9.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/17

(1)

2006 m. gruodžio 8 d. Nyderlandų Karalystės nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje laišku Nyderlandų Vyriausybė, remdamasi Sutarties 95 straipsnio 4 dalimi, pranešė Komisijai apie savo nacionalines nuostatas dėl trumposios grandinės chlorintų alkanų (toliau – TGCA) naudojimo, kurias, jos nuomone, yra būtina toliau taikyti priėmus 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/45/EB, dvidešimtą kartą iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimų (trumposios grandinės chlorinti alkanai) (1).

(2)

2006 m. gruodžio 8 d. pranešimas – tai antrasis Nyderlandų Karalystės pranešimas dėl leidžiančių nukrypti nuo Direktyvos 2002/45/EB nuostatų. Pirmasis prašymas toliau taikyti galiojančias nacionalines nuostatas buvo pateiktas 2003 m. sausio 17 d. Sprendimu 2004/1/EB (2) Komisija nusprendė, kad Nyderlandai gali iš dalies toliau taikyti jų nacionalines nuostatas iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(3)

EB Sutarties 95 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyta, kad:

„4.   Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.

(…)

6.   Komisija per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.“

(4)

1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (3), su pakeitimais, nustatyti tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimai. Pagal 1 straipsnio 1 dalį Direktyva taikoma 1 priede nurodytoms pavojingoms medžiagoms ir preparatams.

(5)

Direktyva 2002/45/EB, priimta remiantis Sutarties 95 straipsnio teisiniu pagrindu, Direktyvos 76/769/EEB 1 priedas papildytas nauju punktu Nr. 42 dėl C10–C13 chlorintų alkanų (TGCA) pardavimo ir naudojimo taisyklių. Pagal 42 punkto 1 papunktį, TGCA negali būti pateikiami į rinką arba naudojami kaip medžiagos ar sudedamosios kitų medžiagų ar preparatų dalys didesnėmis nei 1 % koncentracijomis:

(6)

42 punkto 2 papunktyje nurodoma, kad iki 2003 m. sausio 1 d. visi likę TGCA naudojimo būdai bus dar kartą išnagrinėti Europos Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos (OSPAR) komisija, atsižvelgiant į visus tinkamus naujus mokslo duomenis apie TGCA keliamą riziką sveikatai ir aplinkai; Europos Parlamentui bus pranešta apie šio pakartotinio nagrinėjimo rezultatus.

(7)

2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės taiko direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones vėliausiai nuo 2004 m. sausio 6 d.

(8)

2009 m. birželio 1 d. Direktyva 76/769/EEB bus panaikinta ir pakeista Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (4) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH). TGCA medžiagos ir jų tiekimo rinkai bei naudojimo apribojimo sąlygos, nustatytos pagal Direktyvą 2002/45/EB, pateiktos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 42 punkte.

(9)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Nyderlandai, buvo nustatytos 1999 m. lapkričio 3 d. sprendimu, kuriuo draudžiami trumposios grandinės chlorintų alkanų tam tikri naudojimo būdai (Sprendimas dėl chlorintų alkanų, Cheminių medžiagų nutarimas (WMS)) (Staatsblad van het Koninkrijk der Nederlanden, Jaargang 1999, 478).

(10)

Pagal 1 straipsnį sprendimas taikomas chlorintiems alkanams, kurių anglies atomų skaičius grandinėje nuo 10 iki 13 ir kurių chlorinimo laipsnis ne mažesnis nei 48 % masės. Pagal 2 straipsnio 1 dalį TGCA, nurodyti 1 straipsnyje, negali būti naudojami:

(11)

Išsamus TGCA aprašymas, jų naudojimo būdai ir rizikos vertinimo, atlikto pagal 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esamų medžiagų rizikos vertinimo ir kontrolės (5), rezultatai yra nurodyti Sprendimo 2004/1/EB I skirsnio 4 dalyje. Šiame skirsnyje daug dėmesio skiriama nuo 2004 m. sausio mėn. pasirodžiusiai naujai informacijai.

(12)

Atsižvelgdama į Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinio komiteto (TEAMK) ankstesnio rizikos vertinimo rezultatus ir jų peržiūras, Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 793/93 10 straipsniu, priėmė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 642/2005 (6), nustatantį bandymų ir informavimo reikalavimus tam tikrų prioritetinių medžiagų importuotojams ir gamintojams. Šiame reglamente pramonės atstovų prašoma pateikti papildomos informacijos apie kenksmingą poveikį aplinkai ir biologinio skaidymosi modeliavimo bandymus, siekiant nustatyti pusamžį jūros aplinkoje; ši informacija reikalinga patikimesniam rizikos vertinimui atlikti.

(13)

2004 m. tiesiogiai su šiuo klausimu susijusi pramonės asociacija („euro Chlor“) pateikė informaciją, kad nuo 2001 m. sumažėjo TGCA naudojimas visose naudojimo srityse. 2003 m. šių medžiagų tekstilės ir gumos apdirbimui ES sunaudotas kiekis sudarė tik trečdalį 2001 m. sunaudoto kiekio, 2004 m. ir toliau šių medžiagų vartojimas (būtent tekstilėje, dažuose, sandarikliuose ir klijuose) pastebimai sumažėjo. Per tą patį laikotarpį jų naudojimas dažuose ir sandarikliuose arba klijuose sumažėjo 50 %. 2003 m. jie dar buvo kartais naudojami metalo apdirbimo skysčiuose (alyvose), tačiau 2004 m., įsigaliojus Direktyvai 2002/45/EB, šis naudojimas buvo nutrauktas. 2003 m. trumposios grandinės chlorintų alkanų iš viso buvo panaudota mažiau kaip 1 000 tonų, o 2004 m. – mažiau kaip 600 tonų (7). Atsižvelgdama į Reglamentą (EB) Nr. 642/2005, pramonė atliko tolesnius analitinius laboratorinius tyrimus. Preliminariais tyrimų rezultatais, TGCA galėtų atitikti patvariųjų, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT) medžiagų kriterijus. Galutinė tyrimų ataskaita, kai tik jos galutinius rezultatus patvirtins laboratorija, bus pateikta Jungtinės Karalystės (JK) valdžios institucijoms, kurios yra pranešėjas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93.

(14)

2005 m. rugpjūčio mėn. pranešėjas dėl TGCA Jungtinė Karalystė parengė atnaujintą TGCA keliamos rizikos aplinkai vertinimą (toliau – atnaujintas rizikos aplinkai vertinimas), kuris buvo aptartas ir jam pritarta 2005 m. vykusiame trečiajame Naujų ir esamų cheminių medžiagų techninio komiteto posėdyje (TCNES III 2005). Pakeistos kai kurių scenarijų ankstesnės išvados pagal poveikį aplinkai identifikuotos naujos rizikos, atsirandančios TGCA naudojant kaip tekstilės antipireną arba impregnantą, dažų ir dangų pramonėje, gumos gamybai ir perdirbimui. Tačiau atsižvelgiant į 2004 m. sunaudotą TGCA kiekį išvados dėl TGCA keliamos rizikos patikslintos tekstilės impregnavimo bei gumos gamybos/perdirbimo būdams. Suderintą atnaujintą rizikos vertinimą netrukus paskelbs Komisija. Prireikus antroje 2007 m. pusėje atnaujintas rizikos vertinimas bus pateiktas Pavojų sveikatai ir aplinkai moksliniam komitetui (SCHER).

(15)

Be pirmiau minėtų Bendrijos priemonių ir veiksmų, TGCA taip pat taikomi kiti Bendrijos teisės aktai. 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB, nustatančiu prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje sąrašą ir papildančiu Direktyvą 2000/60/EB (8), kaip apibrėžta Vandens pagrindų direktyvos 16 straipsnio 3 dalyje, TGCA buvo priskirti prie prioritetinių pavojingų medžiagų. Vadovaudamasi Vandens pagrindų direktyva, Komisija teikia pasiūlymus dėl kontrolės priemonių, skirtų sustabdyti ar laipsniškai panaikinti cheminių medžiagų išmetimus, išsiskyrimus ir nuotėkius per 20 metų nuo priemonių priėmimo, ir taip pat pasiūlymus dėl kokybės standartų, taikytinų koncentracijai paviršiniuose vandenyse, nuosėdose ir biotoje.

(16)

2006 m. liepos 17 d. Komisija priėmė direktyvos dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios Direktyvą 2000/60/EB, pasiūlymą. Šiame pasiūlyme TGCA, kaip prioritetinių pavojingų medžiagų, klasifikacija išlieka ir nustatomi aplinkos kokybės standartai šių medžiagų koncentracijoms paviršiniuose vandenyse. Pasiūlyme nenustatytos konkrečios kontrolės priemonės, taikytinos kiekvienai prioritetinei pavojingai medžiagai, kadangi daugumai aplinkos apsaugos priemonių taikomi kiti galiojantys Bendrijos teisės aktai; todėl būtų ekonomiškiau ir proporcinga valstybėms narėms, prireikus be dabartinių Bendrijos teisės aktų vykdymo nustatyti kiekvienam upės baseino rajonui tinkamas kontrolės priemones pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnyje nurodytą priemonių programą.

(17)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančiu Direktyvą 79/117/EEB (9) įgyvendinamos dviejų tarptautinių dokumentų dėl patvariųjų organinių teršalų (POT) – UNECE (Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai) konvencijos dėl tolimųjų oro taršos pernašų 1998 m. POT protokolo (10) ir Stokholmo POT konvencijos (11) – nuostatos. Šis reglamentas įsigaliojo 2004 gegužės 20 d. Reglamentu siekiama daugiau nei tarptautiniais susitarimais; jame pabrėžiamas tikslas panaikinti tarptautiniu mastu pripažintų POT gamybą ir naudojimą.

(18)

Nei Reglamente (EB) Nr. 850/2004, nei dviejose tarptautinėse konvencijoje nėra konkrečių taisyklių dėl TGCA. Tačiau abiejose konvencijose nurodomos priemonės toliau teikti pasiūlymus dėl pavojingų medžiagų įtraukimo ir pasiūlytų medžiagų vertinimo procedūrų.

(19)

2005 m. rugsėjo 9 d. Komisija Europos bendrijos vardu kartu su valstybėmis narėmis, kurios yra POT protokolo šalys, pasiūlė iš dalies keisti atitinkamą protokolo II priedą, į jį įtraukiant TGCA. 2006 m. rugsėjo mėn. vykusiame susitikime darbo grupė, įsteigta vadovaujantis protokolu pasiūlymams dėl tolesnio pavojingų medžiagų įtraukimo peržiūrėti, pritarė dokumento išvadai, kad TGCA turėtų būti laikomi POT šiame protokole ir kad rizikos tyrimais gauta pakankamos informacijos, nurodančios, kad TGCA gali būti tolimosios oro taršos pernašos (TOTP). Darbo grupė priėjo prie išvados, kad remiantis pavojingų medžiagų savybėmis ir stebėsenos informacija, TOTP poveikis aplinkai yra tikėtinas. Darbo grupės nuomone, darbo pogrupio „Track B“ (rizikos valdymo būdai) pateikta informacija apie TGCA yra tiksli, tačiau reikia papildomos informacijos apie daugelį įvairių rizikos valdymo veiksmų įvairius socialinio ekonominio vertinimo aspektų. 2006 m. gruodžio mėn. protokolo šalys atsižvelgė į darbo grupės pateiktas išvadas dėl TGCA dokumento techninio turinio ir sutarė, kad šios medžiagos turėtų būti laikomos POT, kaip apibrėžta protokole, bei paprašė darbo grupės ir „Track B“ darbo pogrupio tęsti TGCA peržiūrą bei nagrinėti rizikos valdymo strategiją.

(20)

Be to, 2006 m. birželio 29 d. Europos Komisija Europos bendrijos vardu kartu su valstybėmis narėmis, kurios yra Stokholmo protokolo šalys, pasiūlė iš dalies keisti atitinkamus konvencijos protokolus, į juos įtraukiant TGCA. Antrajame susitikime, vykusiame 2006 m. lapkričio 6–10 d., POT peržiūros komitetas priėjo prie išvados, kad TGCA atitinka peržiūros kriterijus, nurodytus Konvencijos D priede, kaip nustatyta sprendime POPRC-2/8 (12). Šiame sprendime taip pat rekomenduojama rizikos modelio projektą rengti pagal konvencijos E priedą.

(21)

Jei TGCA bus galiausiai įtraukti į Stokholmo konvenciją pagal vieną iš atitinkamų priedų, Europos Komisija siūlys atitinkamas priemones pagal Direktyvą 76/769/EEB arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 850/2004, ir dėl to būtų sugriežtinti galiojantys apribojimai.

(22)

Procedūriniai veiksmai, susiję su pirmuoju 2003 m. sausio 17 d. Nyderlandų Karalystės pranešimu, pateiktu pagal Sutarties 95 straipsnio 4 dalį, aprašyti Sprendimo 2004/1/EB II skirsnyje.

(23)

2003 m. gruodžio 16 d., vadovaudamasi 95 straipsnio 6 dalimi, Komisija pranešė Nyderlandų Karalystei apie tą pačią dieną jos priimtą Sprendimą 2004/1/EB, kuriuo Komisija patvirtino 2003 m. sausio 21 d. nacionalines nuostatas dėl TGCA, apie kurias pranešė Nyderlandai, ir jos netaikomos kai TGCA naudojami kaip sudedamosios kitų medžiagų ar preparatų dalys mažesnėmis nei 1 % koncentracijomis kaip dažų, dangų ar sandariklių plastifikatoriai ir kaip gumos ar tekstilės antipirenai. Ši leidžianti nukrypti nuostata galioja iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(24)

Priėmus Sprendimą 2004/1/EB, kuriuo leidžiama Nyderlandams iš dalies ir toliau taikyti jų nacionalines nuostatas, Nyderlandai nepakeitė nacionalinių priemonių, kad atitiktų šio sprendimo nuostatas.

(25)

Nyderlandai, vadovaudamiesi Sutarties 230 straipsniu, paprašė Europos Teisingumo Teismo panaikinti Sprendimą 2004/1/EB (nuoroda T-234/04, ex-case C-103/04); pirmosios instancijos teismo šios bylos sprendimo vis dar laukiama. Savo prašyme Nyderlandai ginčija faktą, kad būtinas leidimas vykdyti nacionalines nuostatas dėl TGCA naudojimo būdų, kurie nenurodyti Direktyvoje 2002/45/EB.

(26)

2006 m. gruodžio 8 d. Nyderlandų Karalystės nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje laišku Nyderlandų Vyriausybė, remdamasi Sutarties 95 straipsnio 4 dalimi, antrą kartą pranešė Komisijai apie savo nacionalines nuostatas dėl TGCA naudojimo, kurias ji ketina ir toliau taikyti po Direktyvos 2002/45/EB priėmimo.

(27)

2006 m. gruodžio 8 d. pranešimo tema yra tokia pati kaip 2003 m. sausio 17 d. pranešimo, kuriuo patvirtintos Pavojingų medžiagų akto chlorintų alkanų sprendimo nuostatos. Kadangi savo pranešime Nyderlandai nepateikė naujų nacionalinių nuostatų, Komisija mano, kad nacionalinės priemonės, apie kurias buvo pranešta, yra tos apie kurias pranešta 2003 m. sausio mėn. pateiktame pranešime: 1999 m. lapkričio 3 d. sprendimas, kuriuo draudžiami trumposios grandinės chlorintų alkanų tam tikri naudojimo būdai (Sprendimas dėl chlorintų alkanų, Cheminių medžiagų nutarimas (WMS)) (Staatsblad van het Koninkrijk der Nederlanden, Jaargang 1999, 478).

(28)

2006 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. gruodžio 20 d. laiškais Komisija pranešė Nyderlandų Vyriausybei, kad gavo pranešimą pagal 95 straipsnio 4 dalį ir kad šešis mėnesius truksiantis jo nagrinėjimo laikotarpis pagal 95 straipsnio 6 dalį prasidėjo 2006 m. gruodžio 9 d., t. y. kitą dieną po pranešimo gavimo.

(29)

2007 m. sausio 30 d. laišku Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Nyderlandų pateiktą pranešimą. Komisija apie pranešimą taip pat paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (13), siekdama informuoti kitas suinteresuotąsias šalis apie Nyderlandų nacionalines nuostatas, kurias ir toliau ketinama taikyti, ir jų priėmimo motyvus. Pasibaigus pastabų teikimo terminui (30 dienų po paskelbimo), nė viena valstybė narė ar kita suinteresuotoji šalis pastabų nepateikė.

(30)

Sprendimo 2004/1/EB 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse Komisija priėjo prie išvados, kad Nyderlandų Karalystės pateiktas prašymas yra priimtinas. Nuoroda į minėtą sprendimą daroma šio sprendimo tikslais. Tačiau naudinga priminti nacionalinių nuostatų, apie kurias buvo pranešta, neatitikimo Direktyvos 2002/45/EB reikalavimams aspektus.

(31)

Apibendrinant, nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias buvo pranešta, nuo Direktyvos 2002/45/EB reikalavimų nukrypstama šiais aspektais:

(32)

Kaip numatyta Sutarties 95 straipsnio 4 dalyje ir 6 dalies pirmoje pastraipoje, Komisija turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų tame straipsnyje numatytų sąlygų, leidžiančių valstybei narei ir toliau taikyti nacionalines nuostatas, nukrypstančias nuo Bendrijos suderinimo priemonės.

(33)

Komisija, visų pirma, turi vertinti, ar nacionalinės nuostatos, pagrįstos Sutarties 30 straipsnyje minimomis labai svarbiomis arba su aplinkos apsauga ar darbo aplinka susijusiomis priežastimis, neviršija to, kas būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, Komisijai nusprendus, kad nacionalinės nuostatos atitinka pirmiau išvardytas sąlygas, ji turi patikrinti remiantis 95 straipsnio 6 dalimi, ar nacionalinės nuostatos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė ar užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas, ir ar nėra kliūtis vidaus rinkai veikti.

(34)

Reikia pažymėti, kad atsižvelgdama į EB sutarties 95 straipsnio 6 dalyje nustatytą laikotarpį, Komisija, nagrinėdama, ar nacionalinės priemonės, apie kurias buvo pranešta pagal 95 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstos, turi remtis pranešančiosios valstybės narės nurodytais motyvais. Tai reiškia, kad pagal EB sutarties nuostatas atsakomybė įrodyti, kad nacionalinės priemonės yra pagrįstos, tenka prašymą teikiančiajai valstybei narei, siekiančiai ir toliau taikyti minėtas priemones. Atsižvelgdama į EB sutarties 95 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytą procedūrinę sistemą, į griežtus sprendimo priėmimo terminus, Komisija paprastai turi apsiriboti pranešančiosios valstybės narės pateiktų dokumentų priimtinumo nagrinėjimu, o neieškoti galimų pateisinamųjų priežasčių.

(35)

Tačiau, jei Komisija turi informacijos, kuria remiantis gali tekti peržiūrėti Bendrijos suderinimo priemonę, nuo kurios nukrypsta nacionalinės nuostatos, apie kurias buvo pranešta, Komisija, vertindama nacionalines nuostatas, apie kurias buvo pranešta, gali į tokią informaciją atsižvelgti.

(36)

Nacionalines nuostatas pateisinančios aplinkybės atsižvelgiant į svarbius poreikius išsamiai išnagrinėtos Sprendimo 2004/1/EB III skirsnio 2 dalyje. Pagal šiame sprendime pateiktus duomenis (55 ir 56 konstatuojamosios dalys), nacionalines nuostatas, draudžiančias TGCA naudoti metalo apdirbimui skirtose medžiagose ir preparatuose, galima pateisinti būtinybe saugoti aplinką. Neturint daugiau informacijos, kad teisėtą tikslą galima pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones, kaip, pavyzdžiui, TGCA naudojimą nustatytomis mažomis koncentracijomis šiose medžiagose ir preparatuose, prieita prie išvados, kad nacionalinių priemonių griežtumas neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(37)

Be to, Sprendimo 2004/1/EB 66 konstatuojamojoje dalyje dėl likusių TGCA naudojimo būdų, atsižvelgiant į atsargumo principą, teigiama, kad nacionalinės nuostatos, kuriomis draudžiami likę TGCA naudojimo būdai, galėtų toliau būti taikomos nustatytą laikotarpį, kad nekliudytų esamų priemonių, kurios galėtų pasiteisinti atsižvelgiant į rizikos vertinimus ateityje, taikymui.

(38)

Sprendimo 2004/1/EB 68 konstatuojamoji dalis dėl TGCA kaip kitų medžiagų ir preparatų sudėtinių dalių naudojimo draudimo grindžiama 2003 m. spalio 3 d. SCTEE pateikta nuomone, kad nacionalinės nuostatos nėra pateisinamos, išskyrus naudojimą plastikams, kur gali kilti problemų.

(39)

Apibendrinant, Sprendimu 2004/1/EB pritarta nacionalinėms nuostatoms, jei jos netaikomos medžiagoms ir preparatams, kurių sudėtyje esančių TGCA koncentracija mažesnė nei 1 %, kurie naudojami kaip dažų, dangų ar sandariklių plastifikatoriai ir kaip gumos ar tekstilės antipirenai. Sprendimas grindžiamas tuometiniais moksliniais įrodymais ir atsargumo principu.

(40)

Teikdami naują prašymą, palyginti su 2003 m. prašymu, Nyderlandai nepateikė jokios naujos informacijos.

(41)

Kita vertus, dėl įvykusių pokyčių Europos lygiu, atsirado daugiau informacijos. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 642/2005 reikalaujamo atlikti biologinio skaidymo bandymo rezultatai rodo, kad mineralizavimo greitis yra lėtas, todėl atitinkamas PBT medžiagų patvarumo kriterijus.

(42)

2005 m. III TCNES posėdyje JK valdžios institucijos pateikė atnaujintą rizikos vertinimo projektą, kuriame teigiama, kad tam tikriems naudojimo būdams buvo nustatyta nauja rizika; projektas parengtas remiantis naujausiais TGCA vartojimo duomenimis. JK pranešėjas visų pirma nustatė naują riziką naudojant TGCA tekstilės impregnavimui ir gumos gamybai arba perdirbimui. Atnaujintą rizikos vertinimą Komisija patvirtino pagal rašytinę procedūrą ir netrukus jį paskelbs. Prireikus jis bus pateiktas peržiūrai SCHER.

(43)

Jei dėl nustatytų naujų pavojų dėl kai kurių TGCA naudojimo būdų (išskyrus metalo apdirbimą ir odos tepimą riebalais) reikia papildomų rizikos valdymo priemonių, Komisija, be Direktyvoje 2002/45/EB nustatytų priemonių, priima kitas rizikos mažinimo priemones. Tiksli tokių apribojimų apimtis kol kas neaiški. Be to, vykstant prašymų Bendrijai vertinimui dėl TGCA atitinkamo įtraukimo į UNECE POT protokolą ir Stokholmo konvenciją dėl POT, dėl galimo šių medžiagų įtraukimo į vieną ar abu tarptautinius susitarimus Reglamento (EB) Nr. 850/2004 apribojimų sistema toliau būtų griežtinama.

(44)

Bet kokiu atveju, tokie tolesni apribojimai galėtų būti taikomi naudojimo būdams, kurie pagal Bendrijos teisės aktus vis dar leidžiami, bet jau pagal draudžiami Nyderlandų nacionalinę teisę.

(45)

Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į atsargumo principą, visos Nyderlandų taikomos nacionalinės nuostatos gali būti laikomos pateisinamomis, kol nebus pagal Direktyvą 76/769/EEB ar Reglamentą (EB) Nr. 850/2004 priimtos Bendrijos priemonės, kuriose visiškai atsižvelgiama į paskutinius mokslinius duomenis.

(46)

95 straipsnio 6 dalimi Komisija įpareigota patikrinti, ar numatytos priemonės nėra savavališka diskriminacija. Pagal Teisingumo Teismo aiškinimą, kad nebūtų diskriminacijos, panašios situacijos negali būti vertinamos skirtingais būdais, ir skirtingos situacijos negali būti vertinamos tuo pačiu būdu.

(47)

Nacionalinės nuostatos yra bendro pobūdžio ir taikomos TGCA naudojimo būdams, nepriklausomai nuo to, ar medžiagos buvo pagamintos Nyderlanduose ar importuotos iš kitų valstybių narių.

(48)

Nacionalinės priemonės, kuriomis griežčiau nei Bendrijos direktyva ribojamas produktų naudojimas, paprastai sudaro kliūtis prekybai, nes produktai, teisėtai pateikiami rinkai ir naudojami likusioje Bendrijos dalyje, dėl naudojimo draudimo negali būti pateikiami suinteresuotosios valstybės narės rinkai. 95 straipsnio 6 dalyje nustatytomis išankstinėmis sąlygomis siekiama dėl netinkamų priežasčių neleisti taikyti apribojimų, remiantis 4 ir 5 dalies kriterijais, ir taikyti ekonomines priemones, neleidžiant importuoti iš kitos valstybės narės produktų, t. y. netiesiogiai saugant nacionalinę gamybą.

(49)

Kaip nustatyta anksčiau, tikrasis nacionalinių nuostatų tikslas – saugoti aplinką nuo TGCA naudojimu keliamo pavojaus aplinkai. Nesant įrodymų, kad nacionalinėmis nuostatomis siekiama saugoti nacionalinę gamybą, galima daryti išvadą, kad nuostatos nėra užslėptas prekybos tarp valstybių narių ribojimas.

(50)

Šios sąlygos negalima aiškinti taip, kad ji kliudo pritarti bet kokiai nacionalinei priemonei, galinčiai turėti įtakos vidaus rinkos kūrimui. Tiesą sakant, bet kokia nacionalinė priemonė, nukrypstanti nuo suderinimo priemonės, kuria siekiama sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, iš esmės yra priemonė, kuri greičiausiai turės poveikio vidaus rinkai. Todėl, siekiant, kad ir toliau būtų naudinga taikyti Sutarties 95 straipsnyje numatytą procedūrą, atsižvelgiant į 95 straipsnio 6 dalį, kliūties vidaus rinkai veikti sąvoka turi būti suprantama kaip neproporcingas poveikis siekiamam tikslui.

(51)

Nustatyta, kad nacionalinės nuostatos gali būti laikinai taikomos, siekiant saugoti aplinką ir kad remiantis esama informacija jos yra vienintelė priemonė, užtikrinant aukštą apsaugos lygį, kurio siekia Nyderlandai. Todėl Komisijos nuomone, nenustačius tinkamų rizikos mažinimo priemonių, galima daryti išvadą, kad kliūčių vidaus rinkai veikti nebuvimo sąlyga yra įvykdyta.

(52)

Kaip teigiama šio sprendimo I skirsnio 3 dalyje, priėmus Sprendimą 2004/1/EB Bendrijos lygiu buvo imtasi iniciatyvų rinkti informaciją, siekiant sumažinti neaiškumus, susijusius TGCA rizikos vertinimu. Atnaujinto rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad egzistuoja papildoma rizika, dėl kurios Komisijai galbūt reikės priimti atitinkamas rizikos valdymo priemones.

(53)

Dėl šiuo metu pagal Stokholmo konvenciją ir UNECE protokolą dėl patvariųjų organinių teršalų (POT) vykstančios TGCA peržiūros TGCA gali būti įtraukti į šiuos tarptautinius susitarimus. Dėl to gali tekti priimti Bendrijos priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 850/2004.

(54)

Kadangi tokios naujos priemonės, kurios bus priimtos Bendrijos lygiu, gali taip pat būti taikomos TGCA naudojimo būdams, kurie vis dar leidžiami pagal Direktyvą 76/769/EEB, bet draudžiami Nyderlandų nacionalinės teisės aktų, atsižvelgiant į atsargumo principą, galima daryti išvadą, kad nacionalinės nuostatos gali būti laikinai taikomos, siekiant saugoti aplinką, ir neviršija to, kas yra būtina tikslui pasiekti, nes jomis draudžiama naudoti medžiagas ir preparatus, savo sudėtyje turinčius TGCA, metalo apdirbimo skysčiuose (alyvose), gumos, plastiko ir tekstilės antipirenuose, dažų, dangų ir sandariklių plastifikatoriuose. Todėl išimties tvarka reikėtų suteikti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl visų nacionalinių nuostatų.

(55)

Be to, nacionalinės nuostatos, jei gali būti laikinai taikomos, jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėpto valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir nėra kliūtis vidaus rinkai veikti.

(56)

Todėl Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos, taikytinos pirmiau nurodyta aprėptimi, gali būti priimtos. Tačiau, Komisijos manymu, jų patvirtinimas turi nustoti galioti priėmus Bendrijos priemones dėl TGCA pagal Direktyvą 76/769/EEB arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 850/2004, bet kuris iš šių aktų būtų tinkamiausias dokumentas,

—

Komisijos direktyvos, atnaujinančios Direktyvos 76/769/EEB I priedą dėl TGCA, įsigaliojimo,

—

Reglamento dėl TGCA, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 850/2004 įsigaliojimo.