28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/51

Pranešėjas

Christian MOOS

Bendrapranešėjis

Denis MEYNENT

1.1.

ES Tarybai pirmininkaujanti Slovakija paprašė EESRK pateikti savo nuomonę dėl ateityje veiksmingo reguliavimo. Ši nauja koncepcija dera su kitais Komisijai ir teisėkūros institucijoms pateikiamais konkrečiais prašymais, kuriais siekiama užtikrinti didesnį teisės aktų atitikimą, visų pirma ES konkurencingumo ir MVĮ bei labai mažų įmonių ypatumų paisymo požiūriu, – dėl šių aspektų EESRK jau ne kartą yra pateikęs savo nuomonę.

1.2.

EESRK pažymi, kad dedamos pastangos siekiant gerinti ES teisės aktų kokybę ir jas reikėtų stiprinti.

1.3.

EESRK mano, kad aukštos kokybės, paprasti, suprantami ir nuoseklūs teisės aktai „yra esminis integracijos veiksnys ir neužkrauna naštos ar sąnaudų, kurias reikėtų mažinti“. Jie būtini, jei norime užtikrinti darnų ekonomikos augimą, skatinti inovacijas ir įmonių, įskaitant MVĮ, konkurencingumą bei kurti kokybiškas darbo vietas.

1.4.

„Inovacijų principas“, apibrėžtas 2 skyriuje, taip pat atitinka programos REFIT pagrindą. EESRK primena jau nustatytus ir taikomus geresnio reglamentavimo darbotvarkės principus ir pabrėžia, kad šis naujas principas neturi būti už juos viršesnis ir turi būti taikomas protingai ir atsargiai, ypač socialinės apsaugos ir aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse.

1.5.

EESRK siūlo toliau tirti inovacijų principo teikiamas galimybes keičiantis gerąja patirtimi.

1.6.

Inovacijos yra viena iš Europos tvariam augimui būtinų sąlygų. Todėl reikia inovacijoms palankias sąlygas sudarančios reglamentavimo sistemos, nors inovacijas ir reglamentavimo sistemą sieja sudėtingi ryšiai. Be teisės aktų būtinos ir priemonės, skirtos skatinti ir plėtoti inovacijas (administracinės priemonės, mokesčių sistema, investicijų planai ir pan.).

1.7.

ES teisės aktų tikslas – sukurti teisinę sistemą, pagal kurią įmonės ir piliečiai galėtų pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis ir išvengtų nereikalingos administracinės naštos. ES reguliavimas ateityje bus veiksmingas, jeigu jis bus iniciatyvus ir toliaregiškas. EESRK remia lankstų reguliavimą. Jis mano, kad ateityje veiksmingas reguliavimas turi būti grindžiamas Bendrijos metodu.

1.8.

Būtina vengti nereikalingų reglamentavimo sąnaudų. Reglamentavimo sąnaudos turi būti proporcingos jo teikiamai naudai.

1.9.

EESRK įsitikinęs, kad bet koks teisės aktas turi būti viešų politinių diskusijų rezultatas. Šiuo požiūriu ypač svarbus pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmuo; reikia numatyti tinkamą pagrindą siekiant užtikrinti kokybišką socialinį ir pilietinį dialogą ir į jo metu išreikštas nuomones deramai atsižvelgti.

1.10.

EESRK pažymi, kad ne tik teisės akto turinys, bet ir teisėkūros procesas ateityje turi būti veiksmingi, kad atitiktų įmonių ir piliečių poreikius.

1.11.

Ateityje veiksmingi teisės aktai turi turėti apibrėžtą tikslą, visada atitinkantį Sutartyje nurodytus tikslus, ir juos turi būti galima lanksčiai perkelti į nacionalinę teisę. Tokie teisės aktai nėra išsamūs, jais tik nustatomas pagrindas, kurį reikia laiku ir tinkamai perkelti į nacionalinį lygmenį konsultuojantis ir su socialiniais partneriais ir atstovaujamosiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir atsižvelgiant į jų nuomonę. Pirmiau vertėtų išnagrinėti, kaip taikomos laikino galiojimo sąlygos (angl. sunset clause).

1.12.

EESRK ragina patikslinti subsidiarumo ir proporcingumo principus, kuriais kartais naudojasi teisėkūros iniciatyvų priešininkai, remdamiesi nepakankamai pagrįstais argumentais.

1.13.

Pilietinės visuomenės nuomonė turi tapti tvirtu ateityje veiksmingo reguliavimo pagrindu. EESRK turi puikias galimybes būti tarpininku tarp teisės aktų leidėjų ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų.

1.14.

EESRK pabrėžia teisėkūros priemonių poveikio vertinimų, įskaitant poveikio MVĮ tyrimų, nacionaliniu ir ES lygmeniu svarbą dėl visų teisėkūros procedūra priimamų ir ne teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų siekiant, kad visi politiniai sprendimai būtų priimti pagrįstai ir remiantis konkrečiais faktais. Poveikio vertinimai yra pagalbos priemonė priimant politinius sprendimus; jie negali jų pakeisti.

1.15.

EESRK prašo su juo konsultuotis, kai Komisija, Parlamentas ir Taryba sutaria atsiimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nes svarbu įvertinti tokio atsiėmimo materialius ir nematerialius padarinius.

1.16.

EESRK laikosi nuomonės, kad Taryba turi tapti skaidresnė ir kad ateityje reformuojant Sutartis turi būti siekiama didesnio Tarybos sprendimų nuoseklumo. Parlamentui turi būti suteikta daugiau teisių.

1.17.

EESRK mano, kad būtina labiau pasinaudoti tvirtesnio bendradarbiavimo galimybėmis, kartu užtikrinant, kad dėl to nesusilpnėtų institucijos.

1.18.

EESRK primygtinai reikalauja leisti jam dalyvauti konsultacijų ir kartu EPS gilinimo procesuose. Europos Parlamentas ir patariamieji organai turi būti labiau įtraukti į Europos semestro ciklą.

1.19.

EESRK pasisako už tai, kad paspartinta teisėkūros procedūra vykdant trišalį dialogą būtų taikoma tik skubos atvejais.

2.1.

ES Tarybai pirmininkaujanti Slovakija paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl ateityje veiksmingo reguliavimo ir apsvarstyti, kaip ES gali patobulinti teisės aktus, kad juos pritaikytų prie ekonomikos ir visuomenės poreikių šiais sparčių permainų laikais. Pirmininkaujanti šalis klausia, kaip išlaikyti priimtino lygio reglamentavimo sąnaudas įmonėms paisant Sutarčių tikslų.

2.2.

ES reguliavimas ateityje bus veiksmingas, jei teisės aktai bus iniciatyvūs, prognozuojami ir pasižymintys kuo didesniu teisiniu aiškumu ir tikrumu. Todėl EESRK palankiai vertina pritaikomus teisės aktus, kuriuos taip pat galima prognozuoti.

2.3.

Teisės aktai taip pat reikalingi norint pasiekti Sutartyse nurodytus politinius tikslus. Europos Sąjunga yra socialinė rinkos ekonomika, todėl dėl tam tikrų taisyklių įmonės patiria išlaidų, pavyzdžiui, darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Ekonominių ir socialinių tikslų pusiausvyra užtikrinama socialinė taika Europoje. Ateityje veiksminguose teisės aktuose turi būti atsižvelgta į šią pusiausvyrą ir jais turi būti skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, taip pat valstybių narių solidarumas.

2.4.

EESRK pritaria, kad būtina stiprinti ES teisės aktų teisėtumą geriau reglamentuojant, ir tai pabrėžia, bet atkreipia dėmesį, kad ateityje veiksmingas reguliavimas neturi būti suprantamas kaip teisėkūros proceso depolitizavimas. Jis įsitikinęs, kad bet koks teisės aktas turi būti politinių diskusijų rezultatas. Šiuo požiūriu turi būti atsižvelgta į svarbų pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmenį plėtojant socialinį dialogą.

2.5.

ES teisės aktai bus ateityje veiksmingi, jei piliečiai juos laiko teisėtais. Jie turi būti grindžiami atstovavimu, bendru sutarimu bei dalyvavimu ir duoti rezultatų arba padėti spręsti bendras problemas.

2.6.

EESRK mano, kad pagal Lisabonos sutartį ir prireikus pagal naują sutartį vertėtų persvarstyti Europos teisėkūros procesą, kad Europos politika duotų geresnių rezultatų. EESRK nori pabrėžti būtent šį ateityje veiksmingo reguliavimo aspektą, t. y. jo kokybę, teisėtumą, skaidrumą ir integruotumą.

2.7.

EESRK pažymi, kad ne tik teisės akto turinys, bet ir teisėkūros procesas ateityje turi būti veiksmingi, kad atitiktų įmonių ir piliečių poreikius. Kitaip tariant, keliamas demokratijos ES lygmeniu klausimas.

2.8.

Todėl išrinktųjų politinė valia ir jų pasirinkimas yra lemiami veiksniai. Kiekvienas teisės aktas gali būti nagrinėjamas pagal tai, kaip ta politinė valia iš tikrųjų išreikšta, ir vertinamas pagal savo demokratiškumo lygmenį. Todėl EESRK siūlo išnagrinėti ne tik teisės akto turinį, bet ir teisėkūros procesą.

2.9.

Ši nauja sąvoka „ateityje veiksmingas reguliavimas“ susijusi su kitomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama patobulinti teisės aktus. Savo nuomonėse (1) EESRK ne kartą nagrinėjo geresnio reglamentavimo darbotvarkės ir programos REFIT (2) klausimus. Jis nori priminti savo nuomonę dėl iniciatyvios teisės (3).

2.10.

2016 m. sausio mėn.–2017 m. birželio mėn. trijų pirmininkausiančių valstybių narių (Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos) pagrindiniai prioritetai – įgyvendinti Geresnio reglamentavimo programą ir 2012 m. Europos Komisijos programą REFIT siekiant įvertinti galiojančių teisės aktų administracinę naštą ir prireikus juos panaikinti. Aišku, kad ateityje veiksmingo reguliavimo koncepcija dera su šiomis programomis.

2.11.

EESRK pažymi, kad dedamos pastangos siekiant gerinti ES teisės aktų kokybę, ir pabrėžia, kad jas reikia stiprinti. EESRK susipažino su 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatu (4) ir 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros (5), tačiau konstatuoja, kad jis į pastarąjį nebuvo įtrauktas.

2.12.

EESRK mano, kad aukštos kokybės, paprasti, suprantami ir nuoseklūs teisės aktai, kuriuos užtikrina Komisija, Parlamentas ir Taryba, yra būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir skatinant inovacijas, įmonių, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, konkurencingumą bei kokybiškų darbo vietų kūrimą. Taip pat svarbu visose srityse visapusiškai įgyvendinti Europos iniciatyvą Small Business Act.

2.13.

Europinis reglamentavimas yra esminis integracijos veiksnys ir neužkrauna naštos ar sąnaudų, kurias reikėtų mažinti. Priešingai, proporcingas reglamentavimas užtikrina didelę apsaugą, paramą ir teisinį tikrumą visiems Europos subjektams ir piliečiams (6).

2.14.

EESRK primena jau apibrėžtų principų svarbą siekiant užtikrinti tinkamą reglamentavimą. Be kita ko, kalbama ir apie tinkamo savalaikio įgyvendinimo, subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsargumo, numatomumo principus, principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, konkurencingumo išorės aspektus ir vidaus rinkos tyrimą.

2.15.

Atrodo, kad dabar naujas teisės aktų aspektas – inovacijų principas – yra svarbiausias Tarybos prioritetas. Šis principas, pagal kurį reikia atsižvelgti į poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms rengiant ir persvarstant teisės aktus, yra vienas iš daugelio kriterijų, pagal kuriuos galima įvertinti Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto techninėje, technologijų ir mokslo srityje. Tačiau šis kriterijus turi būti taikomas protingai ir atsargiai, ypač socialinės apsaugos ir aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse.

2.16.

Tai matyti iš ES konkurencingumo tarybos išvadų (7): „turėtų būti laikomasi „inovacijų principo“, kuriuo atsižvelgiama į poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms rengiant ir peržiūrint reglamentavimą visose politikos srityse“. Tai matyti ir iš Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos prašymo ir neseniai CEPS atlikto tyrimo (8), kurio duomenimis, nustačius pernelyg griežtas taisykles, gali būti įšaldytos investicijos ir trukdoma diegti inovacijas. Toks aiškinimas taip pat dera su programa REFIT.

2.17.

EESRK mano, kad prieš pradedant taikyti šį naują principą jį reikia iš anksto apibrėžti ir nuodugniai paaiškinti, kaip jį taikyti.

2.18.

EESRK manymu, nagrinėjant pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikį, „inovacijų principas“ neturėtų būti svarbesnis už kitus Komisijos taikomus kriterijus, nurodytus 2.14 punkte. Todėl reikėtų išlaikyti inovacijų principo ir kitų kriterijų pusiausvyrą ir užtikrinti, kad inovacijų principui nebūtų teikiama pirmenybė.

2.19.

EESRK siūlo ES Tarybai pirmininkaujančiai Slovakijai toliau tirti inovacijų principo teikiamas galimybes keičiantis gerąja patirtimi. Remdamasis tuo EESRK prašo Komisijos įvertinti šio naujo principo galimybes ir poveikį.

2.20.

ES teisės aktų tikslas – sukurti teisinę sistemą, pagal kurią įmonės ir piliečiai galėtų pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis ir savo laisvėmis, t. y. skatinti kurti inovacijas Europoje. Todėl reikia vengti nereikalingos administracinės naštos ir persvarstyti arba panaikinti netinkamai parengtas, pasenusias ir griežtas taisykles.

2.21.

EESRK mano, kad reglamentavimo sąnaudos turi būti proporcingos jo teikiamai naudai. Nereikalingų administracinių išlaidų ir sąnaudų turi būti vengiama ginant įmonių, piliečių ir valdžios institucijų, atsakingų už reglamentavimo vykdymo užtikrinimą, interesus. Svarbu, kad akivaizdūs reglamentavimo privalumai ir pridėtinė vertė būtų didesnė už jo sąnaudas, kurias patiria įmonės ir visa visuomenė.

3.1.

EESRK primygtinai teigia, kad sąvoką „ateityje veiksmingas reguliavimas“ reikia geriau apibrėžti. Ji turi atitikti Europos Sąjungos vertybes ir tikslus, išdėstytus Lisabonos sutarties 1 ir 2 straipsniuose. Todėl inovacijų principas, kuris yra vienas iš ES Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos (9) prioritetų ir todėl glaudžiai susijęs su ateityje veiksmingo reguliavimo sąvoka, turi būti taikomas atsakingai.

3.2.

Inovacijos yra viena iš Europos tvariam augimui būtinų sąlygų. Jokiais teisės aktais, neatsižvelgiant į tai, ar jie ES, ar nacionaliniai teisės aktai, įmonėms, ypač mažai lėšų turinčioms MVĮ, neturi būti užkraunama nereikalinga našta. Europos Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos sėkmė grindžiama inovacijomis ir konkurencingumu. Inovacijoms reikia kokybiškos reglamentavimo sistemos. Teisėkūrą ir inovacijas sieja sudėtingi ryšiai ir jų negalima vertinti vien tik kiekybiniu požiūriu, siekiant nustatyti daugiau ar mažiau teisinių nuostatų (10).

3.3.

EESRK mano, kad, siekiant ateityje išvengti biurokratinių kliūčių, pirmiau vertėtų išnagrinėti, kaip ES teisės aktuose taikomos laikino galiojimo sąlygos (angl. sunset clause).

3.4.

Ateityje veiksmingi teisės aktai turi turėti apibrėžtą, visada su Sutarčių tikslais suderintą tikslą ir juos turi būti galima lanksčiai perkelti į nacionalinę teisę laikantis pirmiau nurodytų principų. Tokie teisės aktai nėra išsamūs, jais tik nustatomas pagrindas, kurį prireikus gali papildyti nacionalinės reguliavimo institucijos, socialiniai partneriai arba kuris gali būti papildytas taikant neteisines priemones arba savireguliacijos sistemas, kurias atitinkamu lygmeniu visada privalo kontroliuoti teisės aktų leidėjas.

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad reikia patikslinti subsidiarumo ir proporcingumo principus. Kad ES tinkamai veiktų kaip bendra teisinė erdvė, būtina laikytis subsidiarumo arba veikiau kompetencijos pasidalijimo principo. Tačiau kartais šiais dviem principais naudojasi teisėkūros iniciatyvų priešininkai kaip argumentais, kurie yra nepakankamai pagrįsti. Reikėtų patikslinti kriterijus, kuriais nustatomas subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas. Europos Sąjungos teisinė erdvė turi būti nedaloma.

3.6.

EESRK mano, kad pirmiausia būtina ES lygmeniu išnagrinėti teisėkūros procesą, siekiant pagerinti teisės aktų kokybę. Daugybe iniciatyvų siekiama pagerinti teisėkūros procesą, bet šiame procese dalyvaujančios šalys nesutaria dėl priemonių. EESRK remiasi Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės gairėmis (2015 m. gegužės 19 d.) ir tarpinstituciniu susitarimu (2015 m. gruodžio mėn./2016 m. balandžio 16 d.), E. Brok ir M. Bresso pranešimu (2016 m. vasario mėn.), D. M. Hübner pranešimu (2016 m. kovo mėn.), S. Giegold pranešimu (2016 m. gegužės mėn. pabaiga) ir ypač Europos iniciatyva Small Business Act (2011 m. vasario mėn). Jis taip pat atkreipia dėmesį į valstybių narių Vyriausybių ir parlamentų pasiūlymus dėl iniciatyvų, kaip antai tarptautinio Europos judėjimo (MEI) ir Europos federalistų sąjungos (UEF), taip pat į tyrimų institutų ir svarstymų grupių indėlį.

3.7.

Organizuota pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos viešąją nuomonę. Europai reikia ne tokios susiskaidžiusios nuomonės, kuri būtų ateityje veiksmingo reguliavimo ruporas. EESRK, kaip Europos organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, turi galimybę padėti skirtingiems pilietinės visuomenės subjektams siekti sutarimo visais lygmenimis ir taip pat valstybėse narėse. Konkrečiau kalbant, jis veikia kaip svarbus tarpininkas tarp teisės aktų leidėjų ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų.

3.8.

EESRK supranta, kad poveikio vertinimai yra labai svarbūs, visų pirma MVĮ. Į juos turi būti atsižvelgiama vykstant teisėkūros procesui, tačiau jie negali pakeisti politinio proceso.

3.9.

Sunkiai suprantamų ar pritaikomų įstatymų supaprastinimas arba nebereikalingų teisės aktų nebetaikymas gali būti naudingas piliečiams ir ekonomikos struktūroms, nes taip būtų padedama kurti ekonomikos augimui palankią aplinką ir daugiau kokybiškų darbo vietų (angl. enabling environment). Tačiau EESRK reikalauja su juo konsultuotis, kai Komisija, Parlamentas ir Taryba sutaria atsiimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tokiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti materialius ir nematerialius tokio atsiėmimo padarinius ir apie tai pranešti EESRK.

3.10.

Lisabonos sutartimi siekiama stiprinti Europos Parlamento vaidmenį ir Bendrijos metodą. Prasidėjus krizei, Europos Vadovų Taryba tapo kertiniu Europos institucinės sistemos akmeniu. EESRK mano, kad reikia ištaisyti šį nukrypimą. Ateityje veiksmingas ES reguliavimas turi būti grindžiamas Bendrijos metodu.

3.11.

Siekiant didesnio skaidrumo ir daugiau demokratijos, kvalifikuotos balsų daugumos pagrindu veikiančios Tarybos sudėčių posėdžiai turėtų būti vieši. Tarybos sprendimai turėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma. EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad ateityje reformuojant Sutartis turi būti siekiama didesnio Tarybos, kuri dabar vykdo iš dalies nesuderintą, akivaizdžių padarinių teisės aktų kokybei turinčią politiką, sprendimų nuoseklumo.

3.12.

Kaip nurodyta Sutartyse, bet neįgyvendinta praktiškai, Europos Parlamento teisės turi būti išplėstos ir tai turi būti padaryta kuo greičiau. Taigi, Lisabonos sutartyje (SESV 225 straipsnis) nurodyta ribota iniciatyvos teisė vadovaujantis šia sutartimi turėtų būti labiau taikoma. Komisija galėtų atmesti pasiūlymą tik dėl oficialių priežasčių, pirmiausia, jeigu jos kompetencija nepakankama.

3.13.

Skirtingas integracijos tempas jau seniai yra ES tikrovė ir ateityje tie skirtumai neišvengiami, turint omenyje valstybių narių skaičių. Tokiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad būtina labiau pasinaudoti tvirtesnio bendradarbiavimo galimybėmis. Kartu reikia nesusilpninti ES institucijų įvairiais Europos integracijos projektais. Tvirtesnis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas kvalifikuota balsų dauguma.

3.14.

EESRK pritaria Europos Parlamento reikalavimui pakeisti Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) į „veiksmingą ir demokratinę ekonomikos valdymo instituciją“ ir dar kartą primygtinai ragina dalyvauti konsultacijų ir kartu EPS gilinimo procesuose, jeigu norima į tai įtraukti pilietinę visuomenę.

3.15.

EESRK mano, kad paspartinta teisėkūros procedūra vykdant trišalį dialogą turi būti taikoma tik skubos atvejais; tai, be kita ko, atitinka Sutarties nuostatas. Priešingai nei Europos Parlamento komitetai, trišaliai susitikimai nėra nei skaidrūs, nei prieinami. Apribojus teisėkūros procedūrą nustatant tik vieną svarstymą, ribojamos pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybės.

3.16.

EESRK mano, kad per finansų ir euro krizę pradėtos taikyti priemonės ir procedūros turėtų būti geriau integruotos į Europos teisinę sistemą. Ne tik Parlamentas, bet ir institucijos, kaip antai Europos regionų komitetas (RK) ir EESRK, turi būti labiau įtrauktos į Europos semestro ciklą. Europos stabilumo mechanizmas turi būti susietas su ES teisine sistema.

3.17.

Kalbant apie deleguotuosius aktus, Europos Komisija turėtų skaidriau priimti savo sprendimus (žr. SESV 290 straipsnį) – tai Komitetas pabrėžė ne kartą.