15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/65

1.1

Europai iki šiol nepavyko įveikti krizės, dėl to vis gilėja Europos susiskaldymas. Daugelyje krizės apimtų šalių dramatiškai didėja nedarbas, ypač jaunimo. Europos užimtumo politika turi labiau remti valstybes nares, kurioms iškyla problemų. Ši politikos sritis dažniau nei iki šiol turėtų būti problemos sprendimo dalimi, kad bendromis jėgomis būtų galima solidariai įveikti krizę ir stabilizuoti Europą.

1.2

Todėl EESRK mano, kad europinės infrastruktūros plėtimą ir kokybinį augimą turi remti užimtumo politikos priemonės. Darbo vietoms kurti reikia labai didelių investicijų. Todėl reikia skubiai sutelkti tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus investicijas.

1.3

Taikant solidarią ir veiksmingą užimtumo politiką gali būti sukurta Europos darbo rinka ir atkurtas pasitikėjimas ja. Šiomis aplinkybėmis pagrindinis uždavinys, be kita ko, yra kuo greičiau įgyvendinti ir „Jaunimo garantijas“ ir suteikti joms privalomą pobūdį. Be to, kai kurios krizės apimtos šalys domisi dualinės mokymo sistemos įvedimu. Komisija turėtų tai remti, sudaryti sąlygas „skubios pradžios“ finansavimui ir inicijuoti keitimąsi gerąja praktika. Jei nepavyks jaunimui pasiūlyti perspektyvų, ypač krizės apimtose šalyse, gali susiformuoti „prarastoji karta“ – didžiulė socialinė ir politinė bomba. EESRK remia solidarius sprendimus, panašius į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

1.4

Atitinkamas „Jaunimo garantijų“ parengimas yra pirmas svarbus žingsnis, tačiau taip pat reikia skubiai spręsti esamas struktūrines problemas.

Tikslą sukurti daug darbo vietų varžo apribojimai, susiję su:

1.5

Užimtumo politika negali kompensuoti makroekonomikos politikos klaidų, bet gali iš esmės padėti padidinti žinių visuomenės konkurencingumą stiprinant inovacijų gebėjimus ir geriau suderinant kvalifikacijų pasiūlą ir paklausą. Be to, skubiai reikia pagerinti rizikos kapitalo prieinamumą Europos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir sumažinti bereikalingą biurokratizmą.

1.6

Formuojant užimtumo politiką reikia iš principo atsižvelgti į ypatingą socialinių partnerių vaidmenį ir jį stiprinti naujo valdymo priemonėmis.

2.1

2012 m. balandžio 18 d. ES Komisija paskelbė komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ ir devynis susijusius dokumentus. Komunikate pateikiami pasiūlymai dėl paramos priemonių darbo vietoms kurti, darbo rinkai reformuoti ir ES valdymui stiprinti.

2.2

Komisijos raginimas siekti „ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas“ paskelbtas tokiu metu, kai dėl įvairiapusės krizės (finansų, ekonomikos, socialinės, euro, skolų ir pasitikėjimo krizės) daugelyje šalių prarasta nepaprastai daug darbo vietų, šis praradimas neigiamai veikia žmonių kasdienybę, nes jie praranda darbą, neranda naujo darbo arba turi susitaikyti su darbo užmokesčio sumažinimu, jiems sumažinamos socialinės išmokos arba nutraukiamas jų mokėjimas.

2.3

Todėl Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija nagrinėja krizės padarinius užimtumo politikai ir reikalauja atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas. To jau seniai reikia, nes krizės padarinių vis daugėja, be kita ko, todėl, kad beveik visų ES šalių vyriausybės, įgyvendindamos naujai pritaikytas ekonomikos ir politikos valdymo euro zonoje taisykles ir iš dalies smarkiai mažindamos viešojo sektoriaus išlaidas, visų pirma, ribodamos socialines išlaidas ir viešąsias paslaugas, siekia sumažinti biudžeto deficitą. Tačiau tokia politika riboja galimybes darbo rinkoje, visų pirma tų žmonių, kurie jau iki šiol priklausė pažeidžiamoms grupėms (1). Paprastai nuo taupymo priemonių labiausiai nukenčia žmonės, kurie yra priklausomi nuo valstybės mokamų socialinių išmokų, įskaitant dirbančius neužtikrintomis darbo sąlygomis ir kitas pažeidžiamas grupes darbo rinkoje. Todėl reikia išlaikyti solidarių socialinės apsaugos sistemų stabilizuojamąją funkciją, kad jos išliktų veiksmingos ir tvarios, ypač darbo rinkoje labiausiai nukentėjusių ir pažeidžiamų grupių atžvilgiu.

2.4

EESRK pakankamai anksti ragino imtis specialių priemonių kovoti su susirūpinimą keliančiu nedarbo augimu, tų pačių priemonių toliau taikyti negalima. Darbo rinkos politika gali ir turi remti darbo vietų kūrimo procesą, o jos pagrindas – stabili ekonomika. Komitetas palankiai vertino 2008 m. priimtą Ekonomikos atgaivinimo planą, tačiau kritikavo pernelyg mažus jo užmojus (2).

2.5

Dabartiniai darbo rinkos duomenys kelia susirūpinimą, krizės apimtų šalių darbo rinkoje toliau vyrauja neigiama tendencija. 10,5 proc. nedarbas Europoje (11,4 proc. euro zonoje) yra didesnis nei bet kada anksčiau. Dviejuose trečdaliuose valstybių narių nedarbo lygis auga, ypač Ispanijoje (25,1 proc.), Portugalijoje (15,9 proc.) ir Graikijoje (24,2 proc.) (3). 25,46 mln. žmonių yra bedarbiai. Itin neigiamas aspektas yra tai, kad ilgalaikis nedarbas taip pat padidėjo, akivaizdu, kad ši tendencija toliau stiprėja. Daugiau nei 40 proc. visų bedarbių jau daugiau nei metus ieško darbo (4). Ypač nerimą kelia tai, kad ES ir toliau išlieka labai didelis jaunimo nedarbas – daugiau nei 22 proc. Tačiau esama didelio atotrūkio tarp valstybių narių. Ispanijoje ir Graikijoje jaunimo nedarbas yra didesnis nei 50 proc., kai kuriose valstybėse narėse (Portugalijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Italijoje ir Airijoje) – apie 30 proc. Tik trijose valstybėse narėse (Vokietijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose) jis yra mažesnis nei 10 proc (5).

2.6

Augimo ir užimtumo politikos negalima atskirti viena nuo kitos. Todėl Komitetas pakartotinai reikalavo visapusišką poveikį darbo rinkai turinčio Europos ekonomikos atgaivinimo plano, sudarančio 2 proc. BVP. Siekiant didesnio poveikio užimtumui, greta papildomų nacionalinių investicijų, kurios turėtų būti koordinuojamos, būtina nustatyti svarbius Europos investicinius projektus. 2012 m. birželio 28–29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtas Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo yra vienas pirmųjų žingsnių, dabar reikia imtis konkrečių veiksmų, kad visoje Europoje būtų skubiai sudarytos būtinos tvaraus augimo ir užimtumo galimybės. Ypatingą dėmesį reikia skirti judėjimo darbo rinkoje užtikrinimui, visų pirma vykstant restruktūrizavimo procesams.

3.1

Komitetas pritaria Komisijos analizei todėl, kad užimtumo augimo perspektyvos iš esmės priklauso nuo to, ar ES pavyks makroekonomikos, pramonės ir inovacijų srityse politikos priemonėmis pasiekti ekonomikos augimo ir jas papildyti užimtumo politika, kurios tikslas – atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas. EESRK nuogąstauja, kad daugelio teigiamų Užimtumo srities dokumentų rinkinio pasiūlymų nebus įmanoma įgyvendinti ES, jei bus toliau tęsiama taupymo politika. Be to, EESRK taip pat abejoja, ar vien pasiūlytomis priemonėmis pavyks pasiekti ES užimtumo strategijoje suformuluotų tikslų. Jau 2012 m. vasario mėn. Komitetas ragino parengti Socialinių investicijų paktą siekiant tvariai įveikti krizes ir investuoti į ateitį (6). Šiomis aplinkybėmis Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija, pateikdama Užimtumo srities dokumentų rinkinį, primena, jog pagal Sutarties 3 straipsnį ES yra įpareigota siekti visiško užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslų.

4.1.1

Neseniai, 2012 m. gegužės mėn., TDO savo ataskaitoje „Pasaulinės jaunimo užimtumo tendencijos 2012 m.“ perspėjo dėl pavojaus, jog susiformuos „prarastoji karta“. Todėl vyriausybės aukščiausią prioritetą turėtų teikti jaunimui skirtai aktyviai darbo rinkos ir užimtumo politikai. Šiomis aplinkybėmis Komitetas palankiai vertina planuojamą „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos sukonkretinimą. Tačiau to nepavyks padaryti vien iki šiol neišnaudotomis Europos socialinio fondo lėšomis. Todėl EESRK rekomenduoja laikinai remti ypač didelių sunkumų turinčias šalis, visų pirma privalomą „Jaunimo garantijų“ įgyvendinimą šiose šalyse, nes dažnai jos negali vykdyti būtinos aktyvios užimtumo politikos dėl finansinių išteklių stokos. Jei to nepavyks padaryti vien Europos socialinio fondo lėšomis, tam finansuoti reikės panaudoti papildomas Europos lėšas (Jaunimo solidarumo fondą). Bankams gelbėti buvo surastos milijardinės sumos, todėl ir šiam tikslui turi būti įmanoma rasti lėšų, pavyzdžiui, pradedant taikyti finansinių sandorių mokestį, kuriam Komitetas jau seniai pritaria.

4.1.2

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas išnagrinėjo „Jaunimo garantijų“ privalumus ir trūkumus (7). Jos yra svarbi, greitai veikianti priemonė užkirsti kelią jaunimo atskirčiai. Tačiau jos yra mažiau veiksmingos ypatingų tikslinių grupių atveju, pavyzdžiui, asmenų, kuriems sunku padėti, atveju. Jaunimo garantijos neišspręs ir struktūrinių problemų (pavyzdžiui, nepašalins bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo sistemų trūkumo).

4.1.3

Be to labai svarbus yra intervencijos laikas EESRK mano, kad taikyti po trijų mėnesių yra per vėlu, „Jaunimo garantijos“ turėtų būti taikomos kuo anksčiau, t. y. iškart užsiregistravus darbo biržose. Nes nepavykęs perėjimas kenkia šalies ekonomikai, o žmogui palieka randus visam gyvenimui. Komitetas rekomenduoja, kad „Jaunimo garantijos“ būtų taip pat taikomos jaunuoliams nuo 25-erių iki 29-erių metų. Nacionalinėse reformų programose turi būti numatytos tam skirtos konkrečios priemonės. Šiuo požiūriu daugelyje šalių reikės išplėsti viešųjų įdarbinimo tarnybų teikiamą konkrečią paramą, daugiau dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms.

4.1.4

Svarbu įveikti atotrūkį tarp darbo rinkos reikmių, švietimo ir jaunimo lūkesčių. Vienas iš metodų tai pasiekti – paskatų teikimas ir aukštos kokybės pameistrystės programų rengimo skatinimas. EESRK mano, kad valstybėse narėse būtina rengiant šias programas glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais. Komitetas pritaria tam, kad būtų pagerintas keitimasis patirtimi ir kad ESF remtų pameistrystės programas. Reikia skatinti keitimąsi gerąja praktika, „skubios pradžios“ finansavimą ir dualinio profesinio mokymo kokybės standartų rengimą. Pasiūlytos Stažuočių kokybės chartijos įgyvendinimui turėtų būti numatytos paskatos.

4.2.1

Reikia tinkamos paprastų, profesinių ir mokslinių kvalifikacijų pusiausvyros. Tvarus teigiamas užimtumo vystymasis negali būti grindžiamas vien mokslinėmis ir aukštojo mokslo kvalifikacijomis. Svarbu įgyti kognityvinius ir universalius gebėjimus, o ne tik formalią aukštesnę kvalifikaciją. Ateityje didės transversalių ir komunikacinių gebėjimų poreikis. EESRK remia pastangas geriau pripažinti kvalifikacijas pripažįstant neformalioje švietimo sistemoje įgytus gebėjimus, visų pirma atsižvelgiant į neseniai pateiktą Pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo (8). Reikia sustiprinti Europos kvalifikacijų sąrangos įgyvendinimą nacionaliniu lygiu.

4.3.1

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija kreipia dėmesį ne tik į darbo rinkos pasiūlą, bet vis labiau ir į paklausą, nes Europos įmonės yra svarbiausi subjektai, padedantys įveikti darbo rinkos krizę. Pastaraisiais metais visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių įdarbinimo balansas buvo teigiamas. Todėl labai svarbu pagerinti MVĮ galimybes gauti kapitalo, o pradedančios veikti įmonės sąnaudas sumažinti 25 proc. Toliau dedamos pastangos sumažinti įmonių administracinę naštą. Pasak Europos Komisijos, tai turėtų didelį poveikį ES ekonomikai: galima tikėtis, kad BVP padidės 1,5 proc. arba apie 150 mlrd. eurų, o darbuotojų apsaugos lygis tuo pačiu metu nesumažės. Socialinės ekonomikos įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos taip pat galėtų padėti kurti daugiau darbo vietų, kaip, be kita ko, ne kartą buvo pabrėžta EESRK nuomonėse (9). Be to, jau seniai CCMI parengtoje nuomonėje savo iniciatyva (10) buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad kooperatyvai, visų pirma darbuotojų kooperatyvai, taip pat ir krizės metu išsaugo daugiau darbo vietų, jei sumažina pelną darbo vietų apsaugos tikslu.

4.3.2

Žinių ekonomikoje tvarus konkurencingumas reikalauja atitinkamų investicijų į darbuotojų kvalifikaciją. Šiomis aplinkybėmis darbo užmokesčio subsidijavimas ir lengvatos dirbantiems asmenims turi būti tik papildomos priemonės (pavyzdžiui, ilgalaikiams bedarbiams). Tyrimai rodo, kad šios priemonės turi tik nedidelį poveikį užimtumo rodikliui ir jas taikant darbo užmokestis nėra didesnis nei nesubsidijuojamos veiklos darbo užmokestis. Šias lėšas reikėtų veikiau skirti pažeidžiamų grupių kvalifikacijai kelti.

4.3.3

EESRK pritaria pasiūlymui dėl „Pereinamojo laikotarpio valdymo agentūrų“. Kai ilgalaikių bedarbių skaičius vis didėja, nepakanka, kad jos teiktų tik tarpininkavimo paslaugas. Būtina visapusiška pasiūla paslaugų, skirtų šalinti įdarbinimo kliūtis, ir greitai (vėl) sugrįžti į darbo rinką, ypač vietos lygiu, pavyzdžiui, siūlant mokymą, įskaitant tęstinį mokymą. Aktyvios įtraukties strategija, kurią 2008 m. spalio mėn. pradėjo taikyti Komisija (11), siekiama ne tik užtikrinti pajamas ir skatinti įtraukias darbo rinkas, bet taip pat galimybes gauti kokybiškas ir pritaikytas paslaugas, kurios padėtų susirasti asmeninius interesus ir gebėjimus atitinkantį darbą. Todėl laikantis į asmeninius poreikius orientuotos darbo rinkos strategijos būtina susieti minėtas paslaugas ir sukurti integruotą paslaugų pasiūlą, kurią, be kita ko, reikėtų remti iš ESF stiprinant partnerystės principą.

4.3.4

Dėl užsitęsusios krizės prasidėjęs darbo jėgos paklausos sąstingis lemia ilgalaikio nedarbo augimą, dėl to kyla didelių integracijos į darbo rinką sunkumų, o praradus galimybę dalyvauti darbo rinkoje auga skurdas. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ypač daug dėmesio skirti tam, kad būtų sukurta antroji darbo rinka, kurioje valstybės ištekliais būtų sukurta pakankamai tinkamų darbo vietų taip siekiant užtikrinti, kad ilgalaikiai bedarbiai neprarastų ryšio su profesiniu pasauliu ir gerintų savo žinias. Tokiu būdu būtų užtikrinta skurdo, kuris patiriamas praradus ryšius su darbo rinka, augimo prevencija ir tiems žmonėms būtų suteikta galimybė pasibaigus krizei sklandžiai įsilieti į pirmąją darbo rinką.

4.3.5

Ilgalaikis tikslas išlieka Europos darbo rinkos sukūrimas. EESRK palankiai vertina pasiūlymus dėl kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui panaikinimo. Iš principo reikia pagerinti pagrindines sąlygas sąžiningam judumui (12). Tačiau judumas neturi sukelti regionų ištuštėjimo. Veikiau reikėtų solidariai padalijant riziką padėti skurdesniems regionams įveikti atotrūkį.

4.4.1

Komitetas jau ne kartą pareiškė savo nuomonę dėl lankstumo ir užimtumo garantijų. Komitetas džiaugiasi, kad krizės pamokos privertė išplėsti lankstumo ir užimtumo garantijas. Diskusijose dėl lankstumo ir užimtumo garantijų iki šiol vidaus lankstumui nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys. Darbas pagal terminuotas sutartis ir laikinas darbas gali trumpą laiką sudaryti sąlygas perėjimui, kartais šios darbo formos yra būtinos siekiant palengvinti ypač pažeidžiamoms grupėms perėjimą į pagrindinę darbo rinką. Tačiau su tuo susijęs užimtumo nesaugumas gali būti tik laikinas, vėliau turi būti užtikrinta tokio užimtumo socialinė apsauga. Komitetas nepritaria Komunikate netiesiogiai įvardytiems „vienodos darbo sutarties“ pasiūlymams. Vietoj to Komitetas siūlo ryžtingiau kovoti su nesaugiu užimtumu ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima vėl pereiti prie normalių darbo santykių.

4.5.1

Visos ekonomikos požiūriu būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp pakankamo paklausos augimo ir kainų konkurencingumo išlaikymo (13). Šias temas jau nagrinėja dialogas makroekonomikos klausimais tiek techniniu, tiek politiniu lygiu. Tai turėtų būti daroma, kaip pastebi Komisija 25 psl., visada atsižvelgiant ir gerbiant socialinių partnerių autonomiškumą, griežtai paisant SESV 153 straipsnio 5 dalies. Komitetas nepritaria pasiūlymui ES lygiu sukurti naują trišalį darbo užmokesčio komitetą. Vietoj to Komitetas reformuoti ir, kur reikia, sustiprinti esamas struktūras – trišalį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą, dialogo makroekonomikos klausimais ir socialinio dialogo komitetą – ir užtikrinti veiksmingą ir subalansuotą socialinių partnerių, darbo ir socialinių reikalų ministrų bei finansų ir ekonomikos ministrų dalyvavimą.

4.5.2

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija nagrinėja minimalaus darbo užmokesčio arba deramos užimtumo kokybės temą. Minimalus darbo užmokestis yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią darbo užmokesčio dempingui, būtent tada, kai nėra kolektyvinėmis sutartimis nustatytų žemutinių atlyginimo ribų. Tačiau Komitetas nepritaria minimalaus darbo užmokesčio prilyginimui deramam atlyginimui. Ne kiekvienas minimalus darbo užmokestis savaime yra deramas atlyginimas, tik deramas minimalus darbo užmokestis užtikrina tinkamą pensiją. Iš principo reikia atsižvelgti į įvairių nacionalinių darbo užmokesčio nustatymo sistemų sudėtingumą.

4.5.3

EESRK jau seniai pasisakė už mokesčio bazės išplėtimą socialinės apsaugos sistemoms finansuoti. Šiuo požiūriu teigiamai vertintina tai, kad Komisija Darbo vietų pakte mini ir galimybę labiau apmokestinti turtą. Kad būtų galima konsoliduoti biudžetą ir vykdant atitinkamą užimtumo ir kvalifikavimo politiką užtikrinti visuomenės ir ekonomikos ateitį, reikia matyti ne tik išlaidas, bet ir padidinti įplaukas ir jas teisingiau paskirstyti atsižvelgiant į rezultatus.

4.6.1

Pasiūlymai dėl naujo valdymo yra Komunikato pagrindas. Šiame komunikate pateikiami esminiai nauji akcentai ir pasiūlymai, kaip per Europos semestrą užimtumo politikai vėl suteikti daugiau svarbos ir dinamikos. Komitetas tai vertina labai palankiai, kadangi užimtumo politika prarado svarbą jau Lisabonos strategijos laikotarpio vidurio peržiūroje, formuluojant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir galiausiai, formuojant naują valdymą per Europos semestrą. Todėl EESRK reikalauja greitu laiku įvertinti Europos semestrą ir anksčiau bei labiau įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę.

4.6.2

Europos semestras apima trumpą laikotarpį, o užimtumo politikos tikslai apibrėžia vidutinės trukmės perspektyvas. 2010 m. spalio mėn. Taryba nusprendė užimtumo politikos gairių iki 2014 m. nekeisti. 2011 m. EESRK kritikavo, kad 2010-ųjų metų gairės:

4.6.3

Komitetas palankiai vertina pasiūlymus dėl palyginamųjų standartų sistemos ir nacionalinių užimtumo planų pažangos suvestinės. Europos socialiniai partneriai turėtų dalyvauti rengiant palyginamųjų standartų sistemą ir pažangos suvestinės kriterijus. Be to, su jais turėtų būti pakankamai anksti konsultuojamasi rengiant metinę augimo apžvalgą, t. y. nustatant pagrindinius strateginius užimtumo prioritetus, taip pat formuluojant, įgyvendinant ir vertinant užimtumo politikos gaires. Todėl, turint omenyje pirmiau minėtą integruotų ir individualiai pritaikytų paslaugų būtinybę, pageidautina, kad rodikliai atspindėtų tiek tikslinių grupių dalį, tiek regionų ypatumus.

4.6.4

EESRK taip pat reikalauja suderinti vienodomis teisėmis užimtumo politikos lyginamuosius standartus ir rezultatų suvestinių procedūrą, kai vyrauja labai didelis makroekonominis disbalansas.

4.6.5

Komitetas remia visas iniciatyvas remiantis Užimtumo srities dokumentų rinkiniu dabartiniams užimtumo politikos iššūkiams, tikslams ir pažangai vėl suteikti daugiau matomumo, labiau privalomą pobūdį bei daugiau aiškumo ir pasiekti ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos pusiausvyros. Be to, priemonės turėtų būti parengtos taip, kad jos kartu remtų ir ES vienodų galimybių politikos tikslus. Tačiau kritiškai vertintina tai, kad Užimtumo srities dokumentų rinkinyje nepakankamai atspindimas moterų užimtumo skatinimas ir nepakankamai integruota lyčių perspektyva, ko Komisija paprastai reikalauja.

4.7.1

Susijusiuose dokumentuose ypač daug užimtumo augimo galimybių tikimasi iš vadinamosios „ekologiškos ekonomikos“. Tačiau šios galimybės labai priklauso nuo skirtingų valstybių narių teisėkūros, nuo to, kaip jos valdys su aplinka susijusią veiklą. Priešingai nei kitas augimo sritis, pavyzdžiui, informacijos ir komunikacijos technologijas, ekologiškos ekonomikos augimą dėl ilgai trunkančios investicijų grąžos šioje srityje lemia ne tik grynai ekonominiai, bet ir politiniai interesai. Todėl būtinos aiškios aplinkos politikos paskatos. Be to, ši paskatų sistema turėtų sudaryti sąlygas ilgalaikiam planavimui ir sumažinti netikrumą dėl galimo aplinkos politikos reikalavimų pakeitimo. Kad įgyvendinimas būtų sėkmingas, būtinas glaudus bendradarbiavimas bei aplinkos ir ekonomikos politikos koordinavimas. Tačiau negalima keisti šio bendradarbiavimo tikslo. Šiomis aplinkybėmis ypač kritiškai reikėtų vertinti sąvokos „ekologiškas užimtumas“ išplėtimą, į ją įtraukiant iš ekologinių mokesčių finansuojamą užimtumą (15). Remiantis tokia apibrėžtimi neatsižvelgiama į veiklos turinį, kuris yra lemiamas ekologiško užimtumo, kad ir kaip plačiai jis bebūtų apibrėžtas (16), kriterijus.

4.7.2

Be to, „ekologiškos ekonomikos“ užimtumo galimybės priklauso nuo konjunktūros kitimo, susiję sektoriai nėra stabilūs. Perėjimas prie „ekologiškos ekonomikos“ visų pirma bus susijęs su darbo vietų praradimu tradicinėse pramonės šakose. Darbo vietų praradimą būtina sušvelninti, kad jis būtų socialiai priimtinas, ir darbuotojus perkvalifikuoti taip, kad jie turėtų daugiau galimybių susirasti naują darbą. Siekiant didesnio ekonomikos ekologiškumo galima skatinti aukštos, vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo paklausą, kaip Komisija nurodo savo darbo dokumente „Ekologiškas augimas“ (17). Šių permainų poveikis neišvengiamas, todėl Komitetas abejoja, ar užimtumo balansas iš tiesų bus toks teigiamas, kaip tikisi Komisija. Be to, yra ekologiškų technologijų sričių, kurios gali greitai suklestėti (pavyzdžiui, statybos pramonė), tačiau ilgalaikio užimtumo galima veikiau tikėtis aukštos kvalifikacijos reikalaujančios veiklos srityje. Ir šiems darbuotojams reikia atitinkamo socialinio draudimo, taip pat reikia numatyti tvarų darbuotojų judėjimą darbo rinkoje.

4.7.3

Užimtumo galimybių tvarumas „ekologiškoje ekonomikoje“ yra glaudžiai susijęs su kvalifikacijų sąranga. Kvalifikacijos sąrangos tyrimas 9-ose ES šalyse (18) rodo, kad šioje srityje veikiau galima tikėtis užimtumo augimo tik aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios veiklos srityje. Tačiau mokymo pasiūla šioje srityje iki šiol dar gana padrika. Kad būtų galima suderinti mokymo struktūras ir ekologišką užimtumą, būtina, kad socialiniai partneriai ir mokymo paslaugų teikėjai nuolat tartųsi. Tačiau ekologiškos ekonomikos švietimo politikos aspektui yra labai svarbios aplinkos politikos nuostatos, nes būtent jos valdo kvalifikacijų paklausą. Trūksta mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP), kuri sutelktų žinias ir rizikos kapitalą, ir Europai iki šiol vis dar nepavyko sukurti savo „Silicio slėnio“. Tačiau darbo vietų kūrimas pramonėje priklauso nuo taikmenų plėtojimo. Komisijos komunikate mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kaip vystymosi variklio klausimas iš viso nenagrinėjamas. Viena sričių, kurioje atsiveria puikios galimybės tiek gamybos pramonei, tiek privačioms paslaugoms ir visuotinės svarbos paslaugoms, yra sveiko senėjimo sritis plačiąja prasme – su IRT išlikti aktyviems, informuotiems, mobiliems, integruotiems ir sveikiems bei gauti pagalbą (greitai to prireiks 30 proc. mūsų visuomenės narių) (19). Reikėtų atkreipti dėmesį į Azijos (Kinijos, Japonijos) pavyzdį. Greitas naudotojų teisių pripažinimas ir jų apsauga padėtų laimėti laiko ir pagerinti užimtumo rodiklius.

4.7.4

EESRK savo nuomonėje (20) jau atkreipė dėmesį į tai, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje galima tikėtis maždaug 410 000 papildomų darbo vietų grynojo poveikio ir augimo impulso, prilygstančio 0,24 proc. ekonominės veiklos rezultatų, palyginti su 2005 m. rezultatais, jei iki 2020 m. bus pasiektas 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas.

4.7.5

Kita užimtumo sritis, kurioje Komisija mato augimo galimybes, yra informacijos ir ryšių technologijos. Ši sritis yra labai nevienalytė, ji apima tiek grynai techninį programavimą, tiek konsultavimą ir paslaugas klientams. Ši sritis dėl savo techninio pobūdžio yra ypač imli žinioms, o inovacijų tempas yra greitas, todėl ši sritis kelia aukštus reikalavimus darbuotojams. Dėl šios priežasties ir dėl greitai senstančių žinių šioje srityje taip pat labai svarbus vaidmuo tenka švietimo politikai, kvalifikacijos įgijimui įmonėse ir asmeniniam norui mokytis. Dažnai darbas reikalauja didelio darbuotojų lankstumo, tiek vietos, tiek laiko požiūriu. Todėl būtinos personalo politikos strategijos, skirtos tam tikriems gyvenimo tarpsniams, kad būtų įmanomi ilgalaikiai darbuotojų ir įmonių ryšiai. Be to, šios srities darbuotojams dažniau gresia protinė įtampa ir psichikos ligos.

4.7.6

Sveikatos ir slaugos sektoriuje, visų pirma „sidabrinėje ekonomikoje“, gana paprasta numatyti paklausos didėjimą dėl senėjančios visuomenės. Užimtumas senjorų ekonomikoje – tai naujų darbo vietų kūrimas gamybos struktūroms prisitaikant prie senėjančios visuomenės poreikių. Senjorų ekonomikoje svarbiausios užimtumo sritys yra sveikatos sektorius ir ilgalaikė priežiūra: šios sritys yra imlios darbo jėgai ir senėjančiai visuomenei reikia daug šių sričių paslaugų. Tačiau šiuo metu mažėja jaunų ir gerai kvalifikuotų darbuotojų pasiūla. Nors sveikatos ir priežiūros sektoriai yra pagrindinės ekonomikos vertės kūrimo grandinės dalys, daugelis juose siūlomų darbų, ypač susijusių su paslaugomis asmenims, yra nepakankamai patrauklūs, nes yra terminuoti ir prastai apmokami. Papildoma problema yra didelis fizinio darbo krūvis, dėl kurio daugelis darbuotojų anksčiau laiko išeina į pensiją. Tačiau aukštos kokybės produktus ir paslaugas ilgalaikiu laikotarpiu galima užtikrinti tik sudarant atitinkamas, kokybiškas darbo sąlygas. Taikant priemones sveikatos sektoriuje ir priemones pagerinti slaugos ir (ilgalaikės) priežiūros sistemas, visų pirma namuose teikiamas paslaugas, būtų galima sukurti daug darbo vietų, taip pat ir šiuo atveju skatinant investicijas būtų galima atskleisti daug galimybių, kurios padėtų šiame sektoriuje vystyti įtraukias ir socialines įmones.