52022AE3971

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52022AE3971 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022AE3971

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas (COM(2022) 349 final)

EESC 2022/03971

OL C 486, 2022 12 21, p. 168–171 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 12 21

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 486/168

(COM(2022) 349 final)

(2022/C 486/23)

Pagrindinis pranešėjas	Maurizio MENSI
Pagrindinis bendrapranešėjis	Jan PIE

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2022 7 22 Europos Parlamentas, 2022 9 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnio 3 dalis
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 9 21
Plenarinė sesija Nr.	572
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	155 / 1 / 13

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas, siekiant skubiai sustiprinti Europos gynybos pramonę ir gynybos pajėgumus, atsižvelgiant į neatidėliotinus iššūkius, kylančius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

1.2.

EESRK pritaria Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto tikslams gerinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB) veiksmingumo ir greito reagavimo į ekstremaliąsias situacijas požiūriu, kad Sąjunga taptų atsparesnė, ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir sąveiką vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje. Abu tikslai yra kaip niekad svarbūs esant tokiai padėčiai, kai Europoje vėl vyksta karas, ir plačioji visuomenė taip pat turi būti tinkamai apsaugota atsižvelgiant į galimą būsimą įtampą strateginiu lygmeniu.

1.3.

EESRK mano, kad Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas yra naudingas siekiant geriau susisteminti ir sureguliuoti dabartinę didžiausią standartinės įrangos paklausą, tačiau ji negali būti laikoma būsimos Europos investicijų gynybos srityje programos pirmtaku, nes ji yra gana silpna pramonės politikos priemonė.

1.4.

EESRK sutinka, jog reikia imtis veiksmų, kad bendradarbiaujant būtų paspartintas pramonės prisitaikymas prie struktūrinių pokyčių, įskaitant jos gamybos pajėgumų didinimą, siekiant padėti Europos pramonei laiku patenkinti padidėjusią paklausą valstybėse narės.

1.5.

EESRK taip pat mano, kad bendri viešieji pirkimai yra būtini siekiant išvengti, kad dėl didesnių nacionalinių investicijų gynybos srityje Europos gynybos sektorius dar labiau nesusiskaidytų, nebūtų ribojamas bendradarbiavimo potencialas, nepadidėtų išorės priklausomybė ir nebūtų trukdoma sąveikumui, taip užtikrinant, kad visos valstybės narės galėtų greitai patenkinti savo skubiausius pajėgumų poreikius, kurie išryškėjo ar padidėjo reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

1.6.

Be to, EESRK mano, kad atsargų papildymas dažnai reiškia tai, kad į Ukrainą siunčiami produktai pakeičiami visiškai tais pačiais produktais. Tokie pirkimai gali neturėti didelio struktūrinio poveikio pramonei ir neskatina technologinių inovacijų. Todėl EESRK abejoja, ar Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto logika turėtų būti tiesiogiai taikoma būsimai Europos investicijų gynybos srityje programai.

1.7.

EESRK palankiai vertina požiūrį, pagal kurį siekiama skatinti bendrus viešuosius pirkimus teikiant tiesioginę finansinę paramą iš ES biudžeto, tačiau abejoja, ar 500 mln. EUR finansinio paketo pakaks, kad valstybių narių sprendimai dėl viešųjų pirkimų pasikeistų.

1.8.

EESRK kelia klausimą, ar veiksminga naudoti finansinę paramą priemonei įgyvendinti skirtai techninei ir administracinei pagalbai, taip pat abejoja dėl dotacijų kaip su išlaidomis nesusijusio finansavimo teikimo; todėl raginame teisėkūros institucijas patikslinti šį metodą, kad būtų užtikrintas ES išlaidų veiksmingumas.

1.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad ES finansinė parama teikiama tik gynybos produktų, pagamintų ES arba asocijuotosiose valstybėse, viešiesiems pirkimams, taip pat konkrečias sąlygas, taikomas trečiųjų šalių kontroliuojamoms ES bendrovėms. Toks apribojimas atitinka Europos mokesčių mokėtojų interesus ir yra būtinas Europos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo tikslui pasiekti ir atitinka strateginio savarankiškumo tikslą.

1.10.

Be to, EESRK ragina lanksčiai aiškinti reikalavimą, kad gynybos produktui nebūtų taikomas neasocijuotosios trečiosios valstybės (subjekto) apribojimas. Kadangi Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas apima standartizuotus viešuosius pirkimus ir juo siekiama patenkinti skubiausius produktų poreikius, EESRK mano, kad šis reikalavimas šios priemonės atveju yra mažiau aktualus nei EGF (Europos gynybos fondas), kuriuo siekiama plėtoti būsimus pajėgumus, atveju. Todėl ši priemonė turėtų būti įgyvendinama atsargiai, derinant siekį užtikrinti didesnį savarankiškumą ir viešojo pirkimo skubumą ir sąveikumą su esama įranga.

1.11.

EESRK pritaria numatytam įgyvendinimui taikant tiesioginį valdymą, tačiau pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad kompetentingos Komisijos tarnybos laiku gautų reikiamus žmogiškuosius išteklius, kad galėtų susitvarkyti su dėl to atsirandančiu darbo krūviu.

1.12.

EESRK ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio ir Europos gynybos agentūros vadovo įsteigta Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupe, kad būtų užtikrintas sėkmingas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto įgyvendinimas.

2. Nuomonės aplinkybės

2.1.

2022 m. kovo 11 d. Versalyje susitikę ES valstybių ar vyriausybių vadovai, atsižvelgdami į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą, įsipareigojo „stiprinti Europos gynybos pajėgumus“. Versalio deklaracijoje teigiama, kad valstybės narės turėtų padidinti išlaidas gynybai, stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus projektus, šalinti trūkumus ir siekti pajėgumų tikslų, skatinti inovacijas, be kita ko, pasitelkdamos civilinę ir karinę sinergiją, bei stiprinti ES gynybos pramonę. Be to, Europos Vadovų Taryba paprašė „Komisijos, koordinuojant veiksmus su Europos gynybos agentūra, ne vėliau kaip gegužės mėn. viduryje pateikti investicijų gynybos srityje spragų analizę ir pasiūlyti tolesnių iniciatyvų, būtinų Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei stiprinti“.

2.2.

Reaguodami į šį prašymą, Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis 2022 m. gegužės 18 d. pateikė Bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų. Bendrame komunikate pažymima, kad ne vienerius metus trukęs didelis investicijų į gynybą trūkumas lėmė pramonės ir pajėgumų spragas ES bei tai, kad šiuo metu turima mažai gynybos įrangos atsargų. Dėl gynybos įrangos ir taikos metui pritaikytų atsargų kiekio perdavimo Ukrainai atsirado didelį susirūpinimą keliančių ir esminių karinės įrangos spragų, kurias reikia skubiai pašalinti.

2.3.

Bendrame komunikate primenama, kad dėl esamos saugumo padėties ir Ukrainai jau perduotos įrangos valstybės narės turi skubiai atkurti gynybinę kovinę parengtį. Papildžiusios reikmenų atsargas, jos taip pat galėtų toliau teikti pagalbą Ukrainai. Be to, bendrame komunikate valstybės narės raginamos bendradarbiaujant pirkti būtiną gynybos įrangą ir reikmenis. Bendrais skubiai reikalingų produktų viešaisiais pirkimais būtų užtikrintas didesnis ekonominis naudingumas, padidintas sąveikumas ir išvengta, kad labiausiai pažeidžiamos valstybės narės negalėtų gauti to, ko joms reikia, nes gynybos pramonei, kuri per trumpą laiką negali patenkinti tokios staiga padidėjusios paklausos, pateikiami nesuderinami reikalavimai.

2.4.

Atsižvelgiant į tai, bendrame komunikate siūloma skatinti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus iš ES biudžeto pasitelkiant specialią trumpalaikę priemonę. Pagal šią priemonę teikiama ES finansinė parama turėtų paskatinti valstybių narių bendradarbiavimu grindžiamus viešuosius pirkimus gynybos srityje ir būti naudinga EGTPB, kartu užtikrinant Europos ginkluotųjų pajėgų gebėjimą veikti, tiekimo saugumą ir didesnį sąveikumą.

2.5.

Reaguodama į klausimo skubumą, 2022 m. liepos 19 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl tokios priemonės, t. y. pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas. Komisija tikisi, kad reglamentas bus greitai priimtas ir įsigalios iki 2022 m. pabaigos.

2.6.

Sukūrus priemonę, Komisija pateiks Europos investicijų gynybos srityje programos (EIGP) reglamento pasiūlymą. Pasak Komisijos, EIGP reglamentas galėtų būti pagrindas būsimiems bendriems plėtros ir viešųjų pirkimų projektams, kurie yra labai svarbūs valstybių narių ir Sąjungos saugumui, ir, atsižvelgiant į trumpalaikės priemonės logiką – galimai susijusiai Sąjungos finansinei intervencijai, skirtai Europos gynybos pramonės bazei stiprinti, ypač projektams, kurių nė viena valstybė narė negalėtų parengti ar kurių pirkimų negalėtų vykdyti viena.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Sąjungos geopolitinės aplinkybės labai pasikeitė dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Vėl kilus teritoriniam konfliktui ir didelio intensyvumo karui Europos teritorijoje, valstybės narės turi iš naujo persvarstyti savo gynybos planus ir pajėgumus. Kartu turi būti pritaikyta pagrindinė pramoninė ir technologinė bazė, kuriai turėtų būti sudarytos sąlygos remti ir stiprinti valstybių narių ginkluotąsias pajėgas, kurios yra pagrindinė brandžios demokratijos priemonė, sauganti Europos piliečių laisvę.

3.2.

EESRK palankiai vertina paskelbtą valstybių narių išlaidų gynybai didinimą siekiant skubiai panaikinti didelį susirūpinimą keliančias karines spragas. Vis dėlto, jei veikla nebus koordinuojama ir nebus bendradarbiaujama, tikėtina, kad dėl tokio išlaidų didinimo Europos gynybos pramonė dar labiau susiskaidys, bus ribojamas bendradarbiavimo per visą nupirktos įrangos gyvavimo ciklą potencialas ir trukdoma sąveikumui. Be to, su trumpalaikiais pirkimais susiję sprendimai dažnai turi ilgalaikį poveikį EGTPB rinkos stiprumui ir artimiausių dešimtmečių galimybėms.

3.3.

Todėl EESRK remia iniciatyvą, kuria siekiama skatinti bendrus viešuosius pirkimus, susijusius su skubiausiais gynybos produktų poreikiais. Atrodo, kad bendri viešieji pirkimai yra ypač svarbūs dabartinėmis aplinkybėmis, kai staigus panašių produktų paklausos padidėjimas atitinka pramonės pasiūlą, kuri vis dar yra pritaikyta taikos metui ir todėl jai sunku patenkinti paklausą. Todėl, siekiant užtikrinti valstybių narių solidarumą, padidinti sąveikumą, užkirsti kelią išstūmimo efektui ir padidinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, būtina bendradarbiauti vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje.

3.4.

Ne mažiau svarbu padėti pramonei prisitaikyti prie naujos saugumo aplinkos struktūrinių pokyčių. Kadangi būtinas Europos karinių pajėgumų stiprinimas yra ilgalaikis procesas, o Ukrainai gali prireikti nuolatinės paramos ilgesnį laikotarpį, EGPTB turės padidinti savo gamybos pajėgumus. Tai būtina siekiant patenkinti ne tik dabartinę didžiausią paklausą, bet ir kitus poreikius.

3.5.

Šiuo atžvilgiu EESRK mano, kad siūlomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas savo požiūriu, taikymo sritimi ir finansiniu paketu yra pernelyg ribotas, kad galėtų sustiprinti Europos pramonės pajėgumus. Atsargų papildymas iš esmės riboja produktų ir tiekėjų pasirinkimą, t. y. 500 mln. EUR 27 valstybėms narėms per dvejus metus yra gana kukli investicija.

3.6.

Trumpai tariant, EESRK mano, kad siūlomas reglamentas gali naudingai prisidėti geriau susisteminant ir sureguliuojant dabartinę didžiausią skubiai reikiamos įprastinėje prekyboje esančios įrangos paklausą, tačiau tai yra gana silpna pramonės politikos priemonė. Todėl EESRK mano, kad Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas nebūtinai turėtų būti laikomas būsimos Europos investicijų gynybos srityje programos, kuri paskelbta kaip priemonė bendriems viešiesiems pirkimams ir bendrai sukurtoms sistemoms per visą jų gyvavimo ciklą remti, pirmtaku.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Pagal pasiūlymą Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktu bus atsižvelgta į Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio ir Europos gynybos agentūros vadovo įsteigtos Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupės darbą. Darbo grupė turėtų palengvinti valstybių narių labai trumpalaikių viešųjų pirkimų poreikių koordinavimą ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis bei ES gynybos srities gamintojais, kad būtų remiami bendri viešieji pirkimai siekiant papildyti atsargas. Todėl šios Darbo grupės veikla yra labai svarbi Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto sėkmei ir EESRK ragina valstybes nares juo visapusiškai pasinaudoti.

4.2.

EESRK abejoja, ar siūlomas finansinis paketas yra pakankamas, kad darytų didelę įtaką valstybių narių sprendimams dėl viešųjų pirkimų. Taip pat puikiai suprantame finansinį spaudimą dabartinei DFP ir papildomo finansavimo poreikį būsimai EIGP. Atsižvelgiant į tai, bus ypač svarbu ribotą šios priemonės finansavimą sutelkti į svarbiausius bendrus viešuosius pirkimus.

4.3.

Kalbant apie biudžeto apribojimus ir projektų atranką, EESRK abejoja, kaip su išlaidomis nesusijusio finansavimo samprata gali būti praktiškai taikoma pirkimams, kuriuos siekiama vykdyti pagal Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktą. EESRK taip pat kelia klausimą dėl priemonei įgyvendinti skirtos techninės ir administracinės pagalbos biudžeto panaudojimo veiksmingumo.

4.4.

4.5.

EESRK pritaria siūlomo reglamento tinkamumo kriterijams, visų pirma galimybei išplėsti jau sudarytas viešųjų pirkimų sutartis.

4.6.

EESRK taip pat pritaria papildomai sąlygai, kad ES finansavimas būtų skiriamas tik įrangos, pagamintos ES arba asocijuotosiose valstybėse, viešiesiems pirkimams, įskaitant trečiųjų šalių (subjektų) kontroliuojamas bendroves, kurios gali pateikti valstybės narės, kurioje yra įsikūrusios, saugumo garantijas. Šia sąlyga pakartojamos atitinkamos EGF nuostatos ir užtikrinama, kad būtų pasiektas EGPTB stiprinimo tikslas.

4.7.

Be to, EESRK abejoja dėl reikalavimo, kad gynybos produktui netaikyti neasocijuotosios trečiosios valstybės (subjekto) apribojimo, svarbos. Kadangi siūloma priemonė apima standartinius viešuosius pirkimus ir ja siekiama patenkinti svarbiausius produktų poreikius, atrodo, kad šis reikalavimas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto atveju yra mažiau aktualus nei EGF, kuriuo siekiama plėtoti būsimus pajėgumus ir kurio deklaruojamas tikslas yra technologinė nepriklausomybė. Todėl EESRK ragina šią nuostatą aiškinti lanksčiai, paliekant valstybėms narėms galimybę derinti veiklos laisvės siekį ir pirkimo skubumą bei sąveikumą su turima įranga.

4.8.

Galiausiai EESRK kelia klausimą dėl tam tikrų siūlomų skyrimo kriterijų, t. y. su teigiamu viešųjų pirkimų poveikiu EGPTB susijusių kriterijų, tinkamumo. Atsižvelgiant į tai, kad daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems poreikiams ir greitai įsigyjamos įrangos standartizuotiems viešiesiems pirkimams, šis poveikis tikriausiai nėra pagrindinis kriterijus valstybėms narėms, išskyrus atvejus, kai rangovas yra jų teritorijoje. Be to, perkančioms valstybėms narėms tikriausiai bus sunku įrodyti teigiamą poveikį EGPTB, visų pirma tais atvejais, kai didžiausią susirūpinimą keliantis klausimas yra skubumas.

Briuselis, 2022 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

Top

Choose the experimental features you want to try