2.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/48

(1)

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (Euratomo sutartis) 2 straipsnio b punkte numatyta, kad turi būti nustatyti vienodi saugos standartai, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata;

(2)

Euratomo sutarties 30 straipsnyje numatyta, kad turi būti nustatyti pagrindiniai darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės standartai;

(3)

Euratomo sutarties 37 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai teiktų bendruosius duomenis apie radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekynus planus;

(4)

Tarybos direktyva 96/29/Euratomas (3) nustato pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus. Ta direktyva papildyta labiau specializuotais teisės aktais;

(5)

kaip savo praktikoje pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Euratomo sutarties 3 skyriaus nuostatos, susijusios su sveikatos ir saugos klausimais, sudaro darnią visumą, ir jomis Komisijai suteikiami tam tikri plataus masto įgaliojimai, kad gyventojai ir aplinka būtų apsaugoti nuo radioaktyviosios taršos pavojaus (4);

(6)

1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendime 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos (5) nustatyta pranešimų ir informacijos teikimo sistema, kuria valstybės narės turi naudotis, kad apsaugotų plačiąją visuomenę įvykus radiacinei avarijai. 1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvoje 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju (6) valstybės narės įpareigotos informuoti visuomenę apie įvykusią nepaprastąją radiologinę padėtį;

(7)

Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas (7) numato didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir paliktųjų šaltinių, įskaitant nebenaudojamus šaltinius, kontrolę. Remiantis Jungtine panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija (toliau – Jungtinė konvencija), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) elgesio kodeksu dėl jonizuojančios spinduliuotės šaltinių saugos ir saugumo bei dabartine pramonės praktika, nebenaudojami uždarieji šaltiniai gali būti pakartotinai naudojami, perdirbami arba dedami į atliekynus. Daugeliu atvejų tuo tikslu šaltinį ar įrenginius su šaltiniu reikia grąžinti teikėjui ar gamintojui paskirčiai pakeisti ar perdirbti;

(8)

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (8) taikoma kasybos pramonės atliekų, kurios gali būti radioaktyvios, tvarkymui, išskyrus su radioaktyvumu susijusius aspektus, kuriems taikoma Euratomo sutartis;

(9)

Tarybos direktyvoje 2006/117/Euratomas (9) išdėstyta Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Bendrija) radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tarpvalstybinio vežimo priežiūros ir kontrolės sistema. Ta direktyva papildyta 2008 m. gruodžio 4 d. Komisijos rekomendacija 2008/956/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro eksporto į trečiąsias šalis kriterijų (10);

(10)

2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvoje 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (11), nustatyti valstybėms narėms įpareigojimai sukurti ir palaikyti nacionalinę branduolinės saugos sistemą. Nors direktyva pirmiausia susijusi su branduolinių įrenginių branduoline sauga, joje teigiama, kad taip pat svarbu užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugų tvarkymą, įskaitant tvarkymą saugojimo ir atliekynuose. Todėl tiems įrenginiams, kuriuos reguliuoja Direktyva 2009/71/Euratomas ir ši direktyva, neturėtų būti taikomi neproporcingi ir nebūtini įpareigojimai, visų pirma dėl ataskaitų teikimo;

(11)

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (12), taikoma tam tikriems planams ir programoms, numatytiems 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (13) taikymo srityje;

(12)

2006 m. spalio 24 d. Komisijos rekomendacijoje 2006/851/Euratomas dėl branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti, panaudotam branduoliniam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti skirtų finansinių išteklių valdymo (14) dėmesys sutelktas į tai, kad lėšų būtų pakankamai, taip pat į finansinį saugumą ir skaidrumą, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tik numatytais tikslais;

(13)

atsižvelgdama į specialias Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygas, pagal kurias tam tikros branduolinės elektrinės turėjo būti anksti uždarytos, Bendrija dalyvauja telkiant finansines lėšas ir tam tikromis sąlygomis teikia finansinę paramą įvairiems eksploatavimo nutraukimo projektams, įskaitant susijusiems su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymu;

(14)

su TATENA parama sudaryta Jungtinė konvencija yra skatinamoji priemonė, ja siekiama, kad visame pasaulyje būtų užtikrintas ir išlaikytas aukštas panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos lygis pasitelkiant nacionalinių priemonių tobulinimą ir tarptautinio bendradarbiavimo gerinimą;

(15)

kai kurios valstybės narės jau dalyvavo ir ketina toliau dalyvauti JAV ir Rusijos vadovaujamoje programoje, vadinamoje Pasauline grėsmių mažinimo iniciatyva, veždamos moksliniams tyrimams skirto reaktoriaus panaudotą branduolinį kurą į Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusijos Federaciją;

(16)

2006 m. TATENA atnaujino standartų sistemą ir paskelbė Pagrindinius saugos principus, prie kurių rengimo prisidėjo Bendrija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės energijos agentūra ir kitos tarptautinės organizacijos. Taikant Pagrindinius saugos principus bus sudarytos palankesnės sąlygos taikyti tarptautinius saugos standartus ir suderinti skirtingose valstybėse taikomą tvarką;

(17)

atsižvelgiant į 2007 m. gegužės 8 d. Tarybos išvadose dėl branduolinės saugos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo išdėstytą raginimą ES lygiu įsteigti aukšto lygio darbo grupę, 2007 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimu 2007/530/Euratomas dėl Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės sudarymo (15) įsteigta Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė, kurios užduotis – padėti siekti Bendrijos tikslų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės išvados ir rekomendacijos atsispindėjo 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos rezoliucijoje dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir 2009 m. lapkričio 9 d. Tarybos išvadose dėl Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės ataskaitos;

(18)

Europos Parlamentas 2007 m. gegužės 10 d. priėmė rezoliuciją „Euratomo įvertinimas. Europos branduolinės energetikos politikai – 50 metų“, kurioje jis pasisakė už tai, kad būtų priimti suderinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo standartai, ir paragino Komisiją peržiūrėti atitinkamus savo teisės aktų pasiūlymo projektus ir pateikti naują pasiūlymą dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo direktyvos;

(19)

nors savo energijos rūšių derinį pati nustato kiekviena valstybė narė, visose valstybėse narėse susidaro radioaktyviųjų atliekų gaminant elektros energiją arba vykdant pramoninę, žemės ūkio, medicinos ir mokslinių tyrimų veiklą, arba dėl branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo arba valymo ir intervencijų atvejais;

(20)

veikiant branduoliniams reaktoriams susidaro panaudoto branduolinio kuro. Kiekviena valstybė narė pati gali nustatyti savo kuro ciklo politiką. Panaudotas branduolinis kuras gali būti laikomas vertingu ištekliu, kuris gali būti perdirbtas, arba tiesiogiai dedamas į atliekynus, jeigu jis priskiriamas radioaktyviosioms atliekoms. Kad ir kuris variantas būtų pasirinktas, turėtų būti apsvarstyta galimybė dėti į atliekynus perdirbant didelio aktyvumo atliekas, atskirtas kuro perdirbimo metu, arba atliekoms priskiriamą panaudotą branduolinį kurą;

(21)

radioaktyviąsias atliekas, įskaitant atliekoms priskiriamą panaudotą branduolinį kurą, būtina sulaikyti, kad radionuklidai nepasklistų į aplinką, ir ilgam laikotarpiui izoliuoti nuo žmonių ir gyvenamosios aplinkos. Atsižvelgiant į radioaktyviųjų atliekų specifinį pobūdį, t. y. į tai, kad jose yra radionuklidų, būtina imtis žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus priemonių, įskaitant dėjimą į atitinkamus įrenginius, galutinėje jų laikymo vietoje. Radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, yra ne dėjimo į atliekynus alternatyva, o laikinas sprendimas;

(22)

nacionalinė radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo schema, kurią taikant visapusiškai atsižvelgiama į radioaktyviųjų atliekų rūšį ir savybes, turėtų padėti vykdyti tas priemones;

(23)

paprastai trumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos yra dedamos į paviršinį atliekyną. Plačiai pripažįstama, kad techniniu požiūriu dėjimas į giluminį atliekyną – šiuo metu saugiausias ir tvariausias galutinis didelio aktyvumo atliekų ir atliekoms priskiriamo panaudoto branduolinio kuro tvarkymo būdas. Valstybės narės, išsaugodamos atsakomybę už panaudoto branduolinio kuro ir mažo, vidutinio arba didelio aktyvumo lygio atliekų tvarkymo politiką, turėtų, be kita ko, savo nacionalinėje politikoje numatyti dėjimo į atliekynus galimybių planavimą ir vykdymą. Kadangi atliekynų įgyvendinimas ir vystymas tęsis ištisus dešimtmečius, daugelyje programų pripažįstama, kad reikia ir toliau būti lanksčiais ir gebančiais prisitaikyti, pvz., kad būtų atsižvelgta į naujas žinias apie dėjimo į atliekynus vietos sąlygas arba galimą dėjimo į atliekynus sistemos evoliuciją. Vykdant veiklą pagal Geologinio radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekynus įgyvendinimo technologijų platformą (IGD-TP) galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis šios srities patirtimi ir technologijomis. Todėl vykdant dėjimo į atliekynus sistemos techninį plėtojimą galima remtis atliekų susigrąžinamumu ir išimamumu, kaip eksploatavimo ir projektavimo kriterijais. Tačiau dėl šių kriterijų neturėtų būti atsisakyta gerai suprojektuoto atliekyno, kurio uždarymui yra tvirtų argumentų. Reikalingas kompromisas, nes radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymas yra pagrįstas naujausiais mokslo ir technologijų duomenimis;

(24)

tai turėtų būti kiekvienos valstybės narės etikos įsipareigojimas, kuriuo ji privalėtų vengti ateities kartoms nepagrįstai užkrauti bet kokią naštą, susijusią su esamu panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviosiomis atliekomis, įskaitant bet kurias radioaktyviąsias atliekas, kurios būtų išimamos iš esamų branduolinių įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas. Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės parodo, kad jos ėmėsi pagrįstų veiksmų kad tas tikslas būtų pasiektas;

(25)

už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą galutinė atsakomybė tenka valstybėms narėms – tai vienas iš Jungtinėje konvencijoje patvirtintų pagrindinių principų. Minėtas nacionalinės atsakomybės principas ir principas, pagal kurį pagrindinė atsakomybė už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą tenka nacionalinės kompetentingos reguliavimo institucijos kontroliuojamam licencijos turėtojui, turėtų būti įtvirtintas šia direktyva; ja taip pat turėtų būti sustiprintas kompetentingos reguliavimo institucijos vaidmuo ir įtvirtintas jos nepriklausomumas;

(26)

suprantama, kad kompetentingos reguliavimo institucijos vykdomas jonizuojančios spinduliuotės šaltinių utilizavimas nedaro poveikio jos nepriklausomumui atliekant reguliavimo užduotis;

(27)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui būtų skirtas pakankamas finansavimas;

(28)

valstybės narės turėtų sukurti nacionalines programas, siekiant užtikrinti, kad politiniai sprendimai būtų perkelti į aiškias nuostatas, susijusias su visais panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų nuo susidarymo iki dėjimo į atliekynus įgyvendinimu laiku. Turėtų būti galima, kad tokios nacionalinės programos būtų vienas pamatinis dokumentas arba dokumentų rinkinys;

(29)

daroma prielaida, kad nacionalinė panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tvarka bus taikoma pasitelkiant tam tikros formos teisinę, reguliavimo ar organizavimo priemonę, kurios pasirinkimas priklauso valstybių narių kompetencijai;

(30)

skirtingi panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapai yra glaudžiai susiję. Sprendimai viename etape gali turėti įtakos kitam etapui. Todėl į tokias sąsajas turėtų būti atsižvelgta rengiant nacionalines programas;

(31)

skaidrumas yra svarbus panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo aspektas. Skaidrumas turėtų būti užtikrintas siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant vietos valdžios institucijas ir visuomenės atstovus, būtų suteikta galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, įgyvendinant nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus;

(32)

valstybių narių ir tarptautinis bendradarbiavimas suteiktų galimybę naudotis sukaupta patirtimi ir technologija ir taip galėtų padėti palengvinti ir paspartinti sprendimų priėmimą;

(33)

kai kurios valstybės narės mano, kad gali būti naudinga, saugu ir ekonomiškai efektyvu bendrai naudoti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, įskaitant atliekynus, jei toks naudojimas pagrįstas tų valstybių narių susitarimu;

(34)

su sauga susijusių sprendimų priėmimo proceso dokumentų tvarkymas turėtų atitikti rizikos lygius (proporcingumo principas) ir turėtų sudaryti gerą pagrindą sprendimams panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Tai turėtų įgalinti nustatyti problemines sritis, į kurias reikia atkreipti dėmesį vertinant saugą. Saugos vertinimo sprendimai turėtų būti pagrįsti saugos vertinimo rezultatais ir informacija apie saugos vertinimo pagrįstumą ir patikimumą, taip pat apie to vertinimo prielaidas. Todėl sprendimų priėmimo procesas turėtų būti pagrįstas argumentų ir įrodymų visuma, kuriais siekiama parodyti, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginyje ar vykdant tokio tvarkymo veiklą laikomasi reikiamo saugos standarto. Konkrečiu atliekyno atveju dokumentų tvarkymas turėtų pagerinti dėjimo į atliekynus sistemos saugai poveikį darančių veiksnių supratimą, įskaitant gamtinių (geologinių) ir inžinerinių barjerų supratimą, ir numatomą per tam tikrą laiką dėjimo į atliekynus sistemos vystymąsi;

(35)

jeigu valstybė narė, kuri neturi panaudoto branduolinio kuro, nei perspektyvų artimiausiu metu jo turėti, nevykdo ir neplanuoja veiksmų, susijusių su panaudotu branduoliniu kuru, turėtų perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šios direktyvos nuostatas, susijusias su panaudotu branduoliniu kuru, jai būtų nustatomas neproporcingas ir nebūtinas įpareigojimas. Todėl tokios valstybės narės turėtų būti atleidžiamos nuo įpareigojimo perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šios direktyvos nuostatas, susijusias su panaudotu branduoliniu kuru, jeigu jos nepriima sprendimo plėtoti veiklą, susijusią su panaudotu branduoliniu kuru;

(36)

Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl Krško branduolinės elektrinės statuso ir kitų juridinių santykių, susijusių su investavimu į ją, jos eksploatavimu ir eksploatavimo nutraukimu, reglamentavimo, nustato branduolinės elektrinės bendros nuosavybės valdymo teisę. Ta sutartis numato bendrą atsakomybę už radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymą ir dėjimą į atliekynus, todėl turėtų būti nustatyta išimtis, leidžianti netaikyti tam tikrų šios direktyvos nuostatų, kad nebūtų kliudoma visapusiškam šios dvišalės sutarties įgyvendinimui;

(37)

šioje direktyvoje pripažįstama, kad nacionalinėje sistemoje turėtų būti atsižvelgta į radiologinius ir neradiologinius pavojus, susijusius su panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviosiomis atliekomis, tačiau ji netaikoma radiologiniams pavojams, kuriems taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo;

(38)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srities kompetencijos ir įgūdžių išsaugojimas ir didinimas – viena iš svarbiausių aukšto lygio saugos užtikrinimo priemonių, kuri turėtų būti įgyvendinamas remiantis darbo patirtimi grindžiamu mokymusi;

(39)

moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kurių veiksmingumą didintų subjektų bendradarbiavimas techniniais klausimais, gali atverti galimybes pagerinti panaudoto branduolinio kuro saugos valdymą ir prisidėti prie didelio radioaktyvumo atliekų radiacinio toksiškumo rizikos mažinimo;

(40)

siekiant kaupti patirtį ir ja keistis, taip pat užtikrinti aukštus veiklos standartus, puikia pasitikėjimo panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu Europos Sąjungoje skatinimo priemone galėtų būti atliekamas tarpusavio vertinimas,

a)

visiems panaudoto branduolinio kuro tvarkymo etapams, kai panaudoto branduolinio kuro susidaro vykdant civilinę veiklą;

b)

visiems radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekynus, kai radioaktyviųjų atliekų susidaro vykdant civilinę veiklą.

a)

kasybos pramonės atliekoms, kurios gali būti radioaktyvios ir kurios patenka į Direktyvos 2006/21/EB taikymo sritį;

b)

leistinam medžiagų išmetimui.

a)

nebenaudojamų uždarųjų šaltinių grąžinimui į kilmės šalį tiekėjui ar gamintojui;

b)

moksliniams tyrimams skirto reaktoriaus panaudoto branduolinio kuro vežimui į šalį, kuri tiekia moksliniams tyrimams skirto reaktoriaus branduolinį kurą arba jį gamina, atsižvelgiant į taikomus tarptautinius susitarimus;

c)

esamos Krško branduolinės elektrinės atliekoms ir panaudotam branduoliniam kurui, kai tai susiję su vežimu iš Slovėnijos į Kroatiją ir atvirkščiai.

a)

radioaktyviosios atliekos vežamos į tą valstybę narę arba įmonę perdirbti; arba

b)

kitos medžiagos vežamos į tą valstybę narę arba įmonę siekiant iš jų išskirti radioaktyviąsias atliekas.

a)

siekiama, kad susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų, kaip praktiškai ir pagrįstai įmanoma, – ir jų kiekio, ir aktyvumo požiūriu, – tuo tikslu imantis atitinkamų projektavimo priemonių, taip pat eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo veiksmų, įskaitant medžiagų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą;

b)

atsižvelgiama į visų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų susidarymo ir tvarkymo etapų tarpusavio sąsajas;

c)

panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos tvarkomi saugiai, įskaitant ir ilguoju laikotarpiu, užtikrinant pasyviosios saugos savybes;

d)

priemonės įgyvendinamos laipsniškai;

e)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas padengia tie subjektai, dėl kurių veiklos tos medžiagos susidarė;

f)

vykdomas įrodymais ir dokumentais grindžiamas sprendimų priėmimo procesas visuose panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapuose.

a)

paskirties šalis būtų sudariusi susitarimą su Bendrija dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo arba būtų Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (toliau – Jungtinė konvencija) šalis;

b)

paskirties šalis turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekyną programą, kurios tikslai, kuriais siekiama užtikrinti aukštą saugos lygį, yra lygiaverčiai šia direktyva nustatytiems tikslams; ir

c)

patvirtinta, kad į paskirties šalyje esantį atliekyną galima vežti radioaktyviąsias atliekas, kad prieš vežimą jis veikia ir kad yra valdomas pagal tos paskirties šalies radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programų reikalavimus

a)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo nacionalinė programa;

b)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos nacionalinė tvarka. Valstybės narės turi teisę nuspręsti, kaip tokia tvarka priimama ir kokiomis priemonėmis taikoma;

c)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos, įrenginių arba abiejų licencijų išdavimo sistema, įskaitant panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos draudimą, draudimą eksploatuoti panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų arba abiejų atliekyną be licencijos, arba, prireikus, nustatant tolesnio veiklos, įrenginio, arba abiejų valdymo sąlygas;

d)

atitinkamos kontrolės sistema, valdymo sistema, reguliavimo tikslais atliekami patikrinimai, su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla, įrenginiais, arba su abiem susiję dokumentai ir ataskaitos, kuria įsipareigota teikti, įskaitant laikotarpiu po atliekynų uždarymo taikomas atitinkamas priemones;

e)

poveikio priemonių taikymo veiksmai, įskaitant veiklos sustabdymą ir licencijos pakeitimą, galiojimo termino nustatymą arba panaikinimą, taip pat prireikus kiti reikalavimai, susiję su alternatyviais sprendimais, dėl kurių pagerėja sauga;

f)

skirtinguose panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapuose dalyvaujančių organų atsakomybės paskirstymas; visų pirma nacionalinėje sistemoje pirminė atsakomybė už panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas tenka tam, dėl kurio veiklos jos susidarė arba, tam tikrais atvejais, licencijos turėtojui, kuriam šią atsakomybę patikėjo kompetentingos institucijos;

g)

visuomenės informavimui ir jos dalyvavimui taikomi nacionaliniai reikalavimai;

h)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo schema (-os) pagal 9 straipsnį.

a)

bendri valstybių narių nacionalinės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politikos tikslai;

b)

svarbios gairės ir aiškūs tų gairių įgyvendinimo laikotarpiai atsižvelgiant į bendrus nacionalinių programų tikslus;

c)

viso panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų aprašas ir būsimo kiekio (įskaitant tą, kuris susidarys po eksploatavimo nutraukimo) apskaičiavimas, aiškiai nurodant radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vietą bei kiekį pagal atitinkamą radioaktyviųjų atliekų klasifikaciją;

d)

visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekynus skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

e)

po atliekyno uždarymo jo buvimo laikui taikomos koncepcijos arba planai, įskaitant laiką, kurio metu taikoma institucinė kontrolė, taip pat įskaitant ilgalaikes priemones, naudotinas informacijai apie įrenginį išsaugoti;

f)

mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstracinė veikla, kuri reikalinga, kad būtų įgyvendinti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimai;

g)

atsakomybė už nacionalinės programos įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rodikliai, skirti stebėti įgyvendinimo pažangą;

h)

nacionalinės programos sąnaudų vertinimas ir šio vertinimo pagrindas bei prielaidos nurodant, kaip sąnaudos keičiasi einant laikui;

i)

galiojanti (-čios) finansavimo schema (-os);

j)

skaidrumo politika arba 10 straipsnyje nurodytas procesas;

k)

jei yra, su valstybe nare ar trečiąja šalimi sudarytas (-i) susitarimas (-ai) dėl panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, įskaitant susitarimą (-us) dėl atliekynų.

a)

šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą; ir

b)

Bendrijos teritorijoje esančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro aprašą ir ateities perspektyvas.