30.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 284/109

(1)

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Reglamentu (ES) 2015/763 (toliau – laikinasis reglamentas) (2) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Japonijos, Korėjos Respublikos (toliau – Korėja), Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) (toliau kartu – nagrinėjamosios šalys) kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno (toliau – OGEP).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2014 m. rugpjūčio 14 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 proc. visų OGEP Sąjungoje vardu Europos plieno asociacijos (toliau – EUROFER arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Nagrinėjant bylą dalyvavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas ir eksportuojantys Japonijos gamintojai „JFE Steel Corporation“ ir „Nippon Steel & Sumitoma Metal Corporation“.

(5)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 27, 224 ir 239 konstatuojamosiose dalyse, Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Nustačius laikinąsias priemones šių Europos Sąjungos naudotojų patalpose surengti penki papildomi tikrinamieji vizitai:

(6)

Dar trys tikrinamieji vizitai surengti šių Sąjungos gamintojų patalpose:

(7)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketino nustatyti galutines antidempingo priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Nagrinėjant bylą dalyvavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas ir naudotojų asociacija.

(8)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė išvadas.

(9)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – KLR, Japonijos, Korėjos, Rusijos ir JAV kilmės orientuoto grūdėtumo plokšti valcavimo produktai iš silicinio elektrotechninio plieno, kurių storis didesnis kaip 0,16 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7225 11 00 ir ex 7226 11 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(10)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad nagrinėjamasis produktas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, ir panašus produktas nėra panašūs, kaip nurodyta laikinojo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje, kadangi jie nepasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir nėra naudojami toms pačioms reikmėms. Trys eksportuojantys gamintojai, viena naudotojų asociacija ir du atskiri naudotojai tvirtino, kad į tyrimo aprėptį neturėtų būti įtrauktas didelio laidžio ir (arba) orientuotų domenų tipų nagrinėjamasis produktas, nes šių tipų produktų gaminama nepakankamai arba jų Sąjungoje iš viso negaminama. Vienas iš minėtų eksportuojančių gamintojų nurodė, kad tai turėtų būti nagrinėjamojo produkto, kurio didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg, o magnetinė poliarizacija didesnė nei 1,88 T, tipai. Kitas eksportuojantis gamintojas prašė neįtraukti produkto, kurio didžiausi šerdies nuostoliai ne didesni kaip 0,95 W/kg, tipų, kadangi šiais produktais ir Sąjungos pramonės siūlomais produktais prekiaujama kone be konkurencijos. Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad neturėtų būti įtraukti nagrinėjamojo produkto, kurio didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg, išmatuoti esant 1,7 T/50 Hz, o laidis (indukcija) – ne mažesnis kaip 1,88 T, ir kurio didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 1,05 W/kg, išmatuoti esant 1,7 T/50 Hz, o laidis (indukcija) – ne mažesnis kaip 1,91 T, tipai. Be to, vienas naudotojas teigė, kad neturėtų būti įtraukti nagrinėjamojo produkto, kurio didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,80 W/kg, išmatuoti esant 1,7 T/50 Hz, tipai, taip pat mažo triukšmingumo tipai, kurių B800 koeficientas yra ne mažesnis kaip 1,9 T. Kai kurie iš jų tvirtino, kad tam tikrų tipų produktai, kurių šerdies nuostoliai yra mažiausi, pasižymi kitokiomis savybėmis ir naudojami kitai galutinei paskirčiai, todėl juos perka kiti pirkėjai ir jie nekonkuruoja su kitų rūšių nagrinėjamuoju produktu. Be to, kitas naudotojas tvirtino, kad turėtų būti atliktos dvi atskiros žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizės. Galiausiai, dar vienas naudotojas prašė panaikinti laikinąsias priemones, o jei tai neįmanoma, į produkto aprėptį neįtraukti bent jau didelio laidžio tipų, t. y. produkto, kurio didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg, tipų).

(11)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pakartojo tą patį prašymą. Vienas naudotojas teigė, jog tai, kad Komisija nustatė atskiras minimalias trijų skirtingų kategorijų OGEP importo kainas, rodo, jog skirtingas kategorijas reikėtų vertinti atskirai, tad neįtraukimas taip pat būtų pagrįstas.

(12)

Komisija nusprendė, kad nagrinėjamasis produktas yra plokšti valcavimo produktai, kurių orientuoto grūdėtumo struktūra leidžia sukurti magnetinį lauką, nesvarbu, kokie būtų šerdies nuostoliai ar triukšmingumo lygis ir ar tai įprastiniai, ar didelio laidžio produktai. Dėl orientuoto grūdėtumo struktūros techninės ir fizinės plieno savybės pakinta, todėl jis tampa unikaliu produktu, turinčiu didžiulio grūdėtumo struktūrą. Todėl į apibrėžties sritį įtrauktas aiškiai apibrėžtas produktas. Be to, nustatyta, kad visų tipų nagrinėjamasis produktas turi bendras chemines savybes ir yra skirtas vienai pagrindinei paskirčiai, t. y. transformatorių gamybai. Skirtingi nagrinėjamojo produkto tipai tam tikrais atvejais taip pat gali būti pakeičiami vienas kitu.

(13)

Kalbant apie argumentą, kad būtų pagrįsta neįtraukti tam tikrų nagrinėjamojo produkto tipų, kurių Sąjungos gamintojai gamina nepakankamai, visų pirma reikėtų priminti, kad pagrindiniame reglamente nėra nuostatos, reikalaujančios, kad visų tipų nagrinėjamąjį produktą Sąjungos pramonė gamintų komerciniu mastu. Be to, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė gamino keletą didelio laidžio produkto tipų. Kaip nurodyta 131 konstatuojamojoje dalyje, po tikrinimo taip pat paaiškėjo, kad Sąjungos gamintojai investavo į didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipų gamybą, o tai jiems leis padidinti didelio laidžio OGEP gamybą. Be to, kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, tiriamojo produkto aprėpties apibrėžtis priklauso nuo OGEP techninių charakteristikų. Patenkinus prašymą neįtraukti tų tipų galėtų sumažėti tam tikrų didelio laidžio tipų apsaugos nuo tolesnio žalingo dempingo lygis, tad nukentėtų ir dabartinis Sąjungos pramonės gamybos mastas. Šiomis aplinkybėmis tam tikrų didelio laidžio OGEP tipų neįtraukimas į produkto aprėptį remiantis vien tik faktu, kad Sąjungos pramonė jų negamina, yra nepagrįstas.

(14)

Kalbant apie teiginį, kad OGEP suskirsčius į tris skirtingas kategorijas (žr. 11 konstatuojamąją dalį) minėtų tipų galima pagrįstai neįtraukti į aprėptį, primenama, kad tiriamas 9 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtas nagrinėjamasis produktas, todėl buvo atlikta viena išsami žalos analizė, priežastinio ryšio analizė ir Sąjungos interesų analizė. Komisijos sprendimas pripažinti, kad skirtingų tipų produktų kokybė yra skirtinga ir kad, atliekant Sąjungos interesų tyrimą, kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje, į šiuos kokybės skirtumus buvo atsižvelgta priimant sprendimą dėl priemonių formos, negali būti pretekstu pakeisti priemonių taikymo sritį.

(15)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija atmetė prašymus neįtraukti šių produkto tipų į produkto aprėptį. Tačiau, svarstydama priemonės formą, Komisija atsižvelgė į kokybės skirtumus (žr. 172 konstatuojamąją dalį)

(16)

Vienas eksportuojantis Rusijos gamintojas tvirtino, kad Rusijos pramonėje įsigalėjusi praktika, kai pirmo pasirinkimo eksportuojamo nagrinėjamojo produkto tipų (plokštesnių ir turinčių mažiau suvirinimo siūlių) jokiais būdais negalima pakeisti antro ir trečio pasirinkimo eksportuojamo produkto tipais (turinčiais daug defektų, siūlių ir nepakankamai plokščių) ir atvirkščiai, ir kad tai yra skirtingi produktai. Todėl jis tvirtino, kad antro ir trečio pasirinkimo medžiagos neturėtų būti įtrauktos į produkto aprėptį.

(17)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis Rusijos gamintojas pakartojo savo teiginį, kad eksportuojami antro ir trečio pasirinkimo tipai, jei jie papildomai apdorojami plieno gaminių centruose, gali būti naudojami transformatorių pramonėje tik tam tikrais atvejais, todėl neturėtų būti įtraukti.

(18)

Kokybės požiūriu dabartinis nagrinėjamojo produkto aprašymas ir KN kodas gali būti priskirtas labai įvairiems produkto tipams. Tačiau pats gamybos procesas lemia, kad žemesnės kokybės produktą gamina tiek Sąjungos pramonė, tiek eksportuojantys gamintojai, o tam tikrų tipų žemesnės kokybės produktai gaminami iš tų pačių pagrindinių žaliavų, naudojant tą pačią gamybos įrangą. Vadinamieji eksportuojami antrojo ir trečiojo pasirinkimo tipai taip pat parduodami ir naudojami transformatoriams gaminti, tad visiškai atitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Tai, kad yra reikalingas papildomas apdorojimas, nėra neįprasta, ir tai negali būti priežastis neįtraukti tam tikro produkto tipo. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(19)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamųjų šalių gaminamas ir parduodamas nagrinėjamasis produktas ir Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas nagrinėjamasis produktas yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Todėl laikinojo reglamento 16–21 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(20)

Kadangi kitų pastabų dėl Komisijos bendrųjų dempingo apskaičiavimo metodų negauta, laikinojo reglamento 33–45 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(21)

Po pirminio faktų atskleidimo vienintelis eksportuojantis gamintojas nurodė, kad iš normaliosios vertės turėjo būti išskaičiuotos bendrovės vidaus krovinių vežimo ir tvarkymo išlaidos. Be to, turėjo būti nežymiai pakoreguotos išlaidos, susijusios su perėjimu nuo vientisų ritinių prie išilgai supjaustytų ritinių. Laikantis laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrųjų metodų, šiam teiginiui buvo pritarta, o apskaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti. Todėl laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl eksportuojančio gamintojo atitinkamai iš dalies pakeičiamos.

(22)

Eksportuojantis gamintojas dar kartą pareiškė, kad jis ir jo prekybos bendrovės bei susijusios bendrovės Sąjungoje yra vienas ūkio subjektas, todėl eksporto kaina neturėjo būti koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(23)

Nesiginčijama dėl to, kad eksportuojantis gamintojas ir susiję importuotojai priklauso tai pačiai bendrovių grupei. Taigi, laikoma, kad jos yra susijusios. Tokiomis aplinkybėmis Komisija turi nustatyti eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Todėl teiginys atmetamas ir laikinojo reglamento 50–54 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(24)

Eksportuojantis gamintojas taip pat prašė koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgiant į prekybos lygį, tvirtindamas, kad susiję prekiautojai vidaus rinkoje produktą parduodavo galutiniams naudotojams, o eksporto pardavimai de facto nustatyti pagal platintojams taikomą kainą, nes Komisija išskaičiavo susijusių prekiautojų Sąjungoje PBA išlaidas ir pelno dydį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(25)

Tai, kad eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, nereiškia, kad pasikeitė prekybos lygis, pagal kurį nustatyta eksporto kaina. Nustatytos eksporto kainos pagrindu lieka kaina, nustatyta galutiniams naudotojams. Šiuo atveju koregavimas, atsižvelgiant į prekybos lygį, būtų nepagrįstas, nes eksportuojančio gamintojo prekybos lygis tiek vidaus rinkoje, tiek Sąjungos rinkoje buvo toks pat. Bet kokiu atveju eksportuojantis gamintojas nepateikė įrodymų, kad tariamas prekybos lygių skirtumas turėjo įtakos kainų palyginamumui, atsižvelgiant į nuoseklius ir akivaizdžius funkcijų ir pardavėjo kainų skirtumus skirtingais prekybos lygiais eksportuojančios šalies vidaus rinkoje. Atvirkščiai, jis tik teigė, kad koregavimas turėtų atitikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, kai nustatoma eksporto kaina. Todėl šis teiginys atmestas.

(26)

Atlikus normaliosios vertės pakeitimus pagal 21 konstatuojamąją dalį, Korėjai taikomi galutiniai dempingo skirtumai iš dalies keičiami taip:

(27)

Komisija negavo kitų pastabų dėl to, kad Korėjos Respublika naudojama kaip panaši šalis. Komisija patvirtina laikinojo reglamento 65–71 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(28)

Dviejų eksportuojančių KLR gamintojų normalioji vertė nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą remiantis kaina arba apskaičiuota normaliąja verte panašioje šalyje – šiuo atveju Korėjoje.

(29)

Kinijos bendrovių normalioji vertė buvo iš dalies pakeista, atsižvelgiant į Korėjai nustatytą ir pakeistą normaliąją vertę, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje.

(30)

Kadangi kitų pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 73 ir 74 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(31)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo negauta, laikinojo reglamento 75–78 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(32)

Remdamasi dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais, laikinojo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad juos abu siejo bendrosios nuosavybės teises. Todėl abiem bendrovėms laikinai nustatytas vienas dempingo skirtumas remiantis jų individualių dempingo skirtumų svertiniu vidurkiu.

(33)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai („Baosteel“ ir „Wisco“) užginčijo Komisijos sprendimą jas laikyti susijusiomis įmonėmis, kurioms taikomas vienas svertinis vidutinis dempingo muitas. Jie teigė, kad konkuruoja tiek vidaus rinkoje, tiek eksporto rinkose.

(34)

Komisija primena, kad abu bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus sieja bendroji valstybinė nuosavybė. Tačiau šiuo atveju, pradėjus taikyti priemones, kažin ar šios bendrovės būtų suinteresuotos koordinuoti eksporto veiklą, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 175 ir 176 konstatuojamosiose dalyse, šios priemonės – tai kintamas muitas, pagrįstas ta pačia minimalia importo kaina, nustatyta visiems eksportuojantiems gamintojams. Todėl galutiniame etape Komisija nutarė, kad nebūtina nuspręsti, ar šios dvi bendrovės turėtų būti laikomos vienu subjektu pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Taigi, atliekant šį tyrimą nustatyti du skirtingi dempingo skirtumai.

(35)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad dvi individualios muito normos dviems eksportuojantiems Kinijos gamintojams gali paskatinti juos koordinuoti eksporto veiklą, kai kainos nukris žemiau minimalios importo kainos (toliau – MIK) lygio. Jis teigė, kad abiem įmonėms reikėtų nustatyti vieną bendrą muito normą. Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, atsižvelgdama į ypatingas šio atvejo aplinkybes, Komisija turi pagrindo manyti, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tarptautinės kainos ir toliau viršys MIK. Todėl ji mano, kad rizika, jog abiejų eksportuojančių gamintojų veikla bus koordinuojama, yra nedidelė ir kad, pasikeitus aplinkybėms, galimybė atlikti tarpinę peržiūrą yra tinkamesnis šios rizikos šalinimo būdas. Todėl šis teiginys atmestas.

(36)

Bendradarbiavimo lygis buvo didelis, nes abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas atitiko 100 proc. viso eksporto iš KLR į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Remdamasi šiuo faktu, Komisija nutarė nustatyti bendradarbiaujančiai bendrovei nustatyto didžiausio dempingo skirtumo dydžio dempingo skirtumą visos šalies mastu.

(37)

Atsižvelgiant į tai, Kinijos Liaudies Respublikos galutiniai dempingo skirtumai iš dalies keičiami taip:

(38)

Kadangi jokių pastabų negauta, pagal laikinojo reglamento 84 ir 85 konstatuojamąsias dalis nustatyta normalioji vertė patvirtinama.

(39)

Kadangi jokių pastabų negauta, pagal laikinojo reglamento 86–88 konstatuojamąsias dalis nustatyta eksporto kaina patvirtinama.

(40)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimo negauta, laikinojo reglamento 89–92 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(41)

Kadangi jokių papildomų pastabų dėl dempingo skirtumų negauta, laikinojo reglamento 93–95 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(42)

Rusijoje visi tiek aukščiausios, tiek ne aukščiausios kokybės įprastinio OGEP gaminiai iš nagrinėjamojo produkto buvo parduoti Sąjungos rinkoje. Eksportuojantis Rusijos gamintojas teigė, kad normalioji vertė turėjo būti koreguojama atsižvelgiant į tai, kad ne aukščiausios kategorijos gaminiai į Sąjungos rinką buvo eksportuojami mažesnėmis kainomis nei aukščiausios kategorijos.

(43)

Komisija apsvarstė galimybę pakoreguoti ne aukščiausios kategorijos gaminių normaliąją vertę. Reikėtų pažymėti, kad eksportuojančiojo gamintojo prašymu, siekiant teisingo palyginimo, pradiniame etape buvo atskirti aukščiausios ir ne aukščiausios kategorijos gaminiai ir su kiekviena kategorija susijusios kainos ir išlaidos. Kas buvo taip atskirta siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, turi taip ir likti.

(44)

Tačiau pačios normaliosios vertės koregavimas, sumažinant su ne aukščiausios kategorijos gaminiais susijusias išlaidas, nėra pagrįstas. Toks koregavimas reikštų, kad nagrinėjamajam produktui nebūtų priskirta didelė dalis išlaidų, nors gaminant tą produktą jos ir buvo patirtos. Visų tipų produkto normalioji vertė apskaičiuota remiantis eksportuojančio gamintojo pateiktais ir vietoje patikrintais faktiniais duomenimis. Komisija patikrino išlaidų paskirstymą ir nustatė, kad nėra jokio pagrindo dirbtinai paskirstyti tokias išlaidas ar atlikti kitus koregavimus. Nustatant normaliąją vertę pagal produkto tipą, tinkamai atsižvelgta į visus įvairių tipų produktų kainų skirtumus. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(45)

Bendrovė teigė, kad šį teiginį pagrindžia skirtingi aukščiausios kategorijos ir ne aukščiausios kategorijos dempingo skirtumai. Tačiau visiškai įprasta, kad skirtingų produkto tipų grupių dempingo skirtumai taip pat yra skirtingi. Normaliosios vertės koregavimo negalima pagrįsti skirtingais dempingo skirtumais. Todėl ir šis teiginys turėtų būti atmestas.

(46)

Sąjungos pramonė teigė, kad Komisija klydo niekaip nekoreguodama su Rusijos gamintojų gamyba susijusių išlaidų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Ji taip pat teigė, kad net jei Komisija padarė išvadą, kad Rusijos gamintojų grupės viduje taikomos kainos, panašios į išorės pardavimų kainas, kyla klausimas, ar grupės vidaus sandorių kainos pagrįstai atitinka visas su nagrinėjamuoju produktu susijusias išlaidas. Komisija palygino šias kainas su trečiosioms šalims nustatytomis kainomis ir, atsižvelgdama į tai, nustatė, kad dviejų susijusių Rusijos gamintojų žaliavų įsigijimo kainos atitiko rinkos kainas tiriamuoju laikotarpiu, tad atitiko ir įprastines įsigijimo išlaidas. Be to, atlikus tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad į kainodarą nebuvo įtrauktos visos išlaidos. Todėl nuspręsta, kad koregavimas nereikalingas.

(47)

Kadangi jokių papildomų pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 98 ir 99 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(48)

Eksportuojantis Rusijos gamintojas tvirtino, kad apskaičiuojant dempingą neturėtų būtų įtrauktos eksportuojamos trečios kategorijos medžiagos. Vis dėlto, kadangi trečios kategorijos medžiaga taip pat yra nagrinėjamasis produktas, nėra pagrindo neįtraukti šių produktų. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(49)

Rusijos gamintojas teigė, kad nepagrįsta koreguoti susijusio importuotojo („Novex“) pelną ir PBA, ir pareiškė nesutinkąs su tuo, kaip šiuo atveju Komisija aiškina pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalis.

(50)

Eksportuojantis Rusijos gamintojas tvirtino, kad pagal 2 straipsnio 9 dalį PBA ir pelną pagrįsta koreguoti tik jeigu pagal pardavimo sąlygas reikalaujama pristatyti produktą sumokėjus muitus. Kita vertus, kai produktai parduodami prieš sumokant muitą, taikoma 2 straipsnio 8 dalis, t. y. nėra pagrįsta atskaityti PBA ar pelną. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad „Novex“ veikė kaip NLMK grupės eksporto padalinys, nevykdė jokių importo operacijų ir nepatyrė jokių importuotojams įprastų išlaidų.

(51)

Tačiau, kaip paaiškinta laikinajame reglamente, priešingai nei tvirtinta, atlikus tyrimą vis dėlto nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu „Novex“ vykdė tas pačias su parduodamu nagrinėjamuoju produktu susijusias importo operacijas. Iš tiesų šios „Novex“ operacijos buvo susijusios su daug įvairesniais plieno gaminiais, o ne tik su nagrinėjamuoju produktu. „Incoterms“ sąlygų (DDP, DAP arba CIF) įvairovė neturi reikšmės tam, kad visų sandorių metu „Novex“ veikė kaip susijęs importuotojas, importuojantis į Sąjungos rinką. Nebuvo jokių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą. Todėl patvirtinama, kad PBA ir pelnas turėtų būti koreguojami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis Rusijos gamintojas pakartotinai tvirtino, kad gaminių pardavimo pagal DDU/DAP sąlygas koregavimas pagal 2 straipsnio 9 dalį yra nepagrįstas. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas jokia nauja informacija. Komisija tebesilaiko nuomonės, kad visi pardavimai turėtų būti pakoreguoti pagal 2 straipsnio 9 dalį, nes, kaip paaiškinta laikinajame reglamente, atliekant visus sandorius „Novex“ veikė kaip importuotojas, o eksportuojančių Rusijos gamintojų kainos, taikomos „Novex“, dėl jų ryšio buvo nepatikimos.

(53)

Kadangi jokių papildomų pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 100 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(54)

Kadangi jokių papildomų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 101 ir 102 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(55)

Kadangi jokių papildomų pastabų dėl dempingo skirtumų negauta, laikinojo reglamento 103–105 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(56)

Kadangi pastabų dėl normaliosios vertės Jungtinėse Amerikos Valstijose negauta, laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados patvirtinamos.

(57)

Kadangi jokių pastabų negauta, eksporto kaina, nustatyta pagal laikinojo reglamento 108–111 konstatuojamąsias dalis, patvirtinama.

(58)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimo negauta, laikinojo reglamento 112 ir 113 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(59)

Negauta jokių pastabų dėl Komisijos laikinųjų išvadų dėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo. Todėl laikinojo reglamento 114–116 konstatuojamosiose dalyse nurodyti dempingo skirtumai patvirtinami.

(60)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(61)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamybos apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(62)

Eksportuojantis Japonijos gamintojas teigė, kad nederėtų duomenų apie Sąjungos suvartojimą nurodyti intervalais, nes tokie duomenys iš esmės neturėtų būti laikomi konfidencialiais.

(63)

Kaip minėta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importas iš Japonijos į Nyderlandus nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo žymimas konfidencialiu KN kodu. Siekiant užtikrinti suinteresuotųjų šalių pateiktų duomenų konfidencialumą, buvo nurodyti intervalai. Jeigu būtų buvę pateikti tikslūs Sąjungos suvartojimo duomenys, o ne intervalai, vienas eksportuojantis Japonijos gamintojas būtų galėjęs tiksliai apskaičiuoti kito eksportuojančio Japonijos gamintojo importą. Be to, laikinajame reglamente pateikti intervalai suteikė šalims reikšmingos informacijos. Sąjungos suvartojimo intervalų indeksai taip pat leidžia tinkamai perprasti Sąjungos suvartojimo tendencijas.

(64)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 119–124 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(65)

Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad bendras importo iš jų šalių vertinimas, palyginti su importu iš kitų šalių, yra nepagrįstas: vienas iš eksportuojančių Japonijos gamintojų teigė, kad jie eksportuoja tik aukštos kokybės nagrinėjamąjį produktą ir kadangi eksportas mažėja, jie Sąjungos rinkai jokio kainų spaudimo nedaro. Eksportuojantis Amerikos gamintojas tvirtino, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš JAV sumažėjo 400 proc. ir kad jis visada nustato daug didesnes kainas nei kiti gamintojai. Be to, vienas naudotojas teigė, kad dėl sumažėjusio importo ir kainodaros politikos toks bendras vertinimas yra nepriimtinas, be kita ko, konkretus eksportuojantis gamintojas parduoda tokių tipų nagrinėjamąjį produktą, kokių neparduoda Sąjungos gamintojai ir kiti nagrinėjamųjų šalių gamintojai.

(66)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje, buvo pripažinta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažiau importuojama iš Japonijos ir JAV. Vis dėlto šis importas taip pat buvo susijęs su nagrinėjamojo produkto kainoms Sąjungos rinkoje daromu spaudimu. Importas iš Japonijos ir JAV išties buvo vykdomas dempingo kaina ir jų gaminiai akivaizdžiai tiesiogiai konkuruoja su Sąjungos ir kitų eksportuojančių gamintojų gaminiais. Visų tipų nagrinėjamasis produktas, įskaitant eksportuojančių Japonijos ir Amerikos gamintojų parduodamus tipus, yra skirtas transformatorių šerdims gaminti ir jis yra parduodamas tai pačiai palyginti nedidelei pirkėjų grupei. Todėl Komisija atmetė atskiro vertinimo prašymą.

(67)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis Amerikos gamintojas pakartotinai pateikė atskiro vertinimo prašymą ir teigė, kad jo nagrinėjamojo produkto tipai nekonkuruoja su Sąjungos pramonės gaminiais, nes Sąjungos rinkoje jie parduodami tik dėl to, kad jų kokybė, palyginti su Sąjungos pramonės gaminių tipais, yra aukštesnė.

(68)

Be 66 konstatuojamojoje dalyje pateiktų bendro pobūdžio argumentų dėl importo iš JAV reikėtų paminėti, kad bendras vertinimas atliekamas visos šalies mastu, atsižvelgiant į visą nagrinėjamojo produkto aprėptį, o ne atskiros bendrovės mastu, atsižvelgiant tik į tam tikrų tipų nagrinėjamąjį produktą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(69)

Komisija padarė išvadą, kad paisoma visų 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų, tad žalos nustatymo tikslais buvo atliktas bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių vertinimas. Todėl laikinojo reglamento 125–132 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(70)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 133–136 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(71)

Kadangi jokių pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 137–148 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(72)

Eksportuojantis Korėjos gamintojas teigė, kad pagrindiniai žalos rodikliai yra iškreipti, nes nepakankamai atsižvelgiama į kintantį gaminių asortimentą, ir kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas vis plonėjo. Šis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad, gavus iš Sąjungos pramonės duomenų apie gaminių ilgį (arba jų faktinį ilgį, arba bent gaminių ilgį pagal jų asortimentą), būtų galima susidaryti teisingą ir pagrįstą vaizdą.

(73)

Komisija nutarė, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė duomenų, įrodančių, kad, jei būtų remtasi gaminių ilgiu, žalos veiksniai būtų pakitę. Be to, standartinis gaminamo, perkamo ir parduodamo nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kiekio apskaičiavimo vienetas yra tonažas. Eurostato duomenys apie nagrinėjamąjį produktą ir panašų produktą taip pat pateikiami tonomis. Todėl tonažu pagrįstas analizės metodas pripažintas tinkamu, o šios suinteresuotosios šalies argumentas atmetamas.

(74)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, remdamasi žalos rodikliais, ji pateikė tinkamą orientacinį aprašymą.

(75)

Ta pati suinteresuotoji šalis ir naudotojas teigė, kad kai kurios Komisijos išvados laikinajame reglamente yra prieštaringos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 220 ir 222 konstatuojamosiose dalyse, viena vertus, Komisija paaiškino, kad Sąjungos pramonė pereina nuo įprastinių panašaus produkto tipų gamybos prie didelio laidžio tipų. Kita vertus, kaip nurodyta laikinojo reglamento150 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo nuo 486 600 iki 492 650 tonų. Kaip tvirtino šios suinteresuotosios šalys, visiems žinoma, kad daugiau dėmesio skiriant plonesniems (didelio laidžio) gaminiams savaime mažėja gamybos pajėgumai.

(76)

Komisija atmetė šiuos argumentus. Visų pirma, pajėgumai padidėjo iš esmės dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo vieno iš Sąjungos gamintojų pajėgumas. Šis Sąjungos gamintojas šiuo metu gamina tik įprastinių tipų nagrinėjamąjį produktą. Be to, laikinojo reglamento 222 konstatuojamojoje dalyje iš esmės aprašomas ne konkrečiai nagrinėjamasis laikotarpis, o būsimasis laikotarpis. Šį teiginį taip pat patvirtina laikinojo reglamento 196 konstatuojamoji dalis, kur teigiama, kad Sąjungos gamintojai pereis prie mažesnių šerdies nuostolių produktų asortimento.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 150–154 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(78)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 155–158 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(79)

Kadangi pastabų dėl kitų žalos rodiklių pokyčių negauta, laikinojo reglamento 159–174 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(80)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, išvada dėl žalos buvo padaryta remiantis patikrintais TL duomenimis. Kita vertus, pasibaigus TL duomenys buvo renkami ir tikrinami atliekant Sąjungos interesų analizę (t. p. žr. 110 ir 111 konstatuojamąsias dalis). Remiantis laikinojo reglamento 170 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentele, nuo 2012 m. nuostoliai ir neigiami pinigų srautai tampa rekordiškai dideli. Todėl patvirtinama išvada, kad TL Sąjungos pramonei buvo daroma žala.

(81)

Net jeigu vertinant tam tikrus žalos veiksnius ir būtų atsižvelgta į duomenis, gautus pasibaigus TL, visų pirma į mažą pelną 2015 m. sausio–gegužės mėn., tai neturėtų įtakos išvadai, kad Sąjungos pramonei daroma žala.

(82)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir negavus kitų pastabų, laikinojo reglamento 175–179 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, patvirtinamos.

(83)

Kai kurios šalys tvirtino, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių negalėjo padaryti tiek žalos Sąjungos pramonei, visų pirma dėl to, kad nebūta priverstinio kainų mažinimo. Be to, buvo teigiama, kad dažnai patys Sąjungos gamintojai inicijuodavo ir kontroliuodavo kainų mažinimą tiek Sąjungoje, tiek kitose didelėse rinkose. Vienas eksportuojantis Japonijos gamintojas pridūrė, kad importo dempingo kaina lygis nėra pastebimai išaugęs ir kad dėl importo kainos pastebimai nemažėja arba joms neleidžiama augti. Todėl šis importas negalėjo padaryti tokios žalos Sąjungos pramonei, nes negalėjo lemti jokio kainų spaudimo Sąjungos rinkoje. Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis Japonijos gamintojas tvirtino, kad siekiant įrodyti, kad kainų nuosmukis įvyko dėl importo, nepakanka vien Komisijos teiginio, kad dėl šio importo pastebimai sumažėjo kainos Sąjungos rinkoje. Išvada, kad kainos sumažėjo, tiesiog rodo visuotinę tendenciją, tačiau tai nereiškia, kad kainų nuosmukis Sąjungos rinkoje įvyko dėl importo.

(84)

Taip pat teigta, kad Komisija privalo kiekybiškai įvertinti faktinę importo dempingo kaina padarytą žalą ir su kitais žinomais veiksniais susijusią žalą, ir kad muito dydis negali viršyti to, kas būtina importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti. Po galutinio faktų atskleidimo šios pastabos buvo pakartotos.

(85)

Teiginiai, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių negalėjo padaryti tiek žalos Sąjungos pramonei, nebuvo pagrįsti per tyrimą nustatytais faktais. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 137–164 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė vieneto kaina importuojant dempingo kaina sumažėjo maždaug 30 proc. Tad dėl šio importo pastebimai sumažėjo kainos Sąjungos rinkoje, o Sąjungos gamintojai, siekdami priderinti pardavimo kainas prie importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygio, buvo priversti jas sumažinti tiek, kad šios tapo daug mažesnės už savikainą. Be to, nustatyta, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai, viena vertus, produktas importuotas nuolat mažinama dempingo kaina ir kai, antra vertus, sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė pradėjo veikti nuostolingai, kaip nustatyta laikinojo reglamento 181–183 konstatuojamosiose dalyse.

(86)

Teiginys, kad kainų sumažėjimas tiesiog rodo visuotinę tendenciją, atmetamas dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, nėra vienos nagrinėjamojo produkto pasaulinės rinkos kainos, kaip būna tam tikrų prekių atveju. Antra, išvadose dėl dempingo nurodyti skirtingi dempingo skirtumai, rodantys, kad kainų lygiai skirtingose rinkose skiriasi. Trečia, atliekant tyrimą nustatyta, kad kainų lygiai ir apytikrio kainų augimo įvairiuose pasaulio regionuose (nuo 2014 m. iki pirmojo 2015 m. ketvirčio) tempas nėra vienodi. Ketvirta, net jei yra požymių, kad tiriamuoju laikotarpiu kainos kai kuriuose pasaulio regionuose sumažėjo, šiuose regionuose jos sumažėjo nevienodai, tuo tarpu, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje, pačioje Sąjungos rinkoje, kuri veikia kaip atvira rinka, jos sumažėjo dramatiškai.

(87)

Net jei nebuvo priverstinio kainų mažinimo, kaip pripažinta laikinajame reglamente, Sąjungos gamintojai neturėjo galimybės nustatyti didesnės už savikainą kainos, tad tiriamuoju laikotarpiu patyrė didelių nuostolių. Todėl tai, kad nebuvo priverstinio kainų mažinimo, kuris yra tik vienas iš veiksnių, vertintinų atliekant žalos analizę, dar nereiškia, kad importas dempingo kaina negalėjo padaryti žalos. Sąjungos pramonės kainos buvo tokios dėl didelio kainų nuosmukio, kurį lėmė importas mažomis dempingo kainomis. Jeigu nebūtų buvę tokio didelio kainų spaudimo, Sąjungos pramonė nebūtų turėjusi priežasties, dėl kurios būtų siekusi sumažinti savo kainas iki tokio žemo lygio. Sąjungos gamintojai neturėjo kitų galimybių – jie tik galėjo produktą parduoti mažesne už savikainą kaina, kad, nepaisant didelio spaudimo jų pardavimo kainoms, išsaugotų rinkos dalį ir ekonominį gamybos lygį. Todėl šie tvirtinimai atmetami. Be to, dėl argumento, kad Komisija privalo kiekybiškai įvertinti faktinę importo dempingo kaina žalą ir kitų žinomų veiksnių žalą, Komisija mano, kad, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 201 konstatuojamojoje dalyje, net ir įvertinus galimą bendrą visų kitų veiksnių poveikį, priežastinis žalos ir importo dempingo kaina ryšis neturėjo dėl to nutrūkti.

(88)

Dėl kainų ir kainų nustatymo nagrinėjamuoju laikotarpiu eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonė pradėjo mažinti kainas nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Vienas naudotojas taip pat tvirtino, kad intensyvi kainų konkurencija buvo tiesioginė Sąjungos ir eksportuojančių gamintojų veiksmų, kuriais siekta išlaikyti arba padidinti apimtis mažėjant paklausai, pasekmė.

(89)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 158 konstatuojamojoje dalyje, šie argumentai atmetami. Pirma, nėra įrodymų, kad šių kainų mažinimą pradėjo Sąjungos pramonė. Antra, Sąjungos pramonė neturėtų jokių ekonominių interesų užsiimti nuostolinga prekyba gaminiais, jeigu nebūtų priversta to daryti. Galiausiai primenama, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai produktą imta importuoti nuolat mažinama dempingo kaina ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to Sąjungos gamintojai patyrė didesnių nuostolių.

(90)

Be to, eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad sunku įsivaizduoti, kaip eksportuojančių gamintojų nustatomos didesnės kainos gali sukelti kainų nuosmukį. Japonijos gamintojas teigė, kad Komisija neįrodė sąsajos tarp kainų mažėjimo Sąjungoje ir nagrinėjamojo produkto importo iš nagrinėjamųjų šalių. Vienas naudotojas abejojo pagrindinių Komisijos argumentų pagrįstumu, nes ji neatsižvelgė į tai, kad nebuvo priverstinio kainų mažinimo. Vienas naudotojas taip pat pastebėjo, kad gamintojo galimybė vesti ilgalaikį kainų karą priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip našumas, sąnaudos ir gaminių kokybė, o ne tik nuo grupės, kuriai priklauso gamintojai, dydžio, stiprumo ir strategijos.

(91)

Suinteresuotųjų šalių argumentai buvo atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių. Neskaitant 87 konstatuojamojoje dalyje nurodytų pastabų, ne Sąjungos gamintojai, o eksportuojantys gamintojai gali ilgiau išsilaikyti dėl toliau nurodytų priežasčių, kai taikomos agresyvios kainų strategijos, ypač Sąjungos rinkoje. Eksportuojančių gamintojų rinkos dalis jų vidaus rinkose yra daug didesnė, nei Sąjungos gamintojams tenkanti Sąjungos rinkos dalis. Sąjungos rinka yra atvira, tačiau į nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų vidaus rinkas konkurentai, įskaitant Sąjungos gamintojus, negali lengvai patekti. Pasaulio rinkoje susidarius pertekliniams pajėgumams dėl verslo klestėjimo 2003–2010 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos ir eksportuojantys gamintojai ėmė taikyti agresyvią kainodarą. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymėjo, kad visi gamintojai, išskyrus vieną, pranešė, kad gamybos pajėgumai buvo didesni nei faktinė gamyba TL. Galiausiai, dėl kainų nuosmukio Sąjungoje ir nagrinėjamojo produkto importo koreliacijos pažymėtina, kad su kainų kritimu susijusi koreliacija yra tiesioginė, tačiau kitokio masto nei kiekių atveju.

(92)

Dėl visų šių priežasčių Komisija mano, kad, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje, žalą visų pirma rodo apribojimai, kurių taikymą pajuto Sąjungos gamintojai dėl didelio kainų spaudimo jų pardavimo kainoms. Šis spaudimas juos vertė gaminius parduoti žemesne už savikainą kaina ir taip ginti savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje, tačiau leido išlaikyti tvarų gamybos lygį.

(93)

Kadangi kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 181–183 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(94)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad, priešingai nei nurodyta laikinojo reglamento 185 konstatuojamojoje dalyje pateiktose išvadose, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės veiklos efektyvumas buvo menkas, visų pirma dėl mažėjančios įprastinių tipų nagrinėjamojo produkto paklausos Sąjungos rinkoje. Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad maždaug 11 proc. sumažėjęs Sąjungos suvartojimas yra svarbiausias veiksnys, dėl kurio eksportuojančių gamintojų importas nepadarė materialinės žalos Sąjungos pramonei. Ši suinteresuotoji šalis teigia, kad Sąjungos pramonės veiklos efektyvumo, kalbant apie pardavimų apimtis, tendencija tiksliai atitinka Sąjungos suvartojimo mažėjimą, todėl tai yra svarbiausias veiksnys, dėl kurio padaryta žalos Sąjungos pramonei.

(95)

Kaip pripažinta laikinojo reglamento 121 ir 156 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos suvartojimo raida ir Sąjungos pramonės pardavimų apimties raida iš tikrųjų buvo panašios, nors Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimas šiek tiek viršijo suvartojimo sumažėjimą. Tačiau, kaip jau buvo pirmiau minėta, lemiamas žalos nustatymo veiksnys – tai, kad Sąjungos gamintojai buvo priversti parduoti mažesne už savikainą kaina. Todėl šie suinteresuotosios šalies teiginiai turėtų būti atmesti. Be to, Komisija mano, kad paklausa Sąjungoje, kaip pripažinta laikinojo reglamento 184 konstatuojamojoje dalyje, sumažėjo dėl ekonomikos krizės, tačiau tai nėra esminė žalos priežastis. Šiuo atveju, nors nuo 2011 m. iki 2012 m. suvartojimas Sąjungoje ir mažėjo, jo lygis 2012 m. buvo maždaug toks pat kaip 2010 m. Vis dėlto 2010 m. Sąjungos pramonės pelnas buvo 14 proc., o 2012 m. nuostoliai siekė beveik 10 proc. Taigi, nors žala dėl ekonomikos krizės ir padidėjo, negalima daryti išvados, kad dėl to būtų dingęs priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(96)

Todėl laikinojo reglamento 184 ir 185 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(97)

Eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad be importo dempingo kaina dar yra daug kitų veiksnių, kurie paaiškina sunkumus, kilusius Sąjungos gamintojams, pvz., aukštos žaliavų kainos, prekyba apyvartiniais anglies dioksido taršos leidimais ir, bene svarbiausia, ekonominis netikrumas bei staigus suvartojimo nuosmukis, visų pirma Pietų Europoje.

(98)

Sąjungos gamintojams gali būti nepalankus daugelio kitų veiksnių, įskaitant aukštas žaliavų kainas, palyginimas su eksportuojančių gamintojų, pvz., Rusijos, Kinijos ir JAV, padėtimi.

(99)

Tačiau šie argumentai vargu ar paaiškina, kodėl 2010 m. ir ankstesniais metais Sąjungos pramonė visgi sugebėjo gauti 14 proc. pelną, nors sąnaudų požiūriu tokia nepalanki padėtis buvo ir 2010 m., ir ankstesniais metais.

(100)

Todėl šis teiginys atmetamas.

(101)

Kadangi pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 189 ir 190 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(102)

Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Sąjungos gamintojų eksporto duomenys įrodo jų kainų politikos agresyvumą, nes kainos gerokai mažesnės už vidutines svertines Sąjungos pardavimo Sąjungos rinkoje kainas ir netgi už savikainą. Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija turėtų tinkamai atsieti ekonomikos krizės žalą nuo prastų Sąjungos pramonės pardavimo eksportui rezultatų ir skirti šiuos du dalykus. Kitas naudotojas teigė Komisijos išvadą, kad eksporto rezultatai išliko aukšti ir neturėjo lemiamos įtakos Sąjungos pramonei padarytai žalai, esant nepagrįstą jokiais duomenimis, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas eksportui sumažėjo 22,7 proc., o pardavimas vidaus rinkoje – 11 proc.

(103)

Šie teiginiai atmetami dėl toliau nurodytų priežasčių. Kai Sąjungos gamintojų nustatyta mažesnė vieneto pardavimo eksportui kaina lyginama su ta pačia kaina Sąjungos rinkoje, reikėtų nepamiršti, kad į kainą įtraukta didelė dalis antrarūšio OGEP, kuris daugiausia eksportuojamas ir parduodamas su nuolaida. Be to, laikinojo reglamento 193 konstatuojamojoje dalyje jau buvo pripažinta, kad žala padidėjo dėl eksporto rezultatų, tačiau dėl to nedingo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(104)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto rezultatų poveikio negauta, laikinojo reglamento 191–193 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(105)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės bėda – per didelis perteklinis pajėgumas ir kad Sąjungos gamintojų gamybos apimties mažėjimo pagrindinė priežastis – suvartojimo lygio Sąjungoje mažėjimas ir didelis Sąjungos gamintojų eksporto apimties nuosmukis, visų pirma 2012 ir 2013 m.

(106)

Šis teiginys buvo atmestas, nes tariamas perteklinis pajėgumas greičiau yra importo dempingo kaina išdava, o ne Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis, kaip nurodyta laikinojo reglamento 194–197 konstatuojamosiose dalyse.

(107)

Kadangi kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 194–197 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(108)

Kadangi kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 198 ir 199 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(109)

Kadangi kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, laikinojo reglamento 200–202 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(110)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama. Tačiau sprendžiant, ar tai atitinka Sąjungos interesus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje, gali būti atsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio (3).

(111)

Tiek iš naudotojų, tiek iš eksportuojančių gamintojų gauta pastabų dėl būtinybės atsižvelgti į svarbius pokyčius po tiriamojo laikotarpio (toliau – laikotarpis po TL). Dauguma pastabų ir teiginių, gautų nustačius laikinąsias priemones, buvo susijusios su toliau nurodytais pokyčiais po tiriamojo laikotarpio. Didelio laidžio tipų nagrinėjamojo produkto Sąjungos rinkoje vis mažiau, visų pirma dėl 1 lygio Ekologinio projektavimo reglamento įsigaliojimo, kaip jau minėta laikinojo reglamento 233 konstatuojamojoje dalyje, tačiau ir dėl to, kad Sąjungos gamintojai tariamai nesugeba rinkai tiekti reikiamos kokybės didelio laidžio produkto tipų. Be to, po TL nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kainos gerokai išaugo. Šalys taip pat teigė, kad Komisija per menkai įvertino laikinųjų priemonių poveikį transformatorių pramonei, – visų pirma nurodyta per maža į bendras naudotojų gamybos sąnaudas įtraukta nagrinėjamojo produkto dalis. Galiausiai tvirtinta, kad Sąjungos gamintojai vėl dirba pelningai, tad jų interesų ginti nebereikia.

(112)

Vertinant Sąjungos suinteresuotumą atitinkamų priemonių taikymu ir atsižvelgiant į konkrečias šio atvejo aplinkybes, tikslinga atsižvelgti į šiuos tariamus pokyčius po TL, jei jie pasitvirtintų, visų pirma į teisinės sistemos pasikeitimą, staigų kainų išaugimą ir tam tikrų tipų produktų stygių rinkoje. Todėl Komisija išimties tvarka nusprendė papildomai ištirti šiuos pokyčius po TL – nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje ir atsižvelgiant į laikinojo reglamento 27, 224 ir 239 konstatuojamosiose dalyse pateiktus teiginius, nustačius laikinąsias priemones, buvo surinkta papildomos informacijos apie pokyčius po TL ir vietoje patikrinta daug naudotojų ir Sąjungos gamintojų.

(113)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nebuvo būtina nustatyti priemonių, nes po TL, gerokai ūgtelėjus kainoms, Sąjungos pramonės pelningumo lygis išaugo ir rinka susireguliavo. Todėl po TL Sąjungos pramonei žala tariamai nebebuvo daroma.

(114)

Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, atlikti aštuoni papildomi patikrinimai vietoje, siekiant patikrinti šių teiginių pagrįstumą. Patikrinus paaiškėjo, kad kiekvieno Sąjungos gamintojo pelningumas skiriasi, bet, bendrai tariant, 2014 m. liepos –gruodžio mėn. Sąjungos gamintojų patirti nuostoliai siekė apie 16,6 proc., o 2015 m. sausio – gegužės mėn. vėl buvo gautas 1,1 proc. dydžio pelnas. Todėl padaryta išvada, kad po TL Sąjungos pramonė menkai atsigavo. Šie procentiniai dydžiai – tai visų Sąjungos gamintojų svertiniai ikimokestiniai pelningumo vidurkiai, nurodyti jų 2015 m. sausio – gegužės mėn. pelno deklaracijose ir išreikšti procentais, atsižvelgiant į jų pardavimą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje.

(115)

Po galutinio faktų atskleidimo viena naudotojų asociacija tvirtino, kad Sąjungos gamintojams žala nebedaroma, kadangi jie dirba visu pajėgumu ir vos spėja patenkinti paklausą. Panašią pastabą išsakė naudotojas, būtent, kad dėl nuolatinio kainų didėjimo jau 2015 m. pavasarį jie galėtų tikėtis didesnio nei 5 proc. pelno.

(116)

Tačiau, vadovaujantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, išvada dėl žalos buvo padaryta remiantis patikrintais TL duomenimis. Kita vertus, pasibaigus TL duomenys buvo renkami ir tikrinami atliekant Sąjungos interesų analizę. Remiantis laikinojo reglamento 170 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentele, nuo 2012 m. nuostoliai ir neigiami pinigų srautai tapo rekordiškai dideli.

Net ir atsižvelgus į duomenis po TL, Sąjungos pramonei tebedaroma žala: nedidelis pelnas 2015 m. sausio – gegužės mėn. negali kompensuoti ketvirtus metus iš eilės patirtų nuostolių prekiaujant aukščiausios rūšies gaminiais. Be to, žalos analizė grindžiama keletu veiksnių, tarp kurių pelningumas tėra vienas iš daugelio.

(117)

Todėl patvirtinama išvada, kad TL Sąjungos pramonei buvo daroma žala. Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus, nes leistų jai atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo.

(118)

Kadangi jokių pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesų negauta, laikinojo reglamento 208–212 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(119)

Kaip išsamiai nustatyta 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse, iš naudotojų buvo gauta papildomos informacijos apie pokyčius po TL su išsamiais duomenimis ir buvo aplankyti penki svarbūs naudotojai, kurie, nustačius laikinąsias priemones, buvo pateikę išsamios informacijos.

(120)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad jai tenka didelė Sąjungos transformatorių pramonės dalis, kuriai priklauso mažosios, vidutinės ir didelės įmonės daugelyje Sąjungos valstybių narių. Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad priemonės labiausiai paveiks daugybę mažųjų ir vidutinių įmonių. Be to, Italijos transformatorius gaminančioms bendrovėms atstovaujanti asociacija tvirtino, kad Italijoje 60 proc. visos apyvartos tenka mažosioms ir vidutinėms Italijos įmonėms, gaminančioms transformatorius.

(121)

Teiginio, kad priemonės labiausiai paveiks daugybę mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), gaminančių transformatorius, negalima metodiškai įvertinti dėl įrodymų stygiaus. Tačiau teiginys yra įtikinamas, atsižvelgiant į tai, kad iš informaciją pateikusių penkių patikrintų naudotojų vienas yra MVĮ.

(122)

Nustačius laikinąsias priemones, keletas naudotojų pareiškė, kad didelio laidžio tipų produkto pasiūla Sąjungoje yra ribota ir kad po TL padėtis pablogėjo. Jie tvirtino, kad ši pasiūla tapo ribota dėl to, kad tiekėjai vis prasčiau sugeba tenkinti augančią tam tikrų tipų nagrinėjamojo produkto paklausą naudotojų tarpe. Atsižvelgdami į tai, jie taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė neturi užtektinai pajėgumų, kad galėtų patenkinti didėjančią paklausą Sąjungos rinkoje ir kad nėra jokių kitų šaltinių, išskyrus eksportuojančius gamintojus. Be to, jie tvirtino, kad, nepaisant Sąjungos gamintojų strateginio sprendimo gaminti santykinai daugiau didelio laidžio nagrinėjamojo produkto, o ne įprastinių tipų, toks perėjimas užsitęs, nes būtina sukaupti reikiamų techninių ekspertinių žinių ir jas gilinti. Kai kurie naudotojai taip pat tvirtino, kad, priėmus antidempingo priemones dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, būtų ir toliau daromas neigiamas poveikis didelio laidžio produkto tipų pasiūlai Sąjungoje, kadangi gamybos pajėgumai neatitinka Sąjungos gamintojų techninių gebėjimų gaminti aukščiausios rūšies produktą. Šiuo klausimu Sąjungos pramonė tvirtino, kad jiems nenustatyta jokia teisinė prievolė patenkinti tam tikrų produkto tipų paklausą visoje Sąjungoje.

(123)

Po TL gauti duomenys rodė, kad Sąjungos gamintojai vis dar negali patenkinti visos visų didelio laidžio OGEP tipų, visų pirma tų, kurių didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg, paklausos. Be to, pažymėta, kad vėluojama gaminti ir pristatyti šių tipų produktus, nepaisant anksčiau sutartų pristatymo sąlygų, ypač po TL. Pasibaigus TL, vienas eksportuojantis Korėjos gamintojas, per TL daugiausia eksportavęs didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipus, nutraukė eksportą į Sąjungą. Šio sprendimo priežastys nėra žinomos. Ketvirta, tikėtina, kad aukščiausios rūšies didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipų paklausa ir toliau augs, kadangi tai susiję su 2015 m. liepos mėn. įsigaliojusio pirmo lygio Ekologinio projektavimo reglamento įgyvendinimu, kaip apibrėžta 140 konstatuojamojoje dalyje ir tolesnėse dalyse.

(124)

Kalbant apie technines žinias ir kokybės klausimus, keletas naudotojų pastebėjo, kad net ir tada, kai Sąjungos pramonės pagaminto OGEP garantuojami didžiausi šerdies nuostoliai buvo maži, kaip ir reikalaujama, iš eksportuojančių gamintojų įsigyjamo produkto, kurio šerdies nuostoliai buvo panašūs, kokybė, įvertinus didžiausius šerdies nuostolius ir triukšmingumą, apskritai buvo geresnė.

(125)

Remiantis po TL naudotojų pateiktais įrodymais, daugiausia kokybės problemų jiems kėlė Sąjungos gamintojai. Šie naudotojai sugebėjo pagrįsti savo teiginius įrodymais, paremtais vidaus statistiniais duomenimis ir techniniais patikrinimais.

(126)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas naudotojas tvirtino, kad didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipų trūksta tiesiog dėl to, kad Sąjungos gamintojai per mažai investuoja. Šis naudotojas tvirtino, kad klausimas, ar ES OGEP pramonė investuotų į aukštos rūšies OGEP gamybą, tėra spėliojimas. Kitas naudotojas teigė, kad vargu ar ES gamintojai sugebėtų dabar užtikrinti tokią kokybę ir pajėgumus, kad galėtų patenkinti ES naudotojų poreikius trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu.

(127)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas naudotojas teigė, kad, skirtingai nei šiame tyrime, stygiaus problema buvo viena iš įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių, kai, vykdant poliesterių štapelio pluošto tyrimą, buvo atliekamas Sąjungos interesų vertinimas, nes ji neturėjo reikiamų pajėgumų patenkinti Sąjungos paklausai (4).

(128)

Poliesterių štapelio pluošto tyrimo negalima lyginti su šiuo atveju dėl dviejų priežasčių. Skirtingai nei šiame tyrime, poliesterių štapelio pluošto tyrime skundas buvo atsiimtas. Todėl Sąjungos interesų tyrimas buvo kitoks. Vadovaujantis 9 straipsnio 1 dalimi, atsiėmus skundą, tyrimas gali būti nutrauktas, jei tai neprieštarauja Sąjungos interesams. Šiame tyrime taikoma 21 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad priemonės […] negali būti taikomos, jei pagal visą pateiktą informaciją institucijos gali aiškiai nutarti, kad dėl Sąjungos interesų nereikia taikyti tokių priemonių.

(129)

Kitas dalykas, neleidžiantis šio tyrimo prilyginti poliesterių štapelio pluošto tyrimui, yra tai, kad poliesterių štapelio pluošto atveju Sąjungos gamintojai nagrinėjamąjį produktą (5) vertė kitais produktais (ne nagrinėjamuoju produktu). Šiuo atveju Sąjungos gamintojai, priešingai, stengiasi patenkinti paklausą vis didindami gamybą ir gamindami vis daugiau didesnio laidžio produkto tipų.

(130)

Komisija negali numatyti, ar ES gamintojai sugebės užtikrinti tokią kokybę ir pajėgumus, kad patenkintų ES naudotojų poreikius artimiausioje ateityje, visų pirma kalbant apie kai kurių didelio laidžio OGEP tipų pasiūlą. Vis dėlto antidempingo tyrimo tikslas nėra pramonės politikos skatinimas; juo tesiekiama atkurti sąžiningą Sąjungos ir eksportuojančių gamintojų konkurenciją.

(131)

Visgi atlikus patikrinimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai investuodavo į didelio laidžio tipų nagrinėjamojo produkto gamybą, nors tai ir buvo rizikinga dėl sudėtingos ekonominės Sąjungos gamintojų padėties per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Vienas gamintojas pateikė įrodymų apie naują aukščiausios rūšies OGEP gamybos liniją, įrengtą 2015 m. rugpjūtį.

(132)

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad TL didelio laidžio tipų nagrinėjamojo produkto pasiūla Sąjungoje buvo ribota ir kad po TL padėtis iš esmės pablogėjo dėl išaugusios paklausos įsigaliojus 1 lygio Ekologinio projektavimo reglamentui.

(133)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad po TL nagrinėjamojo produkto kainos, palyginti su vidutinėmis nagrinėjamojo produkto pardavimo kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu, padidėjo 50–70 proc. Kitas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad, remiantis viešaisiais kainų indeksais, nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. kovo mėn. kainos pakilo maždaug 30 proc. Panašių pastabų gauta iš daugelio naudotojų. Pavyzdžiui, vienas naudotojas tvirtino, kad, palyginęs 2014 m. antrosios ir 2015 m. pirmosios pusių kainas su kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu, nustatė, jog jos padidėjo maždaug 8–25 proc. Dar vienas naudotojas teigė, kad, pavyzdžiui, 2015 m. balandžio mėn. didelio laidžio tipų nagrinėjamojo produkto kainos, palyginti su 2014 m. birželio mėn., padidėjo daugiau nei 45 proc., o įprastinių tipų – daugiau nei 25 proc. Šis naudotojas taip pat teigė, kad ši kainų tendencija yra pastovi ir tokia išliks trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Daugelis naudotojų taip pat teigė, kad visi šie kainų šuoliai galiausiai privers uždaryti gamyklas, mažinti užimtumą Sąjungoje ir perkelti tam tikrą veiklą už Sąjungos ribų.

(134)

Kita vertus, viena suinteresuotoji šalis, nors ir pripažinusi, kad po TL kainos padidėjo, teigė, kad po TL šie kainų šuoliai vis dar neviršijo 2010 ir 2011 m. lygių.

(135)

Tyrimas parodė, kad po TL kainos ne tariamai, o iš tiesų padidėjo. Pirma, remiantis Sąjungos gamintojų duomenimis, 2014 m. liepos – gruodžio mėn. panašaus produkto kaina, palyginti su vidutinėmis faktinėmis kainomis TL, vidutiniškai padidėjo 3 proc., o 2015 m. sausio – gegužės mėn. – 14 proc. Be to, remiantis bendradarbiaujančių naudotojų turimais duomenimis, pastebėta, kad po TL iki 2015 m. gegužės mėn. nagrinėjamojo produkto kainos padidėjo maždaug 30 proc., o kai kurių jo tipų netgi dar labiau.

(136)

Buvo nustatyta, kad kainos pradėjo augti 2014 m. antrąjį pusmetį ir toliau didėjo 2015 m. pirmąjį pusmetį. Didėjo tiek didelio laidžio, tiek įprastinių tipų nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kainos. Be to, remiantis vietoje patikrintomis tam tikromis naudotojų ir gamintojų sutartimis dėl 2015 m. antrojo pusmečio užsakymų, pastebėta, kad šie užsakymai, palyginti su TL, gali pabrangti 22–53,5 proc.

(137)

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad po TL (iki 2015 m. gegužės mėn.) padidėjo tiek didelio laidžio, tiek įprastinių tipų nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto tipų kainos. Be to, kaip paaiškinta 133 konstatuojamojoje dalyje, kainos turėtų didėti ir 2015 m. antrąjį pusmetį.

(138)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 228 konstatuojamojoje dalyje, remiantis TL duomenimis ir kainų lygiais nustatyta, kad OGEP, kaip žaliava, sudaro maždaug 6–13 proc. visų transformatoriams pagaminti reikalingų sąnaudų. Vienas eksportuojantis gamintojas ir keletas naudotojų suabejojo šiomis procentinėmis dalimis, pareikšdami, kad jos gerokai per mažos netgi atsižvelgiant į TL, kai OGEP kainos buvo žymiai mažesnės nei po TL. Be to, visi naudotojai tvirtino, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui kainos ėmė sparčiai didėti. 6–13 procentinė dalis pagrįsta bendradarbiaujančių naudotojų duomenimis, kurie vėliau buvo patikrinti ir todėl pagrįstai nurodyti laikinajame reglamente. Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad nors tiksli procentinė OGEP gamybos sąnaudų dalis priklauso nuo transformatoriaus tipo, logiška, kad dėl OGEP kainos padidėjimo po TL išaugo transformatorius gamybos sąnaudos, o tai turės poveikio Sąjungos transformatorių gamintojų konkurencingumui. Visgi, kaip Sąjungos rinkoje, taip ir tokiose rinkose, kaip KLR, Indija ir Šiaurės Amerika, ta pati nuo 2014 m. antrojo pusmečio didėjančių OGEP kainų tendencija turi įtakos transformatorių gamintojų konkurencingumui už Sąjungos ribų.

(139)

Komisija pritaria teiginiams, kad, nustačius priemones, naudotojams taikomos OGEP kainos dar labiau padidėtų. Be to, ji daro išvadą, kad naudotojų pramonės konkurencingumas dar labiau nukentėtų, jeigu priemonės būtų nustatytos kaip muitas ad valorem, atsižvelgiant į didelius kainų šuolius po tiriamojo laikotarpio.

(140)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 233 konstatuojamojoje dalyje, 1 lygio reikalavimai pagal Ekologinio projektavimo reglamentą pradėti taikyti nuo 2015 m. liepos 1 d., o į jį įtraukti nauji mažos, vidutinės ir didelės galios transformatorių ekologinio projektavimo reikalavimai, kuriais siekiama padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą.

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie naudotojai pateikė toliau nurodytas pastabas. Pirma, įgyvendinant 1 lygio reikalavimus Sąjungoje prireiks daugiau didelio laidžio tipų OGEP, visų pirma tų tipų, kurių didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg. Antra, didelio laidžio tipų su mažiausiais šerdies nuostoliais įsigijimo tendencija greičiausiai yra negrįžtama, kadangi 2 lygis (nuo 2021 m. reikalavimai taps dar griežtesni) dar labiau padidins didelio laidžio tipų paklausą. Trečia, kitos pasaulio šalys (pvz., KLR, Indija ir kt.) taip pat įgyvendina panašius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, dėl kurių pasaulyje didėja didelio laidžio OGEP tipų paklausa. Ketvirta, nors ir žinoma, kad 1 lygio reikalavimus iš dalies gali atitikti ir įprastinių tipų OGEP, dėl to naudotojai patirtų papildomų išlaidų, kadangi tektų projektuoti kitokį, didesnės talpos transformatorių, kuriam prireiktų gerokai daugiau inžinerinių, darbo ir medžiagų sąnaudų. Kai kuriais atvejais tam tikro transformatoriaus specifikacija iš viso neleistų naudoti įprastinių tipų OGEP.

(142)

Komisijos nuomone, ši ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje didėjanti paklausa greičiausiai toliau neigiamai veiks didelio laidžio tipų, ypač tų, kurių didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg, pasiūlą, todėl labai tikėtina, kad kainos dar didės. Todėl, kaip nurodyta teisiškai privalomuose gaminių standartuose, Europos Sąjungos viešojo intereso požiūriu svarbu užtikrinti pakankamą bet kokios kilmės didelio laidžio tipų tiekimą, kad Sąjungoje būtų galima gaminti ir tiekti rinkai transformatorius.

(143)

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad, nustačius priemones, importo kainos toliau gerokai išaugs ir viršys po TL jau regėtas kainas.

(144)

Daroma išvada, kad galutinės priemonės turėtų leisti Sąjungos gamintojams susigrąžinti pastovų pelno lygį. Nenustačius jokių priemonių, būtų neaišku, ar Sąjungos pramonė sugebėtų skirti reikiamų investicijų tolesnei didelio laidžio panašaus produkto tipų plėtotei, kurios būtinos ne tik naudotojams, bet ir dėl transformatorių ekologinio projektavimo reikalavimų.

(145)

Kalbant apie naudotojų interesus, siūlomo lygio priemonių nustatymas turėtų neigiamo poveikio transformatorių kainoms ir naudotojų pramonės užimtumui, tačiau, kaip buvo pastebėta per TL, rinkos sąlygomis šis poveikis negali būti laikomas neproporcingu.

(146)

Todėl, bendrai įvertinus visus interesus, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam nagrinėjamam produktui, kurio kilmės šalys yra penkios nagrinėjamosios šalys, nereikėtų nustatyti galutinių antidempingo muitų.

(147)

Po galutinio faktų atskleidimo keletas suinteresuotųjų šalių pažymėjo, jog Komisija nurodė, kad po TL, be kita ko, nuolatos pastebimai didėjo visų tipų kainos ir kad 2015 m. sausio – gegužės mėn. Sąjungos gamintojų pelningumas vėl pasiekė 1,1 proc. Todėl jie teigė, kad muitų nustatymas neatitinka Sąjungos interesų. Kitas naudotojas teigė, kad išaugus kainoms didelė dalis ES transformatorių gamybos, visų pirma MVĮ, šiuo metu yra nuostolinga, o štai ES OGEP pramonės pelnas ir toliau nemažėja.

(148)

Dėl Sąjungos gamintojų pelningumo daroma nuoroda į 116 konstatuojamąją dalį. Kaip išsamiai aprašyta 149 ir 169 konstatuojamosiose dalyse, gerokai išaugus kainoms, Komisija, be kita ko, buvo priversta pakeisti priemonių formą, kad suderintų visų šalių interesus. Be to, kaip jau minėta, Komisija primena, kad žala vertinama remiantis patikrintais TL duomenimis, o po TL gauti duomenys naudoti tik Sąjungos interesų analizei.

(149)

Atsižvelgdama į pokyčius po TL ir siekdama apriboti bet kokį didesnį poveikį naudotojams, itin priklausomiems nuo nagrinėjamojo produkto, visų pirma aukščiausios rūšies didelio laidžio tipų, pasiūlos, Komisija nutarė, kad Sąjungos interesus atitiktų sprendimas pakeisti priemonių formą ir nustatyti ne muitą ad valorem, o kintamus muitus. Jeigu būtų nustatytas po TL padidėjusias kainas viršijantis muitas ad valorem, nuo to neproporcingai nukentėtų naudotojai, o jų konkurencingumas, palyginti su konkurentais už Sąjungos ribų, sumažėtų, visų pirma, atsižvelgiant į padidėjusią paklausą ir stygių rinkoje, ypač didelio laidžio tipų. Be to, nustačius, kad priemonė bus kaip muitas ad valorem, nukentėtų Ekologinio projektavimo reglamente nustatytas tikslas užtikrinti pakankamą didelio laidžio tipų produkto pasiūlą, atsižvelgiant į padidėjusią paklausą, visų pirma didelio laidžio tipų.

(150)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė užginčijo tikslinį pelną, naudotą nustatant žalos pašalinimo lygį, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 245 konstatuojamojoje dalyje. Ši šalis vėlei teigė, kad pagrįstas būtų 14 proc. ikimokestinio pelno dydis ir su rinka susijęs pelno lygis, pagrįstas 2010 m. Sąjungos pramonės gauto grynojo ikimokestinio pelno dydžiu.

(151)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 243 konstatuojamojoje dalyje, pelno dydis, naudotas nustatant žalos pašalinimo lygį, atitiko Sąjungos pramonės pelno dydį, kurio ji galėjo pagrįstai tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, jei nebūtų buvę importo dempingo kaina. Tai buvo procentinis dydis, naudotas atliekant ankstesnį tyrimą, kai Sąjungos pramonės prekyba buvo pelninga. Kaip minėta laikinojo reglamento 242 konstatuojamojoje dalyje, 2010 m. gautas vidutinis pelnas buvo laikomas itin dideliu, atsižvelgiant į nuostolius, patirtus nuo 2011 m., ir į OGEP kainas, kurios pasaulinėje rinkoje staigiai ėmė augti net 2010 m. Todėl manoma, kad būtų tikslinga nustatyti 5 proc. tikslinio pelno dydį.

(152)

Eksportuojantis Japonijos gamintojas paprašė, kad byloje dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Šalis nesutiko su tuo, kad, apskaičiuodama žalą, Komisija taiko 2 straipsnio 9 dalį, ir teigė, kad 2 straipsnio 9 dalis priklauso pagrindinio reglamento nuostatoms dėl dempingo, tad negali būti analogiškai taikoma apskaičiuojant žalą. Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad neturėjo būti atskaičiuotos perdirbimo išlaidos, kurias Sąjungos rinkoje patyrė susijusi šalis, supjausčiusi išilgai vientisą ritinį, ir kad po importo patirtos sąnaudos, kurioms buvo remiamasi, buvo sumažintos. Ši pastaba buvo pakartota po galutinio faktų atskleidimo. Eksportuojantis Korėjos gamintojas pateikė panašų prašymą, teigdamas, kad laisvos apyvartos kaina turėtų būti pagrįsta importo į Sąjungą kaina, kurią susiję importuotojai faktiškai nustato pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(153)

Žalos skirtumo apskaičiavimo tikslas – nustatyti, ar už dempingo skirtumu grindžiamą muito normą mažesnės muito normos taikymo dempingo kaina importuojamų produktų eksporto kainai pakaktų importo dempingo padarytai žalai pašalinti. Šis vertinimas turėtų būti grindžiamas eksporto kaina Sąjungos pasienyje, kuri laikoma lygiaverte Sąjungos pramonės kainai EXW sąlygomis. Kai pardavimai eksportui vykdomi per susijusius importuotojus, pagal analogiją su apskaičiuojant dempingo skirtumą taikytu metodu, eksporto kaina nustatoma remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina, tinkamai pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Eksporto kaina yra būtina apskaičiuojant žalos skirtumą, o minėtas straipsnis yra vienintelis pagrindinio reglamento straipsnis, išaiškinantis, kaip nustatoma eksporto kaina, todėl šio straipsnio taikymas pagal analogiją yra pagrįstas. 2 straipsnio 9 dalis taip pat taikoma atskaitant perdirbimo sąnaudas, kai koreguojamos visos išlaidos, patirtos nuo importo pradžios iki perpardavimo. Todėl, Komisijos nuomone, buvo taikomas teisingas metodas, o šie teiginiai atmetami.

(154)

Dar vienas eksportuojantis Japonijos gamintojas teigė, kad informacijos, atskleistos per pirminį faktų atskleidimą, nepakanka, kad būtų galima pateikti pastabų dėl Komisijos išvadų dėl žalos tikslumo ir svarbos. Atsižvelgdamas į tai, 2015 m. gegužės 27 d. eksportuojantis Japonijos gamintojas paprašė paaiškinti, kodėl nebuvo atskleista tam tikra informacija, ir ją atskleisti. Jis taip pat teigė, kad 2015 m. birželio 4 d. Komisijos atsakyme nebuvo tinkamai atsižvelgta į prašymą ir bendrovė negalėjo pateikti pastabų dėl išvadų dėl žalos tikslumo ir svarbos. Po galutinio faktų atskleidimo šis eksportuojantis Japonijos gamintojas pakartojo savo argumentus ir teigė, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas rekomendavo atskleisti daugiau informacijos. Antra, dėl kai kurių savo produktų, eksportuojamų kaip visas neapipjaustytas ritinys, kurių eksporto kainos atitiko vientiso ritinio su apipjaustytais kraštais vertę, bendrovė tvirtino, kad skaičiuojant žalos skirtumą ir koreguojant jos eksporto kainą, atsižvelgiant į fizinius skirtumus, nebuvo visapusiškai atsižvelgta į apipjaustytų ritinių rinkos vertę (palyginti su neapipjaustytais ritiniais), tad nepaisyta taikomų taisyklių ir atitinkamos teismų praktikos. Be to, eksportuojantis Korėjos gamintojas teigė, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes pirminio faktų atskleidimo metu nepakankamai paaiškinta, kaip buvo lyginami skirtingi produkto tipai.

(155)

Visų pirma, kalbant apie prašymą pateikti papildomos informacijos, Komisija nusprendė, kad ji negalėjo iš esmės jo patenkinti, nes privalo užtikrinti konfidencialumą kitų suinteresuotųjų šalių, šiuo atveju Sąjungos gamintojų, atžvilgiu. Kadangi nėra kito būdo, kaip, nepažeidžiant konfidencialumo, suteikti šalims reikšmingos informacijos, Komisijos nuomone, pirminio faktų atskleidimo metu intervalai buvo nurodyti pagrįstai. Todėl atskleidžiant faktus suteikta visa būtina informacija, laikantis, viena vertus, teisės gauti reikšmingos informacijos, ir, antra vertus, konfidencialumo apsaugos principo.

(156)

Dėl konkrečių eksportuojančio Japonijos gamintojo pastabų po galutinio faktų atskleidimo prekybos bylas nagrinėjančio pareigūno protokole visgi nurodoma, kad eksportuojančio Japonijos gamintojo ir Komisijos tarnybų nuomonės išsiskiria, todėl jis rekomendavo tęsti diskusijas. Kaip alternatyvą prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas dar pasiūlė patikrinti Komisijos apskaičiavimus užuot atskleidus konfidencialius duomenis. 2015 m. liepos 30 d. surengtas susitikimas su eksportuojančiu Japonijos gamintoju siekiant šį tą paaiškinti ir pateikti papildomos informacijos. Be to, per galutinį faktų atskleidimą šiam eksportuojančiam Japonijos gamintojui atskleista papildomos informacijos (kaip antai, tam tikro tipo produkto tikslinė kaina, viso Sąjungoje parduoto kiekio vertė ir apimtis). Galiausiai, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat patikrino žalos apskaičiavimus, tačiau jokių neatitikimų ar klaidų neaptiko. Prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas apie tai pranešė eksportuojančiam Japonijos gamintojui

(157)

Antra, kalbant apie korekcijas atsižvelgiant į apipjaustymą, būtų galima pagrįstai pakoreguoti svorį (vientisus neapipjaustytus ritinius palyginus su vientisais ritiniais su apipjaustytais kraštais). Nustačius laikinąsias antidempingo priemones, vis dėlto buvo patikslinti pakoreguoti dydžiai, nes pradiniu etapu naudoti procentiniai svorio pakoregavimo dydžiai nebuvo tikslūs. Koreguojant naudotas išeigos nuostolių procentinis dydis buvo pagrįstas įrodymais, surinktais atliekant eksportuojančio Japonijos gamintojo tikrinimą vietoje. Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis Japonijos gamintojas pakartojo savo pastabas.

(158)

Komisijos nuomone, ši patikslinta korekcija tiksliai rodo apipjaustytų ritinių ir neapipjaustytų ritinių rinkos vertės skirtumą. Eksportuojančio Japonijos gamintojo apskaičiavimai nebuvo laikomi tiksliais, nes, apskaičiuojant apipjaustytų ritinių ir neapipjaustytų ritinių rinkos vertės skirtumą, nebuvo atsižvelgtą į grynąjį neapipjaustytų ritinių svorį.

(159)

Tas pats eksportuojantis Japonijos gamintojas dar teigė, kad pirminis faktų atskleidimas buvo iš dalies klaidingas. Iš tiesų, buvo aptikta ir ištaisyta keletas klaidų, padarytų per pirminį faktų atskleidimą. Atlikus šiuos pataisymus ir ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašytą pataisą, pakoreguotas šios Japonijos bendrovės žalos skirtumas tapo lygus 39,0 proc. Kaip nurodyta pirmiau, apskaičiavimus peržiūrėjo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(160)

Eksportuojantis Rusijos gamintojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, naudotos apskaičiuojant priverstinį tam tikrų tipų produkto pardavimą mažesnėmis kainomis, palyginti su beveik identiškais produkto tipais, buvo nepagrįstai didelės. Po galutinio faktų atskleidimo šis teiginys buvo pakartotas, tvirtinant, kad Komisijos atlikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimai yra netikslūs ir kad dviejų panašių tipų nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudos gerokai skiriasi.

(161)

Tačiau Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės duomenys apie gamybos sąnaudas yra tikslūs. Visų pirma, eksportuojančio Rusijos gamintojo minėti du panašūs tipai buvo išnagrinėti ir palyginti su kitų tipų gamybos sąnaudomis. Bet kokį kai kurių produkto tipų gamybos sąnaudų skirtumą, palyginus su beveik identiškais produkto tipais, galima paaiškinti tuo, kad šiuos tipus gamina labai įvairios Sąjungos gamintojų grupės.

(162)

Be to, kalbėdamas apie ne aukščiausios kategorijos gaminių apdorojimą, eksportuojantis Rusijos gamintojas tvirtino, kad dempingo ir žalos apskaičiavimai yra asimetriški. Buvo teigiama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje, antro ir trečio pasirinkimo Rusijos nagrinėjamieji produktai nebuvo palyginti su pirmo ir antro pasirinkimo Sąjungos pramonės produktais.

(163)

Komisijos nuomone, tai, kad, siekiant teisingo produkto tipų palyginimo, ne aukščiausios kategorijos gaminiai nebuvo palyginti su Sąjungos pramonės produktais, neturėjo įtakos dempingo ir žalos apskaičiavimo tikslumui. Atvirkščiai, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą ir atliekant pastaruosius skaičiavimus, buvo lyginami tik panašūs produkto tipai. Todėl šis teiginys atmestas.

(164)

Eksportuojantys Kinijos gamintojai teigė, kad per pirminį faktų atskleidimą atlikti priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimai buvo neteisingi, visų pirma dėl to, kad skaičiavimai buvo tariamai pagrįsti vidutinėmis Sąjungos kainomis, nustatytomis laikinajame reglamente.

(165)

Šis teiginys atmestas. Eksportuojantis Kinijos gamintojas gamino ir Sąjungoje parduodavo tik dalį tų tipų, kurie, apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, vėliau buvo lyginami su tais pačiais produkto tipais, kuriuos gamino ir parduodavo Sąjungos gamintojai. Atliekant šiuos apskaičiavimus nesinaudota jokiomis vidutinėmis Sąjungos kainomis.

(166)

Kadangi kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, išskyrus vienam Japonijos gamintojui nustatyto žalos skirtumo pakeitimą iš 34,2 proc. į 39 proc., kaip nurodyta 159 konstatuojamojoje dalyje, laikinojo reglamento 241–246 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(167)

Atsižvelgiant į galutines išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės eksporto dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(168)

Antidempingo priemonės gali būti įvairių formų. Nors Komisijai suteikta didelė laisvė pasirinkti priemonių formą, tikslas yra tas pats – pašalinti žalingą dempingą. Vadovaujantis mažesnio muito taisykle, buvo nustatytas šis 21,5–39 proc. muitas ad valorem:

(169)

Kaip nurodyta 149 konstatuojamojoje dalyje, tikslinga pakeisti priemonių formą. Atsižvelgdama į konkrečias šio atvejo aplinkybes, Komisija mano, kad šiuo atveju tinkamiausia priemonė būtų kintamojo muito kaip MIK nustatymas. Viena vertus, tokia MIK Sąjungos gamintojams leistų atsigauti nuo žalingo dempingo. Tai būtų apsauginė sąlyga, leidžianti jiems grįžti prie tvaraus pelningumo ir skatinanti investuoti tiek, kiek reikia siekiant proporcingai padidinti panašaus produkto didelio laidžio tipų gamybą. Kita vertus, tokia MIK taip pat turėtų apsaugoti nuo bet kokio neigiamo nepagrįsto kainos didinimo poveikio po tiriamojo laikotarpio, galinčio iš esmės neigiamai paveikti naudotojų verslą. Taip pat būtų atsižvelgta į naudotojų nerimą dėl nagrinėjamojo produkto stygiaus, ypač tų tipų, kurių didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg ir kurie, vadovaujantis Ekologinio projektavimo reglamentu, yra itin reikalingi siekiant 1 lygio efektyvumo tikslų. Bendriau tariant, taip būtų išvengta rimtų tiekimo Sąjungos rinkai sutrikimų.

(170)

Jeigu importuojamos prekės CIF kaina prie Sąjungos sienos bus lygi nustatytai MIK arba ją viršys, muitas nebus mokamas. Jeigu importuojamos prekės kaina yra mažesnė nei MIK, galutinis muitas turėtų būti lygus taikytinos MIK ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumui. Jokiais atvejais muito suma neturėtų būti didesnė už muito ad valorem normas, nustatytas šio reglamento 168 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje.

(171)

Todėl, jei importuojamos prekės kaina yra mažesnė nei MIK, bus mokamas mažesnis iš toliau nurodytų mokesčių: taikytinos MIK ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumas arba 168 konstatuojamosios dalies lentelės paskutinėje skiltyje nurodyta muito ad valorem norma.

(172)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, buvo tiriamas 9 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtas nagrinėjamasis produktas, todėl buvo atliktas vienas išsamus žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų tyrimas. Tuo pačiu metu, spręsdama, kokios formos turėtų būti priemonė, Komisija nagrinėjo kokybės skirtumus. Siekdama veiksmingai naudoti MIK ir remdamasi atliekant tyrimą surinkta informacija, Komisija nusprendė nustatyti tris didžiausiais šerdies nuostoliais besiskiriančias nagrinėjamojo produkto kategorijas. Buvo atskirai apskaičiuotos visų šių trijų kategorijų MIK. Šios trys kategorijos suskirstytos taip:

(173)

Tipai, kurių didžiausi šerdies nuostoliai ne didesni kaip 0,90 W/kg, yra aukščiausios kategorijos didelio laidžio tipų nagrinėjamasis produktas. Tipai, kurių didžiausi šerdies nuostoliai yra didesni kaip 0,90 W/kg, bet ne didesni kaip 1,05 W/kg, nėra aukščiausios kategorijos, tačiau tebelaikomi didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipais ir iš esmės gaminami taip, kad didžiausi šerdies nuostoliai būtų ne didesni kaip 1,05 W/kg. Prie jų taip pat priskiriami kai kurie geresnės kokybės įprastiniai nagrinėjamojo produkto tipai. Tipai, kurių didžiausi šerdies nuostoliai didesni kaip 1,05 W/kg, dažniausiai yra įprastinių tipų nagrinėjamasis produktas. Šerdies nuostoliai turėtų būti matuojami vatais vienam kilogramui, esant 50 Hz dažniui ir 1,7 teslos magnetinei indukcijai.

(174)

Siekiant taikyti šią taisyklę teko nustatyti nežalingą kainą arba nežalingą MIK. Apskaičiuojant nežalingą kainą, buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti būtinų muitų dydį, kaip nustatyta laikinajame reglamente.

(175)

MIK yra lygios:

(176)

Remiantis šias metodais, nustatoma šių dydžių MIK:

(177)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys pateikė toliau nurodytas pastabas.

(178)

Pirma, naudotojų asociacija teigė, kad MIK pasiūlymu, kuriame kainų lygiai Sąjungoje atsiejami nuo pasaulinių kainų, iškraipoma rinka. Ši naudotojų asociacija tvirtino, kad Komisijos užfiksuoti visų tipų OGEP kainų lygiai gerokai viršijo TL jos apskaičiuotus vidutinius kainų lygius, įskaitant laikinajame reglamente nustatytas muito normas. Šios asociacijos nuomone, nebuvo jokio teisėto pagrindo imtis priemonių. Asociacija taip pat teigė, kad MIK buvo per didelės, todėl jas reikėtų pakoreguoti kasmet sumažinant 5 proc.

(179)

Antra, eksportuojantis Korėjos gamintojas palankiai vertino MIK pasiūlymą, laikydamas jį tinkamesniu už muitą ad valorem. Nepaisant to, šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija turėtų peržiūrėti savo metodus ir kiekvienam eksportuojančiam gamintojui nustatyti MIK, kuri būtų ne didesnė nei būtina, siekiant panaikinti žalingą eksportuojančio (Korėjos) gamintojo dempingą.

(180)

Trečia, kitas naudotojas teigė, kad siūlomos MIK yra per didelės – bet kuriuo atveju didesnės nei importo kainos TL, įskaitant muito ad valorem normas, galutinio faktų atskleidimo metu nustatytas mažiausiai dviem nagrinėjamosioms šalims (Korėjai ir Rusijai). Be to, šis naudotojas tvirtino, kad Komisija neturėtų sutikti su tuo, kad nežalingas lygis būtų apskaičiuojamas pagal visas gamybos sąnaudas, o greičiau turėtų remtis bet kokiomis sąnaudomis, kurias patirtų veiklus ir konkurencingas OGEP gamintojas.

(181)

Ketvirta, kitas naudotojas pareiškė, kad jis palankiai vertino tai, jog užuot pasirinkus muitą ad valorem, buvo pasirinkta MIK, Tačiau jis paprašė Komisijos apsvarstyti galimybę nustatyti vieną ar du MIK lygius. Jeigu lygiai būtų du, jie turėtų būti pagrįstai atskirti maždaug per vidurį tarp įprastinių OGEP ir didelio laidžio tipų.

(182)

Penkta, Sąjungos pramonė pritarė MIK sistemai, pagrįstai trimis produkto kategorijomis. Tačiau Sąjungos pramonė nepritarė šių MIK apskaičiavimo metodams, nes taikant Komisijos svertinio vidurkio metodą gautos siūlomos MIK buvo mažesnės nei bendras žalos pašalinimo lygis, todėl taip nustatytas lygis buvo per žemas. Ji taip pat teigė, kad šiuo metu siūlomos MIK yra gerokai mažesnės nei dabartinės rinkos kainos ES ir trečiosiose šalyse. Todėl Komisija turėtų patikslinti MIK skaičiavimus ir juos grįsti tik žalos pašalinimo lygiais, taikomais visiems eksportuojantiems gamintojams, pridedant pagrįstą pelną (už kiekvieno tipo nagrinėjamąjį produktą, priskiriamą atitinkamam produktui). Be to, Sąjungos pramonė pakartojo pastabą, kad Komisija turėtų taikyti 14 proc. tikslinį pelną, kuris buvo gaunamas nuo 2010 m.

(183)

Šešta, eksportuojantis Amerikos gamintojas išreiškė rimtų abejonių dėl Komisijos MIK pasiūlymo naudingumo ir tinkamumo, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkamo produkto rinkos kainos šiuo metu daug didesnės nei MIK.

(184)

Septinta, kitas vartotojas pareiškė pritariąs tam, kad MIK būtų taikoma visam produkto asortimentui, kaip kompromisiniam sprendimui suderinti prieštaraujančius OGEP ir transformatorių pramonės sektorių interesus. Šis naudotojas pareiškė, kad MIK yra per didelės (ypač antros ir trečios kategorijų produktų, palyginti su TL pardavimo kainomis, prie kurių buvo pridėti muitai ad valorem), todėl labai įmanoma, kad Sąjungos transformatorių pramonė turės mokėti muitus tol, kol Sąjungos pramonė taps pajėgi patenkinti paklausą.

(185)

Aštunta, eksportuojantis Rusijos gamintojas palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą patvirtinti, kad kintamas antidempingo muitas būtų kaip MIK, o ne kaip muitas ad valorem. Tačiau šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad šiuo metu siūloma trijų skirtingų MIK apskaičiavimo metodika, pagrįsta tik skirtingais didžiausiais šerdies nuostoliais, neskiriant nei individualių eksportuojančių gamintojų, nei individualių kilmės šalių, pažeidžia pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Todėl šis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad šis metodas neleidžia nustatyti tinkamo dydžio antidempingo muitų ir diskriminuoja importą iš Rusijos. Be to, eksportuojantis Rusijos gamintojas taip pat paprašė Komisijos sukurti ketvirtą produkto kategoriją, kuriai turėtų būti priskirti nerūšiniai arba antrarūšiai nagrinėjamojo produkto tipai, kurių fizinės savybės būtų panašios į antro ir trečio pasirinkimo eksportuojamo produkto tipus, kad būtų galima apskaičiuoti minimalią importo kainą. Eksportuojantis Rusijos gamintojas teigė, kad nustačius MIK, iš esmės pagrįstas tik didžiausiais šerdies nuostoliais, Rusijos gamintojas, o galiausiai ir Rusija, kaip vienintelis eksportuojamų antro ir trečio pasirinkimo tipų tiekimo šaltinis, atsidurtų iš esmės kitoje padėtyje nei visos kitos eksportuojančios nagrinėjamosios šalys.

(186)

Komisija detaliai išnagrinėjo visas pastabas (toliau išaiškins, kaip naudojo šiuos metodus, atsižvelgdama į pateiktas pastabas) ir padarė toliau nurodytas išvadas.

(187)

Toliau aprašomi Komisijos metodai, naudoti apskaičiuojant tas tris MIK. Kaip ir atlikdama bet kokį antidempingo tyrimą Komisija rinko TL duomenis ir juos tikrino, siekdama nustatyti normaliąsias kiekvieno produkto tipo vertes, taip pat Sąjungos pramonei taikomas nežalingas tikslines kiekvieno produkto tipo kainas. Į Sąjungos pramonei taikomas tikslines kainas įėjo gamybos sąnaudos, prie kurių pridėtas pagrįstas pelnas. Remiantis šiais duomenimis, buvo taikomi 169 konstatuojamojoje dalyje nurodyti metodai ir toliau pateiktos nuostatos. Todėl MIK lygiai yra tiesiogiai pagrįsti patikrintais TL duomenimis. Be to, buvo atsižvelgta į mažesnio muito taisyklę. Kai taikomas muitas ad valorem buvo grindžiamas dempingo skirtumu, apskaičiuojant MIK buvo naudojamos normaliosios vertės, o prie jų buvo pridedamos transporto išlaidos, kad būtų gauta CIF kaina Sąjungos pasienyje. Kai muitas ad valorem buvo grindžiamas žalos pašalinimo lygiu, buvo naudojama nežalinga tikslinė kaina, taikoma Sąjungos pramonei. Po to MIK buvo apskaičiuojamos kaip svertinis normaliųjų verčių ir naudotų nežalingų tikslinių kainų vidurkis. Svertinis koeficientas buvo nustatytas remiantis bendrovių importo į Sąjungą kiekiu, kai muitas ad valorem grindžiamas dempingo skirtumais, ir bendrovių importo kiekiu, kai muitas ad valorem grindžiamas žalos pašalinimo lygiu. Kiekviena MIK – tai svertinis skirtingų produkto tipų, priskiriamų kiekvienai iš trijų produkto kategorijų, kainų vidurkis (normaliosios vertės ir tikslinių kainų).

(188)

Trys MIK, nustatytos trims skirtingoms produkto kategorijoms, taikomos visiems eksportuojantiems gamintojams ir visoms nagrinėjamosioms šalims, jei CIF kaina Sąjungos pasienyje yra lygi MIK arba ją viršija (tokiu atveju muito mokėti nereikia). Tais atvejais, kai turi būti sumokėti muitai, t. y. kai eksporto kainos yra mažesnės už MIK, būtų taikoma mažesnė iš toliau nurodytų muito normų: taikytinos MIK ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumas arba muito ad valorem norma. Taigi, kiekvienam eksportuojančiam gamintojui taikomas individualus muitas. Jokiais atvejais muito suma neturėtų būti didesnė už muito ad valorem normas, nustatytas kiekvienam individualiam eksportuojančiam gamintojui iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies. Remiantis kai kurių suinteresuotųjų šalių pateiktu alternatyviu pasiūlymu, kiekvienam eksportuojančiam gamintojui būtų buvusios nustatytos skirtingos MIK. Tačiau tai reikštų, kad būtų mažiausiai 21 skirtinga MIK (t. y. po tris MIK kiekvienai iš trijų skirtingų kategorijų, padaugintai iš septynių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų), tad muitinėms būtų itin sudėtinga įgyvendinti priemones, o gal net neįmanoma.

(189)

Paskiau MIK buvo palygintos su pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje po TL. Duomenų apie šias kainas buvo gauta iš naudotojų ir Sąjungos pramonės, atlikus tyrimą po pirminio faktų atskleidimo, kaip nurodyta 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse. Šis tyrimas parodė, kad, bendrai tariant, siūlomos visų trijų skirtingų kategorijų MIK, visų pirma MIK, taikoma aukščiausioms kategorijoms, nesiekia pardavimo po TL kainų, tad muito mokėti nereikia. Kaip nustatyta 182 ir 183 konstatuojamosiose dalyse, šią tyrimo išvadą patvirtino Sąjungos pramonės, kelių naudotojų ir eksportuojančio Amerikos gamintojo pareiškimai.

(190)

Atsižvelgdama į tai, Komisija atmetė visus prieštaravimus dėl taikytų metodų ir MIK lygio.

(191)

Dėl teiginio, kad Komisija užfiksavo kainas, Komisija primena, kad trims skirtingoms produkto kategorijoms tris MIK ji nustatė dėl to, kad pašalintų žalingą dempingą ir apsaugotų naudotojus nuo bet kokio neigiamo poveikio, kurį gali sukelti nepagrįstas kainų padidėjimas po tiriamojo laikotarpio, kaip nurodyta 169 konstatuojamojoje dalyje. Komisija neiškraipo rinkos dėl Sąjungos rinkos kainų, kurios iš esmės yra didesnės už siūlomas MIK, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje. Be to, MIK nėra mažiausiosios kainos, tad eksportuojantys gamintojai, jei jie to pageidauja, gali vis dar parduoti mažesnėmis nei MIK kainomis. Todėl eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos gamintojai tebeturi galimybę tarpusavyje konkuruoti kaitaliodami viens kito atžvilgiu kainas, nepaisydami nustatytų MIK.

(192)

Kalbant apie teiginį, kad būtų buvę tikslingiau nustatyti (vieną ar) dvi MIK nei pasiūlytas tris MIK, Komisija atkreipė dėmesį į objektyvų pirmos ir antros produkto kategorijų, kurioms abejoms priklauso didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipai, kainų skirtumą (apie 170 eurų už toną, žr. 176 konstatuojamąją dalį). Nustačius tik dvi MIK, kurių riba būtų per vidurį tarp įprastinių ir didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipų, pirmosios kategorijos produkto (t. y. produkto tipų, kurių didžiausi šerdies nuostoliai būtų ne didesni kaip 0,9 W/kg) kaina iš esmės būtų derinama prie antrosios kategorijos produkto kainos; pastarajai kategorijai iš esmės taip pat priskiriami didelio laidžio nagrinėjamojo produkto tipai, bet šių tipų didžiausi šerdies nuostoliai yra didesni. Jeigu būtų taikyta tokia metodika, būtų nustatyta proporcingai mažesnė aukščiausios kokybės didelio laidžio produkto tipų MIK. Dėl teiginių, kad eksportuojantiems gamintojams netaikomi individualūs muitai, nurodoma 187 konstatuojamoji dalis, aprašanti metodą, kuriuo remiantis, esant reikalavimui sumokėti muitą ad valorem, taikomi individualūs muitai.

(193)

Kalbant apie teiginį, kad Komisija neturėtų sutikti su tuo, kad nežalingas lygis būtų apskaičiuojamas pagal visas gamybos sąnaudas, o greičiau turėtų remtis bet kokiomis sąnaudomis, kurias patiria veiklus ir konkurencingas OGEP gamintojas, primenama, kad apskaičiavimai buvo pagrįsti patikrintais duomenimis. Be to, šis teiginys nebuvo pagrįstas ir nebuvo pateikta jokių alternatyvių metodų, kaip atitinkamai pakoreguoti gamybos sąnaudas, tad Komisija jį atmetė.

(194)

Pasiūlymas MIK kasmet sumažinti 5 proc. neatitiktų tikslo pašalinti žalingą dempingą. Be to, nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų tokį sprendimą kasmet ją mažinti 5 proc.

(195)

Dėl prašymo įvesti ketvirtą produkto kategoriją, kuriai būtų priskirti tik nerūšiniai arba antrarūšiai nagrinėjamojo produkto tipai, Komisija mano, kad nėra aiškių tokio platesnio skirstymo kriterijų. Be to, MIK yra grindžiamos įvairiais produkto tipais, nepriklausomai nuo to, ar, pvz., jie vientisi ar supjaustyti, arba nepriklausomai nuo jų kokybės. Minėtos trys skirtingos produkto kategorijos yra pagrįstos didžiausiais šerdies nuostoliais, o tai yra objektyvus, nediskriminacinis kriterijus.

(196)

Be to, du naudotojai pageidavo apriboti priemonių taikymo trukmę ir ją sutrumpinti iki mažiau nei penkerių metų, tvirtindami, kad ES OGEP pramonei nereikalinga daugiau nei 2–3 metus galiojanti apsauginė sąlyga, kad jai būtų suteikta pakankamai didelė paskata investuoti į aukštos klasės OGEP.

(197)

Tačiau naudotojai nepagrindė savo teiginio, kad palyginti trumpo 2–3 metų laikotarpio užtektų investicijoms suteikti ir gauti iš jų bent šiokios tokios grąžos. Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, galutinis antidempingo muitas turi nustoti galioti praėjus penkeriems metams nuo jo nustatymo dienos.

(198)

Tuo atveju, jeigu rinkos sąlygos pasikeistų, pagrindinis reglamentas numato keletą galimybių. Jeigu pokytis yra ilgalaikis, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gali būtų teikiamas prašymas persvarstyti būtinybę toliau taikyti priemones, jeigu nuo galutinės priemonės nustatymo pradžios yra praėjęs pagrįstai nustatytas bent vienerių metų laikotarpis. Jeigu pokytis yra trumpalaikis, vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalimi priemonės gali būti sustabdytos, jeigu rinkos sąlygos laikinai tiek pasikeitė, kad dėl minėto sustabdymo nėra tikimybės, jog žala atsinaujins. Komisija skubiai įvertins bet kokio pagal vieną iš šių nuostatų pateikto tinkamai motyvuoto prašymo aplinkybes, kad apsaugos nuo žalingo dempingo lygis išliktų suderintas.

(199)

Galiausiai, eksportuojančio Rusijos gamintojo teiginys, kad MIK neturėtų būti grindžiama tik šerdies nuostoliais, nebuvo priimtas dėl toliau nurodytos priežasties. Didžiausi šerdies nuostoliai yra objektyvus kriterijus, pagal kurį vienas nuo kito atskiriami skirtingi nagrinėjamojo produkto tipai, o štai skirtumas tarp pirmos ir antros rūšies nagrinėjamojo produkto tipų veikiau yra paremtas subjektyviu vertinimu, ir tai apsunkintų priemonių įgyvendinimo stebėseną. Be to, MIK leidžia atskirti vienus nuo kitų individualius eksportuojančius gamintojus ir nagrinėjamąsias šalis, kaip išsamiai išdėstyta 187 konstatuojamojoje dalyje.

(200)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo priemonės buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios priemonės taikomos tik importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino įvardyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikomos visoms kitoms bendrovėms nustatytos priemonės. Jiems neturėtų būti taikomos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo priemonės.

(201)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo priemones pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos ar prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (6). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įskaitant: su gamyba susijusį bendrovės veiklos pasikeitimą; pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, susijusį su, pvz., pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir prekybos subjekto pasikeitimu. Pagrįstais atvejais Komisija atnaujins bendrovių, kurioms taikomos konkrečios antidempingo priemonės, sąrašą.

(202)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo priemonių taikymui užtikrinti. Turi būti taikomos šios specialios priemonės: valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra ir gamyklos sertifikatas, atitinkantys šio reglamento prieduose nustatytus reikalavimus. Jeigu tokios prekės importuojamos be sąskaitos faktūros ir gamyklos sertifikato, importui taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito ad valorem norma, neatsižvelgiant į minimalias importo kainas.

(203)

Jeigu, nustačius priemones, pasikeistų prekybos pobūdis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, gali būti pradėtas priemonių vengimo tyrimas ir, susidarius atitinkamoms sąlygoms, gali būti nustatytas muitas ad valorem.

(204)

Be to, siekiant kuo geriau apsisaugoti nuo galimos priemonių absorbcijos, visų pirma tarp susijusių bendrovių, Komisija nedelsdama pradės tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį ir, nustačiusi, kad yra tokios veiklos požymių, gali įpareigoti registruoti importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(205)

Laikinasis muitas, nustatytas kaip muitas ad valorem, kurio dydis svyruoja nuo 21,6 iki 35,9 proc., taikytas nagrinėjamajam produktui nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., nerenkamas. Komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, laikinojo muito, kurio forma kitokia nei galutinio muito, surinkimas neatitiktų Sąjungos interesų, kadangi minėtu laikotarpiu kainos iš esmės viršijo nustatytas MIK.

(206)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Kitų šalių pateiktos pastabos buvo tinkamai išnagrinėtos, tačiau dėl jų išvadų nereikėjo keisti.

(207)

Eksportuojantys Rusijos ir Korėjos gamintojai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimus dėl kainų. Korėjos eksportuojantis gamintojas vėliau atšaukė savo įsipareigojimą.

(208)

Eksportuojantis Rusijos gamintojas eksportuoja dviejų tipų OGEP (aukščiausios ir ne aukščiausios rūšies, iš kurių pastaroji turi, pvz., paviršiaus defektų), priskiriamų žemiausios rūšies produktų asortimentui (produktams, kurių didžiausi šerdies nuostoliai didesni kaip 1,05 W/kg). Jis prašė, kad šiai produkto kategorijai būtų nustatytos dvi MIK, neskaitant vietoj muito jau nustatytų, kad būtų įmanoma atskirti šių į Sąjungą eksportuojamų dviejų tipų nagrinėjamąjį produktą. Eksportuojantis Rusijos gamintojas Sąjungoje turi keletą susijusių bendrovių, nors iki šiol nagrinėjamąjį produktą parduodavo tik per savo susijusį prekiautoją Šveicarijoje.

(209)

Komisija įvertino šį pasiūlymą atsižvelgdama į priemonių formą, t. y. į MIK, nustatytas trims produkto tipų kategorijoms ir taikytinas visiems eksportuojantiems gamintojams iš visų nagrinėjamųjų šalių, kaip nurodyta 175 ir 176 konstatuojamosiose dalyse. Pasiūlytas įsipareigojimas iš esmės skiriasi nuo šios koncepcijos, tad bendrovei reikėtų nustatyti konkrečią priemonę.

(210)

Aukščiausios ir ne aukščiausios rūšies produktų atskyrimas pasirodė esąs pernelyg subjektyvus, kad būtų įmanoma įgyvendinti priemones, nes du produkto tipus siūloma atsieti pagal Rusijos standartą. Komisijos nuomone, dėl šios priežasties ir ypač dėl to, kad atskiriant produkto tipus pagal šerdies nuostolius dar būtų remiamasi ir šiuo standartu, įsipareigojimo neįmanoma įgyvendinti.

(211)

Be to, Komisijos tarnyboms būtų sudėtinga prižiūrėti, kaip vykdomas šis įsipareigojimas, dėl to, kad bendrovė Sąjungoje parduoda labai įvairių tipų produktus (visą nagrinėjamojo produkto asortimentą), o taip pat ir dėl jos struktūros, ypač atsižvelgiant į priemonių formą, t. y. į bendrąsias MIK, nustatytas trims produkto tipų kategorijoms vietoj įprastesnio muito ad valorem. Galiausiai, šiuo konkrečiu atveju nustačius bendrąsias MIK, kaip nurodyta 149 ir 169 konstatuojamosiose dalyse, jau atsižvelgta į bendruosius Sąjungos interesus ir poveikį naudotojams. Todėl tai yra dar viena priežastis atmesti siūlomą įsipareigojimą dėl kainos.

(212)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir bendrosios politikos tikslais, Komisija atmetė šį eksportuojančio Rusijos gamintojo pasiūlymą dėl įsipareigojimo.

(213)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,