(1)

Reglamentu (EB) Nr. 119/97 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) žiediniams segtuvų mechanizmams (toliau – ŽSM) nustatė 32,5–39,4 % dydžio galutinį antidempingo muitą, o importuojamiems Malaizijos kilmės ŽSM – 10,5 % dydžio galutinį antidempingo muitą. Šios muito normos buvo taikomos ŽSM, išskyrus ŽSM su 17 arba 23 žiedais, o ŽSM su 17 ir 23 žiedais buvo taikomas muitas, kurio dydis lygus 325 EUR už 1 000 vienetų minimalios importo kainos (toliau – MIK) ir kainos Bendrijos pasienyje iki muitinio įforminimo skirtumui, kai pastaroji yra mažesnė už MIK.

(2)

Atlikus antiabsorbcinį tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2100/2000 (3) padidino minėtus muitus Kinijos kilmės ŽSM, išskyrus ŽSM su 17 arba 23 žiedais. Iš dalies pakeisti muitai, taikomi tokiam importui iš KLR, svyravo nuo 51,2 % iki 78,8 %.

(3)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1208/2004 (4) išplėtė galutinių antidempingo priemonių taikymą tam tikriems iš Vietnamo siunčiamiems importuojamiems ŽSM, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Vietnamo kilmės.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2074/2004 (5) išplėtė galutinių antidempingo priemonių taikymą KLR kilmės ŽSM. Dėl Malaizijai taikomų priemonių galiojimo termino peržiūros prašymo negauta, todėl jų galiojimas baigėsi 2002 m. sausio mėn.

(5)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 33/2006 (6) išplėtė galutinių antidempingo priemonių taikymą tam tikriems iš Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau – Laosas) siunčiamiems importuojamiems ŽSM, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Laoso kilmės.

(6)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 818/2008 (7) išplėtė priemonių taikymo sritį į ją įtraukdama tam tikrus šiek tiek pakeistus ŽSM.

(7)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2010 m. vasario mėn. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 157/2010 (8) antidempingo muitų, taikomų tam tikriems importuojamiems ŽSM, galiojimas buvo pratęstas penkeriems metams, o atlikus kitą priemonių galiojimo termino peržiūrą – 2016 m. gegužės mėn. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/703 (9) dar penkeriems metams (toliau – galiojančios priemonės).

(8)

Šiuo metu galiojantys antidempingo muitai vienam eksportuojančiam gamintojui yra 51,2 %, o visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams – 78,8 %.

(9)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (10), Komisija gavo prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(10)

Prašymą atlikti peržiūrą 2021 m. vasario 12 d. pateikė Sąjungos gamintojas „Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH“ (toliau – pareiškėjas), kuris pagamina daugiau nei 25 % visų ŽSM Sąjungoje. Prašymas atlikti peržiūrą pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(11)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. gegužės 11 d. inicijavo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ŽSM, kurių taikymas išplėstas Vietnamui ir Laoso Liaudies Demokratinei Respublikai, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (11) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(12)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(14)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena iš suinteresuotųjų šalių nepateikė prašymo būti išklausyta.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad visi trys žinomi Sąjungos gamintojai – „IML Industria Meccanica Lombarda SRL“, „Koloman Handler Fémárugyár Magyarország Kft“ ir „Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH“ – turi pateikti užpildytą klausimyną per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos. Komisija taip pat paragino kitus Sąjungos gamintojus ir atstovaujančias asociacijas, jei tokių yra, pranešti apie save ir paprašyti klausimyno. Apie save nepranešė nė vienas kitas Sąjungos gamintojas ar atstovaujanti asociacija.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Taigi, Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, o išvados dėl importo iš KLR pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį padarytos remiantis turimais faktais.

(20)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvimo.

(21)

Komisija išsiuntė klausimyną Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti Prekybos GD svetainėje (12).

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė Sąjungos gamintojai „Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH“ ir „Koloman Handler Fémárugyár Magyarország Kft“ – dvi šalys, priklausančios tai pačiai grupei, turinčiai vieną gamyklą, ir toliau kartu vadinamos „Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH“, ir „M.L. Industria Meccanica Lombarda S.r.l.“

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

—

„Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH“, Oroslanis, Vengrija,

—

„I.M.L. Industria Meccanica Lombarda S.r.l.“, Ofanengas, Italija.

(24)

Peržiūrimasis produktas – tas pats produktas kaip per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, t. y. tam tikri KLR kilmės žiediniai segtuvų mechanizmai, kuriuos sudaro dvi plieninės plokštelės arba vielos su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Juos galima atsegti patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko įtaisu, pritvirtintu prie žiedinio segtuvo mechanizmo (toliau – peržiūrimasis produktas). Reglamento (ES) 2016/703 įsigaliojimo metu ŽSM KN kodas buvo ex 8305 10 00 (TARIC kodai 8305100011, 8305100013, 8305100019, 8305100021, 8305100023, 8305100029, 8305100034 ir 8305100035).

(25)

ŽSM yra naudojami įvairioms paskirtims, pavyzdžiui, programinės įrangos vadovų, katalogų ir brošiūrų, techninių vadovų, biuro segtuvų, taip pat pateikčių ir kitų įrišamų segtuvų, nuotraukų ir pašto ženklų albumų gamybai.

(26)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje buvo parduota daug skirtingų rūšių ŽSM. Šių rūšių produktai skyrėsi pagrindo pločiu, mechanizmo tipu, žiedų skaičiumi, atsegimo sistema, susegamo popieriaus kiekiu, žiedų skersmeniu, žiedų forma, ilgiu ir tarpų tarp žiedų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad visų rūšių produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios ir tam tikru mastu juos galima vienus kitais pakeisti, buvo nustatyta, kad visi ŽSM šio tyrimo tikslais laikomi vienu produktu. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(27)

Kaip paaiškėjo per tyrimą, kurį atlikus nustatytos galiojančios priemonės (13), tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(28)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš KLR, nors ir mažesne apimtimi nei buvo per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą (t. y. nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn.). Remiantis COMEXT (Eurostatas) duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu žiedinių segtuvų mechanizmų importas iš KLR sudarė maždaug 0,7 % Sąjungos rinkos, palyginti su 2,3 % rinkos dalimi per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(29)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ar gamintojas. Todėl Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvadoms dėl Kinijos Liaudies Respublikos padaryti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(30)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, viešai skelbiamais duomenimis apie dvi Turkijos bendroves, veikiančias pagal NACE 2 red. kodą 2599, pareiškėjo pateikta informacija, Turkijos nacionalinės statistikos institucijos, Eurostato COMEXT duomenų bazės, „Global Trade Atlas“, EBPO prekybos prekėmis tarptautinių vežimo ir draudimo išlaidų (ITIC) svetainės, Pasaulio banko verslo aplinkos svetainės informacija.

(31)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(32)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(33)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti galimas tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(34)

2021 m. spalio 20 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis, t. y. Turkiją kaip tinkamą tipišką šalį. Komisija gavo vieną pareiškėjo pastabą dėl pirmojo pranešimo.

(35)

2022 m. vasario 7 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis apie savo ketinimą remtis dviem Turkijos bendrovėmis („D S C Otomotiv“ ir „Samet Kalip ve Madeni“), kurios vykdo veiklą pagal NACE 2 red. kodą 2599 ir gamina tos pačios bendrosios kategorijos kaip ir žiediniai segtuvų mechanizmai produktus, nustatant PBA išlaidas ir pelną normaliajai vertei apskaičiuoti.

(36)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(37)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(38)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(39)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (14) (plienas yra pagrindinis žiedinių segtuvų mechanizmų gamybos veiksnys), Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikdama šį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(40)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (15). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (16), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (17). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (18). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (19). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (20), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (21).

(41)

Prašyme buvo pateikta informacijos apie iškraipymus plieno sektoriuje, visų pirma buvo nurodytos naujausios Europos Komisijos vykdomų antidempingo tyrimų išvados, kurios patvirtino, kad plieno sektoriuje esama iškraipymų. Prašyme taip pat buvo pateikta informacijos apie iškraipymus spalvotųjų metalų sektoriuje, visų pirma susijusius su nikeliu, kuris yra svarbi peržiūrimojo produkto gamybos žaliava. Be to, prašyme buvo nurodyta Komisijos ataskaita dėl didelių iškraipymų Kinijoje (22) (toliau – ataskaita), kurioje ypač pabrėžiami iškraipymai darbo rinkoje ir iškraipymai, susiję su galimybe gauti finansavimą.

(42)

Dabartiniame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti.

(43)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Pavyzdžiui, Kinijos valstybės valdoma įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – „Tisco“) savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (23). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybės valdoma įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (24) .. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės valdomos įmonės (25). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (26). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (27). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (28).

(44)

Be to, plieno sektoriuje daugelis didžiausių gamintojų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Pavyzdžiui, bendrovė „Tisco“ savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (29).

(45)

Kadangi ŽSM sektorius yra labai suskaidytas, o dauguma gamintojų yra valstybės valdomos įmonės, atliekant tyrimą nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus valstybės valdomų ir privačių ŽSM gamintojų santykio.

(46)

Kadangi didelę plieno, kuris yra pagrindinė žiedinių segtuvų mechanizmų gamybos žaliava, sektoriaus dalį sudaro valstybės valdomos įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės valdomoms, tiek privačioms ŽSM sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 47–53 konstatuojamosiose dalyse.

(47)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atliekant tyrimą nebuvo analizuojamos atskiros bendrovės, nes ŽSM sektorius yra labai suskaidytas ir jame daugiausia veikia MVĮ.

(48)

Be to, ŽSM sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(49)

Plieno, kuris yra pagrindinis ŽSM gamybos komponentas, pramonę Kinijos Vyriausybė laiko esmine pramonės šaka (30). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Šiame plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (31). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (32).

(50)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (33) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (34). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (35).

(51)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (36) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(52)

Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, investicijomis, pajėgumų šalinimu, produktų asortimentu, perkėlimu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja (37). Dabartinė perteklinių pajėgumų problema tikriausiai yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(53)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant žiediniams segtuvų mechanizmams gaminti naudojamo plieno kaip pagrindinės žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(54)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką plieno sektoriuje, kaip nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio ŽSM gamintojams.

(55)

Be to, ŽSM sektoriui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, kaip taip pat nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminami ŽSM arba jiems gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (38).

(56)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ŽSM sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 40 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(57)

Galiausiai Komisija primena, kad ŽSM pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. KLR yra viena pagrindinių plieno – pagrindinės ŽSM gamybos žaliavos – gamintojų. Kai ŽSM gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(58)

Todėl negalima naudoti ne tik ŽSM pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(59)

Kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(60)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(61)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(62)

Kaip paaiškinta 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti – 2021 m. spalio 20 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – pirmasis pranešimas) ir 2022 m. vasario 7 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – antrasis pranešimas). Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi šioje byloje, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(63)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Turkiją ir Tailandą kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kuriose, kaip žinoma, buvo gaminamas peržiūrimasis produktas arba produktas, kuris priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai ir (arba) sektoriui kaip ir peržiūrimasis produktas.

(64)

Pareiškėjas pateikė vieną pastabą dėl pranešimo. Pareiškėjas sutiko, kad abi šalys būtų priskirtos didesnių vidutinių pajamų šalims. Tačiau atsakydamas į pirmąją pranešimą pareiškėjas teigė, kad, remdamasis dešimtmečius trunkančia peržiūrimojo produkto gamyba ir pardavimu, jis neturi žinių apie Turkijos ir Tailando bendroves, gaminančias žiedinius segtuvų mechanizmus. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad žiedinių segtuvų, t. y. galutinės grandies produkto, ir žiedinių segtuvų mechanizmų, t. y. metalinės segtuvo dalies, gamyba yra painiojama. Dėl bendrovių, kurias Komisija nurodė kaip Turkijos ir Tailando gamintojus, pareiškėjas teigė, kad visos spalio 20 d. pranešime išvardytos bendrovės yra kanceliarinių prekių bendrovės, gaminančios galutinės grandies produktą. Pareiškėjas paaiškino, kad prašyme atlikti peržiūrą jis pasirinko Turkiją dėl jos dydžio ir ekonominio išsivystymo, gerai žinodamas, kad Turkijoje ŽSM negaminami. Todėl jis pasiūlė bendroves, kurių gamybos metodai, gamybos veiksniai ir gamybos elementai yra panašūs, remiantis NACE 2 red. kodu 2599.

(65)

Kadangi visų šalių, kuriose gaminamas peržiūrimasis produktas, ekonominio išsivystymo lygis skiriasi nuo KLR, Komisija nurodė, kad ji naudosis tos pačios bendrosios produkto kategorijos (NACE 2 red. kodas 2599) produkto, kaip ir peržiūrimasis produktas, gamyba, siekdama nustatyti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(66)

Komisija toliau tikrino, ar aptariamose ir pirmiau nurodytose šalyse yra prieinamų viešųjų duomenų ir visų pirma viešųjų finansinių duomenų, susijusių su NACE 2 red. kodo 2599 bendrosios kategorijos produkto gamintojais.

(67)

Komisija toliau tyrė viešai prieinamus pareiškėjo nurodytų bendrovių (NACE 2 red. kodas 2599) finansinius duomenis. Nors šios bendrovės negamina peržiūrimųjų produktų, gamybos procesams jos naudoja panašius gamybos veiksnius. Komisija nustatė, kad tik dvi iš šešių nustatytų bendrovių veikė pagal NACE 2 red. kodą 2599, t. y. „D S C Otomotiv“ ir „Samet Kalip ve Madeni“ (abi Turkijoje). Komisija nustatė, kad šios dvi nustatytos bendrovės peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai. Palyginti aukštus PBA išlaidų ir pelno lygius, kai naudojamas šių dviejų bendrovių svertinis vidurkis, galima paaiškinti tuo, kad abi šios bendrovės yra pagrindinės gamintojos savo atitinkamuose sektoriuose. „D S C Otomotiv“ tiekia prekes automobilių sektoriui, o „Samet Kalip“ yra viena svarbiausių pasaulinės baldų priedų pramonės rinkos dalyvių. Bet kuriuo atveju Komisija negavo jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad „D S C Otomotiv“ ir „Samet Kalip“ PBA išlaidų ir pelno lygis būtų nepagrįstas sektoriui, kuriame jos veikia.

(68)

Komisija taip pat išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Turkiją. Importo duomenų analizė parodė, kad importas iš KLR ar bet kurios iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (41) I priede išvardytų šalių neturėjo esminio poveikio pagrindinių gamybos veiksnių importui į Turkiją, todėl Turkija gali būti naudojama kaip tinkama tipiška šalis.

(69)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Turkiją.

(70)

Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta teikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo. Pastabų negauta.

(71)

Pradinė galimų tipiškų šalių ir tinkamų bendrovių, kurių duomenys yra viešai skelbiami, atranka nebūtinai yra galutinė – Komisija vėliau ją gali papildyti arba patikslinti, taip pat atlikti su ja susijusius tyrimus, pvz., siūlyti naujas galimas tipiškas šalis. Pažymėtina, kad pranešimų dėl gamybos veiksnių tikslas yra paraginti suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminaraus Komisijos tarnybų tyrimo ir, jei pagrįsta, gauti alternatyvių variantų, į kuriuos Komisijos tarnybos vėliau atsižvelgtų. Pranešimuose yra specialus priedas, kuriame šalims nurodoma, kaip pateikti informaciją apie galimas papildomas tipiškas šalis ir (arba) bendroves pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto taikymo tikslais.

(72)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(73)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(74)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(75)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų ir šalutinių produktų, sąnaudas. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo ir energijos sąnaudoms nustatyti ji naudos Turkijos nacionalinės statistikos institucijos (42) duomenis.

(76)

Komisija į skaičiavimą įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą, ji pasinaudojo vieno iš tyrime bendradarbiavusių ir šiuo tikslu konkrečią informaciją (43) pateikusių Sąjungos gamintojų – „Koloman Handler Kft“ (toliau – KH) – finansiniais duomenimis. Metodika tinkamai paaiškinta 3.3.5 skirsnyje.

(77)

Galiausiai, kaip nurodyta antrajame pranešime, siekdama nustatyti PBA išlaidas ir pelną, Komisija naudojo 67 konstatuojamojoje dalyje nurodytų atrinktų Turkijos bendrovių finansinius duomenis.

(78)

Abiejuose pranešimuose dėl gamybos veiksnių Komisija siekė sudaryti sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, kuris turėtų būti naudojamas siekiant sudaryti išsamų sąrašą gamybos išteklių, kaip antai medžiagų, energijos ir darbo, kuriuos KLR gamintojai naudoja peržiūrimajam produktui gaminti. Komisija negavo jokių pastabų dėl gamybos veiksnių sąrašo.

(79)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai per peržiūros tyrimą nebendradarbiavo, ŽSM gamyboje naudojamiems gamybos veiksniams nustatyti Komisija turėjo remtis Europos gamintoju KH. Remiantis iš Kinijos bendrovių per pradinį tyrimą surinktais duomenimis ir Kinijos ŽSM gamintojų svetainėse pateikta informacija, jų gamybos procesas ir naudotos medžiagos atrodo panašūs į tuos, kuriuos nurodė KH.

(80)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija jokiam gamybos veiksniui neturėjo išsamesnių prekių kodų nei 6 skaitmenų Suderintos sistemos (toliau – SS) kodai.

(81)

Atsižvelgiant į visą KH pateiktą informaciją ir į tai, kad nebuvo pateikta pastabų dėl abiejų pranešimų dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių, susijusių su gamybos veiksniais, buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir SS kodai, jei taikytina:

ŽSM gamybos veiksniai

(82)

Siekdama nustatyti neiškraipytas iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainas, Komisija kiekvienos žaliavos, kurią KH naudojo ŽSM gamybai, atveju rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Komisija patikrino nurodytas peržiūrimojo produkto gamybai naudotas žaliavas ir atitinkamas suvartojimo normas. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 (44) I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Importo statistikos duomenys išliko pakankamai tipiški ir atmetus šį importą. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 60 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(83)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija pridėjo atitinkamo dydžio tipiškos šalies importo muitą, atsižvelgdama į importuojamų kiekių kilmės šalį (45). Komisija pridėjo vidaus vežimo išlaidas, apskaičiuotas už kilogramą remiantis Pasaulio banko verslo aplinkos ataskaitoje „Doing Business“ (46) pateiktais Stambulo–Kapikulės pasienio pristatymo įkainiais.

(84)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai per peržiūros tyrimą nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi KH pateiktais duomenimis, kad nustatytų ŽSM gamybos šalutinius produktus. Bendrovė nurodė tik vieną šalutinį produktą: alavuotosios geležies arba alavuotojo plieno atliekas ir laužą.

(85)

Kadangi minėtos prekės nebuvo importuojamos į Turkiją, Komisija ieškojo alternatyvaus lyginamojo dydžio šaltinio. Remdamasi GTA ištrauka, Komisija nustatė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV) yra didžiausias aptariamo produkto eksportuotojas pasaulyje. Vėliau lyginamasis dydis buvo apskaičiuotas kaip vidutinė svertinė vieneto eksporto kaina (CIF + importo muitai šalyse, į kurias importuojama iš JAV), remiantis JAV eksportu į kitas pasaulio šalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(86)

Darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojo viešai skelbiamus Turkijos nacionalinius statistinius duomenis, į kuriuos įtraukti darbdavių mokesčiai ir rinkliavos (47).

(87)

Atlikdama skaičiavimus Komisija rėmėsi Turkijos statistikos duomenų portalo statistiniais duomenimis, kuriuose pateikiama išsami informacija apie valandines darbo sąnaudas įvairiuose ekonomikos sektoriuose pagal metus. Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo duomenis, pateiktus pagal NACE 2 red. kodą C.25 „Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba“.

(88)

Elektros energijos lyginamiesiems dydžiams nustatyti Komisija naudojo pramonės elektros energijos kainas pagal suvartojimo intervalus, paskelbtus Turkijos nacionalinės statistikos institucijos („Turkstat“) interneto svetainėje (48).

(89)

Komisija naudojosi Turkijos statistikos duomenų portale, kuriame pateikiami pusmečio elektros energijos vieneto kainų vidurkiai, pateiktomis elektros energijos kainomis. Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo nurodytų peržiūros tiriamojo laikotarpio pramonės tarifų vidurkį.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(91)

Be 81 konstatuojamojoje dalyje nurodytų gamybos veiksnių, Komisija apskaičiavo gamybos pridėtines išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, šios gamybos pridėtinės išlaidos buvo skaičiuojamos remiantis gamybos pridėtinių išlaidų santykiu, padalytu iš KH nurodytų gamybos sąnaudų. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(92)

PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti Komisija naudojo 67 konstatuojamojoje dalyje nurodytų dviejų Turkijos gamintojų finansinius duomenis. Pirma, Komisija nustatė kiekvieno gamintojo PBA išlaidų ir pelno procentinį dydį, palyginti su parduotų prekių sąnaudomis. Tada buvo nustatytos vidutinės PBA išlaidos ir pelnas tipiškoje šalyje (svertinis vidurkis pagal bendrovių apyvartą). Viešai paskelbtos audito patikrintos šių bendrovių ataskaitos suinteresuotosioms šalims buvo pateiktos kaip antrojo pranešimo priedas.

(93)

Remdamasi pirmiau nurodytu lyginamuoju dydžiu Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal toliau nurodytą metodiką.

(94)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi KH pateikta informacija apie kiekvieno gamybos veiksnio (žaliavų, darbo ir energijos) suvartojimą gaminant peržiūrimąjį produktą. Ši suvartojimo apimtis buvo padauginta iš nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų Turkijoje, kaip aprašyta 3.3.4 skirsnyje.

(95)

Antra, Komisija prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėjo nustatytą gamybos pridėtinių išlaidų procentinį dydį, kaip aprašyta 90 konstatuojamojoje dalyje, kad gautų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(96)

Galiausiai prie gamybos sąnaudų, nustatytų kaip aprašyta 95 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną tipiškoje šalyje, nustatytas kaip paaiškinta 92 konstatuojamojoje dalyje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos ir pelnas sudarė atitinkamai 31,3 % ir 24,7 %.

(97)

Normalioji vertė, apskaičiuota kaip aprašyta 93–96 konstatuojamosiose dalyse, buvo sumažinta atimant neiškraipytą šalutinio produkto vertę. Neiškraipyta šalutinio produkto vertė buvo nustatyta padauginus KH nurodytą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį parduotą kiekį iš jo neiškraipytos vieneto kainos, nustatytos Turkijoje, kaip aprašyta 3.3.4.2 skirsnyje.

(98)

Tam tikriems produktams PVM grąžinimo eksporto atveju politiką KLR taiko tik iš dalies. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė būtų išreikšta tuo pačiu apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, ji koreguojama ir padidinama ta peržiūrimojo produkto eksportui taikomo PVM dalimi, kuri Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebuvo grąžinta. Iš Kinijos mokesčių ir muitinės administracijos svetainės statistinių duomenų ir „Transcustoms“ (49) duomenų matyti, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį už ŽSM eksportą nustatytas PVM buvo nevisiškai grąžintas. Todėl galutinė normalioji vertė buvo atitinkamai padidinta 3 %.

(99)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kadangi nė vienas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, normalioji vertė taikoma visos šalies mastu.

(100)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(101)

Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR importuota tik 356 tūkst. vienetų ŽSM. Šis kiekis yra nereikšmingas ne tik atsižvelgiant į bendrą Sąjungos suvartojimą, bet ir į tai, kad, kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo parduota daug įvairių rūšių ŽSM. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturi duomenų apie tokį mažą importuotą kiekį sudarantį produkto asortimentą. Dėl šių priežasčių Komisija padarė išvadą, kad šis mažas kiekis nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl dempingo tęsimosi padaryti, ir išnagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(102)

Padariusi 101 konstatuojamoje dalyje nurodytą išvadą Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jeigu priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie elementai: dempingo buvimas remiantis eksportu į trečiąsias šalis, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(103)

Remdamasi GTA importo statistiniais duomenimis Komisija nustatė keturias didžiausias ŽSM iš KLR importuojančias šalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu: Meksika, JAV, Malaizija ir Vietnamas (50). Šioms keturioms šalims teko 61 % viso pasaulinio peržiūrimojo produkto importo iš Kinijos.

(104)

Dėl Kinijos ŽSM eksporto į šias keturias pagrindines rinkas, dempingo skaičiavimai atlikti pagal toliau aprašytą metodiką.

(105)

Siekdama įvertinti KLR vykdomą dempingą trečiosiose šalyse Komisija naudojo normaliąją vertę, apskaičiuotą kaip aprašyta 93–99 konstatuojamosiose dalyse.

(106)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, tikėtina eksporto į Sąjungą kaina buvo apskaičiuota analizuojant Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, remiantis atitinkamos šalies GTA importo statistiniais duomenimis.

(107)

Malaizija ir Vietnamas savo importo vertes nurodė tik CIF lygiu. Todėl Komisija pakoregavo nurodytas vertes iki FOB lygio, atimdama jūrų frachto ir draudimo išlaidas (51). Meksikos ir JAV atveju šis koregavimas nebuvo būtinas, nes buvo pateikta FOB importo vertė.

(108)

Antrame etape visų keturių šalių FOB importo vertės buvo pakoreguotos iki EXW lygio, atimant Kinijos vidaus vežimo išlaidas (52).

(109)

Komisija apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto į trečiąsias šalis kainas palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(110)

Atlikus šį palyginimą nustatyti Kinijos eksporto į tas keturias šalis dempingo skirtumai visos šalies mastu, išreikšti kaip jų atitinkamų CIF verčių (53) procentinė dalis:

(111)

Atsižvelgiant į vidutinę eksporto kainą, nustatytą kiekvienai iš minėtų šalių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, dempingo skirtumas sudarytų daugiau kaip 20 %, palyginti su normaliąja verte, nustatyta 3.3.6 skirsnyje. Tai rodo, kad, jei importas iš KLR į Sąjungą patektų tokiu lygiu, toks importas būtų vykdomas dempingo kainomis.

(112)

Nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, kurie, kaip apskaičiuota prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, sudaro 375 mln. vienetų, daugiau nei septynis kartus viršija bendrą Sąjungos suvartojimą, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 40–60 mln. vienetų. Per pastarąjį dešimtmetį Kinijos pajėgumai labai išaugo ir šiuo metu sudaro apie 830 mln. vienetų, t. y. gerokai viršija dabartinę 455 mln. vienetų gamybos apimtį.

(113)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuojamiems ŽSM gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(114)

Remiantis GTA duomenimis, Kinijos eksportuojantys gamintojai į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo 1,2–32,5 % mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į šį kainų lygį, eksportas į Sąjungą gali būti patrauklus Kinijos eksportuotojams, nes nustojus galioti priemonėms jie galėtų parduoti prekes didesnėmis kainomis nei eksportuoja į kitas šalis, tačiau vis dar mažesnėmis nei ES pramonės kainos.

(115)

Sąjungos rinka Kinijos gamintojams taip pat patraukli dėl savo dydžio, nes, remiantis prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ji yra didžiausia kai kurių rūšių ŽSM rinka pasaulyje.

(116)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dempingo pasikartojimo tikimybė būtų didelė. Tiksliau iš nustatytos normaliosios vertės KLR lygio, Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygio, Sąjungos rinkos patrauklumo ir didelių KLR gamybos pajėgumų matyti, kad yra didelė dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių.

(117)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino du gamintojai: „Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH“ (Oroslanis, Vengrija) ir „I.M.L. Industria Meccanica Lombarda S.r.l.“, Ofanengas, Italija. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(118)

Abu gamintojai (pirmasis iš jų – pareiškėjas) bendradarbiavo atliekant tyrimą. Kadangi abi bendrovės kartu pagamino visus per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje pagamintus ŽSM, laikoma, kad jos sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(119)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug [40 000–60 000] vienetų (54). Komisija šį skaičių nustatė remdamasi abiejų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais. Kadangi mikroekonominiai ir makroekonominiai skaičiai buvo nustatyti remiantis dviejų Sąjungos gamintojų duomenimis, siekiant užtikrinti konfidencialumą duomenys buvo pateikti intervalais.

(120)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi a) patikrinta Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, nurodyta atitinkamuose Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose, ir b) Eurostato nurodyta ir į vienetus perskaičiuota ŽSM (TARIC lygiu) importo į Sąjungos rinką apimtimi. Pagal Reglamento (ES) 2016/703 įsigaliojimo metu galiojusią TARIC nomenklatūrą Komisija nustatė dvi ŽSM grupes:

(121)

Eurostato ŽSM matavimo vienetas yra svoris (KG). Komisija, remdamasi patikrintais Sąjungos pramonės gamybos duomenimis, apskaičiavo kiekvienos pirmiau nurodytos ŽSM grupės perskaičiavimo koeficientą. Pagal taip apskaičiuotus perskaičiavimo koeficientus ji nustatė atitinkamą importo apimtį vienetais.

(122)

Šių perskaičiavimo koeficientų apskaičiavimas buvo tinkamai paaiškintas pranešime byloje (55). Tame pranešime Komisija nurodė duomenų, kuriuos ji naudojo dviem perskaičiavimo koeficientams apskaičiuoti, šaltinį (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pateikti Sąjungos pramonės pardavimo duomenys, išreikšti svoriu ir vienetais) ir taikytą metodiką (bendras kiekvienos produktų grupės pardavimo Sąjungoje svoris, padalytas iš atitinkamo vienetų skaičiaus). Pastabų dėl šio pranešimo byloje negauta.

(123)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Suvartojimas Sąjungos rinkoje

(124)

Atlikus peržiūrą nustatyta, kad ŽSM suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 31 % nuo maždaug 70–90 mln. vienetų 2017 m. iki 40–60 mln. vienetų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį (56).

(125)

Nuolatinis suvartojimo mažėjimas Sąjungoje aiškinamas skaitmeninimu. Tačiau Sąjungos pramonės atstovai mano, kad skaitmeninimo poveikis yra paskutiniame etape ir kad rinka laipsniškai stabilizuosis, ypač pagrindinės rinkos, t. y. mokyklų rinka ir pavyzdžių rinka. Be to, dėl 2020 m. COVID-19 protrūkio tais metais papildomai laikinai sumažėjo paklausa.

(126)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, kaip tinkamai paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje. Jo rinkos dalis nustatyta lyginant importą ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 1 lentelėje.

(127)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(128)

KLR kilmės ŽSM importo apimtis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko labai maža, o rinkos dalis buvo maždaug 1 %.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ir į labai mažą importo į Sąjungą iš KLR apimtį, kaip paaiškinta 101 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo galima nustatyti patikimų importo kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, todėl nebuvo įmanoma atlikti prasmingo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo.

(130)

Tokiomis aplinkybėmis priverstinį kainų mažinimą dėl importo iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(131)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatytas priverstinis kainų mažinimas iki 32,5 %, priklausomai nuo taikomų kainų pagrindinėse eksporto rinkose. Manoma, kad leidus nebetaikyti priemonių Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo lygis bus panašus.

(132)

Komisija nustatė importo apimtį ir kainas taikydama tą pačią metodiką, kaip ir KLR atveju (žr. 126 konstatuojamąją dalį).

(133)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(134)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį pagrindinės į Sąjungą ŽSM eksportavusios šalys buvo Indija ir Kambodža. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš šių šalių užėmė dideles Sąjungos rinkos dalis, kurios sudarė 10–16 %. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Indijos ir Kambodžos apimtis ir rinkos dalis labai sumažėjo. Šio importo kainos taip pat sumažėjo, o Sąjungos pramonė nepateikė jokių įrodymų, kad šis importas į Sąjungos rinką vykdomas dempingo kaina.

(135)

Importas iš kitų trečiųjų šalių yra nereikšmingas. Tailandas, kadaise buvęs antrasis pagal dydį eksportuotojas į Sąjungą, beveik dingo iš rinkos.

(136)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(137)

Kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atranka nebuvo atlikta. Taigi, nustatydama žalą Komisija neatskyrė makroekonominių ir mikroekonominių žalos rodiklių, nes atliekant peržiūrą bendradarbiavo visi Sąjungos gamintojai.

(138)

Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą, su dviem Sąjungos gamintojais susijusią informaciją buvo būtina pateikti intervalais. Pateikus tikslius duomenis bet kuris Sąjungos gamintojas galėtų apskaičiuoti tikslius kito gamintojo gamybos duomenis ir kiltų pavojus, kad kiti rinkos dalyviai, turintys rinkos duomenų, galėtų padaryti tą patį.

(139)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(140)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 22 %. Ši tendencija atitiko suvartojimo tendenciją, nors Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo mažiau nei suvartojimas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 22 %, nes patys pajėgumai nepakito. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimo koeficientas absoliučiaisiais skaičiais pasiekė rekordiškai žemą 50–60 % lygį.

(141)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(142)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis sumažėjo 21 %. Nors pagrindinė šio sumažėjimo priežastis buvo tuo pat metu sumažėjęs suvartojimas, pardavimo apimties sumažėjimas buvo mažesnis nei peržiūrimojo produkto suvartojimo ir importo iš trečiųjų šalių sumažėjimas. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 15 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 70–80 %.

(143)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų ir gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos

(144)

Vidutinės svertinės vieneto pardavimo kainos sumažėjo 7 %, t. y. gerokai daugiau nei sumažėjo gamybos sąnaudos.

(145)

Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos atitiko pagrindinių ŽSM į Sąjungą eksportuojančių šalių vidutinių svertinių pardavimo kainų Sąjungoje tendenciją, kaip nurodyta 3 lentelėje. Nepaisant labai nedidelio pajėgumų naudojimo, vidutinės gamybos sąnaudos šiek tiek sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį, daugiausia dėl po Sąjungos gamintojų restruktūrizavimo sumažėjusių darbo sąnaudų.

(146)

Sąjungos gamintojų užimtumo, našumo ir vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(147)

Užimtumas etato ekvivalentais nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 22 % dėl tebevykstančio Sąjungos pramonės restruktūrizavimo siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos aplinkybių. Tuo pat metu dėl šio vykstančio restruktūrizavimo Sąjungos pramonės darbo našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pastovus, nors gamyba labai sumažėjo, kaip parodyta 4 lentelėje.

(148)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nuo 2017 m. iki 2019 m. nuolat didėjo, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo (4 %), palyginti su 2017 m., daugiausia dėl laikinųjų priemonių, susijusių su COVID-19 pandemija.

(149)

Dviejų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Atsargos

(150)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 12 %. Tačiau, atsižvelgiant į tuo pat metu sumažėjusią gamybą, visą nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos buvo gana didelės, o tai Sąjungos gamintojai laikė įprastu reiškiniu, kad būtų galima lanksčiai reaguoti į paklausą, ypač į sezoninius svyravimus.

(151)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(152)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. 2017–2019 m. Sąjungos pramonės pelnas buvo artimas minimaliam pelningumo lygiui, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį (6 %). Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis buvo gerokai mažesnis. Pelningumas mažėja daugiausia dėl sumažėjusios pardavimo kainos.

(153)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Be to, Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo išlaikyti teigiamą pinigų srautą, nors jis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 28 %, palyginti su 2017 m.

(154)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nepajėgė išlaikyti aukšto investicijų lygio. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2017 m., investicijos sumažėjo 60 %. Be to, dabartinės investicijos susijusios su technine priežiūra, o ne įrenginiais gamybai didinti.

(155)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Be to, Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo išlaikyti teigiamą investicijų grąžą, nors ji per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 47 %, palyginti su 2017 m.

(156)

Nebuvo pranešimų, kad Sąjungos gamintojai būtų patyrę sunkumų dėl pajėgumų padidinti kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(157)

Kaip paaiškinta 101 konstatuojamojoje dalyje, importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl dempingo tęsimosi padaryti. Antidempingo priemonės ŽSM taikomos nuo 1997 m. ir nuo to laiko Sąjungos pramonė nuolat susidurdavo su susijusia nesąžiningos prekybos praktika, todėl buvo atliekami papildomi tyrimai ir kelis kartus išplėstas priemonių taikymas (žr. 1–7 konstatuojamąsias dalis). Iš pirmiau pateiktų rodiklių matyti, kad dėl nuolatinio dempingo, priemonių vengimo ir absorbcijos praeityje Sąjungos pramonė susilpnėjo, todėl tebėra pažeidžiama dėl žalingo bet kokio importo dempingo kaina poveikio Sąjungos rinkai.

(158)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Sąjungos gamintojų eksportas

(159)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis sumažėjo 23 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksportas sudarė 10–15 % viso Sąjungos pramonės pardavimo.

(160)

Vidutinė vieneto eksporto kaina nesusijusiems pirkėjams nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo dvigubai daugiau nei vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje Sąjungos rinkoje.

(161)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu KLR kilmės ŽSM importo apimtis išliko labai maža.

(162)

Atlikus peržiūrą nustatyta, kad nuo 1997 m. toliau taikant priemones ir esant mažai iš KLR importuojamų produktų dempingo kaina apimčiai Sąjungos pramonė galėjo išlaikyti teigiamą pelningumą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nepaisant to, pasiektas pelningumas buvo mažas ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnis nei 6 %.

(163)

Žalos rodikliai rodo, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis yra sudėtinga dėl pasaulinės konkurencijos ir mažėjančio suvartojimo. Sąjungos pramonė reagavo į šias problemas restruktūrizuodama savo darbo vietas.

(164)

Išnagrinėti rodikliai rodo, kad antidempingo priemonėmis buvo pasiektas jų tikslas pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą.

(165)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija šiame etape padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei nedaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(166)

Kadangi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliko vertinimą siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR daroma žala pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Remiantis pirma aprašytomis tendencijomis galima teigti, kad antidempingo priemonėmis buvo pasiektas jų tikslas pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą.

(167)

Dėl to Komisija nagrinėjo gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamojoje šalyje, Sąjungos rinkos patrauklumą ir tikėtiną importo iš nagrinėjamosios šalies poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(168)

Kaip minėta 113 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuotojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų, leidžiančių greitai padidinti eksportą. Skaičiuojama, kad jų nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 375 mln. vienetų, t. y. daugiau nei septynis kartus viršija Sąjungos suvartojimą.

(169)

Kaip paaiškinta 3, 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos eksportuojantys gamintojai taikė įvairią nesąžiningos prekybos praktiką, kad išvengtų iš Kinijos importuojamiems ŽSM taikomų priemonių. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad kainos Sąjungos rinkoje yra didesnės, palyginti su kainomis trečiųjų šalių rinkose, kaip aprašyta 114 konstatuojamojoje dalyje.

(170)

Visa tai, kas išdėstyta, rodo, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai Sąjungos rinką laiko patrauklia rinka, ir tikėtina, kad, leidus nebetaikyti antidempingo priemonių, į Sąjungos rinką būtų nukreiptas didelis šiuo metu į kitas šalis eksportuojamas kiekis, taip pat į Sąjungos rinką būtų nukreipta kai kurių esamų nepanaudotų pajėgumų produkcija.

(171)

Jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dėl esamų nepanaudotų pajėgumų ir Sąjungos rinkos patrauklumo, kaip nurodyta 168–170 konstatuojamosiose dalyse, tikimasi importo iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo. Tikėtina, kad dėl šio importo Sąjungos pramonės kainos bus priverstinai mažinamos arba bent bus daromas didelis spaudimas mažinti nežalingas Sąjungos pramonės kainas, kaip nustatyta 129–131 konstatuojamosiose dalyse.

(172)

Veikiausiai padidėjus importui iš Kinijos dideliais kiekiais dempingo kaina, Sąjungos pramonė būtų priversta mažinti gamybą arba dar labiau mažinti kainas, palyginti su sąnaudomis. Kaip paaiškinta 162–163 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės padėtis jau dabar yra trapi, o pelningumas nedidelis. Todėl ji negali toliau mažinti kainų arba pardavimo apimties, nesukeldama pavojaus savo gyvybingumui.

(173)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones materialinės žalos Sąjungos pramonei pasikartojimo tikimybė būtų didelė. Iš tiesų, netaikant priemonių, tikėtinas reikšmingas importo iš KLR dempingo kaina, dėl kurios priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, padidėjimas dar labiau pablogintų ir taip trapią Sąjungos pramonės ekonominę padėtį, todėl kiltų pavojus jos gyvybingumui.

(174)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(175)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(176)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(177)

Kaip nurodyta 165 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonei žala nebedaroma, tačiau jos būklė yra trapi. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė negali prisitaikyti prie priemonių panaikinimo, nes dėl to importas dempingo kaina greičiausiai labai padidėtų. Todėl panaikinus priemones kiltų pavojus pramonės gyvybingumui. Todėl tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(178)

Visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams pranešta apie peržiūros inicijavimą. Tačiau nesusiję importuotojai ir naudotojai su Komisija nebendradarbiavo. Vienas nesusijęs importuotojas apie save pranešė ir buvo užregistruotas kaip suinteresuotoji šalis, tačiau jis byloje nepateikė jokios informacijos.

(179)

Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis naudotojams ir (arba) importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(180)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis priemonių taikymas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiediniams segtuvų mechanizmams neatitiktų Sąjungos interesų.

(181)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės, nustatytos tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiediniams segtuvų mechanizmams, turėtų būti taikomos toliau.

(182)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(183)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(184)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(185)

Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(186)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (57). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įrodanti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(187)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Visoms šalims taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(188)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (58) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(189)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas pateikė teigiamą nuomonę,