Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Socialinės ekonomikos vaidmens kuriant darbo vietas ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 286/04)

Pranešėjas	Giuseppe GUERINI
Bendrapranešėjė	Cinzia DEL RIO

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, 2020 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinės sesijos Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	239 / 2 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK yra dėkingas ES Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai už prašymą pateikti šią nuomonę ir mano, kad tarp socialinės ekonomikos subjektų svarbu nustatyti partnerius, kurie strategiškai svarbūs įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir kuriant Europos Sąjungą, kurioje laikomasi tvirtos nuostatos, kad pagrindinė ekonomikos funkcija yra tarnauti žmonėms. Todėl EESRK rekomenduoja valstybių narių valdžios institucijoms numatyti platų socialinės ekonomikos subjektų dalyvavimą jų nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, skirtuose įveikti pandemijos krizę.

1.2.

EESRK mano, kad būtina konsoliduoti ES institucijų patvirtintus veiklos kriterijus, kad būtų galima tinkamai pripažinti įvairių teisinių formų socialinės ekonomikos organizacijas ir įmones. Pagal šiuos kriterijus numatyta, kad socialinės ekonomikos struktūros pirmenybę teikia visuotinės svarbos socialiniams tikslams, taiko demokratinį valdymą, kuriame dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai, o tais atvejais, kai siekiama riboto pelno, jis panaudojamas įstatais nustatytiems tikslams.

1.3.

EESRK mano, kad, norint įvertinti socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių daromą socialinį poveikį, Europos Sąjungai būtina sukurti nuolatinę statistinių duomenų rinkimo sistemą, kuri leistų turėti patikimų, palyginamų ir atnaujinamų duomenų apie šio sektoriaus apimtį ir poveikį.

1.4.

EESRK nuomone, atsižvelgiant į socialinės ekonomikos vaidmenį kuriant ir išlaikant darbo vietas, įskaitant nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčius asmenis ir nepalankioje padėtyje esančias vietoves, būtina tinkama paramos politika, kuria būtų pripažįstama, kad šios organizacijos yra visuotinės svarbos ir kad jos, nors ir yra privatūs subjektai, iš esmės atlieka viešąsias funkcijas.

1.5.

Ši paramos politika turi būti vykdoma keturiais lygmenimis: — mokesčių politika ir mokesčių sistemos, kuriose pripažįstama visuotinės svarbos funkcija, — viešųjų ir privačių investicijų skatinimo politika, kuria remiamos socialinio poveikio investicijos, įskaitant viešuosius pirkimus ir koncesijas, — politika, skirta palaikyti stabilų socialinės ekonomikos įmonių darbuotojų užimtumą ir ekonominį jų vaidmenį, — politika, skirta remti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir technologines inovacijas socialinės ekonomikos organizacijose.

1.6.

Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, EESRK atkreipia dėmesį į formulę, pagal kurią įmonę išperka darbuotojai (angl. worker buy out), ir mano, kad tai yra gera praktika, naudinga ne tik atgaivinant krizę patiriančias įmones, bet ir perleižiant MVĮ, kurių steigėjai neturi paveldėtojų. Šiuo tikslu būtų naudinga sukurti specialų Europos investicijų fondą.

1.7.

EESRK prašo remti ir palaikyti, be kita ko, skatinsimosiomis priemonėmis, vis didėjantį finansinės veiklos vykdytojų susidomėjimą socialinio poveikio investicijomis; jiems socialinės ekonomikos įmonės turėtų tapti pagrindiniais partneriais siekiant atgaivinti investicijas, skirtas socialiniams, aplinkos ir solidarumo tikslams įgyvendinti.

1.8.

EESRK mano, kad socialinės ekonomikos įmonės gali būti idealus organizacinis modelis naujoms skaitmeninėse platformose atsirandančioms verslumo rūšims, visų pirma dalijimosi ekonomikos veiklai, nes šios įmonės palankios aktyviam skaitmeninių platformų darbuotojų ir naudotojų dalyvavimui.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad deramos darbo sąlygos ir demokratinis valdymas yra pagrindiniai su socialinės ekonomikos įmonėms siejami elementai ir kad tais atvejais, kai šie klausimai neapibrėžti įstatuose, kaip, pavyzdžiui, darbuotojų ir socialinių kooperatyvų atveju, turėtų būti numatytos konkrečios konsultavimosi su darbuotojais ir darbuotojų dalyvavimo formos.

1.10.

EESRK mano, kad socialinės ekonomikos organizacijos, ypač savanoriškos veiklos asociacijos, atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant sanglaudos, didindamos socialinį kapitalą ir stiprindamos atsakingą pilietinės visuomenės vaidmenį.

1.11.

Jaunimo savanoriška veikla yra svarbus naujų kartų įsidarbinamumo ir žmogiškojo kapitalo didinimo šaltinis, ji padeda įgyti naudingos patirties, kuri padidina įsidarbinimo galimybes. Tokia veikla taip pat naudinga sprendžiant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą, todėl būtų naudinga vykdyti politiką, kuri palengvintų perėjimą nuo savanoriškos veiklos prie nuolatinio apmokamo darbo.

1.12.

Galiausiai EESRK prašo socialinės ekonomikos veiksmų plane numatyti konkrečias veiklos priemones ir konkrečius teisėkūros pasiūlymus ir tikisi, kad tai bus padaryta.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK džiaugiasi, kad šia tiriamąja nuomone, kurią pateikti paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, jis galės prisidėti prie pirmininkavimo programos prioritetų įgyvendinimo, visų pirma prie Europos socialinio modelio propagavimo, pateikdamas konkrečių pasiūlymų dėl socialinės ekonomikos įmonių vaidmens kuriant pastovias ir deramas darbo vietas ir įtraukesnę, tvaresnę ir atsparesnę ekonomiką.

2.2.

Tarptautiniu lygmeniu vis labiau pripažįstama, kad socialinė ekonomika atlieka esminį ir svarbų vaidmenį ir gali atskleisti pilietinės visuomenės organizacinius gebėjimus ir gebėjimus skatinti permainas. Keliose valstybės narės buvo parengti teisės aktai, kuriais pripažįstami socialinės ekonomikos tikslai ir funkcijos, apibrėžiami organizacijų, kurios atitinka socialinės ekonomikos kriterijus, profilis ir teisinė forma (1).

2.3.

Kalbant apie teisinį socialinės ekonomikos subjektų pripažinimą, EESRK savo nuomonėje INT/871 (2) nurodo, kad atitinkamos organizacijos ir įmonės pripažįsta socialinių tikslų viršenybę kapitalo atžvilgiu, taiko demokratinį valdymą, kuriame dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai. Tai nėra privačios pelno siekiančios įmonės, o tais atvejais, kai vykdant verslą siekiama riboto pelno, jis panaudojamas įstatais nustatytiems tikslams ir darbo vietų kūrimui.

2.4.

EBPO, Jungtinių Tautų, TDO ir įvairių ES institucijų parengti tyrimų dokumentai suteikė tvirtą pagrindą socialinės ekonomikos pripažinimui, o pats EESRK, kuris 2009–2020 m. parengė 13 nuomonių socialinės ekonomikos klausimais, suskirstė socialinės ekonomikos organizacijas ir įmones į keturias grupes: kooperatyvai, asociacijos, savidraudos įmonės ir fondai, o pastaruoju metu jas papildė ir socialinės įmonės.

2.5.

Nors Europos Sąjunga pripažino būdingiausius socialinės ekonomikos kriterijus ir sąvokas (3), pavyzdžiui, žmogaus viršenybę kapitalo atžvilgiu, pelno reinvestavimą ir dalyvaujamąjį valdymą, kol kas Europoje nepavyko susitarti dėl vienodos teisinės apibrėžties. 2018 m. Parlamentas pasiūlė, remiantis SESV 50 straipsniu, sukurti socialinės ekonomikos organizacijoms skirtą sertifikatą. EESRK mano, kad siekiant šio tikslo, būtų naudinga geriau ir darniau rinkti statistinius duomenis, kurie leistų surašyti socialinės ekonomikos organizacijas ir įmones remiantis bendra veiklos apibrėžtimi, kaip tai daroma šalyse, kurios įsteigė socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių viešuosius registrus.

2.6.

Dabar kaip niekada reikalinga Europos Sąjungos institucijų pripažinta ir oficialiai patvirtinta socialinės ekonomikos veiklos apibrėžtis, visų pirma siekiant sudaryti galimybę pasinaudoti didelėmis jos augimo ir vystymosi galimybėmis, taip pat padėti viešosioms ir privačioms įstaigoms geriau suprasti socialinę ekonomiką.

2.7.

Ši apibrėžtis būtina siekiant užtikrinti visišką patekimą į kapitalo rinką, kurioje vis labiau domimasi socialinio poveikio investicijomis. Socialinės ekonomikos veiksmų planas yra tinkama galimybė spręsti šį klausimą, tačiau ir veiksmų plane „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms“ (4) turėtų būti svarstomas socialinės ekonomikos vaidmuo pritraukiant investicijas į žmonėms palankią ekonomiką.

2.8.

Socialinės ekonomikos organizacijų funkcija ir sukuriama ekonominė vertė yra labai svarbios tiek dėl vertės masto (8 proc. Europos BVP), tiek šios vertės kokybės ir patvarumo (5): net ir finansų krizės metais padidėjo šio sektoriaus kuriama ekonominė vertė ir jame dirbančių darbuotojų skaičius.

2.9.

Socialinė ekonomika atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir išsaugant darbo vietas: Europoje šiame sektoriuje yra daugiau kaip 13,6 mln. apmokamų darbo vietų, t. y. apie 6,3 proc. ES 28 aktyvių gyventojų (6), daugiau kaip 232 mln. kooperatyvų, savidraudos ir panašių įstaigų, apie 2,8 mln. įmonių ir organizacijų. Apie 2,6 mln. šių darbuotojų dirba socialinėse įmonėse, atitinkančiose 2011 m. socialinio verslo iniciatyvoje nustatytus reikalavimus.

2.10.

Daug socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių darbuotojų dirba mažose struktūrose, tačiau daugelyje Europos šalių yra didelių socialinės ekonomikos įmonių, kuriose dirba daugiau nei šimtas, o kartais ir tūkstantis darbuotojų. Didelė dalis darbuotojų dirba organizacijose, kurioms būdingas demokratinis dalyvaujamuoju principu grindžiamas valdymas, o tai rodo, kad jose derinamas platus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas valdyme ir noras išlaikyti aukštą užimtumo lygį, taip pat geresnį jų gebėjimą atlaikyti sukrėtimus (7).

2.11.

Svarbu tai, kad socialinės ekonomikos sektoriuje didelę darbuotojų dalį sudaro moterys: esama atvejų, kai jų skaičius siekia daugiau kaip 70 proc. darbuotojų, tačiau paprastai jos sudaro daugiau nei 50 proc. jų. Nors reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant visiškos lyčių lygybės, reikėtų pažymėti, kad moterys dalyvauja daugelio socialinės ekonomikos organizacijų vadovybėje ir užima vadovaujamas pareigas. Šiose organizacijose ir įmonėse pasiekta didelė darbo užmokesčio lygybė tiek įvairiose organizacinės hierarchijos pozicijose, tiek darbo užmokesčio srityje, nes jis nėra pernelyg netolygus lyčių lygybės požiūriu (8).

2.12.

Didesnė darbo užmokesčio lygybė neatsveria to, kad nemažame skaičiuje socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių darbuotojų darbo užmokestis užima žemiausias pozicijas pajamų skalėje. Iš dalies taip yra dėl apskritai nepakankamai vertinamo priežiūros darbo, kuris pernelyg dažnai nėra tinkamai atlyginamas finansiškai, net ir įprastose verslo formose. Todėl svarbu stiprinti darbuotojų teises jungtis į profesines sąjungas socialinių ir priežiūros paslaugų sektoriuose.

2.13.

Socialinės ekonomikos organizacijos ir įmonės taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant ir įgyvendinant įvairias socialines naujoves, o tai rodo, kad jos gali suprasti ir remti visuomenės pokyčius ir sutelkti žmogiškojo kapitalo išteklius, kuriuos sudaro aktyviai ir solidariai dalyvaujantys asmenys, įskaitant daugiau kaip 82,8 mln. savanorių.

2.14.

Siekiant padėti žmonėms, kurių daugelis dirba svarbiuose sektoriuose, taip pat socialinės ekonomikos organizacijoms ir įmonėms įveikti socialinių ir technologinių inovacijų keliamus iššūkius, būtinos tinkamos mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, skirtos profesiniams ir organizaciniams įgūdžiams ugdyti.

2.15.

Todėl EESRK nuomone, labai svarbu, kad Europos Komisija paskelbė apie socialinės ekonomikos veiksmų planą ir konkrečias priemones Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, parengiant specialų veiksmų planą, dėl kurio EESRK yra pateikęs nuomonę SOC/614 (9).

3.   Pasiūlymai Europos socialinės ekonomikos rėmimo ir skatinimo politikai

3.1.

Siekiant dar labiau paskatinti ir nuosekliau prisidėti prie socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių indėlio kuriant socialiai atsakingesnę, atsparesnę ir įtraukesnę Europą, būtina parengti teisėkūros priemones ir Europos ekonominės politikos programas, kuriomis būtų remiamas ir skatinamas socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių augimas, nes jos gali svariai prisidėti prie tvaraus, ekologiško ir solidaraus vystymosi modelio puoselėjimo.

3.2.

Šiuo požiūriu būtų galima imtis veiksmų keturiais lygmenimis: — sukurti mokesčių sistemą, kurioje būtų pripažįstamas socialinės ekonomikos įmonių atliekamas visuotinės svarbos vaidmuo, visų pirma įmonių, veikiančių svarbiausiuose viešojo intereso sektoriuose, pavyzdžiui, socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės įtraukties paslaugų, — vykdyti viešųjų ir privačių investicijų skatinimo politiką, kuria būtų remiamos socialinio poveikio investicijos, toliau gerinant viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkos prieinamumą, — vykdyti politiką, skirtą palaikyti socialinės ekonomikos įmonių darbuotojų stabilų užimtumą ir ekonominį vaidmenį, visų pirma užtikrinant jų dalyvavimą demokratiniame šių įmonių valdyme, — vykdyti politiką, skirtą paremti naujų įgūdžių ugdymą ir inovacijų ir skatinti naujų technologijų sklaidą pilietinėje visuomenėje.

3.3.

EESRK pripažįsta esminį socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių vaidmenį asmeniui teikiamų paslaugų ir socialinių paslaugų srityse, tačiau mano, kad valstybių narių ir viešojo administravimo institucijų atsakomybė užtikrinti piliečiams būtiniausias paslaugas išlieka labai didelė.

3.4.

Turėtų būti toliau stiprinamos priemonės užimtumui remti socialinėse įmonėse, kurių užduotis – integruoti neįgaliuosius arba labai nepalankioje padėtyje esančius darbuotojus į darbo rinką. Šiomis priemonėmis turėtų būti mažinama mokesčių ir socialinio draudimo įmokų našta darbo sąnaudoms, pavyzdžiui, valdžios institucijoms prisiimant atsakomybę už dalį būtinų įmokų, kad būtų užtikrintas minėtų asmenų draudimas ir socialinė apsauga. Tokios paskatos neturėtų būti laikomos valstybės pagalba socialinės ekonomikos įmonėms, nes jomis siekiama remti visapusišką labai nepalankioje padėtyje esančių asmenų įtrauktį į darbo rinką. Tačiau bet kuriuo atveju paskatos turėtų būti taikomos tik toms organizacijoms, kurios laikosi kolektyvinių darbo sutarčių ir pagrindinių darbuotojų teisių.

3.5.

Dažnai socialinės ekonomikos įmonės yra pagrindiniai subjektai, teikiantys bendruomenei esmines paslaugas: švietimo, sveikatos priežiūros ir socialines, pagalbos ir mokymo, įsidarbinimo paslaugas nepalankioje padėtyje esantiems asmenims; jų veikla net ir vykdoma komerciniais ar verslo tikslais visada turi didelę bendruomeninę ir teritorinę vertę, o savo pelną jos reinvestuoja į įmonės įstatais nustatytus tikslus. Tai yra paslaugos, kurias teikiant tiesiogiai dalyvauja patys gavėjai, jas teikiančios įmonės turi tamprų ryšį su teritorija, o šio ryšio palaikymas yra jų vykdomos misijos dalis. Dėl šių ypatumų jos negali būti besąlygiškai priskiriamos rinkos konkurencijos sistemoms. Todėl reikėtų sušvelninti kai kuriuos dabartinius valstybės pagalbos reikalavimus, kuriais neleidžiama taikyti mokesčių sistemos, kuria pripažįstami šių organizacijų socialiniai ir visuomeniniai nuopelnai.

3.6.

Dėl tos pačios priežasties ir kaip jau buvo nurodyta nuomonėje INT/906 (10), EESRK mano, kad de minimis pagalbos visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms reglamente nustatytą 500 000 EUR ribą per trejus finansinius metus reikėtų padidinti iki 800 000 EUR vieniems finansiniams metams. Tačiau EESRK pripažįsta, kad būtina suderinti galimybių gauti finansavimą taisykles nustatant vienodus ir skaidrius kriterijus, atitinkančius valstybėse narėse galiojančias darbo teisės ir kolektyvinių sutarčių nuostatas.

3.7.

Svarbu nustatyti priemones, kurios leistų padidinti socialinio poveikio investicijas socialinės ekonomikos organizacijose. Esama įdomios su tuo susijusios patirties, pavyzdžiui, kai socialinės ekonomikos įmonė, kuri siekia visuotinės svarbos socialinių tikslų, išleidžia obligacijas ir nuosavybės vertybinius popierius (investicijos į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą).

3.8.

Investuotojams taikant lengvatinį apmokestinimą, šiomis finansinėmis priemonėmis būtų galima paskatinti augimą, nes jau ankstesni duomenys patvirtina, kad socialinės ekonomikos organizacijos net ir nedidelėmis investicijomis sugebėjo sukurti daug darbo vietų ir duoti socialinės naudos savo teikiamų paslaugų naudotojams.

3.9.

Tačiau būtina numatyti atitinkamus parametrus, kuriuos taikant būtų galima išmatuoti ir palyginti pasiektus rezultatus, susijusius su tvarių darbo vietų kūrimu, aukštų darbo saugos standartų taikymu ir siekiamų socialinių tikslų veiksmingu įgyvendinimu. Todėl valstybės narės turėtų priimti socialinės ekonomikos pagrindų įstatymus ir aktyviai įgyvendinti socialinės ekonomikos įmonių augimui ir plėtrai palankią politiką.

3.10.

Dar 2011 m. Europos Komisija nustatė, kad reikia gerinti visuomenės žinias ir socialinės ekonomikos įmonių duomenų bei statistinių duomenų rinkimą. Tačiau dar daug reikia nuveikti siekiant nustatyti suderintus standartus, kurie, be to, būtų ypač naudingi siekiant išvengti „socialinio plovimo“ ar netinkamos galimybės pasinaudoti paramos priemonėmis.

3.11.

Valstybės narės, kurios dar to nepadarė, galėtų paskirti nacionalines institucijas, atsakingas už reikalavimų ir standartų laikymosi bei suderinamumo su socialiniais tikslais stebėseną ir tikrinimą.

3.12.

Esama konkrečių veiklos rėmimo priemonių, kurių viena svarbiausių – dalyvavimas viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkoje; šiuo tikslu jau Direktyvoje 2014/24/ES (11) buvo pasiūlyta svarbių priemonių, kurios ne visose valstybėse narėse buvo tinkamai įgyvendintos. Siekdama skatinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, Europos Komisija turėtų rodyti pavyzdį ir kuo geriau išnaudoti savo viešųjų pirkimų procedūras, kad įgyvendintų socialinės politikos tikslus.

3.13.

Taip pat svarbios paramos priemonės, kuriomis padedama pertvarkyti gamybinę ir paslaugų veiklą arba perduoti krizės ištiktų įmonių ar verslininkų karjeros pabaigoje veiklą darbuotojų kooperatyvams arba bendro valdymo įmonėms.

3.14.

Ši praktika, kai darbuotojai išperka įmonę (angl. Worker Buy Out) (12), jau pasiteisino, kai buvo siekiama atgaivinti gamybinę veiklą krizės metu, ir šiuo metu ji taikoma vis dažniau tais atvejais, kai darbuotojams priklausanti socialinė įmonė perima mažas įmones. Tai ypač pasakytina apie jaunus žmones, kurie neturi pakankamai kapitalo verslui pradėti ir kuriuos dažnai stabdo baimė, kad teks vienam įveikti rinkos problemas.

3.15.

Siekiant padidinti šių iniciatyvų potencialą, reikėtų investicijų ir paramos priemonių, kuriomis būtų padedama pradėti verslą, pavyzdžiui, kapitalo investicijomis finansuojant krizės ištiktų įmonių darbuotojus, kurie nusprendžia perimti verslą sukurdami šios įmonės darbuotojų kooperatyvą. Kai kuriose šalyse šios iniciatyvos suteikė galimybę restruktūrizuoti įvairias įmones ir išsaugoti tūkstančius darbo vietų.

3.16.

Labai svarbus vaidmuo šiuose pramonės pertvarkymo procesuose tenka profesinėms darbuotojų organizacijoms. Savarankiško verslo formos, tokios kaip darbuotojų išperkama įmonė, yra neatsiejama aktyvios užimtumo politikos dalis. Įdomus kooperatyvų ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo pavyzdys – Italijoje trijų kooperatyvų federacijų ir trijų reprezentatyviausių profesinių sąjungų pasirašytas susitarimas dėl sistemingo bendradarbiavimo darbuotojams išperkant įmones (13).

3.17.

EESRK tikisi, kad Socialinės ekonomikos veiksmų planu bus skatinama įgyvendinti panašias iniciatyvas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įsteigiant specialią Europos investicijų fondo arba Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo struktūrą, kad būtų sukurtos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima paremti įvairios ekonominės veiklos, kurią sutrikdė pandemijos sukelta krizė, atnaujinimą.

4.   Naujos socialinės ekonomikos formos

4.1.

Socialinės ekonomikos įmonės kuria naujas darbo vietas ir plėtoja socialinių inovacijų iniciatyvas, be kita ko, susijusias su žaliąja ekonomika ir darnaus vystymosi skatinimu. Didėja socialinės ekonomikos organizacijų patirtis žiedinės ekonomikos srityje, jos taip pat kuria naujas darbo vietas pakartotinio naudojimo ar socialinio ūkininkavimo sektoriuose. Iki šiol daugelio valstybių narių teisinė sistema ir politika nėra palanki integravimo į darbo rinką kooperatyvų plėtrai. Todėl reikėtų veiksmų ES lygmeniu, kad būtų galima paskatinti pažangą šioje srityje.

4.2.

Darbuotojų kooperatyvai (14) gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad naujas verslas, plėtojamas skaitmeninėse platformose, taptų įtraukesnis, kad darbuotojų ir naudotojų dalyvavimas taptų tvaresnis ir atsakingesnis siekiant plėtoti naujas savitarpio pagalbos ir solidarumo formas pasinaudojant skaitmeninėmis technologijomis, kurios užtikrintų plataus masto dalyvavimą. Tačiau būtina siekti platformų darbuotojų ir netipinių darbuotojų apsaugos sudarant tinkamas kolektyvines sutartis su darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

4.3.

Socialinės ekonomikos įmonės gali sukurti užimtumo ir vietos plėtros galimybių organizuodamos plataus masto piliečių dalyvavimą teikiant paslaugas, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos teikimas arba paslaugų organizavimas atokiose ir kaimo vietovėse, kaip tai rodo Prancūzijoje sukurtų teritorinių ekonominio bendradarbiavimo centrų (PTCE) patirtis; šie centrai projektams įgyvendinti sutelkia asociacijas, kooperatyvus, vietos valdžios institucijas, tradicines įmones ir universitetus ir skatina puoselėti socialinį žemės ūkį, tvarų turizmą, aplinkos ir kultūros vertybes.

4.4.

Socialinėje ekonomikoje labai svarbi vieta tenka savanoriškai veiklai, kuri svarbi ne tik jaunajai kartai, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes kai kuriais atvejais ši veikla suteikia puikią galimybę išlikti aktyviais piliečiais ir dalyvauti visuomenės gyvenime, o tai padeda gerinti gyvenimo kokybę. Todėl reikėtų ieškoti didesnių mokymosi ir savanoriškos veiklos sąsajų, nes tai gali būti priemonė paskatinti dirbti socialiniame sektoriuje. Geresnis savanoriškos veiklos ir stažuočių koordinavimas galėtų būti naudingas jaunų ir kvalifikuotų darbuotojų mokymui.

4.5.

Sėkminga Europos solidarumo korpuso patirtis turėtų būti stiprinama ir išplėsta sukuriant tam skirtą programą „Erasmus socialiniams verslininkams“, kuria būtų skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas socialinės ekonomikos srityje.

4.6.

Tokia veikla taip pat labai naudinga sprendžiant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą, todėl būtų naudinga vykdyti skatinamąją politiką, kuri palengvintų perėjimą nuo savanoriškos veiklos prie nuolatinio darbo.

---

(1)  https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2016/2237(INL)&l=en

https://betterentrepreneurship.eu

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/MEMO_11_735

https://cecop.coop/works/cecop-report-on-social-enterprises-laws-in-europe-a-worker-and-social-coops-perspective

(2)  https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/towards-appropriate-european-legal-framework

(3)  Socialinio verslo iniciatyva: https://ec.europa.eu/growth/sectors/social-economy/enterprises_en.

2015 m. Tarybos išvados dėl Socialinės ekonomikos skatinimo: https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15071-2015-INIT/it/pdf.

2002 m. Socialinės ekonomikos chartija: https://www.socialeconomy.eu.org/wp-content/uploads/2020/04/2019-updated-Social-Economy-Charter.pdf. Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms.

(4)  Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas, COM(2020) 590 final.

(5)  Duomenys paimti iš Europos Komisijos leidinio https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=22304&langId=en.

(6)  Duomenys paimti iš EESRK ataskaitos https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-04-17-875-it-n.pdf.

(7)  The resilience of the cooperative model, CECOP, 2012 m., https://www.cecop.coop/works/the-resilience-of-the-cooperative-model.

(8)  Las mujeres en las cooperativas de trabajo, COCETA, 2019 m., https://www.coceta.coop/publicaciones/estudio-mujer-cooperativismo-coceta-2019.pdf.

(9)  OL C 14, 2020 1 15, p. 1.

(10)  OL C 429, 2020 12 11, p. 131.

(11)  https://ec.europa.eu/info/policies/public-procurement/support-tools-public-buyers/social-procurement_lt

(12)  Business transfers to employees under the form of a cooperative in Europe: opportunities and challenges, CECOP, 2013 m. (OL C 191, 2012 6 29, p. 24).

(13)  Italy, historic agreement between unions and coops on worker buyouts, CECOP, 2021 m., https://cecop.coop/works/italy-historic-agreement-between-unions-and-coops-to-promote-worker-buyouts.

(14)  All for one – Worker-owned cooperatives’ response to non-standard employment, CECOP, 2019 m., https://cecop.coop/works/cecop-report-all-for-one-reponse-of-worker-owned-cooperatives-to-non-standard-employment.