28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/92

Pranešėjas

Gundars STRAUTMANIS

1.1.

EESRK iš esmės palankiai vertina Komisijos parengtą dokumentą, nes tai planų ir iniciatyvų, skatinančių IRT standartizaciją, pagrindas; jame nustatomos prioritetinės sritys ir pagrindiniai veiksmai, taip pat pateikiamas grafikas (veiksmų gairės).

1.2.

EESRK mano, kad standartizavimas turėtų padėti padidinti pridėtinę vertę, užtikrinti užimtumą visose srityse ir pagerinti visos visuomenės gerovę. Todėl, siekiant išspręsti šias problemas, kurios yra gyvybiškai svarbios visiems, ypač svarbu nustatyti prioritetines sritis, kuriose turi būti vykdomas standartizavimas, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių. Tai rodo, kad šis Komisijos komunikatas yra tikrai būtinas, taip pat akivaizdu, kodėl siekiant užtikrinti tolesnę IRT standartizaciją ir atitinkamai kurti bendrąją skaitmeninę rinką labai svarbu parengti šį dokumentą.

1.3.

EESRK norėtų pateikti keletą rekomendacijų, kurios galėtų padėti Komisijai toliau gerinti komunikatus ir kitus susijusius jos parengtus dokumentus.

1.4.

Nors Komitetas apskritai remia Komisijos komunikatą, EESRK vis dėlto siūlo įvertinti, ar:

2.1.

2016 m. balandžio 19 d. Europos Komisija priėmė savo komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016) 176 final).

2.2.

Komisijos komunikato tikslai:

2.3.

Komisijos komunikato pagrindinės nuostatos:

2.4.

Komisijos komunikato kontekstas:

2.5.

Svarbiausi Komisijos komunikato klausimai:

3.1.1.

Komisijos komunikato 1 punkte teigiama, kad pasaulio ekonomikai virstant skaitmenine ekonomika, poveikis daromas visiems pramonės ir paslaugų sektoriams. 1 punkte taip pat nagrinėjami su komunikatu susiję bendro pobūdžio klausimai, pavyzdžiui:

3.2.1.

Komisijos komunikato 2 punkte teigiama, kad rengiant IRT standartus kyla keletas naujų uždavinių, dėl kurių reikia rasti tikslinį sprendimą, palaikomą ES lygmeniu.

3.2.2.

Komunikate pabrėžiama, kad galimi šių uždavinių padariniai galėtų būti išsklaidyti riboti ištekliai, palyginti mažas veiksmingumas, o platesniu požiūriu ir Europos inovacinio pajėgumo slopinimas.

3.3.1.

Komisijos komunikato 3 punkte pateikiamas prioritetinis veiksmų planas, apimantis naują skaitmeninės ekonomikos technologijų standartizacijos etapą.

3.3.2.

Komisijos pasiūlytas požiūris:

3.4.1.

Komunikato 3.1 punkte Komisija nustatė penkias prioritetines sritis, kurios yra svarbiausi bendrosios skaitmeninės rinkos technologijų elementai (išvardytų sričių eiliškumas nesvarbu):

3.4.2.

Prioritetinės sritys buvo atrinktos konsultuojantis su Europos įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma IRT standartizacijos klausimais, telkiančia pramonės suinteresuotąsias grupes, standartus nustatančias institucijas, Vyriausybes ir pilietinės visuomenės atstovus.

3.4.3.

Skaitmeninė transformacija turi didelį poveikį įvairiems sektoriams ir vartotojams. Daugelis svarbių IRT taikymo sričių (pvz.: e. sveikata, intelektinės transporto sistemos, pažangioji energetika, pažangioji gamyba, pažangieji miestai ir t. t.) yra tiesiogiai grindžiamos penkiais pasirinktais IRT standartizacijos prioritetais.

3.4.4.

Pasirinktais prioritetais bus papildytos kitos standartizacijos srities priemonės, kuriomis remiantis įgyvendinama Europos standartizacijos politika. Be planuojamos bendros Europos standartizacijos iniciatyvos, tai yra IRT standartizacijos tęstinis planas ir metinė Sąjungos darbo programa.

3.5.1.

Komisijos komunikato 3.2 punkte teigiama, kad nepakaks tik nustatyti bendrosios skaitmeninės rinkos IRT standartų prioritetus. Sėkmė priklauso nuo to, ar plati suinteresuotųjų subjektų bendruomenė, įskaitant pramonę, standartus nustatančias organizacijas, mokslinių tyrimų bendruomenę, taip pat ES institucijas ir nacionalines administravimo institucijas, prisiims aukšto lygio įsipareigojimą siekti standartizacijos.

3.5.2.

Komisija siūlo pradėti aukšto lygio procesą, kad būtų įvykdyti šie prioritetiniai veiksmai. Šis procesas, kaip standartų įgyvendinimo ir platinimo priemonė, bus pagrįstas Europos įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma, IRT standartizacijos tęstiniu planu ir metine Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa ir juos papildys. Komisijos komunikate aprašomas kiekvienas proceso elementas ir visa susijusi veikla.

4.1.1.

Atsižvelgiant į Komisijos komunikatą, standartizacija nėra savaiminis tikslas, tai veikiau priemonė; vienas iš jos tikslų yra skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas IRT srityje.

4.1.2.

Standartai nėra susiję tik su galimybėmis – jais taip pat nustatomos sistemos ir apribojimai. Nustatant standartus gali būti sudaromos palankesnės sąlygos plėtojimui, tačiau jis taip pat gali būti lėtinamas, visų pirma labai sparčiai besivystančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, IRT.

4.1.3.

Komunikato 2 punkte „IRT standartų nustatymas greitai kintančioje ir sudėtingoje pasaulinėje aplinkoje“, kuriame aptariamos problemos, su kuriomis susiduriama vykstant standartizacijos procesui, teigiama, kad „<…> inovacijų diegimas gali būti lėtas dėl to, kad daugėja standartų ir nustatant standartus dalyvauja įvairiausios techninės bendruomenės, dėl to padėtis darosi vis sudėtingesnė“.

4.1.4.

Iš viešų konsultacijų rezultatų (Ataskaitos apie viešas konsultacijas santrauka „Bendrosios skaitmeninės rinkos standartai. Prioritetų nustatymas ir įgyvendinimo užtikrinimas“) matyti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų grupių, pavyzdžiui, IRT sektoriaus, požiūris. Šiame sektoriuje vykstant standartizacijos procesui turi būti taikomas principas „iš apačios į viršų“.

4.1.5.

Akivaizdu, kad nustatant pernelyg griežtus standartus arba per anksti juos nustatant gali:

4.1.6.

Tai reiškia, kad vykstant standartizacijos procesui reikėtų atidžiai įvertinti padėtį, susijusią su kiekvieno standarto kūrimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, ir reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp standartų, kaip ribojamojo veiksnio, ir kūrybiškumo, t. y. suteikti galimybę laisvai save išreikšti siekiant kurti naujus nestandartinius sprendimus.

4.2.1.

Komisijos komunikato 3.1 punkte nustatytos pirmiau minėtos penkios IRT standartizacijos prioritetinės sritys:

4.2.2.

Be to, komunikate remiamasi metiniu IRT standartizacijos tęstiniu planu. Toliau išvardytos 2016 m. metiniame IRT standartizacijos tęstiniame plane nustatytos ir apibūdintos įvairios sritys:

4.2.3.

Nors šie du dokumentai – Komisijos komunikatas ir 2016 m. metinis IRT standartizacijos tęstinis planas – yra susiję ir vienas kitą papildo, juose vartojami skirtingi terminai. Nė viename iš dviejų dokumentų nesusiejamos panašios standartizacijos sritys.

4.3.1.

Komisijos komunikato 3.1 punkte nurodytos penkios IRT standartizacijos prioritetinės sritys, jame teigiama: „Šios sritys buvo atrinktos konsultuojantis su Europos įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma IRT standartizacijos klausimais, telkiančia pramonės suinteresuotąsias grupes, standartus nustatančias institucijas, Vyriausybes ir pilietinės visuomenės atstovus. Vykstant viešų konsultacijų procesui įsitikinta, kad šiame dokumente nurodytiems prioritetams plačiai pritariama.“

4.3.2.

Viešos konsultacijos vyko 2015 m. rugsėjo 23 d.–2016 m. sausio 4 d., jose dalyvavo 168 dalyviai. Konsultacijų išvados pateiktos ataskaitos apie viešas konsultacijas santraukoje„Bendrosios skaitmeninės rinkos standartai. Prioritetų nustatymas ir įgyvendinimo užtikrinimas“.

4.3.3.

Turint omenyje tai, kad atrenkant IRT strategijos prioritetines sritis, kurios išdėstytos Komisijos komunikate ir susijusios su didele Europos verslininkų dalimi, atsižvelgiama į apklausos rezultatus, papildomos informacijos apie respondentų sudėtį galėtų reikalauti palyginti mažas dalyvių skaičius (168 respondentai).

4.3.4.

Informacija apie respondentų grupes pateikiama ataskaitoje (2).

4.3.5.

Kaip matyti, daugelis respondentų priklauso įvairioms standartizacijos organizacijoms. Kūrėjai ir gamintojai – tie, kurie atidžiai stebi rinkos poreikius, nustato ar seka technologinės raidos tendencijas ir kuria savo plėtros planus, – sudaro palyginti mažą dalį. Vertinant absoliučiais dydžiais, jų skaičius yra nedidelis.

4.3.6.

Ataskaitos santraukoje išdėstant konsultacijų išvadas pateikiama informacija apie pasirinktas sritis, tačiau nenurodomas iš tiesų nagrinėtų sričių skaičius ir jos neįvardijamos (taip pat nenurodomos metiniame IRT standartizacijos tęstiniame plane paminėtos sritys). Išvadose taip pat nenurodoma, kas tas sritis pasirinko ir kokių buvo laikomasi nuomonių tais atvejais, kai į pradinį sąrašą buvo įtrauktos kitos sritys.

4.4.1.

Komisijos komunikate nurodoma daug konkrečių punktų, įskaitant prioritetines sritis, pagrindinius veiksmus ir galutinius terminus ir daug kitų dalykų, kurie ilgainiui pasikeis. Tai reiškia, kad toks dokumentas, t. y. Komisijos komunikatas, negali būti skirtas taikyti ilgą laiką.

4.4.2.

Todėl praktikoje turi būti taikoma speciali procedūra, pagal kurią nustatoma, kaip ir kaip dažnai bus peržiūrimas dokumentas, rengiamos viešos konsultacijos, priimami sprendimai, planuojama veikla ir imamasi kitų veiksmų, t. y. turėtų būti planuojamas reguliarus dokumento aktualumo valdymas ir visa kita susijusi veikla.

4.5.1.

Komisijos komunikate paminėta daugelis aspektų, susijusių su IRT standartizacijos prioritetų pasirinkimu, ir priemonių, kurių numatyta imtis siekiant tęsti šį darbą. Tačiau skaitydama šį komunikatą ir susijusius dokumentus EESRK tyrimų grupė pastebėjo, kad keletas aspektų, kurie yra svarbūs visuomenei, dokumentuose visai nenagrinėjami arba paminėti tik tarp kitko.

4.5.2.

Nors pagrindinis Komisijos komunikato tikslas – nustatyti prioritetines IRT standartizacijos ir susijusios veiklos galimybes, praktinis dokumento įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas taip pat turės tiesioginės arba netiesioginės įtakos tam tikrose srityse, pavyzdžiui:

4.5.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vykstant standartizacijos procesui turi būti skiriama dėmesio šiems klausimams: