52018AR3594

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AR3594 - EN

Document 52018AR3594

Help

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

COR 2018/03594

OL C 86, 2019 3 7, p. 115–136 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/115

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

(2019/C 86/08)

Pranešėjas (-a):

Michiel RIJSBERMAN (NL/ALDE), Flevolando provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

COM (2018) 372 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;	įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių ramstį . Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Valstybės narės ir Komisija turėtų pripažinti svarbų vaidmenį, kurį kultūra atlieka Europos socialinės sanglaudos srityje, atsižvelgiant į UNESCO visuotinę kultūrų įvairovės deklaraciją ir į vaidmenį, kurį kultūra ir kūrybos sektorius gali atlikti sumažinant įtampą pilietinėje visuomenėje.
	ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi , visų pirma į Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

Paaiškinimas

Nėra.

2 pakeitimas

Po 5 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	valstybės narės neturėtų nustatyti naujų taisyklių, dėl kurių paramos gavėjams būtų sudėtingiau naudotis ERPF ir Sanglaudos fondu;

3 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Tikimasi, kad pagal ERPF vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 30 % ERPF bendro finansinio paketo. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 37 % Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo;

Šios procentinės lėšų dalys turėtų būti taikomos visą programavimo laikotarpį.

Todėl rengiant ir panaudojant šiuos fondus bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ar peržiūros procedūras. Šie veiksmai ir jų įgyvendinimui skirti finansiniai asignavimai įtraukiami į nacionalinius integruotus energetikos ir klimato planus remiantis Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] IV priedu ir pridedami prie veiksmų programų.

Paaiškinimas

Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas bus didelis iššūkis Europai. RK ankstesnėse nuomonėse ragino siekti labai didelio užmojo klimato tikslų ir pažymi, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas yra pagrindinės ES biudžeto finansinės priemonės, kuriomis siekiama prisidėti prie klimato tikslų įgyvendinimo. ES įsipareigojo siekti Paryžiaus tikslų. Kadangi skirtingiems politikos tikslams skiriamų asignavimų lankstumas sukelia nenuspėjamumą, į sanglaudos politikos „horizontaliąsias reikiamas sąlygas“ reikėtų įtraukti reikalavimą valstybėms narėms savo nacionaliniuose integruotuose energetikos ir klimato planuose įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo tikslais.

4 pakeitimas

Po 14 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	ERPF turėtų padidinti savo tiesioginę paramą subnacionalinėms valdžios institucijoms, užtikrinant padidintą finansavimą ir specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai, ir tokiu būdu sustiprinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą vietoje.

Paaiškinimas

Konstatuojamosiose dalyse paminėtas tik vienas JT darnaus vystymosi tikslas – kovoti su klimato kaita. Šis pakeitimas labiau suderina reglamento tekstą su ES Tarybos išvadomis „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“, kad būtų siekiama aktyvesnio visų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vietoje.

5 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ ir „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“. Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas nacionaliniu lygmeniu, kartu suteikiant lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų valstybių narių grupių , sudarytų atsižvelgiant į atitinkamas bendrąsias nacionalines pajamas . Be to, valstybių narių skirstymo į grupes metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ ir „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“. Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas regionų lygmeniu, kartu suteikiant lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų regionų kategorijų , nustatytų pagal regioninį bendrąjį vidaus produktą . Siekiant užtikrinti didesnį lankstumą tarp regionų, atitinkamų regionų prašymu valstybės narės gali prašyti apskaičiuoti pagal temas teikiamą paramą keletui regionų. Be to, regionų skirstymo į kategorijas metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama suderinti 17 konstatuojamąją dalį su 7 pakeitimu, skirtu 3 straipsniui, susijusiam su telkimu pagal temas.

Siūlomas centralizuotas paskirstymo mechanizmas kėlė daugelio regioninių suinteresuotųjų subjektų (RK, Europos regionų asamblėjos, CPMR, CEMR) susirūpinimą. Pavyzdžiui, remiantis nacionalinėmis telkimo pagal temas taisyklėmis pereinamojo laikotarpio regionams (regionams, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis lygus arba viršija 75 % arba yra mažesnis 100 % ES vidurkio („2 grupė“) per klaidą gali būti pritaikytos griežtesnės taisyklės, jeigu jie būtų valstybėje narėje, kurios bendrųjų nacionalinių pajamų santykis lygus arba didesnis už 100 % ES vidurkio („1 grupė“).

Tai prieštarauja į vietos poreikius orientuotos sanglaudos politikos principams ir ja siekiamam lankstumui, todėl pasiūlymas duos priešingų rezultatų. Todėl RK siūlo grįžti prie dabartinės, regioninės paskirstymo sistemos kartu sudarant sąlygas lanksčiai reguliuoti pagal temas teikiamą paramą atsižvelgiant į regionų gebėjimus ir poreikius.

6 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus, taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų;	siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus ir atsižvelgiant į 174 straipsnyje nurodytus socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus , taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų;

7 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytus politikos tikslus ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai:

a)	„pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ (toliau – 1-asis PT):

a)	„pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ (toliau – 1-asis PT):

i)	stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegiant pažangiąsias technologijas,

i)	stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegiant pažangiąsias technologijas,

ii)	pasinaudojant skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir Vyriausybėms,

ii)	pasinaudojant skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir Vyriausybėms,

iii)	stiprinant MVĮ augimą ir konkurencingumą,

iii)	stiprinant MVĮ augimą ir konkurencingumą,

iv)	ugdant pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius;

iv)	ugdant pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius ir remiant susijusią veiklą ;

b)	„žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“ (toliau – 2-asis PT):

b)	žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos ir tvaraus judumo mieste , žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą.

i)	skatinant naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones,

i)	skatinant naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones , kartu užtikrinant, kad nebūtų didinamas energijos nepriteklius ,

ii)	skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją,

ii)	skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją,

iii)	kuriant pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus,

iii)	kuriant pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus,

iv)	skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms ,

iv)	skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją , įskaitant seisminės rizikos prevenciją, ir skatinant atsparumą nelaimėms bei ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ,

v)	skatinant tvarią vandentvarką,

v)	skatinant tvarią vandentvarką,

vi)	skatinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos,

vi)	skatinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos,

vii)	skatinant biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą;

vii)	skatinant biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto ir kaimo aplinkoje ir mažinti taršą;

viii)

skatinant tvarų judumą mieste;

c)	„geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis“ (toliau – 3-asis PT):

c)	„geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis“ (toliau – 3-asis PT):

i)	gerinant skaitmeninį junglumą,

i)	gerinant skaitmeninį junglumą,

ii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T),

ii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T),

iii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą,

iii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą , įskaitant dviračių transportą ir geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą,

iv)	skatinant tvarų įvairiarūšį judumą miestuose;

d)	„socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“ (toliau – 4-asis PT):

d)	„socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“ (toliau – 4-asis PT):

i)	didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą,

i)	didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą,

ii)	Galimybių naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis paslaugomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse gerinimas plėtojant infrastruktūrą,

ii)	Galimybių naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis paslaugomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse gerinimas plėtojant infrastruktūrą,

iii)	didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą,

iii)	didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą,

iv)	užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą;

iv)	užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant su sveikatos priežiūros įrangą, infrastruktūrą , įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą;

v)	suteikiant paramą fiziniam, ekonominiam ir socialiniam nepasiturinčių, su demografiniais ir geografiniais iššūkiais susiduriančių miesto ir kaimo vietovių bendruomenių atsinaujinimui;

e)	„piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas“ (toliau – 5-asis PT):

e)	„piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas“ (toliau – 5-asis PT):

i)	skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą,

i)	skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių , įskaitant funkcines miesto zonas, kultūrą, taip pat kultūros paveldą ir saugumą,

ii)	skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

ii)

skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų vietovėse, kalnų regionuose, retai apgyvendintose vietovėse, salose ir pajūrio vietovėse, atokiausiuose regionuose ir kitų tipų vietovėse , taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

iii)	remiant vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimą, kad būtų nustatyti vietos darnaus vystymosi tikslai, tam numatant specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai ir sustiprinant įgyvendinimą vietoje,

iv)

teikiant integruotą teritorinio vystymosi paramą regionams, pasižymintiems aukštais gyventojų senėjimo, kaimiškumo ir išvykstamojo gyventojų srauto rodikliais, kad būtų pagerinta jų transporto ir telekomunikacijų infrastruktūra, įveikta skaitmeninė atskirtis (taip pat ir tarp kartų) ir pagerintos viešosios paslaugos, įskaitant e. mokymąsi ir e. sveikatą.

2. Sanglaudos fondo lėšomis remiamas 2-asis PT ir konkretūs pagal 3-ąjį PT 1 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatyti tikslai.

3. Atsižvelgiant į konkrečius 1 dalyje nustatytus tikslus, atitinkamai ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami veiksmai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, jeigu jais:

a)	arba gerinami programavimo institucijų ir su fondų įgyvendinimu susijusių įstaigų gebėjimai,

a)	arba gerinami programavimo institucijų ir su fondų įgyvendinimu susijusių įstaigų gebėjimai,

i)	gebėjimų stiprinimo veiksmams, skirtiems viešojo administravimo institucijų modernizavimui, gali būti skirtas papildomas finansavimas iš Reformų rėmimo programos, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/xxx [Reformų rėmimo programa],

ii)	gebėjimų stiprinimui gali būti skirtas papildomas bendras finansavimas pagal Reglamentą (ES) 2018/xxx [EŽŪFKP] ir gali būti įgyvendinamas kartu su Europos kaimo plėtros tinklu (ENRD), visų pirma miesto ir kaimo sąsajų ir miesto vietovių ir funkcinių zonų vystymo rėmimo projektų atvejais.

b)	arba stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais tam tikroje valstybėje narėje ir už jos ribų.

b)	arba stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais tam tikroje valstybėje narėje ir už jos ribų.

Bendradarbiavimas, nurodytas b punkte, apima bendradarbiavimą su partneriais iš tarpvalstybinių regionų, negretimų regionų ar regionų, esančių teritorijoje, kuriai taikoma makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba šių strategijų derinys.

Paaiškinimas

Pastaraisiais metais ESI fondai buvo kreipiami į nedidelės infrastruktūros, teikiančios „rekreacines paslaugas“, statybą, tuo siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu kaimo ir miesto vietovėse. Be to, būsimame ERPF reglamente reikėtų ir toliau aiškiai kalbėti apie būtinybę investuoti į fizinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, sporto infrastruktūrą, siekiant atgaivinti nepasiturinčias bendruomenes.

Be to, turėtų būti išplėėta 5-asis politikos tikslo teritorinė aprėptis ir apimti visų rūšių teritorijas (įskaitant subregioninio lygmens ir funkcines zonas), taip pat bet kokias vietoves, pasižyminčias geografiniais ypatumais.

Kita vertus, ERPF turėtų didinti tiesioginę paramą subnacionalinėms valdžios institucijoms, užtikrinant didesnį finansavimą ir specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai, stiprindamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą vietoje. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad darnaus vystymosi tikslų nustatymas vietoje yra politinis procesas, kuris apima subnacionalinių valdžios institucijų įgalėjimą imtis veiksmų. Atitinkamai vietos valdymo institucijų pajėgumų stiprinimas, kad jos galėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, turėtų būti remiamas iš ERPF techninės paramos biudžeto, skiriamo 5-ajam politikos tikslui.

8 pakeitimas

Naujas straipsnis po 2 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Remiantis Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] [6] straipsniu kiekviena valstybė narė užtikrina pakankamą kompetentingų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant partnerystės susitarimus ir rengiant, įgyvendinant ir vertinant programas, kurias remia ERPF ir Sanglaudos fondas.

Paaiškinimas

Svarbu, kad visose sanglaudos politikos srityse būtų taikomas ir užtikrintas partnerystės principas ir daugiapakopis valdymas, ypač atsižvelgiant į vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų nuogąstavimus dėl sanglaudos politikos centralizavimo.

Šiuo pakeitimu siekiama sustiprinti partnerystės principą, įtraukiant jį į ERPF ir Sanglaudos fondo reglamentą, taigi suderinant jį su Reglamento (ES) 2018/xxx [ESF+] [8] straipsniu ir Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [6] straipsniu.

9 pakeitimas

3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta 3 ir 4 dalyse .

1. Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos regionų lygmeniu, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 102 straipsnio 2 dalyje:

a)	labiau išsivysčiusiuose regionuose bent 85 % visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus nacionaliniu lygmeniu skiriama 1-ajam ir 2-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT;

b)	pereinamojo laikotarpio regionuose bent 45 % jų visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus nacionaliniu lygmeniu skiriama 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT;

c)	mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose bent 35 % jų visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus nacionaliniu lygmeniu skiriama 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT.

2. Taikant paramos telkimo pagal temas reikalavimą valstybėms narėms, kuriose yra atokiausi regionai, ERPF lėšos, skiriamos konkrečiai atokiausiems regionams skirtoms programoms, ir visiems kitiems regionams skiriamos lėšos vertinamos atskirai .

2. Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamų atokiausiems regionams skirtų programų požiūriu jie laikomi mažiausiai išsivysčiusiais regionais .

3. Valstybės narės, atsižvelgiant į jų bendrųjų nacionalinių pajamų santykį, skirstomos taip:

3. 1 dal yje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.

a)	valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija 100 % ES vidurkio (1 grupė);

b)	valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija 75 % ir yra mažesnis nei 100 % ES vidurkio (2 grupė);

c)	valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra mažesnis nei 75 % ES vidurkio (3 grupė).

Šiame straipsnyje bendrųjų nacionalinių pajamų santykis reiškia valstybės narės vienam gyventojui tenkančių bendrųjų nacionalinių pajamų, išreikštų perkamosios galios standartais ir apskaičiuotų pagal 2014–2016 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, ir 27 valstybių narių to paties ataskaitinio laikotarpio vienam gyventojui tenkančių, perkamosios galios standartais išreikštų vidutinių bendrųjų nacionalinių pajamų santykį.

Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamos atokiausiems regionams skirtos programos priskiriamoms 3 grupei .

4. Valstybės narės laikosi šių paramos telkimo pagal temas reikalavimų:

4. Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 2 dal yje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima.

a)	1 grupės valstybės narės skiria bent 85 % savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir 2-ajam PT ir bent 60 % – 1-ajam PT;

b)	2 grupės valstybės narės skiria bent 45 % savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT;

c)	3 grupės valstybės narės skiria bent 35 % savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT.

4.a. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, pasitarusios su atitinkamais regionais, gali prašyti sumažinti pagal temas skiriamos paramos lygį regionų kategorijų lygmeniu ne daugiau nei 10 %

5. 4 dal yje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.

6. Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 4 dal yje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima.

Paaiškinimas

1.	Centralizuotas paskirstymo mechanizmas kėlė daugelio regioninių suinteresuotųjų subjektų (RK, Europos regionų asamblėjos, CPMR, CEMR) susirūpinimą. Tai prieštarauja vietos poreikiais grindžiamos sanglaudos politikos principams.

2.	Atokiausi regionai turėtų būti laikomi mažiausiai išsivysčiusiais regionais dėl specifinių savo problemų, kurias reikia spręsti.

3.	Paramos teikimo pagal temas sistema turėtų užtikrinti tam tikrą lankstumą dėl nacionalinių ir regioninių ypatumų siekiant išvengti, kad panašių kategorijų Europos regionai turėtų skirtingai paskirstyti lėšas dėl savo valstybės narės BNP.

10 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. ERPF lėšomis remiama:

a)	investicijos į infrastruktūrą;

a)	investicijos į infrastruktūrą;

b)	investicijos siekiant sudaryti galimybes naudotis paslaugomis;

b)	investicijos siekiant sudaryti galimybes naudotis paslaugomis;

c)	gamybinės investicijos į MVĮ;

c)	gamybinės investicijos į MVĮ;

d)	investicijos į įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą;

d)	investicijos į įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą;

e)	informavimo, komunikacijos veikla, tyrimai, tinklaveika, bendradarbiavimas, patirties mainai ir su klasteriais susijusi veikla;

e)	informavimo, komunikacijos veikla, tyrimai, tinklaveika, bendradarbiavimas, patirties mainai ir su klasteriais susijusi veikla;

f)	techninė parama.

f)	techninė parama.

Be to, gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos , kai jos yra susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

Gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, arba MVĮ naudingos verslo infrastruktūros srityje .

Siekiant prisidėti prie 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1-ąjį PT, ERPF lėšomis taip pat remiama mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir švietimo veikla.

2. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama:

a)	dalijimasis įranga ir žmogiškaisiais ištekliais;

a)	dalijimasis įranga ir žmogiškaisiais ištekliais bei visų rūšių infrastruktūra, peržengiant sienas visuose regionuose;

b)	papildančios netiesioginio poveikio investicijos ir kiti su 4-uoju PT susiję veiksmai, patenkantys į „Europos socialinio fondo plius“ taikymo sritį, kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/xxxx [naujuoju ESF+].

b)	papildančios netiesioginio poveikio investicijos ir kiti su 4-uoju PT susiję veiksmai, patenkantys į „Europos socialinio fondo plius“ taikymo sritį, kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/xxxx [naujuoju ESF+].

Paaiškinimas

Pažymėtina, kad pernelyg ribota į 1-ąjį PT įtraukti gamybines investicijas ir verslo infrastruktūros rėmimą vien MVĮ sektoriuje (arba bendradarbiaujant su MVĮ). Tai ypač nepagrįsta atsižvelgiant į didelę sanglaudos politikos prioritetų koncentraciją mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo ir pažangių technologijų naudojimo srityje, kur gavėjų (paramos gavėjų) sąraše būtinas didelės įmonės statusą turintis subjektas (įskaitant pumpurines įmones).

11 pakeitimas

6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis neremiama:

a)	atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba;

a)	atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba;

b)	investicijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą;

b)	investicijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą;

c)	tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba;

c)	tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba;

d)	sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte;

d)	sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte;

e)	investicijos į oro uostų infrastruktūrą, išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose;

e)	investicijos į oro uostų infrastruktūrą, nebent jos būtų susijusios su aplinkos apsauga arba papildomos investicijomis, kurių reikia norint sušvelninti arba sumažinti jos neigiamą poveikį aplinkai ir išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose;

f)	investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose;

f)	investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose;

g)	investicijos į galutinių atliekų apdorojimo įrenginius;

g)	investicijos į galutinių atliekų (ne atskirai surinktų, o sumaišytų), kurios neatitinka atliekų hierarchijos pagal Direktyvos (ES) 2018/851 4 straipsnį, išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais, galutinio apdorojimo įrenginius;

h)	investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, paskirstymu, saugojimu ar deginimu, išskyrus investicijas, susijusias su netaršiomis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB 4 straipsnyje;

h)	investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, paskirstymu, saugojimu ar deginimu, išskyrus investicijas, susijusias su netaršiomis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB 4 straipsnyje;

i)	investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai;

i)	investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai;

j)	finansavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelių transporto srityje, pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai tas finansavimas susijęs su:

j)	finansavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelių transporto srityje, pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai tas finansavimas susijęs su:

i)	įpareigojimo teikti viešąsias paslaugas pagal viešąjį konkursą vykdymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 su pakeitimais;

i)	įpareigojimo teikti viešąsias paslaugas pagal viešąjį konkursą vykdymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 su pakeitimais;

ii)	geležinkelio transporto paslaugų teikimu konkurencijai visiškai atvertais maršrutais, o paramos gavėjas yra naujas rinkos dalyvis, atitinkantis finansavimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) 2018/xxxx [„InvestEU“ reglamentą].

ii)	geležinkelio transporto paslaugų teikimu konkurencijai visiškai atvertais maršrutais, o paramos gavėjas yra naujas rinkos dalyvis, atitinkantis finansavimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) 2018/xxxx [„InvestEU“ reglamentą].

k)	veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios socialinės atskirties arba diskriminacijos formos.

2. Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neremiamos investicijos į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimu.

3. Užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondo parama, tačiau jos gali dalyvauti Interreg programose pagal Reglamente (ES) Nr. 2018/xxxx [ETB (Interreg) reglamente] nustatytas sąlygas.

Paaiškinimas

Ad 1. e) RK siūlo atsižvelgti į oro uostų infrastruktūros poveikį klimatui ir aplinkai, kaip nustatyta dabartiniame Reglamente (ES) Nr. 1301/2013 [ERPF].

Ad 1. g) Patikslinama, kas yra galutinės atliekos.

Ad 1. k) ERPF reglamento 5-ojoje konstatuojamojoje dalyje nustatomi principai, įskaitant lygybės ir nediskriminavimo principus, kuriuos reikėtų taikyti įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondą. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Tačiau skirtingai nei ankstesniu programavimo laikotarpiu šis principas nebeįtraukiamas į reglamento straipsnius. RK nori užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šių įsipareigojimų.

12 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi.	1. ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi.
2. Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais.	2. Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus taip pat ir Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais. Tai gali būti daroma ir pasitelkiant keletą fondų apimančią strategiją su ESF + ir būti suderinta, kai tinkama, su EŽŪFKP ir EJRŽF.

Paaiškinimas

Kai kurios valstybės narės jau anksčiau sėkmingai įgyvendino kitas integruoto teritorinio vystymosi formas. Neaišku, kodėl ateityje reikėtų atsisakyti naudoti šias formas.

13 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus.	1. ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus.
2. Bent 6 % visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę pagal 5-ąjį PT.	2. Bent 6 % visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę pagal 5-ąjį PT.
	Šis 6 % minimalus dydis, numatytas tvariai miestų plėtrai, turėtų būti nustatytas pagal 5-ojo PT veiksmus, taip pat pagal 1–4 PT konkrečius tikslus, kaip nurodyta 1 priede.
Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį.	Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį.
3. Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.	3. Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.
4. Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas.	4. Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas.

Paaiškinimas

Patikslinimas. Šis punktas jau pateikiamas Reglamento I priedo išnašoje, tačiau aiškiau būtų jį paminėti reglamento straipsnyje.

14 pakeitimas

10 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą įgyvendina Komisija.

1. ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo principą įgyvendina Komisija.

Ši iniciatyva taikoma visoms miestų vietovėms ir ja remiama Sąjungos miestų darbotvarkė.

Ši iniciatyva taikoma visoms miestų vietovėms ir ja remiamos partnerystės ir Sąjungos miestų darbotvarkės organizacinės išlaidos .

2. Europos miestų iniciatyvą sudaro toliau pateiktos trys kryptys, kurios visos susijusios su tvaria miestų plėtra:

a)	parama gebėjimų stiprinimui,

a)	parama gebėjimų stiprinimui , įskaitant mainų programą vietos atstovams („Erasmus“ vietos ir regionų valdžios atstovams) ,

b)	parama naujoviškiems veiksmams,

b)	parama naujoviškiems veiksmams,

c)	parama žinioms, politikos kūrimui ir komunikacijos veiklai.

c)	parama žinioms, teritorinio poveikio vertinimams, politikos kūrimui ir komunikacijos veiklai.

Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais.

Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais , tokiais kaip Tvarių miestų orientacinė sistema ir Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkė bei vietos JT darnaus vystymosi tikslų nustatymas .

Paaiškinimas

Šiuo metu atsiranda vis daugiau vietos, miestų ir subregioninio vystymosi, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo programų, kurios dažnai yra paskiros arba nepakankamai finansuojamos. Jas bendrai sujungus ir susiejus su atitinkamomis iniciatyvomis, nepatenkančiomis į ESI fondų reglamentavimo sistemą, būtų galima pasiekti didesnį nuoseklumą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti kryžmaveiką. Be to, būtina užtikrinti, kad galutiniai naudos gavėjai, t. y. vietos valdžios institucijos, iš tiesų gautų didžiausią gebėjimų stiprinimo finansavimo dalį, kad nesikartotų dabartinė 9 TT ir techninės paramos situacija.

15 pakeitimas

11 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Atokiausiems regionams skiriami specialūs papildomi asignavimai naudojami siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių. Atokiausiems regionams skirtiems specialiems papildomiems asignavimams paramos telkimas pagal temas turėtų būti netaikomas

2. 1 dalyje nurodytais asignavimais remiama:

a)	į 4 straipsnyje nustatytą paramos taikymo sritį patenkanti veikla;

a)	į 4 straipsnyje nustatytą paramos taikymo sritį patenkanti veikla;

b)	nukrypstant nuo 4 straipsnio, priemonės, kuriomis padengiamos veiklos išlaidos siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias atokiausiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių.

b)	nukrypstant nuo 4 straipsnio, priemonės, kuriomis padengiamos veiklos išlaidos siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias atokiausiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių.

1 dalyje nurodyti asignavimai taip pat gali būti naudojami padėti finansuoti išlaidas, kuriomis kompensuojami viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai ir sutartys atokiausiuose regionuose.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asignavimais neremiama:

a)	veiksmai, susiję su SESV I priede išvardytais produktais;

a)	veiksmai, susiję su SESV I priede išvardytais produktais;

b)	pagalba transportuojant asmenis, kuri yra leidžiama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies a punktą;

b)	pagalba transportuojant asmenis, kuri yra leidžiama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies a punktą;

c)	atleidimas nuo mokesčių ir socialinių įmokų;

c)	atleidimas nuo mokesčių ir socialinių įmokų;

d)	viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kurių įmonės nevykdo ir kurių atveju valstybė veikia vykdydama viešuosius įgaliojimus.

d)	viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kurių įmonės nevykdo ir kurių atveju valstybė veikia vykdydama viešuosius įgaliojimus.

4. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, ERPF lėšomis gali būti remiamos pelningos investicijos į įmones atokiausiuose regionuose, nepriklausomai nuo tų įmonių dydžio.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į atokiausių regionų specifiką, paramos, kuri palankesnė tik MVĮ, sverto poveikis gali būti ribotas.

16 pakeitimas

Naujas straipsnis po 11 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės

ERPF bendrai finansuojamose programose, skirtose vietovėms, kurios turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, ypatingas dėmesys skiriamas šių vietovių konkretiems sunkumams spręsti.

Visų pirma NUTS III regionams, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis nei 12,5 gyventojo/km2 arba kurių gyventojų skaičius nuo 2007 m. kasmet vidutiniškai sumažėja daugiau kaip 1 %, parengiami konkretūs regioniniai ir nacionaliniai planai, kuriais siekiama pritraukti daugiau žmonių į regioną ir skatinti juos jame pasilikti, taip pat didinti verslo investicijas ir skaitmeninių bei viešųjų paslaugų prieinamumą, įskaitant specialų finansavimą pagal partnerystės susitarimą.

Paaiškinimas

Šis naujas straipsnis skirtas tiek retai apgyvendintoms vietovėms, tiek, plačiau kalbant, visoms likusios 27 narių ES subregioninėms vietovėms, kurioms skirtas 174 straipsnis. Tačiau būtina nustatyti finansiniu požiūriu valdomus ERPF asignavimus, kurie nedubliuoja tų lėšų, kurias kai kurie regionai jau dabar gauna.

Todėl, pasiūlyta formule siekiama nustatyti NUTS III

—	(dažnai tai yra subregioninė, o ne regioninė NUTS II problema ir dabartiniai žemėlapiai jos neparodo) tinkamumo kriterijus:

—	12,5 gyventojo/km2 (pavyzdžiui, Šiaurės periferinėse teritorijose)

—	arba grynojo gyventojų skaičiaus sumažėjimo (t. y. įtraukiant tiek išvykstančius gyventojus, tiek natūraliai mirštančius gyventojus) nuo 2007 m., kadangi maždaug tais metais prasidėjo finansų krizė ir ankstesnis programavimo laikotarpis.

Šis pasiūlymas įpareigoja Komisiją įtraukti tai kaip vieną iš savo pasiūlymų atitinkamoms valstybėms narėms jų pozicijų dokumentuose, kuriais su kiekviena valstybe nare pradedamos derybos dėl partnerystės susitarimo.

Vokietijos federalinės ministerijos BBR duomenys ir žemėlapis

https://bit.ly/2KItBya.

17 pakeitimas

I PRIEDAS

Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis

1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir Interreg) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai**

Įrašyti naujus bendrus rezultato rodiklius (RCR)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
RCR 26 – metinis galutinės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: energijos kiekis, suvartotas gyvenamuosiuose pastatuose, privačiuose negyvenamuosiuose pastatuose, viešuosiuose negyvenamuosiuose pastatuose)	RCR 26 – procentinė viso pastatų ūkio sutaupytos energijos dalis (palyginti su pradiniu rodikliu), atsižvelgiant į nacionalinėje ilgalaikėje renovavimo strategijoje numatytą tikslą sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausantį pastatų ūkį, paremiant nacionalinio gyvenamųjų namų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovaciją;
RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas	RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas ir kuriems pavyksta sutaupyti mažiausiai 60 % energijos palyginti su suvartojimu iki renovacijos (taikant EK esminės renovacijos apibrėžtį) ;
RCR 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai)	RCR 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai) , po renovacijos pasiekiantys B energinio naudingumo klasę ;
	RCR […] – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas padidintas, po renovacijos pasiekiant energijos beveik nevartojančių pastatų standartą (nZEB)
RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis*	RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis*
RCR 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas	RCR 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas
RCR 31 – visas pagamintas atsinaujinančios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis) RCR 32 – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)*	RCR […] – remiamų energijos nepriteklių patiriančių arba pažeidžiamų vartotojų skaičius, siekiant pagerinti jų būsto energinį naudingumą RCR […] – bendras galutinis suvartojamas atsinaujinančiosios energijos kiekis ir vartojimas pagal sektorius (šildymo ir vėsinimo, transporto, elektros) RCR […] – viso pagamintos atsinaujinančiosios energijos kiekio dalis RCR […] – metinio neatsinaujinančiosios energijos importo kiekio mažinimas. RCR […] – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)*

Paaiškinimas

Reikia išplėsti atitinkamų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos poreikių rodiklių rinkinį.

Aiškiai galima pasimokyti iš dabartinio finansavimo laikotarpio: kiekybinis tikslas be išankstinių įsipareigojimų, kokybės kontrolė arba patikima stebėjimo ir stebėsenos metodika gali prarasti savo patikimumą klimato problemų sprendimo srityje.

Europos Komisijos siūlomi klimato rodikliai yra nevisapusiški ir kartais pernelyg paprasti: atitinkama tikslinė vertė nėra įvertinama atsižvelgiant į tai, kas yra techniškai įmanoma ir finansiškai galima, kai kurie rodikliai tolygūs paprasčiausiam naudos gavėjų suskaičiavimui. Pavyzdžiui, ERPF bendras produkto rodiklis „RCO 18 – paramą gavę namų ūkiai siekiant pagerinti jų būstų energinį naudingumą“ lyginamas su rezultatų rodikliu „RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas“. Kadangi ši rodiklių pora rodo bendrą namų ūkių, kurie naudojasi šia priemone, skaičių, ji nerodo energinio naudingumo padidėjimo lygio, kuris gali būti tiek didelis, tiek ir nežymus. Tai reiškia, kad yra galimybė, jog bus nustatyti žemi tiksliniai rodikliai ir nebus veiklos rezultatų sistemos, kuria remiantis būtų galima įvertinti atitinkamos priemonės užmojo lygį.

18 pakeitimas

I PRIEDAS

Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis

1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir Interreg) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai**

Po RCR 65 įrašyti naujus bendrus rezultato rodiklius (RCR)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	RCR […] – daugiau kaip 6 mėnesius neužpildomos laisvos vietos

Paaiškinimas

Bendro produkto rodiklio „RCO 61 – metinis bedarbių, kuriems suteiktos patobulintos užimtumo tarnybų paslaugos (pajėgumas), skaičius“ pirmajai daliai numatytas bendras rezultato rodiklis „RCR 65 – metinis ieškančių darbo asmenų, besinaudojančių paramą gavusių užimtumo tarnybų paslaugomis, skaičius“. Tačiau, panašu, kad antrajai daliai rodiklio nėra.

19 pakeitimas

II PRIEDAS

7 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindinis ERPF ir Sanglaudos fondui skirtas veiklos rodiklių rinkinys

Politikos tikslas 2 Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą.

Po CCO 09 įrašyti naują bendrą produkto rodiklį (CCO)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	CCO […] – didinti prisitaikymą prie klimato kaitos, stiprinti rizikos prevenciją, įskaitant seisminės rizikos prevenciją ir didesnį atsparumą nelaimėms bei ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams

Paaiškinimas

Naujas bendras produkto rodiklis (CCO), kurio panašu trūksta, pridedamas 2-ąjam PT konkrečiam tikslui – skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, stiprinti rizikos prevenciją, įskaitant seisminę riziką ir atsparumą nelaimėms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Komisijos siekį supaprastinti 2021–2027 m. programavimo laikotarpio taisykles ir pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondas sujungiami į vieną reglamentą, kuris nustato abiem fondams taikytinas taisykles. Naujasis pasiūlymas dėl reglamento yra trumpesnis, nes daugelį bendrų dalių reglamentuoja BNR;

palankiai vertina faktą, kad sanglaudos politika ir toliau taikoma visiems ES regionams, o dauguma jos išteklių sutelkiami pažeidžiamiausioms vietovėms; palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pasidalijamajai kompetencijai priklausančioje srityje, atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

susirūpinęs pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos numato didelį Sanglaudos fondo biudžeto sumažinimą 46 % ir stabilų biudžetą ERPF (+ 1 %); apgailestauja, kad 12 % sumažinamas Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetas, nors ši politika laikoma viena naudingiausių ir suteikiančių labiausiai apčiuopiamą ES pridėtinę vertę;

primena, kad Sanglaudos fondas nuolat įrodydavo kuriantis Europos pridėtinę vertę ir kad jis gerina ES įvaizdį jos piliečių akyse. Sanglaudos fondas yra „turtingesnių“ valstybių narių solidarumo su „neturtingesnėmis“ išraiška kuriant svarbią infrastruktūrą ir duoda aiškią ir pasitvirtinusią naudą toms valstybėms narėms, kurios daugiausiai prisideda prie ES biudžeto. Siūlomi biudžeto sumažinimai greičiausiai trukdys siekti Sutartyje nustatytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

pažymi, kad Europos Komisija siūlo nustatyti tikslą – 2021–2027 m. su klimatu susijusioms išlaidoms skirti 25 % visos DFP. Tačiau kiekybinis rodiklis yra daug mažesnis už tai, ką įmanoma ir būtina pasiekti, kad būtų visiškai įgyvendinti ES įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą. Sanglaudos politika, palyginti su kitais fondais, taiko gana išsamią klimato stebėjimo sistemą: ERPF įgyvendins 30 %, o Sanglaudos fondas – 37 % klimato veiksmų

yra sunerimęs, kad Europai bus tikrai nelengva pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. RK jau seniai ragino siekti plataus užmojo klimato tikslų, o kadangi ERPF ir Sanglaudos fondas ES biudžete yra pagrindinės finansinės priemonės, padedančios įgyvendinti klimato tikslus, Sanglaudos politikos horizontaliosios reikiamos sąlygos turėtų apimti ir reikalavimą valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo tikslais; be to, šiuos įsipareigojimus reikėtų atidžiai stebėti visą programavimo laikotarpį, užtikrinant, kad siekiant klimato tikslų einama teisinga kryptimi;

teigiamai vertina tai, kad ERPF ir Sanglaudos fondas tapo „žalesni“ ir kad tarši veikla bus pašalinta iš reglamento taikymo srities;

palankiai vertina naują konkretų Interreg komponentą, skirtą inovatyvioms tarpregioninėms investicijomis, kuriomis remiamas pažangiosios specializacijos strategijas įgyvendinančių subjektų telkimas į grupes visoje Europoje, ir naująjį atokiausiems regionams skirtą komponentą; ragina Europos Komisiją didinti bendrą Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetą, kad būtų išsaugotas pakankamas biudžetas „Interreg Europe“ ir pasienio bendradarbiavimui, kartu investuojant į naujas bendradarbiavimo formas;

ragina propaguoti nediskriminavimo principą pradedant programavimu, baigiant ataskaitų teikimu, ir visais įgyvendinimo etapais biudžetą sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą;

10.

nesutinka su pasiūlymu, kad ERPF telkimas pagal temas būtų orientuojamas į nacionalinį lygmenį; šis centralizuotas skirstymo mechanizmas prieštarauja Sanglaudos politikos teritoriniam požiūriui ir daugiapakopio valdymo principui;

11.

atkreipia dėmesį, kad fondai vis labiau atskiriami ir ypač apgailestauja, kad EŽŪFKP nebebus taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas, kuris nustato įvairiems fondams taikytinas taisykles;

12.

pabrėžia, jog būtinas didelis ERPF ir ESF+ papildomumas, kad būtų galima vietos lygmeniu vykdyti kompleksines ir visuotines iniciatyvas;

13.

pažymi, kad valstybės narės raginamos perkelti 5 % ERPF arba Sanglaudos fondo išteklių naujajai „InvestEU“ priemonei ir perkelti dar 5 % jų ERPF asignavimų Europos Komisijos administruojamoms ES programoms. Tačiau pasidalijamojo valdymo principas jau parodė darantis realų poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai Europoje. Sprendimą dėl bet kokio perkėlimo valstybė narė turėtų priimti dalyvaujant vietos ir regionų partneriams laikantis partnerystės principo ir daugiapakopio valdymo;

14.

pritaria tam, kad daugiau dėmesio skiriama tvariai miestų plėtrai, numatant šiai sričiai nacionaliniu lygmeniu skirti 6 % ERPF lėšų;

15.

pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondui reikėtų nustatyti nedviprasmiškai interpretuojamus produktų ir rezultatų rodiklius, įskaitant, pirmiausia, I ir II prieduose priskirtus įvertinimo vienetus, ir kad juos būtų galima agreguoti pradedant projektų lygmeniu, baigiant veiksmų programų ir sanglaudos politikos tikslų lygmeniu, ir kad jų nustatymas netaptų papildoma našta paramos gavėjams.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

Top