21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/51

Vienintelis pranešėjas

Ulrich SAMM

1.1

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skaitmeninės technologijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį mūsų ekonomikoje ir socialiniame gyvenime. Didelės investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą turi būti ypač svarbus prioritetas, nes tai padės išlaikyti konkurencingumą ir sudaryti sąlygas steigti naujas įmones ir kurti darbo vietas; šios investicijos ypač reikalingos atsižvelgiant į pagrindinių Europos konkurentų – JAV ir Azijos – investicijas.

1.2

EESRK teigiamai vertina komunikatą ir atitinkamas ES iniciatyvas, susijusias su Europos elektroninių ryšių kodeksu, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI), 5G veiksmų planu ir paramos schema viešojo sektoriaus institucijoms, kurios nori užtikrinti nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo („WiFi4EU“).

1.3

Tinklo paslaugų teikėjų susiskaidymas Europoje rodo, kad, siekiant nuoseklaus modernizavimo visoje Europoje, kuriuo būtų remiama bendroji skaitmeninė rinka, būtina parengti ES gaires.

1.4

EESRK pažymi, kad 2025 m. strateginiai uždaviniai yra plataus užmojo, tačiau realistiški, nors jų įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo nacionalinio finansavimo (viešojo ir privataus), kai ES lėšos naudojamos projektų skatinimui ir koordinavimui. Šiomis aplinkybėmis EESRK teigiamai vertina regioninio ir (arba) nacionalinio ES plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklo sukūrimą ir rėmimą; šis tinklas padės vietos valdžios institucijoms prašyti struktūrinių fondų lėšų ir jas panaudoti.

1.5

EESRK taip pat teigiamai vertina kuponų sistemos sukūrimą siekiant sumažinti administracines išlaidas ir naštą, visų pirma mažoms bendruomenėms ir MVĮ.

1.6

EESRK džiaugiasi, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondų) teikia didelę finansinę paramą sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) taip pat atlieka svarbų vaidmenį. EESRK rekomenduoja šį vaidmenį sustiprinti paremiant didelio masto Europos projektus, skirtus sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams, įskaitant numatytus steigti Europos transporto pagrindiniame tinkle, bei apibrėžiant reikiamą finansinį ir reguliavimo pagrindą.

1.7

Visa šios transformacijos į gigabitinį junglumą ekonominė ir socialinė nauda bus pasiekta tik jeigu Europa galės užtikrinti aukšto pralaidumo tinklus miestuose ir kaimo vietovėse ir visoje visuomenėje. Šioje srityje reikalingos viešosios investicijos, nes tik rinkos priemonių nepakaks norint aprėpti visas atokias vietoves ir užtikrinti minimalią skaitmeninę prieigą pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams.

1.8

EESRK pripažįsta, jog valstybėse narėse yra teigiamas pagreitis siekiant plačiajuosčio ryšio tikslų, nustatytų 2010 m. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kuri naudojama kaip atskaitos taškas formuojant politiką ir rengiant nacionalinius ir regioninius plačiajuosčio ryšio planus.

1.9

EESRK teigiamai vertina iniciatyvą „WiF4iEU“, kuria siekiama visiems europiečiams užtikrinti nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo viešose vietose, valdžios institucijose, bibliotekose ir ligoninėse, taip pat atvirose erdvėse. Pagal šią iniciatyvą kiekvienam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė nemokamai jungtis prie interneto, kurio skaitmeninė tapatybė būtų vienoda visoje ES. Visų pirma EESRK rekomenduoja remtis „eIDAS“ reglamentu (1) dėl skaitmeninės tapatybės, kuriame numatytos duomenų apsaugos ir visuomenės apsaugos nuo netinkamo paslaugos naudojimo (pvz., terorizmo) garantijos.

2.1

Itin aukšto pralaidumo interneto junglumas yra labai svarbi duomenų perdavimo infrastruktūros dalis, atliekanti itin svarbų vaidmenį kaip ir keliai, geležinkeliai, uostai ir oro uostai vežant prekes ir žmones. Duomenų perdavimas įgyja vis didesnę reikšmę mūsų ekonominiame ir socialiniame gyvenime, todėl siekiant naudos visuomenei labai svarbu, kad, investuodami į šią infrastruktūrą, išliktume konkurencingi ir sudarytume sąlygas steigti naujas įmones ir kurti darbo vietas.

2.2

Interneto junglumas yra svarbus bendrajai skaitmeninei rinkai. 2015 m. gegužės mėn. Komisijai priėmus bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, buvo sukurta tinkama pažangių skaitmeninių tinklų diegimo aplinka ir sąlygos. EESRK šių klausimų svarbą aptarė kelete nuomonių (2)  (3).

2.3

Lūkesčiai, susiję su interneto junglumo paslaugų kokybės pagerėjimu iki 2025 m., yra pakankamai gerai užfiksuoti (pvz., Europos Komisijos surengtose viešose konsultacijose).

2.4

Šiandien beveik kiekvienam europiečiui prieinamo bazinio plačiajuosčio ryšio jau nebepakanka. Per artimiausius 10 metų itin aukšto pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų (gigabitinių tinklų) reikės įvairiems tikslams, pvz., daiktų internetui (iš esmės grindžiamam belaidžiu ryšiu), debesijos kompiuterijai, didelio našumo kompiuteriams ir didiesiems duomenims, naujos kartos televizijai ar virtualiajai ir papildytai realybei.

2.5

Duomenų perdavimo kokybė apibūdinama ne tik jų perdavimo sparta, bet ir delsa bei patikimumu. Daug mažesnė delsa, palyginti su dabartine, ir didelis patikimumas atvers galimybes naujoms taikymo sritims, kuriose reikės užtikrinti greitą grįžtamosios informacijos kontrolę, pvz., susietasis ir automatizuotas vairavimas, nuotolinė chirurgija, taktilinis internetas arba tikslioji navigacija.

2.6

Prie komunikato COM(2016) 587 pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2016) 300 aptarta Europos gigabitinės visuomenės vizija, taip pat nustatyti trys strateginiai uždaviniai iki 2025 m.:

Visi trys uždaviniai yra labai svarbūs Europoje siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo, konkurencingumo ir sanglaudos.

3.1

Europa turi įveikti nuolatinio skaitmeninės infrastruktūros modernizavimo iššūkius, kuriuos kelia pagrindiniai jos konkurentai JAV ir Azijoje. Europos pranašumas – mažesnės kainos vartotojams už interneto paslaugas, kurias lemia didesnė konkurencija ES vidaus rinkoje, tačiau pastebimas ir trūkumas – daug didesnis tinklo paslaugų teikėjų susiskaidymas. Todėl akivaizdu, kad, siekiant nuoseklaus bendrosios skaitmeninės rinkos modernizavimo visoje Europoje, būtina parengti ES gaires.

3.2

Šiomis aplinkybėmis EESRK teigiamai vertina komunikatą ir susijusias ES iniciatyvas, kurias EESRK aptarė konkrečiose nuomonėse (4)  (5)  (6)  (7):

paramos schemą viešojo sektoriaus institucijoms, kurios nori teikti nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo.

3.3

EESRK pripažįsta, kad iki šiol 2010 m. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plačiajuosčio ryšio tikslai valstybėms narėms buvo priimtini ir jais remdamosi valstybės narės formavo politiką. Tiesą sakant, dauguma valstybių narių savo nacionalinius ar regioninius plačiajuosčio ryšio planus suderino su iškeltais uždaviniais.

3.4

EESRK taip pat džiaugiasi, kad uždaviniais buvo remiamasi kaip orientyrais taikant Europos struktūriniais ir investicijų fondų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP plačiajuosčio ryšio) taisykles ir gaires, taip pat valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui gaires.

3.5

Komunikate nustatyti 2025 m. strateginiai tikslai ir pateiktas Europos aukšto pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimo grafikas. Šiais tikslais skatinama paspartinti investicijas į plataus užmojo, tačiau realius siekius:

Iki 2018 m. liepos 1 d. įvertinti ES finansuojamų plačiajuosčio ryšio diegimo projektų išlaidų poveikį ir priimti rekomendacijas dėl geriausios patirties skatinimo.

3.6

Šios skaitmeninės transformacijos duos Europai visapusišką ekonominę ir socialinę naudą tik tuo atveju, jei pavyks plačiai įdiegti ir pritaikyti itin aukšto pralaidumo tinklus visai visuomenei tiek kaimo, tiek miestų teritorijose. Tačiau rinka savaime neišspręs visų problemų. Visų pirma ji:

Todėl, norint pasiekti tikslus visai ES ir visiems europiečiams, turi būti įgyvendintos viešosios paramos schemos.

4.1

EESRK teigiamai vertina regioninių ir (arba) nacionalinių ES plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklo sukūrimą ir rėmimą. Ši priemonė bus labai svarbi kaimo vietovėms ir mažoms bendruomenėms. Ji padės vietos valdžios institucijoms prašyti struktūrinių fondų lėšų ir jas panaudoti supažindinant jas su geriausia praktika ir teikiant patarimus vietos valdžios institucijoms. Be to, tai bus didelis žingsnis užtikrinant kaimo vietovių plėtrą.

4.2

ES strategijos ir priemonės technologijų požiūriu yra neutralios. Tačiau gerai žinoma, kad geriausius rezultatus gali duoti tik optinių skaidulų tinklai. Įsitvirtinę monopolistai (pvz., Vokietijos telekomunikacijų bendrovės), toliau investuodami į savo varinių kabelių infrastruktūrą, neturėtų trukdyti tiesti optinių skaidulų kabelių.

4.3

Tik kai kurios šalys, pvz., Malta, Lietuva, Belgija ir Nyderlandai, jau užsitikrino beveik visapusišką naujos kartos prieigos (NKP) tinklų aprėptį. Kitur NKP aprėptis nėra tokia didelė. Kai kurios valstybės narės, kurių infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, technologijų srityje sugebėjo peršokti keletą etapų. Optinių skaidulinių kabelių tiesimas suteikia joms pranašumą.

4.4

ES akademinei bendruomenei skirta EDUROAM sistema yra didžiausia ir sėkmingiausia pasaulinė tarptinklinio ryšio sistema, kurioje užtikrinamas nemokamos belaidžio vietinio tinklo paslaugos. Joje milijonai studentų ir kitų akademinės bendruomenės narių gali naudotis nemokama prieiga prie belaidžio vietinio tinklo. EESRK mano, kad ši sėkmės istorija galėtų būti naudojama kaip pavyzdinis modelis įgyvendinant iniciatyvą „WiFi4EU“, kuria siekiama užtikrinti visiems europiečiams nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo viešose vietose, valdžios institucijose, bibliotekose ir ligoninėse, taip pat nemokamą prieigą atvirose erdvėse. Pagal šią iniciatyvą kiekvienam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė nemokamai jungtis prie interneto, kurio skaitmeninė tapatybė būtų vienoda visoje ES. Visų pirma EESRK rekomenduoja remtis „eIDAS“ reglamentu dėl skaitmeninės tapatybės, kuriame numatytos duomenų apsaugos ir visuomenės apsaugos nuo netinkamo paslaugos naudojimo (pvz., terorizmo) garantijos.

4.5

Kuponus, kurių paskirtis – remti MVĮ, naudos vietos institucijos, kad sumokėtų už įrangą (kabelius, antenas ir pan.). Įrenginius montuojančios įmonės kuponus pateiks ES, kuri juos apmokės. Sistema padės ne tik sumažinti administracines išlaidas ir naštą, bet ir sudarys sąlygas lengvai vykdyti stebėseną ir įgyvendinti su gera kokybe susijusius uždavinius.

4.6

EESRK teigiamai vertina tikslą, susijusį su duomenų išsiuntimo ir atsisiuntimo simetrijos užtikrinimu visiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, nes tai bus labai svarbu daugumai būsimų pritaikymo sričių.

4.7

EESRK prašo sukurti schemą, kuria būtų užtikrinama, kad pažeidžiami galutiniai naudotojai turėtų prieigą prie pagrįsto ir pakankamo ryšio, kuris leistų jiems socialiniu ir ekonominiu požiūriu dalyvauti šiuolaikiškoje visuomenėje. „WiFi4EU“ galėtų būti vienas iš tokios schemos elementų.

4.8

Reguliavimo iniciatyvos, kuriomis tinklo paslaugų teikėjams teikiama parama įgyvendinant komunikato COM(2016) 587 uždavinius, neturėtų prieštarauti kitiems svarbiems principams, pvz., tinklo neutralumui.

4.9

Ilguoju laikotarpiu kaimo vietovių gyventojai taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudoti sveika konkurencija ir laisvai pasirinkti savo interneto paslaugų teikėją. Todėl reguliavimo priemonėse taip pat reikėtų numatyti paskatas tokiai konkurencijai.

4.10

5G technologijos ne tik sudarys sąlygas atsirasti naujoms mobiliojo taikymo sritims, bet ir padės greičiau užtikrinti aukšto pralaidumo junglumą kaimo vietovėse. Vis dėlto stabilumą ir patikimą dažnių juostos plotį, kuris yra būtinas daugumai naujų taikymo sričių, užtikrins tik skaidulomis pagrįsta infrastruktūra.

5.1

EESRK džiaugiasi galėdamas atkreipti dėmesį į staigiai padidėjusį Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) finansavimą sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams – nuo 2,7 mlrd. EUR 2007–2013 m. iki apytiksliai 6 mlrd. EUR 2014–2020 m. Dauguma šių investicijų turėtų būti dotacijų forma. Tikimasi, kad dėl sverto poveikio nacionaliniam ir (arba) regioniniam bendram finansavimui ir privačiam bendram finansavimui į plačiajuostį ryšį 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bus investuota 9–10 mlrd. EUR. Tai bus labai svarbu siekiant užtikrinti, kad komercinės investicijos padėtų užtikrinti spartųjį junglumą kaimo gyventojams.

5.2

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Šis vaidmuo gali būti sustiprintas remiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams skirtus didelio masto Europos projektus, įskaitant susijusius su transeuropiniu transporto tinklu, pramoniniu gigabaitu ir Pramone 4.0, bei į ESIF valdymo komitetą įtraukiant Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato atstovus. Be to, Komisija turėtų dėti daugiau pastangų nustatyti tinkamą finansų bei reguliavimo sistemą.

5.3

Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninės srities biudžetą sudaro 150 mln. EUR, kurių paskirtis – remti pažangiausios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimą; šio biudžeto pagrindas – per Europos investicijų banką (EIB) įgyvendinamos finansinės priemonės. Tikimasi, kad EITP plačiajuosčio ryšio komponentas padės sutelkti ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR papildomų investicijų, kurios bus gautos iš specialaus plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros fondo, kurį galėtų papildyti ir ESIF.