grindžiamos sąžininga ir skaidria sistema.

2.   Nedarydamos poveikio Antidempingo susitarimo 6.5 straipsniui ir SKP susitarimo 12.4 straipsniui, Šalys užtikrina, kad iš karto, kai nustatomos laikinosios priemonės, ir prieš nustatant galutines priemones būtų tinkamai atskleisti visi pagrindiniai faktai ir išvados, kuriais remiantis priimtas sprendimas taikyti priemones. Faktai atskleidžiami raštu ir suinteresuotosioms šalims skiriama pakankamai laiko pastaboms pateikti.

3.   Kiekvienai suinteresuotajai Šaliai suteikiama galimybė būti išklausytai ir išsakyti savo nuomonę per antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, išskyrus atvejus, kai tai nepagrįstai trukdo laiku užbaigti tyrimą.

42 Straipsnis

Viešojo intereso apsauga

Šalis negali taikyti antidempingo ar kompensacinių priemonių tais atvejais, kai remiantis tyrimo metu gauta informacija galima daryti aiškią išvadą, kad tokių priemonių taikymas neatitinka viešojo intereso. Nustatant viešąjį interesą bendrai įvertinami visi interesai, įskaitant vidaus pramonės, naudotojų, vartotojų ir importuotojų interesus, su sąlyga, kad jie tyrimą atliekančioms institucijoms pateikė susijusią informaciją.

43 Straipsnis

Mažesniojo muito taisyklė

Jei Šalis nusprendžia nustatyti laikiną arba galutinį antidempingo arba kompensacinį muitą, tokio muito dydis neturi viršyti dempingo skirtumo arba visos kompensuotinų subsidijų sumos, tačiau jis turėtų būti mažesnis už dempingo skirtumą arba visą kompensuotinų subsidijų sumą, jei tokio mažesnio muito pakaktų vidaus pramonei daromai žalai pašalinti.

3 SKYRIUS

Techninės prekybos kliūtys, standartizacija, metrologija, akreditacija ir atitikties vertinimas

44 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šis skyrius taikomas standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų, kaip apibrėžta į PPO steigimo sutarties 1A priedą įtrauktame Susitarime dėl techninių prekybos kliūčių (TPK susitarimas), galinčių daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, rengimui, priėmimui ir taikymui.

2.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, šis skyrius netaikomas sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kaip apibrėžta į PPO steigimo sutarties 1A priedą įtraukto Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFP susitarimas) A priede, ir pirkimo specifikacijoms, kurias valdžios institucijos parengia savo gamybos ar vartojimo poreikiams tenkinti.

3.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos TPK susitarimo 1 priede.

45 Straipsnis

TPK susitarimo patvirtinimas

Šalys patvirtina savo esamas teises ir prievoles, kurias turi viena kitos atžvilgiu pagal TPK susitarimą, kuris įtraukiamas į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

46 Straipsnis

Techninis bendradarbiavimas

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą standartų, techninių reglamentų, metrologijos, rinkos priežiūros, akreditavimo ir atitikties vertinimo sistemų srityse, kad geriau suprastų viena kitos sistemas ir palengvintų patekimą į atitinkamas savo rinkas. Tuo tikslu reglamentavimo klausimais jos gali bendradarbiauti tiek horizontaliu, tiek sektorių lygmenimis.

2.   Bendradarbiaudamos Šalys siekia nustatyti, plėtoti ir skatinti prekybos lengvinimo iniciatyvas, įskaitant, be kita ko, iniciatyvas, kuriomis:

a)

keičiantis duomenimis ir patirtimi bei bendradarbiaujant mokslo ir technikos srityje stiprinamas bendradarbiavimas reglamentavimo srityje, kad būtų gerinama jų techninių reglamentų, standartų, rinkos priežiūros, atitikties vertinimo ir akreditavimo kokybė ir veiksmingai naudojami reglamentavimo ištekliai;

b)	skatinamas ir remiamas jų atitinkamų valstybinių arba privačių metrologijos, standartizavimo, rinkos priežiūros, atitikties vertinimo ir akreditavimo organizacijų bendradarbiavimas;

c)	skatinama Gruzijoje plėtoti kokybišką standartizavimo, metrologijos, akreditavimo, atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros sistemos infrastruktūrą;

d)	remiamas Gruzijos dalyvavimas susijusių Europos organizacijų veikloje;

e)	ieškoma sprendimų, kaip šalinti galinčias kilti prekybos kliūtis, ir

f)	kai tinkama, dedamos pastangos siekiant derinti pozicijas dėl abipusiai svarbių klausimų tokiose tarptautinėse prekybos ir už reglamentavimą atsakingose organizacijose kaip PPO ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (JT EEK).

47 Straipsnis

Techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo derinimas

1.   Atsižvelgdama į savo teisės aktų derinimo prioritetus įvairiuose sektoriuose, Gruzija imasi būtinų priemonių, kad savo teisės aktus laipsniškai suderintų su Sąjungos techniniais reglamentais, standartais, atitinkamomis metrologijos, akreditavimo, atitikties vertinimo sistemomis ir rinkos priežiūros sistema, ir įsipareigoja laikytis atitinkamos srities Sąjungos acquis įtvirtintų principų ir praktikos (šio susitarimo III-B priede pateikiamas orientacinis sąrašas). Derintinų priemonių sąrašas pateikiamas šio susitarimo III-A priede ir gali būti keičiamas pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais sprendimu.

2.   Siekdama šių tikslų Gruzija:

a)	atsižvelgdama į savo prioritetus, savo teisės aktus laipsniškai derina su atitinkamos srities Sąjungos acquis ir

b)	pasiekia ir išlaiko tokį administracinio ir institucinio veiksmingumo lygį, kurio reikia veiksmingai ir skaidriai sistemai sukurti, kad būtų įgyvendintas šis skyrius.

3.   Gruzija stengiasi nekeisti jos prioritetinėse derinimo srityse priimtų horizontaliųjų ir sektorių teisės aktų, išskyrus atvejus, kai siekia juos laipsniškai suderinti su atitinkamos srities Sąjungos acquis ir tokį suderinimą išlaikyti; apie tokius vidaus teisės aktų pakeitimus Gruzija praneša Sąjungai.

4.   Gruzija užtikrina, kad jos atitinkamos nacionalinės įstaigos dalyvautų Europos ir tarptautinių standartizavimo, teisinės ir mokslinės metrologijos ir atitikties vertinimo, įskaitant akreditavimą, organizacijų veikloje pagal atitinkamas jų veiklos sritis ir turimą narystės statusą, ir tokį dalyvavimą lengvina.

5.   Siekdama integruoti savo standartizacijos sistemą Gruzija deda visas pastangas, kad užtikrintų, jog jos standartizacijos įstaiga:

a)	į nacionalinius standartus laipsniškai perkeltų Europos standartus (EN), įskaitant darniuosius Europos standartus, kurių savanoriškas taikymas leidžia daryti atitikties Sąjungos teisės aktams, perkeltiems į Gruzijos teisės aktus, prielaidą;

b)	į nacionalinius standartus perkeldama Europos standartus kartu panaikintų nesuderinamus nacionalinius standartus;

c)	laipsniškai įvykdytų kitas visapusės Europos standartizacijos organizacijų narystės sąlygas.

48 Straipsnis

Susitarimas dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo

Šalys gali galiausiai susitarti, kad Susitarimas dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo (AVPPP susitarimas) būtų įtrauktas į šį susitarimą kaip protokolas ir taikomas vienam ar keliems sektoriams, dėl kurių susitariama Sąjungai patikrinus, ar atitinkami Gruzijos horizontalieji ir sektorių teisės aktai, institucijos ir standartai yra visiškai suderinti su Sąjungos teisės aktais, institucijomis ir standartais. Tokiame AVPPP susitarime bus nustatyta, kad Šalių prekyba produktais sektoriuose, kuriems taikomas AVPPP susitarimas, turi būti vykdoma tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos valstybių narių tarpusavio prekybai tokiais produktais.

49 Straipsnis

Žymėjimas ir ženklinimas

1.   Nedarydamos poveikio šio susitarimo 47 ir 48 straipsnių nuostatoms, dėl su žymėjimo ir ženklinimo reikalavimais susijusių techninių reglamentų Šalys dar kartą patvirtina TPK susitarimo 2.2 skyriaus principus, kad tokie reikalavimai neturi būti rengiami, priimami ar taikomi siekiant sukurti nereikalingas kliūtis tarptautinei prekybai arba siekiant, kad dėl jų atsirastų tokios kliūtys. Todėl tokiais ženklinimo ir žymėjimo reikalavimais prekyba neturi būti ribojama labiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, atsižvelgiant į riziką, kuri kiltų, jei tas tikslas nebūtų pasiektas.

2.   Dėl privalomo žymėjimo ir ženklinimo Šalys visų pirma susitaria:

a)	sieksiančios mažinti savo žymėjimo ir ženklinimo poreikius, išskyrus kai reikia priimti šios srities Sąjungos acquis ir siekiama apsaugoti sveikatą, užtikrinti saugą ir apsaugoti aplinką arba įgyvendinti kitus pagrįstus viešosios politikos tikslus;

b)	kad Šalis gali nustatyti ženklinimo arba žymėjimo formą, tačiau nereikalauja, kad ženklai būtų tvirtinami, registruojami ar sertifikuojami, ir

c)	pasiliekančios teisę reikalauti, kad ant etikečių ir ženklų informacija būtų pateikiama tam tikra kalba.

4 SKYRIUS

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

50 Straipsnis

Tikslas

1.   Šio skyriaus tikslas – toliau išvardytomis priemonėmis lengvinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis, kurioms taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, įskaitant visas šio susitarimo IV priede išvardytas priemones, ir kartu saugojama žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybė ir sveikata:

a)	užtikrinant visišką prekybai taikomų priemonių, išvardytų šio susitarimo IV priede, skaidrumą;

b)	derinant Gruzijos reglamentavimo sistemą su Sąjungos sistema;

c)	pripažįstant Šalių gyvūnų ir augalų sveikatos statusą ir taikant skirstymo į regionus principą;

d)	nustatant Šalies taikomų priemonių, išvardytų šio susitarimo IV priede, lygiavertiškumo pripažinimo mechanizmą;

e)	toliau įgyvendinant SFP susitarimą;

f)	nustatant prekybos lengvinimo mechanizmą ir procedūras ir

g)	gerinant Šalių ryšius ir bendradarbiavimą dėl priemonių, išvardytų šio susitarimo IV priede.

2.   Šiuo skyriumi taip pat siekiama Šalių sutarimo gyvūnų gerovės standartų klausimais.

51 Straipsnis

Daugiašalės prievolės

Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal PPO susitarimus, ypač SFP susitarimą.

52 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visoms Šalies sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kurios gali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio Šalių tarpusavio prekybai, įskaitant visas šio susitarimo IV priede išvardytas priemones. Šia taikymo sritimi nedaromas poveikis teisės aktų derinimo srities taikymo sričiai, kaip nustatyta šio susitarimo 55 straipsnyje.

53 Straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės– SFP susitarimo A priedo 1 dalyje apibrėžtos priemonės (SFP priemonės);

2)   gyvūnai– gyvūnai, kaip apibrėžta atitinkamai Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse arba Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

3)   gyvūniniai produktai– gyvūninės kilmės produktai, įskaitant vandens gyvūnų kilmės produktus, kaip apibrėžta OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

4)   žmonėms vartoti neskirti šalutiniai gyvūniniai produktai– žmonėms vartoti neskirti gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, išvardyti šio susitarimo IV-A priedo 2 (II) dalyje;

5)   augalai– gyvi augalai ir nurodytos gyvos jų dalys, įskaitant sėklas ir genetinę medžiagą:

a)	vaisiai botanikos prasme, išskyrus konservuotus giliai užšaldant;

b)	daržovės, išskyrus konservuotas giliai užšaldant;

c)	gumbai, gumbasvogūniai, svogūnai, šakniastiebiai;

d)	skintos gėlės;

e)	šakos su lapais;

f)	nupjauti medžiai su lapais;

g)	augalų audinių kultūros;

h)	lapai, lapija;

i)	gyvos žiedadulkės ir

j)	įskiepiai, auginiai, skiepūgliai;

6)   augaliniai produktai– neperdirbti augalinės kilmės produktai arba augalinės kilmės produktai po pirminio perdirbimo, jei jie nėra augalai, nurodyti šio susitarimo IV-A priedo 3 dalyje;

7)   sėklos– sėklos botanikos prasme, skirtos sėti;

8)   kenksmingieji organizmai– visos augalų, gyvūnų ar užkratų rūšys, padermės arba biotipai, kenkiantys augalams ar augaliniams produktams;

9)   saugomos zonos– zonos, kaip apibrėžta 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje 2 straipsnio 1 dalies h punkte arba paskesnėse nuostatose;

10)   gyvūnų liga– klinikiniai ar patologiniai infekcijos požymiai gyvūnų organizmuose;

11)   vandens gyvūnų liga– klinikinė arba neklinikinė vandens gyvūnų infekcija, kuriai būdingas vienas ar daugiau etiologinių ligų veiksnių, nurodytų OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

12)   gyvūnų infekcija– padėtis, kai gyvūnai nešioja infekcinės ligos sukėlėją, neatsižvelgiant į tai, ar pasireiškia klinikiniai arba patologiniai infekcijos požymiai, ar ne;

13)   gyvūnų gerovės standartai– gyvūnų apsaugos standartai, kuriuos parengė ir taiko Šalys, ir, kai tinkama, suderinti su OIE standartais;

14)   tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis– SFP susitarimo A priedo 5 dalyje apibrėžtas tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis;

15)   regionas– kalbant apie gyvūnų sveikatą, zona ar regionas, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, o kalbant apie akvakultūrą – kaip apibrėžta OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse. Kalbant apie Sąjungą terminas „teritorija“ arba „šalis“ reiškia Sąjungos teritoriją;

16)   kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritis– teritorija, kurioje, remiantis moksliniais įrodymais, neaptinkama konkretaus kenksmingojo organizmo ir kurioje prireikus tokia padėtis oficialiai išlaikoma;

17)   skirstymas į regionus– skirstymo į regionus sąvoka, kaip apibūdinta SFP susitarimo 6 straipsnyje;

18)   gyvūnų arba gyvūninių produktų siunta– tos pačios rūšies gyvūnai arba gyvūniniai produktai, nurodyti tame pačiame sertifikate ar dokumente, vieno siuntėjo vežami ta pačia transporto priemone, o jų kilmės šalis – ta pati eksportuojanti Šalis arba tos Šalies regionas (-ai). Gyvūnų siuntą gali sudaryti viena ar kelios prekės arba partijos;

19)   augalų arba augalinių produktų siunta– tos pačios rūšies augalai, augaliniai produktai ir (arba) kiti objektai, iš vienos Šalies gabenami į kitą Šalį, kuriems prireikus taikomas tas pats fitosanitarinis sertifikatas. Siuntą gali sudaryti viena ar kelios prekės arba partijos;

20)   partija– siuntos dalį sudarančios vienos rūšies prekės, dėl savo sudėties ir kilmės vienodumo laikomos bendra visuma;

21)   lygiavertiškumas prekybos tikslais (lygiavertiškumas)– padėtis, kai šio susitarimo IV priede išvardytomis eksportuojančioje Šalyje taikomomis priemonėmis objektyviai užtikrinamas importuojančioje Šalyje tinkamu laikomas apsaugos lygis arba priimtinas rizikos lygis, neatsižvelgiant į tai, ar tos priemonės skiriasi nuo tame priede išvardytų importuojančioje Šalyje taikomų priemonių;

22)   sektorius– produkto ar produktų kategorijos gamybos ir prekybos struktūra Šalyje;

23)   subsektorius– tiksliai apibrėžta ir kontroliuojama sektoriaus dalis;

24)   prekė– 2–7 punktuose nurodyti produktai arba objektai;

25)   specialus importo leidimas– oficialus išankstinis importuojančios Šalies kompetentingų institucijų leidimas, skirtas atskiram importuotojui, kad jis iš eksportuojančios Šalies galėtų vieną ar daug kartų importuoti kurios nors prekės, patenkančios į šio skyriaus taikymo sritį, siuntą arba siuntas;

26)   darbo dienos– savaitės dienos, išskyrus šeštadienį, sekmadienį ir kurios nors iš Šalių švenčių dienas;

27)   patikra– bet kurio pašarų ir maisto, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės aspekto tyrimas, siekiant įsitikinti, kad tas (-ie) aspektas (-ai) atitinka pašarus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių teisinius reikalavimus;

28)   augalų sveikatos patikra– oficialus vizualinis augalų, augalinių produktų ar kitų kontroliuojamų objektų ištyrimas, siekiant nustatyti, ar nėra kenksmingųjų organizmų ir (arba) ar laikomasi fitosanitarinių taisyklių;

29)   tikrinimas– objektyvių įrodymų tyrimo ir nagrinėjimo būdu atliekamas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar laikomasi konkrečių reikalavimų.

54 Straipsnis

Kompetentingos institucijos

Per šio susitarimo 65 straipsnyje nurodyto Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių pakomitečio (SFP pakomitetis) pirmąjį posėdį Šalys viena kitai praneša apie savo kompetentingų institucijų struktūrą, organizaciją ir kompetencijos paskirstymą. Šalys praneša viena kitai apie visus šių kompetentingų institucijų, įskaitant ryšių centrus, struktūros, organizacijos ir kompetencijos paskirstymo pasikeitimus.

55 Straipsnis

Laipsniškas derinimas

1.   Laikydamasi šio susitarimo XI priede išdėstytų principų ir tvarkos, Gruzija toliau laipsniškai derina savo sanitarijos ir fitosanitarijos, gyvūnų gerovės ir kitas šio susitarimo IV priede nustatytas teisėkūros priemones su Sąjungos priemonėmis.

2.   Šalys bendradarbiauja laipsniško derinimo ir gebėjimų stiprinimo klausimais.

3.   SFP pakomitetis reguliariai stebi, kaip vykdomas šio susitarimo XI priede nustatytas derinimo procesas, kad pateiktų būtinų rekomendacijų dėl derinimo.

4.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo Gruzija pateikia ES sanitarijos ir fitosanitarijos, gyvūnų gerovės ir kitų teisėkūros priemonių, apibrėžtų šio susitarimo IV priede, su kuriomis Gruzija derins savo teisės aktus, sąrašą. Sąraše priemonės nurodomos pagal prioritetines sritis, kuriose prekyba konkrečiomis prekėmis ar konkrečios grupės prekėmis bus lengvinama derinant teisės aktus. Šis sąrašas laikomas šio skyriaus įgyvendinimo orientaciniu dokumentu.

56 Straipsnis

Gyvūnų sveikatos statuso, užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statuso ir regioninių sąlygų pripažinimas prekybos tikslais

1.   Gyvūnų ligų ir jų infekcijų (įskaitant zoonozes) atžvilgiu taikomos šios nuostatos:

a)	importuojanti Šalis prekybos tikslais pripažįsta eksportuojančios Šalies ar jos regionų gyvūnų sveikatos statusą šio susitarimo V-A priede nurodytų gyvūnų ligų atžvilgiu, nustatytą pagal šio susitarimo VI priedą;

b)

jeigu Šalis mano, kad jos teritorija ar jos teritorijos regionas turi specialų statusą konkrečios gyvūnų ligos atžvilgiu, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo V-A priede, ji gali prašyti šį statusą pripažinti pagal šio susitarimo VI priedo C dalyje nustatytą procedūrą. Dėl to importuojanti Šalis dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų gali prašyti garantijų, pateikiamų kartu su paaiškinimu ir atitinkančių Šalių sutartą statusą;

c)

kaip tarpusavio prekybos pagrindą Šalys pripažįsta teritorijų ar regionų statusą arba statusą Šalių sektoriuje ar subsektoriuje, susijusį su kurios nors gyvūnų ligos, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo V-A priede, paplitimu ar naujais atvejais arba, kai tinkama, su gyvūnų infekcija ir (arba) susijusia rizika, kaip nustatyta OIE. Dėl to importuojanti Šalis dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų gali prašyti garantijų, atitinkančių pagal OIE rekomendacijas nustatytą statusą, ir

d)

nedarant poveikio šio susitarimo 58, 60 ir 64 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti remiantis šios dalies a, b ir c punktų nuostatomis.

2.   Kenksmingųjų organizmų atžvilgiu taikomos šios nuostatos:

a)	prekybos tikslais Šalys pripažįsta statusą šio susitarimo V-B priede nurodytų kenksmingųjų organizmų atžvilgiu, kaip nustatyta VI-B priede, ir

b)

nedarant poveikio šio susitarimo 58, 60 ir 64 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti remiantis šios dalies a punkto nuostatomis.

3.   Šalys pripažįsta skirstymo į regionus ir kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių sąvoką, nurodytą 1997 m. Tarptautinėje augalų apsaugos konvencijoje (IPPC) ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautiniuose fitosanitarinių priemonių standartuose (TFPS), ir saugomų zonų sąvoką, nustatytą pagal Direktyvą 2000/29/EB, ir susitaria jas taikyti tarpusavio prekybai.

4.   Šalys susitaria, kad gyvūnų ir žuvų ligų, išvardytų šio susitarimo V-A priede, ir kenksmingųjų organizmų, išvardytų šio susitarimo V-B priede, atžvilgiu skirstymo į regionus sprendimai priimami vadovaujantis šio susitarimo VI priedo A ir B dalių nuostatomis.

5.   Dėl gyvūnų ligų pagal šio susitarimo 58 straipsnio nuostatas eksportuojanti Šalis, siekianti, kad importuojanti Šalis pripažintų jos skirstymo į regionus sprendimą, praneša apie savo priemones, išsamiai paaiškindama ir pagrįsdama duomenis, kuriais remdamasi ji juos priėmė. Nedarant poveikio šio susitarimo 59 straipsniui, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu.

Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtos konsultacijos surengiamos šio susitarimo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Papildomą informaciją importuojanti Šalis įvertina per 15 darbo dienų nuo jos gavimo. Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtas patikrinimas atliekamas remiantis šio susitarimo 62 straipsniu per 25 darbo dienas nuo prašymo atlikti patikrinimą gavimo.

6.   Kalbant apie kenksminguosius organizmus, kiekviena Šalis užtikrina, kad prekiaujant augalais, augaliniais produktais ir kitomis prekėmis būtų tinkamai atsižvelgiama į užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statusą zonoje, kurią kita Šalis pripažįsta saugoma zona arba kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritimi. Šalis, siekianti, kad kita Šalis pripažintų jos kenksmingaisiais organizmais neužkrėstą sritį, praneša apie priemones ir kitos Šalies prašymu pateikia išsamų paaiškinimą ir duomenis, kuriais grindžiamas priemonių nustatymas ir taikymas, remdamasi atitinkamais FAO arba IPPC standartais, įskaitant TFPS. Nedarant poveikio šio susitarimo 64 straipsniui ir jeigu Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių atžvilgiu sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu.

Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtos konsultacijos surengiamos šio susitarimo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Importuojanti Šalis papildomą informaciją įvertina per tris mėnesius nuo jos gavimo. Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtas patikrinimas atliekamas remiantis šio susitarimo 62 straipsniu per 12 mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą gavimo, atsižvelgiant į kenksmingųjų organizmų ir atitinkamo augalo biologines savybes.

7.   Baigusi 4–6 dalyse nurodytas procedūras ir nedarydama poveikio šio susitarimo 64 straipsniui, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad tuo pagrindu būtų leista prekiauti.

8.   Šalys gali tęsti diskusijas skirstymo į teritorinius vienetus klausimu.

57 Straipsnis

Lygiavertiškumo pripažinimas

1.   Lygiaverte gali būti pripažinta:

a)	atskira priemonė;

b)	priemonių grupė; arba

c)	tam tikram sektoriui, subsektoriui, prekėms ar prekių grupei taikoma sistema.

2.   Pripažindamos lygiavertiškumą Šalys laikosi šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Eksportuojanti Šalis siekia objektyviai įrodyti lygiavertiškumą, o importuojanti Šalis objektyviai vertina prašymą. Vertinant prašymą gali būti atliekamos apžiūros ar patikrinimai.

3.   Eksportuojančiai Šaliai pateikus prašymą dėl lygiavertiškumo pripažinimo, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, Šalys nedelsdamos ir ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai importuojanti Šalis gauna tokį prašymą, pradeda konsultacijas, kurios vyksta šio susitarimo VIII priede nustatytais etapais. Jei eksportuojanti Šalis pateikia ne vieną prašymą, Šalys importuojančios Šalies prašymu šio susitarimo 65 straipsnyje nurodytame SFP pakomitetyje susitaria dėl konsultacijų tvarkaraščio, kurio laikydamosi pradės ir vykdys šioje dalyje minėtą procesą.

4.   Iš karto, kai atlikus šio susitarimo 55 straipsnio 3 dalyje numatytą stebėseną priemonės, priemonių grupės ar sistemos, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu baigiamas derinimas, Gruzija apie tai praneša Sąjungai. Šis faktas laikomas Gruzijos prašymo pradėti atitinkamų priemonių lygiavertiškumo pripažinimo procesą, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, pagrindu.

5.   Jei nesusitariama kitaip, importuojanti Šalis šio straipsnio 3 dalyje minėtą lygiavertiškumo pripažinimo procesą užbaigia per 360 dienų nuo eksportuojančios Šalies prašymo, įskaitant dokumentus, kuriais įrodomas lygiavertiškumas, gavimo. Šis terminas gali būti pratęstas, kai vertinami sezoniniai augalai ir vertinimas pagrįstai pavėlinamas dėl to, kad augalus norima patikrinti tinkamu jų augimo laiku.

6.   Importuojanti Šalis nustato lygiavertiškumą augalų, augalinių produktų ir kitų objektų atžvilgiu, prireikus remdamasi susijusiais TFPS.

7.   Importuojanti Šalis gali panaikinti ar sustabdyti lygiavertiškumo pripažinimą, kai viena iš Šalių pakeičia priemones, turinčias poveikio lygiavertiškumui, jeigu laikomasi šios procedūros:

a)

pagal šio susitarimo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas eksportuojanti Šalis praneša importuojančiai Šaliai apie kiekvieną jos priemonių, kurių atžvilgiu yra pripažintas priemonių lygiavertiškumas, pakeitimo pasiūlymą ir galimą siūlomų priemonių poveikį pripažintam lygiavertiškumui. Per 30 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie tai, ar lygiavertiškumas bus toliau pripažįstamas remiantis siūlomomis priemonėmis, ar ne;

b)

pagal šio susitarimo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas importuojanti Šalis nedelsdama praneša eksportuojančiai Šaliai apie kiekvieną jos priemonių, kuriomis remiantis buvo pripažintas lygiavertiškumas, pakeitimo pasiūlymą ir galimą siūlomų priemonių poveikį pripažintam lygiavertiškumui. Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumo nebepripažįsta, Šalys, remdamosi siūlomomis priemonėmis, gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis iš naujo pradedamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas procesas.

8.   Galutinį sprendimą dėl lygiavertiškumo pripažinimo, sustabdymo arba panaikinimo priima importuojanti Šalis, remdamasi savo administracine ir teisine sistema. Ta Šalis eksportuojančiai Šaliai raštu pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, kuriais remiantis buvo priimti šiame straipsnyje nurodyti sprendimai. Nepripažinus lygiavertiškumo, jį sustabdžius ar panaikinus, importuojanti Šalis nurodo eksportuojančiai Šaliai būtinas sąlygas, kuriomis remiantis gali būti iš naujo pradėtas 3 dalyje nurodytas procesas.

9.   Nedarant poveikio šio susitarimo 64 straipsniui, importuojanti Šalis negali panaikinti arba sustabdyti lygiavertiškumo pripažinimo prieš įsigaliojant kurios nors Šalies siūlomoms naujoms priemonėms.

10.   Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumą oficialiai pripažįsta remdamasi konsultacijomis, kaip nurodyta šio susitarimo VIII priede, SFP pakomitetis, laikydamasis šio susitarimo 65 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros, patvirtina lygiavertiškumo pripažinimą Šalių tarpusavio prekybos tikslais. Be to, kai tinkama, šiame sprendime gali būti numatyta sumažinti pasienyje atliekamų fizinių patikrinimų skaičių, supaprastinti sertifikatus ir taikyti procedūras, pagal kurias sudaromi išankstiniai įmonių sąrašai.

Lygiavertiškumo pripažinimo statusas nurodomas šio susitarimo XII priede.

58 Straipsnis

Skaidrumas ir keitimasis informacija

1.   Nedarydamos poveikio šio susitarimo 59 straipsniui, Šalys bendradarbiauja siekdamos geriau suprasti viena kitos oficialią kontrolės struktūrą ir mechanizmus, skirtus šio susitarimo IV priede išvardytoms priemonėms taikyti, ir tokios struktūros bei mechanizmų veikimą. Tai padaryti Šalys, inter alia, gali remdamosi viešai skelbiamomis tarptautinio audito ataskaitomis ir keisdamosi informacija apie tokio audito rezultatus arba prireikus kitokio pobūdžio informacija.

2.   Derindamos teisės aktus, kaip nurodyta šio susitarimo 55 straipsnyje, arba pripažindamos lygiavertiškumą, kaip nurodyta šio susitarimo 57 straipsnyje, Šalys praneša viena kitai apie susijusios srities teisės aktų pakeitimus ar kitus procedūrinius pakeitimus.

3.   Sąjunga apie savo teisės aktų pakeitimus Gruzijai praneša gerokai iš anksto, kad Gruzija galėtų nuspręsti, kuriuos teisės aktus ji turėtų atitinkamai pakeisti.

Kad galėtų lengviau perduoti vienos iš Šalių prašomus teisės aktus, Šalys turėtų pasiekti reikiamą bendradarbiavimo lygį.

Šiuo tikslu kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša apie savo ryšių centrus. Šalys taip pat praneša viena kitai apie visus ryšių centrų pasikeitimus.

59 Straipsnis

Pranešimai, konsultacijos ir ryšių palaikymo lengvinimas

1.   Kiekviena Šalis per dvi darbo dienas raštu praneša kitai Šaliai apie didelį ar reikšmingą pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, įskaitant su maistu susijusias ekstremaliąsias situacijas ar situacijas, kai yra akivaizdus didelio poveikio sveikatai pavojus, susijęs su gyvūninių ar augalinių produktų vartojimu, visų pirma apie:

a)	visas priemones, darančias poveikį skirstymo į regionus sprendimams, nurodytiems šio susitarimo 56 straipsnyje;

b)	visas į šio susitarimo V-A priedo sąrašą įtrauktas gyvūnų ligas arba į šio susitarimo V-B priedo sąrašą įtrauktus kontroliuojamus kenksminguosius organizmus;

c)	epidemiologinės svarbos duomenis arba svarbų susijusį pavojų, kurį kelia į šio susitarimo V-A ir V-B priedus neįtrauktos gyvūnų ligos ir kenksmingieji organizmai arba naujos gyvūnų ligos ar kenksmingieji organizmai, ir

d)	visas papildomas priemones, kurių imamasi be pagrindinių būtinų priemonių gyvūnų ligoms ar kenksmingiesiems organizmams kontroliuoti arba likviduoti arba visuomenės ar augalų sveikatai apsaugoti, taip pat visus profilaktikos politikos, įskaitant vakcinacijos politiką, pakeitimus.

2.   Minėti pranešimai raštu pateikiami šio susitarimo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ryšių centrams.

Raštiškas pranešimas – tai paštu, faksu arba elektroniniu paštu perduodamas pranešimas.

3.   Jeigu kuriai nors Šaliai didelį susirūpinimą kelia pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, tos Šalies prašymu konsultacijos dėl tokios padėties pradedamos kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 15 darbo dienų nuo minėto prašymo dienos. Esant tokiai padėčiai, kiekviena Šalis stengiasi pateikti visą informaciją, kad būtų išvengta prekybos trikdymo ir būtų pasiektas abipusiai priimtinas sprendimas, atsižvelgiant į žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos apsaugą.

4.   Šalies prašymu konsultacijos gyvūnų gerovės klausimais rengiamos kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 20 darbo dienų nuo pranešimo dienos. Tokiais atvejais kiekviena Šalis stengiasi pateikti visą prašomą informaciją.

5.   Šaliai paprašius, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos konsultacijos vyksta rengiant vaizdo ar garso konferencijas. Prašančioji Šalis užtikrina, kad būtų parengti konsultacijų protokolai, kuriuos Šalys oficialiai patvirtina. Tvirtinant protokolus taikomos šio susitarimo 58 straipsnio 3 dalies nuostatos.

6.   Skubių pranešimų sistema ir ankstyvojo perspėjimo procedūra, bendrai taikomos esant ekstremaliajai veterinarinei ir fitosanitarinei padėčiai, bus įdiegtos vėliau, Gruzijai įgyvendinus būtinus šios srities teisės aktus ir sudarius tinkamo jų veikimo vietoje sąlygas.

60 Straipsnis

Prekybos sąlygos

1.   Importo sąlygos iki lygiavertiškumo pripažinimo:

a)

Šalys susitaria visoms importuojamoms prekėms, kurioms taikomas šio susitarimo IV-A priedas ir IV-C priedo 2 ir 3 dalys, prieš pripažįstant lygiavertiškumą taikyti sąlygas. Nedarant poveikio pagal šio susitarimo 56 straipsnį priimtiems sprendimams, importuojančios Šalies importo sąlygos taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai. Įsigaliojus šiam susitarimui ir laikantis šio susitarimo 58 straipsnio nuostatų, importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie savo sanitarinius ir (arba) fitosanitarinius importo reikalavimus, taikomus šio susitarimo IV-A ir IV-C prieduose nurodytoms prekėms. Be to, kai tinkama, pateikiami importuojančios Šalies reikalaujamų oficialių sertifikatų, deklaracijų arba prekybos dokumentų pavyzdžiai ir

b)

i) šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sąlygos keičiamos ir pasiūlymai dėl jų keitimo pateikiami laikantis atitinkamų SFP susitarimo pranešimo procedūrų; ii) nedarydama poveikio šio susitarimo 64 straipsnio nuostatoms, importuojanti Šalis, nustatydama šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pakeistų sąlygų įsigaliojimo datą, atsižvelgia į vežimo iš vienos Šalies į kitą laiką, ir iii) jeigu importuojanti Šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pranešimo reikalavimų, ji toliau priima anksčiau taikytas sąlygas užtikrinančius sertifikatus ar patvirtinimus ne trumpiau kaip 30 dienų nuo pakeistų importo sąlygų įsigaliojimo.

2.   Importo sąlygos pripažinus lygiavertiškumą:

a)

per 90 dienų nuo sprendimo dėl lygiavertiškumo pripažinimo, kaip nurodyta šio susitarimo 57 straipsnio 10 dalyje, priėmimo dienos Šalys imasi visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimui įgyvendinti, kad tuo pagrindu būtų leista prekiauti šio susitarimo IV-A priede ir IV-C priedo 2 ir 3 dalyse nurodytomis prekėmis. Tada oficialaus sertifikato arba oficialaus dokumento, kurio reikalauja importuojanti Šalis, pavyzdys toms prekėms gali būti pakeistas sertifikatu, parengtu pagal šio susitarimo X-B priedą;

b)	prekyba prekėmis sektoriuose ar subsektoriuose, kurių atžvilgiu viena ar kelios, bet ne visos priemonės pripažįstamos lygiavertėmis, toliau vykdoma laikantis šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sąlygų. Eksportuojančios Šalies prašymu taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos.

3.   Nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos nereikalaujama, kad šio susitarimo IV-A priede ir IV-C priedo 2 dalyje nurodytos prekės būtų importuojamos tarp Šalių su importo leidimu.

4.   Dėl sąlygų, darančių poveikį prekybai šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis prekėmis, Šalys, laikydamosi šio susitarimo 65 straipsnio nuostatų, eksportuojančios Šalies prašymu pradeda konsultacijas SFP pakomitetyje, kad susitartų dėl alternatyvių arba papildomų importuojančios Šalies importo sąlygų. Kai tinkama, tokios alternatyvios ar papildomos importo sąlygos gali būti grindžiamos eksportuojančios Šalies priemonėmis, kurias importuojanti Šalis pripažino lygiavertėmis. Susitarus, importuojanti Šalis per 90 dienų nuo SFP pakomitečio sprendimo imasi būtinų teisinių ir (arba) administracinių priemonių, kad leistų vykdyti importą pagal sutartas importo sąlygas.

5.   Įmonių sąrašas, laikinas patvirtinimas

a)

Jei eksportuojanti Šalis prašo ir pateikia tinkamas garantijas, importuojanti Šalis šio susitarimo IV-A priedo 2 dalyje nurodytų gyvūninių produktų importo tikslais laikinai patvirtina šio susitarimo VII.2 priede nurodytas perdirbimo įmones, esančias eksportuojančios Šalies teritorijoje, iš anksto jų nepatikrinusi. Toks patvirtinimas turi atitikti šio susitarimo VII priede nustatytas sąlygas ir nuostatas. Išskyrus atvejus, kai prašoma papildomos informacijos, importuojanti Šalis per 30 darbo dienų po prašymo ir atitinkamų garantijų gavimo dienos imasi būtinų teisinių ir (arba) administracinių priemonių, kad tuo pagrindu būtų leista importuoti prekes. Pradinis įmonių sąrašas patvirtinamas pagal šio susitarimo VII priedo nuostatas.

b)	Dėl šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų gyvūninių produktų importo eksportuojanti Šalis importuojančią Šalį supažindina su importuojančios Šalies reikalavimus atitinkančių įmonių sąrašu.

6.   Šalis kitos Šalies prašymu pateikia reikiamus paaiškinimus ir duomenis, kuriais rėmėsi priimdama į šio straipsnio taikymo sritį patenkančius sprendimus.

61 Straipsnis

Sertifikavimo procedūra

1.   Taikydamos sertifikavimo procedūras ir išduodamos sertifikatus bei oficialius dokumentus, Šalys susitaria dėl šio susitarimo X priede nustatytų principų.

2.   Šio susitarimo 65 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis gali susitarti dėl taisyklių, taikytinų elektroninio sertifikavimo, sertifikatų panaikinimo ar keitimo atvejais.

3.   Atsižvelgdamos į suderintus teisės aktus, kaip nurodyta šio susitarimo 55 straipsnyje, Šalys prireikus susitaria dėl bendrų sertifikatų pavyzdžių.

62 Straipsnis

Tikrinimas

1.   Kad būtų išlaikytas pasitikėjimas veiksmingu šio skyriaus nuostatų įgyvendinimu, kiekviena Šalis turi teisę:

a)	laikydamasi susijusių Codex Alimentarius, OIE ir IPPC tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų prireikus tikrinti kitos Šalies institucijų tikrinimo ir sertifikavimo sistemą ar jos dalį ir (arba) kitas priemones;

b)	laikydamasi bet kurioje iš Šalių taikomų konfidencialumo nuostatų, iš kitos Šalies gauti informaciją apie jos kontrolės sistemą ir būti informuota apie pagal tą sistemą atliktų patikrinimų rezultatus.

2.   Bet kuri Šalis gali su trečiosiomis šalimis pasidalyti šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų patikrinimų rezultatais ir juos viešai skelbti, jeigu to reikalaujama pagal kuriai nors iš Šalių taikomas nuostatas. Dalydamasi rezultatais ir (arba) juos viešai skelbdama, kiekviena Šalis prireikus laikosi jai taikomų konfidencialumo nuostatų.

3.   Jei importuojanti Šalis nusprendžia eksportuojančioje Šalyje surengti tikrinamąjį vizitą, ji apie šį vizitą eksportuojančiai Šaliai praneša bent prieš 60 darbo dienų iki vizito, išskyrus skubius atvejus arba kai Šalys susitaria kitaip. Šis vizitas keičiamas Šalių tarpusavio sutarimu.

4.   Išlaidas, kurios patiriamos tikrinant visą kitos Šalies kompetentingų institucijų tikrinimo ir sertifikavimo sistemą ar jos dalį, ir (arba), kai tinkama, kitas priemones, padengia tikrinanti Šalis.

5.   Per 60 darbo dienų nuo patikrinimo pabaigos eksportuojančiai Šaliai nusiunčiamas rašytinis pranešimo apie atliktus patikrinimus projektas. Eksportuojanti Šalis per 45 darbo dienas dėl šio projekto gali pateikti pastabų. Eksportuojančios Šalies pastabos pridedamos prie galutinių išvadų dokumento ir, kai tinkama, į jį įtraukiamos. Tačiau jei per patikrinimą nustatomas didelis pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai, apie tai kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikrinimo pranešama eksportuojančiai Šaliai.

6.   Siekdamos aiškumo Šalys arba viena iš Šalių į tikrinimo rezultatus gali atsižvelgti įgyvendindamos šio susitarimo 55, 57 ir 63 straipsniuose nurodytas procedūras.

63 Straipsnis

Importo patikrinimai ir tikrinimo mokesčiai

1.   Šalys susitaria, kad importuojanti Šalis iš eksportuojančios Šalies importuojamas siuntas tikrina laikydamasi šio susitarimo IX priedo A dalyje nustatytų principų. Šių patikrinimų rezultatais gali būti remiamasi vykdant šio susitarimo 62 straipsnyje nurodytą tikrinimo procesą.

2.   Kiekvienos Šalies atliekamų fizinių importo patikrinimų dažnumas yra išdėstytas šio susitarimo IX priedo B dalyje. Patikrinimų dažnumą Šalis gali pakeisti neviršydama savo kompetencijos ir laikydamasi savo vidaus teisės aktų, kad atsižvelgtų į pažangą, padarytą pagal šio susitarimo 55, 57 ir 60 straipsnius, arba į patikrinimus, konsultacijas ar kitas šiame susitarime numatytas priemones. 65 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis savo sprendimu atitinkamai pakeičia šio susitarimo IX priedo B dalį.

3.   Tikrinimo mokesčiai, jei taikomi, gali būti tik tokio dydžio, kad padengtų kompetentingos institucijos patirtas importo patikrinimų išlaidas. Mokesčio dydis nustatomas remiantis mokesčiais, renkamais už panašių vidaus produktų tikrinimą.

4.   Importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu pastarąją informuoja apie visus pakeitimus, įskaitant priežastis, dėl kurių padaryti tie pakeitimai, susijusius su priemonėmis, darančiomis poveikį importo patikrinimams ir tikrinimo mokesčiams, bei visus kitus svarbius tokių patikrinimų administracinės tvarkos pakeitimus.

5.   Nuo dienos, kurią turi nustatyti šio susitarimo 65 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis, Šalys gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis tvirtins viena kitos kontrolės priemones, kaip nurodyta šio susitarimo 62 straipsnio 1 dalies b punkte, kad patikslintų ir, kai tinkama, abipusiai sumažintų šio susitarimo 60 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų prekių fizinių importo patikrinimų dažnumą.

Nuo tos dienos Šalys gali abipusiai tvirtinti viena kitos tam tikrų prekių kontrolės priemones ir dėl to šių prekių importo patikrinimus atlikti rečiau arba juos pakeisti.

64 Straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Jeigu eksportuojanti Šalis savo teritorijoje pradeda taikyti priemones, kad būtų kontroliuojamas bet kuris šaltinis, galintis kelti didelę grėsmę arba pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, eksportuojanti Šalis, nedarydama poveikio šio straipsnio 2 dalies nuostatoms, imasi lygiaverčių priemonių, kad užkirstų kelią tokiai grėsmei ar pavojui atsirasti importuojančios Šalies teritorijoje.

2.   Jei kyla didelis pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, importuojanti Šalis gali imtis laikinųjų priemonių, kad apsaugotų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatą. Jei siunta dar vežama iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis ieško tinkamiausio ir proporcingiausio sprendimo, kad išvengtų nereikalingo prekybos trikdymo.

3.   Pagal šio straipsnio 2 dalį priemones nustatanti Šalis apie jas kitai Šaliai praneša ne vėliau kaip kitą darbo dieną po priemonių nustatymo dienos. Per 15 darbo dienų nuo pranešimo Šalys, vienos iš Šalių prašymu ir laikydamosi šio susitarimo 59 straipsnio 3 dalies nuostatų, pradeda konsultacijas dėl susidariusios padėties. Šalys deramai atsižvelgia į visą per minėtas konsultacijas pateiktą informaciją ir siekia išvengti nereikalingo prekybos trikdymo, atsižvelgdamos, kai tinkama, į šio susitarimo 59 straipsnio 3 dalyje numatytų konsultacijų rezultatus.

65 Straipsnis

Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių pakomitetis

1.   Įsteigiamas SFP pakomitetis. SFP pakomitetis susirenka per tris mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos, o vėliau – bet kurios iš Šalių prašymu arba bent kartą per metus. Jei Šalys taip susitaria, SFP pakomitečio posėdžiai gali būti rengiami kaip vaizdo ar garso konferencijos. SFP pakomitetis klausimus gali spręsti ne tik posėdžiuose, bet ir raštu.

2.   SFP pakomitečio funkcijos:

a)	svarstyti visus su šiuo skyriumi susijusius klausimus;

b)	stebėti, kaip įgyvendinamas šis skyrius, ir nagrinėti visus klausimus, kurie gali kilti jį įgyvendinant;

c)	persvarstyti šio susitarimo IV–XII priedus, ypač atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytų konsultacijų ir procedūrų pažangą;

d)	atsižvelgiant į šios dalies c punkte numatyto persvarstymo rezultatus arba kitais šiame skyriuje numatytais atvejais priimti tvirtinamuosius sprendimus pakeisti šio susitarimo IV–XII priedus ir

e)	atsižvelgiant į šios dalies c punkte numatyto persvarstymo rezultatus kitiems organams, kaip apibrėžta šio susitarimo VIII antraštinės dalies (Institucinės, bendrosios ir baigiamosios nuostatos), teikti nuomonę ir rekomendacijas.

3.   Šalys susitaria prireikus sukurti iš Šalių atstovų ekspertų sudarytas technines darbo grupes ir pavesti joms nustatyti ir spręsti techninius bei mokslinius klausimus, kylančius dėl šio skyriaus taikymo. Jeigu reikalingos papildomos praktinės žinios, Šalys gali sukurti ad hoc grupes, įskaitant mokslininkų ir ekspertų grupes. Tokių ad hoc grupių nariai nebūtinai turi būti Šalių atstovai.

4.   SFP pakomitetis reguliariai rengia ataskaitas, kad pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais praneštų apie savo veiklą ir apie pagal savo kompetenciją priimtus sprendimus.

5.   Per pirmąjį posėdį SFP pakomitetis priima savo darbo tvarkos taisykles.

6.   Visus SFP pakomitečio ir bet kurios SFP pakomitečio sukurtos grupės sprendimus, rekomendacijas, ataskaitas ar kitus dokumentus Šalys priima bendru sutarimu.

5 SKYRIUS

Muitinė ir prekybos palengvinimas

66 Straipsnis

Tikslai

1.   Šalys pripažįsta muitinės ir prekybos lengvinimo klausimų svarbą kintančioje dvišalės prekybos aplinkoje. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje siekdamos užtikrinti, kad susiję teisės aktai bei procedūros ir atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti veiksmingos priežiūros tikslų ir leistų lengvinti teisėtą prekybą.

2.   Šalys pripažįsta, kad didžiausia svarba turi būti teikiama viešosios politikos tikslams, įskaitant prekybos lengvinimą, saugumą ir sukčiavimo prevenciją, ir suderintam požiūriui į juos.

67 Straipsnis

Teisės aktai ir procedūros

1.   Šalys susitaria, kad jų atitinkami prekybos ir muitų teisės aktai iš esmės turi būti stabilūs ir visapusiški ir kad nuostatos ir procedūros turi būti proporcingos, skaidrios, nuspėjamos, nediskriminacinės, nešališkos ir taikomos vienodai bei veiksmingai, ir kad, inter alia:

a)	saugos ir lengvins teisėtą prekybą, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai ir jų laikomasi;

b)	vengs nereikalingos ar diskriminacinės naštos, tenkančios ekonominės veiklos vykdytojams, užkirs kelią sukčiavimui ir dar labiau lengvins ekonominės veiklos vykdytojų, kurie griežtai laikosi reikalavimų, veiklą;

c)	muitinės deklaracijų teikimo tikslais naudos bendrąjį administracinį dokumentą (BAD);

d)	imsis priemonių, kad muitinės procedūros ir pasienyje atliekami formalumai būtų veiksmingesni, skaidresni ir paprastesni;

e)	taikys modernius muitinės darbo metodus, įskaitant rizikos vertinimą, tikrinimo priemones po prekių išleidimo ir bendrovių audito metodus, kad būtų supaprastintos ir palengvintos prekių įvežimo, išvežimo ir išleidimo procedūros;

f)	sieks mažinti visų ekonominės veiklos vykdytojų reikalavimų laikymosi sąnaudas ir didins nuspėjamumą;

g)	nedarydamos poveikio objektyvių rizikos vertinimo kriterijų taikymui, užtikrins, kad reikalavimai ir procedūros, nustatyti importuojamoms, eksportuojamoms ir tranzitu gabenamoms prekėms, būtų taikomi nediskriminuojant;

h)

taikys tarptautinius muitų ir prekybos srities dokumentus, įskaitant Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) parengtus dokumentus, 1990 m. Stambulo laikinojo įvežimo konvenciją, 1983 m. Tarptautinę konvenciją dėl suderintos sistemos, PPO dokumentus, 1975 m. JT TIR konvenciją, 1982 m. Tarptautinę prekių pasienio kontrolės derinimo konvenciją, ir gali atsižvelgti į PMO pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemą ir, kai tinkama, Europos Komisijos gaires, pvz., muitinės strategines direktyvas;

i)	taikys būtinas priemones, kad būtų atsižvelgta į 1973 m. persvarstytos Kioto konvencijos nuostatas dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo ir kad jos būtų įgyvendintos;

j)

priims išankstinius privalomus sprendimus dėl prekių tarifinio klasifikavimo ir kilmės taisyklių. Šalys užtikrina, kad sprendimas galėtų būti atšauktas arba panaikintas tik pranešus susijusiam ekonominės veiklos vykdytojui ir netaikomas atgaline data, išskyrus atvejus, kai sprendimai priimti remiantis pateikta neteisinga arba neišsamia informacija;

k)	įgaliotiems prekybininkams nustatys ir taikys supaprastintas procedūros remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;

l)	nustatys taisykles, kuriomis užtikrins, kad už muitų taisyklių arba procedūrinių reikalavimų pažeidimus skiriamos sankcijos būtų proporcingos ir nediskriminacinės ir kad jas taikant nebūtų be pateisinamos priežasties ir nepagrįstai vilkinamas laikas, ir

m)	kai valstybinės valdžios institucijos teikia ir privataus sektoriaus teikiamas paslaugas, taikys skaidrias, nediskriminacines ir proporcingas taisykles.

2.   Siekdamos gerinti darbo metodus ir užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę už veiksmus, Šalys:

a)	imasi tolesnių veiksmų, kad sumažėtų muitinių ir kitų susijusių institucijų reikalaujamų duomenų ir dokumentų, jie taptų paprastesni ir labiau standartizuoti;

b)	kai įmanoma, paprastina reikalavimus ir formalumus, siekdamos paspartinti prekių išleidimą ir jų muitinį įforminimą;

c)

nustato veiksmingas, greitas ir nediskriminacines procedūras, kuriomis užtikrinama galimybė apskųsti muitinės ir kitų susijusių institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikio muitinei pateiktoms prekėms. Skundų teikimo tvarka turi būti tokia, kad ja būtų lengva pasinaudoti, o visos išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti išlaidas, kurias institucijos patiria užtikrindamos teisę skųsti;

d)

imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad, jei dėl administracinių veiksmų, nutarimo ar sprendimo pateikiamas skundas, susijusios prekės turėtų būti įprastai išleidžiamos ir leidžiama laikinai nemokėti muitų, prireikus taikant būtinas apsaugos priemones. Prireikus turėtų būti reikalaujama, kad dėl išleidžiamų prekių būtų pateikta garantija, pvz., įkaitas ar užstatas, ir

e)

taikydamos priemones, kuriomis atsižvelgiama į atitinkamų tarptautinių šios srities konvencijų ir dokumentų principus, visų pirma, kai tinkama, PMO 2003 m. patikslintą Arušos deklaraciją ir 2007 m. Europos Komisijos muitinės strateginę direktyvą dėl etikos, užtikrina, kad būtų laikomasi aukščiausių etikos standartų, visų pirma pasienyje.

3.   Šalys susitaria panaikinti:

a)	reikalavimus privaloma tvarka naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis ir

b)	reikalavimus privaloma tvarka tikrinti prekes prieš išsiuntimą ar paskirties vietoje.

4.   Dėl tranzito:

a)

šiame susitarime taikomos tranzito taisyklės ir apibrėžtys, nustatytos PPO nuostatose, visų pirma 1994 m. GATT V straipsnyje, ir susijusios nuostatos, įskaitant paaiškinimus ir pakeitimus dėl prekybos palengvinimo, parengtus po Dohos derybų raundo. Tos nuostatos taip pat taikomos tada, kai prekių tranzitas prasideda arba baigiasi vienos iš Šalių teritorijoje;

b)	Šalys siekia laipsniškai sujungti savo atitinkamas muitinio tranzito sistemas, kad Gruzija ateityje galėtų dalyvauti bendrojoje tranzito sistemoje (2);

c)	siekdamos lengvinti tranzitą, Šalys užtikrina, kad visos jų teritorijoje veikiančios susijusios institucijos bendradarbiautų ir koordinuotų savo veiklą. Šalys taip pat skatina su tranzitu susijusių institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą.

68 Straipsnis

Ryšiai su verslo bendruomene

Šalys susitaria:

a)

užtikrinti, kad jų atitinkami teisės aktai ir procedūros būtų skaidrūs, skelbiami viešai (jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis) ir turėtų pagrindą. Dėl naujų ar keičiamų nuostatų turėtų būti reguliariai rengiamos konsultacijos, o įsigalioti jos turėtų tik praėjus pagrįstos trukmės laikotarpiui po jų paskelbimo;

b)	dėl to, kad rengiant su muitais ir prekyba susijusius teisės aktus ir procedūras reikia tinkamu laiku ir reguliariai konsultuotis su prekybos atstovais;

c)	viešai skelbti atitinkamus administracinio pobūdžio pranešimus, įskaitant informaciją apie institucijų taikomus reikalavimus ir įvežimo arba išvežimo procedūras, uostų ir pasienio punktų muitinės įstaigų darbo valandas ir darbo tvarką bei ryšių centrus, kuriems galima teikti užklausas;

d)	plėtoti veiklos vykdytojų ir atitinkamų administracijų bendradarbiavimą, taikant nešališkas ir viešai prieinamas procedūras, pagrįstas, inter alia, PMO paskelbtais memorandumais, ir

e)	užtikrinti, kad atitinkami muitinės ir su muitine susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų teisėtus verslo bendruomenės poreikius, būtų grindžiami geriausia praktika ir jais kuo mažiau būtų ribojama prekyba.

69 Straipsnis

Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai

1.   Šalys uždraudžia administracinius mokesčius, kurių poveikis lygiavertis importo ar eksporto muitams ir privalomiesiems mokėjimams.

2.   Dėl visų kiekvienos Šalies muitinės taikomų bet kokio pobūdžio mokesčių ir privalomųjų mokėjimų, įskaitant mokesčius ir privalomuosius mokėjimus už užduotis, atliekamas tų muitinių vardu importavus ar eksportavus prekes arba dėl prekių importo ar eksporto, ir nedarydamos poveikio šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 1 skyriaus (Nacionalinis režimas ir prekių patekimas į rinką) atitinkamoms nuostatoms:

a)

mokesčiai ir privalomieji mokėjimai gali būti nustatomi tik už deklaranto prašymu neįprastomis darbo sąlygomis, ne nustatytomis darbo valandomis ir ne tose vietose, kurios nurodytos muitų teisės aktuose, suteiktas paslaugas, taip pat už bet kokį su tokiomis paslaugomis susijusį formalumą, kurio reikia eksportui ar importui;

b)	mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi viršyti suteiktos paslaugos sąnaudų;

c)	mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi būti skaičiuojami ad valorem pagrindu;

d)

informacija apie mokesčius ir privalomuosius mokėjimus skelbiama oficialiai tam skirtose sklaidos priemonėse ir, jei įmanoma, oficialioje svetainėje. Skelbiant šią informaciją nurodoma, kokiu pagrindu už paslaugą renkamas mokestis ar privalomasis mokėjimas, atsakinga institucija, mokėtina mokesčio ar privalomojo mokėjimo suma, taip pat mokėjimo laikas ir būdas, ir

e)	jei nustatomi nauji mokesčiai ir privalomieji mokėjimai arba keičiami esami, jie nerenkami, kol nepaskelbiama su jais susijusi informacija ir nesudaromos sąlygos su ja susipažinti.

70 Straipsnis

Muitinis įvertinimas

1.   Šalių tarpusavio prekybai taikomos muitinio įvertinimo taisyklės nustatomos pagal Susitarimo dėl 1994 m. GATT susitarimo VII straipsnio įgyvendinimo, įtraukto į PPO steigimo sutarties 1A priedą, įskaitant visus paskesnius jo pakeitimus, nuostatas. Tos nuostatos įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis. Minimalios muitinės vertės nenaudojamos.

2.   Šalys bendradarbiauja siekdamos bendro požiūrio į klausimus, susijusius su muitiniu įvertinimu.

71 Straipsnis

Muitinių bendradarbiavimas

Šalys glaudžiau bendradarbiauja muitinės srities klausimais, kad įgyvendintų šio skyriaus tikslus, taip toliau lengvintų prekybą ir kartu užtikrintų veiksmingą priežiūrą, saugumą ir sukčiavimo prevenciją. Tuo tikslu Šalys, kai tinkama, kaip lyginamosios analizės priemonę gali naudoti Europos Komisijos muitinės strategines direktyvas.

Kad užtikrintų atitiktį šio skyriaus nuostatoms, Šalys, inter alia:

a)	keičiasi informacija apie muitų teisės aktus ir muitinės procedūras;

b)	parengia bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir tranzito procedūromis, ir siekia užtikrinti, kad verslo bendruomenei būtų teikiamos veiksmingos paslaugos;

c)	bendradarbiauja muitinės procedūrų ir kitų prekybos procedūrų automatizavimo srityje;

d)	prireikus keičiasi informacija ir duomenimis, užtikrindamos neskelbtinų duomenų konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą;

e)	bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią tarpvalstybinei prekių, įskaitant tabako gaminius, kontrabandai ir su ja kovoti;

f)	keičiasi informacija arba konsultuojasi siekdamos, kai įmanoma, tarptautinėse organizacijose, veikiančiose muitinės srityje, pvz., PPO, PMO, JT, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) ir JT EEK, laikytis bendros pozicijos;

g)	laikydamosi atitinkamų šio susitarimo nuostatų, bendradarbiauja planuodamos ir teikdamos techninę pagalbą, visų pirma skirtą muitinės ir prekybos lengvinimo reformoms palengvinti;

h)	keičiasi muitinės operacijų srities geriausios praktikos pavyzdžiais, daugiausia dėmesio skirdamos rizikos analize grindžiamoms muitinės priežiūros sistemoms ir intelektinės nuosavybės teisių gynimui, ypač dėl produktų klastočių;

i)	skatina Šalių pasienio įstaigų veiklos koordinavimą, kad palengvintų sienos kirtimo procesą ir pagerintų priežiūrą, atsižvelgdamos, kai įmanoma ir tinkama, į bendrą sienų kontrolę, ir

j)	kai svarbu ir tinkama, nustato prekybos partnerystės programų ir muitinės priežiūros, įskaitant lygiavertes prekybos lengvinimo priemones, tarpusavio pripažinimo tvarką.

72 Straipsnis

Savitarpio administracinė pagalba muitinės reikalų srityje

Nedarydamos poveikio šiame susitarime, ypač jo 71 straipsnyje, numatytam kitų formų bendradarbiavimui, Šalys laikydamosi šio susitarimo II protokolo „Dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje“ nuostatų teikia muitinės reikalų srities administracinę pagalbą.

73 Straipsnis

Techninė pagalba ir pajėgumų didinimas

Šalys bendradarbiauja siekdamos teikti techninę pagalbą ir didinti pajėgumus, kad būtų įgyvendintos prekybos lengvinimo priemonės ir muitinės reformos.

74 Straipsnis

Muitinės pakomitetis

1.   Įsteigiamas Muitinės pakomitetis. Jis atsiskaito pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais.

2.   Pakomitečio funkcijos: reguliariai rengti konsultacijas ir stebėti, kaip įgyvendinamas ir administruojamas šis skyrius, taip pat be kitų klausimų spręsti klausimus, susijusius su muitinių bendradarbiavimu, tarpvalstybiniu muitinių bendradarbiavimu ir valdymu, technine pagalba, kilmės taisyklėmis, prekybos lengvinimu ir administracine tarpusavio pagalba muitinės veiklos srityje.

3.   Muitinės pakomitetis, inter alia:

a)	prižiūri, kad šis skyrius ir šio susitarimo I bei II protokolai tinkamai funkcionuotų;

b)	nustato šio skyriaus ir šio susitarimo I ir II protokolų įgyvendinimo praktinę tvarką ir priemones, priima susijusius sprendimus, be kita ko, dėl keitimosi informacija ir duomenimis, muitinio tikrinimo tarpusavio pripažinimo ir prekybos partnerystės programų, ir abipusiai sutartos naudos;

c)	keičiasi nuomonėmis visais abipusiai svarbiais klausimais, įskaitant būsimas priemones ir joms įgyvendinti ir taikyti būtinus išteklius;

d)	kai tinkama, teikia rekomendacijas; ir

e)	priima savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

75 Straipsnis

Muitų teisės aktų derinimas

Muitų teisės aktai laipsniškai derinami su Sąjungos muitų teisės aktais ir tam tikrais tarptautiniais teisės aktais laikantis šio susitarimo XIII priedo.

6 SKYRIUS

Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba

1 Skirsnis

Bendrosios nuostatos

76 Straipsnis

Tikslas, taikymo sritis ir aprėptis

1.   Šalys, dar kartą patvirtindamos atitinkamus savo įsipareigojimus pagal PPO steigimo sutartį, nustato laipsniškam įsisteigimo ir prekybos paslaugomis abipusiam liberalizavimui ir bendradarbiavimui elektroninės prekybos srityje būtiną tvarką.

2.   Viešiesiems pirkimams taikomas šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 8 skyrius (Viešieji pirkimai), ir nė viena šio skyriaus nuostata nenustatoma jokia su viešaisiais pirkimais susijusi prievolė.

3.   Subsidijoms taikomas šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 10 skyrius (Konkurencija), ir šio skyriaus nuostatos netaikomos Šalių teikiamoms subsidijoms.

4.   Pagal šio skyriaus nuostatas kiekviena Šalis pasilieka teisę reglamentuoti ir priimti naujus teisės aktus teisėtiems politikos tikslams įgyvendinti.

5.   Šis skyrius netaikomas priemonėms, kurios turi poveikio Šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

6.   Nė viena šio skyriaus nuostata nekliudo Šaliai taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad neišnyktų ir nesumažėtų nauda, kurią bet kuri Šalis turi pagal konkretaus įsipareigojimo, nustatyto šame skyriuje ir šio susitarimo XIV priede, sąlygas (3).

77 Straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   priemonė– bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;

b)   Šalies nustatomos arba toliau taikomos priemonės– priemonės, kurių imasi:

i)	centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos, ir

ii)	nevyriausybinės organizacijos, vykdančios centrinės, regioninės arba vietos valdžios arba jos institucijų suteiktus įgaliojimus;

c)   Šalies fizinis asmuo– ES valstybės narės pilietis arba Gruzijos pilietis pagal atitinkamus teisės aktus;

d)   juridinis asmuo– juridinis asmuo, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal galiojančius įstatymus, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patiką, ūkinę bendriją, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;

e)   Šalies juridinis asmuo– d punkte apibrėžtas juridinis asmuo, įsteigtas atitinkamai pagal ES valstybės narės arba Gruzijos teisę ir turintis registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą teritorijoje (4), kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Gruzijos teritorijoje;

Jeigu teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Gruzijos teritorijoje tas juridinis asmuo turi tik registruotąją būstinę arba centrinę administraciją, jis nelaikomas atitinkamai Sąjungos arba Gruzijos juridiniu asmeniu, nebent jo veikla yra susieta faktiniais ir nenutrūkstamais ryšiais su atitinkamai Sąjungos arba Gruzijos ekonomika;

Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankstesnėje pastraipoje, laivybos bendrovėms, kurios įsteigtos už Sąjungos arba Gruzijos ribų ir kurias kontroliuoja atitinkamai ES valstybės narės arba Gruzijos piliečiai, taip pat taikomas šis susitarimas, jeigu jų laivai yra registruoti pagal atitinkamus teisės aktus toje valstybėje narėje arba Gruzijoje ir jie plaukioja su valstybės narės arba Gruzijos vėliava;

f)   Šalies juridinio asmens patronuojamoji įmonė– juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis arba faktiškai kontroliuojamas kito tos Šalies juridinio asmens (5);

g)   juridinio asmens filialas– teisinio subjektiškumo neturinti įmonė, kuri nuolat veikia kaip patronuojančiosios įmonės skyrius, turi valdymo struktūrą ir yra materialiai aprūpinta verslo deryboms su trečiosiomis šalimis vesti; todėl trečiosioms šalims nereikia tiesiogiai kreiptis į patronuojančiąją įmonę, jos gali sudaryti verslo sandorius patronuojamosios įmonės skyriuje, nors ir žino, kad prireikus gali atsirasti teisinis santykis su patronuojančiąja įmone, kurios buveinė yra užsienyje;

h)   įsisteigimas– tai:

i)	Sąjungos arba Gruzijos juridinių asmenų teisė imtis ekonominės veiklos ir ją vykdyti steigiant juridinį asmenį, įskaitant tokio asmens įsigijimą, ir (arba) steigiant filialą arba atstovybę atitinkamai Gruzijoje arba Sąjungoje;

ii)	Sąjungos arba Gruzijos fizinių asmenų teisė imtis ekonominės veiklos ir ją vykdyti kaip savarankiškai dirbantiems asmenims ir steigti įmones, ypač bendroves, kurias jie faktiškai kontroliuoja.

i)   ekonominė veikla– pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio veikla bei amatininkų veikla; ekonominė veikla neapima veiklos, susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;

j)   veikla– ekonominės veiklos vykdymas;

k)   paslaugos– visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;

l)   paslaugos ir kita su oficialių valdžios funkcijų vykdymu susijusi veikla– nekomerciniais tikslais ir nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų teikiamos paslaugos arba vykdoma veikla;

m)   paslaugos, kurias teikiant kertama siena,– paslaugos, teikiamos:

i)	iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją (1 paslaugos teikimo būdas), arba

ii)	vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui (2 paslaugos teikimo būdas);

n)   Šalies paslaugų teikėjas– Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis paslaugas;

o)   verslininkas– Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis vykdyti arba vykdantis ekonominę veiklą įsteigdamas įmonę.

2 Skirsnis

Įsisteigimas

78 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių nustatomoms arba toliau taikomoms priemonėms, turinčioms poveikio įsisteigimui visų rūšių ekonominės veiklos sektoriuose, išskyrus:

a)	branduolinių medžiagų kasybą, gamybą ir perdirbimą (6);

b)	ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybą arba prekybą;

c)	audiovizualines paslaugas;

d)	nacionalinį jūrų kabotažą (7) ir

e)

vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas (8), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus: i) orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas; ii) oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą; iii) kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas; iv) antžemines paslaugas; v) oro uostų eksploatavimo paslaugas.

79 Straipsnis

Nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo režimas

1.   Įsigaliojus šiam susitarimui, Gruzija, laikydamasi šio susitarimo XIV-E priede išvardytų išlygų:

a)

Sąjungos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;

b)

Sąjungos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai Gruzijoje po įsteigimo taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis (9).

2.   Įsigaliojus šiam susitarimui, Sąjunga, laikydamasi šio susitarimo XIV-A priede išvardytų išlygų:

a)

Gruzijos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;

b)

Gruzijos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai Sąjungoje po įsteigimo taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis (10).

3.   Taikydamos šio susitarimo XIV-A ir XIV-E prieduose išvardytas išlygas, Šalys nepriima jokių naujų taisyklių ar priemonių, kuriomis jų teritorijoje Sąjungos arba Gruzijos juridiniai asmenys būtų diskriminuojami įsisteigimo atžvilgiu, o jau įsteigtos bendrovės – veiklos atžvilgiu, palyginti su jų pačių juridiniais asmenimis.

80 Straipsnis

Peržiūra

1.   Siekdamos laipsniškai liberalizuoti įsisteigimo sąlygas Šalys, laikydamosi tarptautiniuose susitarimuose numatytų įsipareigojimų, reguliariai peržiūri šio skirsnio nuostatas ir šio susitarimo 79 straipsnyje nurodytą išlygų sąrašą ir įsisteigimo aplinką.

2.   Atlikdamos 1 dalyje nurodytą peržiūrą, Šalys įvertina visas jau pasitaikiusias įsisteigimo kliūtis. Siekdamos išplėsti šio skyriaus nuostatas Šalys, kai reikia, ieško tinkamų minėtų kliūčių šalinimo būdų, kurie, be kita ko, gali apimti tolesnes derybas, įskaitant dėl investicijų apsaugos ir dėl investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų.

81 Straipsnis

Kiti susitarimai

Šis skyrius nedaro poveikio Šalių verslininkų teisėms, kurias jie turi pagal esamus arba būsimus su investicijomis susijusius tarptautinius susitarimus, kurių šalys yra ES valstybės narės ir Gruzija.

82 Straipsnis

Filialams ir atstovybėms taikomos standartinės sąlygos

1.   Šio susitarimo 79 straipsnio nuostatomis Šaliai neužkertamas kelias taikyti specialias taisykles, kuriomis reglamentuojamas kitos Šalies juridinių asmenų, kurie nėra įregistruoti pirmos Šalies teritorijoje, filialų ir atstovybių įsisteigimas ir veikla jos teritorijoje, ir kurios nustatomos dėl teisinių arba techninių tokių filialų ir atstovybių skirtumų, palyginti su jos teritorijoje įregistruotų juridinių asmenų filialais ir atstovybėmis, arba – finansinių paslaugų atžvilgiu – rizikos ribojimo sumetimais.

2.   Taikomos sąlygos neturi skirtis labiau nei būtina dėl minėtų teisinių arba techninių skirtumų, arba – finansinių paslaugų atveju – rizikos ribojimo sumetimais.

3 Skirsnis

Paslaugos, kurias teikiant kertama siena

83 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, kurios turi poveikio visų sektorių paslaugoms, kurias teikiant kertama siena, išskyrus:

a)	audiovizualines paslaugas;

b)	nacionalinį jūrų kabotažą (11) ir

c)

vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas (12), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus: i) orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas; ii) oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą; iii) kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas; iv) antžemines paslaugas; v) oro uostų eksploatavimo paslaugas.

84 Straipsnis

Patekimas į rinką

1.   Kai į rinką patenkama teikiant paslaugas, kurias teikiant kertama siena, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą laikantis konkrečių įsipareigojimų, nurodytų šio susitarimo XIV-B ir XIV-F prieduose.

2.   Tuose sektoriuose, kuriuose įsipareigota dėl patekimo į rinką, Šalis nei regionų, nei visos teritorijos mastu netaiko ir nenustato priemonių, kurios, jeigu šio susitarimo XIV-B ir XIV-F prieduose nenustatyta kitaip, yra apibūdinamos kaip:

a)	paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimas tokiomis priemonėmis: kiekybinės kvotos, monopolijos, išimtinę teisę turintys paslaugų teikėjai arba reikalavimas atlikti ekonominių poreikių analizę;

b)	paslaugų sandorių ar turto bendros vertės ribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę, arba

c)	bendro paslaugų operacijų skaičiaus ribojimas arba bendro paslaugų kiekio, išreikšto nustatytais kiekybiniais vienetais, ribojimas nustatant kvotas arba reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę.

85 Straipsnis

Nacionalinis režimas

1.   Sektoriuose, kuriuose taikomi į šio susitarimo XIV-B ir XIV-F priedus įtraukti įsipareigojimai dėl patekimo į rinką ir laikantis tuose prieduose nurodytų sąlygų ir reikalavimų, taikydama priemones, kurios turi poveikio paslaugoms, kurias teikiant kertama siena, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą savo panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.   Šalis gali įvykdyti 1 dalies reikalavimą kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams nustatydama režimą, kurio forma yra tapati jos pačios panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikomam režimui, arba nuo jos skiriasi.

3.   Tapačios arba skirtingos formos režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu juo konkurencijos sąlygos keičiamos Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies panašioms paslaugoms arba paslaugų teikėjams taikomomis sąlygomis.

4.   Pagal šį straipsnį prisiimti konkretūs įsipareigojimai nelaikomi reikalavimu, kad Šalis kompensuotų neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamų paslaugų ar paslaugų teikėjų užsieninio statuso.

86 Straipsnis

Įsipareigojimų sąrašai

Sektoriai, kuriuos kiekviena Šalis liberalizavo remdamasi šiuo skirsniu, taip pat tuose sektoriuose kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams išlygų forma taikomi patekimo į rinką bei nacionalinio režimo apribojimai yra nurodyti šio susitarimo XIV-B ir XIV-F prieduose pateiktuose įsipareigojimų sąrašuose.

87 Straipsnis

Peržiūra

Siekiant Šalyse laipsniškai liberalizuoti paslaugas, kurias teikiant kertama siena, pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais reguliariai peržiūri šio susitarimo 86 straipsnyje nurodytą įsipareigojimų sąrašą. Atliekant šią peržiūrą atsižvelgiama į šio susitarimo 103, 113, 122 ir 126 straipsniuose minėto laipsniško derinimo procesą ir jo poveikį kliūčių, su kuriomis dar susiduriama Šalyse teikiant paslaugas, kurias teikiant kertama siena, šalinimui.

4 Skirsnis

Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais

88 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su pagrindinio personalo, absolventų stažuotojų, verslo paslaugų pardavėjų, sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų atvykimu ir laikinu buvimu jų teritorijoje pagal šio susitarimo 76 straipsnio 5 dalį.

2.   Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

pagrindinis personalas – Šalies juridiniam asmeniui, išskyrus ne pelno organizacijas (13), dirbantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą arba tinkamą priežiūrą, administravimą ir veiklą. Sąvoka „pagrindinis personalas“ apima steigimo tikslais atvykstančius verslo svečius ir bendrovės viduje perkeliamus asmenis: i) verslo svečiai – aukštesnes pareigas einantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą. Jie nesiūlo ir neteikia paslaugų ir nevykdo jokios kitos ekonominės veiklos, išskyrus įmonės įsteigimui būtinas paslaugas ir veiklą. Jie negauna atlygio iš priimančiojoje Šalyje esančio šaltinio; ii) bendrovės viduje perkeliami asmenys – bent vienus metus juridinio asmens įdarbinti arba jo partneriais esantys fiziniai asmenys, kurie yra laikinai perkeliami į įmonę, kuri gali būti įmonės ir (arba) juridinio asmens patronuojamoji įmonė, filialas ar pagrindinė bendrovė, kitos Šalies teritorijoje. Tokie fiziniai asmenys turi priklausyti vienai iš šių kategorijų: 1) vadovai: daugiausia direktorių valdybos arba akcininkų ar jų atitikmens vadovaujami ir jų nurodymus gaunantys juridinio asmens įdarbinti asmenys, einantys aukštesnes pareigas ir tiesiogiai valdantys įmonę, įskaitant bent šiuos asmenis: — vadovaujančius įmonei, jos skyriui ar padaliniui; — prižiūrinčius ir kontroliuojančius kitų priežiūrą atliekančių darbuotojų, specialistų ar administracijos darbuotojų darbą ir — turinčius įgaliojimus savarankiškai įdarbinti ir atleisti arba rekomenduoti įdarbinti ir atleisti darbuotojus arba atlikti kitus su personalu susijusius veiksmus; 2) specialistai: juridinio asmens įdarbinti fiziniai asmenys, turintys specialių žinių, susijusių su įmonės gamyba, tyrimams naudojama įranga, metodais, procesais, procedūromis ar valdymu. Vertinant tokias žinias, atsižvelgiama ne tik į konkrečiai įmonei būdingas žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, susijusią su darbu arba profesija, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas;

b)	absolventai stažuotojai – vienos Šalies juridinio asmens arba jo filialo bent vieniems metams pasamdyti fiziniai asmenys, turintys universitetinį išsilavinimą ir laikinai perkeliami į juridinio asmens įmonę kitos Šalies teritorijoje karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais (14);

c)

verslo paslaugų pardavėjai (15) – fiziniai asmenys, atstovaujantys vienos Šalies paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui, ketinantys laikinai atvykti į kitos Šalies teritoriją, kad galėtų tartis dėl paslaugų arba prekių pardavimo arba sudaryti paslaugų arba prekių pardavimo sutartis to teikėjo (tiekėjo) vardu. Jie neparduoda tiesiogiai gyventojams ir negauna atlygio iš priimančioje Šalyje esančio šaltinio, be to, jie nėra įgalioti prekybos agentai;

d)

sutartinių paslaugų teikėjai – fiziniai asmenys, kuriuos pasamdė vienos Šalies juridinis asmuo, kuris pats nėra įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūra ir nevykdo veiklos per tokią agentūrą, nėra įsteigęs įmonės kitos Šalies teritorijoje ir kuris toje Šalyje su galutiniu vartotoju yra sudaręs bona fide paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai apsistoti toje Šalyje;

e)

nepriklausomi specialistai – fiziniai asmenys, teikiantys paslaugas arba savarankiškai dirbantys Šalies teritorijoje, neįsteigę įmonės kitos Šalies teritorijoje ir su tos Šalies galutiniu vartotoju sudarę bona fide paslaugų teikimo sutartį (išskyrus sutartis, sudaromas per įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūras), pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai būti toje Šalyje;

f)	kvalifikacija – diplomas, pažymėjimas ar kitas (oficialią kvalifikaciją) patvirtinantis dokumentas, kurį išdavė įstatymais ar kitais teisės aktais paskirta institucija ir kuriuo patvirtinamas sėkmingas profesinio mokymo baigimas.

89 Straipsnis

Pagrindinis personalas ir absolventai stažuotojai

1.   Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigojo pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), ir atsižvelgdama į išlygas, išvardytas šio susitarimo XIV-A ir XIV-E prieduose arba šio susitarimo XIV-C ir XIV-G prieduose, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies verslininkams savo įmonėse laikinai samdyti tos kitos Šalies fizinius asmenis, jeigu tie darbuotojai yra pagrindinis personalas arba absolventai stažuotojai, kaip apibrėžta šio susitarimo 88 straipsnyje. Pagrindinio personalo ir absolventų stažuotojų laikino atvykimo ir laikino buvimo trukmė – ne ilgiau kaip treji metai, kai tai įmonės viduje perkeliami asmenys, verslo svečių – 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį, absolventų stažuotojų – vieni metai.

2.   Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigota pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), priemonės, kurių Šalis negali nustatyti arba taikyti nei regionų, nei visos teritorijos mastu, jei nenurodyta kitaip šio susitarimo XIV-C ir XIV-G prieduose, yra apibrėžiamos kaip fizinių asmenų, kuriuos verslininkas konkrečiame sektoriuje gali samdyti kaip pagrindinį personalą ar absolventus stažuotojus, bendro skaičiaus ribojimas nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą ir kaip diskriminaciniai apribojimai.

90 Straipsnis

Verslo paslaugų pardavėjai

Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigojo pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas) arba 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena), ir atsižvelgdama į išlygas, išvardytas šio susitarimo XIV-A ir XIV-E bei XIV-B ir XIV-F prieduose, kiekviena Šalis verslo paslaugų pardavėjams leidžia atvykti ir laikinai būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.

91 Straipsnis

Sutartinių paslaugų teikėjai

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo atitinkamas prievoles laikytis Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis (GATS) nustatytų įsipareigojimų dėl sutartinių paslaugų teikėjų atvykimo ir laikino buvimo. Pagal šio susitarimo XIV-D ir XIV-H priedus kiekviena Šalis leidžia, kad kitos Šalies sutartinių paslaugų teikėjai teiktų paslaugas jos teritorijoje, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:

a)	fiziniai asmenys paslaugas turi teikti laikinai kaip juridinio asmens, turinčio ne ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį, darbuotojai;

b)

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys kaip paslaugas teikiančio juridinio asmens darbuotojai turėtų teikti tokias paslaugas bent vienus metus iki prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dienos. Be to, fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent trejų metų profesinės patirties (16) su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c)

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys: i) turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią reikiamo lygio (17) žinias, ir ii) turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, kitus teisės aktus ar teisinius reikalavimus;

d)	fizinis asmuo neturi gauti kito atlyginimo už kitos Šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, išskyrus fizinį asmenį įdarbinusio juridinio asmens mokamą atlyginimą;

e)	fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – 25 savaites) per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;

f)	pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, o teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama;

g)	asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius neturi viršyti skaičiaus, reikalingo sutarčiai įvykdyti, kaip reikalaujama pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, kitus teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus.

92 Straipsnis

Nepriklausomi specialistai

1.   Pagal šio susitarimo XIV-D ir XIV-H priedus Šalys leidžia, kad kitos Šalies nepriklausomi specialistai teiktų paslaugas jų teritorijoje, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:

a)	fiziniai asmenys paslaugas turi teikti laikinai kaip kitoje Šalyje įsisteigę savarankiškai dirbantys asmenys ir turėti ne ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį;

b)	į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent šešerių metų profesinės patirties su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c)

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys: i) turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią reikiamo lygio (18) žinias, ir ii) turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus;

d)	fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – 25 savaites) per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;

e)	pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama.

5 Skirsnis

Reglamentavimo sistema

1 Poskirsnis

Reglamentavimas šalies viduje

93 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Toliau nurodytos taisyklės taikomos Šalių priemonėms, susijusioms su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, kurie turi poveikio:

a)	paslaugoms, kurias teikiant kertama siena;

b)	juridinių ir fizinių asmenų įsisteigimui jų teritorijoje, kaip apibrėžta šio susitarimo 77 straipsnio 9 dalyje, ir

c)	šio susitarimo 88 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytų kategorijų fizinių asmenų laikinam buvimui jų teritorijoje.

2.   Kalbant apie paslaugas, kurias teikiant kertama siena, šios taisyklės taikomos tik tiems sektoriams, dėl kurių Šalis yra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų, ir tik jei tie konkretūs įsipareigojimai taikomi pagal šio susitarimo XIV-B ir XIV-F priedus. Kalbant apie įsisteigimą, šios taisyklės sektoriams netaikomos, jeigu jiems šio susitarimo XIV-A ir XIV-E prieduose nustatytos išlygos. Kalbant apie laikiną fizinių asmenų buvimą, šios taisyklės sektoriams netaikomos, jeigu jiems šio susitarimo XIV-C, XIV-D, XIV-G ir XIV-H prieduose nustatytos išlygos.

3.   Tos taisyklės priemonėms netaikomos, jeigu pagal atitinkamus šio susitarimo priedus jos laikomos apribojimais.

4.   Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   licencijų išdavimo reikalavimai– esminiai reikalavimai, išskyrus kvalifikacinius reikalavimus, kurių privalo laikytis fizinis arba juridinis asmuo, kad gautų, iš dalies pakeistų ar atnaujintų leidimą vykdyti 1 dalies a–c punktuose nurodytą veiklą;

b)   licencijų išdavimo procedūros– administracinės ar procedūrinės taisyklės, kurių turi laikytis fizinis arba juridinis asmuo norėdamas gauti leidimą vykdyti 1 dalies a–c punktuose nurodytą veiklą, taip pat norėdamas iš dalies pakeisti licenciją ar ją atnaujinti, kad įrodytų atitiktį licencijų išdavimo reikalavimams;

c)   kvalifikaciniai reikalavimai– esminiai reikalavimai, susiję su fizinio asmens kompetencija teikti paslaugą, kuriuos reikia įrodyti norint gauti leidimą teikti paslaugą;

d)   kvalifikacinės procedūros– administracinės arba procedūrinės taisyklės, kurių fizinis asmuo turi laikytis norėdamas įrodyti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, kad gautų leidimą teikti paslaugą;

e)   kompetentingos institucijos– centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir institucija arba nevyriausybinė organizacija, turinti centrinės ar regioninės arba vietos valdžios ar jos institucijų suteiktus įgaliojimus, priimanti sprendimą dėl leidimo teikti paslaugą, taip pat per įsteigtą įmonę, arba dėl leidimo įsisteigti kitame ekonominės veiklos sektoriuje nei paslaugų teikimas.

94 Straipsnis

Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo sąlygos

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad priemonės, susijusios su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis bei kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, būtų grindžiamos kriterijais, kuriais kompetentingoms institucijoms užkertamas kelias priimti šališkus sprendimus.

2.   1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:

a)	proporcingi viešosios politikos tikslui;

b)	aiškūs ir nedviprasmiški;

c)	objektyvūs;

d)	iš anksto nustatyti;

e)	iš anksto viešai skelbiami;

f)	skaidrūs ir prieinami susipažinti.

3.   Leidimas arba licencija išduodami iš karto, kai atlikus tinkamą tyrimą nustatoma, kad įvykdytos leidimo arba licencijos išdavimo sąlygos.

4.   Kiekvienoje Šalyje turi veikti arba būti įsteigtos teisminės, arbitražo ar administracinės institucijos (arba turi būti toliau taikomos ar nustatytos procedūros), į kurias galėtų kreiptis verslininkai ar paslaugų teikėjai siekdami, kad nedelsiant būtų persvarstyti jiems poveikio turėję atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su įsisteigimu, paslaugų, kurias teikiant kertama siena, teikimu ar laikinu fizinių asmenų atvykimu ir buvimu verslo reikalais, ir, kai pagrįstai reikia, taikomos teisių gynimo priemonės. Jeigu šios procedūros nėra atsietos nuo atitinkamą administracinį sprendimą priimančios institucijos, kiekviena Šalis užtikrina, kad administraciniai sprendimai pagal tas procedūras būtų peržiūrimi tikrai objektyviai ir nešališkai.

5.   Jei išduodamų licencijų vykdyti tam tikrą veiklą skaičius yra ribotas dėl gamtos išteklių arba techninių pajėgumų stokos, kiekviena Šalis potencialiems kandidatams taiko nešališką ir skaidrią atrankos procedūrą, visų pirma tinkamai paskelbdamos apie procedūros pradžią, eigą ir pabaigą.

6.   Atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas kiekviena Šalis, nustatydama atrankos procedūros taisykles, gali atsižvelgti į viešosios politikos tikslus, įskaitant sveikatos, saugumo, aplinkos apsaugos ir kultūrinio paveldo išsaugojimo aspektus.

95 Straipsnis

Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo procedūros

1.   Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo procedūros bei formalumai turi būti aiškūs, iš anksto viešai skelbiami ir turi leisti pareiškėjams būti tikriems, kad jų paraiška bus išnagrinėta objektyviai ir nešališkai.

2.   Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo procedūros bei formalumai turi būti kuo paprastesni ir dėl jų neturi būti be reikalo apsunkinamas ar vilkinamas paslaugos teikimas. Visi licencijų mokesčiai (19), kuriuos pareiškėjas gali turėti sumokėti norėdamas gauti licenciją, turėtų būti pagrįsti ir proporcingi susijusių licencijų išdavimo procedūrų sąnaudoms.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingų institucijų licencijų ar leidimų išdavimo procese taikomos procedūros ir priimami sprendimai būtų nešališki visų pareiškėjų atžvilgiu. Kompetentingos institucijos sprendimus turėtų priimti būdamos nepriklausomos ir neatskaitingos jokiam licenciją ar leidimą siekiančiam gauti paslaugų teikėjui.

4.   Jeigu paraišką pareiškėjas turi pateikti per konkretų terminą, tas terminas turi būti pagrįstas. Paraišką kompetentinga institucija pradeda tvarkyti nedelsdama. Jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis teikiamos paraiškos priimamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip popierinės paraiškos.

5.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad po to, kai pateikiama visa paraiška, ji būtų išnagrinėta ir galutinis sprendimas dėl jos priimtas per pagrįstą laikotarpį. Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti laikotarpį, per kurį paprastai paraiška turi būti baigta tvarkyti.

6.   Kai kompetentinga institucija mano, kad paraiškoje pateikta ne visa informacija, ji per pagrįstą laikotarpį nuo paraiškos gavimo apie tai praneša pareiškėjui ir, jei įmanoma, nurodo, kokią papildomą informaciją pareiškėjas turi pateikti paraiškoje, ir suteikia galimybę ištaisyti trūkumus.

7.   Jei įmanoma, vietoj dokumentų originalų turėtų būti leidžiama pateikti patvirtintas jų kopijas.

8.   Jeigu kompetentinga institucija paraišką atmeta, apie tai nedelsiant raštu pranešama pareiškėjui. Paprastai pareiškėjo prašymu jam pranešamos paraiškos atmetimo priežastys ir nurodomas laikotarpis, per kurį sprendimą galima apskųsti.

9.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad suteikta licencija ar leidimas įsigaliotų nedelsiant pagal licencijoje arba leidime nurodytas sąlygas.

2 Poskirsnis

Visuotinai taikomos nuostatos

96 Straipsnis

Tarpusavio pripažinimas

1.   Nė viena šio skyriaus nuostata nekliudo Šaliai reikalauti, kad fiziniai asmenys turėtų reikiamą su atitinkamu veiklos sektoriumi susijusią kvalifikaciją ir (arba) profesinę patirtį, kurią reikalaujama turėti teritorijoje, kurioje teikiama paslauga.

2.   Kiekviena Šalis skatina jų teritorijoje veikiančias atitinkamas profesines organizacijas pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais teikti rekomendacijas dėl tarpusavio pripažinimo, kad verslininkai ir paslaugų teikėjai galėtų visapusiškai arba iš dalies laikytis kriterijų, kuriuos kiekviena Šalis taiko verslininkams ir paslaugų, visų pirma specialistų paslaugų, teikėjams dėl leidimų ir licencijų išdavimo, veiklos ir sertifikavimo.

3.   Gavęs 2 dalyje minėtą rekomendaciją, Asociacijos komitetas prekybos klausimais per pagrįstą laikotarpį ją apsvarsto ir sprendžia, ar ji atitinka šį susitarimą, ir, remdamasis joje pateikta informacija, visų pirma įvertina:

a)	kokiu mastu sutampa standartai ir kriterijai, kuriuos kiekviena Šalis taiko verslininkų ir paslaugų teikėjų leidimų ir licencijų išdavimui, veiklai ir sertifikavimui, ir

b)	tarpusavio pripažinimo susitarimo galimą ekonominę vertę.

4.   Kai šie reikalavimai įvykdomi, Asociacijos komitetas prekybos klausimais nustato būtinus derybų etapus, ir tuomet Šalys per savo kompetentingas institucijas pradeda derybas dėl tarpusavio pripažinimo susitarimo.

5.   Kiekvienas tarpusavio pripažinimo susitarimas turi derėti su atitinkamomis PPO steigimo sutarties nuostatomis, visų pirma su GATS VII straipsniu.

97 Straipsnis

Skaidrumas ir konfidencialios informacijos atskleidimas

1.   Kiekviena Šalis nedelsdama reaguoja į kitos Šalies prašymus suteikti konkrečios informacijos apie jų visuotinai taikomas priemones arba tarptautinius susitarimus, susijusius su šiuo susitarimu arba turinčius jam poveikio. Be to, kiekviena Šalis įsteigia vieną arba daugiau ryšių centrų, kurie, kai prašoma, kitos Šalies verslininkams ir paslaugų teikėjams teikia konkrečią informaciją visais šiais klausimais. Šalys per tris mėnesius po šio susitarimo įsigaliojimo dienos praneša vienai kitai apie savo ryšių centrus. Ryšių centrai neprivalo būti įstatymų ir kitų teisės aktų saugyklos.

2.   Nė viena šio susitarimo nuostata nereikalaujama, kad Šalis teiktų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų teisėsaugai ar kitaip prieštarautų viešajam interesui ar kenktų tam tikrų įmonių – valstybinių arba privačių – teisėtiems komerciniams interesams.

3 Poskirsnis

Kompiuterių paslaugos

98 Straipsnis

Susitarimas dėl kompiuterių paslaugų

1.   Ta apimtimi, kiek pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais) prekyba kompiuterių paslaugomis liberalizuojama, Šalys laikosi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių.

2.   JT kodas CPC (20) 84, kuriuo nurodomos kompiuterių ir susijusios paslaugos, apima bazines funkcijas, naudojamas teikiant visas kompiuterių ir susijusias paslaugas:

a)	kompiuterių programas, kurios apibrėžiamos kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti, rinkiniai (įskaitant jų kūrimą ir diegimą);

b)	duomenų apdorojimą ir saugojimą, ir

c)	susijusias paslaugas, kaip antai klientų darbuotojų konsultavimo ir mokymo paslaugas.

Dėl technologijų plėtros vis daugiau tų paslaugų siūloma kaip susijusių paslaugų grupė ar paketas, į kuriuos gali būti įtrauktos visos šios bazinės funkcijos arba jų dalis. Pavyzdžiui, tokios paslaugos kaip žiniatinklio svetainių ar domenų priegloba, duomenų gavybos paslaugos ir sudėtinio kompiuterių tinklo naudojimas – visos šios paslaugos teikiamos kaip bazinių kompiuterių paslaugų funkcijų deriniai.

3.   Kompiuterių ir susijusios paslaugos (neatsižvelgiant į tai, ar jos teikiamos per tinklą, įskaitant internetą, ar ne) apima visas paslaugas, susijusias su:

a)	konsultavimu dėl kompiuterių ar kompiuterių sistemų, kompiuterių ar kompiuterių sistemų strategija, analize, planavimu, specifikacija, projektavimu, kūrimu, diegimu, taikymu, integravimu, testavimu, derinimu, atnaujinimu, pagalba, technine pagalba arba valdymu;

b)

kompiuterių programomis, apibrėžiamomis kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti (iš kompiuterių ir į juos), rinkinys, taip pat konsultavimas dėl kompiuterių programų, kompiuterių programų strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pritaikymas, techninė priežiūra, pagalba, techninė pagalba, valdymas ar naudojimas; arba

c)

duomenų tvarkymu, duomenų saugojimu, duomenų priegloba arba duomenų bazių paslaugomis, arba biuro technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterius, technine priežiūra bei remonto paslaugomis, arba klientų darbuotojų mokymo paslaugomis, susijusiomis su programine įranga, kompiuteriais arba kompiuterių sistemomis, niekur kitur nepriskirtomis.

4.   Naudojantis kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis gali būti teikiamos ir kitos paslaugos (pvz., bankininkystės), teikiamos ne tik elektroninėmis, bet ir kitomis priemonėmis. Tačiau esama svarbaus skirtumo tarp kompiuterių ir susijusių paslaugų (pvz., žiniatinklio svetainių ar taikomųjų programų prieglobos) ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų turinio arba pagrindinių paslaugų (pvz., bankininkystės). Tokiais atvejais turinys arba pagrindinė paslauga CPC 84 nepriskiriami.

4 Poskirsnis

Pašto ir pasiuntinių paslaugos

99 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms pašto ir pasiuntinių paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais), principai.

2.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)   licencija– reguliavimo institucijos individualiam teikėjui išduotas leidimas, kurį būtina turėti prieš pradedant teikti tam tikrą paslaugą;

b)   universalioji paslauga– visoje Šalies teritorijoje visiems naudotojams priimtina kaina nuolat teikiama nustatytos kokybės pašto paslauga.

100 Straipsnis

Universaliosios paslaugos

Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokias universaliųjų paslaugų prievoles ji nori toliau taikyti. Tokios prievolės pačios savaime nelaikomos antikonkurencinėmis, jeigu jos administruojamos skaidriai, nediskriminuojant ir nedarant poveikio konkurencijai, ir jomis universaliųjų paslaugų teikimas neapsunkinamas labiau, nei būtina pagal Šalies nustatytus reikalavimus.

101 Straipsnis

Licencijos

1.   Reikalavimas gauti licenciją gali būti nustatomas tik dėl tų paslaugų, kurios patenka į universaliųjų paslaugų taikymo sritį.

2.   Kai taikomas licencijos reikalavimas, viešai skelbiama ši informacija:

a)	visi licencijos išdavimo kriterijai ir laikotarpis, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl licencijos paraiškos, ir

b)	licencijų išdavimo sąlygos.

3.   Pareiškėjo prašymu jam pranešamos atsisakymo išduoti licenciją priežastys, ir kiekviena Šalis nustato skundų teikimo nepriklausomai įstaigai procedūrą. Ši procedūra turi būti skaidri, nediskriminacinė ir pagrįsta objektyviais kriterijais.

102 Straipsnis

Reguliavimo institucijos nepriklausomumas

Reguliavimo institucija turi būti teisiškai atskirta ir nepriklausoma nuo pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų. Reguliavimo institucijos priimami sprendimai ir taikomos procedūros turi būti nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

103 Straipsnis

Laipsniškas derinimas

Siekdamos apsvarstyti tolesnį prekybos paslaugomis liberalizavimą, Šalys pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Gruzijos teisės aktus laipsniškai derinti su Sąjungos acquis, kaip nurodyta šio susitarimo XV-C priede.

5 Poskirsnis

Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos

104 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms elektroninių ryšių paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais), principai.

2.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)

elektroninių ryšių paslaugos – visos paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro elektromagnetinių signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo paslaugas transliavimui naudojamais tinklais. Tos paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų;

b)	viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti;

c)

elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo ar optinėmis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti, tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti, ir kabelinės televizijos tinklus, nepaisant perduodamos informacijos pobūdžio;

d)	elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo institucija – įstaiga (-os), kuriai (-ioms) pavesta reguliuoti šiame poskirsnyje minimus elektroninius ryšius;

e)	paslaugų teikėjas laikomas turinčiu didelę įtaką, jei jis vienas ar kartu su kitais paslaugų teikėjais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų;

f)

sujungimas – fizinis ir loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kito paslaugų teikėjo, sujungimas, kad vieno paslaugų teikėjo elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito paslaugų teikėjo paslaugų gavėjais arba kito paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis. Paslaugas gali teikti susijusios šalys ar kitos šalys, turinčios prieigą prie tinklo. Tinklų sujungimas yra viešojo tinklo operatorių užtikrinama speciali prieigos rūšis;

g)

universalioji paslauga – rinkinys nustatytos kokybės paslaugų, kurios visoje Šalies teritorijoje, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti paslaugų gavėjams; universaliųjų paslaugų taikymo sritį ir teikimo tvarką nustato kiekviena Šalis;

h)

prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių priemonių ir (arba) paslaugų suteikimas kitam paslaugų teikėjui elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Prieiga, inter alia, apima: prieigą prie tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybę fiksuotomis ar nefiksuotomis priemonėmis prijungti įrangą (visų pirma tai apima prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija), prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir antenų stiebus; prieigą prie programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų; prieigą prie numerių keitimo arba funkciniu požiūriu lygiaverčių sistemų; prieigą prie fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui; prieigą prie skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų; prieigą prie virtualiojo tinklo paslaugų;

i)	galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų;

k)	vietinė linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu ar lygiaverte priemone.

105 Straipsnis

Reguliavimo institucija

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo institucijos būtų teisiškai atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo visų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų. Jeigu Šaliai nuosavybės teise priklauso paslaugų teikėjas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, arba ta Šalis jį kontroliuoja, ji užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad reguliavimo institucijai suteikti įgaliojimai būtų pakankami sektoriui reguliuoti. Reguliavimo institucijos uždaviniai skelbiami viešai, lengvai prieinama ir aiškia forma, ypač jei tie uždaviniai pavesti daugiau nei vienai institucijai.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad reguliavimo institucijų sprendimai ir taikomos procedūros būtų skaidrios ir nešališkos visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

4.   Reguliavimo institucijai suteikiami įgaliojimai atlikti atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, analizę. Jeigu pagal šio susitarimo 107 straipsnį reguliavimo institucija turi nuspręsti, ar reikia nustatyti, toliau taikyti, pakeisti ar panaikinti prievoles, ji, remdamasi rinkos analize, nustato, ar atitinkamai rinkai būdinga veiksminga konkurencija.

5.   Jei reguliavimo institucija prieina prie išvados, kad tam tikrai rinkai veiksminga konkurencija nebūdinga, ji nustato ir įvardija paslaugų teikėjus, turinčius didelę įtaką toje rinkoje, ir jiems atitinkamai nustato, toliau taiko ar pakeičia šio susitarimo 107 straipsnyje nurodytas konkrečias reguliavimo prievoles. Jeigu reguliavimo institucija prieina prie išvados, kad rinkai veiksminga konkurencija būdinga, ji šio susitarimo 107 straipsnyje nurodytų reguliavimo prievolių nenustato ar toliau netaiko.

6.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas, kuriam reguliavimo institucijos sprendimas turi poveikio, turėtų teisę tokį sprendimą apskųsti apeliacinei institucijai, kuri turi būti nepriklausoma nuo su sprendimu susijusių šalių. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į bylos esmę. Jeigu apeliacinė institucija nenusprendžia kitaip, laikotarpiu, kol skundas nagrinėjamas, galioja reguliavimo institucijos sprendimas. Jei apeliacinė institucija nėra teisminė institucija, jos sprendimai visada pagrindžiami raštu, be to, gali būti peržiūrėti nešališkos ir nepriklausomos teisminės institucijos. Apeliacinių institucijų priimti sprendimai turi būti veiksmingai vykdomi.

7.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad kai reguliavimo institucijos ketina nustatyti su bet kuria iš šio poskirsnio nuostatų susijusią priemonę, turinčią didelio poveikio atitinkamai rinkai, jos suinteresuotiesiems subjektams suteikia galimybę dėl tos priemonės pateikti pastabų ir tam skiria pagrįstą laikotarpį. Reguliavimo institucijos skelbia konsultacijų tvarką. Išskyrus atvejus, kai informacija yra konfidenciali, konsultacijų rezultatai skelbiami viešai.

8.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, pateiktų visą informaciją, įskaitant finansinę informaciją, kuri būtina tam, kad reguliavimo institucijos galėtų užtikrinti atitiktį šio poskirsnio nuostatoms arba pagal šį poskirsnį priimtų sprendimų vykdymą. Tų paslaugų teikėjai nedelsdami pateikia prašomą informaciją, laikydamiesi reguliavimo institucijos nurodyto tvarkaraščio ir informacijos išsamumo reikalavimų. Reguliavimo institucijos prašoma informacija turi būti proporcinga vykdomai užduočiai. Reguliavimo institucija pagrindžia informacijos prašymą.

106 Straipsnis

Leidimas teikti elektroninių ryšių paslaugas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad, kai įmanoma, paslaugas būtų leidžiama teikti paprasčiausiai apie jas pranešus.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad sprendžiant numerių ir dažnių suteikimo klausimus būtų galima reikalauti turėti licenciją. Tokių licencijų išdavimo sąlygos ir tvarka skelbiamos viešai.

3.   Kai taikomas licencijos reikalavimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)	visi licencijos išdavimo kriterijai ir pagrįstas laikotarpis, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl licencijos paraiškos, būtų viešai prieinami;

b)	pareiškėjo prašymu jam raštu būtų praneštos atsisakymo išduoti licenciją priežastys;

c)	jei išduoti licenciją atsisakoma nepagrįstai, pareiškėjui būtų suteikta teisė kreiptis į apeliacinę instituciją;

d)	licencijų mokesčiai (21), kuriuos Šalis nustato už licencijos išdavimą, neviršytų administracinių sąnaudų, paprastai patiriamų dėl taikomų licencijų tvarkymo, kontrolės ir įgyvendinimo. Licencijų mokesčiams už radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimą šios dalies reikalavimai netaikomi.

107 Straipsnis

Prieiga ir sujungimas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi paslaugų teikėjai, kuriems leidžiama teikti elektroninių ryšių paslaugas, turėtų teisę ir prievolę derėtis dėl prieigos ir tinklų sujungimo su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjais. Dėl prieigos ir tinklų sujungimo susiję paslaugų teikėjai turėtų, iš principo, susitarti komercinėse derybose.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjai, derybose dėl tinklų sujungimo iš kito paslaugų teikėjo gavę informacijos, ją naudotų tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo pateikta, ir visuomet užtikrintų perduotos arba saugomos informacijos konfidencialumą.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šio susitarimo 105 straipsnį nustačius, kad tam tikrai rinkai nebūdinga veiksminga konkurencija, reguliavimo institucija paslaugų teikėjui, kuris laikomas turinčiu didelę įtaką rinkoje, galėtų nustatyti vieną arba daugiau su tinklų sujungimu ir (arba) prieiga prie jų susijusių prievolių:

a)

prievolę nediskriminuoti, kuria užtikrinama, kad minėtas veiklos vykdytojas kitiems paslaugų teikėjams, teikiantiems tapačias paslaugas, tapačiomis aplinkybėmis taikytų tapačias sąlygas, ir kitiems paslaugų teikėjams teiktų tokios pačios kokybės paslaugas bei informaciją, kokią užtikrina savo paslaugoms ar savo patronuojamųjų įmonių ar partnerių paslaugoms;

b)

kad būtų laikomasi reikalavimo nediskriminuoti arba kad prireikus būtų užkirstas kelias nesąžiningam kryžminiam subsidijavimui, vertikaliai integruotos bendrovės turi užtikrinti didmeninių kainų ir vidinių sandorių kainodaros skaidrumą. Reguliavimo institucija gali nurodyti, kokį formatą ir kokius apskaitos metodus taikyti;

c)

prievolę patenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei jų naudojimo, įskaitant atsietąją prieigą prie vietinės linijos, inter alia, tokiais atvejais, kai reguliavimo institucija mano, kad toks atmestas prašymas ar taikomos panašų poveikį turinčios nepagrįstos sąlygos trukdytų atsirasti darniai konkurencingai mažmeninei rinkai arba neatitiktų galutinio paslaugų gavėjo interesų. Reguliavimo institucijos šiame punkte nurodytas prievoles gali susieti su tam tikromis sąlygomis, apimančiomis sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo kriterijus;

d)

prievolę trečiosioms šalims didmeniniu pagrindu teikti perparduoti skirtas konkrečias paslaugas; teikti atvirąją prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų pagrindinių technologijų, kurios yra būtinos paslaugų sąveikumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms; leisti bendrai naudotis ar kitaip dalytis priemonėmis, įskaitant kabelių kanalus, pastatus ar antenų stiebus; teikti nustatytas paslaugas, būtinas ryšiui tarp galutinių paslaugų naudotojų užtikrinti, įskaitant įrenginius intelektinių tinklų paslaugoms; teikti prieigą prie pagalbinių operacinių sistemų ar panašių programinės įrangos sistemų, kurios būtinos sąžiningai paslaugų konkurencijai užtikrinti; sujungti tinklus ar tinklų priemones. Reguliavimo institucijos šiame punkte nurodytas prievoles gali susieti su tam tikromis sąlygomis, apimančiomis sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo kriterijus;

e)

prievoles, susijusias su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant prievoles, kad kainos būtų pagrįstos sąnaudomis, ir prievoles dėl sąnaudų apskaitos sistemų, susijusių su konkrečios rūšies sujungimu ir (arba) prieiga, ir kai rinkos analizė rodo, kad veiksmingos konkurencijos nebuvimas reiškia, jog atitinkamas operatorius gali išlaikyti pernelyg aukštas kainas ar taikyti kainų spaudimą, taip darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Reguliavimo institucijos atsižvelgia į veiklos vykdytojo investicijas ir leidžia jam uždirbti pagrįsto dydžio pelną, atsižvelgiant į susijusią riziką;

f)

prievolę skelbti reguliavimo institucijos paslaugų teikėjams nustatytas konkrečias prievoles, nurodant konkrečią produkto ir (arba) paslaugos ir geografinę rinkas. Atnaujinta informacija, jei ji nėra konfidenciali ir ja neatskleidžiamos verslo paslaptys, skelbiama viešai tokiu būdu, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų lengvai su ja susipažinti;

g)

prievolę laikytis skaidrumo reikalavimų, pagal kuriuos veiklos vykdytojai privalo viešai skelbti tam tikrą informaciją, ir visų pirma, reguliavimo institucija gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai, privalantys laikytis nediskriminavimo prievolės, viešai paskelbtų standartinį pasiūlymą, kurio dalys būtų tinkamai atsietos, kad paslaugų teikėjai neturėtų mokėti už priemones, kurios nėra būtinos prašomai paslaugai teikti; į tokį standartinį pasiūlymą taip pat įtraukiamas susijusių pasiūlymų, pagal rinkos poreikius išskaidytų į atskirus elementus, aprašymas ir susijusios sąlygos, įskaitant kainas.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas, prašantis tinklų sujungimo su didelę įtaką turinčiu paslaugų teikėju, turėtų galimybę bet kuriuo metu arba po viešai paskelbto pagrįsto laikotarpio kreiptis į nepriklausomą nacionalinę įstaigą, kuri gali būti šio susitarimo 104 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta reguliavimo institucija, prašydamas išspręsti dėl prieigos prie tinklų ir (arba) sujungimo sąlygų iškilusius ginčus.

108 Straipsnis

Riboti ištekliai

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos ribotų išteklių, įskaitant dažnius, numerius ir panaudos teises, paskirstymo ir naudojimo procedūros būtų vykdomos laikantis objektyvumo, proporcingumo, savalaikiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Informacija apie paskirtas dažnio juostas padaroma viešai prieinama, bet nereikalaujama detaliai nurodyti konkrečioms valdžios sektoriaus reikmėms skirtų dažnių.

2.   Kad spektras būtų veiksmingai ir efektyviai naudojamas, kiekviena Šalis užtikrina veiksmingą radijo dažnių, reikalingų elektroninių ryšių paslaugoms teikti, valdymą savo teritorijoje. Kai tam tikrų dažnių paklausa viršija pasiūlą, laikomasi tinkamų ir skaidrių tokių dažnių skyrimo procedūrų, kad jie būtų optimaliai naudojami ir būtų skatinama konkurencija.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad nacionalinių numeracijos išteklių skyrimo ir nacionalinių numeracijos planų tvarkymo užduotys būtų pavestos reguliavimo institucijai.

4.   Jeigu valstybės ar vietos valdžios institucijoms nuosavybės teise priklauso paslaugų teikėjai, eksploatuojantys viešuosius ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, arba tokios institucijos juos kontroliuoja, turi būti užtikrinta, kad panaudos teisių suteikimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teisėmis ar kontrole.

109 Straipsnis

Universaliosios paslaugos

1.   Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokias universaliųjų paslaugų prievoles ji nori toliau taikyti.

2.   Tokios prievolės pačios savaime nebus laikomos antikonkurencinėmis, jeigu jos administruojamos skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant. Be to, administruojant šias prievoles neturi būti daromas poveikis konkurencijai ir universaliųjų paslaugų teikimas neturi būti apsunkinamas labiau, nei būtina pagal Šalies nustatytus reikalavimus.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi paslaugų teikėjai būtų laikomi tinkamais teikti universaliąsias paslaugas ir nė vienas paslaugų teikėjas negali būti atmestas a priori. Paslaugų teikėjai skiriami laikantis veiksmingos, skaidrios, objektyvios ir nediskriminacinės tvarkos. Jei reikia, kiekviena Šalis įvertina, ar universaliųjų paslaugų teikimas nepagrįstai neapsunkina organizacijos (-ų), kuriai (-ioms) pavedama teikti universaliąją paslaugą. Atsižvelgusios į minėto vertinimo rezultatus ir įvertinusios rinkos naudą, kurią gali gauti universaliąją paslaugą teikianti organizacija, reguliavimo institucijos nustato, ar reikia nustatyti tvarką, pagal kurią susijusiam (-iems) paslaugų teikėjui (-ams) būtų skiriama kompensacija arba pasidalijamos su universaliųjų paslaugų teikimo prievole susijusios grynosios sąnaudos.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad tuo atveju, kai naudotojams yra prieinami spausdintiniai arba elektroniniai visų abonentų katalogai, tokius katalogus teikiančios organizacijos, tvarkydamos kitų organizacijų joms pateiktą informaciją, taikytų nediskriminavimo principą.

110 Straipsnis

Elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikiant kertama siena

Nė viena Šalis negali nustatyti reikalavimo, kad kitos Šalies paslaugų teikėjas, norėdamas teikti paslaugas, kurias teikiant kertama siena, įsteigtų įmonę ar bet kokios formos komercinį vienetą arba kad nuolat gyventų jos teritorijoje.

111 Straipsnis

Informacijos konfidencialumas

Kiekviena Šalis užtikrina elektroninių ryšių ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais ryšių tinklais ir teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, konfidencialumą neribodama prekybos paslaugomis.

112 Straipsnis

Paslaugų teikėjų ginčai

1.   Jei kyla elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų ginčas, susijęs su šiame skirsnyje nurodytomis teisėmis ir prievolėmis, kiekviena Šalis užtikrina, kad susijusi reguliavimo institucija bet kurios Šalies prašymu kuo greičiau ir ne vėliau kaip per keturis mėnesius paskelbtų privalomą vykdyti ginčo sprendimą.

2.   Reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai, atsižvelgiant į verslo informacijos slaptumo reikalavimus. Susijusiems elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams nurodomi išsamūs sprendimo pagrindai.

3.   Kai ginčas susijęs su paslaugomis, kurias teikiant kertama siena, spręsdamos ginčą susijusios reguliavimo institucijos koordinuoja savo veiksmus.

113 Straipsnis

Laipsniškas derinimas

Siekdamos apsvarstyti tolesnį prekybos paslaugomis liberalizavimą, Šalys pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Gruzijos teisės aktus laipsniškai derinti su Sąjungos acquis, nurodyta šio susitarimo XV-B priede.

6 Poskirsnis

Finansinės paslaugos

114 Straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms finansinėms paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais), principai.

2.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)

finansinė paslauga – bet kokia finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo Šalies finansinių paslaugų teikėjas. Finansinėms paslaugoms priskiriama ši veikla: i) draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos: 1) tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą): a) gyvybės; b) ne gyvybės; 2) perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija); 3) draudimo tarpininkavimas, kaip antai tarpininkavimas ir atstovavimas, ir 4) su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos; ii) bankininkystės ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą): 1) indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš gyventojų; 2) visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą; 3) finansinė nuoma; 4) visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito, mokėjimo ir debeto korteles, kelionės čekius ir banko vekselius; 5) garantijos ir įsipareigojimai; 6) prekyba savo arba klientų vardu biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis: a) pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais ir kt.); b) užsienio valiuta; c) išvestinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius, bet ne vien jais; d) valiutų kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip pasikeitimo sandoriai, išankstiniai susitarimai dėl palūkanų normų; e) perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais; f) kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant luitinį auksą; 7) dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, įskaitant emisijos organizavimą ir platinimą (viešojo arba neviešojo platinimo būdu) su įsipareigojimu išpirkti neišplatintus vertybinius popierius arba be tokio įsipareigojimo, taip pat su tokiomis emisijomis susijusių paslaugų teikimas; 8) tarpininkavimas pinigų rinkoje; 9) turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba vertybinių popierių valdymas, visos kolektyvinių investicijų valdymo formos, pensijų fondų valdymas, turto apsaugos, depozitoriumo ir patikos paslaugos; 10) atsiskaitymas už finansinį turtą ir tarpuskaita, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones ir kitas perleidžiamąsias priemones; 11) finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga; 12) konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos papildomos finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta 1–11 punktuose, įskaitant informaciją apie kreditus ir jų analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimo ir įmonių pertvarkymo bei strategijos;

b)	finansinių paslaugų teikėjas – bet kuris Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas. Terminas „finansinių paslaugų teikėjas“ neapima viešųjų subjektų;

c)

viešasis subjektas: i) Šalies vyriausybė, centrinis bankas ar pinigų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausantis ar jos kontroliuojamas subjektas, daugiausia vykdantis vyriausybės pavestas funkcijas arba savo veikla siekiantis vyriausybės nustatytų tikslų, neįskaitant subjektų, kurie finansines paslaugas daugiausia teikia komercinėmis sąlygomis, arba ii) privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas;

d)	nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais ar produktų pristatymo būdu, kurios Šalies teritorijoje neteikia joks finansinių paslaugų teikėjas, tačiau kuri yra teikiama kitos Šalies teritorijoje.

115 Straipsnis

Rizikos ribojimo išlyga

1.   Kiekviena Šalis gali nustatyti arba toliau taikyti priemones, kuriomis siekia riboti riziką, kaip antai:

a)	apsaugoti investuotojus, indėlininkus, draudėjus ar finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusius asmenis;

b)	užtikrinti Šalies finansų sistemos vientisumą ir stabilumą.

2.   Šiomis priemonėmis neturi būti sukuriama didesnė našta, nei būtina tikslui pasiekti, ir neturi būti diskriminuojami kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, palyginti su jos pačios panašiais finansinių paslaugų teikėjais.

3.   Nė viena šio susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu, kad Šalis atskleistų informaciją, susijusią su atskirų vartotojų reikalais ir sąskaitomis, arba viešųjų subjektų turimą konfidencialią ar privačią informaciją.

116 Straipsnis

Veiksmingas ir skaidrus reglamentavimas

1.   Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad apie kiekvieną Šalies siūlomą priimti visuotinai taikomą priemonę kuo anksčiau būtų pranešta visiems suinteresuotiesiems asmenims, kad šie asmenys turėtų galimybę dėl tos priemonės pateikti pastabų. Apie priemonę pranešama:

a)	oficialiai ją paskelbiant arba

b)	kita rašytine arba elektronine forma.

2.   Kiekviena Šalis suinteresuotiesiems asmenims nurodo finansinių paslaugų teikimo paraiškų pildymo reikalavimus.

Pareiškėjo prašymu susijusi Šalis jį informuoja apie jo paraiškos statusą. Norėdama, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos, susijusi Šalis nedelsdama jį apie tai informuoja.

3.   Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog jos teritorijoje būtų įgyvendinti ir taikomi tarptautiniu mastu sutarti finansinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo bei priežiūros ir kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu standartai. Tokie tarptautiniu mastu sutarti standartai, inter alia, yra Bazelio komiteto „Pagrindiniai veiksmingos bankų priežiūros principai“, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos „Pagrindiniai draudimo principai“, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos „Vertybinių popierių reglamentavimo tikslai ir principai“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) „Susitarimas dėl keitimosi mokesčių srities informacija“, Didžiojo dvidešimtuko (G20) „Pranešimas dėl skaidrumo ir dalijimosi informacija mokesčių tikslais“ ir Finansinių veiksmų darbo grupės „Keturiasdešimt rekomendacijų dėl pinigų plovimo“ ir „Devynios specialios rekomendacijos dėl terorizmo finansavimo“.

Šalys taip pat atsižvelgia į Didžiojo septyneto (G7) valstybių finansų ministrų paskelbtus „Dešimt pagrindinių informacijos mainų principų“ ir imasi visų priemonių, kad pabandytų juos taikyti plėtodamos dvišalius ryšius.

117 Straipsnis

Naujos finansinės paslaugos

Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui teikti bet kokio pobūdžio naują finansinę paslaugą, kurią ta Šalis leistų teikti savo finansinių paslaugų teikėjams panašiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi vidaus teise. Šalis gali nustatyti juridinę paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo tai paslaugai teikti. Jei taikomas leidimo reikalavimas, sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas per pagrįstą laikotarpį, o jo neišduoti galima tik dėl rizikos ribojimo priežasčių.

118 Straipsnis

Duomenų tvarkymas

1.   Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui į jos teritoriją ir iš jos perduoti informaciją elektronine ar kitokia forma, kad būtų tvarkomi duomenys, jei tokių duomenų tvarkymas yra finansinių paslaugų teikėjo įprastinės veiklos dalis.

2.   Kiekviena Šalis nustato tinkamas apsaugos priemones, ypač dėl asmens duomenų perdavimo, kad apsaugotų asmenų privatumą ir pagrindines teises bei laisvę.

119 Straipsnis

Specialios išimtys

1.   Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas, kurios sudaro valstybinės senatvės pensijos sistemos arba socialinės apsaugos teisinės sistemos dalį, išskyrus atvejus, kai šią veiklą gali vykdyti, kaip numatyta tos Šalies vidaus teisės aktais, finansinių paslaugų teikėjai, konkuruodami su viešaisiais subjektais arba privačiomis institucijomis.

2.   Nė viena šio susitarimo nuostata nėra taikoma centrinio banko arba pinigų politiką vykdančios institucijos ar kito viešojo subjekto, vykdančio pinigų arba valiutų keitimo kursų politiką, veiklai.

3.   Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas tos Šalies arba jos viešųjų subjektų vardu, su jų teikiama garantija arba naudojantis jų finansiniais ištekliais.

120 Straipsnis

Savireguliavimo organizacijos

Jeigu Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, norintys teikti finansines paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Šalies finansinių paslaugų teikėjai, būtų savireguliavimo organizacijų, vertybinių popierių ar ateities sandorių biržos ar rinkos, tarpuskaitos agentūros ar bet kurios kitos organizacijos ar asociacijos nariai ar dalyvautų joje (-ose), arba kai Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia tokioms institucijoms privilegijų ar pranašumų teikiant finansines paslaugas, Šalis užtikrina, kad būtų laikomasi šio susitarimo 79 ir 85 straipsniuose nurodytų prievolių.

121 Straipsnis

Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos

Pagal nacionalinį režimą atitinkančias sąlygas kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiems kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjams naudotis viešųjų subjektų naudojamomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis ir oficialiomis finansavimo bei refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šis straipsnis nėra skirtas galimybei naudotis Šalies paskutinio skolintojo priemonėmis suteikti.

122 Straipsnis

Laipsniškas derinimas

Siekdamos apsvarstyti tolesnį prekybos paslaugomis liberalizavimą, Šalys pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Gruzijos teisės aktus laipsniškai derinti su tarptautiniais geriausios praktikos standartais, išvardytais šio susitarimo 116 straipsnio 3 dalyje, taip pat su Sąjungos acquis, nurodyta šio susitarimo XV-A priede.

7 Poskirsnis

Transporto paslaugos

123 Straipsnis

Taikymo sritis

Šiame poskirsnyje išdėstomi tarptautinių transporto paslaugų liberalizavimo pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais) principai.

124 Straipsnis

Tarptautinis jūrų transportas

1.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)   tarptautinis jūrų transportas– „nuo durų iki durų“ ir daugiarūšio transporto operacijos, t. y. prekių vežimas daugiau kaip vienos rūšies transportu, įskaitant vežimo jūra etapą, su vienu bendru transporto dokumentu ir teisė šiuo tikslu tiesiogiai sudaryti sutartis su kitų rūšių transporto paslaugų teikėjais;

b)   jūrų krovinių tvarkymo paslaugos– krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokų darbuotojų, kai jų darbas organizuojamas nepriklausomai nuo krovimo ar terminalų operatorių bendrovių, tiesioginės veiklos. Šiai kategorijai priskiriami toliau išvardytos veiklos organizavimas ir priežiūra:

i)	krovinio pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;

ii)	krovinio pritvirtinimo arba atlaisvinimo

iii)	krovinių priėmimo ir (arba) pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo;

c)   muitinio įforminimo paslaugos (arba muitinės tarpininkų paslaugos)– kitos Šalies vardu atliekami muitinės formalumai, susiję su krovinių importu, eksportu arba gabenimu, nesvarbu, ar toa paslauga yra pagrindinė, ar įprastinė papildoma to paslaugų teikėjo veikla;

d)   konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos– konteinerių laikymas uostų teritorijose arba sausumoje pildymo arba tuštinimo, remonto ir pateikimo išsiųsti tikslais;

e)   jūrų transporto tarpininko paslaugos– agento veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos laivybos linijos arba laivybos bendrovės ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams toliau nurodytais tikslais:

i)	jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodaros ir pardavimo nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo, važtaraščių išdavimo bendrovių vardu, būtinų susijusių paslaugų pirkimo ir perpardavimo, dokumentų rengimo ir verslo informacijos teikimo;

ii)	laivo įplaukimo į uostą arba prireikus krovinių perėmimo organizavimo bendrovių vardu;

f)   krovinių siuntimo paslaugos– su krovinio siuntėjo vardu atliekamu krovinio siuntimo organizavimu ir stebėjimu susijusi veikla, transporto ir susijusių paslaugų pirkimas, dokumentų rengimas ir verslo informacijos teikimas;

g)   krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugos– tarptautinių krovinių, visų pirma krovinių konteinerių, pirminis ir tolesnis gabenimas tarp Šalies uostų.

2.   Kiekviena Šalis sutinka užtikrinti, kad tarptautinio jūrų transporto srityje būtų veiksmingai taikomas neribojamo patekimo į krovinių rinką komercinėmis sąlygomis, laisvės teikti tarptautinio jūrų transporto paslaugas ir nacionalinio režimo taikymo teikiant šias paslaugas principas.

Atsižvelgdama į esamą Šalių tarptautinio jūrų transporto liberalizavimo lygį:

a)	kiekviena Šalis veiksmingai taiko neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybos komercinėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis principą;

b)

kiekviena Šalis laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba eksploatuojamiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą savo ar bet kurios trečiosios šalies laivams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas yra palankesnis, ir kuris, inter alia, apima patekimą į uostus, naudojimąsi uostų infrastruktūra bei paslaugomis ir naudojimąsi papildomomis jūrų transporto paslaugomis, taip pat susijusius mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, muitinės priemones ir prieplaukų bei krovinių pakrovimo ir iškrovimo įrangos skyrimą.

3.   Taikydama šiuos principus kiekviena Šalis:

a)

būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl jūrų transporto paslaugų, įskaitant sausų ir skystų piltinių krovinių gabenimo ir linijinės laivybos paslaugas, nenustato krovinių dalijimosi susitarimų ir per pagrįstos trukmės laikotarpį baigia taikyti tokius krovinių dalijimosi susitarimus, jei jie nustatyti ankstesniuose susitarimuose, ir

b)	įsigaliojus šiam susitarimui, panaikina visas vienašales priemones ir administracines, technines ir kitas kliūtis, kuriomis gali būti slapta ribojamas arba diskriminuojamas laisvas tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimas, ir vėliau jų nenustato.

4.   Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams savo teritorijoje leidžia įsteigti įmonę taikydama įsisteigimo ir veiklos sąlygas, kurios yra ne mažiau palankios už taikomas savo arba bet kurios trečiosios šalies paslaugų teikėjams, atsižvelgdama į tai, kurios sąlygos yra palankesnės.

5.   Kiekviena Šalis kitos Šalies jūrų transporto paslaugų teikėjams suteikia galimybę uostuose pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis šiomis paslaugomis: laivų valdymo, vilkimo pagalbos, aprūpinimo maistu, aprūpinimo kuru ir vandeniu, šiukšlių surinkimo ir atliekų balasto šalinimo, uosto kapitono, pakrantės paslaugomis, būtinomis laivams eksploatuoti, įskaitant aprūpinimą ryšiais, vandeniu ir elektra, skubaus remonto paslaugas, inkaravimo, prieplaukos ir švartavimo paslaugas.

6.   Kiekviena Šalis leidžia tarp ES valstybės narės uostų arba tarp Gruzijos uostų gabenti įrangą (pvz., tuščius konteinerius), jei ji nėra už atlygį gabenamas krovinys.

7.   Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams leidžia gavus kompetentingos institucijos leidimą tarp nacionalinių uostų teikti krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugas.

125 Straipsnis

Oro transportas

Laipsniškas Šalių tarpusavio oro transporto paslaugų liberalizavimas, pritaikytas prie abipusių komercinių poreikių, ir tarpusavio patekimo į oro transporto rinką sąlygos reglamentuojamos Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimu.

126 Straipsnis

Laipsniškas derinimas

Siekdamos apsvarstyti tolesnį prekybos paslaugomis liberalizavimą, Šalys pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Gruzijos teisės aktus laipsniškai derinti su Sąjungos acquis, nurodyta šio susitarimo XV-D priede.

6 Skirsnis

Elektroninė prekyba

1 Poskirsnis

Bendrosios nuostatos

127 Straipsnis

Tikslas ir principai

1.   Šalys, pripažindamos, kad elektronine prekyba plečiamos daugelio sektorių prekybos galimybės, susitaria skatinti tarpusavio elektroninės prekybos vystymą, ypač bendradarbiaudamos šiame skyriuje nurodytais su elektronine prekyba susijusiais klausimais.

2.   Šalys susitaria, kad siekiant užtikrinti elektroninės prekybos naudotojų pasitikėjimą, elektroninės prekybos vystymas turi atitikti tarptautinius duomenų apsaugos standartus.

3.   Šalys susitaria, kad perdavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas paslaugų teikimu, kaip nustatyta šio skyriaus 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena), kurioms negali būti taikomi muitai.

128 Straipsnis

Bendradarbiavimas elektroninėms prekybos klausimais

1.   Šalys, inter alia, aptaria šiuos su elektroninės prekybos reglamentavimu susijusius klausimus:

a)	viešai išduotų elektroninių parašų sertifikatų pripažinimas ir sertifikavimo paslaugų, kurias teikiant kertama siena, lengvinimas;

b)	tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė dėl informacijos perdavimo ir saugojimo;

c)	neužsakytų elektroninių komercinių pranešimų traktavimas;

d)	elektroninės prekybos naudotojų apsauga; ir

e)	kiti klausimai, susiję su elektroninės prekybos vystymu.

2.   Toks bendradarbiavimas gali vykti keičiantis informacija apie atitinkamus su tais klausimais susijusius Šalių teisės aktus ir apie tokių teisės aktų įgyvendinimą.

2 Poskirsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė

129 Straipsnis

Tarpininkų paslaugų naudojimas

1.   Pripažindamos, kad trečiosios šalys gali naudotis tarpininkų paslaugomis pažeidimams vykdyti, Šalys tarpininkų paslaugų teikėjams taiko šiame poskirsnyje nustatytas priemones (22).

2.   Šio susitarimo 130 straipsnyje terminas „paslaugų teikėjas“ reiškia naudotojo pasirinktos medžiagos perdavimo, maršruto parinkimo ar skaitmeninių internetinių ryšių tarp naudotojo nurodytų punktų sujungimo, nekeičiant tos medžiagos turinio, paslaugos teikėją. Šio susitarimo 131 ir 132 straipsniuose terminas „paslaugų teikėjas“ reiškia paslaugų internetu ar tinklo prieigos įrangos teikėją ar operatorių.

130 Straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (paprastas duomenų perdavimo kanalas)

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už perduodamą informaciją, jei teikėjas:

a)	neinicijuoja perdavimo;

b)	neparenka perduodamos informacijos gavėjo ir

c)	neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos.

2.   Perdavimo ir prieigos suteikimo veiksmai, nurodyti 1 dalyje, aprėpia automatinį, tarpinį ir trumpalaikį perduodamos informacijos saugojimą, jei tai daroma tik siekiant perduoti tą informaciją ryšių tinklu ir tik tuo atveju, kai informacija nėra saugoma ilgiau nei pagrįstai būtina jai perduoti.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

131 Straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (spartinimas)

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už tos informacijos automatinį, tarpinį ir laikiną saugojimą, kuris atliekamas tik tam, kad kitiems paslaugos gavėjams, jų prašymu, informacija būtų perduota veiksmingiau, jei:

a)	teikėjas nekeičia informacijos;

b)	teikėjas laikosi prieigos prie informacijos sąlygų;

c)	teikėjas laikosi informacijos atnaujinimo taisyklių, nurodytų pramonėje plačiai pripažintu ir naudojamu būdu;

d)	teikėjas netrukdo teisėtai naudotis technologijomis, kurias pramonė plačiai pripažįsta ir naudoja duomenims apie informacijos naudojimą gauti, ir

e)

teikėjas skubiai imasi priemonių, kad pašalintų jo saugomą informaciją arba panaikintų prieigą prie jos, jei gauna faktinių žinių (23), kad pradiniame perdavimo šaltinyje informacija iš tinklo pašalinta arba panaikinta prieiga prie jos, arba kad ją pašalinti arba panaikinti prieigą prie jos nurodė teismas arba administracinė institucija.

2.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

132 Straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (priegloba)

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už paslaugų gavėjo prašymu saugomą informaciją, jei:

a)	teikėjas neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją, o, kalbant apie reikalavimus atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, iš kurių matyti, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija, arba

b)	teikėjas, gavęs tokių žinių ar apie tai kitaip sužinojęs, nedelsdamas pašalina tą informaciją arba panaikina prieigą prie tos informacijos.

2.   1 dalis netaikoma, kai paslaugų gavėjas veikia teikėjo įgaliotas arba jo kontroliuojamas.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią, juo taip pat nedaromas poveikis Šalies galimybei nustatyti informacijos pašalinimo ar prieigos panaikinimo procedūrų.

133 Straipsnis

Bendrosios stebėsenos prievolės nebuvimas

1.   Šalys šio susitarimo 130, 131 ir 132 straipsniuose nurodytų paslaugų teikėjams nenustato nei bendrosios prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendrosios prievolės aktyviai domėtis neteisėtą veiklą rodančiais faktais ar aplinkybėmis.

2.   Šalis informacinės visuomenės paslaugų teikėjams gali nustatyti prievoles nedelsiant pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms apie vykdomą tariamą neteisėtą veiklą arba jų paslaugų gavėjų pateiktą informaciją arba kompetentingų institucijų prašymu joms pranešti apie informaciją, iš kurios galima nustatyti jų paslaugų gavėjus, su kuriais sudaryti saugojimo susitarimai.

7 Skirsnis

Išimtys

134 Straipsnis

Bendrosios išimtys

1.   Nedarant poveikio šio susitarimo 415 straipsnyje nustatytoms bendrosioms išimtims, šio skyriaus nuostatoms ir šio susitarimo XIV-A ir XIV-E, XIV-B ir XIV-F, XIV-C ir XIV-G, XIV-D ir XIV-H priedams taikomos šiame straipsnyje nustatytos išimtys.

2.   Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant tapačioms sąlygoms priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos kitos šalys arba siekiama slapta riboti įsisteigimą ar paslaugų, kurias teikiant kertama siena, teikimą, jokia šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti ar įgyvendinti priemones, kurios:

a)	būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti;

b)	būtinos žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

c)	susijusios su senkančių gamtos išteklių išsaugojimu, jei tokios priemonės yra taikomos kartu su apribojimais šalies verslininkams ar paslaugų teikimo ar vartojimo šalyje apribojimais;

d)	būtinos meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinėms vertybėms apsaugoti;

e)

būtinos norint užtikrinti atitiktį šio skyriaus nuostatoms neprieštaraujantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant nuostatas, susijusias su: i) apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu; ii) asmenų privatumo apsauga tvarkant ir teikiant asmens duomenis ir su atskirų įrašų ir sąskaitų slaptumo apsauga; iii) sauga;

f)	neatitinka šio susitarimo 79 ir 85 straipsnių, jei kitokiu režimu siekiama užtikrinti, kad kitos Šalies ekonominei veiklai, verslininkams ar paslaugų teikėjams būtų veiksmingai ar teisingai nustatomi ar surenkami tiesioginiai mokesčiai (24).

3.   Šio skyriaus nuostatos ir šio susitarimo XIV-A ir XIV-E, XIV-B ir XIV-F, XIV-C ir XIV-G, XIV-D ir XIV-H priedų nuostatos netaikomos atitinkamoms Šalių socialinės apsaugos sistemoms arba tokiai kiekvienos Šalies teritorijoje vykdomai veiklai, kuri yra susijusi, net jei laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

135 Straipsnis

Mokestinės priemonės

Didžiausio palankumo režimas, taikomas pagal šio skyriaus nuostatas, netaikomas apmokestinimo tvarkai, kurią Šalys taiko arba ateityje taikys remdamosi Šalių dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais.

136 Straipsnis

Saugumo išimtys

1.   Nė viena šio susitarimo nuostata nelaikoma:

a)	reikalavimu, kad Šalis teiktų informaciją, kurios atskleidimas, kaip ji mano, prieštarauja jos esminiams saugumo interesams;

b)

kliūtimi bet kuriai Šaliai imtis, kaip ji mano, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų, kurie yra susiję su: i) ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamyba arba prekyba; ii) ekonomine veikla, vykdoma siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpinti karinius objektus; iii) daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos, arba iv) kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai, arba

c)	kliūtimi bet kuriai Šaliai imtis bet kokių veiksmų, kad įvykdytų prievoles, kurias ji prisiėmė siekdama palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.

7 SKYRIUS

Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas

137 Straipsnis

Einamieji mokėjimai

Šalys įsipareigoja nenustatyti jokių apribojimų ir leidžia vykdyti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos Šalių tarpusavio mokėjimus ir pervedimus laisvai konvertuojama valiuta, remdamosi Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties VIII straipsnio nuostatomis.

138 Straipsnis

Kapitalo judėjimas

1.   Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys įsipareigoja užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimą, atliekamomis pagal priimančios šalies teisės aktus, su investicijomis, atliekamomis pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba) nuostatas, ir su investuoto kapitalo bei su juo susijusio pelno likvidavimu ar repatrijavimu.

2.   Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytus sandorius, nuo šio susitarimo įsigaliojimo kiekviena Šalis, nedarydama poveikio kitoms šio susitarimo nuostatoms, užtikrina:

a)	laisvą kapitalo, susijusio su komerciniams sandoriams imamais kreditais arba paslaugų teikimu, kuriame dalyvauja vienos iš Šalių rezidentas, judėjimą

b)	laisvą kapitalo, susijusio su kitos Šalies investuotojų portfelinėmis investicijomis, finansinėmis paskolomis ir kreditais, judėjimą.

139 Straipsnis

Apsaugos priemonės

Jeigu išimtinėmis aplinkybėmis mokėjimai ar kapitalo judėjimas kelia arba gali kelti didelių sunkumų vienoje ar keliose valstybėse narėse arba Gruzijoje vykdant valiutų kurso politiką arba pinigų politiką, įskaitant didelius mokėjimų balanso sunkumus, susijusios Šalys gali imtis būtinų apsaugos priemonių ir taikyti jas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, jeigu tokios priemonės yra tikrai būtinos. Apsaugos priemonę nustatanti Šalis kitai Šaliai nedelsdama praneša nustačiusi apsaugos priemonę ir kuo greičiau pateikia jos panaikinimo tvarkaraštį.

140 Straipsnis

Lengvinimo ir tolesnės raidos nuostatos

1.   Šalys konsultuojasi siekdamos palengvinti tarpusavio kapitalo judėjimą, kad būtų siekiama šio susitarimo tikslų.

2.   Per pirmuosius ketverius metus po šio susitarimo įsigaliojimo dienos Šalys imasi priemonių, kad sukurtų reikiamas sąlygas toliau laipsniškai taikyti Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo taisykles.

3.   Iki penktųjų metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos pabaigos pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais peržiūri priimtas priemones ir nustato tolesnio liberalizavimo tvarką.

8 SKYRIUS

Viešieji pirkimai

141 Straipsnis

Tikslai

1.   Šalys pripažįsta, kad skaidriomis, nediskriminacinėmis, konkurencingomis ir atviromis viešųjų pirkimų taisyklėmis prisidedama prie darnaus ekonomikos vystymosi, ir nustato tikslą siekti veiksmingo, abipusio ir laipsniško savo viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo.

2.   Šiuo skyriumi numatomas abipusis patekimas į viešųjų pirkimų rinkas remiantis nacionalinio režimo principu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu sudarant viešąsias sutartis ir koncesijas tradiciniame sektoriuje ir viešųjų paslaugų sektoriuje. Šiame skyriuje numatoma, kad Gruzijos viešųjų pirkimų teisės aktai būtų laipsniškai derinami su Sąjungos viešųjų pirkimų acquis, remiantis viešuosius pirkimus Sąjungoje reglamentuojančiais principais ir sąlygomis bei terminų apibrėžtimis, nustatytomis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (Direktyva 2004/18/EB) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (Direktyva 2004/17/EB).

142 Straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimų sutartims, taip pat viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimų sutartims viešųjų paslaugų sektoriuje ir, jei tokios sutartys naudojamos, darbų ir paslaugų koncesijoms.

2.   Šis skyrius taikomas visoms perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, kurie atitinka Sąjungos viešųjų pirkimų acquis apibrėžtis (toliau – perkantieji subjektai). Šis skyrius taip pat taikomas viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms ir viešųjų paslaugų srityje veikiančioms viešosioms įmonėms, pvz., valstybinėms įmonėms, vykdančioms atitinkamą veiklą, ir privačioms įmonėms, turinčioms specialias ir išimtines teises vykdyti veiklą viešųjų paslaugų srityje (25).

3.   Šis skyrius taikomas sutartims, kurių vertė viršija šio susitarimo XVI-A priede nustatytas ribas.

4.   Viešojo pirkimo sutarties įvertinė vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčių. Taikydama šias ribas Gruzija sutarties vertes apskaičiuoja ir konvertuoja į nacionalinę valiutą, taikydama savo centrinio banko nustatytą keitimo kursą.

5.   Verčių ribos reguliariai tikslinamos kas dvejus metus, pradedant šio susitarimo įsigaliojimo metais, remiantis vidutine dienos euro verte, išreikšta specialiomis skolinimosi teisėmis, per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi paskutinę rugpjūčio mėn. dieną, prieš atliekant patikslinimą, kuris įsigalioja nuo sausio 1 d. Taip patikslintos verčių ribos prireikus suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio eurų. Patikslintos ribos nustatomos pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais sprendimu.

143 Straipsnis

Institucinė sistema

1.   Kiekviena Šalis nustato arba toliau taiko tinkamą institucinę sistemą ir procedūras, kurios būtinos deramam viešųjų pirkimų sistemos veikimui ir šio skyriaus principų įgyvendinimui.

2.   Gruzija visų pirma paskiria:

a)

centrinės valdžios lygmens vykdomąją įstaigą, kuriai pavesta užduotis užtikrinti nuoseklią politiką visose su viešaisiais pirkimais susijusiose srityse ir jos įgyvendinimą. Ta įstaiga lengvina ir koordinuoja šio skyriaus įgyvendinimą ir vadovauja palaipsnio teisės aktų derinimo su Sąjungos acquis procesui, kaip nurodyta šio susitarimo XVI-B priede;

b)

nešališką ir nepriklausomą įstaigą, kuriai pavesta peržiūrėti perkančiųjų organizacijų arba subjektų sprendimus sudarant sutartis. Nepriklausoma šiuo atveju reiškia, kad valdžios institucija yra atskirta nuo visų perkančiųjų subjektų ir ekonominės veiklos vykdytojų. Nustatoma galimybė šios įstaigos priimtus sprendimus peržiūrėti teisme.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojų skundus dėl vidaus teisės pažeidimų nagrinėjančios institucijos priimti sprendimai būtų veiksmingai vykdomi.

144 Straipsnis

1.   Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudarydamos sutartis Šalys pradeda taikyti šio straipsnio 2–15 dalyse nustatytus pagrindinius reikalavimus. Šie pagrindiniai reikalavimai tiesiogiai pagrįsti viešųjų pirkimų taisyklėmis ir principais, kaip nustatyta Sąjungos viešųjų pirkimų acquis, įskaitant nediskriminavimo, vienodų sąlygų, skaidrumo ir proporcingumo principus.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad apie visus numatomus viešuosius pirkimus būtų skelbiama tinkamose sklaidos priemonėse (26) taip, kad būtų:

a)	sudarytos galimybės atverti rinką konkurencijai ir

b)	sudarytos galimybės visiems suinteresuotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams tinkamai susipažinti su informacija apie numatomą viešąjį pirkimą prieš sudarant sutartį ir pareikšti susidomėjimą sudaryti sutartį.

3.   Skelbimas turi atitikti sutarties ekonominį interesą, svarbų ekonominės veiklos vykdytojams.

4.   Skelbime nurodoma bent svarbiausia informacija apie sutartį, kuri bus sudaryta, kokybiniai atrankos kriterijai, sutarties sudarymo būdas, sutarties sudarymo kriterijai ir bet kokia kita papildoma informacija, pagrįstai reikalinga ekonominės veiklos vykdytojams, kad jie galėtų nuspręsti, ar pareikšti susidomėjimą sudaryti sutartį.

5.   Visos sutartys sudaromos laikantis skaidrių ir nešališkų sutarčių sudarymo procedūrų, kuriomis užkertamas kelias korupcijai. Nešališkumas pirmiausia užtikrinamas nediskriminaciniu būdu aprašant sutarties dalyką, sudarant vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams, nustatant tinkamus terminus ir laikantis skaidraus bei objektyvaus požiūrio.

6.   Aprašydami reikalaujamo darbo, prekių ar paslaugos ypatumus, perkantieji subjektai naudoja bendro pobūdžio savybių ir funkcijų aprašymus ir tarptautinius, europinius ar nacionalinius standartus.

7.   Reikalaujamo darbo, prekių ar paslaugos savybių aprašyme nenurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekių ženklai, patentai, rūšys ar konkreti kilmė ar gamyba, nebent tai pateisinama sutarties dalyku ir prie tokio nurodymo pridedama frazė „arba lygiavertis“. Pirmenybė teikiama bendro pobūdžio savybių ar funkcijų aprašymams.

8.   Perkantieji subjektai nenustato sąlygų, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojai, pvz., reikalavimo, kad sutartį norintys sudaryti ekonominės veiklos vykdytojai būtų įsteigti toje pačioje šalyje, regione ar teritorijoje kaip ir perkantysis subjektas.

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, kai tai pateisinama dėl konkrečių sutartiesaplinkybių, konkursą laimėjusio pareiškėjo gali būti pareikalauta sutarties vykdymo vietoje sukurti tam tikrą verslo infrastruktūrą.

9.   Terminai kvietimui pareikšti susidomėjimą ir teikti pasiūlymus turi būti pakankami, kad kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojai spėtų tinkamai įvertinti konkurso medžiagą ir parengti pasiūlymą.

10.   Visi dalyviai turi turėti galimybę iš anksto sužinoti taikomas taisykles, atrankos kriterijus ir sutarties sudarymo kriterijus. Tos taisyklės turi būti vienodai taikomos visiems dalyviams.

11.   Perkantieji subjektai gali prašyti pasiūlymus pateikti tik kelių pareiškėjų, jeigu:

a)	tai daroma laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principo ir

b)	atranka grindžiama tik objektyviais veiksniais, pvz., pareiškėjų patirtimi susijusiame sektoriuje, jų įmonės dydžiu ir turima infrastruktūra arba jų techniniais ir profesiniais gebėjimais.

Prašant tik kelių pareiškėjų pateikti pasiūlymus, atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamą konkurenciją.

12.   Perkantieji subjektai derybų procedūras gali naudoti tik išimtiniais nustatytais atvejais, kai ją taikant faktiškai neiškreipiama konkurencija.

13.   Perkantieji subjektai kvalifikacijos vertinimo sistemas gali naudoti tik su sąlyga, kad kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių subjektų sąrašas bus sudaromas laikantis pakankamai paviešintos, skaidrios ir atviros procedūros. Į tokių sistemų taikymo sritį patenkančios sutartys taip pat sudaromos laikantis nediskriminavimo principo.

14.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad sutartys būtų skaidriai sudaromos su pareiškėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūliusiu mažiausią kainą, remiantis iš anksto nustatytais ir paskelbtais konkurso kriterijais ir procedūrinėmis taisyklėmis. Galutiniai sprendimai nedelsiant pranešami visiems pareiškėjams. Pareiškėjo, kurio pasiūlymas atmestas, prašymu turi būti pateiktos išsamiai paaiškintos priežastys, kad tokį sprendimą būtų galima peržiūrėti.

15.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuris dėl tariamo pažeidimo patyrė arba gali patirti žalą, turėtų teisę pasinaudoti veiksminga, nešališka teismine apsauga dėl bet kokio perkančiojo subjekto sprendimo, susijusio su tos sutarties sudarymu. Per tokią peržiūrą ir ją užbaigus priimti sprendimai skelbiami taip, kad būtų informuoti visi suinteresuoti ekonominės veiklos vykdytojai.

145 Straipsnis

Laipsniško derinimo planavimas

1.   Prieš pradėdama laipsniškai derinti teisės aktus, Gruzija pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikia išsamų šio skyriaus įgyvendinimo veiksmų planą, į kurį įtraukia tvarkaraščius ir etapus, kuriuose nurodo visas su derinimu prie Sąjungos acquis ir institucijų gebėjimų stiprinimu susijusias reformas. Šis veiksmų planas turi atitikti šio susitarimo XVI-B priede nustatytus etapus ir tvarkaraščius.

2.   Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikus palankią nuomonę, veiksmų planas laikomas šio skyriaus įgyvendinimo orientaciniu dokumentu. Sąjunga kuo labiau padeda Gruzijai įgyvendinti veiksmų planą.

146 Straipsnis

Laipsniškas derinimas

1.   Gruzija užtikrina, kad jos viešųjų pirkimų teisės aktai bus laipsniškai suderinti su Sąjungos viešųjų pirkimų acquis.

2.   Derinimas su Sąjungos acquis vykdomas nuosekliais etapais, kaip nustatyta šio susitarimo XVI-B priedo tvarkaraštyje ir plačiau nurodyta šio susitarimo XVI-C–XVI-F, XVI-H, XVI-I ir XVI-K prieduose. Šio susitarimo XVI-G ir XVI-J prieduose nustatyti neprivalomi elementai, kurių neprivaloma derinti, o šio susitarimo XVI-L–XVI-O prieduose nustatyti Sąjungos acquis elementai, kurie į derinimo taikymo sritį nepatenka. Per šį procesą tinkamai atsižvelgiama į susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir Europos Komisijos nustatytas įgyvendinimo priemones, prireikus – į visus per šį laikotarpį padarytus Sąjungos acquis pakeitimus. Kiekvieno etapo įgyvendinimas vertinamas pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais ir, jam pateikus palankų vertinimą, siejamas su abipusiu patekimu į rinką, kaip nustatyta šio susitarimo XVI-B priede. Europos Komisija nedelsdama praneša Gruzijai apie visus Sąjungos acquis pakeitimus. Jei prašoma, ji tinkamai konsultuoja ir teikia techninę pagalbą, kad tokie pakeitimai būtų įgyvendinti.

3.   Asociacijos komitetas prekybos klausimais paskesnio etapo vertinimą pradeda tik tada, kai įgyvendinamos ir pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką patvirtinamos visos ankstesniam etapui užbaigti reikalingos priemonės.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų pirkimų aspektams ir sritims, kurie nepatenka į šio straipsnio taikymo sritį, būtų taikomi skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principai, kaip nustatyta šio susitarimo 144 straipsnyje.

147 Straipsnis

Patekimas į rinką

1.   Šalys susitaria laipsniškai ir vienu metu veiksmingai ir abipusiai atverti savo rinkas. Derinimo proceso metu abipusiai suteikiamos galimybės patekti į rinką susiejamos su šio proceso pažanga, kaip nustatyta šio susitarimo XVI-B priede.

2.   Sprendimas pradėti kitą rinkos atvėrimo etapą grindžiamas priimtų teisės aktų atitikties Sąjungos acquis ir jų praktinio įgyvendinimo vertinimu. Vertinimą reguliariai atlieka pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais.

3.   Jeigu Šalis pagal šio susitarimo XVI-B priedą atvėrė savo viešųjų pirkimų rinką kitai Šaliai:

a)	Sąjunga suteikia Gruzijos bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos įsisteigusios Sąjungos teritorijoje, ar ne, teisę dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose pagal Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles ir taiko režimą, ne mažiau palankų už taikomą Sąjungos bendrovėms;

b)	Gruzija suteikia Sąjungos bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos įsisteigusios Gruzijos teritorijoje, ar ne, teisę dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose pagal nacionalines viešųjų pirkimų taisykles ir taiko režimą, ne mažiau palankų už taikomą Gruzijos bendrovėms.

4.   Užbaigusios paskutinį teisės aktų derinimo etapą Šalys svarstys galimybę abipusiai atverti viešųjų pirkimų rinkas ir leisti sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, kurių vertės ribos yra mažesnės nei nurodytos šio susitarimo XVI-A priede.

5.   Suomija toliau laikosi savo pozicijos Alandų Salų atžvilgiu.

148 Straipsnis

Informacija

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad perkantieji subjektai ir ekonominės veiklos vykdytojai būtų tinkamai informuojami apie viešųjų pirkimų procedūras, be kita ko, paskelbdama visus susijusius teisės aktus ir administracinius nutarimus.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina veiksmingą informacijos apie dalyvavimo konkursuose galimybes sklaidą.

149 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą keisdamosi patirtimi ir informacija, susijusia su jų geriausios praktikos pavyzdžiais ir reglamentavimo sistemomis.

2.   Sąjunga lengvina šio skyriaus įgyvendinimą ir prireikus teikia techninę pagalbą. Remiantis šio susitarimo VII antraštinės dalies (Finansinė parama ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės) nuostatomis dėl finansinio bendradarbiavimo, konkretūs sprendimai dėl finansinės paramos priimami taikant susijusius Sąjungos finansavimo mechanizmus ir priemones.

3.   Šio susitarimo XVI-P priede pateikiamas orientacinis bendradarbiavimo sričių sąrašas.

9 SKYRIUS

Intelektinės nuosavybės teisės

1 Skirsnis

Bendrosios nuostatos

150 Straipsnis

Tikslai

Šio skyriaus tikslai:

a)	lengvinti inovacinių ir kūrybinių produktų gamybą ir komercializaciją Šalyse, ir

b)	pasiekti tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir jų gynimo lygį.

151 Straipsnis

Prievolių pobūdis ir taikymo sritis

1.   Šalys užtikrina tinkamą ir veiksmingą tarptautinių sutarčių dėl intelektinės nuosavybės, kurių šalys jos yra, įskaitant PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), įgyvendinimą. Šio skyriaus nuostatomis papildomos ir konkrečiai išdėstomos Šalių teisės ir prievolės pagal TRIPS sutartį ir kitas tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis.

2.   Šiame susitarime intelektine nuosavybe laikoma bent visų kategorijų, kurioms taikomi šio susitarimo 153–189 straipsniai, intelektinė nuosavybė.

3.   Intelektinės nuosavybės apsaugai taip pat priskiriama apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta 1967 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Paryžiaus konvencija) 10bis straipsnyje.

152 Straipsnis

Galiojimo pabaiga

Kiekviena Šalis nustato vidaus ar regioninį intelektinės nuosavybės teisių galiojimo pabaigos režimą.

2 Skirsnis

Intelektinės nuosavybės teisių standartai

1 Poskirsnis

Autorių teisės ir gretutinės teisės

153 Straipsnis

Taikoma apsauga

Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios laikytis:

a)	teisių ir prievolių, nustatytų Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Berno konvencija);

b)	1961 m. Tarptautinėje Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos;

c)	TRIPS sutarties;

d)	PINO autorių teisių sutarties;

e)	PINO atlikimų ir fonogramų sutarties.

154 Straipsnis

Autoriai

Kiekviena Šalis suteikia autoriams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)	tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų kūrinį arba jo dalį;

b)	bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų kūrinių originalus arba kopijas,

c)	bet kokį jų kūrinių viešą skelbimą laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

155 Straipsnis

Atlikėjai

Kiekviena Šalis suteikia atlikėjams išimtinę teisę:

a)	leisti ar drausti įrašyti (27) jų atlikimą;

b)	leisti ar drausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visus jų atlikimų įrašus arba jų dalį;

c)	viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų atlikimų įrašus;

d)	leisti arba drausti atlikimų įrašus padaryti viešai prieinamus laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

e)	leisti arba drausti transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis ir viešai skelbti jų atlikimus, išskyrus tuos atvejus, kai toks atlikimas jau yra transliuojamas atlikimas arba kai jis pagaminamas iš įrašo.

156 Straipsnis

Fonogramų gamintojai

Kiekviena Šalis suteikia fonogramų gamintojams išimtinę teisę:

a)	leisti ar drausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visas jų fonogramas arba jų dalį;

b)	bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų fonogramas, įskaitant kopijas;

c)	leisti arba drausti fonogramas padaryti viešai prieinamas laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

157 Straipsnis

Transliuojančiosios organizacijos

Kiekviena Šalis suteikia transliuojančiosioms organizacijoms išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)	įrašyti jų transliacijas;

b)	atgaminti jų transliacijų įrašus;

c)	viešai skelbti jų transliacijų įrašus laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis, ir

d)	retransliuoti jų transliacijas belaidžio ryšio priemonėmis, taip pat viešai skelbti jų transliacijas, jeigu tai daroma viešai prieinamose vietose už įėjimo mokestį.

158 Straipsnis

Transliavimas ir viešas skelbimas

1.   Kiekviena Šalis numato teisę, užtikrinančią, kad naudotojas sumokėtų tinkamą vienkartinį atlygį, jei fonograma išleista prekybos tikslais arba tokia atgaminta fonograma naudojama transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis arba kitomis priemonėmis viešai, ir užtikrina, kad toks atlyginimas būtų paskirstytas atitinkamiems atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

2.   Jeigu atlikėjai ir fonogramų gamintojai tarpusavyje nesusitaria dėl atlyginimo pasidalinimo, kiekviena Šalis gali nustatyti atlyginimo padalijimo sąlygas.

159 Straipsnis

Apsaugos taikymo trukmė

1.   Literatūros ar meno kūrinio autoriaus teisės, kaip nustatyta Berno konvencijos 2 straipsniu, galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, nepriklausomai nuo dienos, kurią kūrinys teisėtai padaromas viešai prieinamu datos.

2.   Muzikos kūrinio su žodžiais apsaugos terminas baigiasi praėjus 70 metų nuo ilgiausiai išgyvenusio iš toliau išvardytų asmenų mirties nepriklausomai nuo to, ar tie asmenys nurodomi kaip bendraautoriai, ar ne: šie asmenys yra žodžių autorius ir muzikos kūrinio kompozitorius, jei ir žodžiai, ir muzika buvo specialiai sukurti atitinkamam muzikos kūriniui su žodžiais.

3.   Atlikėjų teisės saugomos ne mažiau kaip 50 metų po atlikimo datos. Tačiau:

a)	jei per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas šio atlikimo įrašas (išskyrus fonogramas), šių teisių galiojimas baigiasi praėjus 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;

b)	jei per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas šio atlikimo įrašas fonogramoje, šių teisių galiojimas baigiasi praėjus 70 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

4.   Fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po įrašymo dienos. Tačiau:

a)

jei per šį laikotarpį fonograma buvo teisėtai išleista, minėtos teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 70 metų nuo pirmo teisėto išleidimo. Jei per pirmame sakinyje minėtą laikotarpį fonograma nebuvo teisėtai išleista ir jei per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, minėtos teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 70 metų nuo pirmo teisėto viešo paskelbimo datos;

b)	jei praėjus 50 metų nuo to, kai fonograma buvo teisėtai išleista ar paskelbta, fonogramos gamintojas nepateikia parduoti pakankamo kopijų skaičiaus arba nepaskelbia fonogramos, atlikėjas gali nutraukti sutartį, kuria fonogramų gamintojui buvo perduotos ar suteiktos atlikimo įrašo teisės.

5.   Transliuojančiųjų organizacijų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų nuo pirmojo transliacijos perdavimo, nepriklausomai nuo to, ar ši transliacija perduota laidais, ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliu ar palydoviniu ryšiu.

6.   Šiuo straipsniu nustatomi laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais įvyko įvykis, dėl kurio laikotarpis pradedamas skaičiuoti.

160 Straipsnis

Techninių priemonių apsauga

1.   Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių priemonių vengimo, kurį atitinkamas asmuo vykdo žinodamas ar turėdamas pagrindo žinoti, kad jis to tikslo siekia.

2.   Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniais tikslais įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:

a)	kurie (-ios) yra skatinami (-os) pirkti, kurie (-ios) reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) veiksmingų techninių priemonių vengimo tikslais;

b)	kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą siekiant išvengti veiksmingų techninių priemonių, arba

c)	kurie (-ios) yra iš esmės suprojektuoti (-os), pagaminti (-os), pritaikyti(-os) ar atliekami (-os) tam, kad leistų ar padėtų išvengti bet kokių veiksmingų techninių priemonių.

3.   Šiame susitarime terminas „techninės priemonės“ – tai bet kokia technologija, įtaisas ar sudedamoji dalis, kurių įprasta naudojimo paskirtis yra užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais saugomais objektais, kurių neleidžia vidaus teisės aktuose numatytų autorių teisių ar gretutinių autorių teisių turėtojai, arba tokius veiksmus riboti. Techninės priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai kūrinio ar kito saugomo objekto naudojimą teisių turėtojas kontroliuoja taikydamas prieigos kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., kodavimą, elementų perstatymą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.

161 Straipsnis

Teisių valdymo informacijos apsauga

1.   Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo kiekvieno asmens, kuris sąmoningai be leidimo atlieka kurį nors iš šių veiksmų:

a)	panaikina arba pakeičia kokią nors elektroninę informaciją apie teisių valdymą, arba

b)	platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, viešai skelbia arba padaro viešai prieinamus pagal šį susitarimą saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuose be leidimo panaikinta arba pakeista elektroninė teisių valdymo informacija,

jei tas asmuo žino arba turi pagrindo žinoti, kad tai darydamas jis skatina, leidžia, lengvina ar slepia atitinkamos vidaus teisės aktuose nustatytų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimą.

2.   Šiame skyriuje terminas „teisių valdymo informacija“ reiškia bet kokią informaciją, pateiktą teisių turėtojų, pagal kurią identifikuojamas kūrinys ar kitas pagal šį skyrių saugomas objektas, autorius arba bet kuris kitas teisių turėtojas, arba informaciją apie kūrinio ar kito objekto naudojimo sąlygas ir visus skaičius arba kodus, kuriais nurodoma ši informacija. 1 dalis taikoma tik jei tokia informacija yra susijusi su kūrinio ar kito pagal šį skyrių saugomo objekto kopija arba tokio kūrinio, objekto ar jų kopijos viešu skelbimu.

162 Straipsnis

Išimtys ir apribojimai

1.   Remdamosi konvencijomis ir tarptautinėmis sutartimis, kurių šalys yra Šalys, kiekviena Šalis gali nustatyti šio susitarimo 154–159 straipsniuose nustatytų teisių taikymo išimtis ir apribojimus, tačiau tik tam tikrais specialiais atvejais, kuriais neprieštaraujama įprastiniam kūrinio ar kito saugomo objekto naudojimui ir nepagrįstai nedaromas poveikis teisėtiems teisių turėtojų interesams.

2.   Šalys numato, kad šio susitarimo 155–158 straipsniuose minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu – būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas:

a)	tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims arba

b)	teisėtai naudoti kūrinį ar kitą saugomą objektą, kuris bus sukurtas, ir kurie atskirai nėra ekonominiu požiūriu svarbūs, būtų taikoma šio susitarimo 155–158 straipsniuose nustatytos atgaminimo teisės išimtis.

163 Straipsnis

Menininkų kūrinio perpardavimo teisė

1.   Meno kūrinio originalo autoriui kiekviena Šalis numato perpardavimo teisę, apibrėžiamą kaip neatšaukiama teisė, kurios negalima atsisakyti, net iš anksto, gauti autorinį atlyginimą pardavimo kainos, gautos už kiekvieną kūrinio perpardavimą po to, kai pats autorius pirmą kartą perleidžia kūrinį, pagrindu.

2.   1 dalyje nurodyta teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, pirkėjai arba meno rinkos specialistai tarpininkai, kaip antai dailės salonai, meno galerijos ir apskritai bet kokie prekiautojai meno kūriniais.

3.   Kiekviena Šalis gali numatyti, kad 1 dalyje nurodyta teisė būtų netaikoma perpardavimo veiksmams, kai pardavėjas kūrinį tiesiogiai įsigijo iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus iki perpardavimo ir kai perpardavimo kaina neviršija tam tikros minimalios sumos.

4.   Autorinį atlyginimą moka pardavėjas. Kiekviena Šalis gali numatyti, kad vienas iš 2 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, kuris nėra pardavėjas, atskirai arba kartu su pardavėju būtų atsakingas už autorinio atlyginimo sumokėjimą.

5.   Prašomos apsaugos mastas negali viršyti masto, kuris leidžiamas Šalyje, kurioje prašoma taikyti apsaugą. Surinkimo procedūra ir sumos nustatomos pagal vidaus teisės aktus.

164 Straipsnis

Bendradarbiavimas kolektyvinio teisių valdymo klausimais

Šalys stengiasi skatinti savo kolektyvinio teisių valdymo bendrijų dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos skatinti kūrinių ir kitų saugomų objektų prieinamumą ir autorinių atlyginimų už kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimą perdavimą.

2 Poskirsnis

Prekių ženklai

165 Straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios laikytis:

a)	Madrido susitarimo dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ir

b)	Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos.

166 Straipsnis

Registravimo procedūra

1.   Kiekviena Šalis nustato prekių ženklų registravimo sistemą, pagal kurią visi galutiniai neigiami sprendimai, kuriuos priėmė atitinkama prekių ženklų administravimo tarnyba, būtų pateikiami pareiškėjui raštu ir tinkamai pagrindžiami.

2.   Kiekviena Šalis numato galimybę reikšti prieštaravimus prekių ženklo registravimo paraiškai. Prieštaravimo procedūra grindžiama rungimosi principu.

3.   Šalyse turi veikti viešai prieinama elektroninė prekių ženklų paraiškų ir registravimo duomenų bazė.

167 Straipsnis

Plačiai žinomi prekių ženklai

Šalys įgyvendina Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnį ir TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 ir 3 dalis dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos ir gali atsižvelgti į Bendrą rekomendaciją dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos nuostatų priėmimo, priimtą Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Generalinės asamblėjos 1999 m. rugsėjo mėn. vykusiame trisdešimt ketvirto rato PINO valstybių narių asamblėjų susitikime.

168 Straipsnis

Prekių ženklu suteikiamų teisių išimtys

Kiekviena Šalis nustato ribotas prekių ženklu suteikiamų teisių išimtis, kaip antai tinkamą aprašymų naudojimą ir geografinių nuorodų apsaugą, kaip nustatyta 176 straipsnyje, arba kitas ribotas išimtis, su sąlyga, kad atsižvelgiama į teisėtus prekių ženklo savininko ir trečiųjų šalių interesus.

3 Poskirsnis

Geografinės nuorodos

169 Straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis poskirsnis taikomas geografinių nuorodų, kurių kilmės vieta yra Šalių teritorijos, pripažinimui ir apsaugai.

2.   Tam, kad Šalies geografinei nuorodai kita Šalis taikytų apsaugą, nuoroda turi būti siejama su produktais, kuriems taikomi šio susitarimo 170 straipsnyje nurodyti tos Šalies teisės aktai.

170 Straipsnis

Pripažintos geografinės nuorodos

1.   Išnagrinėjusi 1999 m. rugpjūčio 22 d. priimtą Gruzijos įstatymą dėl prekių kilmės pavadinimų ir geografinių nuorodų, Sąjunga sutinka, kad šis įstatymas atitinka šio susitarimo XVII-A priede nurodytus elementus.

2.   Išnagrinėjusi 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, nustatantį bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles, 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos, ir jo įgyvendinimo taisykles, susijusias su žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų registravimu, kontrole ir apsauga Europos Sąjungoje, 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) II dalies II antraštinės dalies I skyriaus I skirsnį ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, Gruzija sutinka, kad tie teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitinka šio susitarimo XVII-A priede nurodytus elementus.

3.   Baigusi pagal šio susitarimo XVII-B priede nustatytus kriterijus vykdomą prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjusi žemės ūkio produktų ir maisto produktų, atitinkančių šio susitarimo XVII-C priede išvardytas Sąjungos geografines nuorodas, specifikacijų santrauką ir šio susitarimo XVII-D priede išvardytas vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų, kurie Sąjungoje įregistruoti pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, geografines nuorodas, Gruzija toms geografinėms nuorodoms taiko šiame poskirsnyje nustatyto lygio apsaugą.

4.   Baigusi pagal šio susitarimo XVII-B priede nustatytus kriterijus vykdomą prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjusi žemės ūkio produktų ir maisto produktų, atitinkančių šio susitarimo XVII-C priede išvardytas Gruzijos geografines nuorodas, specifikacijų santrauką ir šio susitarimo XVII-D priede išvardytas vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų, kurie Gruzijoje įregistruoti pagal 1 dalyje nurodytus teisės aktus, geografines nuorodas, Sąjunga toms geografinėms nuorodoms taiko šiame poskirsnyje nustatyto lygio apsaugą.

5.   Jungtinio komiteto, įsteigto pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos 11 straipsnį, sprendimai dėl to susitarimo III ir IV priedų pakeitimo, priimti prieš įsigaliojant šiam susitarimui, laikomi Geografinių nuorodų pakomitečio sprendimais, o į to susitarimo III ir IV priedus įtrauktos geografinės nuorodos laikomos šio susitarimo XVII-C ir XVII-D priedų dalimi. Atitinkamai Šalys šioms geografinėms nuorodoms taiko tokią pat apsaugą, kaip šiame susitarime numatyta taikyti pripažintoms geografinėms nuorodoms.

171 Straipsnis

Naujų geografinių nuorodų įtraukimas

1.   Šalys susitaria dėl galimybės baigus prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjus specifikacijų santrauką, kaip nurodyta šio susitarimo 170 straipsnio 3 ir 4 dalyse, jei minėtų veiksmų rezultatas tenkina abi Šalis, šio susitarimo 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka į šio susitarimo XVII-C ir XVII-D priedus įtraukti naujas saugotinas geografines nuorodas.

2.   Šalis neprivalo kaip geografinės nuorodos saugoti pavadinimo, kuris sutampa su augalo ar gyvūno veislės pavadinimu arba yra į jį labai panašus, ir todėl vartotojas galėtų susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

172 Straipsnis

Geografinių nuorodų apsaugos mastas

1.   Šio susitarimo XVII-C ir XVII-D prieduose išvardytos geografinės nuorodos, įskaitant papildomai įtrauktas pagal šio susitarimo 171 straipsnį, saugomos nuo:

a)	bet kokio tiesioginio ar netiesioginio saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais: i) panašiems produktams, kurie neatitinka produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos, pavadinti arba ii) jeigu taip naudojamasi geru geografinės nuorodos vardu;

b)

bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo (28), net jei nurodoma tikroji produkto kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo prirašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „kaip pagamintas (vieta)“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;

c)

bet kokios kitos melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, pateikiamos ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d)	bet kokios kitos praktikos, dėl kurios vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

2.   Kai geografinės nuorodos visiškai arba iš dalies homonimiškos, apsauga taikoma kiekvienai iš jų, jei tos nuorodos yra naudojamos sąžiningai, deramai atsižvelgiant į vietos bei tradicinę vartoseną ir į tai, ar šitaip iš tikrųjų neklaidinami vartotojai. Nedarydamos poveikio TRIPS sutarties 23 straipsniui, Šalys bendrai sprendžia, kokios turėtų būti praktinės naudojimo sąlygos, kuriomis homonimiškos geografinės nuorodos skiriamos viena nuo kitos, ir drauge atsižvelgia į poreikį atitinkamiems gamintojams užtikrinti lygias teises ir neklaidinti vartotojų. Homonimiškas pavadinimas, kurį perskaitęs vartotojas gali klaidingai manyti, kad produktas kilęs iš kitos teritorijos, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka tikrą teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilęs tas produktas, pavadinimą.

3.   Jei Šalis per derybas su trečiąja šalimi siūlo taikyti apsaugą tos trečiosios šalies geografinei nuorodai, kuri yra kitos Šalies geografinės nuorodos homonimas, pastarajai Šaliai apie tai pranešama ir suteikiama galimybė pateikti pastabų prieš pradedant taikyti tokiam pavadinimui apsaugą.

4.   Nė viena šio poskirsnio nuostata neįpareigoja Šalies saugoti kitos Šalies geografinės nuorodos, kuri nesaugoma arba nebesaugoma jos kilmės šalyje. Jei geografinei nuorodai kilmės šalyje apsauga nebetaikoma, Šalys apie tai praneša viena kitai.

173 Straipsnis

Transkribuotų geografinių nuorodų apsauga

1.   Pagal šį poskirsnį saugomos geografinės nuorodos, užrašytos gruzinų kalbos abėcėle ir kitomis ne lotynų kalbos abėcėlėmis, oficialiai vartojamomis valstybėse narėse, saugomos kartu su jų transkribcija lotynų kalbos abėcėle. Jų transkripciją taip pat galima naudoti atitinkamiems produktams ženklinti.

2.   Atitinkamai, pagal šį poskirsnį saugomos geografinės nuorodos, užrašytos lotynų kalbos abėcėle, saugomos kartu su jų transkribcija gruzinų abėcėle ir kitomis ne lotynų kalbos abėcėlėmis, oficialiai vartojamomis valstybėse narėse. Jų transkripciją taip pat galima naudoti atitinkamiems produktams ženklinti.

174 Straipsnis

Geografinių nuorodų naudojimo teisė

1.   Pagal šį poskirsnį saugomą pavadinimą gali naudoti visi atitinkamą produkto specifikaciją atitinkančiais žemės ūkio produktais, maisto produktais, vynais, aromatizuotais vynais ar spiritiniais gėrimais prekiaujantys ūkio subjektai.

2.   Kai geografinė nuoroda tampa saugoma pagal šį poskirsnį, tokį saugomą pavadinimą leidžiama vartoti neregistruojant vartotojų ir netaikant papildomų mokesčių.

175 Straipsnis

Apsaugos užtikrinimas

Šalys užtikrina šio susitarimo 170–174 straipsniuose numatytą apsaugą, pavesdamos savo valdžios institucijoms imtis tinkamų administracinių veiksmų. Tokią apsaugą jos taip pat užtikrina suinteresuotosios šalies prašymu.

176 Straipsnis

Ryšys su prekių ženklais

1.   Šalys atsisako registruoti prekių ženklą arba panaikina jo registraciją ex officio arba bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu, laikydamosi kiekvienos iš Šalių teisės aktų, jei tas prekių ženklas sietinas su bet kuria iš šio susitarimo 172 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, susijusių su panašių produktų saugoma geografine nuoroda, su sąlyga, kad prekių ženklo registravimo paraiška yra pateikiama vėliau negu geografinės nuorodos apsaugos nurodytoje teritorijoje paraiška.

2.   Šio susitarimo 170 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų paraiškos taikyti apsaugą data laikoma 2012 m. balandžio 1 d.

3.   Šio susitarimo 171 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų paraiškos taikyti apsaugą data laikoma prašymo taikyti geografinės nuorodos apsaugą perdavimo kitai Šaliai data.

4.   Šalys nėra įpareigotos taikyti geografinės nuorodos apsaugos, jei taikant tokią apsaugą dėl prekių ženklo gero vardo ar žinomumo vartotojai būtų klaidinami dėl tikrosios produkto tapatybės.

5.   Nedarydamos poveikio 4 daliai, Šalys taiko geografinių nuorodų apsaugą ir tada, kai egzistuoja ankstesnis prekių ženklas. Ankstesnis prekių ženklas – tai bet kurioje iš šio susitarimo 172 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų naudojamas prekių ženklas, kurio registravimo paraiška pateikta, kuris yra įregistruotas arba kurio naudojimas yra nusistovėjęs (jei tokia galimybė numatyta atitinkamais teisės aktais) vienos iš Šalių teritorijoje iki dienos, kurią kita Šalis pateikia geografinės nuorodos apsaugos paraišką pagal šį poskirsnį. Toks prekių ženklas gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas nepaisant geografinės nuorodos apsaugos, jei pagal Šalių teisės aktus, kuriais reglamentuojami prekių ženklai, nėra pagrindo tą prekių ženklą pripažinti negaliojančiu ar panaikinti.

177 Straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Šis poskirsnis taikomas nedarant poveikio Šalių teisėms ir prievolėms pagal PPO steigimo sutartį.

2.   Šio susitarimo 170 ir 171 straipsniuose nurodyti produktai importuojami, eksportuojami ir jais prekiaujama laikantis importuojančios Šalies teritorijoje galiojančių teisės aktų ir taisyklių.

3.   Visus su registruotų pavadinimų techninėmis specifikacijomis susijusius klausimus sprendžia pagal šio susitarimo 179 straipsnį įsteigtas komitetas.

4.   Pagal šį poskirsnį saugomas geografines nuorodas gali panaikinti tik to produkto kilmės Šalis.

5.   Šiame poskirsnyje nurodyta produkto specifikacija yra produkto kilmės Šalies valdžios institucijų patvirtinta produkto specifikacija (įskaitant visus tų institucijų patvirtintus jos pakeitimus).

178 Straipsnis

Bendradarbiavimas ir skaidrumas

1.   Šalys tiesiogiai arba per Geografinių nuorodų pakomitetį, įsteigtą pagal šio susitarimo 179 straipsnį, palaiko ryšius visais klausimais, susijusiais su šio poskirsnio įgyvendinimu ir funkcionavimu. Visų pirma, Šalis gali prašyti kitos Šalies informacijos apie produktų specifikacijas ir jų pakeitimus, taip pat kontrolės klausimams skirtus ryšių centrus.

2.   Kiekviena Šalis gali viešai skelbti specifikacijas arba jų santrauką ir kontrolės klausimams skirtus ryšių centrus, susijusius su kitos Šalies geografinėmis nuorodomis, kurios saugomos pagal šį straipsnį.

179 Straipsnis

Geografinių nuorodų pakomitetis

1.   Įsteigiamas Geografinių nuorodų pakomitetis. Jį sudaro Sąjungos ir Gruzijos atstovai, jo paskirtis – stebėti, kaip įgyvendinamas šis poskirsnis, ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą geografinių nuorodų klausimais. Jis atsiskaito pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais.

2.   Geografinių nuorodų pakomitetis sprendimus priima bendru sutarimu. Jis nustato savo darbo tvarkos taisykles. Pakomitetis renkasi bet kurios Šalies prašymu pakaitomis ES ir Gruzijoje, o jo posėdžių laiką, vietą ir posėdžiavimo būdą (tai gali būti ir vaizdo konferencija) bendrai nustato Šalys; posėdis surengiamas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo pateikimo.

3.   Geografinių nuorodų pakomitetis taip pat rūpinasi, kad šis poskirsnis tinkamai funkcionuotų, ir gali svarstyti visus su jo įgyvendinimu ir taikymu susijusius klausimus. Pakomitečio atsakomybės sritys visų pirma yra šios:

a)	iš dalies keisti šio susitarimo 170 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiek tai susiję su nuorodomis į Šalyse taikytinus teisės aktus;

b)	keisti šio susitarimo XVII-C ir XVII-D priedus, kiek tai susiję su geografinėmis nuorodomis;

c)	keistis informacija apie geografinių nuorodų srities teisėkūros ir politikos pokyčius, taip pat apie visus kitus su geografinėmis nuorodomis susijusius abipusiai svarbius klausimus;

d)	keistis informacija apie geografines nuorodas siekiant apsvarstyti jų apsaugą pagal šį poskirsnį.

4 Poskirsnis

Dizainas

180 Straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios laikytis 1999 m. Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto.

181 Straipsnis

Registruoto dizaino apsauga

1.   Kiekviena Šalis numato apsaugą nepriklausomai sukuriamam pramoniniam dizainui, kuris yra naujas ir originalus (29). Dizainas saugomas jį įregistravus ir registruoto dizaino savininkui suteikiamos išimtinės teisės pagal šio straipsnio nuostatas.

2.   Dizainas, pritaikytas gaminiui arba įmontuotas į gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir originaliu tik:

a)	jeigu ta sudedamoji dalis, ją įmontavus į sudėtinį gaminį, išlieka matoma pastarąjį įprastai naudojant, ir

b)	tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės savaime atitinka naujumo ir originalumo reikalavimus.

3.   Įprastas naudojimas, minimas 2 dalies a punkte, yra su galutiniu naudotoju siejamas naudojimas, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.

4.   Registruoto dizaino turėtojas turi teisę neleisti trečiosioms šalims, neturinčioms savininko sutikimo, atlikti bent šių veiksmų: gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti, eksportuoti, sandėliuoti ar naudoti gaminius, turinčius ar išreiškiančius saugomą dizainą, kai tokių veiksmų imamasi komerciniais tikslais, neteisėtai trukdoma įprastiniam dizaino naudojimui arba pažeidžiami sąžiningos prekybos principai.

5.   Apsauga taikoma 25 metus nuo registravimo paraiškos pateikimo datos arba nuo datos, nustatytos pagal Hagos susitarimą dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos, nedarant poveikio Paryžiaus konvencijai.

182 Straipsnis

Išimtys ir apsaugos netaikymas

1.   Kiekviena Šalis gali nustatyti tam tikras dizaino apsaugos išimtis, jei tokios išimtys nepagrįstai neprieštarauja įprastiniam saugomo dizaino naudojimui ir nepagrįstai nedaromas poveikis teisėtų saugomo dizaino savininko interesams, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų šalių interesus.

2.   Dizaino apsauga netaikoma dizainui, kurį iš esmės lemia techniniai arba funkciniai aspektai. Visų pirma teisė į dizainą negalioja gaminio išvaizdos savybėms, jeigu jas reikalaujama atkurti tikslią formą ir matmenis, kad gaminys, kuriame tas dizainas įmontuotas ar pritaikytas, galėtų būti mechaniškai sujungtas su kitu gaminiu arba į jį, aplink jį ar prie jo padėtas, kad kiekvienas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.

183 Straipsnis

Ryšys su autorių teisėmis

Dizainas taip pat saugomas vadovaujantis Šalių autorių teisių teisės aktais nuo tos dienos, kai dizainas buvo sukurtas ar išreikštas kokiu nors pavidalu. Kiekviena Šalis nustato apsaugos aprėptį ir jos taikymo sąlygas, taip pat būtiną originalumo lygį.

5 Poskirsnis

Patentai

184 Straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios laikytis PINO Patentinės kooperacijos sutarties.

185 Straipsnis

Patentai ir visuomenės sveikata

1.   Šalys pripažįsta 2001 m. lapkričio 14 d. PPO ministrų konferencijoje priimtos Deklaracijos dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos svarbą.

2.   Šalys laikosi 2003 m. rugpjūčio 30 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos deklaracijos 6 dalies ir prisideda prie jo įgyvendinimo.

186 Straipsnis

Papildomos apsaugos liudijimas

1.   Šalys pripažįsta, kad prieš pateikiant jų rinkoms vaistus ir augalų apsaugos produktus, kurie yra saugomi pagal patentą jų teritorijoje, gali reikėti atlikti administracinę leidimų išdavimo procedūrą. Jos pripažįsta, kad dėl laikotarpio nuo patento paraiškos pateikimo iki pirmo leidimo pateikti produktą jų atitinkamai rinkai, kaip šiuo tikslu apibrėžta vidaus teisės aktuose, gali sutrumpėti veiksmingos patentu suteiktos apsaugos laikotarpis.

2.   Vaistams ir augalų apsaugos produktams, kurie saugomi pagal patentą ir kuriems taikyta administracinė leidimų išdavimo procedūra, kiekviena Šalis numato papildomą apsaugos laikotarpį, kuris lygus 1 dalies antrame sakinyje nurodytam laikotarpiui, atėmus penkerius metus.

3.   Neatsižvelgiant į 2 dalį, papildomas apsaugos laikotarpis negali būti ilgesnis nei penkeri metai.

4.   Vaistų, dėl kurių atlikti pediatriniai tyrimai, atveju ir jei tų tyrimų rezultatai įtraukti į informaciją apie produktą, Šalys papildomai šešiais mėnesiais pratęsia 2 dalyje nurodytą apsaugos laikotarpį.

187 Straipsnis

Duomenų, pateiktų siekiant gauti vaisto rinkodaros leidimą, apsauga (30)

1.   Šalys įdiegia visapusišką sistemą, kad užtikrintų duomenų, pateiktų vaisto rinkodaros leidimui gauti, konfidencialumą, ir užtikrina, kad tokie duomenys nebūtų atskleisti ir jais nebūtų remiamasi.

2.   Kiekviena Šalis savo teisėje užtikrina, kad informacija, pateikta norint gauti vaisto rinkodaros leidimą, būtų konfidenciali, nebūtų atskleista trečiosioms šalims ir būtų saugoma nuo nesąžiningo naudojimo komercinėms reikmėms.

3.   Tuo tikslu kiekviena Šalis bent šešerius metus nuo pirmo vienos iš Šalių išduoto leidimo neleidžia kitiems pareiškėjams prekiauti tuo pačiu ar panašiu produktu remiantis rinkodaros leidimu, išduotu pareiškėjui, kuris pateikė bandymų duomenis ar tyrimus, nebent bandymų duomenis ir tyrimus pateikęs pareiškėjas su tuo sutinka. Per tą laikotarpį pirmajam leidimui gauti pateikti bandymų duomenys ar tyrimai nenaudojami kitų pareiškėjų, siekiančių gauti vaisto rinkodaros leidimą, naudai, nebent pirmasis pareiškėjas su tuo sutinka.

4.   3 dalyje nurodytas šešerių metų laikotarpis pratęsiamas iki ne ilgesnio kaip septyneri metai laikotarpio, jei per pirmuosius šešerius metus nuo pradinio leidimo gavimo jo turėtojas gauna leidimą dėl vienos ar daugiau naujų terapinių indikacijų, kurios, palyginti su esamomis terapijomis, laikomos svarbiu klinikiniu patobulinimu.

5.   Gruzija įsipareigoja suderinti savo teisės aktus dėl vaistų duomenų apsaugos su Sąjungos teisės aktais iki datos, kurią nustatys pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais.

188 Straipsnis

Duomenų, pateiktų siekiant gauti augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimą, apsauga

1.   Kiekviena Šalis prieš leisdama pateikti rinkai augalų apsaugos produktus nustato saugos ir veiksmingumo reikalavimus.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad duomenys, pirmą kartą pateikti norint gauti augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimą, būtų saugomi nuo nesąžiningo naudojimo komercinėms reikmėms ir nebūtų naudojami kito asmens, siekiančio gauti rinkodaros leidimą, naudai, nebent pirmasis teisių turėtojas aiškiai su tuo sutinka.

3.   Bandymo ar tyrimo ataskaita, pateikta pirmą kartą siekiant gauti rinkodaros leidimą, turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a)	ji skirta leidimui suteikti arba pakeisti, kad produktą būtų galima naudoti kitiems pasėliams, ir

b)	ji patvirtinta kaip atitinkanti geriausios laboratorinės praktikos arba geriausios eksperimentų praktikos principus.

4.   Duomenų apsaugos laikotarpis yra bent dešimt metų, pradedant nuo pirmojo atitinkamoje Šalyje išduoto rinkodaros leidimo išdavimo datos.

189 Straipsnis

Augalų veislės

Šalys saugo augalų veislių teises pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos ir bendradarbiauja, kad propaguotų tas teises ir užtikrintų jų vykdymą.

3 Skirsnis

Intelektinės nuosavybės teisių gynimo užtikrinimas

190 Straipsnis

Bendrosios prievolės

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal TRIPS sutartį, ypač jos III dalį, ir numato papildomas priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus, kurių reikia intelektinės nuosavybės teisių (31) gynimui užtikrinti.

2.   Tos papildomos priemonės, procedūros ir teisių gynimo būdai turi būti sąžiningi bei teisingi ir neturi būti nepagrįstai sudėtingi ar brangūs, taip pat neturi būti nustatomi nepagrįsti terminai ar nepateisinamai vilkinamas laikas.

3.   Tos papildomos priemonės ir teisių gynimo būdai taip pat turi būti veiksmingi, proporcingi bei atgrasomi ir taikomi taip, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir kad būtų numatomos apsaugos priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiavimui jais.

191 Straipsnis

Tinkami pareiškėjai

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad teisė prašyti taikyti šiame skirsnyje ir TRIPS sutarties III dalyje nurodytas priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus suteikiama:

a)	intelektinės nuosavybės teisių turėtojams pagal taikytinos teisės nuostatas;

b)	visiems kitiems asmenims, kuriems leista naudotis tomis teisėmis, visų pirma licencijų turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikytinos teisės nuostatas ir tų nuostatų laikantis;

c)	intelektinės nuosavybės teisių kolektyvinio teisių valdymo institucijoms, kurios reguliariai pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikytinos teisės nuostatas ir tų nuostatų laikantis,

d)	profesinėms teisių gynimo institucijoms, kurios reguliariai pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikytinos teisės nuostatas ir tų nuostatų laikantis.

1 Poskirsnis

Civilinės teisės nuostatų vykdymo užtikrinimas

192 Straipsnis

Įrodymų saugojimo priemonės

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad dar prieš pradedant procesą dėl bylos esmės šalies, pateikusios pagrįstai turimus įrodymus paremti reikalavimams, kad yra pažeistos ar gali būti pažeistos jos intelektinės nuosavybės teisės, prašymu kompetentingos teisminės institucijos galėtų reikalauti skubiai imtis veiksmingų laikinųjų priemonių su įtariamu pažeidimu susijusiems įrodymams išsaugoti, atsižvelgiant į konfidencialios informacijos apsaugą.

2.   Tokios priemonės gali būti: išsamus aprašymas imant pavyzdžius arba jų neimant, arba prekių, pagamintų, kaip įtariama, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir tinkamais atvejais, jų gamybai ir (arba) platinimui reikalingų medžiagų, priemonių ir susijusių dokumentų fizinis konfiskavimas. Tokių priemonių prireikus imamasi neišklausius kitos šalies, ypač jei uždelsus teisių turėtojui gali būti padaryta neatitaisoma žala arba jei yra reali grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti.

3.   Jei priemonės įrodymams išsaugoti nustatomos neišklausius kitos šalies, paveiktoms šalims nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip įgyvendinus priemonę apie tai pranešama.

193 Straipsnis

Teisė gauti informaciją

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad vykstant teismo procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į pagrįstą ir proporcingą pareiškėjo prašymą, galėtų nurodyti, kad informaciją apie prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir platinimo tinklus pateiktų pažeidėjas ir (arba) bet kuris kitas asmuo:

a)	pas kurį aptikta komerciniams tikslams skirtų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

b)	kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais naudojosi paslaugomis, sukurtomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

c)	kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais teikė paslaugas, naudotas vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba

d)	kuris, kaip nustatyta, gamino, perdirbo ar platino prekes arba teikė paslaugas, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, naudodamas informaciją, kurią suteikė bet kuris iš asmenų, nurodytų a, b arba c punktuose.

2.   1 dalyje nurodyta informacija, kai tinkama, apima:

a)	gamintojų, perdirbėjų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių prekių ar paslaugų savininkų bei numatytų didmenininkų ir mažmenininkų pavadinimus ir adresus, ir

b)	informacija apie pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį.

3.   1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio kitoms teisės aktų nuostatoms, pagal kurias:

a)	teisių turėtojui suteikiama teisė gauti išsamesnę informaciją;

b)	reglamentuojamas pagal šį straipsnį pateiktos informacijos naudojimas civiliniame ar baudžiamajame procese;

c)	reglamentuojama atsakomybė už piktnaudžiavimą teise į informaciją;

d)	numatoma galimybė atsisakyti suteikti informaciją, kuri priverstų 1 dalyje nurodytą asmenį prisipažinti jam pačiam ar jo artimam giminaičiui dalyvavus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, arba

e)	reglamentuojama informacijos šaltinių konfidencialumo apsauga arba asmens duomenų tvarkymas.

194 Straipsnis

Laikinosios priemonės

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisminės institucijos pareiškėjo prašymu galėtų priimti laikiną teismo draudimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią gresiančiam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, arba laikinai uždrausti toliau vykdyti įtariamą teisės pažeidimą ir prireikus nustatyti nevienkartines baudas, jei tai numatyta vidaus teisėje, arba, jei teisė toliau pažeidžiama, numatyti garantijas, kuriomis būtų užtikrinama kompensacija teisių turėtojui. Tokiomis pačiomis sąlygomis gali būti priimtas laikinas teismo draudimas tarpininkui, kurio paslaugomis trečioji šalis naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.

2.   Laikinas draudimas taip pat gali būti priimtas, siekiant konfiskuoti prekes, kuriomis, įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba sustabdyti jų tiekimą, kad jos nepatektų į prekybos srautus ir jais nejudėtų.

3.   Jei įtariamas pažeidimas padarytas komerciniais tikslais, Šalys užtikrina, kad pareiškėjui įrodžius, jog susiklostė žalai atlyginti nepalankios aplinkybės, teisminės institucijos galėtų nurodyti imtis atsargumo priemonių ir areštuoti įtariamo pažeidėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant banko sąskaitų ir kito turto įšaldymą. Todėl kompetentingos institucijos gali, kai tinkama, reikalauti leisti joms susipažinti su įtariamo pažeidėjo bankiniais, finansiniais ar komerciniais dokumentais.

195 Straipsnis

Priemonės, kurių imamasi priėmus sprendimą dėl esmės

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu ir nedarydamos poveikio teisių turėtojo, kurio teisės buvo pažeistos, teisei į žalos atlyginimą, ir be jokios kompensacijos galėtų bent nurodyti galutinai pašalinti iš prekybos srautų arba sunaikinti prekes, kuriomis, kaip nustatyta, pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Jei tinkama, kompetentingos teisminės institucijos gali taip pat nurodyti sunaikinti medžiagas ir priemones, daugiausia naudotas tokioms prekėms sukurti arba gaminti.

2.   Šalių teisminės institucijos turi turėti įgaliojimus nurodyti, kad tų priemonių taikymo išlaidas atlygintų pažeidėjas, nebent dėl tam tikrų priežasčių nurodoma kitaip.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad priėmus teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, teisminės institucijos galėtų priimti draudimą pažeidėjui ir tarpininkui, kurio paslaugomis trečioji šalis naudojosi intelektinės nuosavybės teisei pažeisti, tęsti pažeidžiančią veiklą.

4.   Šalys gali nustatyti, kad tinkamais atvejais ir asmens, kuriam turi būti taikomos šiame straipsnyje numatytos priemonės, prašymu kompetentingos teisminės institucijos galėtų nurodyti sumokėti nukentėjusiajai šaliai piniginę kompensaciją vietoje šiame straipsnyje numatytų priemonių, jei tas asmuo pažeidimą padarė netyčia ir ne dėl aplaidumo, jei atitinkamų priemonių taikymas padarytų jam neproporcingos žalos ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiąją šalį tenkina.

196 Straipsnis

Žalos atlyginimas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisminės institucijos nukentėjusiosios šalies prašymu reikalautų pažeidėjo, kuris žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti tam teisių turėtojui žalą, kuri atitiktų faktiškai jo patirtus nuostolius dėl pažeidimo. Nustatydamos žalą teisminės institucijos:

a)	atsižvelgia į visus tinkamus aspektus, kaip antai neigiamas ekonomines pasekmes, įskaitant nukentėjusiosios šalies prarastą pelną, bet kokį pažeidėjo gautą nesąžiningą pelną ir tinkamais atvejais kitus, ne ekonominius veiksnius, kaip antai dėl pažeidimo padarytą moralinę žalą teisių turėtojui, arba

b)

kita, nei a punkte numatyta galimybė – tinkamais atvejais gali nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tam tikrais veiksniais, pvz., bent autorinių atlyginimų suma ar mokėjimais, kuriuos būtų tekę sumokėti, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis aptariamomis intelektinės nuosavybės teisėmis.

2.   Jei pažeidėjas nežinojo arba neturėjo pagrįstų priežasčių žinoti, kad vykdė teises pažeidžiančią veiklą, Šalys gali nustatyti, kad teisminės institucijos gali nurodyti kompensuoti negautą pelną arba atlyginti žalą, kuri gali būti nustatyta iš anksto.

197 Straipsnis

Teismo išlaidos

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagrįstas ir proporcingas teismo išlaidas bei kitas išlaidas, kurias patiria laimėjusioji šalis, paprastai dengia pralaimėjusioji šalis, išskyrus jei dėl teisingumo to padaryti negalima ir nedarant poveikio išimtims, nustatytoms vidaus procesinėse taisyklėse.

198 Straipsnis

Teismo sprendimų skelbimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisiniuose procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių arba autorių teisių, ar abiejų šių teisių pažeidimo teisminės institucijos galėtų pareiškėjo prašymu ir pažeidėjo sąskaita reikalauti taikyti atitinkamas priemones informacijos apie sprendimą sklaidai, įskaitant viso ar dalies sprendimo pateikimą ir skelbimą.

199 Straipsnis

Autorystės ar nuosavybės prezumpcija

Taikant šiame poskirsnyje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynybos būdus:

a)	tam, kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi ir turėtų teisę pradėti procedūras dėl pažeidimo, jei nėra priešingų įrodymų, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas ant kūrinio;

b)	a punkto nuostata mutatis mutandis taikoma gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu.

2 Poskirsnis

Kitos nuostatos

200 Straipsnis

Pasienyje taikomos priemonės

1.   Nedarant poveikio šio susitarimo 75 straipsniui ir XIII priedui, šiuo straipsniu nustatomi bendrieji šio susitarimo principai, kuriais reglamentuojamas muitinių atliekamas intelektinės nuosavybės teisių gynimo užtikrinimas ir Šalių muitinių prievolės bendradarbiauti.

2.   Pasienyje įgyvendindamos priemones, kuriomis užtikrinamas intelektinės nuosavybės teisių gynimas, Šalys užtikrina besilaikančios savo prievolių pagal 1994 m. GATT ir TRIPS sutartį.

3.   Šio straipsnio nuostatos, numatytos pasienyje taikomoms priemonėms, yra procedūrinio pobūdžio. Jomis nurodomos sąlygos ir procedūros, kurių imasi muitinės, kai prekės, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, yra ar turėtų būti prižiūrimos muitinės. Šios nuostatos neturi poveikio materialinei Šalių intelektinės nuosavybės teisei.

4.   Siekdamos padėti veiksmingai užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą, muitinės taiko įvairius metodus, kad nustatytų, ar siuntose yra prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Pavyzdžiui, muitinės galėtų taikyti rizikos analizės metodus, inter alia, pagrįstus teisių turėtojų suteikta informacija, operatyvine informacija ir krovinių patikromis.

5.   Šalys susitaria veiksmingai įgyvendinti TRIPS sutarties 69 straipsnį dėl tarptautinės prekybos prekėmis, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Todėl Šalys įsteigia ryšių centrus savo muitinių administracijose ir apie juos praneša, ir turi būti pasirengusios keistis duomenimis ir informacija apie prekybą tokiomis prekėmis, turinčią poveikio abiem Šalims. Visų pirma jos skatina muitines keistis informacija ir bendradarbiauti prekybos suklastotų prekių ženklų prekėmis ir pagamintoms pažeidžiant autorių teises prekėmis srityje. Nedarant poveikio šio susitarimo II protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje nuostatoms, muitinės, kai tinkama, sparčiai keičiasi šia informacija, tinkamai laikydamosi Šalių duomenų apsaugos įstatymų.

6.   Kiekvienos Šalies muitinės savo iniciatyva ar paprašius suteikia kitos Šalies muitinei susijusią turimą informaciją, ypač dėl prekių, vežamų tranzitu per Šalies teritoriją ir skirtų kitos Šalies teritorijai (arba jos kilmės).

7.   Šio susitarimo 74 straipsnyje nurodytas pakomitetis nustato reikiamą praktinę keitimosi duomenimis ir informacija pagal šį straipsnį tvarką.

8.   Šio susitarimo II protokolas dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje taikomas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams, nedarant poveikio bendradarbiavimui, kurio imamasi taikant šio straipsnio 5–7 dalis.

9.   Šio susitarimo 74 straipsnyje nurodytas pakomitetis veikia kaip pakomitetis, atsakingas už tinkamo šio straipsnio funkcionavimo ir įgyvendinimo užtikrinimą.

201 Straipsnis

Elgesio kodeksai

Šalys skatina:

a)	profesines asociacijas ar organizacijas parengti elgesio kodeksus, kurių tikslas – padėti užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą;

b)	teikti atitinkamoms savo kompetentingoms institucijoms elgesio kodeksų projektus ir visus tų elgesio kodeksų taikymo vertinimus.

202 Straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti, remdamos pagal šį skyrių prisiimtų įsipareigojimų ir prievolių įgyvendinimą.

2.   Bendradarbiaudamos Šalys, be kita ko:

a)	keičiasi informacija apie teisinę sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis apsaugos ir gynimo užtikrinimo taisyklėmis; keičiasi patirtimi, susijusia su teisėkūros pažanga toje srityje;

b)	keičiasi patirtimi ir informacija, susijusiomis su intelektinės nuosavybės teisių gynimo užtikrinimu;

c)	keičiasi patirtimi, susijusia su muitinės, policijos, administracinių ir teisminių institucijų nuostatų vykdymo užtikrinimu centriniu ir žemesniu lygmenimis; koordinuoja veiklą, siekdamos užkirsti kelią suklastotų prekių eksportui, taip pat su kitomis šalimis;

d)	stiprina gebėjimus; rengia darbuotojų mainus ir mokymą;

e)	platina ir skleidžia informaciją apie intelektinės nuosavybės teises, inter alia, verslo sluoksniuose ir pilietinei visuomenei; informuoja vartotojus ir teisių turėtojus;

f)	stiprina institucijų, pvz., intelektinės nuosavybės tarnybų, bendradarbiavimą;

g)

aktyviai skatina informuoti ir šviesti visuomenę intelektinės nuosavybės teisių politikos klausimais; rengia veiksmingas strategijas, siekiant nustatyti pagrindines tikslines grupes ir sukurti ryšių programas, kad vartotojai ir žiniasklaida būtų geriau informuoti apie intelektinės nuosavybės pažeidimų poveikį, įskaitant grėsmę sveikatai ir saugai ir ryšį su organizuotu nusikalstamumu.

10 SKYRIUS

Konkurencija

203 Straipsnis

Principai

Šalys pripažįsta, kad jų prekybos santykiams svarbi laisva ir neiškraipyta konkurencija. Šalys pripažįsta, kad antikonkurencinė verslo praktika ir valstybės kišimasis (įskaitant subsidijas) gali iškreipti tinkamą rinkų veikimą ir apskritai mažinti prekybos liberalizavimo teikiamą naudą.

204 Straipsnis

Antimonopoliniai ir susijungimų teisės aktai ir jų įgyvendinimas

1.   Kiekviena Šalis savo teritorijoje toliau taiko išsamius konkurencijos teisės aktus, kurie veiksmingai taikomi konkurenciją ribojančių susitarimų, suderintų veiksmų ir įmonių, užimančių rinkoje dominuojančią padėtį, vienašalių konkurenciją ribojančių veiksmų atvejais ir kuriais užtikrinama veiksminga įmonių koncentracijos kontrolė, siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio veiksmingai konkurencijai ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad veiktų institucija, atsakinga už veiksmingą 1 dalyje nurodytų konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, ir kad ji būtų tinkamai tam aprūpinta.

3.   Šalys pripažįsta, kad svarbu, kad jų atitinkami konkurencijos teisės aktai būtų taikomi skaidriai, nediskriminuojant, laikantis proceso sąžiningumo principų ir gerbiant susijusių įmonių teisę į gynybą.

205 Straipsnis

Valstybės monopolijos, valstybės įmonės ir įmonės, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės

1.   Šio skyriaus nuostatomis Šaliai neužkertamas kelias steigti ar turėti valstybės monopolijas ar valstybės įmones arba suteikti įmonėms specialiąsias ar išimtines teises, laikantis atitinkamų savo teisės aktų.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad komercinio pobūdžio valstybės monopolijoms, valstybės įmonėms ir įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės, būtų taikomi 204 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkurencijos teisės aktai, jei taikant tuos teisės aktus toms įmonėms de jure ar de facto netrukdoma vykdyti joms pavestas konkrečias viešojo intereso užduotis.

206 Straipsnis

Subsidijos

1.   Šiame straipsnyje subsidija yra SKP susitarimo 1 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti priemonė, nepriklausomai nuo to, ar subsidija teikiama prekėms gaminti, ar paslaugoms teikti, ir yra konkrečiam subjektui suteikta subsidija, kaip apibrėžta to susitarimo 2 straipsnyje.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina skaidrumą subsidijų srityje. Tuo tikslu kiekviena Šalis kas dvejus metus kitai Šaliai praneša apie savo vyriausybės ar viešosios įstaigos prekėms gaminti suteiktų subsidijų teisinį pagrindą, formą, sumą ar biudžetą ir, jei įmanoma, suteiktos subsidijos gavėją. Laikoma, kad ši informacija pateikta, jei kiekviena Šalis ją pateikia viešai prieinamoje interneto svetainėje.

3.   Šaliai paprašius kita Šalis nedelsdama suteikia informaciją ir atsako į klausimus, susijusius su konkrečiomis subsidijomis, skirtomis paslaugoms teikti.

207 Straipsnis

Ginčų sprendimas

Šio susitarimo 203, 204 ir 205 straipsniams netaikomos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyriaus (Ginčų sprendimas) ginčų sprendimo nuostatos.

208 Straipsnis

Ryšys su PPO

Šio skyriaus nuostatomis nedaromas poveikis Šalies teisėms ir prievolėms pagal PPO steigimo sutartį, ypač SKP susitarimą ir Susitarimą dėl ginčų sprendimo.

209 Straipsnis

Konfidencialumas

Keisdamosi informacija pagal šį skyrių Šalys atsižvelgia į profesinio ir verslo slaptumo reikalavimais jų jurisdikcijoje nustatytus apribojimus.

11 SKYRIUS

Su prekyba susiję energetikos klausimai

210 Straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

a)   energetikos prekės– žalia nafta (SS kodas 27.09), gamtinės dujos (SS kodas 27.11) ir elektros energija (SS kodas 27.16);

b)   energijos transportavimo įrenginiai– didelio slėgio gamtinių dujų perdavimo vamzdynai; aukštos įtampos elektros perdavimo tinklai ir linijos, įskaitant jungiamąsias linijas, kuriomis sujungiami skirtingi dujų ar elektros perdavimo tinklai; žalios naftos naftotiekiai, geležinkeliai ir kiti stacionarūs įrenginiai, kuriais tranzitu transportuojamos energetikos prekės;

c)   tranzitas– energetikos prekių transportavimas Šalies teritorija, atliekant ar neatliekant perkrovos, sandėliavimo, krovinių paskirstymo ar transporto priemonių rūšių keitimo operacijų, tik dalį visos kelionės, kuri prasideda ir baigiasi už Šalies, kurios teritorija jos taip transportuojamos, ribų;

d)   neteisėtas pasisavinimas– veikla, susijusi su neteisėtu energetikos prekių pasisavinimu iš energijos transportavimo įrenginių.

211 Straipsnis

Tranzitas

Šalys užtikrina tranzitą laikydamosi savo tarptautinių įsipareigojimų pagal 1994 m. GATT ir Energijos chartijos sutarties nuostatų.

212 Straipsnis

Neteisėtas tranzitu transportuojamų prekių pasisavinimas

Kiekviena Šalis imasi visų reikiamų priemonių, kad uždraustų bet kokiems subjektams, kontrokiuojamiems tos Šalies ar priklausantiems jos jurisdikcijai, neteisėtai pasisavinti tranzitu per jos teritoriją transportuojamas energetikos prekes, ir spręstų šį klausimą.

213 Straipsnis

Nepertraukiamas tranzitas

1.   Šalis nepasisavina tranzitu transportuojamų energetikos prekių ar kitaip nedaro poveikio energetikos prekių tranzitui per jos teritoriją, išskyrus tuos atvejus, kai toks pasisavinimas ar kitas įsikišimas konkrečiai nurodytas sutartyje ar kitame susitarime, kuriuo tas tranzitas reglamentuojamas, arba jei tolesnis energijos transportavimo įrenginių veikimas nesiimant skubių taisomųjų veiksmų kelia nepagrįstą grėsmę visuomenės saugumui, kultūros paveldui, sveikatai, saugai ar aplinkai, laikantis reikalavimo, kad tie veiksmai būtų vykdomi taip, kad jais nebūtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuojama arba paslėptai ribojama tarptautinė prekyba.

2.   Kilus ginčui tarp Šalių arba vieno ar kelių subjektų, kontroliuojamų vienos iš Šalių ar priklausančių jos jurisdikcijai, tol, kol bus baigta ginčų sprendimo procedūra pagal atitinkamą sutartį arba pagal šio susitarimo XVIII priede nurodytą nepaprastosios padėties procedūrą ar šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrių (Ginčų sprendimas), Šalis, per kurios teritoriją energetikos prekės transportuojamos tranzitu, nepertraukia ir neriboja tokio tranzito, ir neleidžia jokiam jos kontroliuojamam ar jos jurisdikcijai priklausančiam subjektui, įskaitant valstybines prekybos įmones, pertraukti ar riboti tokį tranzitą, išskyrus tuos atvejus, kai susiklosto 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

3.   Šalis nelaikoma atsakinga už tranzito pertraukimą ar ribojimą pagal šį straipsnį, jeigu ta Šalis negali tiekti ar transportuoti tranzitu energetikos prekių dėl veiksmų, priskirtinų trečiajai šaliai ar trečiosios šalies kontroliuojamam ar jos jurisdikcijai priklausančiam subjektui.

214 Straipsnis

Operatorių prievolės dėl tranzito

Kiekviena Šalis užtikrina, kad energijos transportavimo įrenginių operatoriai imtųsi būtinų priemonių, kad:

a)	kuo labiau sumažintų tranzito atsitiktinio pertraukimo ar ribojimo riziką;

b)	nedelsdami atkurtų įprastą atsitiktinai pertraukto ar apriboto tranzito eigą.

215 Straipsnis

Reguliavimo institucijos

1.   Kiekviena Šalis paskiria nepriklausomas dujų ir elektros rinkų reguliavimo institucijas. Šios reguliavimo institucijos turi būti teisiškai atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo bet kokios viešosios ar privačiosios įmonės, rinkos dalyvio ar operatoriaus.

2.   Reguliavimo institucijos sprendimai ir jos taikomos procedūros turi būti nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

3.   Su reguliavimo institucijos sprendimu susijęs operatorius turi teisę pateikti apeliaciją dėl tokio sprendimo apeliacinei įstaigai, kuri yra nepriklausoma nuo susijusių šalių. Jei apeliacinė įstaiga nėra teisminio pobūdžio, visada raštu pateikiamos jos sprendimo priežastys ir jos sprendimus galima skųsti nešališkai ir nepriklausomai teisminei institucijai. Veiksmingai užtikrinama, kad apeliacinių įstaigų sprendimai būtų vykdomi.

216 Straipsnis

Rinkų organizavimas

1.   Šalys užtikrina, kad energetikos rinkos būtų eksploatuojamos taip, kad būtų sudarytos konkurencingos, patikimos ir aplinkos atžvilgiu darnios sąlygos, o įmonės nebūtų diskriminuojamos dėl savo teisių ar prievolių.

2.   Neatsižvelgiant į 1 dalį Šalis, vadovaudamasi bendraisiais ekonominiais interesais, gali įmonėms nustatyti prievoles, susijusias su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą; tiekimo reguliarumu, kokybe ir kaina, ir aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo, energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių ir klimato apsaugos klausimus. Šios prievolės turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos ir patikrinamos.

3.   Kai dujų ir elektros pardavimo vidaus rinkoje kaina yra Šalies reguliuojama, ta Šalis užtikrina, kad reguliuojamos kainos apskaičiavimo metodika būtų paskelbta prieš įsigaliojant reguliuojamai kainai.

217 Straipsnis

Prieiga prie energijos transportavimo įrenginių

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje būtų įdiegtavisiems naudotojams taikoma trečiųjų šalių prieigos prie energijos transportavimo įrenginių, suskystintų gamtinių dujų terminalų ir saugojimo įrenginių, sistema, kuri būtų taikoma skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad prieigos prie energijos transportavimo įrenginių tarifai ir visos kitos sąlygos, susijusios su prieiga prie energijos transportavimo įrenginių, būtų objektyvios, pagrįstos ir skaidrios, ir jomis nebūtų diskriminuojama dėl energetikos prekių kilmės, nuosavybės ar paskirties.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi techniniai ir sutartiniai pajėgumai, tiek fiziniai, tiek virtualūs, būtų paskirstomi remiantis skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais ir procedūromis.

4.   Atsisakydama suteikti trečiajai šaliai prieigą Šalis užtikrina, kad, tai šaliai pateikus prašymą, energijos transportavimo įrenginių operatoriai jai pateiktų tinkamai pagrįstą paaiškinimą, paliekant teisę kreiptis į teismą.

5.   Išimtiniais atvejais Šalis gali nukrypti nuo 1–4 dalių nuostatų, remdamasi savo teisės aktuose nustatytais objektyviais kriterijais. Visų pirma Šalis gali savo teisės aktuose numatyti galimybę ribotam laikotarpiui taikyti, įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį, trečiosios šalies prieigos taisyklių išimtį, jei kalbama apie didelius naujus energijos transportavimo įrenginius.

218 Straipsnis (32)

Ryšys su Energijos bendrijos sutartimi

1.   Jei šio skyriaus nuostatos prieštarauja Energijos bendrijos sutarties nuostatoms arba Sąjungos teisės aktų, taikytinų pagal Energijos bendrijos sutartį, nuostatoms, viršenybę turi Energijos bendrijos sutarties nuostatos arba atitinkamų Sąjungos teisės aktų, taikytinų pagal Energijos bendrijos sutartį, nuostatos.

2.   Įgyvendinant šį skyrių pirmenybė teikiama teisės aktų arba kitų aktų, derančių su Energijos bendrijos sutartimi arba pagrįstų Sąjungoje taikomais teisės aktais, priėmimui. Kilus ginčui dėl šio skyriaus laikoma, kad šiuos kriterijus atitinkantys teisės aktai ar kiti aktai dera su šiuo skyriumi. Vertinant, ar teisės aktai ar kiti aktai atitinka šiuos kriterijus, atsižvelgiama į bet kurį susijusį pagal Energijos bendrijos sutarties 91 straipsnį priimtą sprendimą.

12 SKYRIUS

Skaidrumas

219 Straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

a)   visuotinai taikoma priemonė– įstatymas, taisyklė, teismo sprendimas, procedūra ar administracinis nutarimas, galintys turėti įtakos bet kokiam klausimui, kuriam taikoma šio susitarimo IV antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Neįtraukiamos priemonės, skirtos konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei;

b)   suinteresuotasis asmuo– Šalies teritorijoje įsteigtas fizinis ar juridinis asmuo, kurį gali tiesiogiai paveikti visuotinai taikoma priemonė.

220 Straipsnis

Tikslas

Pripažindamos poveikį, kurį reglamentavimo aplinka gali turėti Šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms, Šalys ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, sukuria nuspėjamą reglamentavimo aplinką ir taiko veiksmingas procedūras, tinkamai atsižvelgdamos į teisinio tikrumo ir proporcingumo reikalavimus.

221 Straipsnis

Skelbimas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)	visuotinai taikomos priemonės būtų nedelsiant paskelbiamos, naudojantis oficialiai paskirtomis sklaidos priemonėmis, jei įmanoma, elektroninėmis, tokiu būdu, kad visi asmenys galėtų su jomis susipažinti;

b)	būtų paaiškintas ir pagrįstas visuotinai taikomų priemonių tikslas ir

c)	visuotinai taikomų priemonių paskelbimą ir įsigaliojimą skirtų pakankamai ilgas laikotarpis, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, taip pat dėl saugumo ar nepaprastosios padėties.

2.   Kiekviena Šalis:

a)	stengiasi pakankamai iš anksto padaryti viešai prieinamais visus pasiūlymus nustatyti arba iš dalies pakeisti bet kurią visuotinai taikomą priemonę, taip pat paaiškinti ir pagrįsti pasiūlymo tikslą;

b)	sudaro tinkamas galimybes suinteresuotiesiems asmenims teikti pastabų dėl tokių pasiūlymų ir, visų pirma, numato pakankamai laiko tokioms pastaboms pateikti, ir

c)	stengiasi atsižvelgti į suinteresuotųjų asmenų pateiktas pastabas dėl tokių pasiūlymų.

222 Straipsnis

Užklausos ir ryšių centrai

1.   Siekdama palengvinti Šalių bendravimą dėl bet kokio klausimo, kuriam taikoma šio susitarimo IV antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), kiekviena Šalis paskiria ryšių centrą, kuris veikia kaip koordinatorius.

2.   Kiekviena Šalis nustato arba toliau taiko tinkamas priemones, kad būtų atsakyta į asmenų užklausas dėl siūlomų arba galiojančių visuotinai taikomų priemonių ir dėl jų taikymo. Užklausos gali būti teikiamos per ryšių centrus, įsteigtus pagal 1 dalį, arba naudojantis visomis kitomis tinkamomis priemonėmis.

3.   Šalys pripažįsta, kad 2 dalyje numatytas atsakymas pateikiamas tik dėl informacijos ir negali būti galutinis arba teisiškai privalomas, nebent pagal jų atitinkamus teisės aktus ir taisykles numatyta kitaip.

4.   Šalies prašymu kita Šalis nedelsdama pateikia informaciją ir atsako į klausimus dėl visuotinai taikomos priemonės arba pasiūlymo nustatyti ar iš dalies pakeisti visuotinai taikomą priemonę, kuri, prašymą teikiančios Šalies nuomone, gali turėti poveikio šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) veikimui, nepaisant to, ar prašymą teikiančiai Šaliai anksčiau buvo pranešta apie minėtą priemonę.

223 Straipsnis

Visuotinai taikomų priemonių tvarkymas

1.   Kiekviena Šalis visas visuotinai taikomas priemones tvarko objektyviai, nešališkai ir pagrįstai.

2.   Todėl taikydama šias priemones kitos Šalies konkretiems asmenims, prekėms ar paslaugoms kiekviena Šalis konkrečiu atveju:

a)

stengiasi suinteresuotiesiems asmenims, kuriems administracinis procesas turi tiesioginio poveikio, pagal Šalyje taikomą tvarką pateikti pagrįstą pranešimą apie proceso inicijavimą, taip pat aprašyti proceso pobūdį, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis inicijuojamas procesas, ir bendrą visų ginčytinų klausimų aprašymą;

b)	prieš bet kokius galutinius administracinius veiksmus sudaro tokiems suinteresuotiesiems asmenims pagrįstą galimybę pateikti faktų ir argumentų jų pozicijoms pagrįsti, jei tai galima padaryti atsižvelgiant į terminą, proceso pobūdį ir viešuosius interesus, ir

c)	užtikrina, kad procedūros būtų pagrįstos ir vykdomos remiantis Šalies teise.

224 Straipsnis

Peržiūra ir apeliacija

1.   Kiekvienoje Šalyje veikia arba įsteigiamos teisminės, arbitražo arba administracinės institucijos arba procedūros, kad būtų greitai peržiūrimi ir prireikus koreguojami administraciniai veiksmai, susiję su klausimais, kuriems taikoma šio susitarimo IV antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Tokios institucijos arba procedūros turi būti nešališkos ir nepriklausomos nuo įstaigos arba institucijos, kuriai pavesta užtikrinti administracinių reikalavimų vykdymą, ir už jas atsakingos institucijos neturi turėti jokių svarbių interesų, susijusių su klausimo sprendimo rezultatu.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad minėtose institucijose ar taikant tokias procedūras proceso šalims būtų suteikiama teisė:

a)	gauti pagrįstą galimybę paremti ar apginti savo pozicijas ir

b)	į sprendimą, pagrįstą įrodymais ir pateikta bylos medžiaga, arba, jei to reikalaujama pagal Šalies teisės aktus, administracinės institucijos surinkta bylos medžiaga.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad, laikantis vidaus teisėje numatytos apeliacijos ar tolesnės peržiūros nuostatų, tokį sprendimą įgyvendintų įstaiga arba institucija, susijusi su aptariamu administraciniu veiksmu, ir tuo sprendimu būtų grindžiama tos įstaigos ar kompetentingos institucijos praktika.

225 Straipsnis

Reglamentavimo kokybė ir veiksmingumas bei tarnybinė etika

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti skatindamos reglamentavimo kokybę ir veiksmingumą, taip pat keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su atitinkama jų reglamentavimo politika ir poveikio vertinimais.

2.   Šalys pripažįsta tarnybinės etikos principų (33) svarbą ir susitaria bendradarbiauti skatindamos jų taikymą, taip pat keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

226 Straipsnis

Konkrečios taisyklės

Šio skyriaus nuostatos taikomos nedarant poveikio jokioms konkrečioms skaidrumo taisyklėms, nustatytoms kituose šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) skyriuose.

13 SKYRIUS

Prekyba ir darnus vystymasis

227 Straipsnis

Aplinkybės ir tikslai

1.   Šalys prisimena 1992 m. Jungtinių Tautų konferencijos dėl aplinkos ir vystymosi 21-ąją darbotvarkę, 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaraciją, 2002 m. Johanesburgo darnaus vystymosi įgyvendinimo planą, 2006 m. Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtą ministrų deklaraciją dėl visiško užimtumo ir deramo darbo ir 2008 m. TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo sąžiningos globalizacijos tikslais. Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad padėtų siekti darnaus vystymosi tikslo, esamų bei būsimų kartų gerovės ir užtikrintų, kad šis tikslas būtų įtrauktas į visus jų prekybos santykių lygmenis ir juose atsispindėtų.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios siekti darnaus vystymosi ir pripažįsta, kad ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis ir aplinkos apsauga yra vienas nuo kito priklausantys ir vienas kitą stiprinantys darnaus vystymosi veiksniai. Jos pabrėžia, kad su prekyba susijusius darbo (34) ir aplinkos klausimus pravartu laikyti bendrojo požiūrio į prekybą ir darnų vystymąsi dalimi.

228 Straipsnis

Reglamentavimo teisė ir apsaugos lygis

1.   Šalys pripažįsta viena kitos teisę formuoti savo darnaus vystymosi politiką ir prioritetus, nustatyti vidaus aplinkos ir darbo apsaugos lygius ir atitinkamai nustatyti arba keisti susijusius teisės aktus ir politiką, nuosekliai vykdant įsipareigojimą laikytis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir susitarimų, nurodytų šio susitarimo 229 ir 230 straipsniuose.

2.   Atitinkamai kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktuose ir politikoje būtų numatyta ir skatinama aukšto lygio aplinkos ir darbo apsauga, ir stengiasi toliau tobulinti teisės aktus ir politiką bei kelti susijusius apsaugos lygius.

229 Straipsnis

Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai

1.   Šalys pripažįsta, kad visiškas ir našus užimtumas ir deramas darbas visiems yra labai svarbūs globalizacijai valdyti, ir dar kartą patvirtina įsipareigojančios skatinti tarptautinės prekybos vystymąsi taip, kad būtų siekiama visiško bei našaus užimtumo ir deramo darbo visiems. Atitinkamai Šalys įsipareigoja konsultuotis ir bendradarbiauti, kaip tinkama, dėl abipusiai svarbių su prekyba susijusių darbo klausimų.

2.   Vadovaudamosi prievolėmis, susijusiomis su naryste TDO, ir 1998 m. Tarptautinės darbo konferencijos 86-ojoje sesijoje priimta TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracija bei tolesnėmis priemonėmis, Šalys įsipareigoja laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo standartų, įtvirtintų pagrindinėse TDO konvencijose, skatinti juos taikyti ir įgyvendinti savo teisės aktuose ir praktikoje visoje savo teritorijoje, visų pirma šiuos:

a)	laisvę burtis į asociacijas ir veiksmingą kolektyvinių derybų teisės pripažinimą;

b)	visų formų priverstinio arba privalomo darbo panaikinimą;

c)	veiksmingą vaikų darbo panaikinimą ir

d)	su užimtumu ir profesija susijusios diskriminacijos panaikinimą.

3.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios savo teisės aktuose ir praktikoje veiksmingai įgyvendinti pagrindines, prioritetines ir kitas TDO konvencijas, kurias yra atitinkamai ratifikavusios Gruzija ir valstybės narės.

4.   Šalys taip pat svarstys galimybę ratifikuoti kitas prioritetines ir kitas konvencijas, kurias TDO laiko moderniomis. Šalys reguliariai keičiasi informacija apie savo padėtį ir pažangą šioje srityje.

5.   Šalys pripažįsta, kad pagrindinių principų ir teisių darbe pažeidimas negali būti laikomas priežastimi ar kitaip naudojamas teisėtam santykiniam pranašumui įgyti ir kad darbo standartų nereikėtų naudoti prekybai proteguoti.

230 Straipsnis

Daugiašalės aplinkos apsaugos valdymo nuostatos ir susitarimai

1.   Šalys pripažįsta, kad tarptautinis aplinkos apsaugos valdymas ir susitarimai yra vertinga tarptautinės bendruomenės reakcija į pasaulines arba regionines aplinkos apsaugos problemas, ir pabrėžia poreikį stiprinti prekybos ir aplinkos apsaugos politikos tarpusavio papildomumą. Atitinkamai Šalys įsipareigoja konsultuotis ir bendradarbiauti dėl derybų su prekyba susijusiais aplinkos klausimais ir dėl kitų abipusiai svarbių su prekyba susijusių aplinkos dalykų.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios savo teisės aktuose ir praktikoje veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos srities susitarimus, kurių šalys jos yra.

3.   Šalys reguliariai keičiasi informacija apie savo padėtį ir pažangą ratifikuojant daugiašalius aplinkos srities susitarimus ar jų pakeitimus.

4.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios siekti pagrindinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir jos protokolo (Kioto protokolo) tikslo. Jos įsipareigoja bendradarbiauti kuriant būsimą tarptautinę klimato kaitos sistemą pagal JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją, susijusius susitarimus ir sprendimus

5.   Nė viena šio susitarimo nuostata neribojamos Šalių teisės nustatyti ar toliau taikyti priemones, skirtas daugiašaliams aplinkos apsaugos srities susitarimams, kurių šalys jos yra, įgyvendinti, jei tos priemonės nėra taikomos taip, kad būtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuojama kita Šalis ar užslėptai ribojama prekyba.

231 Straipsnis

Teigiamas prekybos ir investicijų poveikis darniam vystymuisi

Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojimą stiprinti prekybos ekonominį, socialinį ir su aplinka susijusį vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslo. Atitinkamai Šalys:

a)	pripažįsta, kad pagrindiniai darbo standartai ir deramas darbas gali teikti naudos ekonomikos veiksmingumui, inovacijoms ir našumui, ir siekia didesnės prekybos politikos ir darbo politikos darnos;

b)	siekia lengvinti ir skatinti prekybą ekologiškomis prekėmis ir paslaugomis ir investicijas į jas, taip pat spręsdamos susijusias netarifinių kliūčių problemas;

c)

siekia lengvinti prekybos ar investicijų kliūčių šalinimą, kiek tai susiję su klimato kaitos poveikiui mažinti ypač svarbiomis prekėmis ir paslaugomis, pavyzdžiui, darnia atsinaujinančiąja energija, energiją tausojančiais produktais ir paslaugomis. Pavyzdžiui, naudojant tinkamas technologijas ir skatinant standartus, kuriais reaguojama į aplinkos ir ekonominius poreikius ir mažinamos prekybos techninės kliūtys;

d)	susitaria skatinti prekybą prekėmis, kuriomis gerinamos socialinės sąlygos ir aplinkai palanki praktika, įskaitant prekes, kurioms taikomos savanoriškos darnumo užtikrinimo programos, pavyzdžiui, sąžiningos ir etiškos prekybos schemos ir ekologiniai ženklai;

e)	susitaria skatinti įmonių socialinę atsakomybę, pvz., keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Atitinkamai Šalys naudojasi susijusiais tarptautiniu mastu pripažintais principais ir gairėmis, visų pirma EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms.

232 Straipsnis

Biologinė įvairovė

1.   Šalys pripažįsta, kad svarbu užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir darnų naudojimą, nes ji yra labai svarbi siekiant darnaus vystymosi tikslo, ir dar kartą patvirtina įsipareigojančios išsaugoti ir darniai naudoti biologinę įvairovę, kaip nustatyta Biologinės įvairovės konvencijoje ir kituose susijusiuose tarptautiniuose dokumentuose, kurių šalys jos yra.

2.   Tuo tikslu Šalys įsipareigoja:

a)	skatinti prekybą iš gamtos išteklių pagamintais produktais, gautais darniai naudojant biologinius išteklius ir padedant išsaugoti biologinę įvairovę;

b)	keistis informacija apie veiksmus, susijusius su prekyba iš gamtos išteklių pagamintais produktais, kuriais siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir mažinti jai kylančius pavojus, ir, kai tinkama, bendradarbiauti dėl kuo didesnio susijusios jų politikos poveikio ir tarpusavio papildomumo;

c)	skatinti įtraukti rūšis Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) sąrašus, jei jos priskiriamos rizikos išnykti grupei, ir

d)

bendradarbiauti regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, siekdamos skatinti išsaugoti ir darniai naudoti biologinę įvairovę gamtinėse ar žemės ūkio ekosistemose, įskaitant nykstančias rūšis, jų buveines, ypatingai saugomas gamtos vietoves ir genetinę įvairovę, ekosistemų atkūrimą ir neigiamo poveikio aplinkai dėl gyvų ir negyvų gamtinių išteklių ar ekosistemų naudojimo šalinimą ar mažinimą.

233 Straipsnis

Darni miškotvarka ir prekyba miško produktais

1.   Šalys pripažįsta, kad svarbu užtikrinti miškų išsaugojimą ir darnią miškotvarką, ir miškų svarbą siekiant Šalių ekonominių, aplinkos ir socialinių tikslų.

2.   Tuo tikslu Šalys įsipareigoja:

a)	skatinti prekybą miško produktais, gautais iš darniai tvarkomų miškų pagal gavimo šalies vidaus teisės aktus, tarp kurių gali būti dvišaliai arba regioniniai susitarimai dėl šių klausimų;

b)	keistis informacija apie priemones, kuriomis skatinama naudoti medieną ir medienos produktus iš darniai tvarkomų miškų, ir, kai tinkama, bendradarbiauti rengiant tokias priemones;

c)	nustatyti priemones, kuriomis būtų skatinama saugoti miškus ir kovoti su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, taip pat ir trečiųjų šalių atžvilgiu, jei tinkama;

d)	keistis informacija apie miškų valdymo gerinimo veiksmus ir, kai tinkama, bendradarbiauti, kad atitinkama jų politika, kuria siekiama, kad neteisėtai paruošta mediena ir medienos produktai nepatektų į prekybos srautus, turėtų kuo didesnį poveikį ir remtų viena kitą;

e)	skatinti įtraukti medžių rūšis į CITES sąrašus, jei jos priskiriamos rizikos išnykti grupei, ir

f)	bendradarbiauti regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, siekdamos skatinti išsaugoti ir darniai tvarkyti visų rūšių miškus.

234 Straipsnis

Prekyba žuvies produktais

Atsižvelgdamos į tai, kad svarbu darniai užtikrinti atsakingą žuvų išteklių valdymą ir skatinti gerą prekybos valdymą, Šalys įsipareigoja:

a)	skatinti žuvininkystės valdymo gerąją praktiką, kad darniai užtikrintų žuvų išteklių išsaugojimą ir valdymą remiantis ekosistemų metodu;

b)	imtis veiksmingų žvejybos stebėjimo ir kontrolės priemonių;

c)	laikytis ilgalaikio išsaugojimo priemonių ir darniai naudoti žuvų išteklius, kaip nustatyta pagrindiniuose JT ir FAO dokumentuose, susijusiuose su šiais klausimais;

d)	skatinti taikyti suderintas duomenų rinkimo schemas ir skatinti Šalių mokslinį bendradarbiavimą, siekiant teikti geresnes mokslines konsultacijas dėl žuvininkystės valdymo;

e)	kuo plačiau bendradarbiauti su susijusiomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir tarpusavyje šiose organizacijose, ir

f)

bendradarbiauti kovodamos su neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veiksmais visapusėmis, veiksmingomis ir skaidriomis priemonėmis. Šalys taip pat įgyvendina politiką ir priemones, kad neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos produktai nepatektų į prekybos srautus ir Šalių rinkas.

235 Straipsnis

Apsaugos lygio užtikrinimas

1.   Šalys pripažįsta, kad netinkama skatinti prekybą ar investicijas mažinant apsaugą, užtikrinamą vidaus aplinkos ar darbo teisės aktais.

2.   Šalys neatsisako savo aplinkos ar darbo teisės aktų nuostatų, nenustato nuo jų leidžiančių nukrypti nuostatų, nesiūlo atsisakyti aplinkos ar darbo teisės aktų nuostatų ar nustatyti nuo jų leidžiančias nukrypti nuostatas, siekdamos paskatinti prekybą ar paskatinti savo teritorijoje steigtis, įsigyti, plėstis ar išlaikyti investuotojo investicijas.

3.   Šalis savo nuosekliais ar pasikartojančiais veiksmais ar neveikimu neturi liautis veiksmingai užtikrinti, kad būtų vykdomi jos aplinkos ir darbo teisės aktai, kad paskatintų prekybą ar investicijas.

236 Straipsnis

Mokslinė informacija

Rengdamos ir įgyvendindamos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ar darbo sąlygas ir kurios gali turėti įtakos prekybai ar investicijoms, Šalys atsižvelgia į turimą mokslinę ir techninę informaciją bei atitinkamus tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas, jei tokių yra. Šiuo atžvilgiu Šalys taip pat gali taikyti atsargumo principą.

237 Straipsnis

Skaidrumas

Kiekviena Šalis, remdamasi savo vidaus teisės aktais ir šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 12 skyriumi (Skaidrumas), užtikrina, kad bet kokia priemonė, skirta aplinkai ar darbo sąlygoms apsaugoti ir galinti turėti poveikio prekybai ar investicijoms, būtų rengiama, pradedama taikyti ir įgyvendinama skaidriai, apie ją būtų tinkamai pranešama ir dėl jos būtų viešai konsultuojamasi, taip pat, kad apie tokias priemones būtų tinkamai ir laiku pranešama nevalstybiniams subjektams ir su jais konsultuojamasi.

238 Straipsnis

Poveikio darnumui įvertinimas

Šalys įsipareigoja peržiūrėti, stebėti ir vertinti šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) įgyvendinimo poveikį darniam vystymuisi, pasitelkdamos atitinkamus dalyvavimu pagrįstus procesus ir institucijas, taip pat įsteigtas pagal šį susitarimą, pavyzdžiui, vertindamos su prekyba susijusį poveikį darnumui.

239 Straipsnis

Bendradarbiavimas prekybos ir darnaus vystymosi srityje

Šalys pripažįsta, kad siekiant šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) tikslų svarbu bendradarbiauti su prekyba susijusiais aplinkos ir darbo politikos aspektais. Jos gali bendradarbiauti, inter alia, šiose srityse:

a)	prekybos ir darnaus vystymosi su darbu ar aplinka susijusiais aspektais tarptautiniuose forumuose, įskaitant visų pirma PPO, TDO, Jungtinių Tautų aplinkos programą ir daugiašalius aplinkos apsaugos srities susitarimus;

b)	prekybos poveikio darnumui vertinimo metodikos ir rodiklių;

c)	darbo ir aplinkos taisyklių, normų ir standartų poveikio prekybai, taip pat prekybos ir investicijų taisyklių poveikio darbo ir aplinkos teisės aktams, įskaitant darbo ir aplinkos taisyklių ir politikos rengimą;

d)

teigiamo ir neigiamo šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) poveikio darniam vystymuisi ir būdų tokį poveikį atitinkamai stiprinti ar švelninti, arba užkirsti jam kelią, taip pat atsižvelgiant į poveikio darnumui įvertinimus, kuriuos atliko viena iš Šalių arba abi Šalys;

e)	keitimosi nuomonėmis ir geriausios praktikos pavyzdžiais dėl skatinimo ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti pagrindines, prioritetines ir kitas modernias prekybai svarbias TDO konvencijas ir daugiašalius aplinkos apsaugos srities susitarimus;

f)	privačiųjų ir viešųjų sertifikavimo, atsekamumo ir ženklinimo sistemų, įskaitant ekologinį ženklinimą, skatinimo;

g)	įmonių socialinės atsakomybės skatinimo, pavyzdžiui, imantis veiksmų, susijusių su informuotumo didinimu, tarptautiniu mastu pripažintų gairių ir principų diegimu ir sklaida;

h)

TDO deramo darbo darbotvarkės aspektų, susijusių su prekyba, srityje, taip pat prekybos ir visiško bei našaus užimtumo sąsajų, darbo rinkos koregavimo, esminių darbo standartų, su darbu susijusių statistinių duomenų, žmogiškųjų išteklių plėtojimo ir mokymosi visą gyvenimą, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bei socialinio dialogo ir lyčių lygybės srityse;

i)	su prekyba susijusių daugiašalių aplinkos apsaugos srities susitarimų aspektų, įskaitant muitinių bendradarbiavimą;

j)	su prekyba susijusių esamo ir būsimo tarptautinio kovos su klimato kaita režimo aspektų, įskaitant priemones, kuriomis būtų skatinamos mažo anglies dioksido kiekio technologijos ir efektyvus energijos vartojimas;

k)	su prekyba susijusių priemonių, kuriomis būtų skatinama išsaugoti ir darniai naudoti biologinę įvairovę;

l)	su prekyba susijusių priemonių, kuriomis būtų skatinama išsaugoti ir darniai valdyti miškus, taip sumažinant miškų naikinimo spaudimą, taip pat ir dėl neteisėtos medienos ruošos, ir

m)	su prekyba susijusių priemonių, kuriomis būtų skatinama darni žuvininkystė ir prekyba tvariai tvarkomais žuvies produktais.

240 Straipsnis

Institucinė sistema ir priežiūros priemonės

1.   Kiekviena Šalis paskiria ryšių centrą savo administracijoje, kuris veikia kaip ryšių su kita Šalimi centras šiam skyriui įgyvendinti.

2.   Įsteigiamas Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis. Pakomitetis dėl savo veiklos atsiskaito pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Jį sudaro kiekvienos Šalies administracijos institucijų vyresnieji pareigūnai.

3.   Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis susirenka į posėdį pirmais metais po šio susitarimo įsigaliojimo, o vėliau – kai reikia, ir prižiūri, kaip įgyvendinamas šis skyrius, įskaitant pagal šio susitarimo 239 straipsnį vykdomą bendradarbiavimą. Tas pakomitetis nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Kiekviena Šalis įsteigia naują vidaus patarėjų darnaus vystymosi klausimais grupę (-es) arba konsultuojasi su esama (-omis) dėl su šiuo skyriumi susijusių klausimų. Ši (-ios) grupė (-ės) gali pateikti savo nuomonę ar rekomendacijas dėl šio skyriaus įgyvendinimo, taip pat ir savo iniciatyva.

5.   Vidaus patarėjų grupę (-es) sudaro pilietinei visuomenei atstovaujančios nepriklausomos organizacijos, proporcingai reprezentuojančios ekonominius, socialinius ir aplinkos srities suinteresuotuosius subjektus, įskaitant, be kita ko, darbdavių ir darbuotojų organizacijas, nevyriausybines organizacijas, verslo grupes ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus.

241 Straipsnis

Bendras pilietinės visuomenės dialogo forumas

1.   Šalys sudaro sąlygas rengti bendrą forumą su jų teritorijose įsteigtomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant jų vidaus patarėjų grupės (-ių) ir kitus visuomenės narius, siekdamos palaikyti dialogą dėl su šiuo susitarimu susijusių darnaus vystymosi aspektų. Šalys skatina proporcingą susijusių interesų grupių, įskaitant nepriklausomas darbdaviams, darbuotojams, aplinkosaugos ir verslo grupėms atstovaujančias organizacijas bei visus kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, atstovavimą.

2.   Bendras pilietinės visuomenės dialogo forumas renkasi vieną kartą per metus, nebent Šalys susitaria kitaip. Ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys susitaria dėl bendro pilietinės visuomenės dialogo forumo veikimo.

3.   Šalys bendram pilietinės visuomenės dialogo forumui teikia atnaujintą informaciją apie šio skyriaus įgyvendinimą. Bendro pilietinės visuomenės dialogo forumo požiūris ir nuomonės pateikiami Šalims ir skelbiami viešai.

242 Straipsnis

Vyriausybių lygmens konsultacijos

1.   Visiems dėl šio skyriaus iškilusiems klausimams spręsti Šalys taiko tik šio susitarimo šiame ir 243 straipsniuose numatytas procedūras.

2.   Šalis gali prašyti pradėti konsultacijas su kita Šalimi dėl bet kokio su šiuo skyriumi susijusio klausimo, pateikdama rašytinį prašymą kitos Šalies ryšių centrui. Prašyme aiškiai pateikiamas klausimas, nurodoma spręstina problema ir trumpai pateikiami argumentai pagal šį skyrių. Konsultacijos pradedamos nedelsiant, kai Šalis pateikia prašymą surengti konsultacijas.

3.   Šalys deda visas pastangas, kad rastų abipusiai priimtiną klausimo sprendimą. Šalys atsižvelgia į TDO ar atitinkamų daugiašalių aplinkos apsaugos organizacijų ar įstaigų veiklą, kad būtų skatinamas aktyvesnis Šalių ir šių organizacijų bendradarbiavimas ir darbo darna. Prireikus Šalys gali prašyti, kad šios organizacijos ar įstaigos, ar bet koks kitas asmuo ar įstaiga, kuriuos Šalys laiko tinkamais, pateiktų patarimų, kad klausimas būtų išsamiai išnagrinėtas.

4.   Jei Šalis nusprendžia, kad klausimą dar reikia išsamiau aptarti, ta Šalis, pateikdama rašytinį prašymą kitos Šalies ryšių centrui, gali prašyti, kad būtų surengtas Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdis minėtam klausimui spręsti. Tas pakomitetis posėdžiauja nedelsiant ir stengiasi susitarti dėl klausimo sprendimo.

5.   Kai tinkama, minėtas pakomitetis gali kreiptis patarimo į vienos iš Šalių arba abiejų Šalių vidaus patarėjų grupę (-es), ar kitos ekspertų pagalbos.

6.   Bet koks konsultacijose dalyvaujančių Šalių pasiektas sprendimas skelbiamas viešai.

243 Straipsnis

Ekspertų grupė

1.   Praėjus 90 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas pagal šio susitarimo 242 straipsnio 2 dalį pateikimo dienos, kiekviena Šalis gali prašyti sušaukti ekspertų grupės posėdį, siekdama išspręsti klausimą, kurio per vyriausybių lygmens konsultacijas nepavyko patenkinamai išnagrinėti.

2.   Jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, taikomos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyriaus (Ginčų sprendimas) 3 skirsnio (Ginčų sprendimas) 1 poskirsnis (Arbitražas) ir 3 poskirsnis (Bendros nuostatos), ir 270 straipsnis, šio susitarimo XX priede pateiktos Darbo tvarkos taisyklės ir šio susitarimo XXI priede pateiktas Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas (toliau – Elgesio kodeksas).

3.   Per pirmąjį posėdį po šio susitarimo įsigaliojimo Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis sudaro bent 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti ekspertų grupės nariais, sąrašą. Kiekviena Šalis pasiūlo mažiausiai penkis asmenis būti ekspertais. Šalys taip pat išrenka bent penkis asmenis, kurie nėra nei vienos Šalies piliečiai ir kurie gali eiti ekspertų grupės pirmininko pareigas. Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis užtikrina, kad sąraše visada būtų tiek asmenų, kiek nurodyta.

4.   Į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtraukiami asmenys, turintys specialiųjų žinių ar patirties, susijusių su šiame skyriuje aptariamais teisės, darbo ar aplinkos klausimais, ar ginčų dėl tarptautinių susitarimų sprendimu. Jie turi būti nepriklausomi, dalyvauti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų su nagrinėjamu dalyku susijusiais klausimais, neturėti ryšių su bet kurios iš Šalių vyriausybėmis ir laikytis šio susitarimo XXI priedo.

5.   Dėl šio skyriaus kylantiems klausimams spręsti ekspertų grupę sudaro ekspertai iš šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sąrašo, kaip numatyta šio susitarimo 249 straipsnyje ir šio susitarimo XX priede pateiktos Darbo tvarkos taisyklėje Nr. 8.

6.   Ekspertų grupė gali prašyti bet kurios Šalies, vidaus patarėjų grupės (-ių) ar kitų šaltinių, kuriuos mano esant tinkamus, pateikti informaciją ir konsultuoti. Su daugiašalių susitarimų laikymusi susijusiais klausimais, kaip nurodyta šio susitarimo 229 ir 230 straipsniuose, ekspertų grupė turėtų kreiptis informacijos ir patarimų į TDO ar daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų įstaigas.

7.   Ekspertų grupė teikia ataskaitą Šalims, kaip nustatyta šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyriuje (Ginčų sprendimas), kurioje išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas, pagrindžiami nustatyti faktai ir pateikiamos rekomendacijos. Šalys ataskaitą skelbia viešai per 15 dienų nuo jos pateikimo.

8.   Šalys aptaria, kokias priemones reikia įgyvendinti, atsižvelgdamos į ekspertų grupės ataskaitą ir rekomendacijas. Atitinkama Šalis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo praneša savo patarėjų grupėms ir kitai Šaliai apie savo sprendimus dėl įgyvendintino veiksmo ar priemonės. Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis stebi, kaip atsižvelgiama į ekspertų grupės ataskaitą ir rekomendacijas. Patariamosios įstaigos ir bendras pilietinės visuomenės dialogo forumas gali tuo atžvilgiu pateikti Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečiui savo pastabas.

14 SKYRIUS

Ginčų sprendimas

1 Skirsnis

Tikslas ir taikymo sritis

244 Straipsnis

Tikslas

Šiuo skyriumi siekiama nustatyti efektyvias ir veiksmingas procedūras, kad būtų vengiama Šalių ginčų dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) aiškinimo ir taikymo, ir kad tokie ginčai būtų sprendžiami, siekiant, jei įmanoma, rasti abipusiai priimtiną sprendimą.

245 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas bet kokiam ginčui, kilusiam dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatų aiškinimo ir taikymo, jei nenustatyta kitaip.

2 Skirsnis

Konsultacijos ir tarpininkavimas

246 Straipsnis

Konsultacijos

1.   Šalys stengiasi išspręsti visus šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytus ginčus konsultacijomis ir stengiasi rasti abipusiai priimtiną sprendimą.

2.   Šalis dėl konsultacijų kreipiasi pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai ir nusiųsdama jo kopiją pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais ir nurodo prašymo priežastis, ginčijamą priemonę ir šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytas nuostatas, kurios, jos nuomone, yra taikytinos.

3.   Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos ir vyksta Šalies, kuriai prašymas pateiktas, teritorijoje, jei Šalys nesusitaria kitaip. Konsultacijos laikomos pasibaigusiomis praėjus 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent abi Šalys sutinka tęsti konsultacijas. Konsultacijos, visų pirma visa jų metu atskleista informacija ir Šalių pateiktos nuomonės, yra konfidencialios ir dėl jų nedaromas poveikis nei vienos Šalies teisėms jokiose tolesnėse procedūrose.

4.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis ar paslaugomis, konsultacijos surengiamos per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos ir laikomos baigtomis per tas 15 dienų, nebent abi Šalys sutinka jas tęsti.

5.   Jei Šalis, kuriai pateiktas prašymas, per dešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos neatsako į prašymą surengti konsultacijas, arba jei konsultacijos nesurengiamos per atitinkamai šio straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytus laikotarpius, arba jei Šalys susitaria nerengti konsultacijų ar jei konsultacijos užbaigiamos neradus abipusiai priimtino sprendimo, Šalis, kuri prašė surengti konsultacijas, gali taikyti šio susitarimo 248 straipsnį.

6.   Konsultacijų metu kiekviena Šalis pateikia pakankamai faktinės informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti, kaip ginčijamoji priemonė galėtų paveikti šio susitarimo veikimą arba taikymą.

7.   Kai konsultacijos susijusios su energetikos prekių transportavimu tinklais ir, vienos Šalies nuomone, ginčą būtina išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo, konsultacijos surengiamos per tris dienas nuo prašymo pateikimo dienos ir laikomos baigtomis praėjus trim dienoms nuo prašymo pateikimo dienos, nebent abi Šalys sutinka jas tęsti.

247 Straipsnis

Tarpininkavimas

Šalis gali prašyti kitos Šalies pradėti tarpininkavimo procedūrą pagal šio susitarimo XIX priedą dėl bet kokios priemonės, turinčios neigiamo poveikio jos prekybos interesams.

3 Skirsnis

Ginčų sprendimo procedūros

1 Poskirsnis

Arbitražas

248 Straipsnis

Arbitražo procedūros inicijavimas

1.   Jei Šalims nepavyko išspręsti ginčo per konsultacijas, nurodytas šio susitarimo 246 straipsnyje, Šalis, kuri prašė surengti konsultacijas, gali pateikti prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal šį straipsnį.

2.   Prašymas sudaryti arbitražo kolegiją teikiamas raštu kitai Šaliai ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Šalis ieškovė prašyme nurodo konkrečią ginčijamą priemonę ir paaiškina, kodėl ta priemonė neatitinka šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytų nuostatų, taip, kad būtų aiškus skundo teisinis pagrindas.

249 Straipsnis

Arbitražo kolegijos sudarymas

1.   Arbitražo kolegiją sudaro trys arbitrai.

2.   Gavusios prašymą sudaryti arbitražo kolegiją Šalys nedelsdamos konsultuojasi ir stengiasi susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties Neatsižvelgdamos į šio straipsnio 3 ir 4 dalis, Šalys gali bet kuriuo metu iki arbitražo kolegijos sudarymo nuspręsti sudaryti tą kolegiją abipusiu sutarimu.

3.   Jei dėl arbitražo kolegijos sudėties nesusitariama, praėjus penkioms dienoms nuo prašymo sudaryti kolegiją bet kuri iš Šalių gali prašyti pradėti taikyti šioje dalyje nustatytą kolegijos sudarymo procedūrą. Kiekviena Šalis gali per dešimt dienų nuo prašymo pradėti taikyti šioje dalyje nustatytą procedūrą paskirti arbitrą iš pagal šio susitarimo 268 straipsnį sudaryto sąrašo. Jei kuri nors iš Šalių nepaskiria arbitro, arbitratą kitos Šalies prašymu iš pagal šio susitarimo 268 straipsnį sudaryto tos Šalies sąrašo gali burtų kelių atrinkti pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais pirmininkas, jo pavaduotojai arba jų įgalioti asmenys. Šalims nepavykus susitarti dėl arbitražo kolegijos pirmininko, bet kurios iš Šalių prašymu Asociacijos komiteto prekybos klausimais pirmininkas, jo pavaduotojai arba jų įgalioti asmeny arbitražo kolegijos pirmininką atrenka burtų keliu iš pagal šio susitarimo 268 straipsnį sudarytame sąraše esančio pirmininkų sąrašo.

4.   Jei vienas ar keli arbitrai atrenkami burtų keliu, burtai traukiami per penkias dienas nuo 3 dalyje nurodyto prašymo traukti burtus.

5.   Arbitražo kolegijos sudarymo diena laikoma diena, kai paskutinis iš trijų atrinktų arbitrų sutinka su paskyrimu, kaip nustatyta šio susitarimo XX priede pateiktose Darbo tvarkos taisyklėse.

6.   Jeigu kuris nors iš šio susitarimo 268 straipsnyje numatytų sąrašų nėra sudarytas arba jame nėra pakankamai asmenų tuo metu, kai pagal 3 dalį pateikiamas prašymas, arbitrai išrenkami burtų keliu. Burtais atrenkami asmenys iš asmenų, kuriuos oficialiai pasiūlė kiekviena iš Šalių, arba, jei viena Šalis nepateikė pasiūlymų, iš kitos Šalies pasiūlytų asmenų.

7.   Jei Šalys nesusitaria kitaip, kilus ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, atrankos burtų keliu procedūra, numatyta šio straipsnio 3 dalyje, taikoma netaikant šio straipsnio 2 dalies pirmo sakinio ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų etapų, o šio straipsnio 4 dalyje numatytas laikotarpis yra dvi dienos.

250 Straipsnis

Preliminarus nutarimas dėl skubos

Šaliai paprašius arbitražo kolegija per dešimt dienų nuo jos sudarymo dienos pateikia preliminarų nutarimą, ar atvejis vertintinas kaip skubus.

251 Straipsnis

Arbitražo kolegijos ataskaita

1.   Ne vėliau nei per 90 dienų po arbitražo kolegijos sudarymo ji pateikia Šalims tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas, pagrindžiami nustatyti faktai ir pateikiamos rekomendacijos. Jei arbitražo kolegija mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti tarpinę ataskaitą. Tarpinė ataskaita jokiu būdu negali būti pateikta vėliau nei per 120 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos. Tarpinė ataskaita viešai neskelbiama.

2.   Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 14 dienų nuo jos pateikimo.

3.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis ar paslaugomis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad tarpinę ataskaitą pateiktų per 45 dienas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo. Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 7 dienas nuo jos pateikimo.

4.   Išnagrinėjusi rašytines Šalių pastabas dėl tarpinės ataskaitos arbitražo kolegija gali pataisyti ataskaitą ir nagrinėti klausimą toliau, jei mano, kad to reikia. Galutinio arbitražo kolegijos nutarimo išvadose išsamiai aptariami tarpinės peržiūros etapu pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į Šalių pateiktus klausimus ir pastabas.

5.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies manymu, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, tarpinė ataskaita pateikiama praėjus 20 dienų po arbitražo kolegijos sudarymo, o bet koks prašymas pagal šio straipsnio 2 dalį pateikiamas per penkias dienas nuo rašytinės ataskaitos pateikimo. Arbitražo kolegija taip pat gali nuspręsti neteikti tarpinės ataskaitos.

252 Straipsnis

Taikinimas kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos

1.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, bet kuri Šalis, pateikdama prašymą kolegijai, gali prašyti kolegijos pirmininko būti taikintoju dėl bet kurio su ginču susijusio klausimo.

2.   Taikintojas siekia rasti bendrą ginčo sprendimą arba susitarti dėl tvarkos tokiam sprendimui pasiekti. Jeigu per 15 dienų nuo paskyrimo jam nepavyksta pasiekti tokio susitarimo, jis rekomenduoja ginčo sprendimą arba tvarką tokiam sprendimui pasiekti ir nustato sąlygas, kurių reikia laikytis nuo jo nustatytos dienos iki tol, kol ginčas išsprendžiamas.

3.   Šalys ir jų kontrolei ar jurisdikcijai priklausantys subjektai tris mėnesius nuo taikintojo sprendimo dienos arba iki ginčo išsprendimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri ankstesnė, laikosi pagal 2 dalį nustatytų rekomendacijų dėl sąlygų.

4.   Taikintojas laikosi šio susitarimo XXI priede pateikto Elgesio kodekso.

253 Straipsnis

Arbitražo kolegijos nutarimo pateikimas

1.   Arbitražo kolegija savo galutinį nutarimą pateikia Šalims ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais per 120 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo. Jei, arbitražo kolegija mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti nutarimą. Nutarimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau nei per 150 dienų po arbitražo kolegijos sudarymo dienos.

2.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis ar paslaugomis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad nutarimas būtų pateiktas per 60 dienų nuo jos sudarymo dienos. Nutarimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau nei per 75 dienas po arbitražo kolegijos sudarymo dienos.

3.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, arbitražo kolegija pateikia savo sprendimą per 40 dienų nuo jos sudarymo.

2 Poskirsnis

Nutarimo įgyvendinimas

254 Straipsnis

Arbitražo kolegijos nutarimo įgyvendinimas

Šalis atsakovė imasi bet kokių priemonių, kad greitai ir sąžiningai įgyvendintų arbitražo kolegijos nutarimą.

255 Straipsnis

Pagrįstos trukmės nutarimo įgyvendinimo laikotarpis

1.   Jei sprendimo neįmanoma įgyvendinti iš karto, Šalys stengiasi susitarti dėl jo įgyvendinimo laikotarpio. Tokiu atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo Šalims apie arbitražo kolegijos nutarimą gavimo dienos, Šalis atsakovė Šaliai ieškovei ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais nurodo laikotarpį, kurio jai reikės nutarimui įgyvendinti (toliau – pagrįstos trukmės laikotarpis).

2.   Šalims nesusitarus dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti, Šalis ieškovė per 20 dienų nuo pagal 1 dalį Šalies atsakovės pateikto pranešimo gavimo dienos raštu paprašo pirmosios arbitražo kolegijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Pirmoji arbitražo kolegija pateikia savo nutarimą Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

3.   Šalis atsakovė raštu praneša Šaliai ieškovei apie arbitražo kolegijos nutarimo įgyvendinimo pažangą ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos.

4.   Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas abipusiu Šalių sutarimu.

256 Straipsnis

Priemonių, kurių imtasi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti, peržiūra

1.   Iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti.

2.   Jei Šalys nesutaria dėl to, ar priemonė pagal 1 dalį ir kurios imtasi nutarimui įgyvendinti, yra taikoma arba dėl jos atitikties šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė gali raštu pateikti prašymą pirmajai arbitražo kolegijai priimti nutarimą šiuo klausimu. Šiame prašyme nurodoma konkreti ginčijama priemonė ir paaiškinama, kodėl ta priemonė neatitinka šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytų nuostatų, taip, kad būtų aiškus skundo teisinis pagrindas. Pirmoji arbitražo kolegija pateikia savo nutarimą Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

257 Straipsnis

Laikinos taisomosios priemonės dėl nutarimo neįgyvendinimo

1.   Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti, arba jei arbitražo kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal šio susitarimo 256 straipsnio 1 dalį, netaikoma arba neatitinka Šalies prievolių pagal šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytas nuostatas, Šalis atsakovė Šalies ieškovės prašymu ir po konsultacijų su ta Šalimi pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos.

2.   Jei Šalis ieškovė nusprendžia neprašyti pasiūlymo dėl laikinos kompensacijos pagal šio straipsnio 1 dalį arba, jei toks prašymas pateiktas, bet dėl kompensacijos nesutariama per 30 dienų nuo pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos arba nuo arbitražo kolegijos nutarimo pateikimo pagal šio susitarimo 256 straipsnį dėl priemonės netaikymo ar neatitikties šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė įgyja teisę, apie tai pranešusi kitai Šaliai ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais, sustabdyti prievolių, kurias ji turi pagal bet kurią šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytą nuostatą, vykdymą tinkamu mastu, lygiaverčiu dėl pažeidimo atsiradusiai panaikinimo arba sumažinimo žalai. Pranešime nurodomas prievolių vykdymo sustabdymo mastas. Šalis ieškovė gali sustabdyti prievolių vykdymą bet kuriuo metu praėjus dešimčiai dienų nuo Šalies atsakovės pateikto pranešimo gavimo dienos, nebent Šalis atsakovė paprašo arbitražo procedūros pagal šio straipsnio 4 dalį.

3.   Sustabdydama prievolių vykdymą Šalis ieškovė gali padidinti tarifų normas iki kitiems PPO nariams taikomo normų lygio prekybos apimčiai, nustatomai taip, kad prekybos apimtis, ją padauginus iš tarifų normų padidėjimo, būtų lygiavertė pažeidimo sąlygoto panaikinimo ar sumažėjimo vertei.

4.   Jei Šalis atsakovė mano, kad sustabdymo mastas nėra lygiavertis pažeidimo sąlygoto panaikinimo ar sumažėjimo dydžiui, ji gali raštu paprašyti pirmosios arbitražo kolegijos priimti nutarimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą iki 2 dalyje nurodyto dešimties dienų laikotarpio pabaigos pranešama Šaliai ieškovei ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Pirmoji arbitražo kolegija per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos pateikia nutarimą dėl prievolių vykdymo sustabdymo masto Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Prievolių vykdymas nesustabdomas, kol pirmoji arbitražo kolegija nepateiks savo nutarimo, ir sustabdymas turi tą nutarimą atitikti.

5.   Prievolių vykdymas sustabdomas laikinai ir šiame straipsnyje numatyta kompensacija taip pat yra laikina, ir jie netaikomi po to, kai:

a)	Šalys pasiekia abipusiai priimtiną sprendimą pagal šio susitarimo 262 straipsnį arba

b)	Šalys susitaria, kad taikydama priemonę, apie kurią pranešta pagal šio susitarimo 256 straipsnio 1 dalį, Šalis atsakovė atitinka šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytas nuostatas, arba

c)	bet kokia priemonė, kuri, kaip nustatyta, neatitinka 245 straipsnyje nurodytų nuostatų, atšaukiama arba iš dalies pakeičiama, kad tas nuostatas atitiktų, kaip reikalaujama pagal šio susitarimo 256 straipsnio 2 dalį.

258 Straipsnis

Taisomosios priemonės kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos

1.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, taikomos šio straipsnio nuostatos dėl taisomųjų priemonių.

2.   Nukrypdama nuo šio susitarimo 255, 256 ir 257 straipsnių, Šalis ieškovė gali sustabdyti prievolių, kurias ji turi pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), vykdymą tinkamu mastu, lygiaverčiu panaikinimui arba sumažinimui, kuriuos sukėlė Šalis, neįgyvendinusi arbitražo kolegijos nutarimo per 15 dienų nuo jo pateikimo. Tas sustabdymas gali įsigalioti iš karto. Sustabdymas gali tęstis tol, kol Šalis atsakovė įgyvendins arbitražo kolegijos nutarimą.

3.   Jeigu Šalis atsakovė ginčija teiginį, kad ji neįgyvendino nutarimo, arba ginčija sustabdymo dėl neįgyvendinimo mastą, ji gali pradėti procedūras pagal šio susitarimo 257 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnį, ir šis klausimas išnagrinėjamas skubos tvarka. Šalis ieškovė privalo panaikinti arba pakoreguoti sustabdymą tik po to, kai kolegija priima nutarimą dėl klausimo, ir ji gali taikyti sustabdymą, kol vyksta procesas.

259 Straipsnis

Priemonių, kurių imtasi nutarimui įgyvendinti nustačius laikinas taisomąsias priemones dėl neįgyvendinimo, peržiūra

1.   Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti po to, kai buvo sustabdytas nuolaidų taikymas ar pradėta taikyti laikinoji kompensacija. Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis ieškovė nutraukia nuolaidų taikymo sustabdymą per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jei taikyta kompensacija ir išskyrus šio straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis atsakovė gali nutraukti tą kompensaciją per 30 dienų nuo savo pranešimo, kad ji įgyvendino arbitražo kolegijos nutarimą.

2.   Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesusitaria, ar priėmusi priemonę, apie kurią pranešta, Šalis atsakovė laikosi šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytų nuostatų, Šalis ieškovė raštu prašo pirmosios arbitražo kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Arbitražo kolegijos nutarimas Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikiamas per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Arbitražo kolegijai nusprendus, kad priemonė, kurios imtasi nutarimui įgyvendinti, atitinka šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytas nuostatas, prievolių vykdymo sustabdymas ar kompensacija, jei taikoma, nutraukiami. Kai tinkama, Šalis ieškovė pritaiko nuolaidų taikymo sustabdymo mastą prie arbitražo kolegijos nustatyto masto.

260 Straipsnis

Arbitrų pakeitimas

Jei vykdant arbitražo procedūrą pagal šį skyrių pirmoji kolegija ar kai kurie jos nariai negali dalyvauti, nusišalina arba turi būti pakeistai dėl neatitikties šio susitarimo XXI priede pateikto Elgesio kodekso reikalavimams, taikoma šio susitarimo 249 straipsnyje nustatyta tvarka. Arbitražo kolegijos nutarimui pateikti nustatytas laikotarpis pratęsiamas 20 dienų, išskyrus 249 straipsnio 7 dalyje nurodytus nedelsiant spręstinus ginčus, kuriems taikomas laikotarpis pratęsiamas penkiomis dienomis.

3 Poskirsnis

Bendros nuostatos

261 Straipsnis

Arbitražo ir nutarimo įgyvendinimo procedūrų sustabdymas ir nutraukimas

Arbitražo kolegija abiejų Šalių raštišku prašymu sustabdo savo veiklą bet kokiam Šalių sutartam laikotarpiui, neviršijančiam 12 mėnesių iš eilės. Arbitražo kolegija pratęsia veiklą prieš to laikotarpio pabaigą abiejų Šalių raštišku prašymu, o tam laikotarpiui pasibaigus – vienos iš Šalių raštišku prašymu. Prašymą teikianti Šalis apie tai atitinkamai praneša pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais pirmininkui ar jo pavaduotojams ir kitai Šaliai. Jei Šalis neprašo pratęsti arbitražo kolegijos veiklos pasibaigus sutartam sustabdymo laikotarpiui, procedūra nutraukiama. Arbitražo kolegijos veiklos sustabdymu ir nutraukiamu nedaromas poveikis Šalių teisėms pagal kitas procedūras, kurioms taikomas šio susitarimo 269 straipsnis.

262 Straipsnis

Abipusiai priimtinas sprendimas

Šalys bet kuriuo metu gali priimti abipusiai priimtiną ginčo pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) sprendimą. Jos apie tokį sprendimą kartu praneša pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais ir, kai taikytina, arbitražo kolegijos pirmininkui. Jeigu sprendimą reikia patvirtinti pagal bet kurios Šalies atitinkamas vidaus procedūras, pranešime nurodomas toks reikalavimas ir ginčo sprendimo procedūra sustabdoma. Jeigu tokio patvirtinimo nereikia arba kai pranešama, kad tokios vidaus procedūros atliktos, ginčo sprendimo procedūra užbaigiama.

263 Straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1.   Ginčų sprendimo procedūroms pagal šį skyrių taikomos šio susitarimo XX priede nustatytos Darbo tvarkos taisyklės ir šio susitarimo XXI priede pateiktas Elgesio kodeksas.

2.   Arbitražo kolegijos posėdžiai yra vieši, nebent Darbo tvarkos taisyklėse būtų nustatyta kitaip.

264 Straipsnis

Informacija ir techninės konsultacijos

Šalies prašymu arba savo iniciatyva arbitražo kolegija gali rinkti bet kokią, jos nuomone, procedūrai reikiamą informaciją iš bet kokio šaltinio, įskaitant ginčo Šalis. Arbitražo kolegija taip pat turi teisę savo nuožiūra prašyti ekspertų nuomonės. Prieš pasirinkdama ekspertus arbitražo kolegija konsultuojasi su Šalimis. Šalies teritorijoje įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys gali pateikti arbitražo kolegijai amicus curiae informaciją, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklėse. Pagal šį straipsnį gauta informacija atskleidžiama abiem Šalims ir teikiama jų pastaboms.

265 Straipsnis

Aiškinimo taisyklės

Arbitražo kolegija šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytas nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisyklėmis, įskaitant kodifikuotas 1969 m. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės. Kolegija taip pat atsižvelgia į susijusius aiškinimus, pateiktus PPO ginčų sprendimo institucijos priimtose kolegijų ir Ginčų sprendimo tarybos ataskaitose. Arbitražo kolegijos nutarimais Šalims negali būti nustatyta daugiau ar mažiau teisių ir prievolių, nei numatyta šiame susitarime.

266 Straipsnis

Arbitražo kolegijos sprendimai ir nutarimai

1.   Arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad visi sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, sprendimas dėl svarstomo klausimo priimamas balsų dauguma. Kolegijos svarstymai yra konfidencialūs, o atskiros nuomonės nepriimamos.

2.   Šalys besąlygiškai sutinka su arbitražo kolegijos nutarimais. Jais fiziniams ar juridiniams asmenims nenustatoma jokių teisių ar prievolių. Nutarimuose nurodomi nustatyti faktai, atitinkamų šio susitarimo 245 straipsnyje nurodytų nuostatų taikomumas ir pagrindžiami kolegijos nustatyti faktai ir išvados. Pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais visus arbitražo kolegijos nutarimus skelbia viešai per dešimt dienų nuo pateikimo, nebent jis nuspręstų to nedaryti, kad užtikrintų informacijos konfidencialumą, jei ją pateikusi Šalis, remdamasi savo teisės aktais, nurodo, kad informacija yra konfidenciali.

267 Straipsnis

Kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

1.   Šiame straipsnyje nustatoma procedūra, kuria sprendžiami ginčai dėl aiškinimo ir taikymo šio susitarimo nuostatų, kuriomis Šaliai nustatoma prievolė, apibrėžiama nurodant Sąjungos teisės akto nuostatą.

2.   Kai ginčo metu iškyla klausimas dėl 1 dalyje minėtų Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo, arbitražo kolegija šio klausimo nesprendžia, o kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų dėl jo sprendimą. Tokiais atvejais arbitražo kolegijos nutarimams taikomi terminai sustabdomi, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai arbitražo kolegijai yra privalomi.

4 Skirsnis

Bendrosios nuostatos

268 Straipsnis

Arbitrų sąrašai

1.   Pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudaro bent 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Sąrašą sudaro trys dalys: po vieną kiekvienos Šalies sąrašą ir vienas asmenų, kurie nėra nei vienos iš Šalių piliečiai ir gali būti arbitražo kolegijos pirmininkai, sąrašas. Į kiekvieną šį sąrašą įtraukiami bent penki asmenys. Asociacijos komitetas prekybos klausimais užtikrina, kad sąraše visuomet būtų tiek asmenų.

2.   Arbitrai turi turėti specialiųjų teisės ir tarptautinės prekybos žinių ir patirties. Jie turi būti nepriklausomi, pareigas vykdyti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų, neturėti ryšių su nė vienos iš Šalių vyriausybėmis ir laikyti šio susitarimo XXI priede nustatyto Elgesio kodekso.

3.   Asociacijos komitetas prekybos klausimais gali sudaryti papildomus sąrašus iš 12 asmenų, turinčių su konkrečiais sektoriais, kuriems taikomas šis susitarimas, susijusių žinių ir patirties. Šalims susitarus šie papildomi sąrašai naudojami arbitražo kolegijai sudaryti, kaip nustatyta šio susitarimo 249 straipsnyje.

269 Straipsnis

Ryšys su PPO prievolėmis

1.   Su ginčų sprendimu susijusios šio skyriaus nuostatos taikomos nedarant poveikio jokiems veiksmams, susijusiems su PPO, įskaitant ginčų sprendimo procedūras.

2.   Vis dėlto, jei Šalis pradėjo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procedūrą pagal šį skyrių arba PPO steigimo sutartį, ji negali pradėti ginčo sprendimo procedūros dėl tos pačios priemonės kitoje instancijoje, kol nebus baigta pirmoji procedūra. Be to, Šalis nesikreipia į abi instancijas, siekdama žalos dėl prievolės, kuri yra tokia pati ir pagal šį susitarimą, ir pagal PPO steigimo sutartį, atlyginimo. Tokiu atveju, inicijavus ginčų sprendimo procedūrą, Šalis naudojasi tik viena iš pasirinktų instancijų, nebent jai dėl procedūrinių ar jurisdikcijos priežasčių nepavyktų nustatyti faktų dėl prašymo atlyginti žalą dėl minėtos prievolės.

3.   Taikant šio straipsnio 2 dalį:

a)

ginčų sprendimo procedūros pagal PPO steigimo sutartį laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti kolegiją pagal PPO steigimo sutarties 2 priede pateikto Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (toliau – GSS) 6 straipsnį, ir laikomos baigtomis, kai GSI priima tos kolegijos ataskaitą ir apeliacinės tarybos ataskaitą pagal GSS 16 straipsnį ir 17 straipsnio 14 dalį, ir

b)

ginčų sprendimo procedūros pagal šį skyrių laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal šio susitarimo 248 straipsnį ir laikomos baigtomis, kai arbitražo kolegija pagal šio susitarimo 253 straipsnį pateikia savo nutarimą Šalims ir pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais.

4.   Nė viena šio susitarimo nuostata Šaliai netrukdoma sustabdyti prievolių, kurias sustabdyti leido GSI. PPO steigimo sutartis netaikoma siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti prievolių vykdymą pagal šį skyrių.

270 Straipsnis

Terminai

1.   Visi šiame skyriuje nustatyti terminai, įskaitant terminą, per kurį arbitražo kolegija turi pateikti savo nutarimą, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo dienos po veiksmo ar fakto, dėl kurio jie nustatyti, nebent nurodoma kitaip.

2.   Kiekvienas šiame skyriuje nurodytas terminas gali būti pakeistas abipusiu ginčo Šalių susitarimu. Arbitražo kolegija gali, paaiškinusi priežastis, bet kada pasiūlyti Šalims pakeisti bet kurį šiame skyriuje nurodytą terminą.

15 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl teisės aktų derinimo pagal iv antraštinę dalį

271 Straipsnis

Pažanga derinant teisės aktus su prekyba susijusiose srityse

1.   Siekdamos palengvinti pažangos, padarytos derinant Gruzijos teisę su Sąjungos teise su prekyba susijusiose šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) srityse, vertinimą, kaip nurodyta šio susitarimo 419 straipsnyje, Šalys reguliariai, bent kartą per metus pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytame Asociacijos komitete prekybos klausimais arba viename iš jo pakomitečių, įsteigtų pagal šį susitarimą, aptaria derinimo pažangą pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 3, 4, 5, 6 ir 8 skyriuose nustatytus terminus.

2.   Sąjungos prašymu šioms diskusijoms Gruzija raštu pateikia Asociacijos komitetui prekybos klausimais arba vienam iš jo pakomitečių, kaip tinkama, informaciją apie derinimo pažangą ir veiksmingą suderintų vidaus teisės aktų, susijusių su atitinkamais šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) skyriais, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

3.   Gruzija praneša Sąjungai apie tai, kad, jos nuomone, ji jau suderino teisės aktus, kaip nurodyta bet kuriame iš 1 dalyje minėtų skyrių.

272 Straipsnis

Vidaus teisės aktų panaikinimas

Derinimo metu Gruzija panaikina vidaus teisės aktų nuostatas ar administracinę praktiką, neatitinkančias Sąjungos teisės aktų, su kuriais derinama pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), arba vidaus teisės aktų, atitinkamai jau suderintų su Sąjungos teisės aktais.

273 Straipsnis

Pažangos derinant teisės aktus su prekyba susijusiose srityse vertinimas

1.   Sąjunga pradeda vertinti derinimą pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) po to, kai Gruzija pateikia Sąjungai atitinkamą pranešimą pagal šio susitarimo 271 straipsnio 3 dalį, nebent šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 4 ir 8 skyriuose būtų nustatyta kitaip.

2.   Sąjunga vertina, ar Gruzijos teisė suderinta su Sąjungos teise, ar ji veiksmingai įgyvendinama ir ar jos vykdymas veiksmingai užtikrinamas. Gruzija abipusiai sutarta kalba pateikia Sąjungai visą reikiamą informacija, kad ši galėtų atlikti vertinimą.

3.   Atlikdama vertinimą pagal 2 dalį Sąjunga atsižvelgia į tai, ar Gruzijoje yra ir veikia atitinkama infrastruktūra, įstaigos ir procedūros, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Gruzijos teisę ir užtikrinti jos vykdymą.

4.   Atlikdama vertinimą pagal 2 dalį Sąjunga atsižvelgia į tai, ar yra kokių nors vidaus teisės nuostatų ar administracinės praktikos, neatitinkančių Sąjungos teisės, su kuria derinama pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) arba vidaus teisės aktų, atitinkamai suderintų su Sąjungos teise.

5.   Apie šio vertinimo rezultatus Sąjunga praneša Gruzijai laikydamasi terminų, nustatytų pagal šio susitarimo 276 straipsnio 1 dalį, nebent nustatyta kitaip. Šalys gali aptarti vertinimą pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytame Asociacijos komitete prekybos klausimais arba viename iš jo pakomitečių, remdamosi šio susitarimo 419 straipsnio 4 dalimi, nebent nustatyta kitaip.

274 Straipsnis

Teisės aktų derinimui svarbūs pakeitimai

1.   Gruzija užtikrina, kad vidaus teisės aktai, suderinti pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), būtų veiksmingai įgyvendinti, ir imasi visų veiksmų, kurių reikia, kad jos vidaus teisės aktuose būtų atsižvelgta į Sąjungos teisės aktų pakeitimus, kaip nustatyta šio susitarimo 418 straipsnyje.

2.   Sąjunga praneša Gruzijai apie visus galutinius Komisijos pasiūlymus priimti ar iš dalies keisti Sąjungos teisės aktus, svarbius Gruzijos derinimo prievolėms pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

3.   Gruzija praneša Sąjungai apie veiksmus, įskaitant teisės aktų pasiūlymus ir administracinę praktiką, kurie gali turėti poveikio jos derinimo prievolių pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) vykdymui.

4.   Pateikus prašymą Šalys aptaria pasiūlymų ar veiksmų, nurodytų 2 ir 3 dalyse, poveikį Gruzijos teisei arba prievolių pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) laikymuisi.

5.   Jei atlikus vertinimą pagal šio susitarimo 273 straipsnį Gruzija pakeičia vidaus teisės aktus, kad atsižvelgtų į derinimo pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 3, 4, 5, 6 ir 8 skyrius pakeitimus, Sąjunga atlieka naują vertinimą pagal šio susitarimo 273 straipsnį. Jei Gruzija imasi kokių nors kitų veiksmų, kurie gali turėti poveikio suderintų vidaus teisės aktų įgyvendinimui ir jų vykdymo užtikrinimui, Sąjunga gali atlikti naują vertinimą pagal šio susitarimo 273 straipsnį.

6.   Jei atsiranda pagrindžiančių aplinkybių, konkretūs privalumui, Sąjungos suteikti įvertinus, kad Gruzijos teisė suderinta su Sąjungos teise, veiksmingai įgyvendinta ir jos vykdymas veiksmingai užtikrintas, gali būti sustabdyti, jei Gruzija nesuderina vidaus teisės aktų, kad atsižvelgtų į šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) pakeitimus dėl teisės aktų derinimo, jeigu atlikus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma, kad Gruzijos teisė nebėra suderinta su Sąjungos teise arba jei Asociacijos taryba nepriima sprendimo atnaujinti šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) pagal Sąjungos teisės aktų pakeitimus.

7.   Jei Sąjunga ketina imtis tokio sustabdymo, ji nedelsdama apie tai praneša Gruzijai. Gruzija per tris mėnesius nuo pranešimo gali kreiptis šiuo klausimu į pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytą Asociacijos komitetą prekybos klausimais, raštu nurodydama priežastis. Asociacijos komitetas prekybos klausimais per tris mėnesius nuo klausimo perdavimo jį apsvarsto. Jei į Asociacijos komitetą prekybos klausimais nesikreipiama arba jei šis komitetas klausimo neišsprendžia per tris mėnesius nuo perdavimo, Sąjunga gali sustabdyti privalumų taikymą. Jei Asociacijos komitetas prekybos klausimais vėliau išsprendžia klausimą, sustabdymas nedelsiant nutraukiamas.

275 Straipsnis

Keitimasis informacija

Informacija dėl teisės aktų derinimo pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) keičiamasi per ryšių centrus, įsteigtus pagal šio susitarimo 222 straipsnio 1 dalį.

276 Straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Pagal šio susitarimo 408 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais nustato procedūras, kuriomis būtų lengviau įvertinti derinimą ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai keičiamasi su derinimu susijusia informacija, įskaitant dėl vertinimo terminų ir informacijos, kuria keičiamasi, formos, turinio ir kalbos.

2.   Visos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuorodos į konkrečius Sąjungos teisės aktus laikomos nuorodomis ir į pakeitimus, papildymus ir pakeičiančius aktus, paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iki 2013 m. lapkričio 29 d.

3.   Esant prieštaravimui šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 3, 4, 5, 6 ir 8 skyrių nuostatos turi viršenybę šio skyriaus nuostatų atžvilgiu.

4.   Dėl įtariamo šio skirsnio nuostatų pažeidimo šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrius (Ginčų sprendimas) netaikomas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS EKONOMIKOS KLAUSIMAIS

1 SKYRIUS

Dialogas ekonomikos klausimais

277 Straipsnis

1.   ES ir Gruzija lengvina ekonominės reformos procesą, stengdamosi geriau suprasti esminius viena kitos ekonomikos bruožus, ekonominės politikos formavimą ir įgyvendinimą.

2.   Gruzija stengiasi sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir laipsniškai suderinti savo ekonomines ir finansines taisykles su ES taisyklėmis, kartu užtikrindama, kad būtų įgyvendinama patikima makroekonominė politika.

278 Straipsnis

Todėl Šalys susitaria reguliariai palaikyti dialogą ekonomikos klausimais, siekdamos:

a)	keistis informacija apie makroekonomines tendencijas ir politiką, taip pat apie struktūrines reformas ir ekonomikos vystymo strategijas;

b)	keistis praktine ir gerąja patirtimi viešųjų finansų, pinigų ir valiutų keitimo kurso politikos, finansų sektoriaus politikos ir ekonominės statistikos srityse;

c)	keistis informacija ir patirtimi dėl regionų ekonominės integracijos, įskaitant Europos ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo klausimus;

d)	persvarstyti dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansų ir statistikos srityje būklę.

2 SKYRIUS

Viešųjų finansų valdymas ir finansų kontrolė

279 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja viešųjų finansų vidaus kontrolės (VFVK) ir išorės audito srityje, siekdamos šių tikslų:

a)

visame viešajame sektoriuje toliau plėtoti ir diegti VFVK sistemą, pagrįstą vadovų atskaitomybės principu, įskaitant nepriklausomai veikiančią vidaus audito tarnybą, derinant su bendrai pripažintais tarptautiniais standartais, metodais ir ES geriausios praktikos pavyzdžiais, remiantis Gruzijos vyriausybės patvirtintu VFVK strateginiu dokumentu;

b)	VFVK strateginiame dokumente atsižvelgti į tai, ar galima diegti finansinio tikrinimo sistemą, ir, jei taip, kokiomis sąlygomis, ir tokiu atveju nustatyti, kad ši sistema bus grindžiama skundais ir papildys vidaus audito sistemą, tačiau jos nedubliuos;

c)	kad VFVK strateginiame dokumente nurodytos šalys veiksmingai bendradarbiautų ir skatintų tobulinti valdymą;

d)	remti VFVK pagrindinį derinimo subjektą ir stiprinti jo kompetenciją;

e)	toliau stiprinti Gruzijos valstybinę audito tarnybą kaip aukščiausiąją Gruzijos audito instituciją: jos nepriklausomumą, organizacinius ir audito gebėjimus, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, ir tarptautiniu mastu priimtų išorės audito standartų diegimą aukščiausiojoje audito institucijoje, ir

f)	keistis informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, inter alia, keičiantis darbuotojais ir vykdant bendrus šios srities mokymus.

3 SKYRIUS

Apmokestinimas

280 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja, siekdamos stiprinti gerą valdymą mokesčių srityje, kad toliau gerintų ekonominius santykius, prekybą, investicijas ir sąžiningą konkurenciją.

281 Straipsnis

Atsižvelgdamos į šio susitarimo 280 straipsnį Šalys pripažįsta ir įsipareigoja įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos principus, kurių laikytis valstybės narės įsipareigojo ES lygmeniu. Todėl, nedarydamos poveikio ES ir valstybių narių kompetencijai, Šalys gerins tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, lengvins teisėtų mokestinių pajamų surinkimą ir kurs veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.

282 Straipsnis

Šalys taip pat didina ir stiprina bendradarbiavimą, siekdamos plėtoti Gruzijos mokesčių sistemą ir administravimą, be kita ko, gerinti mokesčių surinkimo ir kontrolės gebėjimus, užtikrinti, kad mokesčiai būtų veiksmingai renkami ir būtų sustiprinta kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu. Šalys siekia aktyviau bendradarbiauti ir dalytis patirtimi kovos su mokestiniu sukčiavimu, ypač karuseliniu, srityje.

283 Straipsnis

Šalys plėtoja bendradarbiavimą ir derina politiką imdamosi veiksmų prieš sukčiavimą ir akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir kovodamos su tuo. Bendradarbiaujant bus, inter alia, laipsniškai derinami tabako produktų akcizai, kuo labiau atsižvelgiant į regioninius suvaržymus, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Todėl Šalys sieks stiprinti bendradarbiavimą atsižvelgdamos į regionines aplinkybes.

284 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

285 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

4 SKYRIUS

Statistika

286 Straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą statistikos srityje ir padeda siekti ilgalaikio tikslo – laiku teikti tarptautiniu mastu palyginamus ir patikimus statistinius duomenis. Tikimasi, kad darni, veiksminga ir profesionaliai nepriklausoma nacionalinė statistikos sistema suteiks Gruzijos ir ES piliečiams, įmonėms ir sprendimus priimantiems subjektams svarbios informacijos ir jie galės priimti šia informacija tinkamai pagrįstus sprendimus. Nacionalinė statistikos sistema turėtų veikti pagal JT pagrindinius oficialiosios statistikos principus, atsižvelgiant į ES statistikos acquis, įskaitant Europos statistikos praktikos kodeksą, kad ta sistema būtų suderinta su Europos normomis ir standartais.

287 Straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama:

a)

toliau stiprinti nacionalinės statistikos sistemos pajėgumus, daugiausia dėmesio skiriant patikimam teisiniam pagrindui, tinkamai duomenų ir metaduomenų sklaidos politikai ir patogiam naudojimui, atsižvelgiant į įvairias naudotojų grupes, visų pirma privatųjį ir viešąjį sektorius, akademinę bendruomenę ir kt.;

b)	laipsniškai derinti Gruzijos statistikos sistemą su Europos statistikos sistema;

c)	glaudžiau priderinti duomenų teikimo nuostatas prie ES, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių ir Europos metodų, įskaitant klasifikatorius, taikymą;

d)	didinti nacionalinės statistikos sistemos darbuotojų profesinius ir valdymo gebėjimus, kad jie lengviau taikytų Europos statistikos standartus ir padėtų plėtoti Gruzijos statistikos sistemą;

e)	tarpusavyje keistis Šalių patirtimi, susijusia su praktinių statistikos žinių vystymu, ir

f)	skatinti visų statistikos rengimo procesų ir sklaidos bendrą kokybės valdymą.

288 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja Europos statistikos sistemoje, kurioje Eurostatas yra Europos statistikos institucija. Bendradarbiaujama, be kita ko, šiose srityse:

a)	makroekonominės statistikos, įskaitant nacionalines sąskaitas, užsienio prekybos statistiką, mokėjimų balanso statistiką ir tiesioginių užsienio investicijų statistiką;

b)	demografinės statistikos, įskaitant surašymus ir socialinę statistiką;

c)	žemės ūkio statistikos, įskaitant žemės ūkio surašymus ir aplinkos statistiką;

d)	verslo statistikos, įskaitant verslo registrus ir administracinių šaltinių naudojimą statistikos tikslais;

e)	energetikos statistikos, įskaitant balansus;

f)	regioninės statistikos;

g)	horizontalios veiklos, įskaitant statistinius klasifikatorius, kokybės valdymą, mokymą, sklaidą, modernių informacinių technologijų naudojimą ir

h)	kitose svarbiose srityse.

289 Straipsnis

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi bei plėtoja bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į patirtį, sukauptą pertvarkant statistikos sistemą pagal įvairias pagalbos programas. Pirmiausia siekiama toliau derintis prie ES statistikos acquis, remiantis nacionaline Gruzijos statistikos sistemos plėtros strategija ir atsižvelgiant į Europos statistikos sistemos raidą. Rengiant statistinius duomenis daugiausia dėmesio skiriama tolesniam atrankinių tyrimų plėtojimui ir administracinių registrų naudojimui, atsižvelgiant į poreikį mažinti atskaitomybės naštą. Duomenys turi būti svarbūs formuojant ir stebint politiką pagrindinėse socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse.

290 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, reguliariai palaikomas dialogas. Kiek įmanoma, Gruzijai turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti Europos statistikos sistemoje vykdomoje veikloje, įskaitant mokymus.

291 Straipsnis

Gruzijos teisės aktų laipsniškas derinimas, kai tinkama ir taikytina, su ES statistikos acquis, atliekamas remiantis kasmet atnaujinamu statistinių reikalavimų rinkiniu, kurį Šalys laiko šio susitarimo priedu (XXIII priedas).

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KITA BENDRADARBIAVIMO POLITIKA

1 SKYRIUS

Transportas

292 Straipsnis

Šalys:

a)	plečia ir stiprina bendradarbiavimą transporto srityje, kad padėtų vystyti darnias transporto sistemas;

b)	skatina veiksmingą ir saugų transportą, taip pat transporto sistemų įvairiarūšiškumą ir sąveikumą; ir

c)	stengiasi stiprinti pagrindines transporto jungtis tarp savo teritorijų.

293 Straipsnis

Bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse:

a)	darnios nacionalinės visų transporto rūšių politikos plėtojimo, visų pirma siekiant užtikrinti aplinkai nekenksmingas, veiksmingas ir saugias transporto sistemas ir skatinti įtraukti šiuos su transportu susijusius klausimus į kitas politikos sritis;

b)

kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir įvairiarūšio transporto sektorių strategijų plėtojimo atsižvelgiant į nacionalinę transporto politiką, įskaitant teisinius reikalavimus, taikomus techninės įrangos ir transporto parkų atnaujinimui, kad šie atitiktų tarptautinius standartus, kaip nustatyta šio susitarimo XXIV ir XV-D prieduose, įskaitant tų strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir etapus, administracinę atsakomybę ir finansavimo planus;

c)	infrastruktūros politikos stiprinimo siekiant geriau nustatyti ir vertinti infrastruktūros projektus, susijusius su įvairiomis transporto rūšimis;

d)	finansavimo politikos, skirtos priežiūrai, pajėgumų suvaržymams ir trūkstamų jungčių infrastruktūrai, rengimo, taip pat privačiojo sektoriaus aktyvumo ir dalyvavimo transporto projektuose skatinimo;

e)	prisijungimo prie svarbių tarptautinių transporto organizacijų ir susitarimų, įskaitant procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tarptautiniai transporto susitarimai ir konvencijos būtų griežtai įgyvendinami ir veiksmingai vykdomi;

f)	mokslinio ir techninio bendradarbiavimo bei keitimosi informacija siekiant kurti ir tobulinti transporto technologijas, pavyzdžiui, intelektines transporto sistemas, ir

g)	skatinimo naudotis intelektinėmis transporto sistemomis ir informacinėmis technologijomis valdant ir eksploatuojant visų susijusių rūšių transportą, taip pat paramos įvairiarūšiškumui ir bendradarbiavimui naudojant kosmoso sistemas ir komercines taikmenas, kuriomis lengvinamas transportas.

294 Straipsnis

1.   Bendradarbiaujant taip pat siekiama gerinti keleivių ir prekių judėjimą, didinti transporto srautų tarp Gruzijos, ES ir trečiųjų regiono šalių sklandumą, panaikinant administracines, technines ir kitas kliūtis, gerinant transporto tinklus ir atnaujinant infrastruktūrą, visų pirma pagrindinėse Šalis jungiančiose ašyse. Bendradarbiaujant taip pat imamasi veiksmų sienų kirtimui lengvinti.

2.   Bendradarbiaujant keičiamasi informacija ir vykdoma bendra veikla:

a)

regioniniu lygmeniu, visų pirma atsižvelgiant į ir įtraukiant pažangą, padarytą pagal įvairius regioninio bendradarbiavimo transporto srityje susitarimus, kaip antai Rytų partnerystės transporto grupę, transporto koridorių Europa–Kaukazas–Azija (TRACECA), Baku procesą ir kitas transporto iniciatyvas;

b)	tarptautiniu lygmeniu, taip pat dėl tarptautinių transporto organizacijų ir tarptautinių susitarimų ir konvencijų, kurias Šalys yra ratifikavusios, ir

c)	įvairiose ES transporto srities agentūrose.

295 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

296 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXIV ir XV-D prieduose, laikydamasi tų priedų nuostatų.

2 SKYRIUS

Bendradarbiavimas energetikos srityje

297 Straipsnis

Bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas partnerystės, abipusio intereso, skaidrumo ir nuspėjamumo principais, ir turėtų būti siekiama rinkos integracijos ir reglamentavimo derinimo energetikos sektoriuje, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti saugios, aplinkai nekenksmingos ir prieinamos energijos tiekimą

298 Straipsnis

Bendradarbiaujama turėtų būti, inter alia, šiose srityse:

a)	energetikos strategijų ir politikos srityje;

b)	kuriant konkurencingas, skaidrias ir veiksmingas energijos rinkas, kuriose trečiosioms šalims būtų sudaromos nediskriminacinės sąlygos naudotis tinklais ir teikti paslaugas vartotojams, remiantis ES standartais, taip pat, jei reikia, kuriant tinkamą reglamentavimo sistemą;

c)	bendradarbiavimo regioninės energetikos klausimais srityje ir dėl galimo Gruzijos prisijungimo prie Energijos bendrijos sutarties, kurios atžvilgiu šiuo metu Gruzija turi stebėtojos statusą;

d)	patrauklaus ir stabilaus investicinio klimato formavimo, nustatant tinkamas institucines, teisines, fiskalines ir kitas sąlygas;

e)	abipusiai naudingos energetikos infrastruktūros srityje, siekiant įvairinti energijos šaltinius, tiekėjus ir transportavimo maršrutus ekonomikos ir aplinkos požiūriu patikimu būdu;

f)	stiprinant energijos tiekimo saugumą, didinant rinkos integraciją ir laipsniškai derinant reglamentavimą su pagrindiniais ES acquis elementais;

g)

didinant ir stiprinant ilgalaikį prekybos energija, jos tranzito, transportavimo ir kainodaros politikos stabilumą ir saugumą, įskaitant bendrąją sąnaudomis pagrįstą energijos išteklių perdavimo sistemą, remiantis abipuse nauda ir nediskriminavimo principu, kaip nustatyta tarptautinėse taisyklėse, įskaitant Energijos chartijos sutartį;

h)	ekonomikos ir aplinkos požiūriu patikimu būdu skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą;

i)	plėtojant ir remiant atsinaujinančiąją energiją ir daugiausia dėmesio skiriant hidroenerginiams ištekliams ir skatinant šios srities dvišalę ir regioninę integraciją;

j)	mokslinio ir techninio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija srityje, siekiant plėtoti ir gerinti energijos gamybos, transportavimo, tiekimo ir galutinio naudojimo technologijas, ypač daug dėmesio skiriant efektyvaus energijos vartojimo ir aplinkai nekenksmingoms technologijoms, ir

k)

bendradarbiaujant branduolinės saugos ir saugumo, ir radiacinės saugos srityse, laikantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) principų ir standartų, ir susijusių pagal TATENA sudarytų tarptautinių sutarčių ir konvencijų bei, kai taikytina, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties.

299 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

300 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXV priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

3 SKYRIUS

Aplinka

301 Straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkos srityje ir prisideda prie ilgalaikio tikslo – užtikrinti darnų vystymąsi ir ekologišką ekonomiką. Tikimasi, kad stipresnė aplinkos apsauga bus naudinga Gruzijos ir ES piliečiams ir įmonėms, pavyzdžiui, pagerės visuomenės sveikata, bus saugomi gamtos ištekliai, padidės ekonomikos ir aplinkosaugos veiksmingumas, o taikant šiuolaikines ekologiškesnes technologijas gamybos modeliai taps tvaresni. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių tarpusavio priklausomybę aplinkos apsaugos srityje ir į susijusius daugiašalius susitarimus.

302 Straipsnis

1.   Bendradarbiaujant siekiama išsaugoti, apsaugoti, pagerinti ir atkurti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, darniai naudoti gamtos išteklius ir skatinti tarptautinio lygmens priemones, kuriomis siekiama spręsti regionines ir pasaulines aplinkos problemas, taip pat šiose srityse:

a)

aplinkos valdymo ir horizontaliųjų klausimų, įskaitant strateginį planavimą, poveikio aplinkai vertinimą ir strateginį poveikio aplinkai vertinimą, švietimą ir mokymą, stebėseną ir aplinkos informacijos sistemas, tikrinimą ir vykdymo užtikrinimą, atsakomybę už žalą aplinkai, kovą su nusikaltimais aplinkai, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visuomenės galimybes gauti informacijos apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir taikyti veiksmingas administracines ir teismines ginčų nagrinėjimo procedūras;

b)	oro kokybės;

c)	vandens kokybės ir išteklių valdymo, įskaitant potvynių rizikos valdymą, vandens trūkumą ir sausras bei jūrų aplinką;

d)	atliekų tvarkymo;

e)	gamtos apsaugos, įskaitant miškus ir biologinės įvairovės išsaugojimą;

f)	pramoninės taršos ir pavojų, ir

g)	cheminių medžiagų tvarkymo.

2.   Bendradarbiaujant taip pat siekiama įtraukti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis.

303 Straipsnis

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi; bendradarbiauja dvišaliu, regioniniu, įskaitant esamas bendradarbiavimo Pietų Kaukazo regione struktūras, ir tarptautiniu lygmenimis, ypač dėl daugiašalių aplinkos susitarimų, kuriuos Šalys yra ratifikavusios, be to, kai tinkama, bendradarbiauja atitinkamose agentūrose.

304 Straipsnis

1.   Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant šių tikslų:

a)	parengti nacionalinį aplinkosaugos veiksmų planą (NAVP), kuriame būtų apibrėžtos Gruzijos aplinkos srities bendrosios nacionalinės ir konkrečių sektorių strateginės kryptys, instituciniai ir administraciniai klausimai;

b)	skatinti įtraukti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis; ir

c)	nustatyti reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

2.   NAVP bus periodiškai atnaujinamas ir priimamas pagal Gruzijos teisės aktus.

305 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

306 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXVI priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

4 SKYRIUS

Klimato politika

307 Straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą kovos su klimato kaita srityje. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į dvišalių ir daugiašalių šios srities įsipareigojimų tarpusavio priklausomybę.

308 Straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, skatinti tarptautinio lygmens priemones, be kita ko, šiose srityse:

a)	klimato kaitos švelninimas;

b)	prisitaikymas prie klimato kaitos;

c)	anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų prekyba;

d)	saugių ir darnių mažo anglies dioksido kiekio ir prisitaikymo technologijų moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstravimas, diegimas ir sklaida, ir

e)	klimato klausimų įtraukimas į sektorių politiką.

309 Straipsnis

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi; vykdo bendrą mokslinių tyrimų veiklą ir keičiasi informacija apie švaresnes technologijas; vykdo bendrą veiklą regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, susijusią su daugiašaliais aplinkos susitarimais, kuriuos Šalys yra ratifikavusios, taip pat bendrą veiklą atitinkamose agentūrose. Šalys ypač daug dėmesio skiria tarpvalstybiniams klausimams ir regioniniam bendradarbiavimui.

310 Straipsnis

Remiantis bendrais interesais bendradarbiaujama, inter alia, rengiant ir įgyvendinant:

a)	nacionalinį prisitaikymo veiksmų planą;

b)	mažo išmetamųjų dujų kiekio technologijų plėtojimo strategiją, įskaitant tinkamus nacionalinius klimato kaitos švelninimo veiksmus;

c)	technologijų perdavimo skatinimo priemones, pagrįstas technologijų poreikių vertinimu;

d)	priemones, susijusias su ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis ir fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

311 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

312 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXVII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

5 SKYRIUS

Pramonės ir įmonių politika bei kasybos sektorius

313 Straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą pramonės ir įmonių politikos srityje, taip gerindamos verslo aplinką visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), apibrėžtoms atitinkamai ES ir Gruzijos teisės aktuose. Didesnis bendradarbiavimas turėtų padėti pagerinti administracinę ir reglamentavimo sistemą tiek ES, tiek Gruzijos įmonėms, veikiančioms ES ir Gruzijoje, ir turėtų būti pagrįstas ES MVĮ ir pramonės politika, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus šios srities standartus ir praktiką.

314 Straipsnis

Todėl Šalys bendradarbiauja siekdamos:

a)	įgyvendinti MVĮ plėtros strategijas pagal Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principus ir stebėti įgyvendinimo procesą reguliariai palaikant dialogą. Taip bendradarbiaujant taip pat bus skiriama dėmesio labai mažoms ir amatų įmonėms, kurios yra labai svarbios ir ES, ir Gruzijos ekonomikai;

b)	keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir taip sukurti geresnes pagrindines sąlygas ir padėti didinti konkurencingumą. Taip bendradarbiaujant taip pat bus skiriama dėmesio struktūrinių klausimų valdymui (restruktūrizavimui), pvz., aplinkos ir energetikos srityse;

c)	supaprastinti ir racionalizuoti taisykles ir reglamentavimo praktiką, ypač daug dėmesio skiriant keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su reglamentavimo būdais, įskaitant ES principus;

d)

skatinti inovacijų politikos plėtrą keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komerciniu pritaikymu (įskaitant paramos priemones technologijomis grindžiamoms naujai įsteigtoms įmonėms, klasterių plėtrą ir galimybes gauti finansavimą);

e)	skatinti glaudesnius ES ir Gruzijos įmonių ir šių įmonių bei Gruzijos ir ES valdžios institucijų tarpusavio ryšius;

f)	raginti imtis ES ir Gruzijos tarpusavio eksporto skatinimo veiksmų;

g)	lengvinti, kai tinkama, ES ir Gruzijos pramonės sektorių modernizavimą ir restruktūrizavimą;

h)

plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą kasybos pramonės ir žaliavų gamybos srityse, siekiant skatinti tarpusavio supratimą, gerinti verslo aplinką, keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su energetika nesusijusios kasybos srityje, visų pirma dėl metalo rūdų ir pramoninių mineralų. Bus keičiamasi šia informacija: kasybos ir žaliavų sektorių raida, prekyba žaliavomis, geriausia praktika, susijusi su kasybos pramonės darniu vystymusi, mokymas, įgūdžiai, sveikata ir sauga.

315 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas. Palaikant dialogą taip pat dalyvaus ES ir Gruzijos verslo atstovai.

6 SKYRIUS

Bendrovių teisė, apskaita, auditas ir įmonių valdymas

316 Straipsnis

Pripažindamos, kad siekiant sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti prekybą, svarbu užtikrinti veiksmingas bendrovių teisės, įmonių valdymo, apskaitos ir audito taisykles ir praktiką, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	akcininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotųjų subjektų apsaugos pagal šios srities ES taisykles;

b)	atitinkamų tarptautinių standartų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu ir laipsniško derinimo su ES apskaitos ir audito taisyklėmis, ir

c)	tolesnio įmonių valdymo politikos plėtojimo pagal tarptautinius standartus, taip pat laipsniško derinimo su šios srities ES taisyklėmis ir rekomendacijomis.

317 Straipsnis

Šalys sieks dalytis informacija ir praktine patirtimi, susijusia su esamomis sistemomis ir svarbiomis šių sričių naujovėmis. Be to, Šalys sieks užtikrinti, kad būtų veiksmingai keičiamasi Gruzijos nacionalinių įmonių registrų ir valstybių narių įmonių registrų informacija.

318 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

319 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXVIII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

7 SKYRIUS

Finansinės paslaugos

320 Straipsnis

Pripažindamos, kad norint sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti Šalių tarpusavio prekybos mainus, svarbu turėti veiksmingas finansinių paslaugų taisykles ir praktiką, Šalys susitaria bendradarbiauti finansinių paslaugų srityje, siekdamos:

a)	padėti pritaikyti finansinių paslaugų reglamentavimą pagal atviros rinkos ekonomikos poreikius;

b)	užtikrinti veiksmingą ir tinkamą investuotojų bei kitų finansinių paslaugų vartotojų apsaugą;

c)	užtikrinti visos Gruzijos finansų sistemos stabilumą ir vientisumą;

d)	skatinti įvairius finansų sistemos dalyvius, įskaitant reguliavimo ir priežiūros institucijas, bendradarbiauti ir

e)	užtikrinti nepriklausomą ir veiksmingą priežiūrą.

321 Straipsnis

1.   Šalys skatina atitinkamas reguliavimo ir priežiūros institucijas bendradarbiauti, be kita ko, keistis informacija, dalytis praktine patirtimi, susijusia su finansų rinkomis, ir taikyti kitas panašias priemones.

2.   Ypač daug dėmesio skiriama šių institucijų administracinių gebėjimų plėtojimui, įskaitant darbuotojų mainus ir bendrą mokymą.

322 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

323 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XV-A priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

8 SKYRIUS

Bendradarbiavimas informacinės visuomenės klausimais

324 Straipsnis

Šalys aktyviau bendradarbiauja plėtodamos informacinę visuomenę, kad piliečiai ir įmonės turėtų galimybes plačiai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir gautų geresnės kokybės paslaugas už prieinamą kainą. Bendradarbiaujant turėtų būti siekiama palengvinti prieigą prie elektroninių ryšių rinkų, skatinti konkurenciją ir investicijas šiame sektoriuje.

325 Straipsnis

Bendradarbiaujama bus inter alia, siekiant šių tikslų:

a)	keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais dėl nacionalinių informacinės visuomenės strategijų įgyvendinimo, įskaitant, inter alia, iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti plačiajuosčio ryšio prieigą, gerinti tinklo saugumą ir plėtoti elektronines viešąsias paslaugas, ir

b)

keistis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, siekiant skatinti parengti išsamią elektroninių ryšių reglamentavimo sistemą ir visų pirma sustiprinti nacionalinės nepriklausomos reguliavimo institucijos administracinius gebėjimus, skatinti geriau naudoti spektro išteklius ir skatinti Gruzijos tinklų tarpusavio sąveikumą ir sąveikumą su ES tinklais.

326 Straipsnis

Šalys skatina ES reguliavimo institucijų ir Gruzijos nacionalinių elektroninių ryšių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.

327 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XV-B priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

9 SKYRIUS

Turizmas

328 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja turizmo srityje siekdamos aktyviau vystyti konkurencingą ir darnią turizmo pramonę, kuri būtų ekonomikos augimo, įgalėjimo, užimtumo ir užsienio valiutos šaltinis.

329 Straipsnis

Dvišalis ir Europos lygmens bendradarbiavimas grindžiamas šiais principais:

a)	pagarba vietos bendruomenių, ypač kaimo vietovėse, vientisumui ir interesams, atsižvelgiant į vietos vystymosi poreikius ir prioritetus;

b)	kultūros paveldo svarba, ir

c)	teigiama turizmo ir aplinkos išsaugojimo sąveika.

330 Straipsnis

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama šiems aspektams:

a)	keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais, patirtimi ir praktinėmis žiniomis;

b)	strateginių viešųjų, privačiųjų ir bendruomenių partnerysčių palaikymas siekiant užtikrinti darnų turizmo vystymą;

c)	turizmo srautų, produktų ir rinkų, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir institucinių struktūrų skatinimas ir vystymas;

d)	veiksmingos politikos rengimas ir įgyvendinimas;

e)	mokymas ir gebėjimų stiprinimas turizmo srityje, siekiant gerinti paslaugų teikimo standartus, ir

f)	inter alia, turizmo bendruomenių lygmeniu vystymas ir skatinimas.

331 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

10 SKYRIUS

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

332 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja siekdamos skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtrą, visų pirma laipsniškai derindamos politikos kryptis ir teisės aktus.

333 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje ir, inter alia:

a)	lengvina tarpusavio supratimą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką;

b)	stiprina politikos planavimo, vertinimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo administracinius gebėjimus centriniu ir vietiniu lygmenimis, laikydamosi ES taisyklių ir geriausios praktikos;

c)	skatina žemės ūkio gamybos modernizavimą ir darnumą;

d)	dalijasi kaimo plėtros politikos žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekdamos skatinti kaimo bendruomenių ekonominę gerovę;

e)	gerina žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir veiksmingumą ir skaidrumą visiems rinkų suinteresuotiesiems subjektams;

f)	skatina taikyti kokybės politiką ir jos kontrolės sistemas, įskaitant geografines nuorodas ir ekologinio ūkininkavimo principus;

g)	skatina vyno gamybą ir kaimo turizmą;

h)	skleidžia žinias ir skatina žemės ūkio gamintojų neformalų ugdymą, ir

i)	siekia derinti tarptautinėse organizacijose, kurių narės Šalys yra, sprendžiamus klausimus.

334 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

11 SKYRIUS

Žuvininkystės ir jūrų valdymas

1 Skirsnis

Žuvininkystės politika

335 Straipsnis

1.   Šalys bendradarbiauja abipusiai naudingais ir svarbiais žuvininkystės sektoriaus klausimais, įskaitant gyvų vandens išteklių išsaugojimą ir valdymą, tikrinimą ir kontrolę, duomenų rinkimą ir kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, kaip nustatyta 2001 m. FAO tarptautiniame veiksmų plane dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos, atgrasymo ir panaikinimo.

2.   Taip bendradarbiaudamos Šalys laikysis tarptautinių prievolių, susijusių su gyvų vandens išteklių valdymu ir išsaugojimu.

336 Straipsnis

Šalys imasi bendrų veiksmų, keičiasi informacija ir teikia paramą viena kitai, siekdamos skatinti:

a)	gerą žuvininkystės valdymą ir gerąją praktiką, kad užtikrintų darnų žuvų išteklių išsaugojimą ir valdymą remiantis ekosistemų metodu;

b)	atsakingą žvejybą ir žuvininkystės valdymą pagal darnaus vystymosi principus, kad būtų išsaugota gera žuvų išteklių ir ekosistemų būklė, ir

c)	regioninį bendradarbiavimą, taip pat, kai tinkama, regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose.

337 Straipsnis

Remdamosi šio susitarimo 336 straipsniu ir atsižvelgdamos į geriausias mokslines rekomendacijas Šalys stiprina gyvų žuvų išteklių Juodojoje jūroje valdymo ir išsaugojimo srities bendradarbiavimą ir geriau koordinuoja šią veiklą. Abi Šalys skatins regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione ir, kai tinkama, ryšius su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis.

338 Straipsnis

Šalys rems iniciatyvas, kaip antai keitimosi patirtimi ir paramos teikimo, kad užtikrintų darnios žuvininkystės politikos įgyvendinimą vadovaujantis šios srities ES acquis prioritetinėmis sritimis, atitinkančiomis Šalių interesus, įskaitant šias sritis:

a)	gyvų vandens išteklių, žvejybos pastangų ir techninių priemonių valdymas;

b)	žvejybos veiklos tikrinimas ir kontrolė naudojant būtiną stebėjimo įrangą, įskaitant elektroninius stebėjimo įtaisus ir atsekamumo priemones, ir vykdytinų teisės aktų bei kontrolės mechanizmų užtikrinimas;

c)	suderintas palyginamų duomenų apie žvejybos laimikį, iškrovimą, taip pat biologinių ir ekonominių duomenų rinkimas;

d)	žvejybos pajėgumų valdymas, įskaitant veikiantį žvejybos laivyno registrą;

e)	rinkų veiksmingumo gerinimas, visų pirma remiant gamintojų organizacijas, teikiant informaciją vartotojams ir užtikrinant rinkodaros standartus ir atsekamumą, ir

f)	struktūrinės žuvininkystės sektoriaus politikos, užtikrinančios ekonominį, aplinkos ir socialinį darnumą, rengimas.

2 Skirsnis

Jūrų politika

339 Straipsnis

Atsižvelgdamos į bendradarbiavimą žuvininkystės, transporto, aplinkos ir kitose politikos srityse, ir remdamosi atitinkamais tarptautiniais susitarimais dėl jūrų teisės, pagrįstais Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, Šalys taip pat plėtoja bendradarbiavimą integruotos jūrų politikos klausimais, ir visų pirma:

a)	skatina integruotą požiūrį į jūrų reikalus, gerą valdymą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su jūrų erdvės naudojimu;

b)	skatina jūrų erdvės planavimą, kaip priemonę padėti tobulinti sprendimų priėmimą vertinant konkuruojančią žmonių veiklą pagal ekosistemų metodą;

c)	skatina integruotą pakrančių teritorijų valdymą pagal ekosistemų metodą, kad būtų užtikrintas darnus pakrančių vystymasis ir jų atsparumas įvairiai su jų padėtimi susijusiai rizikai, taip pat klimato kaitos poveikiui;

d)	skatina jūrų pramonės, kuri yra ekonomikos augimo ir užimtumo šaltinis, inovacijas ir veiksmingą išteklių naudojimą, be kita ko, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais;

e)	skatina strategines jūrų pramonės, tarnybų ir mokslinių institucijų, kurių specializacija yra moksliniai jūrų ir jūrininkystės tyrimai, sąjungas;

f)	siekia stiprinti tarpvalstybinį ir įvairių sektorių jūrų stebėjimą, kad būtų šalinama didėjanti rizika, susijusi su intensyviu jūrų transportu, laivų išmetamais teršalais, nelaimingais atsitikimais jūroje ir neteisėta veikla jūroje, ir

g)	palaiko nuolatinį dialogą ir skatina įvairius suinteresuotųjų jūrų srities subjektų tinklus.

340 Straipsnis

Taip bendradarbiaujant:

a)	keičiamasi informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, ir perduodama jūrų srities praktinė patirtis, be kita ko, susijusi su inovacinėmis technologijomis jūrų sektoriuose ir jūrų aplinkos klausimais;

b)	keičiamasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su projektų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, finansavimo galimybėmis, ir

c)	stiprinamas Šalių tarpusavio bendradarbiavimas atitinkamuose tarptautiniuose jūrų politikos forumuose.

341 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, Šalys reguliariai palaikys dialogą.

12 SKYRIUS

Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo srityje

342 Straipsnis

Šalys skatina bendradarbiavimą visose civilinių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo (MTTPD) srityse, remdamosi abipusės naudos principu, ir tinkama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

343 Straipsnis

Bendradarbiaujant MTTPD srityje:

a)	palaikomas politinis dialogas ir keičiamasi moksline ir technologine informacija;

b)	lengvinamos tinkamos galimybės dalyvauti atitinkamose Šalių programose;

c)	didinami mokslinių tyrimų pajėgumai, o Gruzijos mokslinių tyrimų subjektai aktyviau dalyvauja ES mokslinių tyrimų bendrojoje programoje;

d)	skatinama vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus visose MTTPD srityse;

e)	rengiami Šalių mokslininkų, tyrėjų ir kitų MTTPD veikloje dalyvaujančių mokslinių darbuotojų mokymai ir judumo programos;

f)	laikantis taikytinų teisės aktų lengvinamas laisvas mokslinių darbuotojų, dalyvaujančių veikloje pagal šį susitarimą, judėjimas ir tarpvalstybinis prekių, skirtų naudoti tokioje veikloje, judėjimas, ir

g)	remiantis abipusiu sutarimu, vykdomas kitų formų MTTPD bendradarbiavimas.

344 Straipsnis

Bendradarbiaujant reikėtų siekti sąveikos su kita veikla, vykdoma pagal ES ir Gruzijos finansinio bendradarbiavimo nuostatas, pateiktas šio susitarimo VII antraštinėje dalyje (Finansinė parama ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės).

13 SKYRIUS

Vartotojų politika

345 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir vartotojų apsaugos sistemų tarpusavio suderinamumą.

346 Straipsnis

Siekiant šių tikslų, kai tinkama, gali būti bendradarbiaujama:

a)	siekiant derinti vartotojų teisės aktus, tačiau nekurti prekybos kliūčių;

b)	skatinant keistis informacija apie vartotojų apsaugos sistemas, įskaitant vartotojų teisės aktus ir jų vykdymo užtikrinimą, vartotojų gaminių saugą, informacijos mainų sistemas, vartotojų švietimą, informavimą, įgalėjimą ir žalos atlyginimą;

c)	rengiant administracijų darbuotojų ir kitų vartotojų interesų atstovų mokymą, ir

d)	skatinant nepriklausomų vartotojų asociacijų veiklą ir vartotojų atstovų tarpusavio ryšius.

347 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXIX priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

14 SKYRIUS

Užimtumas, socialinė politika ir lygios galimybės

348 Straipsnis

Šalys stiprina tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą, kad skatintų deramo darbo darbotvarkę, užimtumo politiką, sveikatą ir saugą darbe, socialinį dialogą, socialinę apsaugą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę, nediskriminavimą ir bendrovių socialinę atsakomybę, ir taip prisidėtų prie naujų ir geresnių darbo vietų kūrimo, mažesnio skurdo, didesnės socialinės sanglaudos, darnaus vystymosi ir geresnės gyvenimo kokybės siekių.

349 Straipsnis

Keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais gali būti bendradarbiaujama keliais pasirinktais klausimais iš toliau nurodytų sričių:

a)	skurdo mažinimas ir socialinės sanglaudos didinimas;

b)	užimtumo politika, siekiant sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų su deramomis darbo sąlygomis ir mažinti neoficialią ekonomiką ir neoficialų užimtumą;

c)	aktyvių darbo rinkos priemonių ir veiksmingų įdarbinimo paslaugų skatinimas, kai tinkama, kad darbo rinkos būtų modernesnės ir pritaikytos Šalių darbo rinkų poreikiams;

d)	įtraukesnių darbo rinkų ir socialinio saugumo sistemų, į kurias būtų įtraukti palankių sąlygų neturintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir mažumų atstovus, skatinimas;

e)	lygios galimybės, siekiant stiprinti lyčių lygybę, užtikrinti moterims ir vyrams lygias galimybes ir kovoti su diskriminavimu dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos;

f)	socialinė politika, siekiant didinti socialinės apsaugos lygį ir socialinės apsaugos sistemų kokybę, prieinamumą ir finansinį darnumą;

g)	socialinių partnerių dalyvavimo stiprinimas ir socialinio dialogo skatinimas, įskaitant priemones, kuriomis būtų stiprinami visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pajėgumai;

h)	sveikatos ir saugos darbe skatinimas, ir

i)	informuotumas ir dialogas bendrovių socialinės atsakomybės klausimais.

350 Straipsnis

Šalys skatina visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir ypač socialinius partnerius, dalyvauti formuojant Šalių politiką, vykdant reformas ir bendradarbiaujant, kaip nustatyta atitinkamoje šio susitarimo VIII antraštinės dalies (Institucinės, bendrosios ir baigiamosios nuostatos) dalyje.

351 Straipsnis

Šalys siekia glaudžiau bendradarbiauti užimtumo ir socialinės politikos klausimais visuose atitinkamuose regioniniuose, daugiašaliuose ir tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.

352 Straipsnis

Šalys skatina įmonių socialinę atsakomybę, atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, kaip numatyta įvairiose tarptautinėse bendrovių socialinės atsakomybės gairėse ir ypač EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms.

353 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

354 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXX priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

15 SKYRIUS

Visuomenės sveikata

355 Straipsnis

Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, kad pakeltų visuomenės ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, kuris yra esminis darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo elementas.

356 Straipsnis

Bendradarbiaujama visų pirma šiose srityse:

a)	Gruzijos visuomenės sveikatos sistemos stiprinimas, visų pirma tęsiant sveikatos sektoriaus reformą, užtikrinant aukštos kokybės sveikatos priežiūrą, gerinant šios srities žmogiškuosius išteklius, gerinant sveikatos sektoriaus valdymą ir sveikatos priežiūros finansavimą;

b)	epidemiologinė priežiūra ir užkrečiamųjų ligų, pvz., ŽIV / AIDS, virusinio hepatito ir tuberkuliozės, ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kontrolė, geresnis pasirengimas visuomenės sveikatos pavojams ir nepaprastosios padėties atvejams;

c)

neužkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė, visų pirma keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, skatinant sveiką gyvenimo būdą, fizinę veiklą ir sprendžiant su pagrindiniais sveikatos veiksniais, pvz., mityba, priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų ir tabako, susijusius klausimus;

d)	iš žmogaus gautų medžiagų kokybė ir sauga;

e)	informacija ir žinios apie sveikatą, ir

f)	veiksmingas tarptautinių sveikatos srities susitarimų, kurių šalys yra Šalys, visų pirma Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, įgyvendinimas.

357 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXXI priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

16 SKYRIUS

Švietimas, mokymas ir jaunimas

358 Straipsnis

Šalys bendradarbiauja švietimo ir mokymo srityje, kad bendradarbiavimas ir dialogas būtų intensyvesni, taip pat palaiko dialogą politikos klausimais ir siekia prisiderinti prie atitinkamos ES politikos ir praktikos. Šalys bendradarbiauja skatindamos mokymąsi visą gyvenimą, bendradarbiavimą ir skaidrumą visais švietimo ir mokymo lygiais, ypač daug dėmesio skirdamos aukštajam mokslui.

359 Straipsnis

Bendradarbiaujant švietimo ir mokymo srityje ypač daug dėmesio skiriama, inter alia, šiems siekiams:

a)	skatinti mokymąsi visą gyvenimą – esminį ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo veiksnį, leidžiantį piliečiams visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

b)	modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas, didinti kokybę, aktualumą ir prieinamumą visais švietimo etapais – nuo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros iki tretinio mokslo;

c)	skatinti aukštojo mokslo kokybę, remiantis ES aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarke ir Bolonijos procesu;

d)	stiprinti tarptautinį akademinį bendradarbiavimą, dalyvavimą ES bendradarbiavimo programose, didinti studentų ir mokytojų judumą;

e)	skatinti mokytis užsienio kalbų;

f)	skatinti siekti kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimo ir užtikrinti šios srities skaidrumą;

g)	skatinti bendradarbiauti profesinio švietimo ir mokymo klausimais, atsižvelgiant į atitinkamą ES geriausią praktiką, ir

h)	didinti informuotumą ir gilinti žinias apie Europos integracijos procesą, stiprinti akademinį dialogą dėl ES ir Rytų partnerystės ryšių, ir dalyvavimą atitinkamose ES programose.

360 Straipsnis

Šalys susitaria bendradarbiauti jaunimo politikos klausimais:

a)	stiprinti bendradarbiavimą ir mainus jaunimo politikos ir jaunimo bei jaunų darbuotojų neformalaus ugdymo srityje;

b)	remti jaunimo ir jaunų darbuotojų judumą kaip kultūrų dialogo ir žinių, įgūdžių ir kompetencijos įgijimo už formalaus ugdymo sistemų ribų priemonę, taip pat per savanorystės programas;

c)	skatinti jaunimo organizacijas bendradarbiauti.

361 Straipsnis

Gruzija vykdys ir plėtos politiką, atitinkančią ES politikos ir praktikos sistemą, kaip nurodyta dokumentuose, pateiktuose šio susitarimo XXXII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

17 SKYRIUS

Bendradarbiavimas kultūros srityje

362 Straipsnis

Šalys skatins kultūrinį bendradarbiavimą, tinkamai atsižvelgdamos į 2005 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įtvirtintus principus. Šalys sieks reguliariai palaikyti dialogą abipusiai svarbiomis temomis, įskaitant kultūros industrijų vystymą ES ir Gruzijoje. Šalims bendradarbiaujant bus skatinamas kultūrų dialogas, pavyzdžiui, dalyvaujant ES ir Gruzijos kultūros sektoriui ir pilietinei visuomenei.

363 Straipsnis

Bendradarbiaudamos Šalys daugiausia dėmesio skiria šioms sritims:

a)	kultūros srities bendradarbiavimui ir mainams;

b)	menų ir menininkų judumui ir kultūros sektoriaus gebėjimų stiprinimui;

c)	kultūrų dialogui;

d)	dialogui kultūros politikos klausimais, ir

e)	bendradarbiavimui tarptautiniuose forumuose, kaip antai UNESCO ir Europos Taryboje, inter alia, siekiant skatinti kultūrų įvairovę, saugoti kultūros ir istorinį paveldą bei pripažinti jo vertę.

18 SKYRIUS

Bendradarbiavimas audiovizualiniais klausimais ir žiniasklaidos srityje

364 Straipsnis

Šalys skatins bendradarbiavimą audiovizualiniais klausimais. Bendradarbiaujant stiprinami ES ir Gruzijos audiovizualinės pramonės sektoriai, visų pirma mokant specialistus, keičiantis informacija ir skatinant kurti bendrą kino ir televizijos produkciją.

365 Straipsnis

1.   Šalys reguliariai palaiko dialogą dėl audiovizualinių klausimų ir žiniasklaidos politikos, ir bendradarbiauja, kad sustiprintų žiniasklaidos nepriklausomumą ir profesionalumą bei ryšius su ES žiniasklaida, laikydamosi atitinkamų Europos standartų, įskaitant Europos Tarybos standartus ir 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

2.   Bendradarbiaujant būtų galima, inter alia, įtraukti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų mokymo klausimą.

366 Straipsnis

Bendradarbiaudamos Šalys daugiausia dėmesio skiria šioms sritims:

a)	dialogui dėl audiovizualinių klausimų ir žiniasklaidos politikos;

b)	dialogui tarptautiniuose forumuose (pvz., UNESCO ir PPO), ir

c)	bendradarbiavimui audiovizualinių klausimų ir žiniasklaidos srityje, įskaitant kiną.

367 Straipsnis

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXXIII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

19 SKYRIUS

Bendradarbiavimas sporto ir fizinės veiklos srityje

368 Straipsnis

Šalys, keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, skatina bendradarbiavimą sporto ir fizinės veiklos srityje, siekdamos skatinti sveiką gyvenimo būdą, diegti sporto socialines ir švietimo vertybes ir judumą, ir kovoti su pasaulinėmis grėsmėmis, kaip antai dopingu, rasizmu ir smurtu sporte.

20 SKYRIUS

Bendradarbiavimas pilietinės visuomenės klausimais

369 Straipsnis

Šalys stiprina dialogą dėl bendradarbiavimo pilietinės visuomenės klausimais, siekdamos šių tikslų:

a)	stiprinti kontaktus ir keitimąsi informacija ir patirtimi tarp visų ES ir Gruzijos pilietinės visuomenės sektorių;

b)	užtikrinti, kad ES būtų plačiau žinoma ir geriau suprantama Gruzija, jos istorija ir kultūra, ypač tarp pilietinės visuomenės organizacijų valstybėse narėse, siekiant, kad būtų geriau žinoma apie būsimų santykių teikiamas galimybes ir problemines sritis;

c)	atitinkamai užtikrinti, kad Gruzijoje būtų plačiau žinoma ir geriau suprantama ES, ypač tarp Gruzijos pilietinės visuomenės organizacijų, skiriant, be kita ko, dėmesio ES pamatinėms vertybėms, politikai ir veikimui.

370 Straipsnis

Šalys skatina abiejų Šalių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą, kaip neatsiejamą ES ir Gruzijos santykių dalį. Šiuo dialogu ir bendradarbiavimu siekiama:

a)	užtikrinti, kad pilietinė visuomenė būtų įtraukta į ES ir Gruzijos santykius, ypač įgyvendinant šio susitarimo nuostatas;

b)	stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, visų pirma palaikant atvirą, skaidrų ir reguliarų valdžios institucijų, atstovavimo asociacijų ir pilietinės visuomenės dialogą;

c)	įvairiai lengvinti institucijų stiprinimą ir pilietinės visuomenės organizacijų įtvirtinimą, įskaitant, inter alia remiant propagavimą, kuriant neformalius ir formalius tinklus, keičiantis vizitais ir praktiniais seminarais ir padedant kurti pilietinės visuomenės teisinę sistemą, ir

d)

sudaryti galimybes abiejų šalių pilietinės visuomenės atstovams susipažinti su kitos šalies konsultacijų ir dialogo su pilietine visuomene, įskaitant socialinius partnerius ir valdžios institucijas, procesu, visų pirma siekiant labiau įtraukti pilietinę visuomenę į viešosios politikos formavimo procesą.

371 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, Šalys reguliariai palaikys dialogą.

21 SKYRIUS

Regioninė plėtra, valstybių ir regionų bendradarbiavimas

372 Straipsnis

1.   Šalys skatina tarpusavio supratimą ir dvišalį bendradarbiavimą regioninės plėtros politikos srityje tokiais klausimais kaip regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo būdai, įskaitant daugiapakopį valdymą ir partnerystę, ypač daug dėmesio skiriant nepalankių vietovių plėtrai ir teritoriniam bendradarbiavimui, tokiu būdu sukuriant ryšių kanalus ir stiprinant nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, socialinių ir ekonominių subjektų bei pilietinės visuomenės keitimąsi informacija ir patirtimi.

2.   Visų pirma Šalys bendradarbiauja siekdamos suderinti Gruzijos praktiką su šiais principais:

a)	stiprinti daugiapakopį valdymą, nes jis turi poveikio tiek centriniam lygmeniui, tiek miestų bendruomenėms, ypač daug dėmesio skiriant būdams labiau įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus;

b)	konsoliduoti visų regioninės plėtros dalyvių partnerystę, ir

c)	bendrai finansuoti subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant regioninės plėtros programas ir projektus, finansiniais įnašais.

373 Straipsnis

1.   Šalys remia ir stiprina vietos ir regioninės valdžios institucijų dalyvavimą regioninio bendradarbiavimo procese, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir susijusias valdymo struktūras, stiprina bendradarbiavimą kuriant palankią abipusę teisės aktų sistemą, taiko ir plėtoja gebėjimų stiprinimo priemones ir skatina stiprinti tarpvalstybinius ir regioninius ekonominius ir verslo tinklus.

2.   Šalys bendradarbiaudamos konsoliduos Gruzijos institucijų, kurių veikla susijusi su regionine plėtra ir žemės naudojimo planavimu, institucinius ir praktinius gebėjimus, be kita ko, šiais veiksmais:

a)	gerindamos veiklos koordinavimą tarp institucijų, visų pirma centrinės ir vietos valdžios institucijų vertikalią ir horizontalią sąveiką rengiant ir įgyvendinant regioninę politiką;

b)	plėtodamos vietos valdžios institucijų gebėjimus skatinti abipusį valstybių bendradarbiavimą, laikantis ES taisyklių ir praktikos;

c)	dalydamosi žiniomis, informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su regioninės plėtros politika, kad būtų skatinama vietos bendruomenių ekonominė gerovė ir vienodas regionų vystymasis.

374 Straipsnis

1.   Šalys stiprina ir skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą kitose srityse, kurioms taikomas šis susitarimas, be kita ko, transporto, energetikos, ryšių tinklų, kultūros, švietimo, turizmo ir sveikatos.

2.   Šalys ragina savo regionus aktyviau bendradarbiauti įgyvendinant tarptautines ir tarpregionines programas, skatina Gruzijos regionus dalyvauti Europos regioninėse struktūrose bei organizacijose ir jų ekonominį ir institucinį vystymąsi, įgyvendindamos abipusiai svarbius projektus.

3.   Šių veiksmų bus imamasi:

a)	tęsiant teritorinį bendradarbiavimą su Europos regionais, taip pat ir įgyvendinant tarptautines ir tarpvalstybines bendradarbiavimo programas;

b)	bendradarbiaujant pagal Rytų partnerystės programą, su ES įstaigomis, įskaitant Regionų komitetą, ir dalyvaujant įvairiuose Europos regioniniuose projektuose ir iniciatyvose;

c)	inter alia, bendradarbiaujant su Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetu ir Europos erdvės planavimo stebėjimo tinklu.

375 Straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

22 SKYRIUS

Civilinė sauga

376 Straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių srityje. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių tarpusavio priklausomybę ir daugiašalę veiklą šioje srityje.

377 Straipsnis

Bendradarbiavimo tikslai – gerinti gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas.

378 Straipsnis

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi, ir dvišaliu pagrindu ir (arba) pagal daugiašales programas vykdo bendrą veiklą. Bendradarbiaujama, inter alia, įgyvendinant konkrečius šios srities susitarimus ir (arba) administracinius susitarimus, dėl kurių Šalys susitaria tarpusavyje.

379 Straipsnis

Bendradarbiaujant gali būti siekiama:

a)	keistis kontaktine informacija ir ją reguliariai atnaujinti, kad būtų užtikrinta dialogo tąsa ir būtų galima susisiekti 24 val. per parą;

b)	kai tinkama ir atsižvelgiant į turimus išteklius, lengviau padėti vieni kitiems palengvinti abipusės pagalbos teikimą didelio masto ekstremaliųjų situacijų atvejais;

c)	24 valandas per parą keistis ankstyvojo perspėjimo pranešimais ir naujausia informacija apie didelio masto ekstremaliųjų situacijų atvejus, turinčius poveikio ES arba Gruzijai, įskaitant prašymus ir siūlymus suteikti pagalbą;

d)	keistis informacija apie Šalių trečiosioms šalims teikiamą paramą dėl ekstremaliųjų situacijų, kai aktyvuojamas ES civilinės saugos mechanizmas;

e)	bendradarbiauti dėl priimančiosios šalies paramos, prašant arba teikiant pagalbą;

f)	keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir gairėmis dėl nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas;

g)	bendradarbiauti dėl nelaimių rizikos mažinimo, inter alia, institucijų ryšiais ir propagavimo, informacijos sklaidos, švietimo ir ryšių palaikymo veiksmais; gerąja gamtinių pavojų prevencijos ar jų poveikio švelninimo praktika;

h)	bendradarbiauti gerinant žinių apie nelaimes ir pavojaus ir rizikos vertinimą nelaimėms valdyti bazę;

i)	bendradarbiauti vertinant nelaimių poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai;

j)	kviesti ekspertus į specialius techninius praktinius seminarus ir simpoziumus civilinės saugos klausimais;

k)	konkrečiais atvejais kviesti stebėtojus į specialias ES ir (arba) Gruzijos rengiamas pratybas ir mokymus;

l)	stiprinti bendradarbiavimą siekiant kuo veiksmingiau naudoti turimus civilinės saugos pajėgumus.

23 SKYRIUS

Dalyvavimas europos sąjungos agentūrų veikloje ir programose

380 Straipsnis

Gruzijai leidžiama dalyvauti visų Sąjungos agentūrų veikloje vadovaujantisatitinkamomis tų agentūrų steigimo nuostatomis. Gruzija sudaro atskirus susitarimus su ES, kuriais jai leidžiama dalyvauti kiekvienos tokios agentūros veikloje, ir nurodo finansinio įnašo dydį.

381 Straipsnis

Gruzijai leidžiama dalyvauti visose dabartinėse ir būsimose Sąjungos programosevadovaujantis atitinkamomis tų programų priėmimo nuostatų. Gruzijos dalyvavimas Sąjungos programose reglamentuojamas šio susitarimo III protokolo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos pagrindų susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nuostatomis.

382 Straipsnis

Šalys reguliariai palaikys dialogą dėl Gruzijos dalyvavimo ES programose ir agentūrų veikloje. Visų pirma, ES praneša Gruzijai apie įsteigtas naujas ES agentūras ir naujas ES programas, taip pat apie pasikeitusias dalyvavimo šio susitarimo 380 ir 381 straipsniuose nurodytose Sąjungos programose ir agentūrų veikloje sąlygas.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖ PARAMA IR NUOSTATOS DĖL KOVOS SU SUKČIAVIMU IR KONTROLĖS

1 SKYRIUS

Finansinė parama

383 Straipsnis

Gruzija gauna finansinę paramą pagal atitinkamus ES finansavimo mechanizmus ir priemones. Gruzija taip pat gali naudingai bendradarbiauti su Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis. Ši finansinė parama padės siekti šio susitarimo tikslų ir bus teikiama pagal šį skyrių.

384 Straipsnis

Pagrindiniai finansinės paramos principai numatomi atitinkamuose ES reglamentuose dėl finansinių priemonių.

385 Straipsnis

ES finansinės paramos prioritetinės sritys, dėl kurių susitaria Šalys, nustatomos atitinkamose metinėse veiksmų programose, pagrįstose, kai taikytina, daugiametėmis programomis, atitinkančiomis sutartus politikos prioritetus. Pagal tas programas nustatant paramos sumas atsižvelgiama į Gruzijos poreikius, sektorių pajėgumą ir pažangą vykdant reformas, visų pirma srityse, kurioms taikomas šis susitarimas.

386 Straipsnis

Kad kuo geriau išnaudotų turimus išteklius, Šalys stengiasi užtikrinti, kad ES parama būtų įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant veiksmus su kitomis valstybėmis donorėmis, paramą teikiančiomis organizacijomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, taip pat laikantis tarptautinių pagalbos veiksmingumo principų.

387 Straipsnis

Esminis finansinės paramos teisinis, administracinis ir techninis pagrindas nustatomas pagal atitinkamus Šalių tarpusavio susitarimus.

388 Straipsnis

Asociacijos tarybai pranešama apie finansinės paramos teikimo pažangą ir įgyvendinimą, ir jos poveikį siekiant šio susitarimo tikslų. Dėl to atitinkamos Šalių įstaigos abipusiai ir nuolatos teikia atitinkamą su stebėsena ir vertinimu susijusią informaciją.

389 Straipsnis

Šalys įgyvendina paramos priemones laikydamosi patikimo finansų valdymo principų ir bendradarbiauja užtikrindamos ES ir Gruzijos finansinių interesų apsaugą, kaip išdėstyta šios antraštinės dalies 2 skyriuje (Nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės).

2 SKYRIUS

Nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės

390 Straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos šio susitarimo IV protokole.

391 Straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas bet kuriam paskesniam susitarimui arba finansinei priemonei, kurią sudarys Šalys, ir bet kuriai kitai ES finansinei priemonei, su kuria Gruzija gali būti asocijuota, nedarant poveikio bet kurioms kitoms papildomoms sąlygoms, taikomoms auditui, patikrinimams vietoje, patikroms, kontrolės ir kovos su sukčiavimu priemonėms, įskaitant tas, kurias vykdo Europos Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimo tarnyba (OLAF).

392 Straipsnis

Sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su jais priemonės

Šalys imasi veiksmingų sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos, susijusios su ES lėšų panaudojimu, prevencijos ir kovos su jais priemonių, inter alia, šio susitarimo reglamentuojamose srityse teikdamos abipusę administracinę ir teisinę pagalbą.

393 Straipsnis

Keitimasis informacija ir tolesnis praktinis bendradarbiavimas

1.   Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį skyrių, ES ir Gruzijos kompetentingos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir rengia konsultacijas vienai iš Šalių to paprašius.

2.   OLAF gali susitarti su atitinkamomis Gruzijos institucijomis, kaip nustatyta Gruzijos teisės aktuose, dėl tolesnio bendradarbiavimo kovojant su sukčiavimu, įskaitant praktinius susitarimus su Gruzijos institucijomis.

3.   Perduodant ir apdorojant asmens duomenis taikomas šio susitarimo III antraštinės dalies (Laisvė, saugumas ir teisingumas) 14 straipsnis.

394 Straipsnis

Sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų prevencija

1.   ES ir Gruzijos institucijos reguliariai tikrina, ar tinkamai įgyvendinami ES lėšomis finansuojami veiksmai. Jos imasi visų tinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir priemonių tokiai padėčiai ištaisyti.

2.   ES ir Gruzijos institucijos imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkristų kelią aktyviai ar pasyviai korupcijai ir ištaisytų tokią padėtį, ir išvengtų interesų konfliktų visuose su ES lėšų panaudojimo procedūromis susijusiuose etapuose.

3.   Gruzijos institucijos praneša Europos Komisijai apie visas įgyvendintas prevencijos priemones.

4.   Europos Komisija turi teisę rinkti įrodymus pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 56 straipsnį.

5.   Visų pirma ji turi teisę rinkti įrodymus, kad pirkimo ir dotacijų skyrimo procedūros atitinka skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavo principus, kad jomis užkertamas kelias bet kokiems interesų konfliktams, suteikiamos tarptautiniu mastu pripažintiems standartams lygiavertės garantijos ir užtikrinama atitiktis patikimo finansų valdymo nuostatoms.

6.   Remdamosi savo procedūromis Šalys teiks viena kitai bet kokią prašomą informaciją, susijusią su ES lėšų panaudojimu, ir nedelsdamos praneš viena kitai apie esminius savo procedūrų ar sistemų pakeitimus.

395 Straipsnis

Teisinės procedūros, tyrimai ir persekiojimas

Gruzijos institucijos užtikrina, kad įtariami ir faktiniai sukčiavimo, korupcijos ar kitų pažeidimų, įskaitant interesų konfliktus, atvejai, nustatyti atlikus nacionalinius ar ES lygmens patikrinimus, būtų nagrinėjami teisinėmis procedūromis, įskaitant, jei tinkama, tyrimus ir persekiojimą. Kai tinkama, OLAF gali padėti kompetentingoms Gruzijos institucijoms atlikti šią užduotį.

396 Straipsnis

Pranešimas apie sukčiavimą, korupciją ir pažeidimus

1.   Gruzijos institucijos nedelsdamos pateikia Europos Komisijai visą informaciją, jų gautą dėl faktinio sukčiavimo ar korupcijos atvejo, ir nedelsdamos praneša jai apie bet kokį pažeidimą, įskaitant interesų konfliktus, susijusį su ES lėšų panaudojimu. Apie įtarimus sukčiavimu ir korupcija taip pat pranešama OLAF ir Europos Komisijai.

2.   Gruzijos institucijos taip pat praneša apie visas priemones, kurių imtasi dėl faktų, apie kuriuos pranešta pagal šį straipsnį. Jei sukčiavimo, korupcijos ar bet kokių kitų pažeidimų atvejų, apie kuriuos reikia pranešti, nebuvo, Gruzijos institucijos apie tai praneša Europos Komisijai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

397 Straipsnis

Auditas

1.   Europos Komisija ir Europos Audito Rūmai turi teisę nagrinėti, ar visos su ES lėšų panaudojimu susijusios išlaidos patirtos teisėtai ir tvarkingai, ir ar finansai valdyti patikimai.

2.   Auditas atliekamas remiantis ir prisiimtais įsipareigojimais, ir atliktais mokėjimais. Jis grindžiamas įrašais ir prireikus atliekamas vietoje, bet kokio subjekto, valdančio ar dalyvaujančio naudojant ES lėšas, patalpose. Tas auditas gali būti atliekamas prieš uždarant atitinkamų finansinių metų sąskaitas ir per penkerius metus nuo likučio išmokėjimo dienos.

3.   Europos Komisijos inspektoriai ar kiti Europos Komisijos ar Europos Audito Rūmų įgalioti asmenys gali atlikti dokumentų patikras ar patikras vietoje ir auditą bet kokio subjekto, valdančio ar dalyvaujančio naudojant ES lėšas, arba jų subrangovų patalpose Gruzijoje.

4.   Europos Komisijos pareigūnams ir kitiems jos ar Europos Audito Rūmų įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos įeiti į patalpas, susipažinti su darbais ir dokumentais, įskaitant informaciją elektronine forma, kad jie galėtų tinkamai atlikti auditą. Apie tą prieigos teisę turėtų būti pranešta visiems Gruzijos viešiesiems subjektams, be to, ji aiškiai nurodoma sutartyse, sudarytose šiame susitarime nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

5.   Šiame straipsnyje nurodytos patikros ir auditas taikytini visiems rangovams ir subrangovams, kurie gavo ES lėšų. Vykdydami užduotis Europos Audito Rūmų ir Gruzijos audito įstaigų atstovai bendradarbiauja, vadovaudamiesi pasitikėjimo principu ir išlaikydami nepriklausomumą.

398 Straipsnis

Patikros vietoje

1.   Pagal šį susitarimą OLAF suteikiami įgaliojimai atlikti patikras ir inspektavimą vietoje, kad apsaugotų ES finansinius interesus pagal 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų nuostatas.

2.   Patikras ir inspektavimą vietoje rengia ir atlieka OLAF, glaudžiai bendradarbiaudama su Gruzijos kompetentingomis institucijomis ir atsižvelgdama į atitinkamus Gruzijos teisės aktus.

3.   Gruzijos institucijoms laiku pranešama apie patikrų ir inspektavimo dalyką, tikslą ir teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Tuo tikslu Gruzijos kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti atliekant patikras ir inspektavimą vietoje.

4.   Gruzijos institucijoms pageidaujant, jos atlieka patikras ir inspektavimą vietoje kartu su OLAF.

5.   Jei ekonominės veiklos vykdytojas priešinasi patikrai ar inspektavimui vietoje, Gruzijos institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, padeda OLAF, kad ji galėtų atlikti savo pareigą ir atlikti patikrą ar inspektavimą vietoje.

399 Straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

Nedarydama poveikio Gruzijos teisės aktams, Europos Komisija gali taikyti administracines priemones ir sankcijas, laikydamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos.

400 Straipsnis

Susigrąžinimas

1.   Gruzijos institucijos imasi visų reikiamų priemonių, kad įgyvendintų toliau nurodytas nuostatas dėl vyriausybinei finansavimo institucijai neteisėtai išmokėtų ES lėšų susigrąžinimo.

2.   Tais atvejais, kai naudoti ES lėšas patikėta Gruzijos institucijoms, Europos Komisija turi teisę susigrąžinti neteisėtai išmokėtas ES lėšas, visų pirma taikydama finansines pataisas. Europos Komisija atsižvelgia į priemones, kurių Gruzijos institucijos ėmėsi atitinkamų ES lėšų praradimo prevencijai.

3.   Prieš priimdama sprendimą dėl susigrąžinimo Europos Komisija konsultuojasi su Gruzija. Ginčai dėl susigrąžinimo bus aptariami Asociacijos taryboje.

4.   Tais atvejais, kai Europos Komisija tiesiogiai ar netiesiogiai naudoja ES lėšas, patikėdama biudžeto vykdymo užduotis trečiosioms šalims, Europos Komisijos sprendimų, priimtų pagal šią antraštinę dalį, kuriais asmenims (ne valstybėms) nustatomos turtinės prievolės, vykdymas Gruzijoje užtikrinamas laikantis šių principų:

a)

vykdymo užtikrinimas reglamentuojamas Gruzijoje galiojančiomis civilinio proceso taisyklėmis. Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria Gruzijos Vyriausybė ir apie kurią ji praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

b)	atlikus nurodytus formalumus dėl suinteresuotos šalies prašymo, ji gali pereiti prie vykdymo užtikrinimo Gruzijos teisės aktų nustatyta tvarka, tiesiogiai perduodama šį klausimą kompetentingai institucijai;

c)	vykdymo užtikrinimą galima sustabdyti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl vykdymo užtikrinimo pažeidimų nagrinėjimas priklauso Gruzijos teismų jurisdikcijai.

5.   Vykdomąjį raštą neatliekant jokių kitų patikrinimų, tik patikrinus akto autentiškumą, išduoda Gruzijos Vyriausybės paskirtos institucijos. Vykdymo užtikrinimas atliekamas pagal Gruzijos procesines taisykles. Ar atitinkamos ES institucijos vykdymo užtikrinimo sprendimas yra teisėtas, sprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tikrina.

6.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, priimtų pagal sutarčių, kurioms taikomas šis skyrius, arbitražo nuostatą, vykdymas užtikrinamas tokiomis pačiomis sąlygomis.

401 Straipsnis

Konfidencialumas

Informacijai, kuri buvo kokia nors forma perduota ar gauta remiantis šiuo skyriumi, taikomi profesinės paslapties reikalavimai, ir ji saugoma taip pat, kaip panaši informacija saugoma pagal Gruzijos teisę ir pagal ES institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Ši informacija gali būti perduota tik asmenims, kuriems ji yra reikalinga jų funkcijoms ES institucijose, valstybėse narėse ar Gruzijoje vykdyti, ir gali būti panaudota tik veiksmingai Šalių finansinių interesų apsaugai užtikrinti.

402 Straipsnis

Teisės aktų derinimas

Gruzija derins savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXXIV priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Institucinė sistema

403 Straipsnis

Šalių politinis ir strateginis dialogas, taip pat dėl klausimų, susijusių su bendradarbiavimu tam tikruose sektoriuose, gali būti vykdomas bet kokiu lygmeniu. Aukšto lygmens nuolatinis strateginis dialogas palaikomas Asociacijos taryboje, įsteigtoje pagal 404 straipsnį, ir abipusiu sutarimu rengiant reguliarius abiejų Šalių ministrų lygmens atstovų susitikimus.

Asociacijos taryba

404 Straipsnis

1.   Įsteigiama Asociacijos taryba. Ji prižiūri ir stebi, kaip taikomas ir įgyvendinamas šis susitarimas, ir atsižvelgdama į jo tikslus periodiškai peržiūri, kaip susitarimas funkcionuoja.

2.   Asociacijos taryba reguliariai, bent kartą per metus ir kai būtina pagal aplinkybes, renkasi ministrų lygmeniu. Asociacijos taryba abipusiu sutarimu gali rinktis bet kokios reikiamos sudėties.

3.   Asociacijos taryba ne tik prižiūri ir stebi, kaip taikomas šis susitarimas, bet ir nagrinėja bet kokius svarbius klausimus, kylančius dėl šio susitarimo, ir bet kokius kitus abipusiai svarbius dvišalius ar tarptautinius klausimus.

405 Straipsnis

1.   Asociacijos tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai, Europos Komisijos nariai ir Gruzijos Vyriausybės nariai.

2.   Asociacijos taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3.   Asociacijos tarybai paeiliui pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Gruzijos atstovas.

4.   Kai tinkama, abipusiu sutarimu Asociacijos tarybos darbe stebėtojų teisėmis gali dalyvauti Šalių kitų organų atstovai.

406 Straipsnis

1.   Siekiant šio susitarimo tikslų Asociacijos taryba įgaliojama priimti šio susitarimo taikymo sričiai priklausančius sprendimus. Tokie sprendimai privalomi Šalims ir jos imasi tinkamų priemonių, be kita ko, jei būtina, konkrečių veiksmų pagal šį susitarimą įsteigtuose specialiuosiuose organuose, laikydamosi šio susitarimo nuostatų, kad įgyvendintų priimtus sprendimus. Asociacijos taryba taip pat gali teikti rekomendacijas. Ji priima savo sprendimus ir rekomendacijas Šalių sutarimu po to, kai užbaigiamos atitinkamos Šalių vidaus procedūros.

2.   Laikydamasi šiame susitarime nustatyto tikslo laipsniškai derinti Gruzijos teisės aktus su ES teisės aktais, Asociacijos taryba veiks kaip forumas, kuriame keičiamasi informacija apie pasirinktus rengiamus ir galiojančius ES ir Gruzijos teisės aktus ir apie įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir reikalavimų laikymosi priemones.

3.   Laikydamasi šio straipsnio 1 dalies Asociacijos taryba turi galią atnaujinti arba iš dalies pakeisti šio susitarimo priedus, nedarydama poveikio jokioms konkrečioms šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatoms.

Asociacijos komitetas

407 Straipsnis

1.   Įsteigiamas Asociacijos komitetas. Jis padeda Asociacijos tarybai vykdyti jos pareigas ir funkcijas.

2.   Asociacijos komitetą sudaro Šalių atstovai, kurie paprastai yra vyresnieji valstybės tarnautojai.

3.   Asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja ES atstovas ir Gruzijos atstovas.

408 Straipsnis

1.   Asociacijos taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato Asociacijos komiteto, kuris, be kita ko, atsakingas už Asociacijos tarybos susitikimų rengimą, pareigas ir funkcijas. Asociacijos taryba posėdžiauja bent kartą per metus ir kai Šalys susitaria, kad surengti posėdį reikalauja aplinkybės.

2.   Asociacijos taryba gali perduoti Asociacijos komitetui bet kokius savo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą priimti privalomus vykdyti sprendimus.

3.   Asociacijos komitetas turi galią priimti sprendimus šiame susitarime numatytais atvejais tose srityse, kuriose Asociacijos taryba jam perdavė įgaliojimus, ir kaip nurodyta šio susitarimo 406 straipsnio 1 dalyje. Sprendimai Šalims privalomi ir jos imasi tinkamų jų įgyvendinimo priemonių. Asociacijos komitetas sprendimus priima Šalių sutarimu, atsižvelgdamas į atitinkamas vidaus procedūras.

4.   Asociacijos komitetas posėdžiauja konkrečios sudėties, kai sprendžia visus klausimus, susijusius su šio susitarimo IV antraštine dalimi (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Tos sudėties Asociacijos komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

409 Straipsnis

Specialieji komitetai, pakomitečiai ir organai

1.   Asociacijos komitetui padeda pagal šį susitarimą įsteigti pakomitečiai.

2.   Asociacijos taryba gali nuspręsti įsteigti bet kokius šio susitarimo įgyvendinimui būtinus specialiuosius, konkrečioms sritims skirtus komitetus ar organus ir nustatyti tokių specialiųjų komitetų ar organų sudėtį, pareigas ir funkcijas. Be to, tokie specialieji komitetai ir organai gali rengti diskusijas bet kokiu klausimu, kurį jie laiko svarbiu, nedarydami poveikio konkrečioms šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatoms.

3.   Asociacijos komitetas taip pat gali įsteigti pakomitečius, kad įvertintų pažangą, padarytą per reguliarius dialogus, nurodytus šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Bendradarbiavimas ekonomikos klausimais) ir VI antraštinėje dalyje (Kita bendradarbiavimo politika).

4.   Pakomitečiai įgaliojami priimti sprendimus šiame susitarime numatytais atvejais. Laikydamiesi reikalavimų, jie reguliariai atsiskaito dėl savo veiklos Asociacijos komitetui.

5.   Pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) įsteigti pakomitečiai pakankamai iš anksto praneša pagal 408 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais apie savo posėdžių datą ir darbotvarkę. Jie dėl savo veiklos atsiskaito per kiekvieną įprastą Asociacijos komiteto prekybos klausimais posėdį.

6.   Pakomitečių buvimas neužkerta kelio nė vienai Šaliai tiesiogiai kreiptis į Asociacijos komitetą, taip pat skirtą prekybos klausimams.

Parlamentinis asociacijos komitetas

410 Straipsnis

1.   Įsteigiamas Parlamentinis asociacijos komitetas. Jame Europos Parlamento nariai ir Gruzijos Parlamento nariai susitinka ir keičiasi nuomonėmis. Posėdžių periodiškumą nustato pats komitetas.

2.   Parlamentinį asociacijos komitetą sudaro Europos Parlamento nariai ir Gruzijos Parlamento nariai.

3.   Parlamentinis asociacijos komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Parlamentiniam asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja Europos Parlamento atstovas ir Gruzijos Parlamento atstovas pagal komiteto darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

411 Straipsnis

1.   Parlamentinis asociacijos komitetas gali prašyti Asociacijos tarybos svarbios informacijos dėl šio susitarimo įgyvendinimo, ir Asociacijos taryba suteikia šiam komitetui prašomą informaciją.

2.   Parlamentiniam asociacijos komitetui pranešama apie Asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas.

3.   Parlamentinis asociacijos komitetas gali teikti rekomendacijas Asociacijos tarybai.

4.   Parlamentinis asociacijos komitetas gali įsteigti parlamentinius asociacijos pakomitečius.

Pilietinės visuomenės platforma

412 Straipsnis

1.   Šalys taip pat skatina reguliarius pilietinės visuomenės susitikimus, kad ją informuotų apie šio susitarimo įgyvendinimą ir gautų tam būtinos informacijos.

2.   Įsteigiama ES ir Gruzijos pilietinės visuomenės platforma. Joje susitinka ir keičiasi nuomonėmis ir ją sudaro ES pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius, ir Gruzijos pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant nacionalinės Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo platformos atstovus. Posėdžių periodiškumą nustato pati platforma.

3.   Pilietinės visuomenės platforma nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Pilietinės visuomenės platformai paeiliui pirmininkauja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovas ir Gruzijos pilietinės visuomenės atstovas pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

413 Straipsnis

1.   Pilietinės visuomenės platformai pranešama apie Asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas.

2.   Pilietinės visuomenės platforma gali teikti rekomendacijas Asociacijos tarybai.

3.   Asociacijos komitetas ir Parlamentinės asociacijos komitetas reguliariai palaiko ryšius su Pilietinės visuomenės platformos atstovais, kad susipažintų su jų nuomonėmis dėl šio sprendimo tikslų įgyvendinimo.

2 SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

414 Straipsnis

Galimybė kreiptis į teismus ir administracinius organus.

Pagal šio susitarimo taikymo sritį Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų teisę be diskriminacijos, palyginti su jų piliečiais, kreiptis į jų kompetentingus teismus ir administracinius organus, kad apgintų asmens ir nuosavybės teises.

415 Straipsnis

Saugumo išimtys

Nė viena šio susitarimo nuostata neužkerta Šaliai kelio imtis priemonių:

a)	kurias ji laiko būtinomis tam, kad nebūtų atskleista informacija, kuri pakenktų jos esminiams saugumo interesams;

b)	kurios susijusios su ginklų, šaudmenų arba karo medžiagų gamyba ar prekyba arba su gynybai būtinais moksliniais tyrimais, technologine plėtra ar gamyba, jeigu tokiomis priemonėmis nedaromas neigiamas poveikis specialios karinės paskirties neturinčių produktų konkurencijos sąlygoms;

c)	kurias ji laiko esminėmis, kad užtikrintų savo saugumą, jeigu kiltų dideli vidaus neramumai, kurie darytų poveikį viešosios tvarkos palaikymui, jeigu kiltų karas arba rimta tarptautinė įtampa, gresianti karu, arba kad vykdydama prisiimtas prievoles palaikytų taiką ir tarptautinį saugumą.

416 Straipsnis

Nediskriminavimas

1.   Šio susitarimo taikymo srityse ir nedarant poveikio jokioms specialiosioms jo nuostatoms:

a)	ES ar jos valstybių narių atžvilgiu Gruzijos taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojamos valstybės narės, jų piliečiai, bendrovės arba įmonės;

b)	Gruzijos atžvilgiu ES arba jos valstybių narių taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojami Gruzijos piliečiai, bendrovės arba įmonės.

2.   1 dalies nuostatomis nedaromas poveikis Šalių teisei taikyti atitinkamas fiskalinės teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių padėtis dėl jų gyvenamosios vietos nėra vienoda.

417 Straipsnis

Laipsniškas teisės aktų derinimas

Gruzija laipsniškai derina savo teisės aktus su ES teisės aktais, nurodytais šio susitarimo prieduose, laikydamasi šiame susitarime nurodytų įsipareigojimų ir tų priedų nuostatų. Šia nuostata nedaromas poveikis jokiems konkretiems principams ar prievolėms dėl teisės aktų derinimo pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

418 Straipsnis

Dinaminis teisės aktų derinimas

Atsižvelgdama į tikslą, kad Gruzija laipsniškai suderintų teisės aktus su ES teise, Asociacijos taryba periodiškai peržiūri ir atnaujina šio susitarimo priedus, be kita ko, kad atsižvelgtų į ES teisės ir taikytinų standartų, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Šalys laiko svarbiais, raidą, ir po to, kai bus baigtos, kai tinkama, atitinkamos Šalių vidaus procedūros. Šia nuostata nedaromas poveikis jokioms konkrečioms nuostatoms pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

419 Straipsnis

Teisės aktų derinimo stebėsena

1.   Stebėsena – tai nuolatinis į šio susitarimo taikymo sritį patenkančių priemonių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pažangos vertinimas.

2.   ES, vykdydama stebėseną, taip pat vertina, kaip Gruzijos teisė derinama su ES teise, kaip apibrėžta šiame susitarime, įskaitant įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo aspektus. Šį vertinimą ES gali atlikti atskirai ir savo iniciatyva, kaip nurodyta šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), ES susitarusi su Gruzija, arba abi Šalys kartu. Kad vertinti būtų lengviau, Gruzija praneša ES apie derinimo pažangą, kai tinkama, iki šiame susitarime nurodytų pereinamųjų laikotarpių dėl ES teisės aktų pabaigos. Ataskaitų teikimo ir vertinimo procesas, įskaitant vertinimo tvarką ir dažnumą, vykdomas atsižvelgiant į specialią šiame susitarime arba pagal šį susitarimą įsteigtų institucinių organų sprendimuose nustatytą tvarką.

3.   Stebėsena gali būti vykdoma per vizitus vietoje, kuriuose dalyvauja ES institucijos, įstaigos ir agentūros, nevyriausybinės organizacijos, priežiūros institucijos, nepriklausomi ekspertai ir kiti subjektai pagal poreikius.

4.   Stebėsenos rezultatai, įskaitant derinimo vertinimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, aptariami visuose atitinkamuose pagal šį susitarimą įsteigtuose organuose. Tokie organai gali priimti bendras rekomendacijas, kurios pateikiamos Asociacijos tarybai.

5.   Jeigu Šalys sutaria, kad pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) numatytos priemonės įgyvendintos ir jų vykdymas užtikrinamas, Asociacijos taryba pagal šio susitarimo 406 ir 408 straipsniais jai suteiktus įgaliojimus sutinka dėl tolesnio rinkos atvėrimo, kaip nustatyta šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

6.   Šio straipsnio 4 dalyje nurodytai bendrai rekomendacijai, kuri teikiama Asociacijos tarybai, arba, kai tokios rekomendacijos nepavyksta parengti, šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) apibrėžta ginčų sprendimo procedūra netaikoma. Atitinkamo institucinio organo priimtam sprendimui arba, kai tokio sprendimo nepavyksta priimti, šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) apibrėžta ginčų sprendimo procedūra netaikoma.

420 Straipsnis

Prievolių vykdymas

1.   Šalys imasi visų bendrųjų ar konkrečių priemonių, reikalingų prievolėms pagal šį susitarimą vykdyti. Jos užtikrina, kad būtų pasiekti šiame susitarime išdėstyti tikslai.

2.   Šalys susitaria atitinkamais kanalais skubiai konsultuotis bet kurios Šalies prašymu, kad aptartų bet kokį su šio susitarimo aiškinimu, įgyvendinimu arba sąžiningu taikymu susijusį klausimą ir kitus svarbius Šalių tarpusavio santykių aspektus.

3.   Šalys pagal šio susitarimo 421 straipsnį kreipiasi į Asociacijos tarybą dėl bet kokio ginčo, susijusio su šio susitarimo aiškinimu, įgyvendinimu arba sąžiningu taikymu. Asociacijos taryba gali išspręsti ginčą priimdama privalomą vykdyti sprendimą.

421 Straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Kilus Šalių tarpusavio ginčui dėl šio susitarimo aiškinimo, įgyvendinimo arba sąžiningo taikymo, Šalis pateikia kitai Šaliai ir Asociacijos tarybai oficialų prašymą, kad būtų išspręstas ginčytinas klausimas. Išimties tvarka ginčai dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) aiškinimo, įgyvendinimo arba sąžiningo taikymo išimtinai reglamentuojami tos antraštinės dalies 14 skyriumi (Ginčų sprendimas).

2.   Šalys stengiasi išspręsti ginčą sąžiningai konsultuodamosi Asociacijos taryboje ir kituose atitinkamuose organuose, nurodytuose šio susitarimo 407 ir 409 straipsniuose, stengdamosi kuo greičiau pasiekti abipusiai priimtiną sprendimą.

3.   Šalys pateikia Asociacijos tarybai ir kitiems susijusiems organams visą informaciją, kurios reikia, kad padėtis būtų tinkamai išnagrinėta.

4.   Neišsprendus ginčo, jis svarstomas per kiekvieną Asociacijos tarybos posėdį. Ginčas laikomas išspręstu Asociacijos tarybai priėmus privalomą vykdyti sprendimą, kuriuo siekiama išspręsti klausimą, kaip numatyta šio susitarimo 420 straipsnio 3 dalyje, arba jai paskelbus, kad ginčas baigtas. Konsultacijos dėl ginčo taip pat gali vykti bet kuriame Asociacijos komiteto arba bet kurio kito šio susitarimo 407 ir 409 straipsniuose nurodyto atitinkamo organo posėdyje Šalių susitarimu arba vienai iš Šalių paprašius. Konsultacijos taip pat gali vykti raštu.

5.   Visa konsultacijų metu atskleista informacija lieka konfidenciali.

422 Straipsnis

Tinkamos priemonės prievolių nevykdymo atveju

1.   Šalis gali imtis tinkamų priemonių, jeigu klausimas neišsprendžiamas per tris mėnesius nuo oficialaus prašymo išspręsti ginčą pagal šio susitarimo 421 straipsnį datos ir jeigu skundą pateikusi Šalis toliau mano, kad kita Šalis neįvykdė prievolės pagal šį susitarimą. Trijų mėnesių konsultacijų laikotarpio reikalavimas gali būti netaikomas Šalių abipusiu sutarimu ir taip pat netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems išimtiniams atvejams.

2.   Renkantis tinkamas priemones pirmenybė teikiama toms priemonėms, kuriomis mažiausiai trikdomas šio susitarimo funkcionavimas. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tokios priemonės negali būti šiame susitarime numatytų teisių ir prievolių sustabdymas, nustatytas šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Apie priemones, kurių imtasi pagal šio straipsnio 1 dalį, nedelsiant pranešama Asociacijos tarybai, dėl jų konsultuojamasi pagal šio susitarimo 420 straipsnio 2 dalį ir jai taikoma ginčų sprendimo procedūra pagal šio susitarimo 420 straipsnio 3 dalį ir 421 straipsnį.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos išimtys taikomos:

a)	šio susitarimo denonsavimui, nesankcionuotam bendrosios tarptautinės teisės normomis, arba

b)	atvejams, kai kita Šalis pažeidžia bet kurią iš esminių šio susitarimo nuostatų, nurodytų šio susitarimo I antraštinės dalies (Bendrieji principai) 2 straipsnyje.

423 Straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1.   Panaikinamas 1996 m. balandžio 22 d. Liuksemburge pasirašytas ir 1999 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas.

2.   Šiuo susitarimu pakeičiamas 1 dalyje nurodytas susitarimas. Nuorodos į jį visuose kituose Šalių susitarimuose laikomos nuorodomis į šį susitarimą.

3.   Šiuo susitarimu pakeičiamas 2011 m. liepos 14 d. pasirašytas ir 2012 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos.

424 Straipsnis

1.   Kol fiziniams ir juridiniams asmenims pagal šį susitarimą nesuteikiamos lygiavertės teisės, šiuo susitarimu nedaromas joks poveikis jų teisėms, suteiktoms pagal esamus vienai arba daugiau valstybių narių ir Gruzijai privalomus susitarimus.

2.   Esami konkrečių bendradarbiavimo sričių, patenkančių į šio susitarimo taikymo sritį, susitarimai laikomi bendrų dvišalių santykių, kurie reglamentuojami šiuo susitarimu, ir bendros institucinės sistemos dalimi.

425 Straipsnis

1.   Šalys gali papildyti šį susitarimą sudarydamos konkrečius susitarimus bet kurioje srityje, kuriai taikomas šis susitarimas. Tokie konkretūs susitarimai yra neatsiejama bendrų dvišalių santykių, kurie reglamentuojami šiuo susitarimu, ir bendros institucinės sistemos dalis.

2.   Nedarant poveikio atitinkamoms Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms, nei šiuo susitarimu, nei pagal jį vykdomais veiksmais nedaromas joks poveikis valstybių narių galioms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Gruzija ar, kai tinkama, sudaryti su Gruzija naujus bendradarbiavimo susitarimus.

426 Straipsnis

Priedai ir protokolai

Šio susitarimo priedai ir protokolai yra sudėtinė jo dalis.

427 Straipsnis

Trukmė

1.   Šis susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui.

2.   Bet kuri Šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai pranešusi kitai Šaliai. Šis susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo gavimo dienos.

428 Straipsnis

Šalių apibrėžtis

Šiame susitarime Šalys yra ES arba jos valstybės narės, arba ES ir jos valstybės narės, remiantis atitinkamomis jų galiomis, suteiktomis pagal Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ir, kai tinkama, taip pat Euratomas, remiantis atitinkamomis galiomis, suteiktomis pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ir Gruzija.

429 Straipsnis

Teritorinis taikymas

1.   Šis susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Gruzijos teritorijai.

2.   Šis susitarimas arba jo IV antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) bus pradėtas taikyti Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regionams / Pietų Osetijai, kurių Gruzijos Vyriausybė veiksmingai nekontroliuoja, tada, kai Gruzija užtikrins, kad šis susitarimas arba jo IV antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) visiškai įgyvendinti ir jų vykdymas visiškai užtikrinamas visoje Gruzijos teritorijoje.

3.   Sprendimą dėl to, kada šis susitarimas arba jo IV antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) visiškai įgyvendinti ir jų vykdymas visiškai užtikrinamas visoje Gruzijos teritorijoje, priima Asociacijos taryba.

4.   Jei Šalis mano, kad šis susitarimas arba jo IV antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nebėra visiškai įgyvendinti ir jų vykdymas nebėra visiškai užtikrinamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose Gruzijos regionuose, ta Šalis gali prašyti Asociacijos tarybos persvarstyti tolesnį šio susitarimo arba jo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymą tiems regionams. Asociacijos taryba per tris mėnesius nuo prašymo išnagrinėja padėtį ir priima sprendimą dėl tolesnio šio susitarimo arba jo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymo. Jei Asociacijos taryba per tris mėnesius nuo prašymo nepriima sprendimo, tolesnis šio susitarimo arba jo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymas tiems regionams sustabdomas, kol Asociacijos taryba priims sprendimą.

5.   Asociacijos tarybos sprendimai pagal šį straipsnį dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymo priimami dėl visos tos antraštinės dalies ir negali būti skirti tik tos antraštinės dalies dalims.

430 Straipsnis

Šio susitarimo depozitaras

Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretoriatas.

431 Straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1.   Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį susitarimą laikydamosi savo vidaus procedūrų. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui.

2.   Šis susitarimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui nuo to, kai deponuotas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.

3.   Neatsižvelgdamos į šio straipsnio 2 dalį, Sąjunga ir Gruzija susitaria laikinai taikyti Sąjungos nurodytas šio susitarimo dalis, kaip išdėstyta šio straipsnio 4 dalyje, laikydamosi atitinkamų savo vidaus procedūrų ir taikytinų teisės aktų.

4.   Laikinas taikymas galioja nuo pirmos mėnesio dienos praėjus vienam mėnesiui nuo to, kai šio susitarimo depozitarui pateikta:

a)	Sąjungos pranešimas, kad baigtos šiam tikslui reikalingos procedūros, kuriame nurodomos laikinai taikomos šio susitarimo dalys, ir

b)	Gruzijos ratifikavimo dokumento deponavimas pagal jos procedūras ir taikytinus teisės aktus.

5.   Taikant atitinkamas šio susitarimo nuostatas, įskaitant jo atitinkamus priedus ir protokolus, bet kokia nuoroda tokiose nuostatose į šio susitarimo įsigaliojimo dieną suprantama kaip diena, nuo kurios šis susitarimas laikinai taikomas pagal šio straipsnio 3 dalį.

6.   Laikino taikymo laikotarpiu toliau taikomos 1996 m. balandžio 22 d. Liuksemburge pasirašyto ir 1999 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos, jeigu joms netaikomas šio susitarimo laikinas taikymas.

7.   Bet kuri Šalis gali pateikti šio susitarimo depozitarui rašytinį pranešimą apie savo ketinimą nutraukti laikiną šio susitarimo taikymą. Laikinas susitarimo taikymas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tada, kai šio susitarimo depozitaras gauna tokį pranešimą.

432 Straipsnis

Autentiški tekstai

Šis susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir gruzinų kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

---

(1)  Šiame susitarime prekės yra produktai, kaip vartojama 1994 m. GATT, nebent šiame susitarime nurodyta kitaip. Prekės, kurioms taikomas PPO susitarimas dėl žemės ūkio, šiame skyriuje vadinamos žemės ūkio produktais arba produktais.

(2)  1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros.

(3)  Vien tai, kad tam tikrų šalių fiziniai asmenys privalo turėti vizą, o kitų šalių asmenims toks reikalavimas netaikomas, nereiškia, kad pagal konkretų įsipareigojimą gaunama nauda išnyksta ar sumažėja.

(4)  Patikslinama, kad teritorija apima išskirtinę ekonominę zoną ir žemyninį šelfą, kaip numatyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS).

(5)  Juridinis asmuo yra kontroliuojamas kito juridinio asmens, jei pastarasis gali skirti daugumą pirmojo juridinio asmens vadovų arba kitaip teisiškai valdyti jo veiksmus.

(6)  Patikslinama, kad branduolinių medžiagų perdirbimas apima visą veiklą, nustatytą JT Tarptautiniame standartiniame gamybiniame visų ūkinės veiklos sričių klasifikatoriuje (ISIC 3.1 red.), kodas 2330.

(7)  Nedarant poveikio tam, kokia veikla gali būti laikoma kabotažu pagal atitinkamus vidaus teisės aktus, nacionalinis jūrų kabotažas pagal šį skyrių apima keleivių arba prekių vežimą iš Gruzijos ar ES valstybės narės uosto ar vietos į kitą Gruzijos ar ES valstybės narės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip nustatyta UNCLOS konvencijoje, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Gruzijos arba ES valstybės narės uoste ar vietoje.

(8)  Tarpusavio patekimo į oro transporto rinką sąlygos nustatomos ES bei jos valstybių narių ir Gruzijos susitarime dėl bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo.

(9)  Ši prievolė netaikoma investicijų apsaugos nuostatoms, kurioms šis skyrius netaikomas, įskaitant nuostatas dėl investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų, kurios nustatytos kitais susitarimais.

(10)  Ši prievolė netaikoma investicijų apsaugos nuostatoms, kurioms šis skyrius netaikomas, įskaitant nuostatas dėl investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų, kurios nustatytos kitais susitarimais.

(11)  Nedarant poveikio tam, kokia veikla gali būti laikoma kabotažu pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus, nacionalinis jūrų kabotažas pagal šį skyrių apima keleivių arba prekių vežimą iš Gruzijos ar ES valstybės narės uosto ar vietos į kitą Gruzijos ar ES valstybės narės uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip nustatyta UNCLOS konvencijoje, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame Gruzijos arba ES valstybės narės uoste ar vietoje.

(12)  Tarpusavio patekimo į oro transporto rinką sąlygos nustatomos ES bei jos valstybių narių ir Gruzijos susitarime dėl bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo.

(13)  Frazė „išskyrus ne pelno organizacijas“ taikoma tik Belgijai, Čekijai, Danijai, Vokietijai, Estijai, Airijai, Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Maltai, Nyderlandams, Austrijai, Portugalijai, Slovėnijai, Suomijai ir Jungtinei Karalystei.

(14)  Gali būti reikalaujama, kad priimančioji įmonė pateiktų tvirtinti mokymo buvimo laikotarpiu programą, kuria įrodytų, kad buvimo tikslas yra mokymas. Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Austrijoje reikalaujama, kad mokymas būtų susijęs su įgytu universitetiniu išsilavinimu.

(15)  Jungtinėje Karalystėje verslo paslaugų pardavėjų kategorijai priskiriami tik paslaugų pardavėjai.

(16)  Ši patirtis turi būti įgyta po pilnametystės, kaip apibrėžta taikytinuose vidaus teisės aktuose.

(17)  Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje įgyjamam universitetiniam išsilavinimui.

(18)  Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje reikalaujamam universitetiniam išsilavinimui.

(19)  Licencijų mokesčiai neapima aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos koncesijos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

(20)  CPC – JT statistikos biuro Statistikos leidinyje (M serija, Nr. 77, CPC prov, 1991) nustatytas Svarbiausias produktų klasifikatorius.

(21)  Licencijų mokesčiai neapima aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos koncesijos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

(22)  Gruzija šio poskirsnio nuostatas įgyvendina per dvejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos.

(23)  Šiame poskirsnyje terminas „faktinės žinios“ aiškinamas pagal kiekvienos Šalies vidaus teisę.

(24)  Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą ar veiksmingą tiesioginių mokesčių nustatymą ar surinkimą, apima priemones, kurių Šalis imasi pagal savo mokesčių sistemą, kurios:

a)	taikomos verslininkams ir paslaugų teikėjams nerezidentams, pripažįstant, kad nerezidentams taikoma mokesčio prievolė nustatoma atsižvelgiant į apmokestinamuosius objektus, kurių šaltinis yra Šalies teritorijoje arba kurie yra Šalies teritorijoje;

b)	taikomos nerezidentams, siekiant užtikrinti mokesčių nustatymą ar surinkimą Šalies teritorijoje;

c)	taikomos nerezidentams arba rezidentams, siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ar slėpimui, įskaitant reikalavimų laikymosi priemones;

d)	taikomos paslaugų vartotojams, kuriems teikiamos paslaugos iš kitos Šalies arba kitos Šalies teritorijoje, siekiant užtikrinti mokesčių iš Šalies teritorijoje esančių šaltinių taikymą tokiems vartotojams ar surinkimą iš tokių vartotojų;

e)	atskiria verslininkus ir paslaugų teikėjus, kurie apmokestinami nuo visų pasauliniu mastu gautų ar turimų apmokestinamųjų objektų, nuo kitų verslininkų ir paslaugų teikėjų, atsižvelgiant į esminius jų mokesčių bazės skirtumus, arba

f)	nustato, priskiria ar paskirsto pajamas, pelną, vertės padidėjimą, nuostolius, išskaitymus ar kreditą asmenims rezidentams ar filialams, arba to paties asmens susijusiems asmenims ar filialams, siekiant apsaugoti Šalies mokesčių bazę.

Šios nuostatos f punkte ir šioje išnašoje vartojami su mokesčiais susiję terminai ar sąvokos nustatomi pagal priemonę taikančios Šalies vidaus teisės aktuose nustatytas mokesčių apibrėžtis ir sąvokas arba tapačias ar panašias apibrėžtis ir sąvokas.

(25)  Frazė „privačios įmonės, turinčios specialias ir išimtines teises vykdyti veiklą viešųjų paslaugų srityje“ aiškinama kaip nustatyta 2004 m. birželio 18 d. Europos Komisijos aiškinamajame rašte CC/2004/33.

(26)  Jei Sąjungos teisės aktuose, su kuriais reikia derinti pagal šį skyrių, nurodomas skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad Gruzija tokį skelbimą atliks oficialiose Gruzijos skelbimo priemonėse.

(27)  Šiame skyriuje įrašymas reiškia garsų ar vaizdų arba jų išraiškos įrašymą, kuris prietaiso pagalba gali būti suvokiamas, atgaminamas arba perduodamas.

(28)  Mėgdžiojimu visų pirma laikomas bet koks produktų, priskiriamų SS 20.09 pozicijai, naudojimas, tačiau tik jei tie produktai vadinami vynais, priskiriamais SS 22.04 pozicijai, aromatizuotais vynais, priskiriamais 22.05 pozicijai, ir spiritiniais gėrimais, priskiriamais 22.08 pozicijai.

(29)  Įgyvendindamos šį straipsnį Šalys gali laikyti, kad originalus dizainas yra dizainas, turintis individualių savybių.

(30)  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 2009 m. spalio 22 d. Gruzijos vyriausybės nutarimui Nr. 188 dėl šalių ir institucijų, kurioms gali būti taikomas supaprastintas vaistų registravimo Gruzijoje režimas, sąrašo sudarymo. Tuo nutarimu sudarytame sąraše nurodytos šios šalys ir institucijos: Europos vaistų agentūra (EMA); Australija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Kanada; Kipras; Čekija; Danija; Estija; Suomija; Prancūzija; Vokietija; Graikija; Vengrija; Islandija; Airija; Italija; Japonija; Korėja; Latvija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Nyderlandai; Naujoji Zelandija; Norvegija; Lenkija; Portugalija; Rumunija; Slovakija; Slovėnija; Ispanija; Švedija; Šveicarija; JK; JAV.

(31)  Šiame skirsnyje intelektinės nuosavybės teisėmis laikomos bent šios teisės: autorių teisės; gretutinės teisės, duomenų bazių kūrėjų sui generis teisė; puslaidininkinių gaminių topografijų kūrėjų teisė; prekių ženklo teisės; dizaino teisės; patento teisės, įskaitant papildomos apsaugos liudijimais suteikiamas teises; geografinės nuorodos; naudingojo modelio teisės; augalų veislių teisės ir prekių pavadinimai, jei jie saugomi kaip išimtinės teisės pagal vidaus teisę.

(32)  Gruzijai įgyvendinant šį skyrių šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju ir tada, kai Gruzija prisijungia prie Energijos bendrijos sutarties ir tiek, kiek konkrečios Energijos bendrijos sutarties ar Sąjungos teisės aktų, kurie taikytini pagal Energijos bendrijos sutartį, nuostatos yra taikytinos Gruzijai.

(33)  Kaip nurodyta 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2007)7 valstybėms narėms dėl gero administravimo.

(34)  Šiame skyriuje terminas „darbas“ taip pat siejamas su klausimais, susijusiais su strateginiais TDO tikslais, pagal kuriuos suformuluota deramo darbo darbotvarkė, nustatyta 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo sąžiningos globalizacijos tikslais.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---