1.

Ar Susitariančiųjų Šalių ratifikuojant KŠSĮ (1) padarytos išlygos pagal KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies a punktą – konkrečiai kalbant, Vokietijos Federacinės Respublikos deponuojant ratifikavimo dokumentus padaryta „a“ išlyga, kad jos nesaistys KŠSĮ 54 straipsnis, „jei veika, dėl kurios kitoje valstybėje buvo priimtas nuosprendis, visa arba iš dalies buvo padaryta jos teritorijoje <…>“ – tebegalioja po to, kai Šengeno acquis buvo integruota į Sąjungos teisės sistemą prie 1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutarties pridėtu Šengeno protokolu, perimtu prie Lisabonos sutarties pridėtu Šengeno protokolu; ar šios išlygos yra Chartijos (2) 50 straipsnio proporcingi apribojimai, kaip jie suprantami pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį?

2.

Jei atsakymas būtų neigiamas:

Ar KŠSĮ 54 straipsnyje ir Chartijos 50 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas aiškintinas taip, kad juo draudžiamas kaltinamojo baudžiamasis persekiojimas valstybėje narėje, šiuo atveju Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jei kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju Lenkijos Respublikoje, prokuratūra, nenustačiusi baudinio pobūdžio įpareigojimų ir neatlikusi išsamaus tyrimo, faktiniais pagrindais nutraukė baudžiamąją bylą dėl jo, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir byla gali būti atnaujinta tik paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, tačiau tokių naujų aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra?