19.1.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/28

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 21 d.

suteikiantis Belgijai Flandrijos regiono atžvilgiu jos prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6654)

(Tik tekstas olandų kalba yra autentiškas)

(2008/64/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 dalies trečiąją pastraipą,

kadangi:

(1)

Jei valstybė narė vienam hektarui numato kasmet skirti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antrosios pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, šis kiekis turi būti nustatytas toks, kad netrukdytų siekti šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, šiuo atveju ilgu vegetaciniu laikotarpiu ir augalais, kurie įsisavina didelį azoto kiekį.

(2)	Belgija pateikė Komisijai prašymą Flandrijos regionui taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą remiantis Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečiąja pastraipa.

(3)

Prašoma leidžianti nukrypti nuostata yra susijusi su Belgijos ketinimu leisti naudoti konkrečiuose ūkiuose Flandrijos regione ne daugiau kaip 250 kg azoto iš gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus ganyklose ir su žole įsėtų kukurūzų laukuose ir ne daugiau kaip 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus žieminių kviečių laukuose, kuriuose vėliau sodinami tarpiniai augalai ir runkeliai.

(4)	2006 m. gruodžio 22 d. priimtas Direktyvos 91/676/EEB Flandrijos regione įgyvendinimo teisės aktas „Dekretas dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“ (2) (toliau – Dekretas dėl mėšlo), kuris taikomas ir prašomai leidžiančiai nukrypti nuostatai.

(5)	Dekretas dėl mėšlo taikomas visoje Flandrijos teritorijoje.

(6)	Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktuose nustatyti ir azoto, ir fosforo naudojimo apribojimai. Paprastai draudžiama naudoti fosforą su cheminėmis trąšomis, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija ištiria dirvožemį ir išduoda leidimą.

(7)	Pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad požeminio vandens nitratų koncentracija ir vidutinė maisto medžiagų, įskaitant fosforą, koncentracija paviršiniuose vandenyse mažėja.

(8)

Azoto turinčio gyvulių mėšlo naudojimas 1997–2005 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 162 mln. kg iki 122 mln. kg, o fosforo (P2O5) turinčio gyvulių mėšlo naudojimas per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 72 mln. kg iki 50 mln. kg; tai lėmė sumažėjęs gyvulių skaičius, mažai maistingas pašaras ir mėšlo apdorojimas. Cheminių trąšų su azotu ir fosforu naudojimas nuo 1991 m. atitinkamai sumažėjo 44 % ir 82 % ir dabar atitinka 57 kg azoto vienam hektarui ir 6 kg fosfato vienam hektarui.

(9)	Pranešime pateikti patvirtinamieji dokumentai rodo, kad siūlomas atitinkamai 250 ir 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus yra pagrįstas objektyviais kriterijais – ilgu vegetaciniu laikotarpiu ir augalais, kurie įsisavina didelį azoto kiekį.

(10)	Komisija, išnagrinėjusi prašymą, mano, kad siūlomas atitinkamai 250 ir 200 kg azoto iš gyvulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus netrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB numatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų.

(11)

Siekiant apsisaugoti, kad prašoma leidžianti nukrypti nuostata neskatintų gyvulių auginimo intensyvėjimo, kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad laikantis 2006 m. gruodžio 22 d. Dekreto dėl mėšlo nuostatų, būtų ribojamas gyvulių, kuriuos galima laikyti kiekviename Flandrijos regiono ūkyje, skaičius (teršalų išleidimo teisės).

(12)	Šis sprendimas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į antrąją veiksmų programą, Flandrijos regionui galiojančią 2007–2010 m. laikotarpiu (2006 m. gruodžio 22 d. Dekretas dėl mėšlo).

(13)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2007 m. spalio 5 d. raštu Belgijos prašoma Flandrijos regiono atžvilgiu leidžianti nukrypti nuostata dėl didesnio gyvulių mėšlo kiekio, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antrosios pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, suteikiama šiame sprendime nurodytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos tokios apibrėžtys:

a)	ūkiai – ūkiai, kuriuose auginami arba kuriuose neauginami gyvuliai;

b)	sklypas – atskiras laukas (arba laukų grupė), vienarūšis pagal pasėlius, dirvožemio tipą ir tręšimo praktiką;

c)	ganykla – nuolatinė ar laikina ganykla (paprastai laikina ganykla laikoma mažiau nei ketverius metus);

d)

augalai, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas – ganykla, kurioje prieš nuimant derlių arba nuėmus derlių su žole įsėjami kukurūzai ir kurios žolė nušienaujama ir išvežama iš lauko, naudojamo tarpiniams augalams, žieminiams kviečiams, po kurių sodinami tarpiniai augalai, cukriniai arba pašariniai runkeliai;

e)	ganomi gyvuliai – galvijai (išskyrus veršelius), avys, ožkos ir arkliai;

f)	mėšlo apdorojimas – kiaulių mėšlo fizinio-mechaninio atskyrimo į dvi dalis – kietąją ir išvalytąją, procesas, atliekamas siekiant pagerinti žemės naudojimą ir padidinti azoto ir fosforo regeneravimą;

g)	dirvožemio sluoksnis – dirvožemio sluoksnis 0,90 m gylyje nuo žemės paviršiaus, išskyrus tuos atvejus, kai vidutinis aukščiausias požeminio vandens lygis yra seklesnis; tokiu atveju – vidutinio aukščiausio požeminio vandens gylyje.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas atskiriems nurodytiems ūkio sklypams, apsodintiems augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose.

4 straipsnis

Metinis leidimas ir įsipareigojimas

1.   Ūkininkai, norintys pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet pateikia prašymą kompetentingoms institucijoms.

2.   Pateikdami 1 dalyje nurodytą metinį prašymą jie raštu įsipareigoja vykdyti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytas sąlygas.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visiems prašymams dėl leidžiančios nukrypti nuostatos būtų taikoma administracinė kontrolė. Jei po kompetentingų institucijų atliktos 1 dalyje minimų prašymų kontrolės paaiškėja, kad 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytos sąlygos nėra įvykdytos, apie tai pranešama prašymo pateikėjui ir tokiu atveju prašymas laikomas atmestu.

5 straipsnis

Mėšlo apdorojimas

1.   Mėšlas apdorojamas taip, kad iš kietosios dalies būtų pašalinta bent jau atitinkamai 80 %, 35 % ir 70 % skendinčiųjų medžiagų, bendro azoto kiekio ir bendro fosforo kiekio. Pašalinimo iš kietosios dalies veiksmingumas matuojamas pagal masės balansą.

2.   Po mėšlo apdorojimo gaunama kietoji dalis pristatoma perdirbti patvirtintais įrenginiais, siekiant sumažinti kvapus ir kitus teršalus, pagerinti agronomines ir higienines savybes, palengvinti tvarkymą ir padidinti azoto ir fosfato regeneravimą. Perdirbtas produktas nenaudojamas žemės ūkio paskirties žemėje, esančioje Flandrijos regione, išskyrus parkus, želdinius ir privačius sodus.

3.   Po mėšlo apdorojimo gaunama išvalytoji dalis vežama į saugyklą. Mėšlas laikomas apdorotu, kai mažiausias azoto ir fosfato santykis (N/P2O5) jame yra 3,3, o mažiausia azoto koncentracija – 3 g/l.

4.   Mėšlą apdorojantys ūkininkai kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia duomenis, susijusius su apdoroti pristatyto mėšlo kiekiu, kietosios dalies ir apdoroto mėšlo kiekiu ir paskirties vieta, azoto ir fosforo kiekiu.

5.   Kompetentingos institucijos nustato ir Komisijai pateikia kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodiką.

6.   Amoniakas ir kiti teršalai, susidarantys apdorojant mėšlą, surenkami ir apdorojami taip, kad sumažėtų jų poveikis aplinkai ir kenksmingi veiksniai.

6 straipsnis

Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

1.   Kasmet dirvoje naudojamo ganomų gyvulių mėšlo ir apdoroto mėšlo, įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą, kiekis neviršija 2 dalyje nustatyto mėšlo kiekio, laikantis 3–11 dalyse nurodytų sąlygų.

2.   Ganyklose ir su žole įsėtų kukurūzų sklypuose naudojamame ganomų gyvulių mėšle ir apdorotame mėšle azoto kiekis neviršija 250 kg vienam hektarui per metus ir 200 kg vienam hektarui per metus sklypuose, apsėtuose žieminiais kviečiais, o vėliau – tarpiniais augalais ir runkeliais.

3.   Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis atitinka konkretaus augalo maisto medžiagų poreikį, įvertinant iš dirvos gaunamas medžiagas ir dėl apdorojimo didesnį mėšle esančio azoto kiekį. Bet kokiu atveju tas kiekis neviršija 350 kg vienam hektarui per metus ganyklose, 220 kg vienam hektarui per metus cukriniais runkeliais užsodintuose sklypuose, 275 kg vienam hektarui per metus žieminiais kviečiais, o vėliau – tarpiniais augalais, pašariniais runkeliais ir su žole įsėtais kukurūzais užsodintuose sklypuose, išskyrus pastaruoju atveju smėlingų dirvų sklypus, kuriuose naudojamas azoto kiekis neturi viršyti 260 kg vienam hektarui per metus.

4.   Kiekvienas ūkis rengia viso ploto tręšimo planą, kuriame aprašoma sėjomaina, planuojamas mėšlo, azoto bei fosfatinių trąšų naudojimas. Ūkis tokį planą sudaro ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 15 d.

Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

a)	gyvulių skaičius, mėšlo laikymo ir saugojimo sistemos aprašymas, įskaitant mėšlo saugojimo pajėgumus;

b)	azoto ir fosforo kiekio ūkyje pagamintame mėšle apskaičiavimas;

c)	mėšlo apdorojimo aprašymas ir numatomos apdoroto mėšlo savybės;

d)	už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

e)	azoto ir fosforo kiekio ūkyje naudotiname mėšle apskaičiavimas;

f)	sėjomaina ir sklypų su augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, taip pat sklypų su kitais augalais plotas, įskaitant scheminį žemėlapį, kuriame nurodytas atskirų sklypų išdėstymas;

g)	numatomas augalams reikalingas azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

h)	mėšle esančio azoto ir fosforo naudojimas kiekviename sklype;

i)	cheminėse ir kitokiose trąšose esančio azoto ir fosforo naudojimas kiekviename sklype.

Siekiant užtikrinti planų ir realios žemės ūkio praktikos nuoseklumą, planai turi būti peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių žemės ūkio praktikos pasikeitimų.

5.   Kiekvienas ūkis rengia tręšimo ataskaitas. Kiekvienais kalendoriniais metais šios ataskaitos pateikiamos kompetentingai institucijai.

6.   Kiekvienas ūkis, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, sutinka, kad 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas, tręšimo planas ir tręšimo ataskaitos būtų tikrinama.

7.   Kiekviename ūkyje kiekvieno sklypo dirvožemio azoto ir fosforo tyrimas atliekamas bent kas ketverius metus. Kiekviename ūkio 5 hektarų dirbamosios žemės plote atliekamas ne mažiau kaip vienas tyrimas.

8.   Nitratų koncentracija dirvožemio sluoksnyje matuojama kiekvienų metų rudenį bent 25 % ūkių, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata. Dirvožemio mėginiai ir tyrimai turi aprėpti mažiausiai 5 % sklypų, apsodintų augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, ir bent 1 % kitų sklypų. Iš kiekvienų 2 hektarų dirbamosios žemės reikalaujama bent trijų skirtingų dirvožemio sluoksnių mėginių.

9.   Mėšlas nekratomas rudenį prieš žolės sėją.

10.   Bent du trečdaliai azoto iš mėšlo kiekio, neįskaitant azoto iš ganomų gyvulių mėšlo, kasmet įterpiami iki gegužės 15 d.

11.   Galvijams taikomi azoto ir fosforo išskyrimo koeficientai, nustatyti 2006 m. gruodžio 22 d. Flandrijos dekreto dėl mėšlo 27 straipsnio 1 dalyje, taikomi nuo pirmųjų šio sprendimo įsigaliojimo metų.

7 straipsnis

Žemės tvarkymas

Ūkininkai, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, imasi šių priemonių:

a)	ganyklos suariamos pavasarį;

b)	ganyklose neauginami atmosferos azotą kaupiantys ankštiniai ar kiti augalai;

c)	suarta ganykla tuoj pat apsodinama augalais, kurie įsisavina daug azoto, ir trąšos neįterpiamos tais metais, kai ariama nuolatinė ganykla;

d)	tarpiniai augalai sodinami iš karto po to, kai nuimamas žieminių kviečių derlius ir ne vėliau kaip rugsėjo 10 d.;

e)	tarpiniai augalai neapariami iki vasario 15 d., siekiant užtikrinti ilgalaikę ariamo ploto augalinę dangą, kad būtų atkurtas rudenį prarastas podirvio nitratų kiekis ir apribotas žiemą prarandamas nitratų kiekis.

8 straipsnis

Kitos priemonės

1.   Šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas neprieštarauja priemonėms, kurių reikia imtis, kad būtų laikomasi kitų Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas apdoroto mėšlo naudojimui yra suderinamas su patvirtintų įrenginių geba apdoroti kietąją dalį.

9 straipsnis

Mėšlo gaminimui ir vežimui taikomos priemonės

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad laikantis 2006 m. gruodžio 22 d. Dekreto dėl mėšlo nuostatų, būtų ribojamas gyvulių, kuriuos galima laikyti kiekviename Flandrijos regiono ūkyje, skaičius (teršalų išleidimo teisės).

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad akredituotų vežėjų A 2ob, A 5o, A 6o, B ir C kategorijų vykdomas mėšlo vežimas pagal 2007 m. liepos 19 d. Flandrijos ministerijos dekreto (3) 4 ir 5 straipsnius būtų registruojamas su geografinės padėties nustatymo sistemomis.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad prieš kiekvieną vežimą mėšlo sudėtyje būtų įvertinta azoto ir fosforo koncentracija. Mėšlo mėginiai ištiriami pripažintose laboratorijose, o tyrimų rezultatai perduodami kompetentingoms institucijoms ir mėšlą gaunančiam ūkininkui.

10 straipsnis

Stebėsena

1.   Kompetentinga institucija sudaro ir kasmet atnaujina žemėlapius, kuriuose nurodyta kiekvienos savivaldybės ūkių procentinė dalis, sklypų skaičius, gyvulių procentinė dalis ir žemės ūkio paskirties žemės procentinė dalis, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata. Šie žemėlapiai kasmet pateikiami Komisijai, o pirmą kartą jie pateikiami iki 2008 m. vasario mėn.

2.   Siekiant įvertinti leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, sukuriamas ir išlaikomas stebėsenos tinklas paviršinio vandens ir negilaus gruntinio vandens mėginiams imti.

3.   Atliekant tyrimą ir maisto medžiagų analizę turi būti gaunami duomenys apie vietinį žemės naudojimą, augalų sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata. Tokie duomenys gali būti naudojami atliekant pavyzdinius nitratų išplovimo ir fosforo nuostolių skaičiavimus sklypuose, kuriuose per metus į vieną hektarą su ganomų gyvulių mėšlu ir apdorotu mėšlu pagal 6 straipsnio 2 dalį patenka ne daugiau kaip 200 kg ir 250 kg azoto.

4.   Įrengiamos stebėjimo vietos, aprėpiančios ne mažiau kaip 150 ūkių, siekiant rinkti duomenis apie azoto ir fosforo koncentraciją dirvožemio vandenyje, mineralinį azotą dirvožemio sluoksnyje ir atitinkamus azoto ir fosforo, kuris per šaknis patenka į požeminį vandenį, nuostolius bei azoto ir fosforo nuostolius dėl paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo, neatsižvelgiant į tai, taikoma leidžianti nukrypti nuostata, ar ne. Stebėjimo vietoms turi būti būdingi visų tipų dirvožemiai (molinga, durpinga, smėlinga ir lioso dirva), tręšimo praktika ir augalai. Šio sprendimo taikymo laikotarpiu stebėjimo tinklo sudėtis nekeičiama.

5.   Smėlingoje dirvoje esančiose žemės ūkio nuotekų surinkimo vietose vandens stebėsena griežtinama.

11 straipsnis

Kontrolė

1.   Kompetentingos institucijos atlieka visų ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, administracinę kontrolę, siekdama nustatyti, ar neviršijamas didžiausias azoto iš gyvulių mėšlo kiekis per metus vienam hektarui, ar laikomasi didžiausių tręšimo azoto ir fosforo trąšomis ribų, žemės naudojimo ir mėšlo apdorojimo bei vežimo sąlygų.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina nitratų koncentracijos dirvožemio sluoksnyje rudenį tyrimų rezultatų kontrolę. Jei kontrolė parodo, kad 90 kg azoto vienam hektarui riba arba mažesni dydžiai, nustatyti Flandrijos Vyriausybės pagal 2006 m. gruodžio 22 d. Flandrijos dekreto dėl mėšlo 14 straipsnio 1 dalį, konkrečiame sklype viršijama, ūkininkas informuojamas, o tam sklypui kitais metais leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina bent jau 1 % mėšlo vežimo operacijų kontrolę vietoje, remdamosi rizikos vertinimu ir 1 dalyje minėtos administracinės kontrolės rezultatais. Kontrolė apima bent jau patikrinimą, ar įvykdyti akreditacijos įsipareigojimai, lydimųjų dokumentų vertinimą, mėšlo kilmės ir paskirties vietos patikrinimą ir vežamo mėšlo mėginių ėmimą. Mėšlo mėginiai gali būti imami krovimo operacijų metu, kur taikytina, naudojant transporto priemonėse esančius automatinius mėšlo mėginių ėmimo įrenginius. Mėšlo mėginiai ištiriami kompetentingų institucijų pripažintose laboratorijose, o tyrimų rezultatai perduodami mėšlą tiekiančiam ir mėšlą gaunančiam ūkininkams.

4.   Remiantis rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktų bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais, sudaroma patikrinimų vietoje programa. Pagal 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas patikrinimai vietoje aprėpia bent 5 % ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata.

12 straipsnis

Ataskaitos

1.   Kompetentinga institucija kasmet pateikia Komisijai stebėsenos rezultatus kartu su ataskaita apie vandens kokybės pokyčius, nitratų likučius dirvožemio sluoksnyje rudenį skirtingų augalų atžvilgiu ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, ir apie vertinimo praktiką. Ataskaitoje pateikiama informacija apie leidžiančios nukrypti nuostatos reikalavimų įgyvendinimo vertinimą atliekant ūkių ir sklypų kontrolę ir informacija apie ūkius, kuriuose vykdant administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje nustatyta neatitikimų.

2.   Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie mėšlo apdorojimą, įskaitant tolesnį kietųjų dalių perdirbimą ir utilizavimą, ir išsamūs apdorojimo sistemų charakteristikų, jų veiksmingumo ir apdoroto mėšlo sudėties duomenys.

3.   Be 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų, ataskaitoje pateikiami duomenys, susiję su tręšimu visuose ūkiuose, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, mėšlo gamybos tendencijos Flandrijos regione, kiek tai susiję su azotu ir fosforu, mėšlo vežimo administracinės kontrolės ir kontrolės vietoje rezultatai, maisto medžiagų balanso kontrolės ūkyje rezultatai, apskaičiuojant kiaulėms ir naminiams paukščiams taikomus išskyrimo koeficientus.

4.   Pirmoji ataskaita perduodama iki 2008 m. gruodžio mėn., o vėlesnės ataskaitos iki kiekvienų metų liepos mėn.

5.   Komisija į gautus rezultatus atsižvelgs vertindama galimą naują prašymą dėl leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo.

13 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas atsižvelgiant į 2007–2010 m. Flandrijos regiono veiksmų programą (2006 m. gruodžio 22 d. Dekretas dėl mėšlo) ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei.

---

(1)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)  2006 12 29, Belgisch Staatsblad, p. 76368.

(3)  2007 8 31, Belgisch Staatsblad, p. 45564.

---