(1)

2007 m. spalio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1184/2007 (2) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) kilmės peroksosulfatams (persulfatams) nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės). Dviem bendrovėms buvo taikomas rinkos ekonomikos režimas (RER), o vienai jų nustatyti 24,5 % individualūs dempingo muitai. Kita bendrovė, kaip nustatyta, dempingo nevykdė, dėl to jai priemonės netaikytos. Visoms kitoms bendrovėms nustatyta 71,8 % muito norma. 2013 m. gruodžio mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1343/2013 (3) išplėtė antidempingo priemonių taikymą (toliau – galiojančios priemonės).

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią taikomos priemonės galiojimo pabaigą (4)„RheinPerChemie GmbH“ ir „United Initiators GmbH“ (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina 100 % visų peroksosulfatų Sąjungoje, pateikė prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Bendrovės tvirtino, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(3)

2018 m. gruodžio 17 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

2019 m. rugsėjo 26 d. Komisija savo iniciatyva inicijavo tyrimą dėl galimo bendrovės „ABC Chemicals (Shanghai) Co. Ltd“, kuri, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė, vykdomo galiojančių antidempingo priemonių vengimo ir nustatė reikalavimą registruoti iš tos bendrovės importuojamą peržiūrimąjį produktą (6). Šios priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo rezultatai jokiu būdu neturi poveikio priemonių vengimo tyrimo rezultatams.

(5)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. spalio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Tiksliau ji susisiekė su pareiškėjais, žinomais KLR eksportuojančiais gamintojais, žinomais nesusijusiais Sąjungos importuotojais ir KLR valdžios institucijomis.

(7)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti KLR eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką. Apie save pranešė ir būtiną informaciją pateikė tik vienas eksportuojantis gamintojas – „United Initiators (Hefei) Co. Ltd“ ir jo patronuojančioji bendrovė „United Initiators (Shanghai) Co., Ltd“. Todėl nereikėjo vykdyti KLR eksportuojančių gamintojų atrankos.

(9)

Tyrimo inicijavimo metu apie save pranešė keli importuotojai, tačiau per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nė vienas jų neimportavo didelio peržiūrimojo produkto kiekio. Todėl Komisija nevykdė importuotojų atrankos.

(10)

Komisija pateikė klausimynus visiems eksportuotojams ir nusiuntė klausimynus Sąjungos gamintojams ir naudotojams. Be to, Komisija nusiuntė klausimyną KLR Vyriausybei. Atsakymus pateikė du Sąjungos gamintojai ir vienas KLR eksportuojantis gamintojas.

(11)

Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(12)

Kadangi prašyme atlikti peržiūrą pateikta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga peržiūrą inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(13)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus žinomus KLR gamintojus pateikti pranešimo III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Atrankos formos atsakymus atsiuntęs vienintelis gamintojas taip pat pateikė III priede prašomą informaciją.

(14)

Be to, siekdama surinkti informaciją, kurią manė esant reikalingą tyrimui dėl įtariamų didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną KLR Vyriausybei. Tame klausimyne KLR Vyriausybės buvo prašoma pateikti savo nuomonę dėl pareiškėjų prašyme pateiktų įrodymų, dėl visų kitų byloje surinktų įrodymų, susijusių su didelių iškraipymų buvimu, įskaitant įrodymus, išdėstytus Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (toliau – ataskaita) (7), ir dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo šiuo atveju. Komisija negavo jokių KLR Vyriausybės atsakymų.

(15)

Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(17)

2019 m. sausio 15 d. Komisija pirmuoju pranešimu byloje (8) (toliau – sausio 15 d. pranešimas) pranešė visoms suinteresuotosioms šalims apie susijusius šaltinius, kuriais Komisija gali naudotis siekdama nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą pastraipą. Remdamasi atsakymais į pranešimo apie inicijavimą III priedo klausimus Komisija sudarė visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagų, energijos ir darbo jėgos, susijusių su peroksosulfatų gamyba, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė, kad tuo etapu Turkija buvo tinkamiausia tipiška šalis.

(18)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę teikti pastabas. Komisija gavo pareiškėjų pastabų.

(19)

Komisija šias pastabas aptarė 2019 m. gegužės 6 d. antrame pranešime (9) (toliau – gegužės 6 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. Gegužės 6 d. pranešime Komisija patikslino gamybos veiksnių sąrašą ir pakartojo išvadą, kad Turkija buvo tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmąją įtrauką. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų negauta.

(20)

Peržiūrimasis produktas – KLR kilmės peroksosulfatai (persulfatai), įskaitant kalio peroksimonosulfato sulfatą, kurių KN kodai šiuo metu yra 2833 40 00 ir ex 2842 90 80 (TARIC kodas 2842908020) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(21)

Peroksosulfatai naudojami kaip iniciatorius arba kaip oksidatorius įvairiuose procesuose. Pavyzdžiui, jie gali būti naudojami kaip polimerizacijos iniciatorius polimerų gamyboje, kaip ėsdinimo medžiaga spausdintinių plokščių gamyboje, arba kaip baliklis plaukų kosmetikai.

(22)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodamų peroksosulfatų, KLR gaminamų ir KLR vidaus rinkoje parduodamų peroksosulfatų ir į Sąjungą iš KLR importuojamų peroksosulfatų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir galutinė paskirtis yra tokios pačios. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(24)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(25)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos). Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, o eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių tvirtinimų, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(26)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta: Dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(27)

Reiškia, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą vertinant, ar esama didelių iškraipymų, atsižvelgta į poveikį, kurį vienas ar daugiau iš šių nurodytų elementų gali daryti kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Tačiau, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Bendrai vertinant, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrąsias aplinkybes ir padėtį eksportuojančioje šalyje.

(28)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(29)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą (žr. 14 konstatuojamąją dalį), kurioje pabrėžė, kad KLR daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbo jėga), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose, įskaitant peroksosulfatų sektorių. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(30)

Papildant ataskaitą, paraiškoje atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – paraiška) pateikta papildomų įrodymų dėl didelių iškraipymų peroksosulfatų sektoriuje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Pareiškėjai pateikė įrodymų, kad peržiūrimojo produkto gamybai ir pardavimui poveikį (bent potencialiai) darė ataskaitoje minėti iškraipymai, visų pirma didelis valstybės kišimasis peroksosulfatų sektoriuje.

(31)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos varomoji jėga“ ir valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (10). Todėl bendra Kinijos ekonomikos struktūra ne tik sudaro sąlygas svarbiam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet ir aiškiai suteikiami įgaliojimai tokiam kišimuisi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (11).

(32)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (toliau – KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (12) Tai rodo KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Ši kontrolė būdinga Kinijos sistemai ir yra didesnė nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo didelę makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(33)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus įtraukiami aiškūs numatomi tikslai. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Ne tik dėl to, kad planai yra privalomi, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais, ekonominės veiklos vykdytojai yra skatinami laikytis planuose nustatytų prioritetų (13).

(34)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.2.9 skirsnį) (14). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Nors ir mažesnės svarbos nei bankų sektorius, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (15).

(35)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (16). Panašiai investicijų srityje KLR Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (17).

(36)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (18).

(37)

Didžiausią KLR ekonomikos dalį sudaro įmonės, kurių nuosavybės teisės priklauso valstybei, kuri jas kontroliuoja arba strategiškai prižiūri, arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(38)

Vienintelis Kinijos peroksosulfatų gamintojas, kuris bendradarbiavo su Komisija atliekant šį tyrimą, yra privačios nuosavybės bendrovė. Komisija neturi tikslios informacijos apie kitų bendrovių, veikiančių KLR peroksosulfatų sektoriuje, nuosavybės struktūrą.

(39)

Dėl valstybės kontrolės, strateginės priežiūros ar vadovavimosi valdžios institucijų gairėmis – Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros įmonės ją įgyvendina, bet ir reikalauja savo teisių dalyvauti įmonių veiklos sprendimų procese. Elementai, rodantys, kad valstybė kontroliuoja peroksosulfatų sektoriaus įmones, išsamiau apibūdinami 3.1.2.4 skirsnyje. Kadangi cheminių medžiagų sektoriuje stebima didelė valstybės kontrolė ir kišimasis, kaip aprašyta toliau, net privatūs peroksosulfatų gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis.

(40)

KLR Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (19)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (20). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (21). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje. Komisija nustatė, kad šios taisyklės taip pat taikomos peroksosulfatų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(41)

Tiksliau per pradinį tyrimą dėl peroksosulfatų nustatyta, kad vienoje bendrovėje dauguma valdybos direktorių (įskaitant valdybos pirmininką, kuriam priklausė didelė bendrovės akcijų dalis) yra tie patys kaip prieš privatizavimą ir buvo paskirti valstybės. Be to, nustatyta, kad jie yra KKP nariai. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad vykstant privatizavimui už akcijas buvo sumokėta (22).

(42)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad trys kitos bendrovės (įsteigtos kaip valstybės įmonės ir privatizuotos 2000 m.) darbuotojai, kurie ėjo vadovaujamas pareigas iki privatizavimo, vykdė bendrovės privatizavimą ir išlaikė pagrindinių bendrovės sprendimus priimančių organų kontrolę. Be to, nustatyta, kad tie trys asmenys yra KKP nariai (23). Dėl trečios bendrovės, kuri buvo tirta per pradinį tyrimą, nustatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas gautas iš dabartinio bendrovės pirmininko valdytų kolektyvinės nuosavybės įmonių (24).

(43)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, toliau daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (25).

(44)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta informacijos, kuria būtų paneigtos pirmiau aprašytos aplinkybės, Komisija padarė išvadą, kad valstybės dalyvavimas peroksosulfatų sektoriuje, be kita ko, finansų ir kitų gamybos išteklių sektoriuose, kartu su 3.3.2.3 skirsnyje ir toliau aprašyta sistema, leidžia KLR Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(45)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (26).

(46)

Aiškiausias ir išsamiausias politikos dokumentas, susijęs su Kinijos cheminių medžiagų sektoriumi, yra 13-tasis naftos chemijos ir chemijos pramonės sektoriaus penkmečio planas (2016–2020 m.) (toliau – planas). Pavyzdžiui, kalbant apie amoniaką (pagrindinę peroksosulfatų žaliavą), plane raginama skatinti antrojo etapo „Cangzhou Zhenguan“600 000 t amoniako įrenginių statybą (27). Plane numatyta, kad iš esmės nebus statomi nauji sintetinio amoniako įrenginiai, kuriuose kaip žaliavos būtų naudojamos bedūmės gabalinės anglys ir gamtinės dujos. Veikiau reikėtų plėtoti pramonės konkurencinį pranašumą kurti naujas pramonės grandinės sąsajas, kaip antai anglies ir cheminių medžiagų pramonės šakų sąsajas (28). Plane taip pat skatinamos technologijų ir įrangos sąsajos, kuriomis užtikrinama, kad per metus būtų pagaminta daugiau nei milijonas tonų sintetinio amoniako ir sintetinio metanolio (29).

(47)

Kalbant apie kitą pagrindinę žaliavą, sieros rūgštį, Hebėjaus provincijos 13-ajame naftos chemijos penkmečio plane pateikiamas pavyzdys, kaip politikos tikslas ir uždaviniai perkeliami iš nacionalinio lygmens į kitą administravimo lygmenį. Apžvelgus 12-ąjį penkmečio plano pasiekimus, plane nustatyti pagrindiniai kito penkerių metų laikotarpio uždaviniai, kaip antai produkto struktūros tobulinimas (30).

(48)

Kalbant apie kitą žaliavą, kalio hidroksidą, 13-ajame penkmečio plane kaip mineraliniai ištekliai minimos kalio druskos. Plane nustatyta keletas kasybos sektoriaus problemų: vis dar palyginti dažnas valstybės kišimasis į išteklių paskirstymą, kasybos teisėms taikomi neišsamūs rinkos principai, dar nebaigta moderni kasybos rinkos sistema (31). Kalio druska yra vienas iš mineralų, įvardijamų kaip strateginis. Vienas iš aiškių plano tikslų – konsoliduoti kalio druskos bazes Činghajaus Čarhane ir Sindziango Lopnūre, išlaikyti 55–60 % vidaus savarankiško apsirūpinimo lygį ir kontroliuoti kalio druskos kasybos intensyvumą ir naują gamybos pajėgumų padidėjimą (32).

(49)

Be to, kitoks įvairus valstybės kišimasis daro poveikį pagrindinių žaliavų ir energijos tiekimo grandinei visoje Kinijoje. Valstybė labai kišasi į elektros energijos sektorių, perteklinius pajėgumus ir diferencinę ir (arba) lengvatinę elektros energijos kainodarą, siekdama Kinijos peroksosulfatų sektoriui sumažinti elektros energijos kainas (33). Kalbant apie amonio sulfatą, veikia subsidijų schemos, visų pirma mokesčių programos, žemės skyrimas, paskolų programos, dotacijos ir kitos programos (34). Kalbant apie natrio hidroksidą (kaustinę sodą): taikomas elektros energijos tiekimas mažesnėmis kainomis (35).

(50)

Taigi, nustatyta, kad KLR Vyriausybė vykdo viešąją politiką ir daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms peroksosulfatų sektoriuje naudojamų žaliavų gamybos atžvilgiu. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

(51)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (36).

(52)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių KLR srityje (37). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (38). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (39).

(53)

Todėl atrodo, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai ir dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemės skyrimu bei įsigijimu KLR. Šie įstatymai taip pat taikomi peroksosulfatų sektoriui ir jo žaliavų tiekėjams. Dėl dviejų peroksosulfatų gamintojų Komisija nustatė, kad iškraipymai, visų pirma susiję su įgytų žemėnaudos teisių kaina, buvo perkelti iš ne rinkos ekonomikos sistemos (40). Neseniai atlikus kitų sektorių tyrimus taip pat patvirtinta, kad žemėnaudos teisės suteikiamos už mažesnį nei pakankamą atlygį (41).

(54)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad šiuo atveju nebendradarbiauta, Komisija padarė išvadą, kad peroksosulfatų sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(55)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (42). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (43). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (44). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(56)

Iš šio tyrimo medžiagos negalima daryti išvados, kad Kinijos darbo teisės sistema peroksosulfatų sektoriui netaikoma. Faktiškai šiam sektoriui, atrodo, darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas vienodą poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(57)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad darbo užmokesčio sąnaudos peroksosulfatų sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą, buvo iškraipytos.

(58)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(59)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (45), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (46), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (47). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (48).

(60)

Nors pripažįstama, kad gali būti įvairių teisinių priemonių, kuriomis nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš susijusių įrodymų matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo (49). Pagal ankstesnių prekybos apsaugos tyrimų nustatytus faktus padarytos tos pačios išvados (50).

(61)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos KLR Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (51).

(62)

Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(63)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(64)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo (52). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(65)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui KLR Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis (53).

(66)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(67)

Iš šio tyrimo medžiagos negalima daryti išvados, kad peroksosulfatų gamintojai ir (arba) žaliavų ir kitų medžiagų tiekėjai nesinaudoja tokia finansine sistema.

(68)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peroksosulfatų gamintojai turėjo galimybių gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba nepriklausomai nuo valstybės neveikiančios institucijos.

(69)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai nėra susiję su kokiu nors konkrečiu pramonės sektoriumi. Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.1.2.1–3.1.2.8 skirsniuose ir ataskaitos A ir B dalyse, taikomi visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose.

(70)

Peroksosulfatams gaminti reikalingos pagrindinės žaliavos. Kai gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(71)

Todėl negalima naudoti ne tik peroksosulfatų pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta pirmiau. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais.

(72)

3.1.2.2–3.1.2.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir peroksosulfatų sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad KLR Vyriausybė nebendradarbiavo, o KLR eksportuojantys gamintojai pateikė labai nedaug informacijos šiais klausimais, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(73)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje. Komisija priminė, kad nebuvo pateikta jokių tvirtinimų, kad kai kurios vidaus sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečiąją įtrauką yra neiškraipytos.

(74)

Komisija tipišką šalį rinkosi remdamasi šiais kriterijais:

(75)

Remiantis Komisijos turimais duomenimis, peržiūrimąjį produktą gamina nedaug gamintojų nedaugelyje šalių. Daugiausia gaminama Kinijos Liaudies Respublikoje, Indijoje, ES, Turkijoje, Japonijoje ir JAV.

(76)

Iš visų gamybos šalių pagal Pasaulio banko indeksą tik Turkijos ekonominės plėtros lygis panašus į Kinijos Liaudies Respublikos.

Todėl remiantis pirmiau išvardytais kriterijais Turkija įvardyta kaip vienintelė tinkama tipiška šalis.

(77)

Vienintelė ją rekomendavusi šalis – pareiškėjai – šiam pasirinkimui pritarė. Negavusi jokių pastabų, prieštaraujančių tam, kad Turkija būtų naudojama kaip tipiška šalis, Komisija patvirtino savo išvadas dėl tipiškos šalies ir normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi Turkijos duomenimis.

(78)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija taikė toliau aprašytą metodiką. Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Paskui Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gamybos proceso lygmeniu nustatytus medžiagų, darbo jėgos ir elektros energijos naudojimo koeficientus padaugino iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Turkijoje.

(79)

Antra, Komisija prie pirmiau nustatytų gamybos sąnaudų pridėjo Turkijos bendrovės „Ak-Kim Kimya Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi’s“ („Ak-kim“) PBA išlaidas ir pelną. „Ak-kim“ buvo vienintelė peroksosulfatus tipiškoje šalyje gaminanti bendrovė, kurios viešus duomenis buvo galima gauti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Todėl, kadangi suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, „Ak-kim“ buvo laikoma tinkama bendrove neiškraipytai ir pagrįstai PBA išlaidų ir pelno sumai nustatyti, kad ją naudojant būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę.

(80)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju susijusią normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(81)

Sausio 15 d. ir gegužės 6 d. pranešimuose Komisija nurodė, kad siekdama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti normaliąją vertę ji ketina naudotis šiais šaltiniais:

(82)

Toliau lentelėje apibendrinami gamybos veiksniai, naudoti skaičiavimams, su jų atitinkamais SS kodais ir vieneto vertėmis iš GTA arba Turkijos duomenų bazių, įskaitant importo muitus ir vežimo išlaidas.

1 lentelė

Gamybos veiksniai

(83)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kainą, nurodytą GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Dėl didelių iškraipymų KLR, kaip pirmiau nustatyta 3.1.2 skirsnyje, importas iš šios šalies nebuvo įtrauktas. Neįtraukus importo iš KLR, importas iš kitų trečiųjų šalių buvo tipiškas ir sudarė 48–100 % visos importo į Turkiją apimties.

(84)

Dėl importo muitų Komisija pažymėjo, kad Turkija susijusias žaliavas importavo iš daugiau nei 70 šalių, joms buvo taikomos įvairios importo muito normos ir importuoti skirtingi jų kiekiai. Todėl, ir atsižvelgdama į tai, kad per priemonių galiojimo termino peržiūrą nėra būtina apskaičiuoti tikslaus dempingo skirtumo, o veikiau reikia nustatyti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, Komisija apskaičiavo importo muitus kiekvienai žaliavai remdamasi tipiška importo iš tam tikro skaičiaus šalių apimtimi, kuri daugelio žaliavų atveju atitiko beveik visą importo apimtį ir jokiu atveju ne mažiau kaip 90 % viso importo apimties.

(85)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas sąnaudas.

(86)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo paskelbtus 2016 m. duomenis apie gamybos sektoriuje mokėtą darbo užmokestį, susijusį su ekonomine veikla, kurios kodas pagal NACE 2 red. klasifikatorių (59) yra C.20 (Chemikalų ir chemijos produktų gamyba) (60). Taikant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (61), 2016 m. vidutinė mėnesinė vertė buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją.

(87)

Turkijoje pramoniniams naudotojams taikomą elektros energijos kainą skelbia Turkijos statistikos institutas savo reguliariuose pranešimuose spaudai. Komisija naudojo 2019 m. kovo 26 d. paskelbtas (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu galiojusias) (62) pramonines elektros energijos kainas, taikomas atitinkamame suvartojimo intervale, išreikštas kurušais už vieną kilovatvalandę (63).

(88)

Garu neprekiaujama tarpvalstybiniu mastu ir jis neturi SS kodo. Todėl, norėdama nustatyti neiškraipytą garo vertę, Komisija pirmiausia apskaičiavo, kokią procentinę likusių gamybos veiksnių dalį sudaro garas, ir tada šią procentinę dalį pritaikė neiškraipytoms bendroms tų pačių gamybos veiksnių sąnaudoms.

(89)

Komisija tokią pačią metodiką taikė kitoms tiesioginėms sąnaudoms, kurios kartu sudaro apie 2 % visos eksportuojančio gamintojo nurodytos gamybos veiksnių vertės.

(90)

Kad galėtų nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, Komisija naudojo gamybos sąnaudų dalį, kurią gamybos pridėtinės išlaidos sudaro bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo sąnaudų struktūroje. Tiksliau Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo faktines gamybos pridėtinių išlaidų sąnaudas išreiškė kaip visų faktinių gamybos sąnaudų procentinę dalį. Tada tą pačią procentinę dalį Komisija pritaikė neiškraipytai gamybos sąnaudų vertei, kad gautų neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę. Komisija laikėsi nuomonės, kad šis metodas šiuo atveju yra pagrįstas, nes nebuvo viešai prieinamų duomenų apie gamybos pridėtines išlaidas, kurias patyrė Turkijos gamintojas, atrinktas PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti (žr. (91) konstatuojamąją dalį), o taip apskaičiuota suma atspindi faktinius kiekvieno eksportuojančio gamintojo gamybos veiksnius, tačiau po to ji dauginama iš neiškreiptų gamybos sąnaudų, pasinaudojant tinkama tipiška šalimi.

(91)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto ketvirtą pastraipą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(92)

Kad galėtų nustatyti neiškraipytą PBA išlaidų ir pelno vertę, Komisija naudojosi vienintelės Turkijos bendrovės („Ak-Kim Kimya Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“), kuri gamina peržiūrimąjį produktą, finansiniais duomenimis, nurodytais „Orbis“ duomenų bazėje (64). Remiantis prieinama bendrovės informacija, didžioji verslo veiklos dalis buvo susijusi su peržiūrimuoju produktu, o remiantis finansinėse ataskaitose pateikta informacija, šiuo laikotarpiu neįvyko jokių neeilinių įvykių, dėl kurių reikėtų pakoreguoti ataskaitose pateiktus duomenis.

(93)

Dėl to prie neiškraipytų gamybos sąnaudų buvo pridėta:

(94)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas Sąjungoje pardavė labai nedidelį kiekį produkto. Dėl to nustatyta, kad kainos yra netipiškos. Taigi, Komisija šio pardavimo nelaikė patikimu pagrindu eksporto kainai nustatyti, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti dempingą.

(95)

Remiantis COMEXT nurodytais duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu faktiškai visą importą į Sąjungą iš KLR sudarė importas iš eksportuotojo, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė (65), ir kuris su šia peržiūra nėra susijęs.

(96)

Taigi, laikydamasi ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje taikytos metodikos, Komisija palygino bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į trečiąsias šalis kainą (66) ir normaliąją vertę dempingo pasikartojimo tikimybei nustatyti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(97)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto į kitas pasaulio šalis kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį Komisija koreguodama deramai atsižvelgė į skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Ji pakoregavo FOB pardavimo eksportui kainas atsižvelgdama į vežimo vidaus kelių transportu, krovinių tvarkymo ir krovos išlaidas, pakavimo, banko mokesčių ir kredito sąnaudas, o CIF pardavimo kainas pakoregavo atsižvelgdama į gabenimo jūra draudimo išlaidas ir frachtą.

(98)

Kadangi eksportuojantis gamintojas sumokėjo visą PVM už pardavimą eksportui, Komisija pakoregavo apskaičiuotąją normaliąją vertę atsižvelgdama į visą PVM.

(99)

Taigi, Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantis gamintojas produktą visoms trečiosioms šalims pardavė kainomis, kurios yra daugiau nei 20 % mažesnės už normaliąją vertę.

(100)

KLR veikia 15 peržiūrimojo produkto gamintojų. Remdamiesi vidaus informacija (67), prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjai įvertino, kad Kinijos pertekliniai pajėgumai per metus sudaro net 75 000 tonų (68). Tokio dydžio gamybos pajėgumai reiškia, kad vien Kinija gali patenkinti visą Sąjungos suvartojimą, kuris, kaip įvertinta, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 35 000–45 000 tonų.

(101)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinija yra viena didžiausių peroksosulfatų gamintojų pasaulyje ir turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti lengvai nukreipti į Sąjungą, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(102)

Be to, Sąjungos rinka dėl savo palyginti nemažo dydžio ir pastoviai didėjančio suvartojimo, kaip nustatyta 5.2 skirsnyje, lieka patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(103)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dempingas veikiausiai pasikartotų. Tiksliau iš nustatytos normaliosios vertės Kinijai, bendradarbiaujančio gamintojo eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų, Sąjungos rinkos patrauklumo ir didelių KLR gamybos pajėgumų matyti, kad yra didelė dempingo pasikartojimo tikimybė, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos.

(104)

Peroksosulfatus Sąjungoje gamina du gamintojai. Per PTL jie pagamino 100 % visos Sąjungos produkcijos. Abu gamintojai pritarė prašymui atlikti peržiūrą ir bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(105)

Abi šios bendrovės sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(106)

Siekiant užtikrinti konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, su abiem Sąjungos gamintojais susiję duomenys pateikiami indeksuota forma arba intervalais.

(107)

Nagrinėti trijų pagrindinių rūšių panašaus produkto (amonio persulfato, natrio persulfato ir kalio persulfato) KN kodų lygmens importo duomenys ir ketvirtos rūšies produkto (kalio peroksimonosulfato) TARIC kodų lygmens duomenys. Importo analizė buvo papildyta pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis.

(108)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir KN bei TARIC kodų lygmens Eurostato importo duomenimis. Dėl patikrintos Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad ši atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta ir atnaujinta.

(109)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Suvartojimas

(110)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 8 %.

(111)

Kaip minėta (95) konstatuojamojoje dalyje, beveik visą importą iš KLR sudarė importas iš vienos bendrovės, kuri, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė. Atsižvelgdama į tai, kad priemonės netaikomos labai nedidelei daliai importo (mažiau nei 1 % rinkos dalies), Komisija nusprendė, kad kainos buvo netipiškos. Dėl to Komisija padarė išvadą, kad dempingo kaina vykdomo importo kainų raidos analizuoti negalima. Dėl tos pačios priežasties nebuvo įmanoma apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo.

(112)

Importo iš kitų šalių ir importo ne dempingo kaina iš Kinijos apimtis, kainos ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu parodytos toliau lentelėje. Dėl konfidencialumo priežasčių, kaip paaiškinta (106) konstatuojamojoje dalyje, rinkos dalis ir importo ne dempingo kaina iš Kinijos apimtis atskleidžiamos indeksuota forma.

3 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių ir importas ne dempingo kaina iš Kinijos

(113)

Importo iš kitų trečiųjų šalių (įskaitant importą ne dempingo kaina iš Kinijos) į Sąjungos rinką apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo maždaug 25 %, o vidutinė kaina tuo pačiu laikotarpiu padidėjo apytikriai 6 %. Importo iš kitų trečiųjų šalių (įskaitant importą ne dempingo kaina iš Kinijos) rinkos dalis per tą patį laikotarpį taip pat padidėjo maždaug 16 %. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonė savo kainas padidino vidutiniškai 5 %, kaip nurodyta (124) konstatuojamojoje dalyje

(114)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(115)

Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

(116)

Matyti, kad gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo (2–4 %), tačiau gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas išliko pastovūs.

(117)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

(118)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis išliko pastovi. Tačiau Sąjungos pramonė per tą patį laikotarpį palaipsniui prarado 7 % rinkos dalies, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 8 %.

(119)

Sąjungos pramonės užimtumo lygio ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

(120)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo 3 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, kuris matuojamas vieno darbuotojo per metus pagaminama produkcija (tonomis), buvo pastovus. Iš dalies tą lėmė ankstesniais metais Sąjungos pramonės dėtos pastangos reaguoti į spaudimą, kurį tuo metu darė importas dempingo kaina iš KLR, ir padidinti našumą iki aukšto lygio dar iki nagrinėjamojo laikotarpio.

(121)

Suvartojimas Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 8 procentiniais punktais. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiuo nedideliu suvartojimo padidėjimu, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu jos rinkos dalis toliau mažėjo.

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

(123)

Nors nuo 2015 m. iki PTL Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis padidėjo, jis tebėra gana žemas, palyginti su gamybos lygiu.

(124)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir vidutinių vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

(125)

Sąjungos pramonės sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3–5 %. Kainos tuo pačiu metu padidėjo 4–6 %, todėl Sąjungos pramonė galėjo padengti padidėjusias sąnaudas didindama kainas.

(126)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas svyravo nuo mažiausio 6–8 % pelningumo 2016 m. iki didžiausio 8–10 % pelningumo 2017 m. ir buvo mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas (t. y. 12,0 %).

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pinigų srautas padidėjo 3 %, o investicijų lygis buvo pastovus.

(128)

Nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio investicijų grąža, apibrėžiama kaip investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis, padidėjo 10 %. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinis darbo užmokesčio lygis šiek tiek padidėjo pagal tą pačią tendenciją kaip vieneto gamybos sąnaudos.

(129)

Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR nebuvo importuojama dempingo kaina, todėl dempingo skirtumo dydžio apskaičiuoti nebuvo galima.

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pastebėta Sąjungos pramonės atsigavimo nuo buvusio dempingo poveikio ženklų. Sąjungos gamyba, pajėgumų naudojimas, pardavimas ir investicijos buvo pastovūs, o pinigų srauto ir investicijų grąžos raida buvo teigiama. Nagrinėjamuoju laikotarpiu net šiek tiek padidėjo Sąjungos pramonės užimtumas. Taigi, nors pardavimo apimtys nedidėjo tiek, kiek paklausa Sąjungos rinkoje, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu šios apimtys buvo pastovios, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo.

(131)

Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį pagerėjo. Daugumos žalos rodiklių raida buvo teigiama arba pastovi. Tai, kad Sąjungos pramonei priemonės buvo naudingos, be kita ko, rodo aukštas pajėgumų naudojimo lygis ir pinigų srauto bei investicijų grąžos didėjimas. Šiuo metu į Sąjungos rinką iš KLR importuojama iš vienintelio Kinijos gamintojo, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(132)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo tikimybę, ar, jei būtų leista KLR nebetaikyti priemonių, materialinė žala pasikartotų.

(133)

Analizuoti šie veiksniai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas, be kita ko, atsižvelgiant į peroksosulfatui kitose trečiosiose šalyse taikomas antidempingo ar kompensacines priemones, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodara kitų trečiųjų šalių rinkose ir poveikis Sąjungos pramonės padėčiai.

(134)

KLR yra didžiausia peržiūrimojo produkto eksportuotoja pasaulyje. Remiantis bendra eksporto per peržiūros tiriamąjį laikotarpį verte (69), ES yra trečia svarbiausia KLR eksporto rinka.

(135)

Kaip paaiškinta (100)–(101) konstatuojamosiose dalyse, KLR gamintojai turi didelius gamybos pajėgumus ir didelius apskaičiuotus nepanaudotus pajėgumus, kurie gerokai viršija visą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(136)

Sąjungos rinka yra didžiausia peržiūrimojo produkto importuotoja pasaulyje (70). Be to, kaip parodyta 1 lentelėje, nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje nuo 2015 m. iki PTL padidėjo 8 %. Tai rodo, kad Sąjungos suvartojimas tebėra didelis ir didėja. Sąjungos rinka dėl savo palyginti nemažo dydžio ir pastoviai didėjančio suvartojimo lieka patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(137)

Be to, kitose trečiosiose šalyse, kaip antai JAV ir Indijoje, eksportuojamam peržiūrimajam produktui yra taikomos prekybos apsaugos priemonės, dėl kurių Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra sunkiau eksportuoti į tas rinkas, taigi Sąjungos rinkos, į kurią toks eksportas galėtų būti nukreiptas, patrauklumas dar labiau padidėja.

(138)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat rodo Kinijos eksportuojančių gamintojų taikoma kainodaros strategija. Dėl to buvo atlikta analizė, pagrįsta Sąjungos gamintojų pardavimo kainų ir Kinijos bendradarbiaujančio gamintojo trečiosioms šalims taikomų kainų EXW sąlygomis, pakoreguotų iki CIF lygio prie jų pridėjus vežimo į Sąjungą ir draudimo išlaidas ir pakoreguotų atsižvelgiant į išlaidas po importo ir konvencinius muitus, palyginimu. Šie skaičiavimai parodė, kad atliekant palyginimą tuo pačiu lygmeniu Kinijos eksporto kainos yra 26 % mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas. Tokia pati analizė atlikta remiantis visomis Kinijos eksporto kainomis, taikomomis trečiosioms šalims (išskyrus Sąjungą), nurodytomis Pasaulio prekybos atlase. Šie skaičiavimai parodė, kad atliekant palyginimą tuo pačiu lygmeniu Kinijos eksporto kainos yra 18 % mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, iš Kinijos į Sąjungos rinką būtų importuojama mažesnėmis kainomis, nei Sąjungos pramonės taikomos kainos.

(139)

Atsižvelgiant į (134)–(138) konstatuojamosiose dalyse aprašytus didelius KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos eksportuojančių gamintojų taikomą kainodarą, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, jau per trumpą laiką Sąjungoje būtų parduodama arba į ją būtų nukreipiama daug pigių peroksosulfatų.

(140)

Todėl tikėtina, kad Sąjungos pramonė, kuri šiuo metu gali patenkinti Sąjungos paklausą, praras dalį pardavimo apimties ir rinkos dalies Sąjungos rinkoje.

(141)

Kad galėtų įvertinti galimą poveikį Sąjungos pramonei, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Komisija analizavo, kaip veikiausiai keistųsi Sąjungos pramonės pardavimo kainos, pardavimo apimtis ir pelningumas, jei į Sąjungos rinką iš Kinijos būtų importuojamas didelis kiekis produkto mažomis kainomis.

(142)

Dėl to primenama, kad kai priemonės nustojo galioti nuo 2002 m. iki 2007 m., importo iš Kinijos dempingo kaina apimtis padidėjo nuo 200 tonų 2001 m. iki beveik 9 000 tonų 2006 m., dėl to sumažėjo kainos ir rinkos dalis ir labai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(143)

Remdamasi ankstesne patirtimi ir dabartine Sąjungos pramonės konkurencinga padėtimi, Komisija nagrinėjo, kaip žalos rodikliai galėtų būti paveikti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija atliko modeliavimą remdamasi šiomis prielaidomis:

(144)

Atlikus modeliavimą nustatyta, kad nustojus taikyti priemones Sąjungos pramonės pardavimo apimtis po metų sumažėtų maždaug 13 %, o po 2 metų – 20 %, tuo tarpu Sąjungos pramonės pardavimo kaina sumažėtų apytikriai 15 %. Todėl po metų Sąjungos pramonės pelningumas vietoje dabartinio lygio virstų beveik nuostoliais, o po 2 metų – tiesiog nuostoliais.

(145)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importui iš KLR panaikinus priemones materialinė žala Sąjungos pramonei netrukus veikiausiai pasikartotų.

(146)

(144) konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai labai pablogėtų. Todėl tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas Sąjungos pramonei, nes Sąjungos gamintojai galėtų išsaugoti savo pardavimo apimtis, rinkos dalį, pelningumą ir apskritai gerą ekonominę padėtį. Priešingu atveju, nutraukus priemonių taikymą, Sąjungos pramonės gyvybingumui kiltų grėsmė, nes yra priežasčių manyti, kad didelės apimties importas dempingo kaina iš Kinijos būtų nukreiptas į Sąjungos rinką ir dėl to pasikartotų žala.

(147)

Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas, su kuriuo buvo susisiekta. Vis dėlto vienas naudotojas („Wacker Chemie AG“) pateikė pastabų, kad priemonių taikymas turėtų būti baigtas dėl įvairių priežasčių, kurios yra aptariamos toliau.

(148)

Pirma, naudotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės rodiklių raida buvo teigiama nepaisant didelės apimties importo iš Kinijos ir kitų šaltinių panašiomis arba dažnai mažėjančiomis kainomis. Todėl Sąjungos pramonė turėtų atlaikyti tolesnę konkurenciją dėl importo iš Kinijos. Antra, „Wacker Chemie“ nurodė, kad nepaisant mažėjančių gamybos sąnaudų Sąjungos gamintojams pavyko padidinti kainas ES rinkoje. Galiausiai, panaikinus priemones padidėtų konkurencija rinkoje ir padaugėtų galimybių įsigyti peroksosulfatų konkurencingomis kainomis iš visų šaltinių.

(149)

Kaip minėta 4.7 skirsnyje, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinė žala peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nepadaryta ir kad Sąjungos pramonė padidino savo pardavimo kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau šis pardavimo kainų padidinimas buvo susijęs su atitinkamu gamybos sąnaudų padidėjimu (žr. (125) konstatuojamąją dalį). Dėl importo iš KLR kainų ir apimties Komisija priminė, kad faktiškai visą importą į Sąjungą iš KLR sudarė importas iš eksportuotojo, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė, ir kuris su šia peržiūra nėra susijęs. Be to, iš kitų trečiųjų šalių importuota į Sąjungos pramonės kainas panašiomis kainomis ir tos kainos veikiau didėjo, o ne mažėjo. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad dėl produkto pobūdžio ir rinkoje esančio ne vieno pasiūlos šaltinio naudotojai gali lengvai keisti tiekėjus. Todėl Komisija atmetė naudotojo tvirtinimus.

(150)

Be to, per pradinį tyrimą nustatyta, kad peržiūrimojo produkto poveikis tolesnės gamybos grandies produktų sąnaudoms buvo gana nedidelis, o antidempingo muito poveikis buvo nežymus (71). Naudotojai nepateikė informacijos, kuri paneigtų per ankstesnius tyrimus padarytas išvadas, kad muito poveikis jų verslui būtų nedidelis.

(151)

Nė vienas importuotojas, su kuriuo buvo susisiekta, neimportavo peržiūrimojo produkto dideliais kiekiais, dėl to neturėjo pateikti klausimyno atsakymų. Nė vienas peržiūros pradžioje Komisijai apie save pranešęs importuotojas nepateikė pastabų.

(152)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad importuotojai gali pirkti iš įvairių šiuo metu rinkoje esančių šaltinių, visų pirma Sąjungos pramonės, JAV eksportuotojų ir Kinijos eksportuotojo, kurie produktą parduoda ne dempingo kaina. Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad peroksosulfatų importas sudarė 0,03–1,3 % visos importuotojų apyvartos (72). Todėl, neturėdama jokių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą, ir nusprendusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimojo produkto importas buvo nereikšmingas, Komisija padarė išvadą, kad priemonės nedarytų neproporcingai didelio poveikio importuotojams.

(153)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija įvertino įvairius skirtingus interesus ir ypatingą dėmesį skyrė būtinybei saugoti Sąjungos pramonę nuo galimo žalos pasikartojimo. Neturėdama jokių įrodymų, kurie paneigtų pradinio tyrimo išvadas, Komisija padarė išvadą, kad importuotojams ir naudotojams nebūtų daromas toks didelis poveikis, dėl kurio tolesnis priemonių taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(154)

2019 m. lapkričio 8 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galioti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas) ir paragino šalis teikti pastabas. Komisija negavo jokių pastabų iš suinteresuotųjų šalių, kuriomis būtų prieštaraujama atskleistiems nustatytiems faktams.

(155)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(156)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Kinijos kilmės peroksosulfatams taikomas antidempingo priemones reikėtų toliau taikyti.

(157)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(158)

Nors šią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gavo šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(159)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-as) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(160)

Jei bendrovė, kuriai nustatyta individuali antidempingo norma, vėliau pakeičia pavadinimą, ji gali prašyti, kad jai toliau būtų taikoma ši norma. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (73). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(161)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (74) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(162)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,