25.9.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 264/20

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/44/EB

2006 m. rugsėjo 6 d.

dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, kokybės

(kodifikuota redakcija)

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 78/659/EEB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimas skatina priimti konkrečias vandenų, įskaitant vandenis, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, apsaugos nuo teršimo priemones.

(3)	Ekologiniu ir ekonominiu požiūriu žuvų populiacijas būtina apsaugoti nuo įvairių žalingų aplinkybių, kurias sukelia į vandenis leidžiamos teršiančiosios medžiagos, tokių kaip visų pirma nuo tam tikrų rūšių žuvų skaičiaus mažėjimo ir net kai kuriais atvejais nuo kelių tokių rūšių nykimo.

(4)	2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1600/2002/EB, nustatančio šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (5), tikslas – pasiekti tokį paviršinio vandens kokybės lygį, kuris neleistų pasireikšti neigiamam poveikiui ir pavojui aplinkai.

(5)	Valstybėse narėse taikomų nuostatų, susijusių su vandenų, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, kokybe, skirtumai gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas ir dėl to turėti tiesioginę įtaką vidaus rinkos veikimui.

(6)	Šios direktyvos tikslams įgyvendinti valstybės narės turėtų priskirti vandenis, kuriems taikys ir nustatys tam tikrus parametrus atitinkančias ribines vertes. Bus imamasi veiksmų užtikrinti, kad valstybių narių priskirti vandenys šias vertes atitiks per penkerius metus nuo priskyrimo.

(7)	Reikėtų numatyti, kad vandenys, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, tam tikromis sąlygomis būtų laikomi atitinkančiais aptariamų parametrų vertes net ir tada, jei tam tikras mėginių procentas neatitinka nustatytų ribų.

(8)	Siekiant užtikrinti, kad vandenų, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, kokybė būtų tikrinama, turėtų būtų imamas minimalus mėginių kiekis ir turėtų būti atlikti priede nustatytų parametrų matavimai. Atsižvelgiant į vandens kokybę, tokių mėginių kiekį galima mažinti arba nustoti juos imti.

(9)	Valstybės narės negali kontroliuoti tam tikrų gamtos sąlygų ir dėl to būtina numatyti galimybę tam tikrais atvejais nukrypti nuo šios direktyvos.

(10)

Technikos ir mokslo pažanga gali paskatinti daryti skubias kai kurių I priede nustatytų reikalavimų pritaikomąsias pataisas. Siekiant palengvinti šiam tikslui būtinų priemonių diegimą, turėtų būti nustatyta darbo tvarka, sukurianti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą, vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(11)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į vidaus teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Ši direktyva susijusi su gėlojo vandens kokybe ir taikoma tiems vandenims, kuriuos valstybės narės priskiria saugotiniems vandenims arba vandenims, kurių kokybę reikia gerinti, kad juose galėtų gyventi žuvys.

2.   Ši direktyva netaikoma intensyviam žuvų auginimui naudojamiems natūraliems arba dirbtiniams tvenkiniams.

3.   Šios direktyvos tikslas – apsaugoti arba gerinti tekančio arba netekančio gėlo vandens kokybę, kuriame gyvena arba kuriame, jeigu jo teršimas būtų sumažintas ar nutrauktas, galėtų gyventi:

a)	vietinių rūšių įvairovės žuvys,

b)	rūšys, kurių buvimą valstybių narių kompetentingos institucijos laiko pageidautinomis vandentvarkos tikslais.

4.   Šioje direktyvoje:

a)	lašišiniai vandenys – tai vandenys, kuriuose gali arba kurie tapo tinkamais gyventi Atlanto lašišoms (Salmo salar), šlakiams (Salmo trutta), kiršliams (Thymallus thymallus) ir sykinėms žuvims (Coregonus);

b)	karpiniai vandenys – tai vandenys, kuriuose gali arba kurie tapo tinkamais gyventi karpinėms (Cyprinidae) arba kitų rūšių žuvims, tokioms kaip lydekos (Esox lucius), ešeriai (Perca fluviatilis) ir europiniai unguriai (Anguilla anguilla).

2 straipsnis

Fiziniai ir cheminiai parametrai, taikomi valstybių narių priskirtiems vandenims, pateikti I priede.

Kad būtų taikomi šie parametrai, vandenys skirstomi į lašišinius ir karpinius vandenis.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato priskirtiems vandenims I priedo G ar I skiltyse išvardytų parametrų vertes. Šios vertės atitinka abiejose skiltyse esančius komentarus.

2.   Valstybės narės nenustato mažesnių verčių nei pateikta I priedo I skiltyje ir stengiasi laikytis G skiltyje nurodytų verčių, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje išdėstytus pricipus.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės priskiria lašišinius ir karpinius vandenis ir vėliau gali papildomai priskirti ir kitus vandenis.

2.   Valstybės narės gali iš naujo išnagrinėti tam tikrų vandenų priskyrimą, ypač dėl veiksnių, nenumatytų priskyrimo metu, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje nurodytą principą.

5 straipsnis

Valstybės narės sudaro programas siekdamos mažinti taršą ir užtikrinti, jog priskirtieji vandenys pagal 4 straipsnį per penkerius metus nuo priskyrimo atitiks tiek valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas vertes, tiek I priedo G ir I skiltyse pateiktus komentarus.

6 straipsnis

1.   Kad būtų įgyvendintas 5 straipsnis, priskirtieji vandenys laikomi atitinkančiais šios direktyvos nuostatas, jeigu tokių vandenų mėginiai, per 12 mėnesių paimti I priede nustatytais mažiausiais laiko intervalais ir toje pat mėginių ėmimo vietoje, rodo, kad jie atitinka valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas vertes ir I priedo G ir I skilčių komentarus, t. y.:

a)	95 % mėginių pagal parametrus: pH, BDS5, nitritai, nejonizuotas amoniakas, bendras amonis, bendras liekamasis chloras, bendras cinkas ir ištirpęs varis. Kai mėginiai paimami rečiau nei kartą per mėnesį, pirmiau minėtos vertės ir komentarai taikomi visiems mėginiams;

b)	I priede pateiktus procentinius reikalavimus šiems parametrams: temperatūra ir ištirpęs deguonis;

c)	vidutinę nustatytą koncentraciją šiam parametrui: suspenduotos medžiagos.

2.   Skaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje numatytus procentinius santykius, neatsižvelgiama į valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytų verčių arba I priedo G ir I skiltyse pateiktų komentarų neatitinkančius pavyzdžius, kai šie pavyzdžiai gauti dėl potvynių arba kitų stichinių nelaimių.

7 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos valstybėse narėse mėginius paima ne rečiau kaip nustatyta I priede.

2.   Jeigu kompetentinga institucija užregistruoja, kad priskirtų vandenų kokybė daug geresnė už tą, kuri būtų laikantis reikalavimų vertėms, nustatytoms pagal 3 straipsnyje numatytą tvarką, ir laikantis I priedo G ir I skilčių komentarų, mėginius galima paimti rečiau. Kai vanduo neteršiamas arba kai nėra pavojaus, kad vandenų kokybė galėtų blogėti, atitinkamos kompetentingos institucijos gali nuspręsti, jog mėginių imti nebūtina.

3.   Jeigu imant mėginius nustatoma, kad pagal 3 straipsnį arba I priedo G arba I skiltyse esančius komentarus nustatytos vertės nepaisoma, valstybė narė nustato, ar tai atsitiktinis rezultatas, natūralus reiškinys ar tarša, ir patvirtina atitinkamas priemones.

4.   Tikslią mėginių ėmimo vietą, artimiausią atstumą nuo šios vietos iki tos vietos, kur buvo išleisti teršalai, bei gylį, kuriame turi būti imami mėginiai, nustato kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, ypač remdamasi vietos aplinkos sąlygomis.

5.   Kai kurie aptariamųjų parametrų pamatiniai analizės metodai pateikti I priede. Laboratorijos, taikančios kitus metodus, užtikrina, kad gautieji rezultatai bus lygiaverčiai arba panašūs į apibrėžtuosius I priede.

8 straipsnis

Priemonių, kurių imamasi pagal šią direktyvą, įgyvendinimas jokiu būdu negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai tapti gėlo vandens padidėjusios taršos priežastimi.

9 straipsnis

Valstybės narės priskirtiems vandenims bet kuriuo metu gali nustatyti griežtesnes reikalaujamas vertes už nustatytąsias šioje direktyvoje. Jos taip pat gali nustatyti reikalavimus ir kitiems parametrams nei numatyta šioje direktyvoje.

10 straipsnis

Kai gėli vandenys kerta valstybių narių sienas arba kai valstybių narių sienos eina šiais vandenimis ir jeigu viena iš šių valstybių ketina priskirti tokius vandenis, šios valstybės konsultuojasi, kad nustatytų tuos vandens ruožus, kuriems galėtų būti taikoma ši direktyva, bei tokių bendrai siekiamų kokybinių tikslų padarinius ir po oficialių konsultacijų kiekviena suinteresuota valstybė narė apibrėžia tokius padarinius. Komisija gali dalyvauti šiuose svarstymuose.

11 straipsnis

Valstybės narės gali nukrypti nuo šios direktyvos:

a)	I priede pateiktų tam tikrų parametrų, pažymėtų (0) ženklu, atveju – dėl nepaprastų oro sąlygų arba dėl ypatingų geografinių sąlygų;

b)

kai priskirtuose vandenyse dėl natūralių priežasčių gausėja tam tikrų medžiagų, ir dėl to nesilaikoma I priede nustatytų verčių. Tam tikrų medžiagų gausėjimas vandenyje dėl natūralių priežasčių – tai procesas, kai be žmogaus intervencijos į priskirtus vandenis iš dirvos patenka tam tikros joje esančios medžiagos.

12 straipsnis

Tokie pakeitimai, kurie būtini I priede esančioms parametrinėms G vertėms ir analizės metodams, suderinti su technikos ir mokslo pažanga, priimami 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13 straipsnis

1.   Komisijai padeda Derinimo su technikos ir mokslo pažanga komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Valstybės narės, taikydamos šią direktyvą, pateikia Komisijai informaciją apie:

a)	vandenis, priskirtus pagal 4 straipsnio 1 dalį, santraukos forma;

b)	tam tikrų vandenų priskyrimo peržiūros rezultatus pagal 4 straipsnio 2 dalį;

c)	nuostatas, kurios priimtos naujiems parametrams nustatyti pagal 9 straipsnį;

d)	I priedo I skiltyje pateiktoms vertėms taikomas leidžiančias nukrypti nuostatas.

Apskritai valstybės narės Komisijai, pastarajai pateikus pagrįstą prašymą, teikia visą šiai direktyvai taikyti reikiamą informaciją.

15 straipsnis

Kas trejus metus ir pirmą kartą 1993–1995 metų laikotarpiui valstybės narės siunčia Komisijai informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą pagal sektorius, kuri taip pat apima ir kitas su aplinkos apsauga susijusias Bendrijos direktyvas. Tokia ataskaita parengiama pagal klausimyną ar gaires, kurias Komisija sudaro 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą (7), 6 straipsnyje nurodyta tvarka. Toks klausimynas ar gairės valstybėms narėms atsiunčiamas prieš šešis mėnesius iki laikotarpio, nurodyto ataskaitoje. Ataskaita nusiunčiama Komisijai per devynis mėnesius nuo ja apimamo trejų metų trukmės ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Komisija per devynis mėnesius nuo valstybių narių ataskaitų gavimo paskelbia Bendrijos pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą.

16 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Direktyva 78/659/EEB yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į vidaus teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OJ C 117, 2004 4 30, p. 11.

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (OJ C 104 E, 2004 4 30, p. 545) ir 2006 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 222, 1978 8 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(4)  Žr. III priedo A dalį.

(5)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 377, 1991 12 31, p. 48. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

---

---

---

---

---