52020AE1431

Eur-Lex

Acesso ao direito da União Europeia

Este documento é um excerto do sítio EUR-Lex

EUROPA
Eur-Lex Página inicial
EUR-Lex - 52020AE1431 - PT

Ajuda

Conselhos para pesquisar

Necessita de mais opções de pesquisa? Utilize a Pesquisa avançada

Documento 52020AE1431

Ajuda

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020) 80 final – 2020/0036 (COD))

EESC 2020/01431

OL C 364, 2020 10 28, p. 143—148 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Jornal Oficial

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/143

(COM(2020) 80 final – 2020/0036 (COD))

(2020/C 364/20)

Pranešėjas	Jan DIRX
Bendrapranešėjė	Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2020 3 10 Taryba, 2020 3 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	210/2/9

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Kaip daugelis svarbiausių ES institucijų ir asmenų, EESRK pabrėžia, kad klimato srities veiksmų ir ekonomikos atstatymo ir gaivinimo po koronaviruso krizės galima ir reikia imtis tuo pat metu. Tai galima padaryti atkuriant Europos ekonomiką per veiksmingo ir visiškai tvaraus viešųjų ir privačių investicijų paketo skatinimą. Todėl EESRK mano, kad pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto yra viena iš priemonių prisidėti prie norimo ir būtino Europos ekonomikos atkūrimo.

1.2.

EESRK pritaria perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui požiūriui ES, o ne atskirai kiekvienos valstybės narės lygiu. Šis požiūris turi pranašumą – ES lygiu gali būti užtikrintas optimalus pastangų pasiskirstymas atsižvelgiant į atitinkamus valstybių narių skirtumus. Be to, EESRK yra įsitikinęs, kad didžiausio pritarimo klimato politika susilauks tuo atveju, jei bendras tikslas bus kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis pasiekti kuo didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą.

1.3.

EESRK ragina Komisiją vertinant 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio tikslą visapusiškai atsižvelgti į koronaviruso krizės poveikį ir pasirinkti mažiausiai 55 proc. taršos sumažinimą iki 2030 m. priimant atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje nurodoma, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 oC tikslą pasaulio mastu reikia dar platesnio užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 m. tikslo.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad visi turės dėti papildomų pastangų norint iki 2050 m. pasiekti nustatytą neutralaus poveikio klimatui tikslą. Naujausi Eurobarometro duomenys (iki koronaviruso krizės) rodo, kad apie 92 proc. ES piliečių pritaria ES neutralaus poveikio klimatui tikslui. Norint išlaikyti šią piliečių paramą, reikia sparčiau imtis klimato politikos veiksmų kartu su ekonomikos gaivinimo ir atstatymo priemonėmis.

1.5.

EESRK ragina Europos Sąjungą atidėtame 2020 m. lapkričio mėn. Glazgo aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais ir vėlesniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos klausimais imtis iniciatyvinio ir įkvepiančio vaidmens, siekiant įtraukti bent pagrindinius pasaulinius subjektus į energingą darbą neutralaus poveikio klimatui srityje.

1.6.

Neutralaus poveikio klimatui tikslą iki 2050 m. Sąjungoje Europos lygiu galima pasiekti tik tuo atveju, jei kiekviena šalis visapusiškai ir laiku prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Todėl EESRK pritaria tam, kad Komisija galėtų pateikti rekomendacijų valstybei narei, jei tos valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su klimato kaitos poveikio švelninimo tikslu arba yra netinkamos siekiant užtikrinti prisitaikymo pažangą remiantis aiškiais ir skaidriais vertinimo kriterijais.

1.7.

EESRK siūlo, kad išsamus bet kokios priemonės ar pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto vertinimo dokumentas, susijęs su neutralaus poveikio klimatui tikslu, būtų viešai paskelbtas, kai tik vertinimas bus baigtas.

1.8.

Komisijos pasiūlyme visai teisingai nagrinėjamas ir klimato kaitos poveikio švelninimo, ir prisitaikymo prie jos klausimas pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį.

1.9.

Siekiant organizuoti ir palengvinti visų visuomenės grupių dalyvavimą, EESRK siūlo sukurti Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą, kaip nurodyta mūsų nuomonėje dėl Klimato pakto.

2. Įžanga

2.1.

Dabartinė pasaulinė koronaviruso (COVID-19) krizė dar kartą parodė, kokia pažeidžiama gyvybė mūsų Žemėje. Nors vis dar reikia visapusiškai kovoti su koronaviruso krize ir jos ekonominiais, socialiniais ir ekologiniais padariniais, taip pat svarbu toliau sutelkti dėmesį į prevenciją ir, jei reikia, kovoti su kitais pokyčiais, kurie kelia grėsmę gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, klimato kaita ir biologinės įvairovės praradimu (1). Kitais žodžiais tariant, kaip įspėjo Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) vykdomoji sekretorė Patricia Espinosa pranešdama apie 2020 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais (COP 26) Glazge atidėjimą: „Šiandien žmonijai didžiausią grėsmę kelia COVID-19, tačiau negalime pamiršti, kad ilguoju laikotarpiu didžiausias pavojus – klimato kaita.“

2.2.

EESRK tai reiškia, kad klimato srities veiksmų ir ekonomikos atkūrimo ir gaivinimo nuo koronaviruso krizės priemonių galima ir reikia imtis vienu metu. Ekonomikos gaivinimo ir atstatymo priemonės turi atitikti klimato tikslą, o klimato srities veiksmus reikia įgyvendinti taip, kad būtų sumažintos sąnaudos ir gauta ekonominės naudos.

2.3.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK taip pat nurodo šiuos svarbiausių ES institucijų ir asmenų pareiškimus:

2020 m. balandžio 16 d. Europos Parlamentas su itin didele balsų persvara nubalsavo, kad būsimame ES ekonomikos gaivinimo ir atstatymo priemonių rinkinyje daug dėmesio būtų skirta Europos žaliajam kursui „siekiant suteikti postūmį ekonomikai, padidinti jos atsparumą bei kurti darbo vietas ir kartu padėti vykdant mūsų žemyno ekologinę pertvarką bei užtikrinant jo ekonominį ir socialinį vystymąsi“.

Tą pačią dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad Europa turi padvigubinti savo investicijas į Europos žaliąjį kursą. Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Frans Timmermans tą patį teigė septyniuose Europos informaciniuose biuleteniuose paskelbtame atvirame laiške. Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas Charles Michel taip pat nori pasinaudoti šia galimybe, kad ES taptų ekologiškesnė: „Europos Sąjunga turi tapti geresnė nei anksčiau, turime pasinaudoti šios krizės teikiamomis galimybėmis.“

2.4.

Visa tai galima padaryti atstatant Europos ekonomiką propaguojant visapusiškai tvarų veiksmingų viešųjų ir privačių investicijų paketą, apimantį, pavyzdžiui, energijos suvartojimo mažinimą, tvarią energetiką, investicijas į tinklą, švarius gamybos procesus arba perdirbimą, kartu su tvaraus vartojimo stiprinimu. Be to, siekiant neutralaus poveikio klimatui, reikia didinti anglies dioksido absorbentus ir saugojimą, pavyzdžiui, tvariai valdant miškus ir dirvožemį. Europos klimato kaitos teisės aktas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama prisidėti prie norimo ir būtino Europos ekonomikos atstatymo.

2.5.

Todėl EESRK palankiai vertina 2020 m. kovo 4 d. Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto (2), kuriuo nustatomas teisinis tikslo iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti neutralų poveikį klimatui pagrindas. EESRK pritaria, kad tikslas iki 2050 m. ir, jei įmanoma, greičiau pasiekti poveikio klimatui neutralumą yra pageidautinas ir būtinas siekiant padėti pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslą, pagal kurį pasaulinis atšilimas negali peržengti 2 oC ribos, ir reikia toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 oC.

2.6.

EESRK požiūriu, savaime suprantama, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus būtina užtikrinti, kad bent visi pagrindiniai pasauliniai subjektai energingai siektų neutralaus poveikio klimatui. Šiuo tikslu reikalinga aktyvi ES klimato diplomatija ir priemonės, pavyzdžiui, anglies dioksido apmokestinimas, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ES produktams ir paslaugoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako požiūriu palyginti su konkurentais iš ES nepriklausančių šalių.

2.7.

Pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto yra Europos žaliojo kurso (3), kurį Komisija paskelbė 2019 m. gruodžio 11 d., kertinis akmuo. Europos žaliajame kurse nustatoma, kaip iki 2050 m. Europa gali tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, suteikiant postūmį jos ekonomikai, gerinant žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę, rūpinantis gamta ir nė vieno nepaliekant nuošalyje.

2.8.

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad politiniu lygmeniu šį grynojo neutralaus poveikio klimatui tikslą iki 2050 m. savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje jau patvirtino Europos Parlamentas, o 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose – Europos Vadovų Taryba. 2020 m. kovo 5 d. ES Aplinkos taryba Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu UNFCCC (4) pateikė ilgalaikę Europos Sąjungos ir jos narių išmetamo dujų kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją (siekiant neutralaus poveikio klimatui ES iki 2050 m.).

2.9.

EESRK pripažįsta, kad neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. tikslas pareikalaus daug vyriausybių, savivaldybių, įmonių, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių pastangų. Tai reiškia, kad kiekvienas turės imtis papildomų priemonių, kad iki 2050 m. būtų pasiektas šis nustatytas tikslas, arba kaip nurodo Komisija: „Tikėtina, kad pagal dabartinę politiką išmetamas ŠESD kiekis iki 2050 m. bus sumažintas tik 60 proc., todėl norint neutralizuoti poveikį klimatui reikia nuveikti daug daugiau – būtina imtis papildomų veiksmų ir prie jų turės prisidėti kiekvienas sektorius“ (5).

2.10.

EESRK pabrėžia, kad labai svarbu atsižvelgti į tarptautinius pokyčius ir pastangas ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, kaip nurodyta pasiūlymo 3 straipsnio 3 dalyje. Be to, EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į „poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką“ (3 straipsnio 3 dalies h punktas). EESRK norėtų pabrėžti, kad visų pirma reikėtų užkirsti kelią energijos nepritekliui, ir rekomenduoja šį klausimą įtraukti į nacionalinių priemonių vertinimus, kaip nustatyta pasiūlymo 6 straipsnyje.

2.11.

Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija planuoja parengti Sąjungos klimato tikslo iki 2030 m. peržiūrą atsižvelgiant į neutralaus poveikio klimatui tikslą ir išnagrinėti galimybę nustatyti naują 50–55 proc. taršos sumažinimo tikslą iki 2030 m., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2021 m. pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų. EESRK tikisi, kad naujasis 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas bus pagrįstas išsamia peržiūra ir tinkamu poveikio vertinimu. EESRK taip pat teigia, kad yra svarių argumentų, pagrindžiančių mažiausiai 55 proc. taršos mažinimo tikslą iki 2030 m., kad ES galėtų savo ruožtu reaguoti į didžiulį pasaulinį poreikį mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje (6) nurodoma, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 oC tikslą pasaulio mastu reikia dar platesnio užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 m. tikslo (7).

2.12.

Tačiau rengiant poveikio vertinimus svarbu pripažinti, kad koronaviruso krizė turi beprecedenčių ekonominių, socialinių ir aplinkos srities padarinių, kurie savo ruožtu daro įtaką priemonių, kurių reikia imtis klimato kaitos poveikiui švelninti, poveikiui.

2.13.

EESRK mano, kad dėl galimo koronaviruso krizės poveikio negalima ir nereikėtų sumažinti 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo.

2.14.

EESRK ragina šį procesą įgyvendinti taip, kad atidėtame 2020 m. lapkričio mėn. Glazgo aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais ir vėlesniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos klausimais ES galėtų imtis iniciatyvinio ir įkvepiančio vaidmens, siekdama įtraukti bent pagrindinius pasaulinius subjektus į energingą darbą neutralaus poveikio klimatui srityje.

2.15.

Be to, EESRK rekomenduoja Komisijai pradėti rengti tarpinį 2040 m. klimato politikos tikslą dėl išmetamųjų teršalų mažinimo siekiant neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. arba, jei įmanoma, anksčiau, ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai, įskaitant pasiūlymą nustatyti naujus išmetamųjų teršalų mažinimo įpareigojimus 2031-2040 m. laikotarpiu, kuris turėtų būti priimtas iki 2028 m. Savalaikis tikslo užsibrėžimas yra būtinas siekiant visuomenei ir visiems ekonomikos sektoriams užtikrinti kaip įmanoma didesnį nuspėjamumą ir skaidrumą.

2.16.

Naujausi Eurobarometro duomenys (iki koronaviruso krizės) rodo, kad 93 proc. ES piliečių mano, kad klimato kaita yra rimta problema, o 92 proc. – pritaria ES neutralaus poveikio klimatui tikslui (8). Norint išlaikyti šią piliečių paramą, reikia sparčiau imtis klimato politikos veiksmų kartu su ekonomikos atstatymo ir gaivinimo priemonėmis.

3. Deleguotieji įgaliojimai

3.1.

Siūlomu klimato teisės aktu (3 straipsnis) Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai papildyti klimato kaitos teisę ir tokiu būdu apibrėžiama kryptis Sąjungos lygiu, kad iki 2050 m. būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas neutralaus poveikio klimatui tikslas. Be to, Komisija trajektoriją peržiūri per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.

EESRK mano, kad, užuot priėmusi deleguotuosius aktus, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir pakoreguoti trajektoriją, kai, jos nuomone, tai reikalinga dėl atliktos peržiūros.

3.2.

Bet kokiomis aplinkybėmis svarbu toliau saugoti mūsų institucinės sistemos demokratines taisykles. Tai pasakytina apie pilietinės visuomenės subjektų ir jų organizacijų, pavyzdžiui, EESRK, teisę prisidėti prie demokratinio sprendimų priėmimo proceso. Šiuo klausimu norėtume paminėti tai, ką Komisija teigia klimato teisės akto projekto 8 straipsnyje: „Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis.“

4. Pažangos ir priemonių vertinimas

4.1.

Pagal 5 straipsnį Komisija įvertina Sąjungos pažangą ir priemones. „Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, juos įvertina […] ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus.“

Praktiškai tai reiškia, kad Komisija į poveikio vertinimus, kurie pridedami prie jos pasiūlymų, įtraukia neutralaus poveikio klimatui klausimą. EESRK rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, ar galima tai pasiekti pagal galiojančią geresnio reglamentavimo sistemą ir nekeičiant teisės aktų.

4.2.

5 straipsnyje nustatyta, kad šio vertinimo rezultatai bus skelbiami viešai priėmimo metu. Tačiau Teisingumo Teismas (2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje C 57/16 P, Client Earth prieš Komisiją) labai aiškiai nustatė, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (9) 12 straipsnio 2 dalį visuomenė turėtų turėti galimybę tiesiogiai susipažinti net su poveikio vertinimo ataskaitų projektais. Todėl EESRK siūlo pakeisti formuluotę, kad išsamus vertinimo dokumentas būtų paskelbtas viešai, kai tik vertinimas baigiamas.

4.3.

EESRK mano, kad neutralaus poveikio klimatui tikslą Sąjungoje Europos lygiu iki 2050 m. galima pasiekti tik tuo atveju, jei kiekviena šalis visiškai ir laiku prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos.

Todėl EESRK pritaria šiam Komisijos ketinimui: Komisija gali pateikti rekomendacijų valstybei narei, jei tos valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su klimato kaitos poveikio švelninimo tikslu arba yra netinkamos siekiant užtikrinti prisitaikymo pažangą pagal nacionalinius planus. EESRK remia Komisiją šiuo klausimu ir rekomenduoja, kad Komisija savo rekomendacijose pasirinktų veiksmingą prie aplinkybių pritaikytų priemonių derinį. Tačiau EESRK ragina aiškiai nurodyti, į kokius tikslus ir kriterijus atsižvelgiama vertinant atskirų valstybių narių pažangą.

4.4.

Komisijos pasiūlymu siekiama iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui Europos Sąjungą. Tai reiškia, kad nebūtinai kiekviena valstybė narė turi atskirai pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą. EESRK remia šį neutralaus poveikio klimatui požiūrį, kuris iš esmės yra esamos ES klimato kaitos srities teisėkūroje įtvirtinto požiūrio tęsinys, nes šis požiūris turi pranašumą – ES lygiu gali būti užtikrintas optimalus pastangų pasiskirstymas atsižvelgiant į atitinkamus valstybių narių skirtumus. Tačiau EESRK manymu, nebūtina, kad kiekviena valstybė narė būtų įpareigota savo nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, kurį reikia pateikti iki 2029 m. sausio 1 d. (pagal Valdymo reglamento (ES) 2018/1999 (10) 3 straipsnį), nurodyti ar ir, jei taip, tai kada ji ketina pasiekti neutralų poveikį klimatui ir kokių priemonių ji ketina imtis, kad pasiektų optimalų ES lygmens rezultatą, įskaitant priemones, kuriomis prisidedama prie kitos valstybės narės pastangų arba kurios bus įgyvendinamos vienoje ar keliose valstybėse narėse, tokiu būdu užtikrinant, kad tokie veiksmai būtų įgyvendinami laiku ir pasitelkiant įvykdomus susitarimus.

4.5.

Be to, EESRK yra įsitikinęs, kad didžiausio pritarimo klimato politika susilauks tuo atveju, jei bendras tikslas būtų kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis pasiekti kuo didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą. Todėl tarp valstybių narių turėtų būti galimas išskaičiavimas ir (arba) kompensacijos, jei juos reglamentuoja tvirta reguliavimo sistema, papildyta vykdymo užtikrinimu. Be to, svarbu pripažinti, kad dabartinėje sistemoje ATLPS sektoriai yra reguliuojami pagal ES masto sistemą, o kitiems sektoriams taikomas pastangų pasidalijimas pagal nacionalines išmetamųjų teršalų kiekio ribas. Akivaizdu, kad ilgainiui apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pradės naudotis daugiau sektorių.

4.6.

Be ATLPS, yra daug ES lygmens teisės aktų, pavyzdžiui, techniniai reikalavimai, kuriais kontroliuojamas išmetamųjų teršalų kiekis įvairiuose sektoriuose, todėl jie yra bendro tikslo įgyvendinimo dalis. ES lygmens reguliavimas yra itin svarbus srityse, susijusiose su tinkamu bendrosios rinkos veikimu.

4.7.

EESRK taip pat siūlo tinkamai stebėti galimą ES priemonių poveikį pasauliniu mastu. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie poveikį užsienio investicijoms ir prekybai bei su tuo susijusį tiesioginį ir netiesioginį poveikį išmetamųjų teršalų kiekio kitimui.

4.8.

Komisijos pasiūlyme nurodyta: „ES lygmens veiksmais turėtų būti siekiama ekonomiškai efektyviai įgyvendinti ilgalaikius klimato politikos tikslus, kartu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą“. EESRK pripažįsta, kad vis dar yra daug klausimų – tiek procedūrinių (koks yra geriausias sprendimų priėmimo metodas?), tiek materialinių (kokie yra teisingi ir ekonomiškai patikimi paskirstymo kriterijai, užtikrinantys aukštą aplinkos apsaugos lygį?), kaip tai pasiekti. Todėl proceso elementas (vykstančios horizontalios diskusijos tarp ES institucijų, įskaitant EESRK ir RK, ir vertikalios diskusijos su valstybėmis narėmis) yra svarbus. Dar svarbesnis yra klausimas, ką daryti, jei valstybės narės pageidautų pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą savo šalyje anksčiau nei 2050 m. ir jei tai nebus ekonomiškai pats efektyviausias sprendimas ES lygiu? EESRK ragina Europos Komisiją ir Tarybą kuo greičiau paaiškinti šį klausimą ir pateikti gairių.

5. Prisitaikymas

5.1.

Komisijos pasiūlyme visai teisingai nagrinėjamas ir klimato kaitos poveikio švelninimo, ir prisitaikymo prie jos klausimas pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, Komisija siūlo išplėsti ES veiksmus, kad jie apimtų nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus.

Apskritai vyrauja įsitikinimas, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra labiau susijęs su vietos valdžios institucijų veiksmais nei klimato kaitos poveikio švelninimas. Todėl EESRK mano, kad pagal subsidiarumo principą Komisija turėtų paaiškinti, kokiu mastu turėtų būti suteikti įgaliojimai ES lygiu ir kokie įpareigojimai turėtų būti nustatyti valstybėms narėms.

5.2.

Be to, reikia išnagrinėti, ką šie įsipareigojimai reiškia atitinkamoms ES institucijoms. Pasiūlyme nurodoma, kad valstybės narės turi priimti nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir planus. ES institucijoms nenumatyta jokių konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, plano.

5.3.

Komisija siūlo suteikti įgaliojimus vertinti ne tik klimato kaitos poveikio švelninimo veiksmus, bet ir valstybių narių prisitaikymo prie jos veiksmus (6 straipsnio 1 dalies b punktas). Jei Komisija nustato, kad valstybės narės priemonės „netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų“. Tai labai plati nuostata. EESRK norėtų, kad Komisija nustatytų tokio vertinimo kriterijus.

6. Visuomenės dalyvavimas

6.1.

EESRK mano, kad tai savaime suprantama, todėl palankiai vertina Klimato teisės akto 8 straipsnį (Visuomenės dalyvavimas). Aktyvus visų visuomenės grupių dalyvavimas yra būtina sąlyga, kad klimato politika būtų sėkminga ES, atsižvelgiant į tai, kad klimato politikos tikslus praktiškai įgyvendina pilietinės visuomenės subjektai (įmonės, darbuotojai, vartotojai, piliečiai ir jų organizacijos).

Todėl EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai kviesti visus šiuos pilietinės visuomenės subjektus dalyvauti ir pateikti savo pasiūlymų dėl konkrečios klimato politikos ir kovos su klimato kaita veiksmų.

6.2.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, siekdama sužinoti nuomones apie tai, kaip užmegzti dialogą su visuomene klimato politikos klausimais (11). Tuo remdamasi Komisija 2020 m. 3-ąjį ketvirtį pradės įgyvendinti Klimato paktą. Europos klimato paktu Europos Komisija ketina suburti skirtingus subjektus, įskaitant regionus, vietos valdžios institucijas, vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę, mokyklas, įmones ir pavienius asmenis.

6.3.

Atsižvelgdamas į teigiamą Europos Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sukurtos Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos patirtį ir į mūsų nuomonėje dėl Klimato pakto (NAT/785) (12) pateiktus pasiūlymus, EESRK siūlo sukurti Europos Klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą, grindžiamą įtraukumo, skaidrumo ir tikro vietos klimato kaitos srities subjektų dalyvavimo bei atsakomybės principais.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Kai kurie ekspertai mano, kad biologinė įvairovė yra natūrali kliūtis viruso ir ligų perdavimui iš laukinių gyvūnų žmonėms (zoonozei). Todėl dėl nykstančios biologinės įvairovės ateityje gali kilti daugiau pandemijų. Tai yra aktualus papildomas argumentas.

(2) Europos klimato teisės aktas.

(3) Europos žaliasis kursas.

(4) Pranešimas UNFCCC.

(5) Europos klimato teisės aktas, žr., pvz., p. 2.

(6) 2019 m. atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje ataskaita..

(7) Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje nurodoma, kad siekiant, jog pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 oC, jau dabar pasauliniu mastu išmetamą teršalų kiekį reikia mažinti po 7,6 proc. per metus, o tai reiškia mažiausiai 68 proc. taršos mažinimo tikslą iki 2030 m.

(8) Piliečių parama klimato politikos veiksmams.

(9) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(10) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(11) Konsultacijos dėl Europos klimato pakto.

(12) EESRK nuomonė: Europos klimato paktas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 67).

Início

Escolha as funcionalidades experimentais que pretende experimentar