12.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/1

(1)

Gamtinės dujos (toliau – dujos) – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungai tiekiamų energijos išteklių – sudaro ketvirtadalį tiekiamos pirminės energijos kiekio ir daugiausia naudojamos elektros gamybai, šildymui, kaip pirminė žaliava pramonėje ir transporto priemonių kuras.

(2)

Per pastaruosius dešimt metų dujų vartojimas Europoje sparčiai didėjo. Mažėjant vidaus gavybos apimčiai, dujų importas didėjo dar sparčiau, todėl didėjo priklausomybė nuo dujų importo, o kartu ir poreikis spręsti dujų tiekimo saugumo klausimus. Be to, kai kurios valstybės narės tampa vadinamosiomis dujų salomis dėl to, kad nėra infrastruktūros jungčių su kitomis Sąjungos valstybėmis.

(3)

Atsižvelgiant į dujų svarbą Sąjungos energijos rūšių balanse, šiuo reglamentu siekiama įrodyti dujų vartotojams, kad buvo imtasi visų priemonių, būtinų jiems užtikrinti nenutrūkstamą dujų tiekimą, ypač sunkių klimato sąlygų ir tiekimo sutrikimų atveju. Pripažįstama, kad šie tikslai turėtų būti pasiekti imantis ekonominiu požiūriu veiksmingiausių priemonių siekiant nedaryti poveikio šio kuro konkurencingumui, palyginti su kitų rūšių kuru.

(4)

Tarybos direktyvoje 2004/67/EB (3) pirmą kartą nustatytas Bendrijos lygio teisės pagrindas, kurio paskirtis – užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir prisidėti prie tinkamo dujų vidaus rinkos veikimo tiekimo sutrikimo atvejais. Šia direktyva įsteigta Dujų koordinavimo grupė, kurios veikla buvo naudinga keičiantis informacija ir nustatant bendrus valstybių narių, Komisijos, dujų pramonės ir vartotojų veiksmus. Energijos tiekimo patikimumo korespondentų tinklas, kurio įsteigimą 2006 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba, pagerino gebėjimą rinkti informaciją ir iš anksto įspėdavo apie galimą grėsmę energijos tiekimo saugumui. 2009 m. liepos mėn. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinti nauji energijos vidaus rinkos teisės aktai yra svarbus žingsnis, kad būtų baigta kurti energijos vidaus rinka, ir jais aiškiai siekiama padidinti energijos tiekimo Sąjungai saugumą.

(5)

Tačiau pagal šiuo metu galiojančias Sąjungos lygio dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones valstybės narės tebeturi didelę priemonių pasirinkimo laisvę. Kai kurios nors valstybės narės dujų tiekimo saugumui iškyla grėsmė, atsiranda akivaizdus pavojus, kad tos valstybės narės vienašališkai parengtos priemonės gali sutrikdyti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą ir dujų tiekimą vartotojams. Neseniai įgyta patirtis patvirtina, kad tokia rizika yra reali. Siekiant užtikrinti, kad dujų vidaus rinka veiktų net ir sutrikus dujų tiekimui, būtina reaguoti solidariai ir koordinuotai, tiek prevencinių veiksmų, tiek reagavimo į konkrečius tiekimo sutrikimus priemonių atžvilgiu.

(6)

Kai kuriuose Sąjungos regionuose tiekiamos mažo kaloringumo dujos. Atsižvelgus į mažo kaloringumo dujų savybes, jų negalima naudoti įrenginiuose, suprojektuotuose naudoti didelio kaloringumo dujas. Vis dėlto didelio kaloringumo dujas įmanoma naudoti įrenginiuose, suprojektuotuose naudoti mažo kaloringumo dujas, jei didelio kaloringumo dujos paverčiamos mažo kaloringumo dujomis, pavyzdžiui, pridedant azoto. Į mažo kaloringumo dujų ypatybes reikėtų atsižvelgti nacionaliniu ir regioniniu lygiu bei atliekant rizikos vertinimą ir rengiant nacionalinius ir regioninius prevencinius veiksmų planus ir ekstremalių situacijų valdymo planus.

(7)

Sąjungai skirtų dujų transportavimo maršrutų ir tiekimo šaltinių įvairinimas labai svarbus siekiant pagerinti visai Sąjungai ir kiekvienai valstybei narei skirtų dujų tiekimo saugumą. Tiekimo saugumas ateityje priklausys nuo naudojamo kuro rūšių, dujų gavybos pokyčių Sąjungoje ir dujas jai tiekiančiose trečiosiose valstybės, investicijų į saugyklas ir dujų transportavimo maršrutų bei tiekimo šaltinių įvairinimo Sąjungoje ir už jos ribų, įskaitant suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) įrenginius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į veiksmus, susijusius su prioritetine infrastruktūra, nurodyta 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikate „Antroji strateginė energetikos apžvalga – ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“, t. y. pietiniu dujų koridoriumi (dujotiekis Nabucco ir Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamasis vamzdynas), įvairiais ir tinkamais SGD tiekimo Europai ištekliais, veiksmingu Baltijos jūros regiono tinklų sujungimu, Viduržemio jūros regiono energijos žiedu ir tinkamu šiaurės ir pietų dujų tinklų sujungimu su vidurio ir pietryčių Europos tinklais.

(8)

Siekiant sumažinti krizių, kurios galėtų kilti sutrikus dujų tiekimui, poveikį, valstybės narės turėtų palengvinti energijos šaltinių, dujų tiekimo maršrutų ir tiekimo šaltinių įvairinimą.

(9)

Didelis dujų tiekimo Sąjungai sutrikimas gali daryti poveikį visoms valstybėms narėms, visai Sąjungai ir 2005 m. spalio 25 d. Atėnuose pasirašytos Energijos bendrijos steigimo sutarties (4) susitariančiosioms šalims. Jis taip pat gali padaryti didelę žalą Sąjungos ekonomikai. Be to, dujų tiekimo sutrikimas gali padaryti didelę žalą visuomenei, visų pirma pažeidžiamoms vartotojų grupėms.

(10)

Kai kurie vartotojai, inter alia, buitiniai ir vartotojai, teikiantys svarbiausias socialines paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūrą, vaikų priežiūrą, švietimo ir kitas socialines ir rūpybos paslaugas, taip pat paslaugas, būtinas valstybės narės veikimui, yra ypač pažeidžiami ir jiems gali reikėti apsaugos. Plati tokių saugomų vartotojų apibrėžtis neturi prieštarauti Europos solidarumo priemonėms.

(11)

2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos Briuselyje patvirtintoje Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pažymima, kad didėjanti priklausomybė nuo importuojamos energijos – tai dar vienas svarbus pavojus Sąjungos energijos tiekimo saugumui ir kad energetinis saugumas – tai vienas iš naujų saugumo politikos iššūkių. Dujų vidaus rinka yra svarbiausia priemonė, galinti padidinti energijos tiekimo Sąjungai saugumą ir sumažinti žalingą dujų tiekimo sutrikimo poveikį kiekvienai valstybei narei.

(12)

Siekiant, kad dujų vidaus rinka veiktų gerai, labai svarbu, kad priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą, nederamai neiškraipytų konkurencijos ar netrikdytų veiksmingo dujų vidaus rinkos veikimo.

(13)

Vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimo sutrikimas (vadinamasis N-1 principas) yra tikroviškas scenarijus. Tokios infrastruktūros veikimo sutrikimu galima naudotis kaip lyginamuoju standartu, rodančiu, kokio dujų kiekio tiekimą valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti, ir tai yra tinkamas atskaitos taškas kiekvienos valstybės narės dujų tiekimo saugumo analizei atlikti.

(14)

Tinkama ir įvairi dujų infrastruktūra valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje, ypač nauja dujų infrastruktūra, sujungianti dabartines izoliuotas sistemas, kurios sudaro vadinamąsias dujų salas, su kaimyninėmis valstybės narėmis, yra labai svarbi dujų tiekimo sutrikimo problemai spręsti. Bendri būtiniausi dujų tiekimo saugumo kriterijai turėtų užtikrinti vienodas sąlygas dujų tiekimo saugumo užtikrinimo srityje, atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius ypatumus, ir labai paskatintų kurti reikiamą infrastruktūrą ir gerinti pasirengimą krizėms. Dujų poreikio valdymo priemonės (pavyzdžiui, kuro rūšies pakeitimas) gali būti labai svarbios užtikrinant energetinį saugumą, jei, sutrikus dujų tiekimui, tokias priemones galima pritaikyti greitai ir labai sumažinti dujų poreikį. Reikėtų toliau skatinti efektyvų energijos naudojimą, ypač tais atvejais, kai reikia dujų poreikio valdymo priemonių. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į aplinkosauginį siūlomų tiekimo ir paklausos valdymo priemonių poveikį ir, kiek įmanoma, pirmenybę teikti toms priemonėms, kuriomis sukeliamas mažiausias poveikis aplinkai, atsižvelgiant į tiekimo saugumo aspektus.

(15)

Reikėtų kuo labiau skatinti investicijas į naują dujų infrastruktūrą, kurios būtų atliekamos tik tinkamai įvertinus poveikį aplinkai laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų. Tokia nauja infrastruktūra turėtų padidinti dujų tiekimo saugumą ir užtikrinti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą. Iš esmės investuoti turėtų įmonės, o investicijos turėtų būti grindžiamos ekonominėmis paskatomis. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į poreikį palengvinti dujų, gaunamų iš atsinaujinančios energijos šaltinių, įjungimo į dujų tinklų infrastruktūrą tvarką. Kai investicijos į infrastruktūrą yra tarpvalstybinio pobūdžio, su šiomis investicijomis susijusioje veikloje pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis turėtų aktyviai dalyvauti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 (5) įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (6) įsteigtas Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G), kurie užtikrintų, kad būtų geriau atsižvelgiama į tarpvalstybinį poveikį. Primintina, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009 Agentūra gali teikti nuomones ar rekomendacijas dėl jos kompetencijai ir veiklos sričiai priskiriamų tarpvalstybinių klausimų. Agentūra ir ENTSO-G kartu su kitais rinkos dalyviais vaidina svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą, į kurį, inter alia, bus įtraukta Europos tiekimo adekvatumo prognozė ir kuriame tarpvalstybinių jungiamųjų vamzdynų klausimu be kita ko turėtų būti atsižvelgiama į pagrįstus skirtingų tinklo naudotojų poreikius.

(16)

Kompetentingos institucijos arba valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų atlikti dujų rinkos tyrimai, t. y. vienas iš būtinų infrastruktūros standarto įgyvendinimo proceso žingsnių.

(17)

Vykdydamos šiame reglamente nurodytas užduotis kompetentingos institucijos, laikydamosi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (7), prireikus, turėtų tinkamai glaudžiai bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, ypač su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, nedarant poveikio jų kompetencijai.

(18)

Kai reikia naujų tarpvalstybinių jungiamųjų vamzdynų arba kai reikia išplėsti esamus jungiamuosius vamzdynus atitinkamos valstybės narės, kompetentingos institucijos ir nacionalinės reguliavimo institucijos, jeigu jos nėra kompetentingos institucijos, turėtų glaudžiai bendradarbiauti ankstyvuoju etapu.

(19)

Siekiant padėti valstybėms narėms finansuoti būtinas investicijas į gavybą, infrastruktūrą ir energijos naudojimo efektyvumo priemones regioniniu ir vietos lygio, valstybėms narėms suteikiama galimybė naudotis įvairiais Sąjungos finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos investicijų banko paskolomis ir garantijomis arba regioninių, struktūrinių ar sanglaudos fondų lėšomis. Siekiant padidinti energijos tiekimo saugumą, Europos investicijų banko ir išorinių Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės, pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės lėšomis taip pat gali būti finansuojami veiksmai trečiosiose valstybėse.

(20)

Šiuo reglamentu gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams turėtų būti sudarytos sąlygos kuo ilgiau naudotis rinkos priemonėmis tais atvejais, kai sutrinka dujų tiekimas. Be to, jame turėtų būti numatytos ekstremalių situacijų valdymo priemonės, kurios bus taikomos tuomet, kai pačios rinkos nebesugebės tinkamai spręsti dujų tiekimo sutrikimo problemos. NET ir susidarius ekstremaliai situacijai, rinka grindžiamoms priemonėms turėtų būti teikiama pirmenybė mažinant tiekimo sutrikimo padarinius.

(21)

Įsigaliojus naujiems energijos vidaus rinkos teisės aktams, priimtiems 2009 m. liepos mėn., dujų sektoriui bus taikomos naujos nuostatos, kuriose nustatomas aiškus valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių ir Agentūros vaidmuo ir atsakomybė, be to, bus padidinamas rinkos skaidrumas, kad būtų pagerintas rinkos veikimas, tiekimo saugumas ir vartotojų apsauga.

(22)

Dujų vidaus rinkos sukūrimas ir veiksminga konkurencija šioje rinkoje užtikrina Sąjungai didžiausią dujų tiekimo visoms valstybėms narėms saugumą, su sąlyga, kad rinkai sudaromos sąlygos veikti visu pajėgumu, kai dujų tiekimo sutrikimas (neatsižvelgiant į sutrikimo priežastį) daro poveikį tam tikrai Sąjungos daliai. Šiuo tikslu tiekimo saugumo užtikrinimo srityje reikia laikytis visuotinės ir veiksmingos bendros koncepcijos, visų pirma taikyti vidaus rinkos veikimą atitinkančią skaidrumo, solidarumo ir nediskriminacinę politiką, vengti rinkos iškraipymo ir netrukdyti rinkai reaguoti į tiekimo sutrikimus.

(23)

Už dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo atitinkamas veiklos ir kompetencijos sritis kartu atsako gamtinių dujų įmonės, valstybės narės, visų pirma per savo kompetentingas institucijas, ir Komisija. Nacionalinės reguliavimo institucijos, jeigu jos nėra kompetentingos institucijos, pagal savo veiklos ir kompetencijos sritis, laikydamosi Direktyvos 2009/73/EB, prireikus taip pat turėtų prisidėti prie dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Be to, vartotojai, dujas naudojantys elektros gamybos ar pramonės tikslais, taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį užtikrindami dujų tiekimo saugumą savo gebėjimais reaguoti į krizę poreikio valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, sudarydami pertraukiamųjų pajėgumų sutartis ir pakeisdami kuro rūšį, nes tai daro tiesioginį poveikį tiekimo ir poreikio pusiausvyrai.

(24)

Todėl, siekiant palaikyti tinkamai veikiančią dujų vidaus rinką, visų pirma tiekimo sutrikimo atvejais ir krizinėse situacijose, labai svarbu aiškiai nustatyti visų gamtinių dujų įmonių ir kompetentingų institucijų vaidmenį ir atsakomybę. Tokie vaidmenys ir atsakomybė turi būti nustatyti taip, kad būtų užtikrinama, jog bus laikomasi trijų lygių požiūrio, pagal kurį veiksmų visų pirma turėtų imtis atitinkamos gamtinių dujų įmonės ir pramonė, po to – valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygiu, o dar vėliau – Sąjunga. Kilus tiekimo krizei rinkos dalyviams turėtų būti suteikiama pakankamai galimybių į susidariusias aplinkybes reaguoti priimant rinka pagrįstas priemones. Kai nepakanka rinkos dalyvių reakcijos, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos turėtų imtis priemonių, skirtų tiekimo sutrikimo poveikiui pašalinti arba jį sumažinti. Tik tuo atveju, kai minėtų priemonių nepakanka, turėtų būti imamasi regioninio ar Sąjungos lygio priemonių, skirtų tiekimo krizės poveikiui pašalinti arba jį sumažinti. Kiek tai yra įmanoma, turėtų būti ieškoma regioninio lygio sprendimų.

(25)

Laikantis solidarumo principo įgyvendinant šį reglamentą bus sukurtas platus valdžios institucijų ir gamtinių dujų įmonių regioninis bendradarbiavimas siekiant optimizuoti nustatytos rizikos sumažinimo priemonių koordinavimo naudą ir siekiant, kad susijusios šalys įgyvendintų ekonominiu požiūriu veiksmingiausias priemones.

(26)

Atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus, taip pat į viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus ir į vartotojų apsaugos priemones, nurodytus Direktyvos 2009/73/EB 3 straipsnyje, reikėtų nustatyti pakankamai suderintus tiekimo saugumo standartus, kuriuose būtų numatyta bent 2009 m. sausio mėn. susidariusi situacija. Tokie tiekimo saugumo standartai turėtų būti stabilūs, kad jais būtų suteikiamas reikalingas teisinis tikrumas, jie turėtų būti aiškiai apibrėžti ir jais nei gamtinių dujų įmonėms, įskaitant naujas ir mažas įmones, nei galutiniams naudotojams neturėtų būti nustatyti nepagrįsti ir neproporcingi įpareigojimai. Tais standartais taip pat turėtų būti užtikrinamos vienodos Sąjungos gamtinių dujų įmonių galimybės tiekti dujas nacionaliniams vartotojams. Priemonės, kurių reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendintas tiekimo standartas, gali būti papildomi laikymo pajėgumai ir kiekis, dujų laikymas vamzdynuose, tiekimo sutartys, pertraukiamųjų pajėgumų sutartys ar bet kokios kitos panašaus poveikio priemonės, taip pat būtinos dujų tiekimo saugumo užtikrinimo techninės priemonės.

(27)

Atsižvelgiant į galimus tiekimo sutrikimus, pavyzdžiui, sutrikimą, įvykusį 2009 m. sausio mėn., ir siekiant, kad dujų rinka veiktų tinkamai, reikiamas investicijas į vietos lygio dujų gavybą ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, jungiamuosius vamzdynus, ypač suteikiančius prieigą prie Sąjungos dujų tinklo, įrangą, kurią naudojant dujų srautą vamzdynuose galima fiziškai nukreipti abiem kryptimis, taip pat saugyklas ir SGD pakartotinio dujinimo įrengimus, gamtinių dujų įmonės turi atlikti laiku. Planuodama finansinę paramą dujų infrastruktūrai, skiriamą iš Sąjungos finansinių instrumentų, Komisija, prireikus, pirmenybę turėtų teikti infrastruktūros projektams, kuriais būtų stiprinami dujų vidaus rinkos integracija ir dujų tiekimo saugumas.

(28)

Perdavimo sistemos operatoriams neturėtų būti trukdoma apsvarstyti atvejo, kai investicijomis užtikrinant fizinį pajėgumą transportuoti dujas abiem kryptimis (toliau – pajėgumas transportuoti abiem kryptimis) tarpvalstybiniuose jungiamuosiuose vamzdynuose su trečiosiomis valstybėmis galima būtų prisidėti prie tiekimo saugumo pagerinimo, ypač tais atvejais, kai trečiosios valstybės užtikrina tranzitinį dujų srautą tarp dviejų valstybių narių.

(29)

Svarbu, kad valstybės narės užtikrintų nenutrūkstamą dujų tiekimą, visų pirma buitiniams vartotojams ir tam tikram skaičiui papildomų vartotojų, visų pirma, teikiančių svarbiausias socialines paslaugas, kuriuos gali nustatyti atitinkama valstybė narė, tais atvejais, kai rinka negali toliau jų aprūpinti dujomis. Svarbu, kad krizės atveju taikytinos priemonės būtų nustatytos iš anksto ir atitiktų saugumo reikalavimus, įskaitant atvejus, kai saugomi vartotojai yra prijungti prie to paties dujų skirstymo tinklo, kaip ir kiti vartotojai. Tokios priemonės galėtų būti proporcingas užsakytų pajėgumų sumažinimas tuo atveju, jei prieigos prie infrastruktūros pajėgumai sumažinami dėl techninių priežasčių.

(30)

Paprastai kompetentingos institucijos turėtų laikytis savo ekstremalių situacijų valdymo planų. Tinkamai pagrįstomis ypatingomis aplinkybėmis jos gali imtis nuo tų planų nukrypstančių veiksmų.

(31)

Vykdant dujų tiekimo saugumo užtikrinimo pareigas galima naudotis labai įvairiomis priemonėmis. Kad tų priemonių taikymo rezultatai būtų nuoseklūs ir ekonominiu požiūriu veiksmingi, jomis turėtų būti naudojamasi atitinkamai nacionaliniu, regioniniu arba Sąjungos mastu.

(32)

Su tiekimo saugumu susiję ilgalaikio investicijų į pakankamus tarpvalstybinius pajėgumus ir kitą infrastruktūrą planavimo aspektai, sistemos ilgalaikio gebėjimo garantuoti patikimą tiekimą ir patenkinti pagrįstą poreikį užtikrinimo klausimai aptariami Direktyvoje 2009/73/EB. Tiekimo saugumo standartams įgyvendinti gali prireikti pereinamojo laikotarpio, kad būtų galima atlikti reikiamas investicijas. Svarbiausia priemonė Sąjungos lygiu reikalingoms investicijoms nustatyti, inter alia, siekiant įgyvendinti šiame reglamente nustatytus infrastruktūros reikalavimus, yra ENTSO-G parengtas ir Agentūros prižiūrimas visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planas.

(33)

ENTSO-G ir Agentūra, kaip Dujų koordinavimo grupės nariai, pagal savo atsakomybės sritis turėtų aktyviai dalyvauti Sąjungos lygio bendradarbiavimo ir konsultacijų procese.

(34)

Rengiant prevencinius veiksmų planus ir ekstremalių situacijų valdymo planus pagrindinė institucija, su kuria turi konsultuotis Komisija, yra Dujų koordinavimo grupė. Primintina, kad ENTSO-G ir Agentūra yra Dujų koordinavimo grupės nariai ir rengiant šiuos planus su jais bus konsultuojamasi.

(35)

Siekiant užtikrinti aukščiausią parengties lygį tiekimo sutrikimo atveju, kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su gamtinių dujų įmonėmis, turėtų parengti ekstremalių situacijų valdymo planus. Tokie planai turėtų būti suderinti tarpusavyje nacionaliniu, regioniniu arba Sąjungos lygiais. Jie turėtų būti parengti remiantis geriausia esamų planų rengimo praktika ir juose turėtų būti aiškiai apibrėžtas visų susijusių gamtinių dujų įmonių ir kompetentingų institucijų vaidmuo ir atsakomybė. Jei įmanoma ir būtina, reikėtų parengti bendrus regioninio lygio ekstremalių situacijų valdymo planus.

(36)

Siekiant sustiprinti valstybių narių solidarumą susidarius Sąjungos masto ekstremaliai situacijai, visų pirma padėti valstybėms narėms, kurių geografinės arba geologinės sąlygos yra mažiau palankios, valstybės narės turėtų parengti solidarumo priemones. Gamtinių dujų įmonės turėtų parengti priemones, kaip, pavyzdžiui, komerciniai susitarimai, kuriuose būtų galima numatyti didesnį dujų eksportą arba didesnio dujų kiekio išleidimą iš saugyklų. Svarbu skatinti, kad gamtinių dujų įmonės sudarytų susitarimus. Į ekstremalių situacijų valdymo planų veiksmus turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis, prireikus, gamtinių dujų įmonėms užtikrinamas sąžiningas ir teisingas kompensavimas. Solidarumo priemonės gali būti ypač parankios valstybėms narėms, kurioms Komisija rekomenduoja parengti bendrus regioninio lygio prevencinius veiksmų planus arba ekstremalių situacijų valdymo planus.

(37)

Susidarius Sąjungos ar regioninio masto ekstremaliai situacijai, pagal šį reglamentą Komisija vaidina svarbų vaidmenį.

(38)

Europos valstybių solidarumas prireikus turėtų būti užtikrinamas teikiant Sąjungos ir valstybių narių civilinės saugos pagalbą. Tokia pagalba turėtų būti koordinuojama ir jai teikti palankios sąlygos turėtų būti sudaromos taikant 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas (8) įtvirtintą Bendrijos civilinės saugos mechanizmą.

(39)

Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių suverenioms teisėms į energijos išteklius.

(40)

2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (9) nustatyta procedūra, kuria siekiama pagerinti Sąjungoje veikiančių paskirtųjų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant tam tikrus dujų infrastruktūros objektus, saugumą. Direktyva 2008/114/EB kartu su šiuo reglamentu padeda kurti visuotinę Sąjungos energetinio saugumo užtikrinimo koncepciją.

(41)

Ekstremalių situacijų valdymo planai turėtų būti periodiškai atnaujinami ir skelbiami. Turėtų būti atliekami jų tarpusavio vertinimas ir bandymai.

(42)

Dujų koordinavimo grupė turėtų patarti Komisijai ir taip palengvinti tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių koordinavimą susidarius Sąjungos masto ekstremaliai situacijai. Be to, ji turėtų stebėti, ar pagal šį reglamentą taikomos priemonės adekvačios ir tinkamos.

(43)

Šiuo reglamentu siekiama pavesti gamtinių dujų įmonėms ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms užtikrinti, kad tiekimo sutrikimo atveju dujų vidaus rinka kuo ilgiau veiksmingai veiktų iki kompetentingos institucijos imsis priemonių tuo atveju, kai rinka nebegali užtikrinti reikiamo dujų tiekimo. Tokios išimtinio pobūdžio priemonės turėtų visiškai atitikti Sąjungos teisę ir apie jas turėtų būti pranešama Komisijai.

(44)

Kadangi iš trečiųjų valstybių tiekiamos dujos yra labai svarbios Sąjungos dujų tiekimo saugumui užtikrinti, Komisija turėtų koordinuoti veiksmus trečiųjų valstybių atžvilgiu, rengdama su trečiosiomis valstybėmis tiekėjomis ir trečiosiomis tranzito valstybėmis susitarimus, kurie padėtų spręsti krizines situacijas ir užtikrinti stabilų dujų tiekimą Sąjungai. Komisijai turėtų būti suteikta teisė sudaryti grupę, kuri stebėtų transportuojamų dujų srautus į Sąjungą krizinėse situacijose, pasikonsultavus su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, taip pat jai turėtų būti suteikta teisė atlikti tarpininkavimo ir palankesnių sąlygų sudarymo funkciją tais atvejais, kai krizė kyla dėl trečiojoje valstybėje kilusių sunkumų.

(45)

Svarbu, kad tiekimo iš trečiųjų valstybių sąlygos neiškraipytų konkurencijos ir atitiktų vidaus rinkos taisykles.

(46)

Jei turima patikimos informacijos apie padėtį už Sąjungos ribų, dėl kurios kyla pavojus vienos ar kelių valstybių narių tiekimo saugumui, ir dėl kurios gali būti aktyvuojamas tarp Sąjungos ir trečiosios valstybės esantis išankstinio įspėjimo mechanizmas, Komisija nedelsdama turėtų informuoti Dujų koordinavimo grupę, o Sąjunga turėtų imtis tinkamų veiksmų pabandyti sušvelninti šią padėtį.

(47)

2009 m. vasario mėn. Taryba padarė išvadą, kad skaidrumą ir patikimumą reikėtų didinti Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis informacija apie bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis energetikos srityje, taip pat informacija apie ilgalaikio tiekimo sutartis, kartu neatskleidžiant slaptos komercinės informacijos.

(48)

Nors Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, bendrų ekonominių interesų paslaugoms yra taikomos tiek, kiek jos neriboja galimybės teikti tokias paslaugas, vis dėlto valstybės narės turi didelę pasirinkimo laisvę nustatant, užsakant ir organizuojant viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus.

(49)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti dujų tiekimo saugumą Sąjungoje, valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios ir kadangi dėl veiksmų masto arba poveikio jų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(50)

Direktyva 2004/67/EB turėtų būti panaikinta,

a)

prevencinį veiksmų planą, kuriame nurodomos priemonės, kurių, pagal, laikantis 9 straipsnio, atliktą rizikos vertinimą reikia nustatytų rūšių rizikai pašalinti ar sumažinti; ir

b)

ekstremalių situacijų valdymo planą, kuriame nurodomos priemonės, kurių, laikantis 10 straipsnio, reikia imtis dujų tiekimo sutrikimo poveikiui pašalinti ar sumažinti.

a)

Komisija šiuos planus įvertina laikydamasi b punkto nuostatų. Atlikdama šį vertinimą, Komisija dėl šių planų konsultuojasi su Dujų koordinavimo grupe ir tinkamai atsižvelgia į jos nuomonę. Komisija apie planų vertinimą praneša Dujų koordinavimo grupei; ir

b)

jei remdamasi šiomis konsultacijomis Komisija:

a)

9 straipsnyje nustatyto rizikos vertinimo rezultatai;

b)

priemonės, kiekiai, pajėgumai ir laikas, kurių reikia 6 ir 8 straipsniuose nustatytiems infrastruktūros ir tiekimo standartams įgyvendinti, įskaitant, jei taikoma, mastą, kuriuo poreikio valdymo priemonėmis galima pakankamai ir laiku kompensuoti tiekimo sutrikimą, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje, vienos didžiausios bendro intereso dujų infrastruktūros nustatymas taikant 6 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padidintas tiekimo standartas pagal 8 straipsnio 2 dalį;

c)

gamtinių dujų įmonėms ir kitoms atitinkamoms įstaigoms nustatyti įpareigojimai, įskaitant saugų dujų sistemos veikimą;

d)

kitos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, susijusios su poreikiu pagerinti kaimyninių valstybių narių jungiamuosius vamzdynus ir galimybe, prireikus, įvairinti dujų transportavimo maršrutus ir tiekimo šaltinius, skirtos nustatytų rūšių rizikai mažinti siekiant kuo ilgiau išlaikyti dujų tiekimą visiems vartotojams;

e)

jei taikoma, bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmai rengiant ir įgyvendinant 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus bendrus prevencinius veiksmų planus ir bendrus ekstremalių situacijų valdymo planus;

f)

informacija apie esamus ir būsimus jungiamuosius vamzdynus, ypač tuos, per kuriuos suteikiama prieiga prie Sąjungos dujų tinklo, tarpvalstybinį tiekimą, tarpvalstybinę prieigą prie saugyklų ir fizinį pajėgumą transportuoti dujas abiem kryptimis (toliau – pajėgumas transportuoti abiem kryptimis), ypač susidarius ekstremaliai situacijai;

g)

informacija apie visus viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su dujų tiekimo saugumu.

a)

vamzdynų su gavybos įrenginiais, SGD įrenginiais ir skirstymo tinklais atvejus, arba

b)

atvejus, kai buvo padaryta išimtis pagal 7 straipsnį.

a)

Liuksemburgo atveju: jis turi bent du jungiamuosius vamzdynus su kitomis valstybėmis narėmis, bent du skirtingus tiekimo šaltinius ir savo teritorijoje neturi dujų saugyklų ar SGD įrenginių;

b)

Slovėnijos atveju: ji turi bent du jungiamuosius vamzdynus su kitomis valstybėmis narėmis, bent du skirtingus tiekimo šaltinius ir savo teritorijoje neturi dujų saugyklų ar SGD įrenginių;

c)

Švedijos atveju: ji savo teritorijoje neturi tranzito vamzdyno į kitas valstybes nares, jos metinis bendrasis suvartojamas dujų kiekis yra mažesnis nei 2 Mtne ir joje energijos iš dujų suvartojimas sudaro mažiau nei 5 % viso pirminės energijos suvartojimo.

a)

pasiūlymą dėl pajėgumo transportuoti abiem kryptimis, kiek tai susiję su priešinga kryptimi (toliau – srautų priešinga kryptimi pajėgumas); arba

b)

prašymą taikyti išimtį dėl pareigos įrengti pajėgumą transportuoti abiem kryptimis.

a)

padaro išimtį, jei įrengus srautų priešinga kryptimi pajėgumą jokios valstybės narės ar regiono tiekimo saugumas nepadidėtų arba jeigu investicijų sąnaudos būtų daug didesnės už galimą naudą tiekimo saugumui; arba

b)

priima pasiūlymą dėl srautų priešinga kryptimi pajėgumo; arba

c)

prašo, kad perdavimo sistemos operatorius pakeistų savo pasiūlymą.

a)

esant ekstremaliai temperatūrai septynių dienų piko laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

b)

bent 30 dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų; ir

c)

bent 30 dienų laikotarpiu vidutinėmis žiemos sąlygomis sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui.

a)

turi atitikti 3 straipsnio 6 dalies nuostatas;

b)

neturi nederamai iškraipyti konkurencijos ar trikdyti dujų vidaus rinkos veikimą;

c)

neturėti neigiamo poveikio bet kurios kitos valstybės narės galimybei laikantis šio straipsnio nuostatų tiekti dujas savo saugomiems vartotojams nacionalinio, Sąjungos ar regioninio masto ekstremalios situacijos atveju; ir

d)

susidarius Sąjungos ar regioninio masto ekstremaliai situacijai atitikti 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus.

a)

naudoja 6 ir 8 straipsniuose nurodytus standartus, nurodydama, kaip nustatyta N-1 formulė, kokios prielaidos naudojamos, įskaitant regioninio lygio N-1 formulės nustatymui naudotas prielaidas, ir N-1 formulės nustatymui reikalingus duomenis;

b)

atsižvelgia į visas svarbias nacionalines ir regionines aplinkybes, visų pirma rinkos dydį, tinklo konfigūraciją, faktinius dujų srautus, įskaitant dujų transportavimą iš atitinkamos valstybės narės, fizinių dujų srautų abiem kryptimis galimybę, įskaitant potencialų poreikį sustiprinti perdavimo sistemą, esamus gavybos įrenginius ir saugyklas, dujų svarbą energijos balanse, ypač centralizuotam šildymui, elektros gamybai ir pramonės veiklai, saugumo ir dujų kokybės klausimus;

c)

numato įvairius išskirtinai didelio dujų poreikio ir tiekimo sutrikimo scenarijus, pavyzdžiui, pagrindinių perdavimo infrastruktūros objektų, saugyklų ar SGD terminalų veikimo sutrikimą ir trečiųjų valstybių tiekėjų vykdomo tiekimo sutrikimą, atsižvelgiant į anksčiau įvykusių sutrikimų istoriją, jų atsiradimo tikimybę, metų laikotarpį, dažnį ir trukmę, taip pat, jei reikia, geopolitinio pobūdžio rizikas, ir įvertina galimas šių scenarijų pasekmes;

d)

nustato rizikų tarpusavio sąveiką ir koreliaciją su kitomis valstybėmis narėmis, įskaitant, inter alia, sąveiką ir koreliaciją, susijusias su jungiamaisiais vamzdynais, tarpvalstybiniu tiekimu, tarpvalstybine prieiga prie saugyklų ir pajėgumą transportuoti abiem kryptimis;

e)

atsižvelgia į didžiausią jungiamojo vamzdyno pajėgumą kiekviename sienos įleidimo ir išleidimo taške.

a)

grindžiami 3 dalyje nurodytais krizės lygiais;

b)

juose nustatomas gamtinių dujų įmonių ir pramoninių dujų vartotojų, įskaitant atitinkamus elektros energijos gamintojus, atsižvelgiant į tai, kiek juos veikia dujų tiekimo sutrikimai, vaidmuo ir atsakomybė, taip pat jų ryšiai su kompetentingomis institucijomis ir prireikus su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis kiekvieno 3 dalyje nustatyto lygio krizės atveju;

c)

juose nustatomas kompetentingų institucijų ir kitų institucijų, kurioms užduotys pavestos pagal 2 straipsnio 2 dalį, vaidmuo ir atsakomybė kiekvieno šio straipsnio 3 dalyje nustatyto lygio krizės atveju;

d)

juose užtikrinama, kad gamtinių dujų įmonėms ir pramoniniams dujų vartotojams būtų suteikiama pakankamai galimybių reaguoti į kiekvieno lygio krizę;

e)

juose, prireikus, nustatomos priemonės ir veiksmai, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą dujų tiekimo sutrikimo poveikį centralizuotam šildymui ir elektros energijos, pagamintos iš dujų, tiekimui;

f)

juose nustatomos išsamios procedūros ir priemonės, kurių reikia laikytis kilus kiekvieno lygio krizei, taip pat nustatomos atitinkamos informacijos perdavimo sistemos;

g)

juose nurodomas krizės valdytojas arba krizės valdymo grupė ir apibrėžiamas jo (jos) vaidmuo;

h)

juose nurodomas rinka grindžiamų priemonių, ypač II priede išvardytų priemonių, indėlis sprendžiant pavojaus lygio situaciją ir mažinant ekstremalaus lygio situacijos padarinius;

i)

juose nurodomas ne rinka grindžiamų priemonių, ypač III priede išvardytų priemonių, kurias planuojama taikyti arba kurios bus įgyvendinamos susidarius ekstremalaus lygio situacijai, indėlis; įvertinama būtinybė taikyti tokias ne rinka grindžiamas priemones siekiant įveikti krizę, įvertinamas jų poveikis ir apibrėžiamos jų įgyvendinimo procedūros, atsižvelgiant į tai, kad ne rinka grindžiamos priemonės naudojamos tik tais atvejais, kai vien rinka grindžiamomis priemonėmis nebeįmanoma toliau užtikrinti tiekimo, ypač saugomiems vartotojams;

j)

juose apibūdinami kiekvienam krizės lygiui skirti bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmai;

k)

juose išsamiai apibūdinamos gamtinių dujų įmonėms nustatytos informacijos teikimo pareigos, susijusios su pavojaus ir ekstremalaus lygio situacijomis;

l)

juose nustatomas iš anksto nustatytų veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas susidarius ekstremaliai situacijai, sąrašas, taip pat nurodomi šalių, dalyvaujančių atliekant tokius veiksmus, sudaryti komerciniai susitarimai ir, prireikus, kompensavimo mechanizmai gamtinių dujų įmonėms, atsižvelgiant į neskelbtinų duomenų konfidencialumą. Tokie veiksmai gali būti susiję su valstybių narių ir (arba) gamtinių dujų įmonių tarpvalstybiniais susitarimais.

a)

išankstinio įspėjimo lygmuo (išankstinis įspėjimas): yra konkreti, pagrįsta ir patikima informacija, kad gali įvykti įvykis, dėl kurio gali labai pablogėti tiekimo padėtis ir dėl kurio gali kilti pavojaus arba ekstremalaus lygio krizė; išankstinio įspėjimo lygį gali aktyvuoti išankstinio įspėjimo mechanizmas;

b)

pavojaus lygmuo (pavojus): sutrinka tiekimas arba atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, dėl kurio labai pablogėja tiekimo padėtis, tačiau rinka dar yra pajėgi išspręsti šį sutrikimo arba poreikio klausimą nesiimant ne rinkos priemonių;

c)

ekstremalus lygmuo (ekstremali situacija): atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, labai sutrinka tiekimas, arba kitokiu būdu labai pablogėja tiekimo padėtis, ir visos atitinkamos rinkos priemonės yra įgyvendintos, tačiau dujų tiekimo nepakanka likusiam dujų poreikiui patenkinti, todėl taip pat turi būti pradedama naudoti ne rinkos priemones, ypač siekiant pagal 8 straipsnį užtikrinti tiekimą saugomiems vartotojams.

a)

nesiimama jokių priemonių, kuriomis bet kuriuo metu būtų nederamai ribojamas dujų transportavimas vidaus rinkoje;

b)

nesiimama jokių priemonių, kuriomis galėtų būti keliamas didelis pavojus tiekimo padėčiai kitoje valstybėje narėje; ir

c)

tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 būtų užtikrinama tiek, kiek tai įmanoma techniniu ir saugumo požiūriu pagal ekstremalių situacijų valdymo planą.

a)

užtikrina keitimąsi informacija;

b)

užtikrina valstybės narės bei regioninio lygio veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą, atsižvelgiant į Sąjungos lygį;

c)

koordinuoja su trečiosiomis valstybėmis susijusius veiksmus.

a)

nesiimama jokių priemonių, kuriomis bet kuriuo metu būtų nederamai ribojamas dujų transportavimas vidaus rinkoje, visų pirma dujų transportavimas į paveiktas rinkas;

b)

nesiimama priemonių, kuriomis galėtų būti keliamas didelis pavojus dujų tiekimo padėčiai kitoje valstybėje narėje; ir

c)

tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 nuostatas būtų užtikrinama tiek, kiek tai įmanoma techniniu ir saugumo požiūriu pagal ekstremalių situacijų valdymo planą.

a)

dujų tiekimo saugumas bet kuriuo metu ir ypač esant ekstremalioms situacijoms;

b)

visa informacija, susijusi su dujų tiekimo saugumu nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygiais;

c)

geriausia praktika ir galimos gairės visoms suinteresuotosioms šalims;

d)

tiekimo saugumo lygis, lyginamieji standartai ir vertinimo metodika;

e)

nacionaliniai, regioniniai ir Sąjungos scenarijai, parengties lygio tikrinimas;

f)

prevencinių veiksmų planų ir ekstremalių situacijų valdymo planų įvertinimas ir juose numatytų priemonių įgyvendinimas;

g)

priemonių, kurių imamasi ekstremaliai situacijai Sąjungoje spręsti, koordinavimas su trečiosiomis valstybėmis, kurios yra Energijos bendrijos steigimo sutarties susitariančiosios valstybės ir su kitomis trečiosiomis valstybėmis;

h)

labiausiai paveiktoms valstybėms narėms būtina pagalba.

a)

informaciją apie dienos dujų poreikį ir dujų tiekimo prognozę ateinančioms trims dienoms;

b)

informaciją apie dienos apskaitomų dujų kiekius visuose tarpvalstybiniuose dujų įleidimo ir išleidimo taškuose, taip pat visuose gavybos įrenginio, saugyklos ar SGD terminalo prijungimo prie tinklo taškuose (mln. m3 per dieną);

c)

laikotarpį (nurodant dienų skaičių), kuriam tikimasi užtikrinti dujų tiekimą saugomiems vartotojams.

a)

2 dalyje nustatytą informaciją;

b)

informaciją apie priemones, kurių planuojama imtis ir kurias kompetentinga institucija jau įgyvendino, kad sumažintų ekstremalios situacijos padarinius, taip pat informaciją apie jų veiksmingumą;

c)

prašymus dėl papildomų priemonių, kurių turi imtis kitos kompetentingos institucijos;

d)

priemones, kurios įgyvendintos kitų kompetentingų institucijų prašymu.

a)

ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 3 d. valstybės narės Komisijai praneša apie galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, kurie turi įtakos dujų infrastruktūros kūrimui ir dujų tiekimui. Sudarydamos naujus tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, kurie turi tokią įtaką, valstybės narės informuoja Komisiją;

b)

ne vėliau, kaip 2011 m. gruodžio 3 d. naujų sutarčių sudarymo arba esamų sutarčių pakeitimo atvejais gamtinių dujų įmonės apie su trečiųjų valstybių tiekėjais sudarytas sutartis, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms šią informaciją:

a)

padaro išvadas dėl galimų priemonių, kurios Sąjungos lygiu pagerintų dujų tiekimo saugumą, įvertina galimybes atlikti rizikos vertinimus ir parengti prevencinius veiksmų planus ir ekstremalių situacijų valdymo planus Sąjungos lygiu ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento įgyvendinimo, įskaitant, inter alia, pažangą, padarytą rinkos jungčių srityje; ir

b)

pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl valstybių narių prevencinių veiksmų planų ir ekstremalių situacijų valdymo planų bendro nuoseklumo ir to, kaip jais prisidedama prie solidarumo ir pasiruošimo vadovaujantis Sąjungos požiūriu.

a)

2 straipsnio antros pastraipos 1 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 6 dalies a ir b punktų atžvilgiu: 12 mėnesių;

b)

4 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies atžvilgiu: 18 mėnesių;

c)

4 straipsnio 5 dalies atžvilgiu: 24 mėnesiai;

d)

6 straipsnio 5 dalies atžvilgiu: 36 mėnesiai;

e)

6 straipsnio 1 dalies atžvilgiu: 48 mėnesiai;