Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32007D0394

2007/394/EB: 2007 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 90/377/EEB nuostatas dėl metodikos, taikytinos renkant duomenis apie galutiniams pramonės vartotojams nustatytas elektros energijos ir dujų kainas (Tekstas svarbus EEE)

OL L 148, 2007 6 9, p. 11–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 26/11/2008; panaikino 32008L0092

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2007/394/oj

9.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/11

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. birželio 7 d.

iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 90/377/EEB nuostatas dėl metodikos, taikytinos renkant duomenis apie galutiniams pramonės vartotojams nustatytas elektros energijos ir dujų kainas

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/394/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Tarybos direktyvą 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (1), ypač jos 6 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 90/377/EEB išsamiai aprašyta informacijos, kurią turi teikti galutiniams pramonės vartotojams dujas ir elektros energiją tiekiančios bendrovės, forma, informacijos pobūdis ir visos kitos jos ypatybės.

(2)

Informacijos apie kainas rinkimo metodika turi būti atnaujinama, siekiant, kad metodika būtų tinkama rinkti duomenis apie tikrąją padėtį konkurencingose elektros energijos ir dujų rinkose, sukurtose įgyvendinant 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 96/92/EB (2) ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 98/30/EB (3), įskaitant tai, kad šiuo metu kiekvienoje rinkoje veiklą vykdo keletas tiekėjų.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 90/377/EEB,

(4)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 90/377/EEB 7 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Direktyvos 90/377/EEB priedai pakeičiami šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2007 m. birželio 7 d.

Komisijos vardu

Andris PIEBALGS

Komisijos narys

(1)  OL L 185, 1990 7 17, p. 16–24. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/108/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 414).

(2)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2006/653/EB (OL L 270, 2006 9 29, p. 72).

(3)  OL L 176, 2003 7 15, p. 57.

PRIEDAS

„

I PRIEDAS

DUJŲ KAINOS

Duomenys apie dujų kainas galutiniams pramonės vartotojams (1) turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a)

Praneštinos kainos – tai kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už dujotiekiais šių vartotojų reikmėms tiekiamas dujas.

b)

Atsižvelgiama į visus dujų naudojimo pramonės reikmėms atvejus. Ši sistema netaikoma vartotojams, kurie dujas naudoja:

—

elektros energijai elektrinėse arba kogeneracinėse jėgainėse gaminti,

—

ne energijos gamybai (pvz., chemijos pramonėje),

—

kurie per metus sunaudoja tiek dujų, kad jų energetinė vertė yra didesnė nei 4 000 000 gigadžaulių (GJ).

c)

Registruotinos kainos turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą dujų kiekį.

d)

Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už dujas mokėjo ankstesnį pusmetį. Europos Bendrijų statistikos tarnybai perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e)

Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už gigadžaulio energijos kiekio pagaminimą). Naudojamo energijos vieneto vertė išmatuojama remiantis bendrąja šilumingumo verte.

f)

Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (skaitiklių nuomos įmoka, abonentinės įmokos ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g)

Turi būti pateikiamos vidutinės nacionalinės kainos.

h)

Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

—

kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į dujų tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį). Taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiems atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

—

užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos dujų kiekius, už kuriuos dujų tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, užimama rinkos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieną vartotojų grupę. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi slaptumo reikalavimų,

—

siekiant slaptumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

i)

Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

—

kainos be mokesčių ir rinkliavų,

—

kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

—

kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM.

j)

Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už dujas mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai

Per metus suvartojamas dujų kiekis (GJ)

Mažiausias

Didžiausias

I1 grupė

 

< 1 000

I2 grupė

1 000

< 10 000

I3 grupė

10 000

< 100 000

I4 grupė

100 000

< 1 000 000

I5 grupė

1 000 000

<= 4 000 000

k)

Kartą per dvejus metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie naudojamą duomenų rinkimo sistemą, ypač: duomenų rinkimo aprašymas ir rinkimo mastas (tiekimo bendrovių, apie kurias teikti duomenys, skaičius, agreguotoji procentinė rinkos, iš kurios rinkti duomenys, dalis ir t. t.), apskaičiuojant vidutines svertines kainas naudoti kriterijai ir kiekvienos vartotojų grupės suvartoti agreguotieji kiekiai. Pirmame pranešime apie duomenų rinkimo sistemą pateikiama 2008 m. sausio 1 dienos padėtis.

l)

Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant pranešamas kiekvienos vartotojų grupės kainas.

Ši informacija – tai:

—

vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

—

nuolaidų, kurios buvo suteiktos už nepertraukiamą tiekimą, aprašymas,

—

abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų nacionaliniu lygiu mokamų įmokų, aprašymas.

m)

Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita, taip pat turėtų būti pateikiamos mokesčių, kurie taikomi dujas parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos neapmokestinamos rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešėja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių sąrašas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

—

mokesčiai, rinkliavos, neapmokestinamos rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

—

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos negrąžinamomis. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

—

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos su visais mokesčiai, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, neapmokestinamų rinkliavų, įmokų ir kitų fiskalinių mokesčių sąrašas:

—

pridėtinės vertės mokestis,

—

koncesijos mokestis. Šis mokestis – tai paprastai licencijos ir įmokos, kurios mokamos už dujotiekių ar kitokios dujų įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

—

aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos. Aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos paprastai būna susiję su atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo arba kombinuotosios šiluminės ir elektros energijos gamybos skatinimu ar jie nustatomi už poveikį klimato kaitai darančių išmetamą CO2, SO2 ar kitokios medžiagos kiekį,

—

kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba įmokos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, įmokos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veiklą ir t. t.,

—

kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba įmokos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už dujų skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, mokestį už variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebuvo atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

n)

Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.

II PRIEDAS

ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS

Duomenys apie elektros energijos kainas galutiniams pramonės vartotojams (2) turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a)

Praneštinos kainos – tai kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už savo reikmėms perkamą elektros energiją.

b)

Atsižvelgiama į visus elektros energijos naudojimo pramonės reikmėms atvejus.

c)

Registruotinos kainos turi būti pagrįstos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą elektros energijos kiekį.

d)

Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už elektros energiją mokėjo ankstesnį pusmetį. Europos Bendrijų statistikos tarnybai perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e)

Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už vieną kWh).

f)

Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir iš kurių atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (galios mokesčiai, pateikimas į rinką, skaitiklių nuomos įmoka ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g)

Turi būti registruojamos vidutinės nacionalinės kainos.

h)

Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

—

kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į elektros energijos tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį). Taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiems atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

—

užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos elektros energijos kiekius, už kuriuos elektros energijos tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, užimama rinkos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieną vartotojų grupę. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi slaptumo reikalavimų,

—

siekiant slaptumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

i)

Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

—

kainos be mokesčių ir rinkliavų,

—

kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

—

kainos su visais mokesčiai, rinkliavomis ir PVM.

j)

Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už elektros energiją mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai

Per metus suvartojamas elektros energijos kiekis (MWh)

Mažiausias

Didžiausias

IA grupė

 

< 20

IB grupė

20

< 500

IC grupė

500

< 2 000

ID grupė

2 000

< 20 000

IE grupė

20 000

< 70 000

IF grupė

70 000

<= 150 000

k)

Kartą per dvejus metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie naudojamą duomenų rinkimo sistemą, ypač: duomenų rinkimo aprašymas ir rinkimo mastas (tiekimo bendrovių, apie kurias teikti duomenys, skaičius, agreguotoji procentinė rinkos, iš kurios rinkti duomenys, dalis ir t. t.), apskaičiuojant vidutines svertines kainas naudoti kriterijai ir kiekvienos vartotojų grupės suvartoti agreguotieji kiekiai. Pirmame pranešime apie duomenų rinkimo sistemą pateikiama 2008 m. sausio 1 dienos padėtis.

l)

Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, į kuriuos atsižvelgiant apskaičiuojamos pranešamos kainos.

Teiktinoje informacijoje turi būti nurodyta:

—

vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

—

lentelė, kurioje nurodomi šalyje nustatyti įtampos apribojimai,

—

abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų nacionaliniu lygiu mokamų mokesčių aprašymas.

m)

Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita, turėtų būti taip pat pateikiamos mokesčių, kurie taikomi elektros energiją parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos neapmokestinamos rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešėja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių sąrašas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

—

mokesčiai, rinkliavos, neapmokestinamos rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

—

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos negrąžinamomis. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

—

į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos su visais mokesčiai, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, neapmokestinamų rinkliavų, įmokų ir kiti fiskalinių mokesčių sąrašas:

—

pridėtinės vertės mokestis,

—

koncesijos mokesčiai. Šis mokestis – tai paprastai licencijos ir įmokos, kurios mokamos už elektros tinklų ar kitokios elektros įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

—

aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos. Aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos paprastai būna susiję su atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo arba kombinuotosios šiluminės ir elektros energijos gamybos skatinimu ar jie nustatomi už poveikį klimato kaitai darančių išmetamą CO2, SO2 ar kitokios medžiagos kiekį,

—

branduolinės energijos ir kiti priežiūros mokesčiai: branduolinio įrenginio eksploatavimo nutraukimo mokesčiai, branduolinių įrenginių priežiūros įmokos ir t. t.,

—

kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba įmokos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, įmokos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veiklą ir t. t.,

—

kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba įmokos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už elektros energijos skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, akcizo mokestį už naftos produktus ir degalus, kurie nebuvo naudoti gaminant elektros energiją, variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebuvo atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

n)

Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita, Europos Bendrijų statistikos tarnybai turi būti pateikiamos į pagrindines sudedamąsias dalis suskirstytos elektros energijos kainos. Į pagrindines sudedamąsias dalis elektros energijos kainos suskirstomos pagal šią metodiką:

Visa vartotojų grupei nustatyta elektros energijos kaina – tai „tinklo“ kainų, „energijos ir tiekimo“ kainų (t. y. pradedant gamyba ir baigiant tiekimu į rinką, išskyrus tinklus) ir visų mokesčių bei rinkliavų suma.

—

„tinklo“ kaina – tai taikant perdavimo ir paskirstymo tarifus gautų įplaukų santykis (jeigu įmanoma) su atitinkamu vartotojų grupės suvartotu elektros energijos kiekiu (kWh). Jeigu kiekvienos vartotojų grupės atskirai suvartoti elektros energijos kiekiai (kWh) nėra žinomi, turėtų būti pateikiami apskaičiuoti kiekiai,

—

„energijos ir tiekimo“ kaina – tai visa kaina, iš kurios atimama „tinklo“ kaina ir visi mokesčiai bei rinkliavos,

—

mokesčiai ir rinkliavos. Ši kainų dedamoji dalis suskirstoma papildomai:

—

į „tinklo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

—

į „energijos ir tiekimo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

—

pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai,

PASTABA: Jeigu papildomosios paslaugos nurodomos atskirai, tada jas galima priskirti vienai iš šių dviejų sudedamųjų dalių:

—

į „tinklo“ kainą įtraukiamos šios sąnaudos: perdavimo ir paskirstymo tarifai, perdavimo ir paskirstymo nuostoliai, tinklo sąnaudos, vartotojų aptarnavimo sąnaudos, sistemos priežiūros sąnaudos ir skaitiklių nuomos sąnaudos,

—

į „energijos ir tiekimo“ kainą įtraukiamos į šios sąnaudos: gamybos, agregavimo, balansavimo energijos, elektros energijos tiekimo sąnaudos, paslaugų teikimo vartotojams, vartotojų aptarnavimo, rodiklių rodmenų nuskaitymo ir kitos tiekimo sąnaudos,

—

kitos specialios sąnaudos. Šioje įtraukoje nurodytos sąnaudos – tai nei tinklo, nei energijos ar tiekimo sąnaudos arba mokesčiai. Jeigu šios rūšies sąnaudų patiriama, jos pranešamos atskirai.

o)

Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.
“

(1)  Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.

(2)  Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.

Top