24.7.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 239/19

1.

„Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB (2) 8 ir 9 straipsniais draudžiamas atitinkamų nacionalinių teisės normų, kuriomis direktyva perkeliama į nacionalinę teisę (atitinkamai Codice del consumo (Vartotojų teisių kodeksas) 24 ir 25 straipsnių) išaiškinimas, pagal kurį „pernelyg didele įtaka“ ir todėl „agresyvia komercine veikla“, kuria siekiama „žymiai“ apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį, laikomas telefoninio ryšio operatoriaus elgesys, kai neinformuojama apie konkrečių telefoninio ryšio paslaugų (pavyzdžiui, interneto arba atsakinėjimo į telefono skambučius paslauga) įdiegimą ir ypač tais atvejais, kai minėtas telefoninio ryšio operatorius vėliau neatlieka jokių kitų veiksmų;

2.

ar Direktyvos 2005/29/EB <…> I priedo 29 punktas turi būti aiškinamas taip, kad „neužsakytų prekių ar paslaugų pardavinėjimas“ yra tada, kai mobilaus telefoninio ryšio operatorius reikalauja, kad jo klientas atlygintų už atsakinėjimo į telefono skambučius ir interneto paslaugas esant situacijai, kuriai būdingi tokie požymiai:

3.

ar su „bendrosios“ Direktyvos 2005/29/EB tikslu užtikrinti „tinklų saugumą“ siekiant apsaugoti vartotojus ir tos pačios Direktyvos 2005/28/EB 10 konstatuojamąja dalimi bei 3 straipsnio 4 dalimi suderinama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią konkrečių pareigų apsaugoti vartotojus, numatytų sektoriaus Direktyvoje 2002/22/EB (3), laikymosi vertinimas atliekamas pagal bendrąją Direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos, ir dėl to kompetentingai tarnybai neleidžiama skirti sankcijos už sektoriaus teisės normų pažeidimą visais atvejais, kai tokiam pažeidimui būdingi požymiai, dėl kurių jie galėtų būti laikomi nesąžininga komercine veikla;

4.

ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje numatytas specialios teisės normos taikymo principas turi būti aiškinamas kaip principas, kuriuo reglamentuojamas teisės aktų sistemų (bendrųjų teisės aktų sistemos ir sektoriaus teisės aktų sistemos) santykis arba teisės normų (bendrųjų teisės normų ir specialiųjų teisės normų) santykis, arba tarnybų, atsakingų už atitinkamų sektorių reguliavimą ir priežiūrą, santykis;

5.

ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje esanti sąvoka „prieštarauja“ gali būti taikoma tik tais atvejais, kai radikaliai skiriasi teisės aktų, susijusių su nesąžininga komercine veikla, nuostatos ir kitos Europos Sąjungos teisės normos, kuriomis reglamentuojami konkretūs sektoriaus komercinės veiklos aspektai, o gal pakanka, kad nagrinėjamose normose būtų įtvirtintos taisyklės, kurios skirtųsi nuo teisės normų, susijusių su nesąžininga komercine veikla konkrečiame sektoriuje, ir dėl to konkrečiu atveju atsirastų teisės normų kolizija (Normenkollision);

6.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje pateikta Bendrijos taisyklių sąvoka susijusi tik su Europos Sąjungos reglamentuose ir direktyvose įtvirtintomis nuostatomis ir jas perkeliančiomis nuostatomis, o gal ji apima ir Europos Sąjungos teisės principus perkeliančias teisės aktų nuostatas;

7.

Ar specialiosios nuostatos taikymo principu, įtvirtintu Direktyvos 2005/29/EB 10 konstatuojamojoje dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje, ir Direktyvos 2002/22/EB 20 ir 21 straipsniais bei Direktyvos 2002/21/EB (4) 3 ir 4 straipsniais draudžiama atitinkamas nacionalines perkeliančias nuostatas aiškinti taip, kad reglamentuojamame sektoriuje, kurio teisės normos apima vartotojų apsaugos taisykles ir suteikia reglamentavimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus sektoriuje veikiančiai tarnybai, elgesiui, kuris gali būti laikomas „agresyvia veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29/EB 8 ir 9 straipsnius, arba „bet kuriuo atveju agresyvia“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29/EB I priedą, visada turi būti taikoma bendrosios teisės normos, susijusios su nesąžininga veikla, net jeigu yra sektoriaus teisės normų, priimtų siekiant apsaugoti vartotojus ir pagrįstų Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis išsamiai reglamentuojama ta pati „agresyvi veikla“ ir „bet kuriuo atveju agresyvi“ arba „nesąžininga veikla“.