(1)

Sąjungos sanglaudos politikos 2021–2027 m. reglamentavimo sistema, atsižvelgiant į kitą daugiametę finansinę programą, prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (5) (toliau – Paryžiaus susitarimas), dedant pastangas, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų vykdymo Sąjungos finansavimą sutelkiant žaliesiems tikslams. Šis reglamentas turėtų įgyvendinti vieną iš 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ išdėstytų prioritetų ir yra dalis Tvarios Europos investicijų plano, kuriuo teikiamas specialus finansavimas pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą įgyvendinant sanglaudos politiką, kad būtų padengtos socialinės, ekonominės ir aplinkos apsaugos sąnaudos, susidarančios dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, kuomet bet koks likęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų kompensuojamas lygiaverčiu absorbavimu;

(2)

perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos yra vienas svarbiausių Sąjungos politikos tikslų. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus. Nors kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu ilguoju laikotarpiu bus naudinga visiems, o vidutinės trukmės laikotarpiu visiems suteikia galimybių bei kelia iššūkių, ne visi regionai ir valstybės narės pradeda pertvarką nuo to paties taško, o jų pajėgumai veikti irgi nevienodi. Vienų pažanga yra didesnė nei kitų, o pertvarka daro platesnio masto socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai regionuose, kurie energijos vartojimo tikslais yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų, arba taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu pasižyminčios pramonės. Tokia situacija ne tik kelia pavojų, kad klimato politikos srityje pertvarka Sąjungoje vyks skirtingu greičiu, bet ir gali padidėti skirtumai tarp regionų, o tai neigiamai paveiktų socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

(3)

siekiant, kad pertvarka būtų sėkminga ir socialiai priimtina visiems, ji turi būti sąžininga ir įtrauki. Todėl Sąjunga, valstybės narės ir jų regionai turi nuo pat pradžių atsižvelgti į jos socialinį, ekonominį ir poveikį, taip pat poveikį aplinkos apsaugai ir taikyti visas galimas priemones neigiamiems padariniams sušvelninti. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka Sąjungos biudžetui;

(4)

kaip išdėstyta Europos žaliajame kurse ir Tvarios Europos investicijų plane, Teisingos pertvarkos mechanizmas turėtų papildyti kitus 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos veiksmus. Juo turėtų būti padedama šalinti socialines bei ekonomines pasekmes ir pasekmes aplinkos apsaugai, ypač pasekmes darbuotojams, kuriems daro poveikį perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos ne vėliau kaip 2050 m. procesas, sutelkiant Sąjungos biudžeto išlaidas į klimato kaitos ir socialinių tikslus regioniniu lygmeniu ir siekiant aukštų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

(5)

šiuo reglamentu turėtų būti įsteigtas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kuris yra vienas iš pagal sanglaudos politiką įgyvendinamo Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių. TPF tikslai – sušvelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus, ir skatinti subalansuotą socioekonominę pertvarką. Atsižvelgiant į vieną konkretų TPF tikslą, TPF remiamais veiksmais turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie neigiamo poveikio užimtumui švelninimo ir prie pertvarkos poveikio mažinimo finansuojant vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą. Vienas konkretus TPF tikslas nustatytas tuo pačiu lygmeniu ir nurodytas kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (6) išdėstytais politikos tikslais;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, svarbu kovoti su klimato kaita, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama siekiant tikslo 30 % visų DFP išlaidų skirti klimato srities tikslų integravimui ir turėtų būti padedama siekti, kad 2024 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 7,5 % metinių išlaidų pagal DFP, o 2026–2027 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 10 % metinių išlaidų pagal DFP, atsižvelgiant į esamą klimato ir biologinės įvairovės tikslų persidengimą. TPF nuosavo paketo ištekliai yra papildomi ir jais prisidedama prie investicijų, kurių reikia bendram tikslui – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams – pasiekti. Tie ištekliai turėtų visapusiškai padėti siekti šio tikslo kartu su savanoriškai iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (7) įsteigto Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (8) įsteigtu „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+) perkeltais ištekliais. Šiomis aplinkybėmis TPF turėtų remti veiklą, kuria laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir neturėtų būti daroma didelės žalos aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (9) 17 straipsnyje, ir kuria užtikrinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos trajektorijoje link poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip 2050 m.;

(7)

TPF ištekliai turėtų papildyti sanglaudos politikos kontekste turimus išteklius;

(8)

perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra iššūkis visoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms, kurios labai priklauso arba dar visai neseniai priklausė nuo iškastinio kuro arba taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu pasižyminčios pramonės veiklos, kurios turės būti laipsniškai atsisakyta arba kurią reikės pritaikyti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ir kurios tam neturi finansinių priemonių, bus ypač sunku. Todėl TPF turėtų aprėpti visas valstybes nares, bet skirstant jo finansinius išteklius daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama labiausiai su klimato kaita susijusios pertvarkos proceso paveiktoms teritorijoms ir šis paskirstymas turėtų atspindėti valstybių narių pajėgumą finansuoti būtinas investicijas, reikalingas tvarkantis su perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

(9)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, netiesioginį vykdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę paramą ir apmokėjimą išorės ekspertams ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(10)

siekiant užtikrinti veiksmingą TPF išteklių naudojimą, toms valstybėms narėms, kurios dar nėra įsipareigojusios įgyvendinti tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų, būtų suteikiama galimybė naudotis ne daugiau kaip 50 % TPF nacionalinio asignavimo, o kiti 50 % būtų skiriami programavimui tokį įsipareigojimą joms prisiėmus. Siekiant užtikrinti sąžiningumą ir vienodą valstybių narių traktavimą, jei valstybė narė nėra įsipareigojusi įgyvendinti tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, kiekvienais metais, pradedant nuo 2022 m., ne vėliau kaip gruodžio 31 d. prieš tai buvusių metų biudžetinis įsipareigojimas kitais metais turėtų būti visiškai panaikintas;

(11)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (11) ir neviršijant juo skiriamų išteklių ribų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal TPF turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas tame reglamente numatytų terminų laikymasis;

(12)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos investicijų, kurių išlaidas leidžiama remti TPF, rūšys. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato, aplinkos apsaugos ir socialinius įsipareigojimus bei prioritetus. Į investicijų sąrašą turėtų būti įtrauktos investicijos, kuriomis remiama vietos ekonomika skatinant jos endogeninio augimo potencialą pagal atitinkamas pažangiosios specializacijos strategijas, įskaitant, kai tinkama, tvarų turizmą. Investicijos turi būti tvarios ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į visus Europos žaliojo kurso tikslus. Finansuojamais projektais turėtų būti padedama pereiti prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, įskaitant priemones, kuriomis siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą. Atliekų deginimas neturėtų būti remiamas, nes ši veikla priskiriama žemesnei atliekų žiedinės ekonomikos hierarchijos daliai. Konsultavimo paslaugos, padedančios įgyvendinti TPF remiamas priemones, turėtų būti tinkamos finansuoti. Vietovių atkūrimas, žaliosios infrastruktūros plėtra ir vandentvarka turėtų galėti būti remiami kaip dirvos atkūrimo projekto dalis. Remiant energijos vartojimo efektyvumo priemones TPF turėtų galėti remti tokias investicijas, kuriomis padedama mažinti energijos nepriteklių, visų pirma didinant būstų energijos vartojimo efektyvumą. TPF taip pat turėtų galėti remti novatoriškų kaupimo technologijų plėtrą;

(13)

siekiant apsaugoti piliečius, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, TPF taip pat turėtų būti taikomas paveiktų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, įskaitant mokymą, neatsižvelgiant į tai, ar jie vis dar dirba, ar dėl pertvarkos yra praradę darbą. TPF turėtų būti siekiama padėti jiems prisitaikyti prie naujų užimtumo galimybių. Be to, TPF turėtų teikti bet kokios tinkamos formos paramą darbo ieškantiems asmenims, įskaitant pagalbą ieškant darbo ir aktyvią jų integraciją į darbo rinką. Pagal TPF turėtų būti galima remti visus darbo ieškančius asmenis, kurie prarado darbą pertvarkos paveiktuose sektoriuose tuose regionuose, kuriems taikomas teritorinis teisingos pertvarkos planas, net jeigu atleisti darbuotojai negyvena tame regione. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas piliečiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, visų pirma, kai įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, kuriomis siekiama pagerinti socialinio būsto sąlygas;

(14)

turėtų būti leidžiama remti veiklą švietimo ir socialinės įtraukties srityse, taip pat socialinę infrastruktūrą, skirtą vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros įstaigoms ir veiklą mokymo centruose, su sąlyga, kad ta veikla būtų tinkamai pagrįsta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose. Vyresnio amžiaus žmonių priežiūros srityje turėtų būti išlaikytas bendruomeninės globos skatinimo principas. Socialinės ir viešosios paslaugos tose srityse galėtų papildyti investicijų derinį. Visa parama tose srityse turėtų būti tinkamai pagrįsta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose ir turėtų atitikti Europos socialinių teisių ramsčio tikslus;

(15)

siekiant atsižvelgti į ypatingą moterų padėtį ir vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, turėtų būti skatinama lyčių lygybė. Moterų dalyvavimui darbo rinkoje ir verslumui, taip pat vienodam darbo užmokesčiui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant lygias galimybes. Be to, įgyvendinant TPF turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys pažeidžiamoms grupėms, kurie patiria neproporcingai didelį neigiamą pertvarkos poveikį, pavyzdžiui, darbuotojams su negalia. Turi būti išlaikyta kasybos bendruomenių tapatybė ir išsaugotas buvusių ir būsimų bendruomenių tęstinumas. Tuo tikslu reikia skirti ypatingą dėmesį jų materialiajam ir nematerialiajam kasybos paveldui, įskaitant kultūrą;

(16)

siekiant padidinti pertvarkos paveiktų teritorijų ekonomikos įvairinimą, TPF turėtų teikti paramą įmonėms bei suinteresuotiesiems ekonomikos subjektams, be kita ko, remiant gamybines investicijas į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (12) (MVĮ). Gamybinės investicijos – tai investicijos į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą siekiant gaminti prekes ir teikti paslaugas, taip prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Gamybinės investicijos į įmones, kurios nėra MVĮ, turėtų būti remiamos tik tuo atveju, jei jos būtinos siekiant sušvelninti darbo vietų praradimą dėl pertvarkos, sukuriant arba apsaugant daug darbo vietų, ir jei jos nelemia persikėlimo arba nėra persikėlimo pasekmė. Investicijos į esamus pramonės įrenginius, įskaitant įrenginius, kuriems taikoma Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, turėtų būti leidžiamos, jei jomis padedama pereiti prie Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m., gerokai sumažinami atitinkami santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (13), ir jei jas vykdant apsaugoma daug darbo vietų. Visos tokios investicijos turėtų būti atitinkamai pagrįstos atitinkamame teritoriniame teisingos pertvarkos plane. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir sanglaudos politiką, parama įmonėms turėtų atitikti SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytas Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir, visų pirma, parama įmonių, kurios nėra MVĮ, gamybinėms investicijoms turėtų būti teikiama tik įmonėms, esančioms vietovėse, nurodomose kaip vietovės, kurioms teikiama pagalba, SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktų tikslais;

(17)

siekiant suteikti lankstumo TPF išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą programavimui, turėtų egzistuoti galimybė parengti atskirą TPF programą arba programuoti TPF išteklius pagal vieną ar kelis specialius programos, remiamos ERPF, ESF arba Sanglaudos fondo, prioritetus. Pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 TPF ištekliai galėtų būti savanoriškai padidinti papildomu finansavimu iš ERPF ir ESF+. Tokiu atveju atitinkamos iš ERPF ir ESF+ perkeltos sumos turėtų atitikti veiksmų rūšį, nustatytą teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose;

(18)

TPF parama turėtų priklausyti nuo veiksmingo pertvarkos proceso įgyvendinimo konkrečioje teritorijoje, siekiant užtikrinti, kad ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralus. Tuo atžvilgiu valstybės narės, palaikydamos socialinį dialogą ir bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatas dėl partnerystės, ir remiamos Komisijos, turėtų parengti teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose būtų nustatytas pertvarkos procesas ir kurie derėtų su jų integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais. Tuo tikslu Komisija turėtų sukurti esama pertvarkomiems anglių pramonės regionams skirta platforma grindžiamą Teisingos pertvarkos platformą, kad būtų sudarytos sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais visuose paveiktuose sektoriuose. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad savivaldybės ir miestai dalyvautų įgyvendinant TPF išteklius ir būtų atsižvelgiama į jų poreikius tame kontekste;

(19)

teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose turėtų būti nustatytos labiausiai neigiamai paveiktos teritorijos, kuriose turėtų būti sutelkta TPF parama, ir aprašyti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis siekiant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, visų pirma, kiek tai susiję su įrenginių, kuriuose gaminamas iškastinis kuras ar vykdoma kita taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu pasižyminti veikla, pertvarkymu ar uždarymu. Tos teritorijos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir atitikti bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygį (NUTS 3 lygio regionai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (14), arba būti jų dalys. Planuose turėtų būti nustatyti tų teritorijų uždaviniai bei poreikiai, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus sumažėjimo riziką, ir nustatyta, kokio tipo veiksmai reikalingi siekiant plano naudos gavėjų lygmeniu prisidėti prie darbo vietų kūrimo tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuoseklus klimato kaitos poveikiui atsparios ekonominės veiklos, kuri taip pat atitiktų perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir Europos žaliojo kurso tikslus, vystymas. Kai nustatomos tokios teritorijos, papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas salų, salų vietovių ir atokiausių regionų ypatumams – dėl jų geografinių ir socioekonominių ypatybių juose perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos procesui remti gali prireikti kitokio požiūrio. TPF finansinė parama turėtų būti teikiama tik pagal teritorinius pertvarkos planus vykdomoms investicijoms. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turėtų būti Komisijos patvirtintų programų (priklausomai nuo aplinkybių, remiamų ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba TPF lėšomis) dalis;

(20)

siekiant, kad TPF išteklių naudojimas būtų labiau orientuotas į rezultatus, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, turėtų turėti galimybę taikyti finansines pataisas tais atvejais, kai konkrečiam TPF tikslui nustatyti tikslai iš esmės nepasiekiami;

(21)

siekiant nustatyti tinkamą TPF finansinę programą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti kiekvienai valstybei narei skiriamų išteklių metinį paskirstymą;

(22)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. remti žmones, ekonomiką ir aplinką teritorijose, kurios susiduria su ekonomine ir socialine transformacija dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl įvairių teritorijų išsivystymo lygio skirtumų ir nepalankiausias sąlygas turinčių teritorijų atsilikimo, taip pat dėl valstybių narių ir teritorijų finansinių išteklių apribojimų ir, kita vertus, nuoseklios įgyvendinimo sistemos, apimančios kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, poreikis, geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(23)

turint omenyje tai, kad šis reglamentas bus priimtas jau prasidėjus programavimo laikotarpiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad TPF turi būti įgyvendinamas koordinuotai ir suderintai, ir siekiant sudaryti sąlygas greitai jį pradėti įgyvendinti, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,