(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014 (4) nustojo galioti 2020 m. gruodžio 31 d. Siekiant išlaikyti Sąjungos išorės veiksmų veiksmingumą, 2021–2027 m. laikotarpiu turėtų būti išlaikyta išorės paramos planavimo ir teikimo sistema;

(2)

Pasirengimo narystei paramos priemonės tikslas – parengti paramos gavėjus būsimai narystei Sąjungoje ir remti jų stojimo procesą. Todėl labai svarbu turėti specialią pasirengimo narystei paramos I priede išvardytiems paramos gavėjams 2021–2027 m. laikotarpiu priemonę (toliau – PNPP III), kuri yra skirta plėtrai remti, kartu užtikrinant, kad jos tikslai ir veikimas būtų suderinami su bendraisiais Sąjungos išorės veiksmų tikslais, nustatytais Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms ir principams, taip pat žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės apsaugą ir propagavimą, ir juos papildytų. Ši priemonė taip pat turėtų papildyti Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (toliau – KVTBP), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (5);

(3)

ES sutarties 49 straipsnyje numatyta, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti šias vertybes, t. y. pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir įsipareigojusi remti tas vertybes, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms, kurių visuomenėse vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas bei moterų ir vyrų lygybė;

(4)

Europos valstybė, pateikusi paraišką dėl narystės Sąjungoje, gali tapti Sąjungos nare tik tada, kai buvo patvirtinta, jog ji visiškai tenkina 1993 m. birželio mėn. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos nustatytus stojimo kriterijus (toliau – Kopenhagos kriterijai), ir jeigu Sąjunga yra pajėgi integruoti naują narę. Kopenhagos kriterijai yra susiję su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumu, veikiančios rinkos ekonomikos egzistavimu, taip pat pajėgumu atlaikyti konkurencinį spaudimą bei Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas ir gebėjimu ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas pagal Sutartis, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą;

(5)

Sąjungos plėtros politika yra strateginė investicija į taiką, saugumą, stabilumą bei klestėjimą Europoje ir leidžia Sąjungai užsitikrinti geresnes sąlygas reaguoti į pasaulinius iššūkius. Ji taip pat suteikia daugiau ekonominių ir prekybos galimybių, naudingų tiek Sąjungai, tiek potencialioms valstybėms narėms, kartu užtikrinant laipsnišką paramos gavėjų transformaciją. Narystės Sąjungoje perspektyva turi stiprų transformatyvųjį poveikį, padedantį įtvirtinti teigiamus demokratinius, politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius;

(6)

plėtros procesas grindžiamas nustatytais kriterijais ir sąžiningomis bei griežtomis sąlygomis. Kiekvienas paramos gavėjas vertinamas pagal jo paties nuopelnus. Vertinant padarytą pažangą ir nustatant trūkumus siekiama paskatinti I priede išvardytus paramos gavėjus vykdyti būtinas plataus užmojo reformas ir jiems nubrėžti atitinkamas gaires. Kad plėtros perspektyva taptų realybe, labai svarbu tvirtai įsipareigoti laikytis pirmenybės pagrindiniams klausimams. Taikant pirmenybės pagrindiniams klausimams principą teisinė valstybė ir pagrindinės teisės susiejami su kitomis dviem labai svarbiomis stojimo proceso sritimis: ekonomikos valdymu (didesniu dėmesiu ekonominei plėtrai ir konkurencingumo didinimui) ir demokratinių institucijų stiprinimu bei viešojo administravimo reforma. Kiekvienas iš trijų pagrindinių klausimų yra labai svarbus I priede išvardytų paramos gavėjų reformų procesams ir kiekvienu iš jų sprendžiami svarbiausi žmonių rūpesčiai. Pasirengimo narystei pažanga priklauso nuo to, kaip kiekviena paraišką pateikusi valstybė laikosi Sąjungos vertybių, ir nuo jos pajėgumų imtis būtinų reformų bei jas įgyvendinti siekiant suderinti savo politines, institucines, teisines, administracines ir ekonomikos sistemas su Sąjungos taisyklėmis, standartais, politika ir praktika;

(7)

geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra esminiai plėtros proceso elementai ir yra nepaprastai svarbūs Sąjungos saugumui ir stabilumui apskritai. Galutinis, įtraukus ir privalomas dvišalių ginčų sprendimas taip pat yra svarbus elementas;

(8)

pripažinti ir įsipareigoti puoselėti pagrindines Europos vertybes yra pasirinkimas – tai itin svarbu visiems partneriams, siekiantiems narystės Sąjungoje. Tuo vadovaudamiesi partneriai turėtų prisiimti atsakomybę ir visapusiškai įsipareigoti puoselėti Europos vertybes, taip pat palaikyti taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą pasaulio tvarką ir ryžtingai vykdyti būtinas reformas savo žmonių labui. Tai apima laipsnišką suderinimą su Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika, visų pirma klausimais, susijusiais su itin svarbiais bendrais interesais, kaip antai, ribojamosios priemonės ir kova su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis;

(9)

savo 2018 m. vasario 6 d. komunikate „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ Komisija akcentavo tvirtą, pasiekimais grindžiamą narystės Sąjungoje perspektyvą Vakarų Balkanams. 2020 m. vasario 5 d. savo komunikate „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ Komisija pateikė peržiūrėtą stojimo proceso metodiką, o Taryba ją patvirtino. Komisija taip pat pateikė ekonomikos ir investicijų planą Vakarų Balkanams, kuriuo siekiama Vakarų Balkanų ilgesnės trukmės atsigavimo po COVID-19 krizės;

(10)

Sąjunga bei jos valstybės narės 2018 m. gegužės 17 d. Sofijos deklaracijoje ir 2020 m. gegužės 6 d. Zagrebo deklaracijoje dar kartą patvirtino besąlygiškai remiančios Vakarų Balkanų europinę perspektyvą, taip pat jų įsipareigojimus visais lygmenimis remti regiono politinę, ekonominę ir socialinę transformaciją. Zagrebo deklaracijoje Sąjunga bei jos valstybės narės dar kartą patvirtino savo tvirtą solidarumą su Vakarų Balkanų partneriais, visų pirma COVID-19 krizės kontekste;

(11)

Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą Albanijos Respublikai, Islandijai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijos Respublikai, Serbijos Respublikai ir Turkijos Respublikai. Ji patvirtino Vakarų Balkanų europinę perspektyvą, grindžiamą stabilizacijos ir asociacijos procesu, kuris tebėra bendras santykių su Vakarų Balkanais pagrindas. Nedarant poveikio pozicijoms dėl statuso ar būsimiems sprendimams, kuriuos priims Europos Vadovų Taryba ar Taryba, subjektai, kuriems taikoma tokia europinė perspektyva ir kuriems nėra suteiktas šalies kandidatės statusas, vien šio reglamento tikslais gali būti laikomi potencialiais kandidatais. 2015 m. kovo mėn. Islandijos Vyriausybė paprašė Sąjungos Islandijos nebelaikyti šalimi kandidate, tačiau oficialiai Islandijos narystės prašymo neatsiėmė;

(12)

parama taip pat turėtų būti teikiama laikantis susitarimų, kuriuos Sąjunga sudarė su I priede išvardytais paramos gavėjais. Parama pagal šį reglamentą I priede išvardytiems paramos gavėjams daugiausia turėtų būti teikiama siekiant stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, reformuoti teismines institucijas ir viešąjį administravimą, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą, be kita ko, kalbant apie pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, taip pat vaikus ir neįgaliuosius. Parama taip pat turėtų būti prisidedama prie socialinės rinkos ekonomikos vystymo laikantis 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtos ir pasirašytos deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramstyje nustatytų pagrindinių principų ir teisių (6). Parama neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos ar socialinės atskirties;

(13)

kadangi geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra esminiai plėtros proceso elementai, parama taip pat turėtų būti toliau skiriama I priede išvardytų paramos gavėjų pastangoms toliau gerinti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinį vystymąsi, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Tomis programomis turėtų būti toliau prisidedama prie paramos didelio matomumo Sąjungoje ir I priede išvardytuose paramos gavėjuose. Parama pagal šį reglamentą taip pat turėtų padėti gerinti paramos gavėjų ekonominį bei socialinį vystymąsi ir ekonomikos valdymą, skatinti ekonominę integraciją į Sąjungos bendrąją rinką, įskaitant muitinių bendradarbiavimą, propaguoti atvirą bei sąžiningą prekybą, kuria grindžiama išmanaus, tvaraus ir integracinio augimo darbotvarkė, be kita ko, įgyvendinant regioninės plėtros ir sanglaudos politiką, žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, socialinę ir užimtumo politiką, įskaitant darbuotojų judumą, skaitmeninės ekonomikos bei visuomenės plėtojimą, ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, 2018 m. pavyzdinės iniciatyvos „Vakarų Balkanų skaitmeninė darbotvarkė“ kontekste;

(14)

pagal PNPP III vykdomais veiksmais turėtų būti remiamas susitaikymas, taikos stiprinimas ir konfliktų prevencija dedant tarpininkavimo pastangas, taikant pasitikėjimo stiprinimo priemones ir vykdant procesus, kuriais skatinamas teisingumas, tiesos nustatymas, skriaudos atitaisymas ir garantijos, kad konfliktas nepasikartos;

(15)

parama pagal šį reglamentą turėtų būti naudojama siekiant didinti sveikatos saugumą ir gerinti pasirengimą ekstremaliosioms visuomenės sveikatos situacijoms, taip pat papildant kitas Sąjungos priemones reaguoti į COVID-19 protrūkio sukeltą didžiulį ekonominį sukrėtimą ir sušvelninti jo labai neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, sutelkiant išteklius siekiant paspartinti regiono ekonominį atsigavimą;

(16)

ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų kuriamos naujos galimybės jaunimui, įskaitant jaunuosius specialistus, kartu užtikrinant, kad tokiomis galimybėmis būtų prisidedama prie I priede išvardytų paramos gavėjų socialinio ir ekonominio vystymosi. Parama pagal šį reglamentą taip pat turėtų padėti spręsti protų nutekėjimo problemą;

(17)

tiek I priede išvardyti paramos gavėjai, tiek Sąjunga turėtų tinkamai informuoti apie Sąjungos pastangas finansavimu pagal PNPP III remti minėtų paramos gavėjų reformų pažangą. Tuo atžvilgiu Sąjunga turėtų intensyvinti pastangas komunikuoti ir vykdyti kampanijas siekdama užtikrinti finansavimo pagal PNPP III matomumą;

(18)

remdamasi valstybių narių patirtimi Sąjunga I priede išvardytiems paramos gavėjams turėtų teikti paramą pereinamajame procese siekiant narystės. Taip bendradarbiaujant ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama dalijimuisi patirtimi, kurią valstybės narės įgijo vykdydamos savo reformų procesus;

(19)

teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, kovą su korupcija, pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu, stiprinimas, taip pat skaidrumas, geras valdymas visais lygmenimis ir viešojo administravimo reforma, be kita ko, viešųjų pirkimų, konkurencijos bei valstybės pagalbos srityse ir toliau išlieka pagrindiniais iššūkiais ir yra esminiai klausimai, kad paramos gavėjai priartėtų prie Sąjungos ir pasirengtų visapusiškai prisiimti narystės Sąjungoje įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad tose srityse vykdomos reformos yra labiau ilgalaikio pobūdžio ir į tai, kad reikia įtvirtinti rezultatus, tie klausimai finansine parama pagal šį reglamentą turėtų būti sprendžiami kuo anksčiau;

(20)

laikydamasi dalyvaujamosios demokratijos principo Komisija visuose I priede išvardytuose paramos gavėjuose turėtų skatinti stiprinti parlamentinius pajėgumus, parlamentinę priežiūrą, demokratines procedūras ir sąžiningą atstovavimą;

(21)

tvirtesnis Sąjungos ir I priede išvardytų paramos gavėjų strateginis ir operatyvinis bendradarbiavimas yra esminis veiksnys siekiant veiksmingai ir efektyviai kovoti su saugumo, organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo grėsmėmis;

(22)

bendradarbiavimas migracijos klausimais tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis, įskaitant tolesnį sienų ir migracijos valdymo pajėgumų konsolidavimą, galimybės gauti tarptautinę apsaugą užtikrinimą, dalijimąsi svarbia informacija, sienų kontrolės ir pastangų išspręsti neteisėtos migracijos klausimą stiprinimą, kovą su priverstine migracija ir kovą su prekyba žmonėmis bei neteisėtu žmonių gabenimu, yra svarbus Sąjungos ir I priede išvardytų paramos gavėjų bendradarbiavimo aspektas;

(23)

siekiant užtikrinti visuomenės pritarimą Sąjungos vertybėms, jos supratimą apie Sąjungos vertybes ir galimos narystės Sąjungoje naudą bei pareigas, turėtų būti stiprinami I priede išvardytų paramos gavėjų komunikacijos gebėjimai ir kovojama su dezinformacija;

(24)

yra būtina, kad Sąjunga imtųsi vadovaujamo vaidmens pereinant prie sveikos planetos ir labiau susieto pasaulio. Europos žaliuoju kursu, kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate, numatomas atnaujintas įsipareigojimas ir nauja strateginė programa tam pasauliniam tikslui pasiekti. Sąjunga turėtų pasinaudoti savo įtaka, ekspertinėmis žiniomis ir finansine parama, kad I priede išvardytus paramos gavėjus paskatintų prisijungti prie jos žengiant tvarumo link. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti propaguojama žalioji darbotvarkė sustiprinant aplinkos apsaugą, prisidedant prie klimato kaitos švelninimo bei atsparumo klimato kaitai didinimo ir paspartinant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

(25)

I priede išvardyti paramos gavėjai turi būti geriau pasirengę padėti spręsti pasaulines problemas, pavyzdžiui, darnaus vystymosi ir klimato kaitos problemas, ir suderinti savo veiksmus su Sąjungos pastangomis spręsti tuos klausimus. Atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, (7) ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, PNPP III turėtų padėti integruoti klimato politikos veiksmus į Sąjungos politiką ir pasiekti bendrą tikslą – 30 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti, taip pat pasiekti plataus užmojo tikslą: 2024 m. – 7,5 % biudžeto išlaidų, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto išlaidų skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamą klimato ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi. Numatoma, kad vykdant veiksmus pagal PNPP III 18 % bendro PNPP III finansinio paketo bus skirta klimato srities tikslams, o ne vėliau kaip 2027 m. siekiama šią dalį padidinti iki 20 %. Atitinkami veiksmai turi būti nustatyti rengiant ir įgyvendinant PNPP III, o bendras įnašas iš PNPP III turėtų būti svarstomas atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų metu;

(26)

veiksmai pagal PNPP III turėtų padėti įgyvendinti 2015 m. rugsėjo mėn. priimtą Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. kaip visuotinę darbotvarkę; Sąjunga bei jos valstybės narės yra visapusiškai įsipareigojusios ją įgyvendinti, o visi I priede išvardyti paramos gavėjai yra ją patvirtinę. Norint pasiekti tuos tikslus, be veiksmų, kurių vienas iš pagrindinių tikslų yra klimatas, veiksmais, įgyvendinamais pagal PNPP III, kai tik įmanoma, visuose sektoriuose turėtų būti integruojami aplinkos tvarumo ir kovos su klimato kaita tikslai, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos apsaugai bei kovai su tarpvalstybine tarša, ir nacionalinėmis bei vietos strategijomis turėtų būti siekiama žaliojo ekonomikos augimo, be kita ko, skatinant taikyti tvarumo kriterijus viešuosiuose pirkimuose. Veiksmai, įgyvendinami pagal PNPP III, turėtų neprieštarauti principui „nedaryti žalos“ ir tie veiksmai turėtų kaip įmanoma labiau atitikti Sąjungos taksonomiją, visų pirma siekiant užtikrinti investicijų į Vakarų Balkanus ir Turkiją tvarumą;

(27)

įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti vadovaujamasi lyčių lygybės bei moterų ir mergaičių įgalėjimo principais ir turėtų būti siekiama apsaugoti ir propaguoti moterų ir mergaičių teises, laikantis ES lyčių lygybės veiksmų planų ir atitinkamų Tarybos išvadų bei tarptautinių konvencijų, įskaitant 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo. Sustiprinus lyčių lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą Sąjungos išorės veiksmuose ir įdėjus daugiau pastangų pasiekti ES lyčių lygybės veiksmų planuose nurodytus būtiniausius veiklos rezultatų standartus, turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos ir I priede išvardytų paramos gavėjų bendradarbiavimas būtų vykdomas laikantis lyčiai atžvalgaus ir pokyčius skatinančio požiūrio. Lyčių lygybė turėtų būti atspindima ir integruojama įgyvendinant šį reglamentą;

(28)

šiuo reglamentu nustatomas viso PNPP III laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, (8) 18 punkte;

(29)

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti jų teikiamos paramos atitiktį, suderinamumą, nuoseklumą ir papildomumą, visų pirma rengdamos reguliarias konsultacijas ir dažnai keisdamosi informacija įvairiais paramos teikimo ciklo etapais, be kita ko, vietos lygmeniu. Taip pat turėtų būti imtasi būtinų veiksmų geresniam veiklos koordinavimui ir papildomumui su kitais paramos teikėjais užtikrinti, be kita ko, rengiant reguliarias konsultacijas. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su atitinkamais I priede išvardytų paramos gavėjų suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant atitinkamai pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos bei regionines valdžios institucijas, ir jiems turėtų būti sudarytos galimybės laiku susipažinti su atitinkama informacija, kad jie galėtų atlikti prasmingą vaidmenį rengiant bei įgyvendinant programas ir susijusių stebėsenos procesų metu. Turėtų būti stiprinamas pilietinės visuomenės vaidmuo jai dalyvaujant valdžios įstaigų įgyvendinamose programose ir kaip tiesioginės Sąjungos paramos gavėjos. Be to, Sąjungos lėšomis taip pat turėtų būti remiami žmogaus teisių gynėjai;

(30)

veiksmų, kuriais siekiama tikslų atitinkamose politikos srityse, kurios yra remiamos pagal šį reglamentą, prioritetai turėtų būti išdėstyti Komisijos parengtoje Sąjungos daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiui programavimo sistemoje (toliau – PNPP programavimo sistema). PNPP programavimo sistema turėtų būti parengta bendradarbiaujant su I dalyje išvardytais paramos gavėjais, laikantis bendros politikos sistemos ir principų, taip pat šiame reglamente nustatytų bendrųjų bei konkrečių tikslų ir joje turėtų būti deramai atsižvelgta į atitinkamas nacionalines strategijas. PNPP programavimo sistemoje turėtų būti nustatytos sritys, kurioms teikiama parama, ir nurodyti orientaciniai asignavimai kiekvienai paramos sričiai, įskaitant su klimatu susijusių išlaidų sąmatą;

(31)

ir Sąjunga, ir I priede išvardyti paramos gavėjai yra suinteresuoti intensyvinti tų paramos gavėjų pastangas reformuoti savo politines, teisines ir ekonomines sistemas. Parama turėtų būti grindžiama tiek veiklos rezultatais grindžiamu požiūriu, tiek „teisingos dalies“ principu, užtikrinant visų I priede išvardytų paramos gavėjų pažangą. Parama turėtų būti orientuota į jų konkrečią situaciją ir pagal ją koreguojama, atsižvelgiant į visas tolesnes pastangas, kurių reikia, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai. Turėtų būti atsižvelgiama į I priede išvardytų paramos gavėjų poreikius ir pajėgumus vadovaujantis „teisingos dalies“ principu, siekiant išvengti, kad paramos lygis nebūtų neproporcingai žemas palyginti su kitais paramos gavėjais. Paramos pagal šį reglamentą aprėptis ir intensyvumas turėtų būti diferencijuojami pagal I priede išvardytų paramos gavėjų veiklos rezultatus, visų pirma jų įsipareigojimą vykdyti reformas ir daryti pažangą jas įgyvendinant, visų pirma teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, demokratinių institucijų ir viešojo administravimo reformos, taip pat ekonominio vystymosi bei konkurencingumo srityse;

(32)

tais atvejais, kai atitinkami rodikliai rodo kurio nors iš I priede išvardytų paramos gavėjų didelį regresą arba nuolatinę pažangos stoką tose srityse, kurioms taikomas pirmenybės pagrindiniams klausimams principas, turėtų būti atitinkamai moduliuojama paramos aprėptis ir intensyvumas, nedarant poveikio Tarybos įgaliojimams patvirtinti ribojamąsias priemones po to, kai priimamas sprendimas iš dalies apriboti ar visiškai nutraukti ekonominius ir finansinius santykius su viena ar keliomis trečiosiomis valstybėmis laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 215 straipsnio ir nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams sustabdyti mokėjimus arba finansavimo susitarimų įgyvendinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) (toliau – Finansinis reglamentas). Reikėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kaip paramos gavėjai laikosi Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų;

(33)

Komisija kiekvienais metais turėtų įvertinti PNPP programavimo sistemos įgyvendinimą ir aprašyti, kaip buvo laikomasi veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio ir „teisingos dalies“ principo. Tame vertinime taip pat turėtų būti atspindėta esama finansavimo lygio padėtis pagal kiekvieną tikslą ir kiekvieną I priede nurodytą paramos gavėją. Vertinimu taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos pagal šį reglamentą įsteigtam komitetui turėti pakankamai informacijos, kad jis galėtų padėti Komisijai;

(34)

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegti aiškūs stebėsenos ir vertinimo mechanizmai siekiant užtikrinti veiksmingą atskaitomybę ir skaidrumą, įgyvendinant Sąjungos biudžetą, ir siekiant užtikrinti veiksmingą pažangos įgyvendinant šio reglamento tikslus vertinimą. Kai įmanoma ir tikslinga, Sąjungos veiksmų rezultatus reikėtų stebėti ir vertinti remiantis iš anksto apibrėžtais, skaidriais ir konkrečiai šaliai skirtais išmatuojamais rodikliais, pritaikytais prie PNPP III ypatybių ir tikslų;

(35)

perėjimas nuo pasirengimo narystei lėšų tiesioginio valdymo, vykdomo Komisijos, prie netiesioginio valdymo, vykdomo paramos gavėjų, turėtų būti laipsniškas ir atitikti tų paramos gavėjų atitinkamus pajėgumus, atsižvelgiant į gero valdymo principą. Komisija turėtų imtis tinkamų priežiūros priemonių, kuriomis būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų apsauga, ir turėtų galėti prireikus tą perėjimą sustabdyti. Teikiant paramą turėtų būti toliau naudojamasi struktūromis ir priemonėmis, kurių naudingumas buvo patvirtintas pasirengimo stojimui proceso metu;

(36)

Sąjunga turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jos išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinus Sąjungos išorės finansavimo priemonių suderinamumą, nuoseklumą ir papildomumą, taip pat užtikrinant sinergiją su kitų sričių Sąjungos politika ir programomis, kaip antai bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (10), programa „Erasmus+“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/817 (11), programa „Kūrybiška Europa“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/818 (12), Europos žaliuoju kursu, Teisingos pertvarkos fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (13), ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1153 (14), apimant, kai aktualu, suderinamumą ir papildomumą su makrofinansine parama;

(37)

tam, kad kombinuotųjų intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, PNPP III turėtų būti galima prisidėti prie veiksmų pagal kitas programas, jei tik įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos;

(38)

Sąjungos finansavimas pagal PNPP III turėtų būti naudojamas programos „Erasmus+“ tarptautinio aspekto veiksmams finansuoti, o tie veiksmai turėtų būti įgyvendinami laikantis Reglamento (ES) 2021/817;

(39)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo bei vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(40)

kadangi pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos teikiamo finansavimo sąlyga, kaip nurodyta Finansiniame reglamente, parama galėtų būti sustabdyta, jei I priede išvardytų paramos gavėjų demokratijos, žmogaus teisių ar teisinės valstybės padėtis pablogėtų;

(41)

šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimo galimybes ir į finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(42)

Sąjunga turėtų ir toliau taikyti bendras taisykles, skirtas jos išorės veiksmų įgyvendinimui. Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros nustatytos Reglamente (ES) 2021/947. Turėtų būti nustatytos papildomos išsamios nuostatos siekiant atsižvelgti į konkrečius atvejus, visų pirma tarpvalstybinį bendradarbiavimą, žemės ūkį ir kaimo plėtros politikos sritis;

(43)

išorės veiksmai dažnai įgyvendinami labai nepastovioje aplinkoje, kurioje reikia nuolat ir greitai prisitaikyti prie kintančių Sąjungos partnerių poreikių ir pasaulinių uždavinių, kaip antai: žmogaus teisės, demokratija ir geras valdymas, saugumas ir stabilumas, klimato kaita ir aplinka, neteisėta migracija bei priverstine migracija ir jų pagrindinės priežastys. Dėl nuspėjamumo principo derinimo su poreikiu greitai reaguoti į naujus poreikius reikia koreguoti finansinį programų įgyvendinimą. Siekiant padidinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į nenumatytus poreikius, kartu laikantis principo, kad Sąjungos biudžetas yra nustatomas kasmet, šiuo reglamentu turėtų būti išsaugotas lankstumas, kuris pagal Finansinį reglamentą jau buvo leidžiamas kitoms politikos sritims, t. y. perkėlimai ir įsipareigojimų dėl jau numatytų lėšų perskirstymas laikantis šiame reglamente nustatytų tikslų ir uždavinių. Tai užtikrins veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą tiek Sąjungos piliečiams, tiek I priede išvardytiems paramos gavėjams, taip kuo labiau padidinant Sąjungos lėšas, numatytas Sąjungos išorės veiksmų intervencinėms priemonėms;

(44)

Reglamentu (ES) 2021/947 nustatytą naująjį „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (toliau – EDVF+), kuris yra grindžiamas jo pirmtaku, turėtų sudaryti integruotas finansinis paketas, užtikrinantis finansavimo pajėgumus visame pasaulyje dotacijų, biudžeto garantijų ir kitų finansinių priemonių forma, įskaitant I priede išvardytiems paramos gavėjams. Pagal šį reglamentą vykdomų EDVF+ operacijų, susijusių su Vakarų Balkanais, valdymą turėtų užtikrinti Vakarų Balkanų investicijų programa. Vakarų Balkanų investicijų programos iniciatyvinį komitetą atitinkamai sudaro I priede išvardyti paramos gavėjai iš Vakarų Balkanų, Europos bendrojo Vakarų Balkanų fondo įnašų mokėtojai, atitinkamos finansų įstaigos ir atitinkamos regioninės organizacijos. EDVF+ operacijų, susijusių su Vakarų Balkanais, specialioji strateginė valdyba turėtų ir toliau būti įtraukaus pobūdžio;

(45)

išorės veiksmų garantija, nustatyta Reglamentu (ES) 2021/947, remiamos EDVF+ operacijos, o PNPP III turėtų būti prisidedama prie atidėjinių poreikių, susijusių su veiksmais, kuriais remiami I priede išvardyti paramos gavėjai, įskaitant atidėjinius ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl makrofinansinės paramos paskolų;

(46)

svarbu užtikrinti, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos būtų įgyvendinamos nuosekliai laikantis išorės veiksmų programose ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1059 (15) nustatytos sistemos. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios bendro finansavimo nuostatos;

(47)

šiame reglamente nurodyti metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir priemonės laikomi darbo programomis pagal Finansinį reglamentą. Metinius ar daugiamečius veiksmų planus sudaro viename dokumente pateiktas priemonių rinkinys;

(48)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (17), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) ir (ES) 2017/1939 (19) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. I priede išvardyti paramos gavėjai Komisijai taip pat turėtų nedelsdami pranešti apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, kurie buvo nustatyti pirminėse administracinėse ar teisminėse išvadose, ir pastarąją informuoti apie administracinių ir teisinių procedūrų eigą. Siekiant suderinti valstybių narių gerąją patirtį, turėtų būti pranešama elektroninėmis priemonėmis, naudojant Komisijos nustatytą Pažeidimų valdymo sistemą;

(49)

parama pagal šį reglamentą turėtų būti įgyvendinama skaidriu, atskaitingu ir depolitizuotu būdu. Komisija turėtų tai atidžiai stebėti, be kita ko, vietos lygmeniu;

(50)

komunikacija skatina demokratines diskusijas, stiprina institucijų vykdomą Sąjungos finansavimo kontrolę bei priežiūrą ir prisideda prie Sąjungos patikimumo didinimo. Sąjunga ir Sąjungos finansavimo gavėjai turėtų didinti Sąjungos veiksmų matomumą ir turėtų adekvačiai informuoti apie Sąjungos paramos pridėtinę vertę. Tuo atžvilgiu pagal Finansinį reglamentą su Sąjungos finansavimo gavėjais sudarytuose susitarimuose turėtų būti nustatytos pareigos užtikrinti tinkamą matomumą, o, kai tos pareigos nevykdomos, Komisija turėtų tinkamai ir laiku imtis veiksmų;

(51)

siekiant atsižvelgti į bet kuriuos plėtros politikos sistemos pokyčius arba į svarbius pokyčius I priede išvardytuose paramos gavėjuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pritaikomi ir atnaujinami II ir III prieduose išvardyti paramos teminiai prioritetai, taip pat priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas nustatant tam tikrus paramos konkrečius tikslus ir teminius prioritetus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (21) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(52)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma dėl konkrečių netiesioginio valdymo su I priede išvardytais paramos gavėjais sąlygų bei struktūrų ir dėl paramos kaimo plėtrai įgyvendinimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (22). Nustatant vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą valdant ir įgyvendinant ankstesnę pasirengimo narystei paramą. Tos vienodos sąlygos turėtų būti iš dalies keičiamos, jeigu to reikėtų dėl pasikeitusių aplinkybių;

(53)

pagal šį reglamentą įsteigto komiteto kompetencijai taip pat turėtų būti priskiriami teisės aktai ir įsipareigojimai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 (23) bei Reglamentą (ES) Nr. 231/2014 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 389/2006 (24) 3 straipsnio įgyvendinimas;

(54)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(55)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,