(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikėtų, kad ESF+ skatintų užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį ;

(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą vadovaujantis SESV 174 straipsniu ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, ESF+ turi skatinti užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas ;

(2)

Sąjungos lygiu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras naudojamas kaip nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;

(2)

Sąjungos lygmeniu ilgalaikė vystymosi strategija, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“ ir padėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, suteiks strateginį pagrindą naujam programavimo laikotarpiui, kuris prasidės 2021 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti rengiamos bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis ir pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;

(5)

dėl ekonomikos globalizacijos, migracijos srautų valdymo ir didėjančių saugumo grėsmių, perėjimo prie švarios energijos, kintančių technologijų ir vis labiau senėjančios darbo jėgos bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į darbo jėgos judumą;

(5)

dėl ekonomikos globalizacijos, migracijos srautų valdymo ir didėjančių saugumo grėsmių, teisingo perėjimo prie švarios energijos, kintančių technologijų , įskaitant skaitmeninę pertvarką, ir vis labiau senėjančios Europos visuomenės bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis , ypač vietos ir regionų lygmeniu, o  švietimo, mokymo, užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į darbo jėgos judumą;

(6)

Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;

(6)

Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus , jo koordinavimą su kitais fondais ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;

(8)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas;

(8)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą , veiksmų pobūdį ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas.

Dėl viso to svarbu toliau įgyvendinti supaprastinimo priemones siekiant palengvinti fondų administravimą ir didinti fondų pridėtinę vertę, matomumą ir veiksmingumą, visų pirma sutelkiant pastangas ir žmogiškuosius išteklius, kurie padėtų siekti politikos tikslų;

(8a)

parama pagal investavimo prioritetą „bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ galėtų padėti siekti visų šiame reglamente nustatytų teminių tikslų. ESF+ remiamos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos turėtų būti įtraukios nepalankioje padėtyje esančių asmenų konkrečioje teritorijoje atžvilgiu, kalbant tiek apie vietos plėtros grupių valdymą, tiek apie strategijos turinį;

(14)

ESF+ turėtų gerinti švietimo kokybę ir veiksmingumą, stiprinti švietimo ir mokymo sistemų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo srityse, mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, taip pat konkurencingumą ir kintamo masto bei tvarias socialines bei ekonomines šių sričių inovacijas. Tam galima pasitelkti, pvz., darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą;

(14)

Kaip pagrindinė ES priemonė, skirta investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, ESF+ atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. ESF+ turėtų gerinti švietimo kokybę ir veiksmingumą, stiprinti švietimo ir mokymo sistemų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo srityse, mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, taip pat konkurencingumą ir kintamo masto bei tvarias socialines bei ekonomines šių sričių inovacijas. Tam galima pasitelkti, pvz., darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą;

(15)

ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi , visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės , turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą ir įtraukų švietimą ir mokymą, pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, kovojant su mokyklos nebaigimo problema, gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skatinti sinergiją su programa „Erasmus“, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims;

(15)

ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą švietimą ir mokymą, kuriais, be kita ko, skatinama socialinė įtrauktis ir atsižvelgiama į palankių sąlygų neturinčias grupes pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, kilusiems iš nepalankios socialinės aplinkos, pavyzdžiui, globos institucijose gyvenantiems vaikams ir benamiams vaikams, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant grįžimą į švietimo sistemą, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip užkertant kelią skurdo perdavimui iš kartos į kartą, skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, kovojant su mokyklos nebaigimo problema ir socialine atskirtimi , gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų sukurti sinergiją su programa „Erasmus“ , siekiant tinkamai ir aktyviai padėti palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims pasiruošti judumo patirčiai užsienyje ir padidinti tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais programose dalyvaujančių tokių asmenų skaičių ;

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas kovoti su skurdu, taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, taip pat kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus sveikatos srityje. Tam reikia pasitelkti įvairias politikos priemones, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją. ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., vaiko priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą;

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas visais valdymo lygmenimis, taip pat regioniniu ir vietos lygmeniu , kovoti su skurdu ir energijos nepritekliumi, kaip numatyta naujose taisyklėse dėl energetikos sąjungos valdymo, taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, taip pat kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus socialinėje ir sveikatos srityje. Vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčio 11 principu, tam reikia pasitelkti įvairias aktyvias ir pasyvias politikos priemones, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, neįgalieji, benamiai, trečiųjų šalių piliečiai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją , be kita ko, tikslingai remiant socialinę ir solidarumu pagrįstą ekonomiką . ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių nemokamai ar už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., vaiko priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas ir paslaugas, padedančias gauti tinkamą socialinį arba įperkamą būstą. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą;

(19)

ESF+ turėtų remti nacionalines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip mažinti skurdą. Kadangi Sąjungos mastu mažiausiai 4 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 2 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti paprastesnes taisykles;

(19)

ESF+ turėtų remti nacionalines ir regionines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip mažinti skurdą. Kadangi Sąjungos mastu mažiausiai 4 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 2 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti paprastesnes taisykles;

(20)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių integraciją kartu įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšomis finansuojamus veiksmus;

(20)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių integraciją kartu koordinuotai įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo, ERPF ir fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų šalių piliečių įtraukčiai, lėšomis finansuojamus veiksmus; Valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ išteklių dalį vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų vietos lygmeniu tenkinti trečiųjų šalių piliečių integracijos poreikius.

(21)

ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių problemų, kurias tikslinga spręsti naudojant į ESF+ aprėptį patenkančias daugiametes investicijas . Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos , įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, bei Techninės paramos priemonės tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;

(21)

ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas , susijusias su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu ir Europos semestro socialinių rodiklių suvestinėje ir nacionalinėse ataskaitose nustatytais iššūkiais . Šios ataskaitos bus rengiamos glaudžiai konsultuojantis su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Valstybės narės , atsižvelgdamos į kiekvieno regiono ypatumus, skirs tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos , kurios yra svarbios ESF+ taikymo srities ir uždavinių aspektu, derinant veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgiant į įvairių politikos sričių įgūdžių valdymą ir tam reikalingą finansavimą . Komisija, valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos turėtų užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą išlaikant ESF+ savarankiškumą; šio fondo lėšomis Europos semestro laikotarpiu nustatytas problemas bus galima finansuoti tik tuomet, jei tikslai sutaps su ESF+ tikslais, kad būtų išvengta netinkamo ESF+ naudojimo viršijant jo tikslus. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;

(22a)

atsižvelgiant į nemažėjantį vaikų skurdo ir socialinės atskirties lygį ES (2017 m. – 26,4  %), taip pat į Europos socialinių teisių ramstį, kuriame teigiama, kad vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų skirti tinkamą sumą savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Europos vaiko garantijų programai, kad būtų panaikintas vaikų skurdas ir socialinė atskirtis. Ankstyvos investicijos į vaikus duoda didelę naudą vaikams ir visuomenei apskritai. Padedant vaikams ugdyti įgūdžius ir gebėjimus, jie gali išnaudoti visą savo potencialą, tapti aktyviais visuomenės nariais ir tapę jaunuoliais padidinti savo galimybes darbo rinkoje;

(23)

atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie ir nedirba, ir nesimoko, nedarbo lygį bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, įskaitant jaunimo darbą . Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą. Todėl jaunimo užimtumui skatinti susijusios valstybės narės turėtų skirti bent 10 % nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

(23)

atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie ir nedirba, ir nesimoko, nedarbo lygį bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės ir regionai toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės ir regionai turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, įskaitant jaunimo užimtumą . Be to, valstybės narės ir regionai turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą. Todėl jaunimo užimtumui regionuose, turinčiuose aukštus jaunimo nedarbo ir neveiklumo rodiklius, skatinti valstybės narės ir šie regionai turėtų skirti bent 15 % nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

(24)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiomis lėšomis finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą;

(24)

valstybės narės , visapusiškai laikydamosi partnerystės, subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų, nustatytų BNR 6 straipsnyje, turėtų užtikrinti, kad šiomis lėšomis finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą;

(25a)

taip pat būtina atsižvelgti į SESV 174 straipsnio trečią pastraipą, kurioje teigiama, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, salų, pasienio ir kalnų regionams;

(26)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės ragintų socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę dalyvauti ESF+ veikloje, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

(26)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis , visų pirma konkrečiai vietos ir regionų lygmeniu, veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų , partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos ragintų socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę dalyvauti ESF+ veikloje, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

(28)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ teiktų visiems vienodas galimybes, nediskriminuodamas, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, ir neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės ir (arba) institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;

(28)

valstybių narių valdymo institucijos vietos ir regionų lygmeniu ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ teiktų visiems vienodas galimybes, nediskriminuodamas, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, ir neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės ir (arba) institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;

(30)

tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai duomenų valdytojai šiame reglamente numatytas užduotis turėtų vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679;

(30)

tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai ir regionų lygmens duomenų valdytojai šiame reglamente numatytas užduotis turėtų vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679. Be to, valstybės narės ir regionai privalo užtikrinti prieigą prie šių duomenų tokiais būdais, kurie leistų laikytis nustatytų rodiklių perdavimo terminų;

(31)

socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma idėjas įgyvendinti platesniu mastu arba kitais atvejais teikiant finansinę ESF+ ir kitų šaltinių paramą ;

(31)

socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma įvertinti idėjų kokybę ir paskatinti jų įgyvendinimą platesniu mastu arba kitais atvejais įvairiuose regionuose arba valstybėse narėse teikiant finansinę ESF+ paramą arba derinant ją su kitais šaltiniais;

(31a)

Be to, ESF+ apima tarpvalstybines regioninių valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių partnerystes bei jų veiklą siekiant skatinti savanorišką ir sąžiningą judumą, taip pat tarpvalstybinių darbo rinkų skaidrumą ir integraciją, pasiekiamus teikiant informaciją, konsultacijas ir darbo paieškos paslaugas. Daugelyje pasienio regionų šios partnerystės itin svarbios plėtojant tikrą Europos darbo rinką;

(32)

nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių įdarbinimo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;

(32)

nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių ir regioninių įdarbinimo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;

(36)

jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai , sveikatos skirtumų mažinimui, jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“;

(36)

jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį , visų pirma mažinant skirtumus, susijusius su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant prevencinę sveikatos priežiūrą , jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms ir regionams įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“;

(46)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas 25 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams paremti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;

(46)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai , kuriais siekiama užtikrinti socialiniu požiūriu priimtiną ir teisingą perėjimą prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas, kad daugiau kaip 30 % ES biudžeto išlaidų galima skirti klimato politikos tikslams paremti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;

(3)

pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys ir mokyklinės prekės;

(3)

pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys ir mokyklinės prekės , visavertė mityba, tinkamas būstas ir sveikatos priežiūra ;

(10)

teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;

(10)

teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;

(16)

socialinės inovacijos – veikla, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų (produktų, paslaugų ir modelių), kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;

(16)

socialinės inovacijos – kolektyvinė veikla, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų produktų, paslaugų, modelių ar praktikos (jų derinių), kurie tenkina socialinius poreikius , padeda spręsti visuomenės problemas ir kartu kuria naujus socialinius santykius ar visuomenės, privačiojo ir trečiojo sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą, kūrimu , bandymu, tvirtinimu, įgyvendinimu ir plėtra , tokiu būdu suteikiant galių pilietinės visuomenės subjektams ir skatinant jų gebėjimą veikti;

(17)

socialiniai eksperimentai – politikos intervencinės priemonės, kuriomis teikiamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius, kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų ;

(17)

socialiniai eksperimentai – novatoriškų atsakomųjų priemonių, atliepiančių socialinius poreikius, bandymas ir lyginamasis vertinimas, atliekamas nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis geografinėmis ar sektorių aplinkybėmis ar platesniu mastu, jei rezultatai pasirodytų esą pranašesni už dabartinę praktiką ;

i)

suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką;

i)

suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms ir neįgaliesiems , propaguoti savarankišką darbą , didinti užimtumą verslo srityje ir socialinės ekonomikos organizacijose ir remti tarpvalstybinį darbuotojų judumą ;

ii)

modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius;

ii)

modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius , ir gerinti darbo kokybę visais aspektais ;

iv)

didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;

iv)

didinti švietimo ir mokymo sistemų bei aukštojo mokslo kokybę ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;

v)

skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju išsilavinimu ir profesiniu mokymu ir baigiant aukštuoju mokslu ir suaugusiųjų švietimu, be kita ko, remiant judumą mokymosi tikslais;

v)

skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju išsilavinimu ir profesiniu mokymu ir baigiant aukštuoju mokslu ir suaugusiųjų švietimu, be kita ko, remiant judumą mokymosi tikslais;

xii)

stiprinti valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus ir padėti užtikrinti viešojo administravimo veiksmingumą.

1.

pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;

1.

pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų ir mokytojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;

a)

žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros teikimo išlaidos ir

a)

žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros teikimo išlaidos ir

b)

baldų, įrangos ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai juos pirkti yra būtina veiksmo tikslui pasiekti arba kai šie daiktai yra visiškai nusidėvėję, arba kai šių daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.

h)

parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;

h)

parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas ir bendruomenės inicijuotas plėtros strategijas ), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti, plėtros gaires;