28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/24

Pranešėja:

Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

1.1.

Paryžiaus susitarimas yra labai reikalingas pasaulinis įsipareigojimas švelninti klimato kaitą. Dabar reikės užtikrinti, kad šis susitarimas būtų ratifikuotas, įgyvendinamas ir toliau tobulinamas. Šioje nuomonėje EESRK pateikia savo požiūrį dėl pagrindinių būdų, kaip įgyvendinti ilgalaikę strategiją siekiant pasaulyje neutralizuoti anglies dioksido poveikį, kaip raginama minėtame susitarime.

1.2.

Pasauliniai iššūkiai yra tokie dideli, kad būtina iš esmės keisti Europos Sąjungos požiūrį. ES turėtų sutelkti dėmesį ne tik į savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir apsvarstyti, kaip prisidėti prie kuo didesnio teigiamo poveikio klimatui pasaulio mastu. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją parengti ilgalaikę strategiją, kaip būtų galima pasaulyje padidinti ir prasmingai panaudoti ES „anglies atspaudą“ (angl. carbon handprint) – pastangas anglies dioksido mažinimo srityje (1).

1.3.

Be to, ES turėtų ambicingai siekti tiek ekonominiu, tiek socialiniu, tiek ir aplinkos apsaugos požiūriu optimalių sprendimų. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti klimato strategiją taip, kad švelninant klimato kaitą būtų prisidedama prie ES ekonomikos stiprinimo ir jos piliečių gerovės didinimo.

1.4.

Kad būtų padarytas reikšmingas poveikis klimatui ir išvengta anglies dioksido, investicijų ir darbo vietų nutekėjimo, būtinas įsipareigojimas pasaulio mastu. EESRK ragina Komisiją tęsti aktyvią klimato diplomatiją, siekiant sustiprinti platų Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, ir skatinti stipriausios ekonomikos šalis padidinti savo įsipareigojimus iki panašaus lygio, kokiu yra įsipareigojusi ES. Be to, EESRK ragina Komisiją integruoti klimato klausimus į visas išorės politikos sritis, pirmiausia – į prekybos ir investicijų, o taip pat į vystomojo bendradarbiavimo politiką.

1.5.

Kalbant apie praktines priemones, prie kovos su klimato kaita ES sėkmingiausiai prisidėtų eksportuodama technologijas ir sprendimus, kuriuos taikant mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis ir gausinami anglies dioksido absorbentai, ir pasaulinei rinkai pateikdama produktus, kuriuos gaminant, palyginti su konkurentais, išmetama mažiau teršalų. Todėl EESRK ragina labai padidinti paramą inovacijoms nuo mokslinių tyrimų iki patekimo į rinką, kad ES pasaulio mastu pirmautų klimato sprendimų srityje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ potencialui.

1.6.

Kalbant apie klimato politikos vidaus dimensiją, ES turėtų siekti tapti klimato sąjunga, kurioje vidaus priemonės būtų orientuojamos į veiksmus, būtų efektyvios ir darnios. Šiuo metu visos pastangos turi būti sutelktos į jau priimtų sprendimų įgyvendinimą, Komisijai ir valstybėms narėms atliekant savo atskirus vaidmenis.

1.7.

Be to, EESRK ragina Komisiją ilgalaikę strategiją grįsti kompleksiniu požiūriu. Ši ateities strategija turėtų būti kuriama kartu su bendrosios rinkos sąjungomis, ypač energetikos, transporto, skaitmeninimo, pramonės, žemės ūkio, kapitalo ir inovacijų srityse. Išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas sunkumams, susijusiems su tvariomis maisto sistemomis, ir anglies dioksido absorbentų vaidmeniui.

1.8.

Įgyvendinant Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, reikėtų kuo labiau išnaudoti rinkos mechanizmus. Pasaulinė išmetamo anglies dioksido kainos nustatymo sistema būtų nešališkas ir veiksmingas būdas įtraukti visus rinkos dalyvius. EESRK ragina Komisiją aktyviai tyrinėti įvairius būdus ir žingsnius, kaip pereiti prie pasaulinės išmetamo anglies dioksido apmokestinimo sistemos, ir šiuo klausimu bendradarbiauti su kitomis šalimis.

1.9.

Kelias nuo Paryžiaus konferencijos iki taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos labai sunkus. Siekiant užtikrinti, kad perėjimas būtų teisingas ir kontroliuojamas ir padėti įmonėms ir piliečiams prisitaikyti prie pokyčių, rasti naujus sprendimus ir įgyti naujų įgūdžių, rengiant klimato strategiją būtina nustatyti tinkamas koregavimo priemones.

1.10.

Perėjimą prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos, imdamiesi veiksmų vietos lygmeniu, užtikrins pilietinės visuomenės partneriai, o politikos formuotojai jiems turės sudaryti tam palankią aplinką ir suteikti finansavimą, be kitų priemonių, didindami informuotumą apie visas esamas finansavimo galimybes. Reikia vadovautis daugiapakopio valdymo principu, kad pilietinei visuomenei būtų lengviau imtis veiksmų klimato srityje ir būtų pašalintos tam trukdančios kliūtys. EESRK tikisi visapusiškai dalyvauti kuriant tokią daugiašalę suinteresuotųjų subjektų infrastruktūrą, taip pat rengiant ilgalaikę ES klimato strategiją.

2.1.

Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) buvo pasiektas pasaulinis susitarimas nukreipti pasaulį tinkama linkme, siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau kaip 2 oC ir dėti pastangas toliau riboti temperatūros didėjimą, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tam reikės smarkiai sumažinti pasaulinį išmetamų teršalų kiekį ir radikalių permainų pasaulio valstybių visuomenėse.

2.2.

Būsimi pasauliniai iššūkiai yra tokie dideli, kad būtina iš esmės keisti Europos Sąjungos požiūrį į klimato kaitos švelninimą. Labai svarbu, kad ES dėtų dideles pastangas siekiant veiksmingų rezultatų pasaulio mastu. Todėl ES turėtų stengtis ne tik mažinti savo „anglies pėdsaką“, bet ir didinti savo „anglies atspaudą“.

2.3.

Kad būtų galima spręsti klimato problemą ir išvengti anglies dioksido, investicijų ir darbo vietų nutekėjimo, būtinas pasaulinis įsipareigojimas. Europos Sąjunga, rodžiusi iniciatyvą prieš Paryžiaus konferenciją ir jos metu, turėtų ir toliau dirbti šia kryptimi per būsimas šalių konferencijas. Klimato diplomatijos srityje ES turėtų sutelkti dėmesį į šalis, kuriose išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat į ekonominiu požiūriu stipriausius savo konkurentus ir perspektyviausius partnerius. Taigi, klimato ir ekonomikos diplomatija turėtų eiti išvien.

2.4.

Didžiausi teršėjai yra Kinija (jos išmetami teršalai sudaro daugiau kaip 25 % pasaulyje išmetamo teršalų kiekio), JAV (apie 15 %) ir ES (apie 10 %). Numatoma, kad iki 2030 m. ES išmetamų teršalų dalis sumažės maždaug iki 5 % Taigi, siekdama kuo didesnės įtakos švelninant klimato kaitą, ES turi dėti visas pastangas, kad paskatintų kitas šalis siekti didesnio užmojo tikslų.

2.5.

Prie pasaulinio klimato kaitos švelninimo ES praktiškai prisidėti geriausiai gali eksportuodama mažo anglies dioksido kiekio sprendimus, taip pat pasaulinei rinkai gamindama produktus taip, kad, palyginti su jos konkurentais, būtų išmetama mažiau teršalų.

2.6.

Be JAV, daug mažo anglies dioksido kiekio technologijų ėmė tiekti Kinija ir kitos sparčiai besivystančios šalys. Per pastaruosius penkerius metus ES patyrė didelį nuosmukį kai kuriuose sektoriuose tiek eksporto, tiek vidaus rinkose, ir nebeliko kažkada buvusio jos pasaulinio pirmavimo technologijų srityje. Nors J. C. Junckerio vadovaujama Komisija išsikėlė reikalavimą pirmauti pasaulyje atsinaujinančiosios energijos srityje, šiuo metu šis tikslas yra tolima perspektyva.

2.7.

Todėl norint, kad ES vėl pirmautų klimato sprendimais, nedelsiant reikia naujo ir papildomo paskatinimo. Pasaulinės galimybės apima platų technologijų, gaminių, paslaugų ir praktinės patirties spektrą, taip pat visus gamybos ir vartojimo modelius. Žinių, susijusių su anglies dioksido absorbentais, pavyzdžiui, tvariu miškų tvarkymu ir įveisimu, eksportavimas turėtų būti laikomas galimybe daryti pasaulinį poveikį.

2.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija neseniai prisijungė prie stipriausios ekonomikos pasaulio šalių iniciatyvos „Misija – inovacijos“ (angl. Mission Innovation Initiative), pagal kurią šios šalys įsipareigojo per ateinančius penkerius metus skirti du kartus daugiau lėšų švarios energijos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

2.9.

Norint įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio sprendimus ir paskatinti pažangą siekiant taršos anglies dioksidu nedidinančios pasaulio ekonomikos, būtina vykdyti veiksmingą prekybos ir investicijų politiką. Siekiant teigiamų rezultatų klimato klausimai turėtų būti neatskiriama derybų dėl prekybos ir investicijų susitarimų dalis. Turėtų būti stengiamasi pašalinti kliūtis, trukdančias prekiauti klimatui nekenkiančiais gaminiais, technologijomis ir sprendimais; šiuo požiūriu svarbus vaidmuo turėtų tekti Susitarimui dėl aplinkosaugos prekių. Taip pat būtini bendri sprendimai, kurie padėtų išvengti prekybos iškraipymo dėl skirtinguose regionuose vykdomos skirtingos klimato politikos ir taikomų skirtingų reikalavimų.

2.10.

Vystymosi politikos klausimu reikia pasakyti, kad dabartinis kovos su klimato kaita priemonių finansavimo tikslas, t. y. 100 mlrd. USD per metus, kurio Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) įsipareigojo siekti išsivysčiusios šalys, buvo pratęstas iki 2025 m., taip pat paraginta parengti praktinį veiksmų planą šiam tikslui pasiekti. Be to, atskiros šalys prisiėmė finansinių įsipareigojimų. Svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi tų pažadų, o lėšos būtų naudojamos atsakingai ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu. Būtina organizuoti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas informuoti pilietinės visuomenės subjektus (ypač besivystančiose šalyse) apie galimybes gauti finansavimą, kaip EESRK siūlė ES strategijos „ES ir Afrika: strateginės partnerystės link“ kontekste.

2.11.

Vystymosi politikai taip pat svarbus bendradarbiavimas technologijų srityje. Būtina tinkamai apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, nes jos yra labai svarbios inovacijoms. Taip pat svarbu užtikrinti, kad siūlomi sprendimai atitiktų besivystančiose šalyse esančias sąlygas ir, užtikrinant bendradarbiavimą, joms padėtų siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimo, nepakenkiant tų šalių vystymuisi. Be to, norint padėti besivystančioms šalims taikyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, būtina stiprinti tų šalių gebėjimus.

2.12.

Apskritai siekiant, kad Paryžiaus susitarimas būtų įgyvendinamas pasaulio mastu, klimato klausimai turėtų būti įtraukti į visas ES išorės politikos sritis.

3.1.

Tam, kad susikurtų tvirtą pagrindą tapti svarbia pasaulinio masto veikėja, ES turėtų siekti tapti klimato sąjunga, kurioje vidaus priemonės būtų taikomos efektyviai, darniai ir įtikinamai. Visų pirma, ši klimato sąjunga turi būti veikli sąjunga. Šiuo metu visos pastangos turi būti sutelktos į jau priimtų sprendimų įgyvendinimą, Komisijai ir valstybėms narėms atliekant savo atskirus vaidmenis.

3.2.

Kadangi klimato kaitos švelninimas yra susijęs su visais ekonomikos sektoriais, klimato sąjunga turi būti grindžiama kompleksiniu požiūriu. Taigi, tolesnes klimatui skirtas priemones reikėtų kurti apimant susijusias sąjungas, pavyzdžiui, energetikos sąjungą, bendrą Europos transporto erdvę, bendrąją prekių ir paslaugų rinką, bendrąją skaitmeninę rinką, Europos pramonės politiką, bendrą žemės ūkio politiką, kapitalo rinkų sąjungą ir inovacijų sąjungą. Taip pat būtina rasti tinkamiausią būdą, kaip ES klimato politiką susieti su jos įgyvendinimu nacionaliniu lygmeniu.

3.3.

Savo klimato įsipareigojimus ES turėtų įgyvendinti taip, kad būtų stiprinama jos ekonomika ir didinama piliečių gerovė. Klimato politika neturėtų būti suprantama tik kaip ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos veiksnių derinimas – būtina siekti visais šiais požiūriais tinkamų sprendimų. Šiuo tikslu reikia stengtis skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimą, visapusiškai išnaudojant, pavyzdžiui, skaitmeninimo, švarių technologijų, bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos teikiamas galimybes.

3.4.

Didelės investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas reikalingos ne tik pasaulio mastu, bet ir Europos Sąjungoje. Viešųjų investicijų programų finansavimo, įskaitant finansavimą iš Europos fondų, kriterijai turėtų būti grindžiami klimato aspektais. Labai svarbus vaidmuo tenka viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui, taip pat Europos strateginių investicijų fondui ir Europos investicijų bankui. EESRK palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti Europos investicinių projektų portalas ir Europos investavimo konsultacijų centras ir pabrėžia, kad projektams taikomos ribinės vertės turėtų būti taikomos ir mažesniems projektams.

3.5.

Privačiajame sektoriuje investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas keliamos tokios pat išankstinės sąlygos, kaip ir bet kurioms kitoms investicijoms. Kad būtų galima visapusiškai išnaudoti su klimato kaitos švelninimu susijusias galimybes ir verslo potencialą, labai svarbi palanki, konkurencinga ir stabili verslo aplinka.

3.6.

Norėdama pasaulio mastu pirmauti klimato technologijų ir sprendimų srityje, ES turi investuoti į inovacijoms palankią aplinką, apimančią mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą, bandomuosius projektus, demonstravimą ir, galiausiai, patekimą į rinką bei tarptautinę plėtrą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ inovacijų potencialui ir patekimui į tarptautinę rinką. Šiuo tikslu reikia užtikrinti, kad nekiltų kliūčių MVĮ galimybėms gauti finansavimą.

3.7.

Kadangi didžioji šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis išmetama gaminant energiją, perėjimo proceso centre yra energetika. Pagrindinės priemonės yra pakeisti iškastinį kurą mažaangliais energijos šaltiniais ir didinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose, vykdant visų rūšių veiklą. Gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį galima didinant visuomenės elektrifikavimą (kai vietoje iškastinio kuro naudojami kiti energijos ištekliai). Vienas didžiausių sunkumų ir kartu viena didžiausių galimybių yra elektros kaupimo sprendimų kūrimas.

3.8.

Norint sumažinti transporto, ypač kelių transporto, priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia pasitelkti daug įvairių priemonių. Pereinamuoju laikotarpiu tam tikras vaidmuo tenka elektrai ir alternatyviems energijos šaltiniams, pažangiesiems biodegalams, didesniam energijos vartojimo efektyvumui transporto ir logistikos srityse, platesniam mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto rūšių naudojimui, lanksčiajam vežimui ir viešajam transportui, taip pat žemės naudojimo planavimui. Laivybos ir aviacijos srityje EESRK ragina siekti plataus užmojo pasaulinių rezultatų Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje.

3.9.

Norint sėkmingai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat būtina tobulinti gaminius ir gamybos metodus. Didžiausios galimybės yra susijusios su novatoriškų verslo modelių ir naujų mažo anglies dioksido kiekio gaminių kūrimu, pagrindinį dėmesį skiriant jų teikiamoms paslaugoms ir funkcijoms. Reikėtų išnaudoti visų sektorių ir rinkos dalyvių potencialą, o politikos formuotojai neturėtų atrinkinėti „favoritų“, pavyzdžiui, remdami tam tikrus sektorius, metodus arba gaminius.

3.10.

Žemės ūkis ir miškininkystė yra įvairiai susiję su klimato kaita. Anglies dioksido sekvestracija ne tik mažina išmetamų teršalų kiekį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą. Tai rodo, kaip svarbu tvariai naudoti miškų išteklius ir tinkamai tvarkyti dirvožemį. Kita vertus, žemės ūkio ir miškininkystės srityje prisitaikant prie klimato kaitos susiduriama su dideliais sunkumais. Todėl reikalingi intensyvūs moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, susiję su atsparumu ir prisitaikymu, taip pat su dirvožemio panaudojimu anglies dioksidui absorbuoti.

3.11.

Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, labai svarbus tampa klimato kaitos ir apsirūpinimo maistu saugumo tarpusavio ryšys. Siekiant įveikti didžiulius apsirūpinimo maistu saugumo ir klimato kaitos švelninimo iššūkius, būtina sukurti tvaresnes maisto sistemas, kartu užkertant kelią anglies dioksido nutekėjimui ir darbo vietų praradimui.

3.12.

Skaitmeninimas yra visaaprėpiantis visuomenės priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinimo elementas. Dėl automatizavimo, robotikos ir daiktų interneto pramonės procesai ir logistika tampa veiksmingesni. Pažangieji elektros energijos tinklai, išmanusis judumas, išmanieji pastatai ir pažangiosios bendruomenės įtraukia piliečius į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą, vartotojams suteikia galimybę tapti gaminančiais vartotojais (angl. prosumers), o skaitmeninės platformos leidžia dalytis gaminiais ir paslaugomis.

3.13.

Apskritai, pereinant prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos piliečiams tenka esminis vaidmuo. Tvaresni vartojimo modeliai ir gyvensenos pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su mityba, apsipirkimu, judumu ir pomėgiais, gali duoti puikių rezultatų. Siekiant, kad piliečiai rinktųsi sąmoningiau, galima taikyti tokias priemones kaip informuotumo didinimas, informacijos apie produktą pateikimas ir švietimas.

3.14.

Per pastaruosius kelerius metus EESRK pateikė kelias svarbias nuomones dėl konkretesnių priemonių, kuriomis pirmiau minėtose svarbiose srityse siekiama ateities, kai nebebus didinama tarša anglies dioksidu (2).

3.15.

Pereinant prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos, neišvengiamai bus ir laimėjusių, ir pralaimėjusių. Todėl būtina užtikrinti, kad perėjimas būtų teisingas ir kontroliuojamas. Reikia taikyti tinkamas priemones, kuriomis įmonėms ir piliečiams būtų padedama prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Didėjančios išlaidos ir įgūdžių trūkumas yra pagrindinės grėsmės, su kuriomis reikės susidoroti. Šiuo atveju, nustačius pažeidžiamiausius sektorius ir žmonių grupes, būtų tinkama skirti tikslinę finansinę pagalbą. Vis dėlto didžiausios pastangos turėtų būti dedamos naujų sprendimų paieškai ir įgūdžių tobulinimui.

4.1.

Įgyvendinant priemones Paryžiaus susitarimu politikos formuotojų nustatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti, kiek galima labiau turėtų būti naudojamasi rinkos mechanizmais. Norint nešališkai ir efektyviai paskatinti veiksmus klimato srityje, svarbu siekti sukurti pasaulinę išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apmokestinimo sistemą. Taigi, kad apmokestinimo sistema veiktų tinkamai, reikėtų palaipsniui panaikinti prieštaringas arba sutampančias energijos subsidijas.

4.2.

Kai kuriose šalyse ir regionuose jau taikomos skirtingų rūšių anglies dioksido kainos nustatymo sistemos, daugiausia – anglies dioksido apmokestinimo, didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemos. Taip pat svarstomos priemonės, kuriomis būtų galima susieti įvairias sistemas.

4.3.

Kalbant apie ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pažymėtina, kad apyvartinių taršos leidimų kaina išliko netikėtai maža, nes leidimų pasiūla akivaizdžiai viršijo paklausą, o rinką paveikė sutampančios subsidijos. Nustatant tokį didžiausią apyvartinių taršos leidimų skaičių užtikrinama, kad būtų pasiektas išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas, tačiau tokia sistema neskatina investuoti į mažo anglies dioksido kiekio energetiką. Tam reikėtų padidinti anglies dioksido kainą, kartu užtikrinant, kad būtų imtasi priemonių ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo.

4.4.

Esant tinkamai veikiančiai ir teisingai pasaulinei anglies dioksido kainos nustatymo sistemai, eksportuojančioms įmonėms būtų sudarytos vienodos sąlygos pasaulio rinkose, taigi būtų sumažinta investicijų nutekėjimo ir darbo vietų praradimo rizika. Taip būtų pašalintas ir dėl mažesnių klimato reikalavimų pigesnių importuojamų prekių konkurencinis pranašumas. Be to, finansiniai srautai tokiu būdu būtų nukreipti į besivystančias šalis. Todėl reikia dėti daug pastangų siekiant nustatyti tinkamą pasaulinę sistemą. Komitetas nurodo, kad jis taip pat siūlė – iš esmės kaip laikiną sprendimą – taikyti „anglies dioksido kainų sureguliavimo pasienyje sistemą“, kol pradės veikti pasaulinė sistema (3). Tačiau deramą dėmesį reikėtų skirti tokių sistemų keliamoms problemoms ir rizikai.

4.5.

Siekiant išsiaiškinti tinkamos kainos nustatymo sistemos prielaidas ir pasekmes, reikėtų atidžiai įvertinti įvairias pasirinkimo galimybes. Reikėtų išnagrinėti bent šiuos būdus ir veiksmus:

5.1.

Pereinant prie pasaulio, kuriame nebūtų didinama tarša anglies dioksidu, pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį pasaulio, Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Būtent įmonės, darbuotojai, vartotojai ir piliečiai, imdamiesi praktinių veiksmų, realiai įgyvendina pokyčius, o politikos formuotojai jiems turėtų sukurti palankias, veikti skatinančias sąlygas.

5.2.

Rinkose padaryta didelė pažanga: vis daugiau privačių ir institucinių investuotojų, nustatydami savo investicijų tikslus, atsižvelgia į jų „anglies riziką“, steigiami su klimato priemonėmis susiję privataus kapitalo fondai. Daugelis įmonių, reaguodamos į klientų ir akcininkų, kuriems rūpi klimatas, reikalavimus, atnaujina ir tobulina savo veiklą bei gaminių asortimentą. Kuriamos naujos verslo ekosistemos, susiejančios įvairius sektorius, taip pat dideles bendroves ir MVĮ.

5.3.

Įvairi COP 21 konferencijoje vykusi veikla pabrėžė subnacionalinių institucijų, privataus sektoriaus ir kitų pilietinės visuomenės dalyvių vaidmenį siekiant su klimatu susijusių tikslų ir steigiant naujas partnerystes. Pasaulinė veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkė turi išlaikyti pagreitį ir dar labiau skatinti tokio pobūdžio veiklą.

5.4.

Kaip pasiūlė EESRK (4), siekiant įvairiais lygmenimis skatinti ir didinti informuotumą apie nevalstybinius veiksmus klimato srityje, sukurti forumą, kurio pagrindu galėtų vykti struktūrinis dialogas, ir pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti veiksmus, turėtų būti sudaryta politikos formuotojų, administracinio lygmens ir pilietinės visuomenės koalicija. EESRK tikisi visapusiškai dalyvauti kuriant tokią nuoseklią daugiašalę suinteresuotųjų subjektų infrastruktūrą.

5.5.

Kalbant apie pilietinės visuomenės bendradarbiavimą su kitais regionais, pirmiausia – Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) grupe (5) ir Viduržemio jūros regiono šalimis, EESRK didelį prioritetą teikia klimato klausimui (kartu su apsirūpinimo maistu saugumo problema).

5.6.

Be to, EESRK nori bendradarbiauti su Komisija rengiant ES ilgalaikę klimato strategiją kaip kurti pasaulį, kuriame nebūtų didinama tarša anglies dioksidu.